Civilinė byla Nr. e2-925-435/2022

       Teisminio proceso Nr. 2-69-3-17466-2021-9

       Procesinio sprendimo kategorijos:

        (S)

       1.3.5.5; 1.3.5.7; 1.3.9.2.2; 3.1.7.6; 3.2.6.1.

Kauno APYLINKĖS teismas

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. birželio 16 d.

Kaunas

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėja Rūta Jankauskaitė-Jocė,

sekretoriaujant Agnei Ūzaitei,

dalyvaujant ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Eliriva“ atstovams V. M. ir advokatui Mariui Kuzminovui,

atsakovo T. G. atstovei advokato padėjėjai Donatai Berezinaitei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Eliriva“ ieškinį atsakovui T. G. dėl darbo ginčo dėl teisės išnagrinėjimo teisme.

Teismas

n u s t a t ė :

I.       Ieškovės reikalavimai ir argumentai

1.       Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė „Eliriva“ (toliau – ieškovė, darbdavys) prašė teismo atmesti atsakovo T. G. (toliau – atsakovas, darbuotojas) reikalavimus ieškovės atžvilgiu dėl darbo užmokesčio ir galutinio atsiskaitymo sumos ir netesybų priteisimo kaip neteisėtus ir nepagrįstus ir priteisti iš atsakovo ieškovės naudai bylinėjimosi išlaidas.

1.1.                      Ieškinyje ieškovė nurodė, jog 2021 m. spalio 7 d. Lietuvos Respublikos Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno skyriaus Darbo ginčų komisija (toliau – Komisija) priėmė sprendimą darbo byloje Nr. (duomenys neskelbtini)17357/2020 (toliau – Komisijos sprendimas), kuriuo nusprendė atsakovo (darbo byloje – ieškovo) prašymą tenkinti iš dalies, t. y. - išieškoti atsakovo naudai iš ieškovės (darbo byloje – atsakovės) 1786,95 Eur (išmokėtina suma) dydžio nesumokėtą darbo užmokesčio ir galutinio atsiskaitymo sumą ir 866,65 Eur (priskaitytina suma) dydžio netesybas. Ieškovė su Komisijos sprendimu nesutiko, pateikė teismui ieškinį.

1.2.                      2019 m. rugpjūčio 8 d. Darbo sutarties pagrindu atsakovas 2019 m. rugpjūčio 8 d. pas ieškovę pradėjo dirbti pardavimų vadybininku. Ieškovė su atsakovu susitarė, kad ieškovė mokės atsakovui 560 Eur atlyginimą. 2021 m. rugpjūčio 28 d. Darbo sutartis buvo nutraukta, su atsakovu pilnai atsiskaityta. Komisijos sprendime nepagrįstai nurodoma, kad „Atsakovės (šioje byloje - ieškovės) pateikti mokėjimų žiniaraščiai neįrodo, jog juose nurodytas sumas T. G. gavo, kadangi nėra aišku, kad juose ieškovas ( šioje byloje – atsakovas) savo parašu būtų patvirtinęs pinigų gavimą“, kadangi asmens parašo atliekama funkcija ir yra patvirtinti visa tai, po kuo yra pasirašoma.

1.3.                      Komisija, priimdama sprendimą vadovavosi ieškovo pateiktais dokumentais, kurie neįrodo neįvykdyto finansinio reikalavimo, atsakovas – priešingai – pateikė rašytinius įrodymus (banko pavedimus, kasos išlaidų orderį, mokėjimo žiniaraščius), pagrindžiančius visišką atsiskaitymą su ieškovu.

1.4.                      Be to, atsakovas yra nesąžiningas, kadangi pirminiame skunde buvo nurodęs, kad su juo nėra atsiskaityta nuo 2020 m. spalio 1d. iki 2021 m. liepos 31 d., kas sudaro 4875,35 Eur sumą atskaičius mokesčius. Nagrinėjant skundą Komisijoje jis prašė jam atlyginti tik 39,05 Eur. Darytina išvada, kad atsakovas nesilaikė pareigos savo procesinėmis teisėmis naudotis sąžiningai, iš pradžių pateikė Komisijai melagingus duomenis ir tik po to, kai darbdavys pateikė dokumentus, iš esmės pakeitė savo reikalavimus, sumažino juos daugiau kaip 100 kartų

2.       Teismo posėdžio metu ieškovės atstovai prašė ieškinį tenkinti.

II.       Atsakovo atsikirtimai

3.       Atsakovas atsiliepimu į ieškinį prašė teismo ieškinį atmesti kaip nepagrįstą, priteisti iš ieškovės atsakovo naudai jo turėtas bylinėjimosi išlaidas.

3.1       Atsiliepime paaiškino, jog nuo pat Darbo sutarties sudarymo atsakovo darbo pobūdis buvo dirbti laisvu grafiku, nenustatant konkrečios darbo vietos ir darbo laiko. Tokia darbo praktika buvo iki jo atleidimo iš darbo.

3.2       Nuo Lietuvoje paskelbto karantino, darbdavys nemokėjo darbuotojui tenkančio darbo užmokesčio. Jis buvo patikintas, kad įmonė turi finansinių sunkumų, todėl vėluoja atsiskaityti. Kadangi darbuotojas gaudavo kitų pajamų, tad darbo užmokesčio galėjo palaukti. Tačiau ir pasibaigus karantinui, darbdavys ir toliau vengė ir vengia atsiskaityti, ir nesumoka darbuotojui tenkančio darbo užmokesčio, t.y. su darbuotoju nėra atsiskaityta nuo 2020 m. spalio 1d. iki 2021 m. liepos 31 d., kas sudaro 4875,35 Eur sumą atskaičius mokesčius.

3.3       Atsakovas ne kartą rašė pranešimus atsiskaityti bei prašymus pateikti dokumentus, susijusius su darbo užmokesčiu, tačiau darbdavys jokių dokumentų neteikė, todėl atsakovas rėmėsi pažyma apie asmens valstybinį socialinį draudimą bei joje pateiktais duomenimis.

3.4       2021 m. liepos 27 d. buvo gautas pranešimas iš darbdavio apie darbo sutarties nutraukimą, kuriame buvo nurodyta, kad 2021 m. rugpjūčio 28 d. T. G. bus atleistas iš užimamų pareigų, pranešime taip pat nurodant, kad jam priklausanti dviejų mėnesių vidutinio darbo užmokesčio išeitinė išmoka bus išmokėta jo atleidimo dieną. Darbo sutartis buvo nutraukta nuo 2021 m. rugpjūčio 28 d., tačiau nebuvo visiškai atsiskaityta su darbuotoju - nebuvo sumokėta 4875,35 Eur suma atskaičius mokesčius už laikotarpį nuo 2020 m. spalio 1 d. iki 2021 m. liepos 31 d. ir dviejų mėnesių vidutinio darbo užmokesčio išeitine išmoka, kuri sudaro 1300 Eur.

3.5       Kadangi darbdavys vėlavo sumokėti darbo užmokestį darbuotojui daugiau nei 8 mėnesius, laikė, kad jam priklauso 3900 Eur netesybos, kurios skaičiuotinos 650 VDU x 6 (mėnesiai) =3900 Eur, o taip pat ir dviejų mėnesių 1300 Eur išeitinė išmoka.

3.6       Pažymėjo, kad kadangi darbuotojui nebuvo pateikti reikalaujami dokumentai apie priskaitytą darbo užmokestį, paskaičiavimas dėl išmokėtino darbo užmokesčio buvo preliminarus.

3.7       Nurodė, kad Komisija pagal pateiktus šalių dokumentus atliko detalius paskaičiavimus, ir nustatė, kad už laikotarpį nuo 2020 m. spalio 1 d. iki 2021 m. rugpjūčio 28 d. T. G. priskaityta suma yra 9219,64 Eur, išmokėtina 6160,63 Eur.

3.8       Laikotarpyje tarp paskirtų posėdžių Komisijoje, darbdavys pavedimais pervedė darbuotojui   3937,52 Eur, pavedimuose aiškiai nurodydamas už ką yra pervedamos sumos. Taip pat darbuotojo buvo patvirtinta, kad 2020 m. gruodžio 3 d. kasos išlaidų orderiu Nr. 107 jis gavo grynais pinigais 436,13 Eur. Taigi viso darbuotojui ieškovė išmokėjo kartu su atostoginiais ir nepanaudotų atostogų kompensacija už dirbtą laikotarpį nuo 2020 m. spalio iki 2021 m. rugpjūčio 28 d. 4373,65 Eur.

3.9       Kadangi ieškovė savo mokėjimo pavedimuose nurodė už kuriuos mėnesius moka, iki šiol dar nėra užmokėta už 2020 m. spalio, gruodžio mėnesius ir už 2021 m. sausio, vasario mėnesius. Tokiu būdu galutinio užmokesčio skola yra 1786,95 Eur sumai. Nebent laikytume, kad ieškovės atlikti mokėjimai, dengia pirmiausia darbo užmokesčio skolą, tada beliktų ta pati 1786,95 Eur suma už darbo užmokesčio ir galutinio atsiskaitymo ( už nepanaudotas atostogas kompensacija ir išeitinė išmoka) skolą.

3.10       Atsižvelgiant į išdėstytą, ieškovo pateiktas ieškinys yra nepagrįstas ir atmestinas.

4.       Atsakovo atstovė teismo posėdžio metu prašė ieškinį atmesti. 

Teismas

k o n s t a t u o j a :

III.       Teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

5.       Iš byloje esančios medžiagos, darbo bylos Nr. (duomenys neskelbtini)17357 medžiagos ( tame tarpe - Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau - Sodra) informacijos) nustatyta, jog Darbo sutartimi Nr. 15 atsakovas buvo įdarbintas ieškovės įmonėje pardavimų vadybininku, darbo užmokestis – 560 Eur per mėnesį, darbo laiko norma – 8 val. per dieną, 5 darbo dienos per savaitę, darbo sutartis įsigaliojo ir darbuotojas pradėjo dirbti – 2019 m. rugpjūčio 9 d. Darbdavė įsipareigojo mokėti darbuotojui 560 Eur mėnesinį darbo užmokestį, mokamą vieną kartą per mėnesį iki kito mėnesio 10 dienos. Darbo sutartis pasibaigė 2021 m. rugpjūčio 28 d. Darbo kodekso 57 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu.

6.       Iš Sodros informacijos matyti, kad ieškovo draudžiamosios pajamos nuo 2020 m. spalio 1 d. iki 2021 m. rugpjūčio 28 d. buvo 8910,14 Eur (priskaitytina suma): 2020 metais tris mėnesius (spalį, lapkritį ir gruodį) po 610 Eur, 2021 metais septynis mėnesius (sausį, vasarį, kovą, balandį, gegužę, birželį bei liepą) po 650 Eur ir 2021 metų rugpjūtį - 2530,14 Eur. Šios sumos visiškai atitinka atsakovės pateiktose darbo užmokesčio priskaitymų - išskaitymų laikotarpio nuo 2020 m. spalio 1 d. iki 2021 m. birželio 30 d. suvestinėse ir pažymoje apie 2021 m. rugpjūtį priskaičiuotą ir išmokėtą darbo užmokestį bei kitas išmokas nurodytas sumas. Darbo užmokesčio priskaitymų - išskaitymų suvestinėje už laikotarpį nuo 2021 m. liepos 1 iki 31 d. nurodyta, jog pagrindinis darbo užmokestis - 619,05 Eur, atostoginiai - 340,45 Eur, iš viso už liepą ieškovui apskaičiuota 959,50 Eur priskaitytina suma. Kadangi ji yra didesnė negu nurodyta Sodros duomenyse, teismas vertina darbuotojo naudai ir laiko, kad už laikotarpį nuo 2020 m. spalio 1 d. iki 2021 m. rugpjūčio 28 d. T. G. priskaitytina suma yra 9219,64 Eur, išmokėtina - 6160,63 Eur. Šių sumų ieškovas neginčijo.

7.       Pažymėtina, kad bylose dėl darbo užmokesčio išmokėjimo, pareiga įrodyti darbo užmokesčio išmokėjimą tenka darbdaviui.

8.       Byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, kad darbdavys 2021 m. rugpjūčio 31 d. atliko 3311,48 Eur mokėjimą pavedimu, nurodant mokėjimo paskirtyje „atlyginimas už 2021 03 04, 05, 06, 08 mėn. komp. už nep. atostog. 2 mėn. išeitinė“; mokėjimą 2021 m. rugpjūčio 13 d. pavedimu 360,15 Eur, nurodant “atlyginimas už 2021 07 mėn.“; mokėjimą 2021 m. liepos 28 d. pavedimu 265,89 Eur, nurodant „atostoginiai laikotarpio 2021.07.30-2021.08.13“. Viso pavedimais buvo atlikta 3937,52 Eur. Taip pat 2020 m. gruodžio 3 d. kasos išlaidų orderiu Nr. 107 buvo išmokėta grynais pinigais 436,13 Eur atlyginimas už 2020 m. lapkričio mėnesį, atsakovas pripažino, kad šiuos pinigus gavo. Taigi viso darbuotojui ieškovė išmokėjo kartu su atostoginiais ir nepanaudotų atostogų kompensacija už dirbtą laikotarpį nuo 2020 m. spalio iki 2021 m. rugpjūčio 28 d. 4373,65 Eur.

9.       Likusios 1786,98 Eur sumos išmokėjimą ieškovas įrodinėjo 2020 m. lapkričio ir gruodžio mėnesių bei 2021 m.  vasario ir kovo mėnesių Mokėjimo žiniaraščiais, kuriuose  yra atsakovo parašai prie jam priskaičiuotų kasmėnesinių atlyginimo sumų. Atsakovas nurodė, kad jam už 2020 m. spalio ir gruodžio mėnesius bei už 2021 m. sausio ir vasario mėnesius ieškovas atlyginimo neišmokėjo ir laikė, kad Mokėjimo žiniaraščiai neįrodo pinigų išmokėjimo fakto.

10.       Teismas sprendžia, kad patys darbo užmokesčio žiniaraščiai nepatvirtina sumų, susijusių su darbo teisiniais santykiais išmokėjimo fakto ir šios konkrečios bylos atveju yra nepakankami įrodymai. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000 m. vasario 17 d. nutarimu Nr. 179 patvirtintų Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių (toliau tekste – Taisyklių) 4 punktu, pinigai iš kasos išmokami pagal kasos išlaidų orderį. Pinigai išmokami ir pagal kitus atitinkamai įformintus dokumentus (mokėjimo žiniaraštį, prašymą išduoti pinigus, sąskaitas ir kitus dokumentus), išrašius kasos išlaidų orderį. Taisyklių 5 punkte nustatoma, kad pinigų gavėjas, priimdamas pinigus, pasirašo kasos išlaidų orderyje, kuriame įrašoma gautoji suma: eurai – žodžiais, centai – skaitmenimis. Jeigu pinigai išmokami pagal mokėjimo žiniaraštį, suma žodžiais nenurodoma. Pagal Taisyklių 8.3. punktą, išmokėjus pinigus, mokėjimo žiniaraštyje įrašoma: „Pinigus pagal žiniaraštį išmokėjo (vardas, pavardė ir išmokėjusiojo parašas)“. Pinigus pagal vieną žiniaraštį gali išmokėti tik tas pats asmuo (kasininkas arba tam įgaliotas asmuo). Vyriausiasis buhalteris (buhalteris) arba viešojo sektoriaus subjekto paskirtas atsakingas asmuo patikrina mokėjimo žiniaraščiuose kasininkų padarytus įrašus ir pagal juos išmokėtas bei deponuotas sumas ir pasirašo. Taisyklių 11 punktas numato, kad pinigai priimami arba išmokami tik kasos pajamų arba išlaidų orderių išrašymo dieną.

11.       Nagrinėjamu atveju ieškovė pateikė tik 4 Mokėjimų žiniaraščius, tačiau kasos išlaidų orderių, išrašytų pagal šiuos žiniaraščius nepateikė, kas reiškia, jog nėra aišku iš kokių pinigų, anot ieškovės, buvo mokami atlyginimai, neaiški pinigų išmokėjimo data ir pats faktas. Be to,  asmens parašas padėtas ne patvirtinant, kad darbuotojas pinigus gavo su nuoroda „gavau“, o po žyma „gavėjo parašas“. Tai, teismo nuomone, neleidžia daryti išvados, kad atlyginimo išmokėjimą darbdavys pagrindė tinkamai apiformintais, įstatymų reikalavimus atitinkančiais rašytiniais įrodymais. Tokios praktikos laikosi ir aukštesnės instancijos teismas ( Kauno apygardos teismo 2022 m. gegužės 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr.  e2A-705-587/2022)

12.       Vertintina ir tai, kad ieškovo direktorius tiek nagrinėjant ginčą Komisijoje, tiek ir teisme, negalėjo paaiškinti kodėl neatliko bankinių pavedimų į atsakovo sąskaitą, apsiribodamas bendro pobūdžio teiginiais, neva buvo šalių susitarimas gauti atlyginimą grynaisiais pinigais. Atsakovui neigiant tokią aplinkybę, o taip pat įvertinus tai, kad ieškovui buvo žinoma atsakovo banko sąskaita, į kurią jis vėliau pervedė didžiąją dalį įsiskolinimo, toks aiškinimas laikytinas deklaratyviu ir niekuo nepagrįstu. Analogiškai teismas vertina ir ieškovo direktoriaus negebėjimą teismo posėdyje paaiškinti iš kokių pinigų nesant kasos išlaidų orderių buvo išmokėti atlyginimai už ginčijamą laikotarpį.

13.        Esant tokioms teismo nustatytoms aplinkybėms bei įvertinus byloje esančius įrodymus, darytina išvada, kad 1786,98 Eur suma grynais pinigais pagal ieškovės pateiktus žiniaraščius atsakovui sumokėta nebuvo, todėl ji priteistina.

Dėl netesybų

14.       DK 147 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, darbo santykiams pasibaigus, o darbdaviui ne dėl darbuotojo kaltės uždelsus atsiskaityti su juo (šio kodekso 146 straipsnio 2 dalis), darbdavys privalo mokėti netesybas, kurių dydis – darbuotojo vidutinis darbo užmokestis per mėnesį, padaugintas iš uždelstų mėnesių skaičiaus, tačiau ne daugiau kaip iš šešių.

15.       37. Dėl darbdavio pareigos mokėti netesybas pagal DK 147 straipsnio 2 dalį kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad: pirma, remiantis pradėta formuoti kasacinio teismo praktika, DK 147 straipsnyje nustatyto reguliavimo tikslas yra užtikrinti darbuotojo teisę į jam priklausančių sumų gavimą (išmokėjimą) laiku, t. y. laiku įvykstantį atsiskaitymą su darbuotoju. Darbdaviui, laiku neatsiskaičiusiam su darbuotoju, taikomos DK 147 straipsnyje nustatytos sankcijos, kuriomis siekiama kompensuoti darbuotojui jo praradimus, atsiradusius dėl darbdavio pareigos pažeidimo. Be to, DK 147 straipsnio 2 dalyje nustatyta norma laikytina ir sankcija darbdaviui, kuris nepagrįstai su atleidžiamu darbuotoju visiškai neatsiskaitė atleidimo dieną. Todėl šia teisės norma yra siekiama apsaugoti darbuotojo interesus bei skatinti darbdavį tinkamai vykdyti pareigas ir atsiskaityti su atleidžiamu darbuotoju. Antra, lingvistiškai aiškinant DK 147 straipsnio 2 dalies normą, akivaizdu, kad ji yra imperatyvaus pobūdžio, joje vartojama sąvoka „privalo mokėti netesybas“ rodo įstatymų leidėjo ketinimą nustatyti pareigą darbdaviui mokėti netesybas esant normos hipotezėje susiklosčiusioms aplinkybėms: 1) darbo santykių pasibaigimui, 2) vėlavimui atsiskaityti su darbuotoju ne dėl darbuotojo kaltės. Toks imperatyvus minėtos teisės normos pobūdis ir jos aiškinimas leidžia įgyvendinti ir pagrindinius darbo teisiniams santykiams taikomus teisinio apibrėžtumo, teisėtų lūkesčių apsaugos ir visokeriopos darbo teisių gynybos principus (DK 2 straipsnio 1 dalis). Nustačius DK 147 straipsnio 2 dalyje konkretų maksimalų šešių mėnesių terminą, už kurį turi būti mokamos netesybos, užtikrinamas teisinis aiškumas, nes abi darbo teisinių santykių šalys gali aiškiai numatyti, kokia sankcija gali būti taikoma darbdaviui pažeidus pareigą tinkamai atsiskaityti su darbuotoju pasibaigus darbo santykiams. Taip pat, retrospektyviai vertinant DK 147 straipsnio 2 dalies normos pakeitimus, darytina išvada, kad įstatymų leidėjas būtent ir siekė nustatyti konkretų maksimalų netesybų terminą. Trečia, nustatyti DK 147 straipsnio 2 dalyje reglamentuojamos teisės normos tikslai bei imperatyvumas leidžia teigti, kad kitos, nei joje nustatytos, aplinkybės nėra pagrindas mažinti joje nustatytą netesybų dydį (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. vasario 2 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-1-684/2022 17–20 punktus).

16.       Byloje nustačius, kad ieškovė, atleidžiant atsakovą iš darbo, su juo pilnai neatsiskaitė, nėra nustatyta kitokia atsiskaitymo tvarka, byloje nenustatyta darbuotojo kaltė, kuriai esant darbdavys neturėjo galimybės atsiskaityti, nutraukiant darbo sutartį, taikytina DK 147 straipsnio 2 dalis, kuri numato darbdaviui prievolę sumokėti darbuotojui minėtas netesybas. Byloje nustatyta, kad atsakovo vidutinis mėnesio darbo užmokestis 650  Eur (neatskaičius mokesčių), (darbdavio 2021 m. rugsėjo 9 d. pažyma). Nurodyta suma priskaitytina už šešis mėnesius, kadangi su atsakovu neatsiskaityta iki šiol, todėl atsakovui iš ieškovės priteistina 3900 Eur (650 Eur x 6) netesybų (priskaitytina suma) (DK 147 straipsnio 2 dalis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

17.       Atsakovas pateikė teismui rašytinius įrodymus apie jo turėtas bylinėjimosi išlaidas: atsakovas advokatui už teisines paslaugas sumokėjo 940,00 Eur sumą (2021 m. gruodžio 13 d. pinigų priėmimo kvitas Nr. 1073609; 2022 m. kovo 8 d. pinigų priėmimo kvitas Nr. 1073610; 2022 m. kovo 10 d. pinigų paėmimo kvitas Nr. 1114653; 2022 m. gegužės 10 d. mokėjimo nurodymas pagal 2022 m. gegužės 6 d. sąskaitą už teisines paslaugas Nr. 153).

18.       Iš esmės darytina išvada, jog ieškovės ieškinys atmestas, todėl atsakovui iš ieškovės priteisiamos jo turėtos 940,00 Eur bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 straipsnio 1 dalis). 

19.       Valstybė šioje byloje turėjo 8,96 Eur išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu. Ieškinį atmetus, procesinių dokumentų įteikimo išlaidų atlyginimas priteistinas iš ieškovės valstybės naudai (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 93 straipsnio 1 dalis, 96 straipsnis).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 263, 265, 270, 410–418 straipsniais,

n u s p r e n d ž i a :

ieškinį atmesti.

Priteisti iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Eliriva“, juridinio asmens kodas 302316338, atsakovui T. G., gim. 1984 m. kovo 3 d, 1 786,98 Eur ( vieno tūkstančio septynių šimtų aštuoniasdešimt šešių eurų 98 ct) (išmokėtina suma) neišmokėto darbo užmokesčio, 3900 Eur (trijų tūkstančių devynių šimtų eurų 00 ct) ( priskaitytina suma) netesybas ir 940,00 Eur (devynių šimtų keturiasdešimties eurų 00 ct) bylinėjimosi išlaidas.

Priteisti iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Eliriva“, juridinio asmens kodas 302316338, valstybei 8,96 Eur (aštuonių eurų 96 ct) bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Ši suma turi būti sumokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, atsakovo pasirinktame banke, įmokos kodas 5660. Mokėjimą patvirtinantis dokumentas turi būti pateiktas Kauno apylinkės teismo Kauno rūmams.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.

Teisėja        Rūta Jankauskaitė-Jocė