Civilinė byla Nr. 3K-3-265-421/2019

Teisminio proceso Nr. 2-55-3-02517-2012-5

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1.3.5; 2.5.3; 2.5.8.8; 2.5.9.2; 2.5.16.1

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. spalio 15 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Godos Ambrasaitės-Balynienės, Alės Bukavinienės ir Donato Šerno (kolegijos pirmininkas, pranešėjas),

teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovių Ukmergės rajono savivaldybės bei uždarosios akcinės bendrovės „Ukmergės šiluma“ kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. sausio 3 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Miesto energija“ ieškinį atsakovėms Ukmergės rajono savivaldybei ir uždarajai akcinei bendrovei „Ukmergės šiluma“ dėl įpareigojimo atlikti tam tikrus veiksmus ir nuostolių atlyginimo, trečiasis asmuo –  uždaroji akcinė bendrovė „Energijos taupymo centras“.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1.       Kasacinėje byloje sprendžiama dėl materialiosios teisės normų, reglamentuojančių kompensacijos už turtinio komplekso pagerinimui panaudotų išlaidų atlyginimą, ir proceso teisės normų, nustatančių įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisykles, aiškinimo ir taikymo.

2.       Ieškovė prašė teismo:

2.1.                      priteisti solidariai iš atsakovių 5 856 085 Lt (1 696 039,45 Eur) kompensacijos už šilumos ūkio pagerinimus pagal turto nuomos teisinius santykius;

2.2.                      priteisti solidariai iš atsakovių 2 209 629,28 Lt (639 952,87 Eur) kompensacijos už kitą iš ieškovės perimtą naujai sukurtą (įgytą) turtą;

2.3.                      priteisti iš atsakovės UAB „Ukmergės šiluma“ 50 000 Lt (14 481 Eur) kompensacijos už jos perimtą trumpalaikį turtą;

2.4.                      priteisti iš atsakovės UAB „Ukmergės šiluma“ 468 334,67 Lt (135 639,10 Eur) kompensacijos, susijusios su Lietuvos Respublikos finansų ministerijai ieškovės lėšomis grąžinta paskola;

2.5.                      priteisti iš atsakovės UAB „Ukmergės šiluma“ 239 475,33 Lt (69 356,85 Eur) kompensacijos dėl ieškovės iš šios atsakovės perimto trumpalaikio turto ir įsipareigojimų skirtumo;

2.6.                      priteisti iš atsakovės UAB „Ukmergės šiluma“ 58 195,03 Lt (16 854,45 Eur) kompensacijos dėl ieškovės už atsakovę sumokėto nekilnojamojo turto mokesčio;

2.7.                      priteisti solidariai iš atsakovių 1 739 197,52 Lt (503 706,42 Eur) tiesioginių nuostolių, ieškovės patirtų dėl atsakovių pareigos perimti ieškovės darbuotojus neįvykdymo, atlyginimo;

2.8.                      priteisti iš atsakovės UAB „Ukmergės šiluma“ 1 930 770 Lt (559 189,64 Eur) kompensacijos dėl kuro ir vandens kainų skirtumo;

2.9.                      įpareigoti atsakovę UAB „Ukmergės šiluma“ perimti iš ieškovės 2014 m. spalio 8 d. procesinių prašymų ir paaiškinimų Priede Nr. 2 nurodytas vartotojų skolas, nustatant atsakovei 14 dienų terminą šiam įpareigojimui įvykdyti, o šio įpareigojimo neįvykdžius, skirti atsakovei 1000 Lt (289,62 Eur) dydžio baudą už kiekvieną dieną, kol sprendimas bus įvykdytas, taip pat priteisti ieškovei iš atsakovės 1 292 175,01 Lt (374 239,75 Eur) kompensacijos, susijusios su vartotojų skolomis;

2.10.                      įpareigoti atsakovę UAB „Ukmergės šiluma“ perimti iš ieškovės rezervinį kurą, nustatant 14 dienų terminą šiam įpareigojimui įvykdyti, o jo neįvykdžius, skirti atsakovei 1000 Lt (289,62 Eur) dydžio baudą už kiekvieną dieną, kol sprendimas bus įvykdytas, taip pat priteisti ieškovei iš atsakovės 1 163 801,21 Lt (337 239,75 Eur) kompensacijos už šias perimtas rezervinio kuro atsargas;

2.11.                      įpareigoti atsakovę UAB „Ukmergės šiluma“ perimti iš ieškovės 2014 m. spalio 8 d. procesinių prašymų ir paaiškinimų Priede Nr. 5 nurodytus karšto vandens skaitiklius, nustatant 14 dienų terminą šiam įpareigojimui įvykdyti, o jo neįvykdžius, skirti atsakovei 1000 Lt (289,62 Eur) dydžio baudą už kiekvieną dieną, kol sprendimas bus įvykdytas, taip pat priteisti ieškovei iš atsakovės 555 883,80 Lt (160 995,08 Eur) (neįskaitant PVM) kompensacijos už karšto vandens skaitiklių įrengimo išlaidas;

2.12.                      priteisti iš atsakovių po 6 proc. dydžio palūkanas už priteistą iš atitinkamos atsakovės sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo;

2.13.                      priteisti ieškovei iš atsakovių bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

3.       Ieškovė nurodė, kad su Ukmergės rajono savivaldybe ir UAB „Energijos taupymo centras“ 2000 m. gruodžio 20 d. sudarė SP UAB „Ukmergės šiluma“, UAB „Šventupė“ ir UAB „Dainavos energetika“ šilumos ūkių modernizavimo ir renovacijos sutartį (toliau – Modernizavimo sutartis). Ši sutartis buvo sudaryta Ukmergės rajono savivaldybės skelbto 2000 m. rugsėjo 12 d. konkurso dėl SP UAB „Ukmergės šiluma“, UAB „Šventupė“ ir UAB „Dainavos energetika“ šilumos ūkių modernizavimo ir renovacijos (toliau – konkursas) rezultatų pagrindu, UAB „Energijos taupymo centras“ laimėjus šį konkursą. Modernizavimo sutarties 1.1 punkte nurodyta, kad operatorius – UAB „Ukmergės energija“ (ieškovė), UAB „Energijos taupymo centras“ patronuojamoji įmonė, šios sutarties prieduose Nr. 1a, 1b ir 1c patvirtintose „Turto nuomos formose“ vadinama nuomininku. Minėto konkurso tikslas buvo parinkti šilumos tinklų modernizavimo ir renovacijos investuotoją Ukmergės rajono šilumos ūkiui sutvarkyti (konkurso nuostatų 1.1 punktas). Pagrindiniai investuotojo įsipareigojimai buvo nustatyti Modernizavimo sutartyje (2.2 punktas). Šios sutarties Priede Nr. 2 buvo nurodyta, kad iki 2008 metų ieškovė investuos ne mažiau kaip 8 015 000 Lt (2 321 304,45 Eur) į Investicijų grafike, kuris buvo sudarytas pagal konkursinio pasiūlymo programą, nurodytus objektus. Investicijų grąža konkurso laimėtojui turėjo pasireikšti per teisę nustatytą sutarties terminą tiekti šilumos energiją Ukmergės rajono šilumos ūkio vartotojams. Minėta sutartis turėjo galioti 15 metų nuo jos pasirašymo dienos, bet ne trumpiau kaip 15 šildymo sezonų skaičiuojant po 2000 m. rudens – 2001 m. žiemos šildymo sezono (Modernizavimo sutarties 10.4 punktas).

4.       Įgyvendindama Modernizavimo sutarties nuostatas 2001 m. sausio 2 d. su atsakove UAB „Ukmergės šiluma“, UAB „Šventupė“ ir UAB „Dainavos energetika“ ieškovė sudarė atitinkamai Turto nuomos sutartis Nr. 1, Nr. 2 bei Nr. 3. Turto nuomos sutartys nustatė, kad turtas ieškovei išnuomojamas 15 metų terminui, bet ne trumpiau, nei pasibaigs 15 šildymo sezonų, skaičiuojant po 2000 m. rudens – 2001 m. žiemos šildymo sezono iki paskutinių nuomos metų birželio 1 d.

5.       Nepasibaigus Modernizavimo sutarties ir Turto nuomos sutarčių galiojimo terminui, 2009 metais Ukmergės rajono savivaldybė priėmė sprendimą nutraukti Modernizavimo sutartį ir pasiūlė ieškovei ją nutraukti šalių susitarimu. Ukmergės rajono savivaldybės taryba 2010 m. balandžio 20 d. sprendimu Nr. 7-82 nusprendė nuo 2010 m. gegužės 30 d. vienašališkai nutraukti Modernizavimo sutartį Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.217 straipsnio 1 dalies pagrindu. Savivaldybė 2010 m. balandžio 22 d. raštu Nr. (6.17)-18-841 informavo ieškovę, kad, nutrūkus Modernizavimo sutarčiai, nutrūksta ir Turto nuomos sutartys.

6.       Tarp šalių kilo teisminis ginčas dėl Modernizavimo sutarties nutraukimo teisėtumo. Vilniaus apygardos teismo 2011 m. birželio 8 d. sprendimu, Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. gruodžio 5 d. nutartimi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gegužės 8 d. nutartimi vienašališkas sutarties nutraukimas pripažintas teisėtu ir ieškovė įpareigota perduoti šilumos ūkio įmonėms pagal Turto nuomos sutartis išnuomotą ir naujai sukurtą turtą. Minėtais teismų procesiniais sprendimais nebuvo spręstas kompensavimo už ieškovės investicijų pagrindu pagerintą bei naujai sukurtą ir įgytą turtą, kuris buvo perduotas šilumos ūkio įmonėms, klausimas. Tačiau šiais procesiniais sprendimais buvo patvirtinta ieškovės teisė reikalauti kompensacijos už praradimus, patirtus dėl sutarties nutraukimo, šį klausimą sprendžiant derybų keliu, o šalims nesusitarus – kreipiantis dėl savo teisių gynybos į teismą.

7.       Ieškovė ieškiniu reiškiamus reikalavimus dėl Modernizavimo sutarties pagrindu padarytų investicijų ir nuostolių kompensavimo grindė nepagrįsto praturtėjimo (CK 6.237, 6.242 straipsniai) ir civilinės atsakomybės institutais, taip pat specifiniais CK įtvirtintais nuomininko teisių gynimo būdais.

8.       Minėtais teismų procesiniais sprendimais nagrinėjant ginčą dėl sutarčių nutraukimo, inter alia (be kita ko), buvo konstatuota, kad tiek visas šilumos ūkio turtas, tiek ir visi investicijų pagal Modernizavimo ir Turto nuomos sutartis pagrindu atlikti jo pagerinimai bei sukurti nauji objektai laikytini turtiniu kompleksu, todėl pasibaigus sutarčių galiojimui jie perduotini atsakovėms. Todėl ieškovė taip pat prašė įpareigoti atsakovę UAB „Ukmergės šiluma“, kuri šiuo metu valdo šilumos ūkį ir vykdo šilumos tiekimo veiklą Ukmergės rajone, perimti turtą – rezervinio kuro atsargas, turtines reikalavimo teises į vartotojus ir vartotojų butuose įrengtus karšto vandens skaitiklius, kuris sudarė neatskiriamą šilumos ūkio, kaip turtinio komplekso, dalį.

9.       Ieškovės teigimu, tikslas sutvarkyti Ukmergės rajono šilumos ūkį buvo pasiektas: iki sutarčių nutraukimo ieškovės atliktos investicijos iš esmės pagerino šilumos ūkio technologinius rodiklius, todėl Ukmergės rajono savivaldybė ir šilumos ūkio įmonės gavo iš esmės visą naudą iš sudarytų Modernizavimo ir Turto nuomos sutarčių. O ieškovės investicijos, nutraukus minėtas sutartis prieš terminą, nebuvo susigrąžintos.

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinių sprendimų esmė

10.       Vilniaus apygardos teismas 2015 m. kovo 2 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies ir priteisė ieškovei:

10.1.                      1 696 039,45 Eur solidariai iš abiejų atsakovių kaip kompensaciją už šilumos ūkio pagerinimus pagal turto nuomos teisinius santykius; 

10.2.                      227 269,46 Eur solidariai iš abiejų atsakovių kaip kompensaciją už kitą iš ieškovės perimtą naujai sukurtą (įgytą) turtą; 

10.3.                      135 639,10 Eur iš atsakovės UAB „Ukmergės šiluma“ kaip kompensaciją, susijusią su Finansų ministerijai ieškovės lėšomis grąžinta paskola; 

10.4.                      16 854,45 Eur iš atsakovės UAB „Ukmergės šiluma“ kaip kompensaciją ieškovei už atsakovę UAB „Ukmergės šiluma“ sumokėjus nekilnojamojo turto mokestį; 

10.5.                      503 706,42 Eur solidariai iš abiejų atsakovių kaip ieškovės tiesioginių nuostolių, patirtų dėl atsakovių pareigos perimti darbuotojus neįvykdymo, atlyginimą; 

10.6.                      559 189,64 Eur iš atsakovės UAB „Ukmergės šiluma“ kaip kompensaciją dėl kuro ir vandens kainų skirtumo; 

10.7.                      37 423,97 Eur iš atsakovės UAB „Ukmergės šiluma“ kaip kompensaciją, susijusią su vartotojų skolomis, įpareigojant atsakovę UAB „Ukmergės šiluma“ perimti iš ieškovės vartotojų skolas, nustatant 14 dienų terminą šiam įpareigojimui įvykdyti bei nurodant, kad neįvykdžiusiam šio sprendimo asmeniui skirtina 289,62 Eur dydžio bauda už kiekvieną dieną, kol sprendimas bus įvykdytas; 

10.8.                      337 060,12 Eur iš atsakovės UAB „Ukmergės šiluma“, kaip kompensaciją už perimtas rezervinio kuro atsargas, įpareigojant atsakovę UAB „Ukmergės šiluma“ perimti iš ieškovės rezervinį kurą, nustatant 14 dienų terminą šiam įpareigojimui įvykdyti bei nurodant, kad neįvykdžiusiam šio sprendimo asmeniui skiriama 289,62 Eur dydžio bauda už kiekvieną dieną, kol sprendimas bus įvykdytas;

10.9.                      160 995,08 Eur (neįskaitant PVM) iš atsakovės UAB „Ukmergės šiluma“ kaip kompensaciją už karšto vandens skaitiklių įrengimo išlaidas;

10.10.                      iš atsakovių 6 proc. dydžio palūkanas;

11.       Teismas, spręsdamas dėl 5 856 085 Lt (1 696 039,45 Eur) kompensacijos už šilumos ūkio pagerinimus pagal turto nuomos teisinius santykius ir 2 209 629,28 Lt (639 952,87 Eur) kompensacijos už kitą iš ieškovės perimtą naujai sukurtą (įgytą) turtą, nustatė, kad pagal konkurso sąlygas investuotojas (ieškovė) privalėjo modernizuoti, renovuoti ir eksploatuoti SP UAB „Ukmergės šiluma“, UAB „Šventupė“, UAB „Dainavos energetika“ šilumos ūkį, užtikrindamas optimalų šilumos ūkio funkcionavimą, ir garantuoti techniškai tvarkingą jo būklę investicijų sutarties galiojimui pasibaigus; atnaujinti šilumos energijos generavimo, paskirstymo ir vartojimo įrenginius, statyti naujus; perimti visus bendrovių darbuotojus dirbti savo įmonėje, vykdyti mokymą ir žinių perdavimą (nuomos atveju); daryti investicijas naujam turtui įsigyti; neturėjo teisės įkeisti, parduoti arba kitaip perleisti perimto ir naujai sukurto turto; esant nuomos sutarčiai, atlikus šilumos ūkio sutvarkymą ir nuomos sutarties galiojimui pasibaigus, parduoti Ukmergės rajono savivaldybei (jos bendrovėms) naujai sukurtą turtą už 1 Lt (0,29 Eur); šalys susitarė, kad ieškovė į šilumos ūkį investuos 8 015 000 Lt (2 321 304,45 Eur) (su PVM).

12.       Teismas pažymėjo, kad ieškovės iniciatyva bylą nagrinėjant teisme 2013 m. rugsėjo 24 d. buvo atliktas šilumos ūkio vertinimas turto rinkos vertei nustatyti ir surašyta Turto vertinimo ataskaita Nr. 10A0-1308-0009. Šioje ataskaitoje sukurtas ilgalaikis turtas pagal Investicijų grafiką įvertintas 5 856 085 Lt (1 696 039,45 Eur), kitas naujai sukurtas ir įgytas ilgalaikis turtas – 2 209 629,28 Lt (639 952,87 Eur) (784 716 Lt, arba 227 269,46 Eur, – turto vertintojo nustatyta turto rinkos vertė, 1 175 692,43 Lt, arba 340 504,06 Eur, – investicijos (remontai) į išnuomotą turtą, 249 220,85 Lt, arba 72 179,35 Eur, – investicijos (remontai) į nuosavą ilgalaikį turtą). Ieškovė reikalavimą dėl kompensacijos už šilumos ūkio pagerinimus grindė Lietuvos Respublikos investicijų įstatymo, CK 6.237, 6.242 straipsnių nuostatomis ir Modernizavimo sutarties 10.6.1 punktu. Ji prašė atlyginti ne visą jos faktinių išlaidų, vykdant investicijas, dydį, o tik Turto vertinimo ataskaitoje nustatytą šilumos ūkio turto vertę šio turto perdavimo atsakovėms dieną (Investicijų įstatymo 7 straipsnis).

13.       Teismas, įvertinęs investavimą reglamentuojančias nuostatas ir bylos aplinkybes, atsižvelgdamas į tai, kad nagrinėjamu atveju sprendžiamas ginčas dėl investicijų grąžinimo po Modernizavimo sutarties, sudarytos dviejų lygiaverčių ūkio subjektų, nutraukimo, bet ne dėl neatlygintino jų paėmimo pagal Investicijų įstatymo 7 straipsnio 1 dalį, nesutiko su ieškove, jog šalių ginčui išspręsti gali būti taikomos Investicijų įstatymo nuostatos. Tačiau teismas pažymėjo, kad tai nepaneigia ieškovės teisės reikalauti grąžinti jai lėšas, investuotas į šilumos ūkio pagerinimą ar naujų objektų sukūrimą remiantis kitu teisiniu pagrindu.

14.       Teismas, įvertinęs Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gegužės 8 d. nutartyje pateiktus išaiškinimus, teisinį reglamentavimą bei Modernizavimo sutarties nuostatas, sprendė, kad atsakovė Ukmergės rajono savivaldybė privalėjo atlyginti ieškovei lėšas, kurios buvo skirtos šilumos ūkiui pagerinti bei sukurti (CK 6.501 straipsnio 1 dalis, Modernizavimo sutarties 10.6.1, 10.5.2, 10.5.3, 10.5.5 punktai). Kartu teismas pažymėjo, kad nagrinėjamu atveju privalu atsižvelgti į ginčo turto – šilumos ūkio – pobūdį, kuris vertintinas kaip vienas turtinis kompleksas, iš kurio eliminavus nors vieną dalį nebus užtikrintas šilumos tiekimas vartotojams (CK 1.110 straipsnio 2 dalis). Kadangi turtinis kompleksas, kaip civilinių teisių objektas, laikomas bendros ūkinės paskirties vienijamų daiktų visuma, jį sudarantys daiktai funkciniu ryšiu susiję taip, kad, nesant kuriam nors iš susidedančių daiktų ar jį atskyrus, normaliai nefunkcionuotų visas kompleksas ar neproporcingai sumažėtų jo vertė, tai teismas konstatavo, jog nutraukus Modernizavimo sutartį atsakovėms buvo perduotas visas – ir investicijų pagrindu naujai sukurtas, ir pagerintas – turtas, neskaidant jo į buvusį iki investicijų ir investavimo pagrindu modernizuotą ar sukurtą turtą.

15.       Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad po Modernizavimo sutarties nutraukimo iš ieškovės atsakovėms perduotas turtas vertintinas kaip turtinis kompleksas, kurio neįmanoma suskaidyti į sudėtines dalis, sprendė, jog taip pat nėra galimybės atskirti į šilumos ūkį investuotas lėšas nuo bendros turto masės, buvusios iki investicijų.

16.       Teismas, atlikęs Turto vertinimo ataskaitos analizę, padarė išvadą, kad vertintojai pateikė atsakovių iš ieškovės perimto turto, kaip viso komplekso, rinkos vertę, t. y. apskaičiavo pinigų sumą, už kurią galėtų būti perduotas visas turtas ar verslas jo vertinimo dieną, nenustatant iki pagerinimų buvusios jo rinkos kainos ir pagerinimų apimties.

17.       Teismas vertino atsakovių perimtą šilumos ūkio turtą kompleksiškai, po investavimo galintį funkcionuoti tik esant visoms jo sudedamosioms dalims, kaip naujai sukurtą, kas lemia jo kompleksinį funkcionavimą ir visiškai naują vertę. Teismas, atsižvelgdamas į tokį iš ieškovės perimto ilgalaikio turto pagal Investicijų grafiką traktavimą ir į atsakovių pareigą grąžinti ieškovei investicijas, pripažino pagrįstu ieškovės reikalavimą dėl 5 856 085 Lt (1 696 039,45 Eur) priteisimo už šilumos ūkio pagerinimus.

18.       Atsižvelgdamas į tai, kad Turto vertinimo priežiūros tarnyba nenustatė ieškovės pateiktos turto vertinimo ataskaitos neatitikties imperatyviesiems Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo 22 straipsnio reikalavimams, teismas atmetė atsakovių argumentus dėl šios ataskaitos ydingumo. Teismas taip pat nevertino atsakovių pateiktų turto vertinimo ataskaitų Nr. 340/2183 (UKM):12, Nr. 340/2184 (UKM):12, Nr. 340/2218 (UKM):13, Nr. 340/2167 (UKM):12, Nr. 340/2187 (UKM):12, Nr. 340/2204 (UKM):12, Nr. 340/2128 (UKM):12 ir nepripažino jų tinkamais įrodymais nustatant atsakovių perimto šilumos ūkio vertę, nes Turto vertinimo priežiūros tarnyba, patikrinusi minėtų verslo vertinimo ataskaitų atitiktį Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo 22 straipsnio reikalavimams, pripažino jas neteisingomis ir neatitinkančiomis įstatymo normų.

19.       Aplinkybę, kad Ukmergės rajono savivaldybė 2010 m. kovo mėn. rašte dėl sutarties nutraukimo ir kompensacijos skaičiavimo sutiko kompensuoti ieškovei 5,5 mln. Lt (1,59 mln. Eur) nuostolių, patirtų nutraukus Modernizavimo sutartį, teismas vertino kaip pripažinimą, jog ieškovė turėjo teisę į savo investuotų lėšų grąžinimą Modernizavimo sutartį nutraukus prieš terminą.

20.       Teismas nustatė, kad ieškovė, formuluodama reikalavimą dėl kompensacijos už kitą naujai sukurtą ir įgytą ilgalaikį turtą, prie turto vertintojo nustatytos turto rinkos vertės (784 716 Lt, arba 227 269,46 Eur) pridėjo lėšas, panaudotas išnuomotam ilgalaikiam turtui remontuoti (1 175 692,43 Lt, arba 340 504,06 Eur), ir lėšas, kurios buvo skirtos nuosavam ilgalaikiam turtui remontuoti (249 220,85 Lt, arba 72 179,35 Eur); kad turto vertintojas, nustatydamas kito naujai sukurto ir įgyto ilgalaikio turto rinkos vertę, ją apskaičiavo neatsižvelgdamas į buvusią iki pagerinimų turto rinkos kainą ir pagerinimų apimtį atskirai bei turto pagerinimus laikydamas naujai sukurtu ilgalaikiu turtu. Teismas nesutiko su ieškovės pateiktu kompensacijos už iš jos perimtą naujai sukurtą (įgytą) turtą dydžiu, nes kompensacijos dydis apskaičiuotas imant padidėjusią turto rinkos vertę po remonto (pagerinus turtą) prie jos pridedant į remontą investuotas lėšas. Tačiau ieškovė neįrodinėjo jos iš atsakovių pagal Modernizavimo sutartį ir Turto nuomos sutartį Nr. 1 perimto turto kainos, buvusios iki investavimo į jį momento.

21.       Teismas ieškovės naujai sukurtą ilgalaikį turtą vertino kaip atsakovėms perduotą turtinį kompleksą, todėl laikė, kad turto vertintojų nustatyta turto rinkos vertė po atliktų pagerinimų negalėjo būti mažesnė nei į jį investuotų lėšų dydis, be to, vertintojo nustatyta turto rinkos vertė apėmė ir remonto į išnuomotą bei nuosavą ilgalaikį turtą išlaidas. Atsižvelgdamas į tai, teismas ieškovės reikalavimą dėl 2 209 629,28 Lt (639 952,87 Eur) kompensacijos už kitą iš ieškovės perimtą ir pagerintą turtą tenkino iš dalies, priteisdamas 784 716 Lt (227 269,46 Eur).

22.       Kadangi po Modernizavimo sutarties nutraukimo šilumos ūkio turtas iš ieškovės buvo perimtas abiejų atsakovių, o atsakovė Ukmergės rajono savivaldybė priėmė sprendimus dėl šios sutarties vykdymo ir nutraukimo, taip pat ji yra atsakovės UAB „Ukmergės šiluma“ pagrindinė akcininkė, tai 5 856 085 Lt (1 696 039,45 Eur) ir 784 716 Lt (227 269,46 Eur) kompensacijas teismas ieškovei priteisė solidariai iš abiejų atsakovių.

23.       Teismas, įvertinęs Lietuvos Respublikos energetikos įstatymo 22 straipsnio, Energijos išteklių rezervinio kuro atsargų sudarymo, tvarkymo ir naudojimo taisyklių, patvirtintų ūkio ministro 2004 m. spalio 4 d. įsakymu (galiojusių iki 2012 m. gegužės 9 d.), nuostatas, padarė išvadą, kad ieškovė reikalavimą dėl įpareigojimo perimti rezervinį kurą ir 1 163 801,21 Lt (337 060,13 Eur) kompensacijos už perimtas rezervinio kuro atsargas grindė įstatymo nustatyta pareiga kaupti rezervinį kurą. Atsižvelgdamas į minėtą teisinį reglamentavimą, teismas laikė šias atsargas vientisu būtinu kompleksu su turtu, reikalingu nepertraukiamam šilumos energijos tiekimui vykdyti, perduotinu atsakovei UAB „Ukmergės šiluma“ po Modernizavimo sutarties nutraukimo.

24.       Faktas, kad atsakovių valdomas šilumos ūkis vykdė veiklą ir be rezervinio kuro, likusio pas ieškovę, teismo vertinimu, nepaneigė išvados dėl atsakovei UAB „Ukmergės šiluma“ perduotino šilumos ūkio vientisumo. Teismo teigimu, atsakovės neįrodė, kad rezervinio kuro įsigijimo išlaidos buvo įskaičiuotos į vartotojams nustatytą šilumos kainą, taip pat nepateikė įrodymų, patvirtinančių, jog kuras įsigytas didesne nei rinkos kaina (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 178 straipsnis). Dėl nurodytų priežasčių teismas pripažino, kad atsakovė UAB „Ukmergės šiluma“ privalo perimti iš ieškovės rezervinį kurą, sumokėti už jį 1 163 801,21 Lt (337 060,13 Eur), nustatė 14 dienų terminą šiam įpareigojimui įvykdyti bei nurodė, kad neįvykdžiusiai šio sprendimo atsakovei skiriama 1000 Lt (289,62 Eur) dydžio bauda už kiekvieną dieną, kol sprendimas bus įvykdytas.

25.       Teismas, nagrinėdamas ieškovės reikalavimą įpareigoti atsakovę UAB „Ukmergės šiluma“ perimti iš ieškovės karšto vandens skaitiklius ir priteisti ieškovei 555 883,80 Lt (160 995,08 Eur) (neįskaitant PVM) kaip kompensaciją už karšto vandens skaitiklių įrengimo išlaidas, nustatė, kad ieškovė, vykdydama Modernizavimo sutartį, vartotojų patalpose įrengė 7192 vnt. karšto vandens skaitiklių, šie po sutarties nutraukimo buvo perimti atsakovės UAB „Ukmergės šiluma“ kartu su kitu turtu. Ieškovės teigimu, atsakovė, išvengusi būtinybės įrengti savo apskaitos prietaisus ir juos perėmusi iš ieškovės, nepagrįstai praturtėjo 555 883,80 Lt (160 995,08 Eur).

26.       Teismas, įvertinęs byloje pateiktus įrodymus, padarė išvadą, kad nuo 2010 m. gegužės 31 d. atsakovė tapo vienintele šilumos ir karšto vandens tiekėja Ukmergėje ir Ukmergės rajone. Šiai veiklai vykdyti iš ieškovės buvo perimtas turtas, turintis užtikrinti sklandų šilumos ūkio funkcionavimą ir vartotojų aprūpinimą šilumos energija. Teismas padarė išvadą, kad karšto vandens skaitikliai, nutraukus Modernizavimo sutartį, atsakovės UAB „Ukmergės šiluma“ buvo perimti kartu su kitu turtu kompleksiškai, be jų atsakovė negalėtų organizuoti šilumos ūkio veiklos. Atsakovė UAB „Ukmergės šiluma“, teigdama, kad ji nėra perėmusi ieškovei priklausančių skaitiklių, nepaaiškino, kaip šilumos ūkis galėtų funkcionuoti be šių apskaitos prietaisų.

27.       Teismas, įvertinęs bylos įrodymus, nustatė, kad apskaitos prietaisai ieškovės buvo pradėti montuoti 2009 m., jie tinka naudoti iki 2015 m.; atsakovė UAB „Ukmergės šiluma“ ieškovės sumontuotus skaitiklius vartotojų butuose savo iniciatyva ir ieškovei nesutinkant pradėjo keisti po 2013 m. rugpjūčio 2 d.; atsakovė pakeitė 1378 skaitiklius.

28.       Teismas padarė išvadą, kad perėmusi apskaitos prietaisus atsakovė UAB „Ukmergės šiluma“ jais naudojosi tiekdama karštą vandenį ir taip išvengė būtinybės juos įrengti vartotojų patalpose. Vėlesnis masinis skaitiklių keitimo faktas atsakovės iniciatyva nepaisant jų pakeitimo būtinumo nepaneigė šių prietaisų perėmimo iš ieškovės po Modernizavimo sutarties nutraukimo, taip pat naudojimosi jais kaip neatsiejama šilumos ūkio dalimi. Teismo vertinimu, skaitiklių keitimas, atsakovei neįrodžius jų eksploatavimo netinkamumo, neatleido jos nuo pareigos atlyginti ieškovei šių prietaisų įsigijimo ir sumontavimo sąnaudas, t. y. 555 883,80 Lt (160 995,08 Eur). Teismas ieškovės reikalavimą nustatyti 14 dienų šių prietaisų perdavimo terminą laikė netikslingu, nes atsakovė UAB ,,Ukmergės šiluma“ iki skaitiklių keitimo naudojosi ieškovei priklausančiais apskaitos prietaisais, t. y. faktiškai perėmė skaitiklius.

29.       Teismas, tenkinęs dalį ieškovės pareikštų reikalavimų, atsižvelgdamas į tai, kad dalis ieškovės prašomų sumų buvo priteista solidariai iš abiejų atsakovių, o dalis – tik iš vienos atsakovės, sprendė, kad 6 proc. dydžio procesinės palūkanos, skaičiuotinos nuo 2 427 015,33 Eur, priteistinos solidariai iš abiejų atsakovių, o 6 proc. dydžio procesinės palūkanos, skaičiuotinos nuo 1 247 162,36 Eur, – tik iš atsakovės UAB „Ukmergės šiluma“.

30.       Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą pagal atsakovių apeliacinį skundą, 2016 m. vasario 5 d. nutartimi pakeitė Vilniaus apygardos teismo 2015 m. kovo 2 d. sprendimą:

30.1.                      panaikino sprendimo dalį, kuria priteista 135 639,10 Eur iš atsakovės UAB „Ukmergės šiluma“ kaip kompensacija, susijusi su Finansų ministerijai ieškovės lėšomis grąžinta paskola, ir dėl šios dalies priėmė naują sprendimą – ieškinį atmetė;

30.2.                      panaikino sprendimo dalį, kuria priteistas 503 706,42 Eur solidariai iš abiejų atsakovių kaip ieškovės tiesioginių nuostolių, patirtų dėl atsakovių pareigos perimti darbuotojus neįvykdymo, atlyginimas, ir dėl šios dalies priėmė naują sprendimą – ieškinį atmetė;

30.3.                      panaikino sprendimo dalį, kuria priteista 559 189,64 Eur iš atsakovės UAB „Ukmergės šiluma“ kaip kompensacija dėl kuro ir vandens kainų skirtumo, ir dėl šios dalies priėmė naują sprendimą – ieškinį atmetė;

30.4.                      panaikino sprendimo dalį, kuria priteista 37 423,97 Eur iš atsakovės UAB „Ukmergės šiluma“ kaip kompensacija, susijusi su vartotojų skolomis, įpareigojant atsakovę perimti iš ieškovės vartotojų skolas, nustatant 14 dienų terminą šiam įpareigojimui įvykdyti bei nurodant, kad neįvykdžiusiam šio sprendimo asmeniui skirtina 289,62 Eur dydžio bauda už kiekvieną dieną, kol sprendimas bus įvykdytas, ir dėl šios dalies priėmė naują sprendimą – ieškinį atmetė;

30.5.                       panaikino sprendimo dalį, kuria priteista 337 060,12 Eur iš atsakovės UAB „Ukmergės šiluma“ kaip kompensacija už perimtas rezervinio kuro atsargas, įpareigojant atsakovę perimti iš ieškovės rezervinį kurą, nustatant 14 dienų terminą šiam įpareigojimui įvykdyti bei nurodant, kad neįvykdžiusiam šio sprendimo asmeniui skiriama 289,62 Eur dydžio bauda už kiekvieną dieną, kol sprendimas bus įvykdytas, ir dėl šios dalies priėmė naują sprendimą – ieškinį atmetė;

30.6.                       panaikino sprendimo dalį, kuria priteista 160 995,08 Eur (neįskaitant PVM) iš atsakovės UAB „Ukmergės šiluma“ kaip kompensacija už karšto vandens skaitiklių įrengimo išlaidas, ir dėl šios dalies priėmė naują sprendimą – ieškinį atmetė;

30.7.                       panaikino sprendimo dalį, kuria priteistos iš atsakovių 6 proc. dydžio palūkanos ir bylinėjimosi išlaidų atlyginimas bei perskirstė bylinėjimosi išlaidas;

30.8.                       kitą sprendimo dalį paliko nepakeistą.

31.       Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, išnagrinėjęs ieškovės ir atsakovių kasacinius skundus, 2016 m. spalio 27 d. nutartimi Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. vasario 5 d. nutarties dalį pakeitė, dalį panaikino, dalį paliko nepakeistą:

31.1.                      panaikino nutarties dalį, kuria palikta nepakeista Vilniaus apygardos teismo 2015 m. kovo 2 d. sprendimo dalis, kuria ieškovei UAB „Miesto energija“ solidariai iš atsakovių Ukmergės rajono savivaldybės ir UAB „Ukmergės šiluma“ priteista 1 696 039,45 Eur kompensacija už šilumos ūkio pagerinimus pagal turto nuomos teisinius santykius ir 227 269,46 Eur kompensacija už kitą iš ieškovės perimtą naujai sukurtą (įgytą) turtą, ir perdavė šią bylos dalį iš naujo nagrinėti Lietuvos apeliaciniam teismui;

31.2.                      panaikino nutarties dalį, kuria panaikinta Vilniaus apygardos teismo 2015 m. kovo 2 d. sprendimo dalis, kuria ieškovei UAB „Miesto energija“ iš atsakovės UAB „Ukmergės energija“ priteista 135 639,10 Eur kompensacija, susijusi su Finansų ministerijai ieškovės lėšomis grąžinta paskola, 559 189,64 Eur kompensacija dėl kuro ir vandens kainų skirtumo, ir dėl šios bylos dalies paliko galioti Vilniaus apygardos teismo 2015 m. kovo 2 d. sprendimą;

31.3.                      panaikino nutarties dalį, kuria panaikinta Vilniaus apygardos teismo 2015 m. kovo 2 d. sprendimo dalis, kuria ieškovei UAB „Miesto energija“ iš atsakovės UAB „Ukmergės energija“ priteista 337 060,12 Eur kompensacija už perimtas rezervinio kuro atsargas ir 160 995,08 Eur kompensacija už karšto vandens skaitiklių įrengimo išlaidas, ir perdavė šią bylos dalį iš naujo nagrinėti Lietuvos apeliaciniam teismui;

31.4.                      panaikino nutarties dalį, kuria ieškovei UAB „Miesto energija“ iš atsakovių Ukmergės rajono savivaldybės ir UAB „Ukmergės šiluma“ priteistos 6 proc. dydžio metinės procesinės palūkanos, perskirstytos pirmosios instancijos teisme šalių patirtos bylinėjimosi išlaidos ir priteistas apeliacinės instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimas;

31.5.                      kitą nutarties dalį paliko nepakeistą.

32.       Kasacinis teismas, spręsdamas dėl kompensacijos už šilumos ūkio pagerinimus ir naujai sukurtą (įgytą) turtą, sutiko su atsakovių kasacinio skundo argumentais, kad teismai, siekdami tinkamai nustatyti ieškovės atliktų investicijų į šilumos ūkio turto pagerinimą dydį, šio turto pagerinimų vertę, byloje esant tik vienam šilumos ūkio turto vertę nurodančiam įrodymui – ieškovės pateiktai Turto vertinimo ataskaitai Nr. 10A0-1308-0009, o atsakovių pateiktų turto vertinimo ataskaitų byloje nevertinę dėl jose padarytų Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo 22 straipsnio reikalavimų pažeidimų, atsižvelgdami į byloje nagrinėjamų klausimų sudėtingumą ir specifiškumą, turėjo paskirti ekspertizę. Kasacinis teismas konstatavo, kad bylą nagrinėję teismai padarė pagrįstą išvadą, jog, ieškovei įvykdžius pareigą modernizuoti, renovuoti šilumos ūkį bei atlikti investicijas, tokios investicijos, Modernizavimo sutarčiai pasibaigus prieš terminą, nepriklausomai nuo sutarties pasibaigimo pagrindo, privalo būti kompensuotos. Kasacinis teismas nurodė, kad teismai, spręsdami dėl ieškovei priteistinos kompensacijos dydžio, netinkamai taikė įrodinėjimo procesą ir ekspertizės atlikimą reglamentuojančias teisės normas, todėl šią bylos dalį grąžino apeliacinės instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

33.       Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą iš naujo, 2019 m. sausio 3 d. nutartimi Vilniaus apygardos teismo 2015 m. kovo 2 d. sprendimo dalį, kuria ieškovei priteista 1 696 039,45 Eur solidariai iš atsakovių kaip kompensacija už šilumos ūkio pagerinimus, 227 269,46 Eur solidariai iš atsakovių kaip kompensacija už kitą iš ieškovės perimtą naujai sukurtą (įgytą) turtą, 337 060,12 Eur iš atsakovės UAB „Ukmergės šiluma“ kaip kompensacija už perimtas rezervinio kuro atsargas, 160 995,08 Eur (neįskaitant PVM) iš atsakovės UAB „Ukmergės šiluma“ kaip kompensacija už karšto vandens skaitiklių įrengimo išlaidas, paliko nepakeistą; pakeitė Vilniaus apygardos teismo 2015 m. kovo 2 d. sprendimo dalį dėl procesinių palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų atlyginimo priteisimo, jas perskirstydama.

34.       Dėl prašymų priimti naujus įrodymus ir skirti teismo ekspertizę kolegija nurodė, kad šie prašymai išnagrinėti ir netenkinti Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. lapkričio 17 d. ir 2015 m. gruodžio 17 d. nutartimis, jomis konstatuota, jog atsakovių prašymas dėl ekspertizės skyrimo pateiktas pavėluotai, jis nėra tinkamai parengtas, kaip ekspertai siūlomi asmenys nesutiko atlikti prašomos skirti ekspertizės. Kolegija, remdamasi CPK 2 straipsniu, 7 straipsnio 1 dalimi, 8, 12, 17, 21 straipsniais, 185 straipsnio 2 dalimi, 212 straipsniu, papildomai nurodė, kad toks tinkamai neparengtas prašymas rodo, jog atsakovės netinkamai naudojosi procesinėmis teisėmis ir vykdė procesines pareigas, teismas negali būti šalies advokatu ir už ją atlikti procesinius veiksmus, byloje surinktų duomenų pakanka išvadoms dėl ginčo esmės.

35.       Kolegija pažymėjo, kad kasacinis teismas nagrinėjamoje byloje nustatė visų sąlygų, būtinų turto pagerinimo išlaidoms kompensuoti, egzistavimą, o bylos dalį perdavė apeliacinės instancijos teismui nagrinėti iš naujo tik dėl kompensacijos dydžio nustatymo.

36.       Lietuvos apeliacinis teismas, atsižvelgdamas į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. spalio 27 d. nutartyje išdėstytus išaiškinimus, 2017 m. vasario 1 d. nutartimi paskyrė turto rinkos vertės ekspertizę, siekdamas nustatyti: 1) kokia Ukmergės rajono šilumos ūkio turto rinkos vertė buvo 2000 m. gruodžio 20 d. Modernizavimo sutarties ir 2001 m. sausio 2 d. Turto nuomos sutarčių sudarymo momentu; 2) kokia šilumos ūkio turto (turtinio komplekso – pagerinto, naujai sukurto, rezervinio kuro, karšto vandens apskaitos prietaisų) rinkos vertė buvo 2010 m. gegužės 31 d.; 3) koks yra šilumos ūkio turto (turtinio komplekso – pagerinto, naujai sukurto, rezervinio kuro, karšto vandens apskaitos prietaisų) vertės skirtumas; 4) kiek šio šilumos ūkio turtinio komplekso vertė padidėjo dėl ieškovės atliktų investicijų (dėl jo pagerinimo, naujo sukūrimo, rezervinio kuro, karšto vandens apskaitos prietaisų); 5) koks yra šio turto nusidėvėjimas.

37.       Lietuvos apeliaciniame teisme 2018 m. gegužės 2 d. gautas teismo eksperto Tauro Antano Tupinio atliktos ekspertizės aktas Nr. 1710/04-1, kuriame padarytos tokios išvados: 1) Ukmergės rajono šilumos ūkio turto rinkos vertė 2000 m. gruodžio 20 d. Modernizavimo sutarties sudarymo momentu – 5 942 704 Lt, 2001 m. sausio 2 d. Turto nuomos sutarčių sudarymo momentu – 5 678 743 Lt; 2) šilumos ūkio turto (turtinio komplekso – pagerinto, naujai sukurto, rezervinio kuro, karšto vandens apskaitos prietaisų) rinkos vertė 2010 m. gegužės 31 d. – 22 600 919 Lt; 3) šilumos ūkio turto (turtinio komplekso – pagerinto, naujai sukurto, rezervinio kuro, karšto vandens apskaitos prietaisų) verčių skirtumas: 2010 m. gegužės 31 d. ir 2000 m. gruodžio 20 d. – 16 658 215 Lt, 2010 m. gegužės 31 d. ir 2001 m. sausio 2 d. – 16 922 076 Lt; 4) dėl atliktų investicijų į nuomojamo turto pagerinimą šilumos ūkio vertė 2010 m. gegužės 31 d. padidėjo 2 962 473 Lt, dėl atliktų investicijų į šilumos ūkio pagerinimą, sukuriant naują turtą, vertė 2010 m. gegužės 31 d. padidėjo 8 634 087 Lt (į pastarąją sumą įskaičiuotos investicijos į naujai sukurto turto pagerinimą – 149 022 Lt); 5) naujai sukurto turto nuvertėjimas 2001–2010 metų laikotarpiu sudarė 4 945 520 Lt (į šią sumą įtrauktas naujai sukurto turto pagerinimų nuvertėjimas – 79 691 Lt), nuomojamo turto visas nuvertėjimas (visu tarnavimo laikotarpiu) sudarė 12 675 862 Lt (tarp jų atliktų pagerinimų 2001–2010 metais nuvertėjimas sudarė 706 029 Lt).

38.       Kolegija pažymėjo, kad pirmosios instancijos teismas priteisė ieškovei 5 856 085 Lt kompensacijos už šilumos ūkio pagerinimus pagal turto nuomos teisinius santykius, 784 716 Lt kompensacijos už kitą iš ieškovės perimtą naujai sukurtą (įgytą) turtą, 1 163 801,21 Lt kompensacijos už perimtas rezervinio kuro atsargas, 555 883,80 Lt (neskaitant PVM) kompensacijos už karšto vandens skaitiklių įrengimo išlaidas, t. y. mažesnę bendrą kompensacijos sumą nei nagrinėjamoje apeliacinėje byloje teismo paskirtos ekspertizės metu nustatyta ieškovės investicijų vertė. Nesutikdamos su pirmosios instancijos teismo ieškovei priteistos kompensacijos suma, apeliacinį skundą šioje byloje padavė tik atsakovės. Todėl teismo ekspertizės metu nustatyta didesnė ieškovės investicijų vertė nei kompensacijos dydis, priteistas ieškovei pirmosios instancijos teismo, teisėjų kolegijai suponavo išvadą dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies, kuri grąžinta apeliacinės instancijos teismui nagrinėti iš naujo, pagrįstumo ir teisėtumo.

39.       Kolegija nurodė, kad atsakovės savo argumentus dėl atlygintinos kompensacijos dydžio grindė iš esmės vien tik ekspertinių tyrimų išvadų kritika ir prašė nesivadovauti nei Turto vertinimo ataskaita, nei apeliacinės instancijos teismo paskirtos ekspertizės išvadomis.

40.       2018 m. lapkričio 21 d. žodinio teismo posėdžio metu ekspertas T. A. Tupinis išsamiai atsakė į šalių užduotus klausimus, atsakydamas į atsakovių atstovo klausimus, nuodugniai paaiškino, kad šilumos ūkio vertė padidėjo būtent dėl ieškovės investicijų, tai matyti iš viso ekspertizės akto turinio, kitokios investicijos nebuvo vertinamos; nurodant turto rinkos vertę buvo įskaičiuotas turto vertės pokytis dėl ekonomikos augimo, infliacijos ir kt.; investicijomis buvo laikomi visi remonto darbai, o buhalterinės apskaitos dokumentuose esantis įrašas „atliktas remontas nepailgina turto tarnavimo laiko, nepagerina naudingųjų turto savybių“ yra standartinis, formalus įrašas, tačiau faktiškai tai buvo investicijos; dėl rezervinio kuro kokybės buvo laikoma, kad kuras yra tinkamos kokybės, nes byloje kitokių duomenų nebuvo. Taip pat ekspertas, atsakydamas į ieškovės atstovų klausimus, nurodė, kad turto nuvertėjimas buvo įvertintas, o skaitiklių vertė po nustatytos vertinimo datos nebuvo skaičiuojama. Teisėjų kolegijos vertinimu, į šalių klausimus dėl ekspertizės akto turinio ir išvadų eksperto apklausos metu buvo išsamiai ir argumentuotai atsakyta. Atsakovių atstovo baigiamųjų kalbų metu išsakytos abejonės dėl ekspertinio tyrimo turinio, teisėjų kolegijos vertinimu, laikytinos nesavalaikiu naudojimusi procesinėmis teisėmis.

III. Kasacinių skundų ir atsiliepimų į juos teisiniai argumentai

41.       Kasaciniu skundu atsakovės prašo panaikinti pirmosios instancijos sprendimo dalį, kuria tenkinta ieškinio dalis, taip pat apeliacinės instancijos teismo nutarties dalį, kuria palikta nepakeista ši pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, ir priimti naują sprendimą – ieškinį visiškai atmesti bei priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

41.1.                      Lietuvos Aukščiausiasis Teismas grąžino bylą apeliacinės instancijos teismui iš naujo nagrinėti tam, kad teismas papildomai aiškintųsi, išnagrinėtų ir nustatytų tam tikras faktines aplinkybes. Apeliacinės instancijos teismas, iš naujo nagrinėdamas bylą ir spręsdamas ieškovei priteistinos kompensacijos dydžio klausimą, privalėjo nustatyti ir įvertinti visas aplinkybes, atsakovių nurodomas apeliaciniame skunde. Apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas, kad visos reikiamos aplinkybės yra konstatuotos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. spalio 27 d. nutartimi, o bylos dalis perduota apeliacinės instancijos teismui nagrinėti iš naujo tik dėl kompensacijos dydžio, rėmėsi tik vienu įrodymu – UAB ,,Matininkai“ Turto vertinimo ataskaita. Teismas nenagrinėjo atsakovių apeliaciniame skunde suformuluotų argumentų: turi būti nustatyta, kurie ieškovės atlikti darbai vertintini kaip Modernizavimo sutartimi išnuomoto turto pagerinimas; turi būti nustatyta, kokios ieškovės išlaidos buvo patirtos tik išsinuomoto turto tinkamai būklei palaikyti, nes nuomininkas savo sąskaita turi daryti išsinuomoto turto einamąjį remontą; pirmosios instancijos teismas nepagrįstai priskyrė ieškovės atliktoms investicijoms pagal Modernizavimo sutartį su atsakovėmis nesuderintas papildomas 1 222 916,20 Lt (354  468,55 Eur) investicijas; ieškovė patirtas išlaidas susigrąžino, gaudama amortizacinius atskaitymus, įskaičiuotus į vartotojams parduotos šilumos bazinę kainą, – 8 001 733 (be PVM) (2 319 342,90 Eur); ieškovės pateiktoje Turto vertinimo ataskaitoje (Priedas Nr. 4.2) yra ieškovės parengta pažyma, kurioje ieškovė naujai sukurto turto pirminę vertę nurodė 9 244 649,29 Lt, o balansinę likutinę vertę 2010 metais – 2 448 712,76 Lt (709 771,80 Eur); nuomininkui gali būti atlyginama už turto pagerinimus tiek, kiek nuomojamas turtas dėl pagerinimų tapo vertingesnis, tačiau atlyginama suma negali viršyti nuomininko patirtų išlaidų turtui pagerinti. Nepasisakęs dėl apeliacinio skundo argumentų, apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai susiaurino bylos nagrinėjimo ribas apeliaciniame procese (CPK 320 straipsnis), pažeidė atsakovių teisę į tinkamą teismo procesą apeliaciniame procese (CPK 5 straipsnio 1 dalis).

41.2.                      Teismai, vertindami išsinuomoto daikto pagerinimą, apsiribojo teiginiu, jog neįmanoma atskirti į šilumos ūkį investuotų lėšų nuo bendros turto masės, buvusios iki investicijų. Ieškovė daiktų pagerinimo išlaidų dydį įrodinėjo tik UAB „Matininkai“ ataskaita, tačiau šis įrodymas tiesiogiai nepatvirtina išlaidų būtinumo ir realumo. Pagal CK 6.499 straipsnį prie išlaidų daiktui pagerinti paprastai nepriskiriamos išlaidos, patirtos palaikant normalią daikto būklę, reikalingą jam eksploatuoti, nes nuomininkas turi pareigą grąžinti daiktą tokios būklės, kokios jis jam buvo perduotas, atsižvelgiant į normalų susidėvėjimą, arba sutartyje nurodytos būklės. Teismai ieškinį tenkino, atleisdami ieškovę nuo įrodinėjimo pareigos, nes nereikalavo pagrįsti išsinuomoto turto pagerinimo dydžio. Taip buvo pažeista CPK 178 straipsnyje nustatyta ieškovo pareiga įrodyti aplinkybes, kuriomis jis grindžia savo reikalavimus.

41.3.                      Būtinosiomis atlygintinomis turto pagerinimo išlaidomis pripažįstamos tokios, dėl kurių padidėjo nuosavybės objekto vertė, t. y. atlygintina ne turėtų išlaidų suma, o jos dalis, atitinkanti turto vertės padidėjimą. Teismų naudota UAB „Matininkai“ parengta Turto vertinimo ataskaita patvirtina ieškovės investicijų pagrindu sukurto naujo (įgyto) pagal Modernizavimo sutartį turto rinkos vertę, tačiau nepagrindžia ieškovės realių išlaidų (investicijų) pagal Modernizavimo sutartį.

41.4.                      Teismai, nagrinėjamoje byloje taikydami Modernizavimo sutarties 10.6.1 punktą, įpareigojusį Ukmergės rajono savivaldybę grąžinti operatoriui visas iki šios sutarties nutraukimo dienos operatoriaus padarytas investicijas į išsinuomotą turtą (atskaičius nusidėvėjimą), nepaisė aplinkybės, kad Modernizavimo sutarties pasibaigimo pasekmės kyla tik jos šalims, o atsakovė UAB „Ukmergės šiluma“ nebuvo šios sutarties šalis, vadinasi, nurodytas jos punktas negali sukelti šiai atsakovei teisinių pasekmių.

41.5.                      Skundžiami teismų sprendimas ir nutartis leidžia daryti išvadą, jog teismai, tenkindami ieškovės reikalavimą dėl investicijų sugrąžinimo, iš esmės taikė restituciją, t. y. grąžino visas ieškovės patirtas išlaidas vykdant Modernizavimo sutartį. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2016 m. spalio 27 d. nutartyje pažymėjo, kad ieškovės atliktoms investicijoms negali būti taikomos restitucijos taisyklės, o ieškovei siekiant investicijų pagrindu atliktų turto pagerinimo išlaidų atlyginimo turi būti taikomos specialiosios nuomos santykius reguliuojančios teisės normos – CK 6.501 straipsnis ir ikisutartinių dokumentų nuostatos (Investicijų projektas – Modernizavimo sutarties priedas Nr. 2 ir kt.).

41.6.                      Savivaldybė, sudarydama Modernizavimo sutartį, turėjo tikslą per 15 metų laikotarpį pritraukti (gauti) 8 mln. Lt lėšų, kad ieškovės lėšomis pagerintų šilumos ūkio būklę, už tai ieškovei suteikiant išimtinę (monopolinę) teisę 15 metų vykdyti šilumos tiekimo ūkinę veiklą ir gauti pajamų už parduotą šilumos energiją vartotojams. Tuo tikslu Modernizavimo sutartyje ir buvo įrašyta esminė sąlyga – visos ieškovės investicijos ir jomis padaryti šilumos ūkio pagerinimai, modernizavimas ir pertvarkymai, taip pat ieškovės investicijų pagrindu sukurti nauji objektai (ir žemė) pagal atskirą operatoriaus ir nuomotojo susitarimą tampa nuomotojų nuosavybe – yra parduodami nuomotojams už 1 litą. Taigi ieškovės tikslas buvo 2001–2015 metų laikotarpiu gauti pelno (pajamų) iš vykdomos šilumos tiekimo ūkinės veiklos (o ne iš investavimo objekto) ir taip susigrąžinti išleistas lėšas šilumos ūkiui modernizuoti. Vadinasi, Modernizavimo sutartis buvo komercinis sandoris, nelaikytinas ieškovės investicija Investicijų įstatymo prasme.

41.7.                      Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. spalio 27 d. nutartyje nenurodyta kompensaciją ieškovei apskaičiuoti remiantis pagerinto turto rinkos verte, todėl apeliacinės instancijos teismas, skirdamas ekspertizę, nepagrįstai ekspertui suformulavo klausimą dėl ieškovės išsinuomoto bei naujai sukurto (įgyto) turto rinkos vertės nustatymo.

41.8.                      Apeliacinės instancijos teismas netyrė teismo ekspertizės akte nurodytų aplinkybių, padaręs išvadą, kad „teismo ekspertizės metu nustatyta didesnė ieškovės investicijų vertė, nei kompensacijos dydis, priteistas ieškovei pirmosios instancijos teismo“. Pagal CPK 177 straipsnio 2 dalį, 185 straipsnį ir 218 straipsnį teismas turėjo pareigą įvertinti ekspertizės aktą kaip įrodymą. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad šioje byloje nagrinėjami svarbūs ir jautrūs šilumos vartotojams klausimai, joje yra aiškus viešojo intereso elementas, turėjo vertinti ekspertizės akto turinį, eksperto išvadų pagrįstumą, net atsakovėms ir neteikiant dėl ekspertizės akto turinio argumentų. Pagrindas nesiremti eksperto išvada ar jos dalimi gali būti tai, kad ekspertizės akto turinys prieštaringas, išvada neišplaukia iš tyrimo eigos, yra neišsami, neaiški, tyrimas atliktas neišsamiai, neįvertintos tam tikros reikšmingos aplinkybės, kai kyla pagrįstų abejonių dėl ekspertizės tyrimo eigos ir rezultatų. 

41.9.                      Ieškovė investavo ne tik 8 001 733 Lt (be PVM), bet papildomai dar 1 222 916 Lt, nenurodytų Modernizavimo sutartimi, nes pagal šią sutartį privalėjo vykdyti šilumos tiekėjo funkcijas, o kartu – Energetikos įstatyme, Šilumos ūkio įstatyme ir kituose teisės aktuose nustatytas šilumos tiekėjo pareigas. Byloje nėra įrodymų, kad atsakovės būtų sutikusios su ieškovės papildomomis investicijomis. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2012 m. gegužės 8 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-212/2012 pažymėjo, kad nesuderintos papildomai atliktos investicijos gali būti vertinamos kaip investuotojo rizika.

41.10.                      Teismai, priimdami atsakovių skundžiamus sprendimą ir nutartį, netyrė ir nepasisakė dėl atsakovių argumentų, kad ieškovė yra susigrąžinusi lėšas, išleistas išsinuomotam turtui pagerinti ir naujam turtui sukurti (įsigyti). Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija (toliau – ir VKEKK) 1997 m. kovo 27 d. nutarimu Nr. 6, 2003 m. liepos 8 d. nutarimu Nr. O3-43 bei vėlesniais nutarimais patvirtino centralizuotai tiekiamos šilumos ir karšto vandens kainų metodikas, pagal kurias pajamos už parduotą centralizuotą šilumą turi padengti šilumos gamybos, pirkimo, perdavimo ir paskirstymo pastoviąsias, kintamąsias ir veiklos sąnaudas bei užtikrinti normatyvinį pelną, o šios pajamas surenkamos iš visų šilumos vartotojų, todėl Ukmergės rajono šilumos vartotojai, pirkę ieškovės patiektą šilumą, yra sumokėję ieškovei už investuotas lėšas. Bylos medžiagoje yra VKEKK pateikti duomenys apie ieškovei atitekusias lėšas, t. y. susigrąžintas investicijas.

41.11.                      Teismai nepagrįstai perkėlė įrodinėjimo naštą atsakovėms, nurodydami, kad atsakovės, ginčydamos Turto vertinimo ataskaitą bei ekspertizės aktą, neigė vertintojo pateiktą turto rinkos vertę, bet nepateikė apskaičiavimo, kokia suma, jų manymu, būtų realiausia siekiant kompensuoti investicijas ir kiek kainuoja ieškovės pagal Investicijų grafiką sukurtas ilgalaikis turtas.

41.12.                      Turto vertintojo ataskaitos 33 lentelės 2 punkte (102 lapas) kaip ieškovės sukurtas ilgalaikis turtas pagal Investicijų grafiką nurodoma Šventupės katilinė su priestatu ir įrenginiais, pirminė turto vertė buvo 201 882,07 Lt, o balansinė vertė 2010 metais – 59 907,68 Lt. Vertintojas be jokio objektyvaus pagrindimo šio turto rinkos vertę nurodė net 1 356 112 Lt, šią sumą teismas ieškovei prisiteisė iš atsakovių.

42.       Ieškovė ir trečiasis asmuo atsiliepimais į kasacinį skundą prašo atsakovių skundą atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Atsiliepimai grindžiami iš esmės analogiškais argumentais, todėl jie pateikiami apibendrinti. Atsiliepimuose nurodoma, kad:

42.1.                      Kasacinio teismo 2016 m. spalio 27 d. nutartimi buvo pripažinta, kad dalis ieškinio reikalavimų teismų sprendimais buvo pagrįstai tenkinta, o dalis – atmesta, todėl dėl šių reikalavimų, priėmus galutinius ir neskundžiamus sprendimus, atsakovių kasaciniame skunde suformuluotas reikalavimas ieškinį visiškai atmesti yra ydingas.

42.2.                      CK 6.501 straipsnio taikymui turi egzistuoti visos sąlygos dėl daikto pagerinimo ir jas teismai tinkamai aiškino ir taikė. Šių aplinkybių egzistavimo pagrindimas buvo išdėstytas pirmosios ir apeliacinės instancijos teismams teiktuose ieškovės procesiniuose dokumentuose. Taigi visos CK 6.501 straipsnio taikymo sąlygos byloje jau yra įrodytos. Be to, nurodant rinkos vertę buvo įvertintas turto vertės pokytis dėl ekonomikos augimo, infliacijos, buvo įvertintas ir turto nusidėvėjimas.

42.3.                      Atsakovės teigia, kad ieškovei priteista kompensacija už šilumos ūkio pagerinimą turėjo būti priteista ne pagal pagerinto turto rinkos vertę, tačiau niekada nekvestionavo, kad šilumos ūkio turto vertė turi būti nustatoma būtent pagal rinkos vertę. Investicijų įstatymo 7 straipsnyje buvo nustatyta, kad atlyginimo už paimtą investavimo objektą dydis nustatomas pagal jo rinkos vertę, buvusią prieš pat atlygintiną paėmimą.

42.4.                      Nepagrįstais laikytini atsakovių argumentai, kad byloje nebuvo nustatoma, kiek šilumos ūkio turto vertė padidėjo dėl ieškovės atliktų investicijų. Byloje buvo pateikta ir teismų įvertinta Turto vertinimo ataskaita, paskirta ir atlikta teismo ekspertizė, pateikta bei įvertinta ekspertizės išvada, kuri nustatė šilumos ūkio vertės padidėjimą būtent dėl ieškovės atliktų investicijų.

42.5.                      Nepagrįstu laikytinas kasacinio skundo argumentas, kad Modernizavimo sutarties nutraukimo pasekmės negali kilti atsakovei UAB „Ukmergės šiluma“, nes ji nėra Modernizavimo sutarties šalis. Modernizavimo ir Turto nuomos sutartys (vienos iš nuomos sutarčių šalis buvo atsakovė UAB „Ukmergės šiluma“) kompleksiškai reglamentavo sudėtingus sutarčių šalių tarpusavio teisinius santykius. Modernizavimo sutartis buvo sudaryta dėl, inter alia, UAB „Ukmergės šiluma“ šilumos ūkio modernizavimo ir renovacijos; teismų sprendimais šilumos ūkio turtas buvo perduotas abiem atsakovėms; teismų procesiniai sprendimai, priimti šioje byloje, grindžiami ne vien Modernizavimo sutarties nuostatomis, bet ir ikisutartiniais dokumentais bei įstatymo (CK 6.501 straipsnis) nuostatomis. Be to, šį argumentą atsakovės pradėjo kelti tik kasaciniame teisme teikdamos savo 2016 m. balandžio 13 d. kasacinį skundą, nors įstatymas draudžia kasaciniame skunde remtis žemesnės instancijos teismų netirtomis aplinkybėmis (CPK 347 straipsnio 2 dalis).

42.6.                      Atsakovės kelia klausimą dėl aplinkybės, kad ieškovės atliktos investicijos į išsinuomotą ir pagal Investicijų grafiką naujai sukurtą (įgytą) turtą buvo įtraukiamos į VKEKK tvirtinamą šilumos bazinę kainą. Ieškovė ne kartą akcentavo, kad nagrinėjamoje byloje yra sprendžiamas kompensacijos už paimtą pagerintą ir naujai sukurtą turtą klausimas, dėl to informacija apie gautas ir negautas abiejų šalių pajamas nėra aktuali nagrinėjamai bylai. Šalių pajamų faktas ir dydis nėra teisiškai reikšmingas, nes nedaro įtakos ieškovės sukurto turto rinkos vertei ir nėra kriterijus, kurį šalys susitarė vertinti. Be to, Ukmergės rajono savivaldybė dar iki Modernizavimo sutarties nutraukimo siūlė ieškovei kompensaciją, pripažindama ieškovės teisę į kompensaciją ir tai, kad ieškovės investicijos nebuvo atsipirkusios.

42.7.                      Atsakovių nuomone, apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas bylą iš naujo, turėjo dar kartą analizuoti bylos medžiagą, tačiau to neatliko, nes sprendė, kad visos reikiamos aplinkybės konstatuotos kasacinio teismo 2016 m. spalio 27 d. nutartyje. Šis atsakovių argumentas nepagrįstas, nes bylos nagrinėjimo iš naujo ribos, klausimų, kuriuos grąžinus bylą nagrinėti iš naujo spręs žemesnės instancijos teismas, ratas priklauso nuo kasacinio teismo nutartyje nurodytų pagrindų ir argumentų, kuriais remiantis buvo panaikintas žemesnės instancijos teismo sprendimas. Kasacinis teismas 2016 m. spalio 27 d. nutartyje nurodė, kad teismai, spręsdami dėl ieškovei priteistinos kompensacijos dydžio, netinkamai taikė įrodinėjimo procesą ir ekspertizės atlikimą reglamentuojančias teisės normas, dėl šios priežasties ši bylos dalis grąžintina apeliacinės instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Taigi byla nagrinėti iš naujo buvo grąžinta tik dėl proceso teisės normų pažeidimų, kurie buvo susiję su kompensacijos dydžiu. Apeliacinės instancijos teismas pagrįstai pakartotinai nenagrinėjo visos bylos aplinkybių, nes visos reikšmingos aplinkybės buvo patvirtintos kasacinio teismo 2016 m. spalio 27 d. nutartimi.

42.8.                      Atsakovių argumentai, susiję su ekspertizės akto ir Turto vertinimo ataskaitos įrodomosios reikšmės kvestionavimu, atmestini. Konkretaus įrodymo vertinimas byloje yra faktinių aplinkybių nustatymo sudėtinė dalis ir galėtų būti svarstoma kasacijoje tik teisės nuostatų pažeidimo aspektu, bet ne remiantis faktinio pobūdžio aplinkybėmis, kiek yra pagrįsta eksperto išvada. Atsakovių dėstomi ekspertizės akte ir Turto vertinimo ataskaitoje pateikiami turto vertės apskaičiavimai, duodamos nuorodos į konkrečius skaičius ir lenteles nesudaro kasacijos dalyko. Nuo ekspertizės akto pateikimo atsakovės neteikė jokių pastabų dėl šio akto turinio ir jo pagrįstumo, bylos nagrinėjimo metu neuždavė ekspertui klausimų, kuriuos kelia kasaciniame teisme, nekėlė klausimo dėl papildomos ar pakartotinės ekspertizės skyrimo. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad ekspertizės akto 500 lape yra ne atsakovių nurodomas skaičius 5 678 884 Lt, bet 5 678 843 Lt, o ekspertizės akto 373–375 lapuose nėra jų nurodomo skaičiaus 11 355 799 Lt.

42.9.                      Atsakovės teigia, jog teismai nepagrįstai priskyrė ieškovės investicijoms su atsakovėmis nesuderintas 354 468,55 Eur papildomas investicijas, kurios, kaip atliktos savo rizika, pagal CK 6.501 straipsnio 3 dalį neturėjo būti kompensuotos. Šie teiginiai nepagrįsti, nes Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2016 m. spalio 27 d. nutarties 116 punkte nurodė, kad atsakovių ieškovei suteiktą leidimą atlikti išnuomoto turto pagerinimus patvirtina konkurso paskelbimas, konkurso nuostatai, Modernizavimo sutarties sudarymo faktas, Modernizavimo sutarties priedas Nr. 2 – Investicijų projektas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gegužės 8 d. nutarties argumentas, kad nesuderintos papildomai atliktos investicijos gali būti vertinamos kaip investuotojo rizika, turi įtakos sprendžiant dėl ieškovei kompensuotinų investicijų už šilumos ūkio turto pagerinimą dydžio nustatymo, tačiau nepaneigia aplinkybės, kad ieškovei buvo suteiktas atsakovių leidimas pagerinti šilumos ūkio turtą. Ši kasacinio teismo konstatuota aplinkybė iš naujo apeliacinės instancijos teisme neturėjo būti nustatoma.

43.       Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, kasacine tvarka nagrinėdama šią civilinę bylą, 2019 m. birželio 26 d. nutartimi informavo dalyvaujančius byloje asmenis apie ketinimą peržengti kasacinio skundo ribas ir pasisakyti dėl už turto pagerinimą priteistino atlyginimo apskaičiavimo kriterijų, atsižvelgiant į Modernizavimo ir renovacijos sutarties 5.2 ir 10.6.1 punktų nuostatas, reglamentuojančias investicijų pardavimo kainą, pasibaigus turto nuomos terminui, bei jų grąžinimą, nutraukus sutartį prieš terminą, bei šių nuostatų tarpusavio santykio. Ieškovė pateikė rašytinius paaiškinimus, kuriuose pasisakė dėl jos teisės gauti kompensaciją už atliktus šilumos ūkio pagerinimus, nustatytą pagal rinkos vertę.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

Dėl kasacinio skundo argumentų apimties

44.       Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2016 m. spalio 27 d. nutartimi Lietuvos apeliaciniam teismui perdavė iš naujo nagrinėti bylos dalį dėl ieškovei UAB „Miesto energija“ priteistinos kompensacijos už: 1) šilumos ūkio pagerinimus pagal turto nuomos teisinius santykius; 2) kitą iš ieškovės perimtą naujai sukurtą (įgytą) turtą; 3) perimtas rezervinio kuro atsargas; 4) karšto vandens skaitiklių įrengimą. Lietuvos apeliaciniam teismui 2019 m. vasario 5 d. nutartimi šią bylos dalį išnagrinėjus ir palikus nepakeistą atitinkamą Vilniaus apygardos teismo 2015 m. kovo 2 d. sprendimo dalį, atsakovės paduotu kasaciniu skundu prašo panaikinti atitinkamas abiejų instancijų teismų procesinių sprendimų dalis ir dėl jų priimti naują sprendimą, tačiau pateikė argumentus tik dėl kompensacijos už šilumos ūkio pagerinimus ir už kitą iš ieškovės perimtą naujai sukurtą (įgytą) turtą. Kasaciniame skunde nėra argumentų, kuriais būtų nesutinkama su teismų sprendimų dalimis dėl kompensacijos už perimtas rezervinio kuro atsargas ir karšto vandens skaitiklių įrengimą, todėl teisėjų kolegija daro išvadą, kad šia apimtimi teismų sprendimus peržiūrėti nėra pagrindo.

Dėl pagrindo peržengti kasacinio skundo ribas

45.       CPK 353 straipsnis apibrėžia bylos nagrinėjimo kasacine tvarka ribas. Pagal šio straipsnio 1 dalį kasacinis teismas, neperžengdamas kasacinio skundo ribų, patikrina apskųstus sprendimus ir (ar) nutartis teisės taikymo aspektu. Kasacinis teismas yra saistomas pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nustatytų aplinkybių.

46.       Pažymėtina, kad toks bylos nagrinėjimo kasacine tvarka ribų apibrėžimas yra pamatinio civilinio proceso principo, t. y. dispozityvumo principo, inter alia, reiškiančio, jog bylos šalys savo reikalavimais ir atsikirtimais nustato teisminio nagrinėjimo dalyką, išraiška. Kita vertus, aptariama (bylos nagrinėjimo kasacine tvarka ribų apibrėžimo) taisyklė nėra absoliuti. CPK 353 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas turi teisę peržengti kasacinio skundo ribas, kai to reikalauja viešasis interesas ir, neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apie ketinimą peržengti kasacinio skundo ribas teismas praneša dalyvaujantiems byloje asmenims.

47.       Poreikį nagrinėjamoje byloje peržengti kasacinio skundo ribas sudaro teisinė situacija, susiklosčiusi sprendžiant šalių ginčą dėl kompensacijos už šilumos ūkį sudarančio turto pagerinimą, kurios netinkamas išsprendimas galėtų turėti nepagrįstos neigiamos įtakos ne tik savivaldybei bei jos valdomai šilumos energiją tiekiančiai įmonei, bet ir didelio skaičiaus asmenų – šilumos energijos vartotojų – teisėms ir teisėtiems interesams.

48.       Būtinoji kasacinio skundo ribų peržengimo sąlyga (lot. conditio sine qua non), kuri išplaukia ir iš CPK 353 straipsnio 2 dalies, yra pranešimas dalyvaujantiems byloje asmenims apie ketinimą imtis tokio procesinio veiksmo, t. y. peržengti skundo ribas. Tokio pranešimo paskirtis – eliminuoti ar sumažinti procesinės staigmenos kilimo ir kartu teisės į teisingą teismą pažeidimo galimybę. Pažymėtina, jog dalyvaujantiems byloje asmenims dar iki galutinio procesinio sprendimo priėmimo turi būti sudarytos sąlygos žinoti, kad teismas gali analizuoti ir kasaciniame skunde nenurodytus teisinius argumentus bei dėl jų pasisakyti ir jais remtis. Be to, nepakanka vien tik užtikrinti dalyvaujančių byloje asmenų teisę žinoti apie ketinimą peržengti kasacinio skundo ribas – be šios procesinės teisės, turi būti užtikrinta ir jų teisė pateikti paaiškinimus dėl to teisės klausimo, kuriuo ketinama pasisakyti peržengiant kasacinio skundo ribas.

49.       Pirmiau nurodyta, kad teisėjų kolegija 2019 m. birželio 26 d. nutartimi informavo dalyvaujančius byloje asmenis apie ketinimą peržengti kasacinio skundo ribas ir atidėjo civilinės bylos nagrinėjimą terminui, pakankamam, kad šalys pateiktų paaiškinimus. Ieškovė, gavusi nurodytą nutartį, pateikė rašytinius paaiškinimus.

50.       Teisėjų kolegija, remdamasi pirmiau išdėstytais argumentais, peržengia kasacinio skundo ribas ir pasisako toliau nurodytu teisės klausimu.

Dėl kompensacijos už šilumos ūkio pagerinimus ir naujai sukurtą (įgytą) turtą

51.       Dėl ieškovės teisės į kompensaciją už atliktą ginčo šilumos ūkio modernizavimą Lietuvos Aukščiausiasis Teismas pasisakė jau 2012 m. gegužės 8 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-212/2012, kurioje buvo ginčijamas Modernizavimo sutarties nutraukimo teisėtumas. Šioje nutartyje konstatuota, kad, Modernizavimo sutartį nutraukus prieš terminą, atsakovės neturi teisinio pagrindo, vadovaudamosi Modernizavimo sutarties 5.2 straipsnio b punktu, perimti ieškovės nuomoto ir pagal Modernizavimo sutartį investicijomis pagerinto ir (ar) naujai sukurto (įgyto) turto už vieną litą, nes pagal minėtą sutarties nuostatą tokie sutarties pabaigos padariniai kiltų tik suėjus turto nuomos terminui, t. y. po sutarties sudarymo praėjus 15 metų. Kasacinis teismas taip pat pažymėjo, kad Modernizavimo sutarties 10.6 straipsnyje įtvirtinti šalių tarpusavio atsiskaitymai, nutraukus sutartį prieš terminą. Nė viename punktų nenustatyta atsiskaitymo tvarka tuo atveju, kai sutartis prieš terminą yra nutraukiama vienašališkai dėl šilumos ūkio operatoriaus, t. y. ieškovės, padaryto esminio sutarties pažeidimo. Nesant šalių abipusio susitarimo dėl sutarties nutraukimo, vienai šaliai ją iš esmės pažeidus, padarinių, teisėjų kolegija sprendė, kad ieškovės atliktos investicijos galėtų būti kompensuotos pagal CK 6.501 straipsnio ir ikisutartinių dokumentų nuostatas (Investicijų projekto – Modernizavimo sutarties Priedo Nr. 2 ir kt.). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, atsižvelgdamas į nuomos santykių ir objekto specifiką, taip pat konstatavo, kad ieškovės atliktoms investicijoms negali būti taikomos restitucijos taisyklės.

52.       Pirmosios instancijos teismas nagrinėjamoje byloje, vadovaudamasis CK 6.501 straipsnio 1 dalimi ir Modernizavimo sutarties 10.6.1 punktu, pagal kurį savivaldybė privalo grąžinti operatoriui (ieškovei) visas iki to momento operatoriaus padarytas investicijas į išsinuomotą turtą (atskaičius nusidėvėjimą), sprendė, kad savivaldybė privalo atlyginti ieškovei lėšas, kurios buvo skirtos šilumos ūkiui pagerinti, ir priteisė ieškovei 5 856 085 Lt kompensaciją.

53.       Atkreiptinas dėmesys į tai, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2012 m. gegužės 8 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-212/2012 nurodė, jog, sprendžiant dėl ieškovei priteistinos kompensacijos už turto pagerinimą, Modernizavimo sutarties nei 10.6.1, nei 5.2 punktai tiesiogiai negali būti taikomi dėl to, kad faktinis sutarties nutraukimo pagrindas neatitinka minėtuose sutarties punktuose išvardytų sutarties pasibaigimo pagrindų. Be to, pagal Modernizavimo sutarties 10.6.1 punktą nutraukusi sutartį savivaldybė įpareigota grąžinti operatoriui jo padarytas investicijas į išsinuomotą turtą, o nagrinėjamoje byloje ieškovė įrodinėjo teisę į savo pateikta turto vertinimo ataskaita grindžiamą 5 856 085 Lt (1 696 039,45 Eur) kompensaciją ne kaip į investuotų lėšų sumą, bet kaip į turto pagerinimų rinkos vertės sumą.

54.       Apeliacinės instancijos teismas nurodė, kad teismo ekspertizės išvados, kuriomis nustatytos šilumos ūkio turto vertės, nekonkuruoja su turto vertinimo ataskaitos išvadomis, kurių duomenimis rėmėsi pirmosios instancijos teismas, todėl padarė išvadą, kad pirmosios instancijos teismas priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą.

55.       Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad pirmiau nurodyta pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, kuria nuspręsta grąžinti ieškovei visas jos atliktas investicijas, įvertinta pagerinto turto rinkos kaina, priimta neatsižvelgiant į ginčo santykių specifiką, kuri matyti tiek iš teismo analizuotos Modernizavimo sutarties nuostatų, tiek iš ikisutartinius santykius patvirtinančių dokumentų, bei neatitinka Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gegužės 8 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-212/2012 nuostatų dėl restitucijos negalimumo ir būtinybės visų dokumentų kontekste aiškinti tikruosius šalių ketinimus.

56.       Sutartys turi būti aiškinamos sąžiningai. Aiškinant sutartį, pirmiausia turi būti nagrinėjami tikrieji sutarties šalių ketinimai, o ne vien remiamasi pažodiniu sutarties teksto aiškinimu. Jeigu šalių tikrųjų ketinimų negalima nustatyti, tai sutartis turi būti aiškinama atsižvelgiant į tai, kokią prasmę jai tokiomis pat aplinkybėmis būtų suteikę analogiški šalims protingi asmenys. Visos sutarties sąlygos turi būti aiškinamos atsižvelgiant į jų tarpusavio ryšį, sutarties esmę ir tikslą bei jos sudarymo aplinkybes. Aiškinant sutartį, reikia atsižvelgti ir į įprastines sąlygas, nors jos sutartyje nenurodytos. Jeigu abejojama dėl sąvokų, kurios gali turėti kelias reikšmes, šioms sąvokoms priskiriama priimtiniausia, atsižvelgiant į tos sutarties prigimtį, esmę bei jos dalyką, reikšmė. Kai abejojama dėl sutarties sąlygų, jos aiškinamos tas sąlygas pasiūliusios šalies nenaudai ir jas priėmusios šalies naudai. Visais atvejais sutarties sąlygos turi būti aiškinamos vartotojų naudai ir sutartį prisijungimo būdu sudariusios šalies naudai. Aiškinant sutartį, taip pat turi būti atsižvelgiama į šalių derybas dėl sutarties sudarymo, šalių tarpusavio santykių praktiką, šalių elgesį po sutarties sudarymo ir papročius (CK 6.193 straipsnio 1–5 dalys).

57.       Kai šalys skirtingai aiškina savo ketinimus pagal sutartį ir kai neįmanoma jų nustatyti taikant subjektyvų (šalių tikrųjų ketinimų) sutarties aiškinimo būdą, prioritetas teiktinas pažodiniam sutarties teksto aiškinimui (lingvistiniam aiškinimui), kaip objektyviausiai atspindinčiam tikrąją šalių valią dėl prisiimtų įsipareigojimų turinio (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. lapkričio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-431/2011). Subjektyvusis sutarties aiškinimo metodas ir teksto lingvistinis aiškinimas sudaro darnią sutarčių aiškinimo metodų sistemą, kuria remiantis nustatomas šalių valios turinys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. liepos 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-421/2013).

58.       Tiek pirmiau minėtoje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gegužės 8 d. nutartyje, tiek šioje byloje priimtoje 2016 m. spalio 27 d. nutartyje konstatuota, kad Ukmergės rajono savivaldybė, vykdydama Ukmergės rajono tarybos 2000 m. gruodžio 18 d. sprendimą Nr. 85, su laimėjusia konkursą UAB „Energijos taupymo centras“, kaip investuotoja, bei UAB „Miesto energija“ (tuo metu – UAB „Ukmergės energija“), kaip operatore, 2000 m. gruodžio 20 d. sudarė SP UAB „Ukmergės šiluma“, UAB „Šventupė“ ir UAB „Dainavos energetika“ šilumos ūkių modernizavimo ir renovacijos sutartį. Ši Modernizavimo sutartis buvo sudaryta pagal konkurso rezultatus, vadovaujantis šio konkurso dokumentų nuostatomis bei konkurso laimėtojo paraiškoje išdėstytų įsipareigojimų ir sąlygų pagrindu bei siekiu sutartyje nustatyta tvarka ir sąlygomis įgyvendinti konkurso nuostatas (Modernizavimo sutarties 2.1, 2.2 straipsniai). Konkurso nuostatų 1.1.1 punkte įtvirtinta, kad šilumos ūkio sutvarkymo laikotarpiu investuotojas privalės modernizuoti, renovuoti ir eksploatuoti SP UAB „Ukmergės šiluma“, UAB „Šventupė“, UAB „Dainavos energetika“ šilumos ūkį, užtikrindamas optimalų šilumos ūkio modernizavimą, bei garantuoti techniškai tvarkingą jo būklę, investicijų sutarties galiojimui pasibaigus.

59.       Be to, tiek 2012 m. išnagrinėtoje, tiek nagrinėjamoje byloje teismai atkreipė dėmesį į Modernizavimo sutarties 5.2 straipsnio b punktą. Jame nustatyta, kad, pasibaigus turto nuomos terminui pagal Turto nuomos sutartis, visos operatoriaus investicijos ir jomis padaryti šilumos ūkio pagerinimai, modernizavimas ir pertvarkymai, taip pat operatoriaus investicijų pagrindu sukurti nauji objektai (ir žemė) pagal atskirą operatoriaus ir nuomotojo susitarimą tampa nuomotojų nuosavybe – yra parduodami nuomotojams už vieną litą. Analogiškos nuostatos įtvirtintos Turto nuomos sutarčių Nr. 2 ir 3 4.8 straipsniuose.

60.       Minėta, kad šios sutarčių nuostatos netaikytinos tiesiogiai, tačiau teisėjų kolegija sprendžia, kad, nagrinėjant šalių ginčą dėl Modernizavimo sutarčių pasibaigimo padarinių, į šias nuostatas atsižvelgtina visos sutarties kontekste, kad būtų tiksliau įvertinta jos sudarymo metu buvusi šalių valia dėl sutarties tikslo, esmės, jos vykdymo, šalių teisių ir pareigų.

61.       Modernizavimo sutartimi 4.2 punkte savivaldybė, be kita ko, įsipareigojo, kad: visą Turto nuomos sutarties galiojimo laikotarpį ieškovė nekliudomai ir nevaržomai galės naudoti išnuomotą turtą pagal šios Modernizavimo sutarties ir Turto nuomos sutarties sąlygas; operatorius bus ir išliks vieninteliu šilumos energijos tiekėju vartotojams, kuriems šilumos energija buvo tiekiama iki Turto nuomos sutarties pasirašymo momento; nei savivaldybė, nei nuomotojas nepriims sprendimų ir be operatoriaus sutikimo neužsiims jokia veikla, kuri tiesiogiai ar netiesiogiai sudarytų konkurenciją operatoriaus vykdomai šilumos energijos tiekimo veiklai; visas pajamas ir naudą, gautą iš naudojimosi išnuomotu turtu, ieškovė turi teisę naudoti savo nuožiūra (Turto nuomos sutarčių 4.11 punktas).

62.       Aiškinant sutartį pagal jos sąlygų tarpusavio ryšį, sutarties esmę, tikslą, byloje reikšmingi toliau nurodyti aspektai. Ieškovė įsipareigojo Modernizavimo sutartyje nustatyta tvarka ir sąlygomis investuoti į atsakovių valdomą šilumos ūkį, jį pagerinti, modernizuoti ir pertvarkyti. Sutartis sudaryta 15 metų laikotarpiui, kuriam pasibaigus visos ieškovės investicijos ir jomis padaryti šilumos ūkio pagerinimai, modernizavimas ir pertvarkymai, taip pat operatoriaus investicijų pagrindu sukurti nauji objektai (ir žemė) turėjo būti parduoti nuomotojoms už vieną litą. Pažymėtina, kad konkursą laimėjusi UAB „Energijos taupymo centras“ ir jos įkurta patronuojamoji įmonė UAB „Miesto energija“ yra privatūs pelno siekiantys subjektai, kurie, įsipareigoję atlikti numatytus atsakovių šilumos ūkio pagerinimus ir vėliau juos perduoti atsakovėms, sutarė tai padaryti už tai, kad ieškovei veikti buvo sudarytos tokios sąlygos, kuriomis ieškovė turėjo galimybę gauti pajamų, iš jų padengti atliktas investicijas ir gauti tam tikrą pelną – Modernizavimo sutartimi atsakovės ieškovei suteikė išskirtines teises 15 metų teikti paslaugas jau esančioje rinkoje, turinčioje nuolatinius vartotojus, atsakovei užtikrinus, kad nepriims sprendimų, kurie sudarytų konkurenciją ieškovės veiklai. Už investicijas šilumos ūkio turtui pagerinti ieškovei nebuvo sutarta atlyginti kitaip nei suteikiant teisę išskirtinėmis sąlygomis vykdyti šilumos energijos tiekimo veiklą ir iš jos gauti pajamų. Taigi ieškovei suteikta teisė 15 metų laikotarpį veikti išnuomotame šilumos ūkyje buvo vienintelis šalių sutartas atlyginimas už ieškovės atliktus pagerinimus.

63.       Iš pirmiau aptartų Modernizavimo sutarties nuostatų matyti šalių susitarimo dėl atlyginimo ieškovei už jos atliktas investicijas principas – per 15 m. ieškovė iš veiklos išnuomotame šilumos ūkyje atgauna jam modernizuoti investuotas lėšas, todėl, šiam laikotarpiui pasibaigus, grąžinant pagerintą turtą nuomotojui, papildomas atlyginimas už investicijas jai nepriklauso, t. y. teisė valdyti išnuomotą ūkį Modernizavimo sutarties sąlygomis šalių susitarimu yra atlyginimas už investicijas.

64.       Byloje teismai, spręsdami dėl kompensacijos dydžio, nevertino to, kad, ieškovei 10 metų (2/3 dalis sutarto 15 metų termino) įgyvendinus pagal Modernizavimo ir Nuomos sutartyse suteiktą teisę išskirtinėmis sąlygomis veikti Ukmergės rajono savivaldybės šilumos ūkyje, atsakovių sutartinė prievolė suteikti ieškovei tokią teisę yra iš dalies įvykdyta. Dėl to nėra pagrindo kompensuoti ieškovei už investicijas ta apimtimi, kuria prievolė už jas atlyginti jau buvo tinkamai įvykdyta pirmiau nurodytu šalių sutartu būdu.

65.       Nė viena šalis neturi teisės nepagrįstai praturtėti nei iš sutarties vykdymo, nei iš jos pasibaigimo. Kadangi ieškovei už atliktą šilumos ūkio modernizavimą turėjo būti atlyginta jai suteikiant teisę veikti šiame ūkyje nustatytą terminą, nėra pagrindo manyti, kad, pasinaudojusi tokia teise 2/3 dalis šio termino, ji turi teisę atsiimti visą šilumos ūkio pagerinimo vertę, kuri Modernizavimo sutartyje buvo nurodyta kaip atlyginimas atsakovėms už ieškovei suteiktą teisę. Toks sutarties aiškinimas reikštų nesąžiningumą atsakovių atžvilgiu, nes, atsakovėms įvykdžius didžiąją dalį savo prievolės, ieškovė iš esmės būtų visiškai atleista nuo savosios prievolės – perduoti visus pagerinimus ieškovėms už 1 litą – vykdymo, o atsakovės būtų priverstos už juos sumokėti visą rinkos vertę. Taip ieškovei įgyvendinus didžiąją dalį sutartimi siektų tikslų, atsakovių tikslas nebūtų pasiektas.

66.       Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kad atsakovės Modernizavimo sutartyje nustatytas savo prievoles 2/3 termino dalis tinkamai vykdė, sprendžia, kad ieškovei priteistina 1/3 dalis šilumos ūkio pagerinimų vertės už likusią neįvykdytą sutarties termino dalį.

67.       Pažymėtina, kad ieškovė, apskaičiuodama reikalaujamą kompensaciją už perimtą Finansų ministerijos paskolą, taip pat už perimto trumpalaikio turto ir trumpalaikių įsipareigojimų skirtumą, analogiškai atsižvelgė į likusį sutarčių terminą, sudariusį 1/3 sutarto termino, ir prašė priteisti iš atsakovės UAB „Ukmergės šiluma“ 1/3 dalį grąžintos paskolos ir 1/3 dalį perimtų finansinių įsipareigojimų sumos.

Dėl ekspertizės akto išvadų interpretavimo ir ieškinio reikalavimų subendrinimo

68.       Apeliacinės instancijos teismas netinkamai vertino teismo ekspertizės aktą, apsiribojęs išvada, kad teismo ekspertizės metu nustatyta didesnė ieškovės investicijų vertė nei kompensacijos dydis, priteistas ieškovei pirmosios instancijos teismo.

69.       Minėta, kad pirmosios instancijos teismas priteisė ieškovei 5 856 085 Lt kompensacijos už šilumos ūkio pagerinimus pagal turto nuomos teisinius santykius ir 784 716 Lt kompensacijos už kitą iš ieškovės perimtą naujai sukurtą (įgytą) turtą.

70.       Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. spalio 27 d. nutartyje išdėstytus išaiškinimus, 2017 m. vasario 1 d. nutartimi paskyrė turto rinkos vertės ekspertizę, šią atlikus, be kita ko, nustatyta, kad dėl atliktų investicijų į nuomojamo turto pagerinimą šilumos ūkio vertė 2010 m. gegužės 31 d. padidėjo 2 962 473 Lt, o dėl atliktų investicijų į šilumos ūkio pagerinimą, sukuriant naują turtą, šilumos ūkio vertė 2010 m. gegužės 31 d. padidėjo 8 634 087 Lt (į pastarąją sumą įskaičiuotos investicijos į naujai sukurto turto pagerinimą – 149 022 Lt).

71.       Apeliacinės instancijos teismas pažymėjo, kad pirmosios instancijos teismas priteisė ieškovei mažesnę bendrą kompensacijos sumą, nei byloje teismo paskirtos ekspertizės metu nustatyta ieškovės investicijų vertė. Kadangi apeliacinį skundą šioje byloje padavė tik atsakovės, apeliacinės instancijos teismas padarė išvadą, kad pirmosios instancijos teismo nurodyta sprendimo dalis yra pagrįsta ir teisėta. Teisėjų kolegija nesutinka su ieškovei pagal atskirus reikalavimus priteistų sumų subendrinimu vertinant jų atitiktį ekspertizės išvadoms.

72.       Teisminio nagrinėjimo dalyką apibrėžia ieškinio turinį sudarantys elementai – ieškinio dalykas ir ieškinio pagrindas. Asmuo, kreipdamasis į teismą dėl, jo manymu, pažeistos subjektinės teisės ar įstatymo saugomo intereso, ieškinyje nurodo tokio pažeidimo aplinkybes (faktinį pagrindą) ir pasirenka teisių gynimo būdą (ieškinio dalyką) (CPK 135 straipsnio 1 dalies 2, 4 punktai). Ginčas privalo būti išspręstas pagal ieškovo pareikštus reikalavimus, teismas negali pats nei suformuluoti už ieškovą ieškinio dalyko ir pagrindo, nei, spręsdamas bylas, pakeisti ieškinio dalyko ar faktinio pagrindo ar taikyti alternatyvius pažeistų teisių gynimo būdus (išskyrus įstatyme nustatytas išimtis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gruodžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-429-701/2017, 31 punktas).

73.       Ieškovė pareiškė atskirus reikalavimus – dėl kompensacijos už šilumos ūkio pagerinimus pagal turto nuomos teisinius santykius ir dėl kompensacijos už kitą iš ieškovės perimtą naujai sukurtą (įgytą) turtą. Šiuos reikalavimus ji grindė skirtingomis faktinėmis aplinkybėmis. Atsižvelgiant į šiuos reikalavimus buvo suformuluoti klausimai ekspertui ir jo padarytos išvados – atitinkamai nustatytas 2 962 473 Lt šilumos ūkio vertės padidėjimas dėl atliktų investicijų į nuomojamo turto pagerinimą, o dėl atliktų investicijų į šilumos ūkio pagerinimą, sukuriant naują turtą, – 8 634 087 Lt. Atsakovėms ginčijant pirmosios instancijos teismo priteistas kompensacijos sumas, ekspertizės metu nustatytas šilumos ūkio vertės padidėjimas dėl atliktų investicijų į nuomojamo turto pagerinimą 2 962 473 Lt sudarė pagrindą apeliacinės instancijos teismui sumažinti pirmosios instancijos teismo ieškovei iš atsakovių priteistą 5 856 085 Lt kompensaciją už šilumos ūkio pagerinimus pagal turto nuomos teisinius santykius.

74.       Be to, atsižvelgiant į anksčiau išdėstytus argumentus dėl atsakovių sutartinės prievolės dalinio įvykdymo, eksperto nustatyta 2 962 473 Lt suma mažintina iki 1/3 šios sumos, t. y. 987 491 Lt (285 997,16 Eur). 784 716 Lt (227 269,46 Eur) kompensacijos už kitą iš ieškovės perimtą naujai sukurtą (įgytą) turtą mažinti, atsižvelgiant į ekspertizės išvadą, nebuvo pagrindo, nes priteista kompensacijos suma yra mažesnė nei sukurto naujo turto vertės 1/3 dalis, o ieškovė šios priteistos sumos neginčijo.

Dėl kitų kasacinio skundo klausimų

75.       Atsakovai teigia, kad apeliacinės instancijos teismas, iš naujo nagrinėdamas jam perduotą bylos dalį dėl kompensacijos dydžio, neatsižvelgė į apeliaciniame skunde suformuluotus argumentus dėl darbų, vertintinų kaip Modernizavimo sutartimi išnuomoto turto pagerinimas; ieškovės išlaidų pobūdžio; ieškovės patirtų išlaidų susigrąžinimo iš gautų pajamų; būtinybės nustatyti, kiek nuomojamas turtas dėl pagerinimų tapo vertingesnis; turto verčių, nurodytų ieškovės pateiktoje Turto vertinimo ataskaitoje.

76.       Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad nurodyti atsakovių argumentai apeliaciniame skunde buvo suformuluoti po bylos išnagrinėjimo pirmosios instancijos teisme. Po to, bylą išnagrinėjus apeliacinės instancijos ir kasaciniame teismuose, atlikus ekspertizę, atsakovių suformuluoti klausimai iš esmės buvo išspręsti, dėl jų pasisakius teismams ir ekspertui ekspertizės akte. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimus 2016 m. spalio 27 d. nutartyje buvo suformuluoti klausimai ekspertui, į juos atsakius buvo nustatytas būtent ginčo turto vertės padidėjimas, kaip atsakovės ir siekė. Ieškovės išlaidų investicijoms susigrąžinimo iš jos vykdytos veiklos faktiškai gautų pajamų klausimas nagrinėjamoje byloje apskritai nebuvo aktualus, nes realus pajamų iš nuomojamo turto ir vykdytos veiklos gavimas, šių pajamų dydis, pagal šalių sudarytas sutartis nebuvo siejamas su investicijų kompensavimu sutarties nutraukimo prieš terminą atveju.

77.       Pasisakant dėl atsakovių argumentų, kuriais keliami klausimai dėl teismo ekspertizės akte nurodytų duomenų, eksperto išvadų pagrįstumo, neaiškumo ir neišsamumo, sutiktina su apeliacinės instancijos teismo motyvais, kad tuo atveju, jei po eksperto tyrimo kyla abejonių dėl išvados patikimumo, abejonės gali būti pašalinamos eksperto apklausos metu. Teisė užduoti klausimus ekspertui šalims buvo išaiškinta. Atsakovės šią teisę įgyvendino raštu suformuluodamos klausimus ekspertui, šie klausimai buvo jam užduoti teismo posėdžio metu. Žodinio teismo posėdžio metu teismo ekspertas išsamiai atsakė į šalių užduotus klausimus, paaiškino ekspertizės metu padarytas išvadas, išdėstė ekspertinio tyrimo eigą, naudotus vertinimo metodus. Atsakovės, būdamos ginčo teisinių santykių dalyvės ir geriausiai žinodamos ginčui reikšmingas aplinkybes, laiku nepasinaudojusios teise užduoti ekspertui klausimus, kad pašalintų joms kilusius ekspertizės neaiškumus, nepagrįstai nurodo šiuos neaiškumus kaip ekspertizės trūkumus eksperto apklausai pasibaigus. Apeliacinės instancijos teismas, nenustatęs ekspertizės trūkumų, neturėjo pagrindo ja nesiremti.

Dėl procesinių palūkanų skaičiavimo

78.       Ieškovei solidariai iš atsakovių priteista 285 997,16 Eur kompensacija už šilumos ūkio pagerinimus pagal turto nuomos teisinius santykius ir 227 269,46 Eur kompensacija už kitą iš ieškovės perimtą naujai sukurtą (įgytą) turtą, iš viso – 513 226,62 Eur. Dėl to ieškovei iš atsakovių solidariai priteistinos 6 proc. dydžio metinės palūkanos, skaičiuojamos nuo 513 226,62 Eur sumos, pradedant nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2012 m. spalio 26 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 2 dalis). Kitos sumos, nuo kurių skaičiuojamos procesinės palūkanos, yra nustatytos apeliacinės instancijos teismo nutartyje ir lieka nepakeistos.

Dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo

79.               Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). CPK 93 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad tuo atveju, jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai. Pagal CPK 93 straipsnio 5 dalį, jeigu kasacinis teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą.

80.       Pakeitusi apeliacinės instancijos teismo nutartimi tenkintų ieškinio reikalavimų apimtį, teisėjų kolegija atitinkamai proporcingai perskirsto apeliacinės instancijos teismo apskaičiuotas atlygintinas bylinėjimosi išlaidas.

81.       Dalyvaujančių byloje asmenų pirmosios instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų paskirstymas atliktinas įvertinus šioje byloje susiklosčiusį galutinį procesinį rezultatą. Byloje pareikšto ieškinio reikalavimai patenkinti 40 proc.

82.       Dalis ieškinio reikalavimų buvo pareikšta atsakovėms solidariai, kita dalis – atsakovei UAB „Ukmergės šiluma“. Sprendžiant bylinėjimosi išlaidų paskirstymo proporcijas tarp atsakovių, atsižvelgiant į patenkintų reikalavimų piniginę išraišką (solidariai iš abiejų atsakovių – 513 226,62 Eur, iš atsakovės UAB „Ukmergės šiluma“ – 1 209 918,02 Eur), atsakovei Ukmergės rajono savivaldybei tenka pareiga atlyginti 20 proc. bylinėjimosi išlaidų, o atsakovei UAB „Ukmergės šiluma“ – 80 proc. bylinėjimosi išlaidų.

83.       Apeliacinės instancijos teismo apskaičiuotos atlygintinos pirmosios instancijos teisme ieškovės patirtos bylinėjimosi išlaidos sudaro bendrą 138 979 Lt sumą. Kadangi ieškinio reikalavimai buvo patenkinti 40 proc., ieškovei iš atsakovių priteistina 55 592 Lt. Pagal pirmiau nustatytą proporciją atsakovei UAB „Ukmergės šiluma“ tenka pareiga atlyginti 44 474 Lt, o atsakovei Ukmergės rajono savivaldybei – 11 118? Lt ieškovės patirtų bylinėjimosi išlaidų.

84.       Atsakovei UAB „Ukmergės šiluma“ iš ieškovės priteistina 16 353 Lt bylinėjimosi išlaidų atlyginimo. Atlikus nurodytų ieškovei ir atsakovei UAB „Ukmergės šiluma“ priteistinų bylinėjimosi išlaidų įskaitymą, ieškovei iš atsakovės UAB „Ukmergės šiluma“ priteistina 28 121 Lt (8144 Eur), iš atsakovės Ukmergės rajono savivaldybės – 11 118? Lt (3220 Eur). Trečiajam asmeniui, byloje dalyvavusiam ieškovės pusėje, iš atsakovių priteistina 702 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimo: iš atsakovės UAB „Ukmergės šiluma“ – 562 Eur, iš atsakovės Ukmergės rajono savivaldybės – 140 Eur.

85.       Įvertinus galutinį nagrinėjamos bylos rezultatą, apeliacinis skundas, kuriuo atsakovės prašė panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, kuriomis ieškinys patenkintas, ir ieškinį atmesti, patenkintas 55 proc.

86.       Apeliacinės instancijos teismas sprendė, kad ieškovei atlygintinas šiame teisme patirtų teisinės pagalbos išlaidų dydis mažintinas iki 5000 Eur. Įvertinus tai, kad apeliacinio skundo reikalavimai apeliacinės instancijos ir kasaciniame teismuose procesiniais sprendimais buvo atmesti 45 proc., ieškovei iš atsakovių priteistina 2250 Eur. Atsakovei UAB „Ukmergės šiluma“ tenka pareiga atlyginti 1800 Eur, o atsakovei Ukmergės rajono savivaldybei – 450 Eur ieškovės patirtų bylinėjimosi išlaidų. Atsakovei UAB „Ukmergės šiluma“ iš ieškovės priteistina 747 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimo (1358,06 Eur x 55 proc.). Atlikus nurodytų ieškovei ir atsakovei UAB „Ukmergės šiluma“ priteistinų bylinėjimosi išlaidų įskaitymą, ieškovei iš atsakovės UAB „Ukmergės šiluma“ priteistina 1053 Eur, iš atsakovės Ukmergės rajono savivaldybės – 450 Eur. Trečiajam asmeniui, byloje dalyvavusiam ieškovės pusėje, iš atsakovių priteistina 449 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimo (998,25 Eur x 45 proc.): iš atsakovės UAB „Ukmergės šiluma“ – 359 Eur, iš atsakovės Ukmergės rajono savivaldybės – 90 Eur.

87.       Įvertinus galutinį nagrinėjamos bylos rezultatą, tiek ieškovės, tiek atsakovių kasaciniai skundai, pateikti 2016 m., buvo patenkinti 70 proc. Apeliacinės instancijos teismas sprendė, kad atlygintinos yra ieškovės patirtos 19 416 Eur bylinėjimosi išlaidos, įskaitant žyminį mokestį, o įvertinus tai, kad ieškovės kasacinio skundo reikalavimai buvo patenkinti 70 proc., ieškovei iš atsakovių priteistina 13 591 Eur. Atsakovei UAB „Ukmergės šiluma“ tenka pareiga sumokėti 10 873 Eur, o atsakovei Ukmergės rajono savivaldybei – 2718 Eur ieškovės bylinėjimosi išlaidų atlyginimo. Ukmergės rajono savivaldybė patyrė 3188,57 Eur išlaidų teisinėms paslaugoms, todėl iš ieškovės priteistina 70 proc. šių išlaidų atlyginimo, t. y. 2232 Eur. Atsakovės sumokėjo po 6277,50 Eur žyminio mokesčio, todėl joms iš ieškovės priteistina po 4394 Eur šių išlaidų atlyginimo. Atlikus nurodytų bylinėjimosi išlaidų įskaitymą, ieškovei iš atsakovės UAB „Ukmergės šiluma“ priteistina 6479 Eur, o atsakovei Ukmergės rajono savivaldybei iš ieškovės priteistina 3908 Eur.

88.       Minėta, kad įvertinus galutinį nagrinėjamos bylos rezultatą atsakovių apeliacinis skundas patenkintas 55 proc. Antrą kartą bylą nagrinėjant apeliacine tvarka ieškovė sumokėjo už teismo ekspertizę 11 667 Eur. Atsakovės už teismo ekspertizę taip pat sumokėjo po 11 667 Eur. Įvertinus tai, kad apeliacinis skundas buvo atmestas 45 proc., iš atsakovių ieškovei priteistina 5250 Eur išlaidoms ekspertizei padengti: iš atsakovės UAB „Ukmergės šiluma“ – 4200 Eur, iš atsakovės Ukmergės rajono savivaldybės – 1050 Eur. Kadangi apeliacinis skundas 55 proc. buvo patenkintas, atsakovėms atlygintina po 6417 Eur jų patirtų išlaidų ekspertizei atlikti. Priteistinas sumas įskaičius atsakovei UAB „Ukmergės šiluma“ iš ieškovės priteistina 5367 Eur, atsakovei Ukmergės rajono savivaldybei – 2217 Eur. Atsižvelgiant į pasikeitusį tenkintų ir atmestų reikalavimų santykį, ieškovei apeliacinės instancijos teismo priteistas teisinės pagalbos išlaidų atlyginimo dydis mažintinas nuo 8500 Eur iki 4500 Eur. Atsakovei UAB „Ukmergės šiluma“ tenka pareiga atlyginti 3600 Eur ieškovės bylinėjimosi išlaidų, o atsakovei Ukmergės rajono savivaldybei – 900 Eur. Trečiajam asmeniui priteistinas teisinės pagalbos išlaidų atlyginimo dydis mažintinas iki 675 Eur: iš atsakovės UAB „Ukmergės šiluma“ – 540 Eur, iš atsakovės Ukmergės rajono savivaldybės – 135 Eur.

89.       Kasaciniame teisme, nagrinėjant bylą antrąjį kartą, buvo patenkinta 40 proc. atsakovių reikalavimų, skaičiuojant pagal jų kasaciniu skundu ginčytą sumą. Atsakovės sumokėjo po 5625 Eur žyminio mokesčio, todėl joms iš ieškovės priteistina po 2250 Eur šių išlaidų atlyginimo. Atsakovė UAB „Ukmergės šiluma“ patyrė 2102,79 Eur išlaidų teisinėms paslaugoms, todėl jai atlygintina 841 Eur šių išlaidų, šį atlyginimą priteisiant iš ieškovės.

90.       Ieškovė pateikė dokumentus, patvirtinančius, kad ji patyrė 13 450,50 Eur išlaidų už teisinę pagalbą kasaciniame teisme. Ieškovės prašoma priteisti teisinės pagalbos išlaidų suma viršija Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteisiamo užmokesčio už advokato teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio, patvirtintų teisingumo ministro kartu su advokatų tarybos pirmininku 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85, (2015 m. kovo 19 d. įsakymo redakcija) 8.14, 8.16–8.17 punktuose nustatytą maksimalų dydį. Įvertinus šią aplinkybę, taip pat teiktų teisinių paslaugų pobūdį, atsižvelgiant į tai, kad faktiškai kasaciniame skunde buvo kvestionuojami tik du ieškovės reikalavimai, spręstina, kad ieškovei priteistinas teisinės pagalbos išlaidų dydis mažintinas iki 5000 Eur dydžio sumos. Kadangi atsakovių reikalavimai kasaciniame skunde tenkinami 40 proc. apimtimi, ieškovei atlygintina 3000 Eur jos patirtų išlaidų, iš kurių 2400 Eur atlyginti tenka atsakovei UAB „Ukmergės šiluma“, o atsakovei Ukmergės rajono savivaldybei – 600 Eur. Trečiajam asmeniui, patyrusiam 2057 Eur bylinėjimosi išlaidų, atlygintina 1234 Eur suma: iš atsakovės UAB „Ukmergės šiluma“ – 987 Eur, iš atsakovės Ukmergės rajono savivaldybės – 247 Eur.

91.       Sudėjus visas ieškovei iš atsakovės UAB „Ukmergės šiluma“ priteistinas bylinėjimosi išlaidų atlyginimo sumas, gaunama 21 676 Eur suma, o šiai atsakovei iš ieškovės iš viso priteistina 8458 Eur tokių išlaidų atlyginimo. Šias sumas įskaičius ieškovei iš atsakovės UAB „Ukmergės šiluma“ priteistina 13 218 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.

92.       Ieškovei iš atsakovės Ukmergės rajono savivaldybės iš viso priteistina 5170 Eur, o šiai atsakovei iš ieškovės – 8375, todėl įskaičius nurodytas sumas atsakovei Ukmergės rajono savivaldybei iš ieškovės priteistina 3205 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.

93.       Trečiajam asmeniui iš atsakovės UAB „Ukmergės šiluma“ iš viso priteistina 2448 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, o iš atsakovės Ukmergės rajono savivaldybės – iš viso 612 Eur.

94.       Pirmosios instancijos teisme patirtos procesinių dokumentų įteikimo išlaidos sudaro 119,94 Lt (34,74 Eur). Apeliacinės instancijos teisme patirta 6,35 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, kasaciniame teisme – 5,72 Eur nagrinėjant bylą 2016 m. ir 10,40 Eur – ją nagrinėjant 2019 m. Iš viso dokumentų įteikimo išlaidos sudaro 57,21 Eur. Ieškinio reikalavimus tenkinus 40 proc., byloje patirtos procesinių dokumentų įteikimo išlaidos (jų atlyginimas valstybei) tarp šalių paskirstytinos tokiu būdu: ieškovei tenka 34,32 Eur, atsakovei UAB „Ukmergės šiluma“ – 18,30 Eur, atsakovei Ukmergės rajono savivaldybei – 4,58 Eur.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,

n u t a r i a :

Pakeisti Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. sausio 3 d. nutarties dalį, kuria palikta nepakeista Vilniaus apygardos teismo 2015 m. kovo 2 d. sprendimo dalis, kuria ieškovei UAB „Miesto energija“ (j. a. k. 183204042) priteista 1 696 039,45 Eur kompensacija solidariai iš atsakovių UAB „Ukmergės šiluma“ (j. a. k. 182714850) ir Ukmergės rajono savivaldybės (j. a. k. 188752174) už šilumos ūkio pagerinimus pagal turto nuomos teisinius santykius, šią kompensaciją sumažinant iki 285 997,16 Eur.

Pakeisti Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. sausio 3 d. nutarties dalį, kuria pakeista Vilniaus apygardos teismo 2015 m. kovo 2 d. sprendimo dalis dėl procesinių palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų atlyginimo priteisimo, ir ją išdėstyti taip:

„Priteisti ieškovei UAB „Miesto energija“ (j. a. k. 183204042) solidariai iš atsakovių UAB „Ukmergės šiluma“ (j. a. k. 182714850) ir Ukmergės rajono savivaldybės (j. a. k. 188752174), 6 proc. dydžio palūkanas už priteistą 513 226,62 (penkių šimtų trylikos tūkstančių dviejų šimtų dvidešimt šešių Eur 62 ct) sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2012 m. spalio 26 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Priteisti ieškovei UAB „Miesto energija“ (j. a. k. 183204042) iš atsakovės UAB „Ukmergės šiluma“ (j. a. k. 182714850) 6 proc. dydžio palūkanas už priteistą 1 209 918,02 Eur (vieno milijono dviejų šimtų devynių tūkstančių devynių šimtų aštuoniolikos Eur 2 ct) sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2012 m. spalio 26 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Priteisti ieškovei UAB „Miesto energija“ (j. a. k. 183204042) iš atsakovės UAB „Ukmergės šiluma“ (j. a. k. 182714850) 13 218 (trylika tūkstančių du šimtus aštuoniolika) Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.

Priteisti atsakovei Ukmergės rajono savivaldybei (j. a. k. 188752174) iš ieškovės UAB „Miesto energija“ (j. a. k. 183204042) 3205 (tris tūkstančius du šimtus penkis) Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.

Priteisti trečiajam asmeniui UAB „Energijos taupymo centras“ (j. a. k. 147832026) iš atsakovės UAB „Ukmergės šiluma“ (j. a. k. 182714850) 2448 (du tūkstančius keturis šimtus keturiasdešimt aštuonis) Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.

Priteisti trečiajam asmeniui UAB „Energijos taupymo centras“ (j. a. k. 147832026) iš atsakovės Ukmergės rajono savivaldybės (j. a. k. 188752174) 612 Eur (šešis šimtus dvylika) Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.

Priteisti valstybei iš ieškovės UAB „Miesto energija“ (j. a. k. 183204042) 34,32 Eur (trisdešimt keturis Eur 32 ct), iš atsakovės UAB „Ukmergės šiluma“ (j. a. k. 182714850) – 18,30 Eur (aštuoniolika Eur 30 ct), o iš atsakovės Ukmergės rajono savivaldybės (j. a. k. 188752174) – 4,58 Eur (keturis Eur 58 ct) bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, atlyginimo. Ši valstybei priteista suma mokėtina į Valstybinės mokesčių inspekcijos (j. a. k. 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5660.“

Kitą Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. sausio 3 d. nutarties dalį palikti nepakeistą.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėjai                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                Goda Ambrasaitė-Balynienė

                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                        Alė Bukavinienė

                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                        Donatas Šernas