Baudžiamoji byla Nr. 1S-12-768/2026
Procesinio sprendimo kategorijos:
2.1.16.1.2.1.3. 2.1.16.1.2.2
(S)
PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
2026 m. sausio 21 d.
Panevėžys
Panevėžio apygardos teismo teisėjų kolegija, sudaryta iš teisėjų Donato Jatužio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Laimanto Misiūno ir Loretos Miltenytės,
sekretoriaujant Jūratei Buitvydienei,
dalyvaujant prokurorei Sigitai Kairienei,
gynėjui advokatui Vytautui Kupcikevičiui,
teismo posėdyje išnagrinėjo kaltinamojo G. V. gynėjo advokato Vytauto Kupcikevičiaus skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2026 m. sausio 9 d. nutarties, kuria kaltinamajam G. V. buvo pratęsta kardomoji priemonė – suėmimas trims mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2026 m. sausio 10 d.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
1. Skundžiama nutartimi apylinkės teismas kaltinamajam G. V. pratęsė suėmimą trims mėnesiams Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 122 straipsnio 1 dalies 3 punkto pagrindu, t. y. pagrįstai manant, jog jis būdamas laisvėje gali daryti naujus sunkius, labai sunkius ar BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytus apysunkius nusikaltimus.
2. Skunde gynėjas nurodo, kad suėmimas gali būti skiriamas, taigi ir ilgalaikiai taikomas tik tais atvejais, kai švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis negalima pasiekti BPK 119 straipsnyje nurodytų tikslų. Tuo pačiu BPK 11 straipsnyje įtvirtinta būtinybė laikytis proporcingumo principo taikant procesines prievartos priemones. Gynėjas pažymi, kad Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. spalio 26 d. nutartyje, priimtoje baudžiamojoje byloje Nr. 1S-288-1076/2023 nurodoma, kad EŽTT savo sprendimuose ne kartą yra pažymėjęs, jog suėmimas negali būti nuolat tęsiamas remiantis tik formaliais teiginiais. Pabrėžia, kad sprendžiant dėl suėmimo tęsimo negalima tiesiog atkartoti ankstesnių sprendimų. Kiekvienu atveju būtina detaliai motyvuoti, kodėl BPK 119 straipsnyje nurodytų tikslų negalima pasiekti švelnesne už suėmimą kardomąja priemone ar suderintų tokių priemonių kompleksu.
3. Kaltinamojo G. V. gynėjas kelia klausimą, kodėl kardomųjų priemonių tikslai, o šiuo konkrečiu atveju – tikslas užkardyti tikėtina kaltinamojo naujų nusikalstamų veikų darymą – negalėtų būti pasiektas taikant intensyvią priežiūrą, derinant su namų areštu. Tokių išsamių, bet ne deklaratyvių atsisakymo taikyti švelnesnes už suėmimą kardomąsias priemones motyvų neišdėstymas pripažintas netinkamu ir nepagrįstu Kauno apygardos teismo nutartyje (bylos Nr. 1S-51-593/2020, kurioje pažymėta: „skundžiamoje nutartyje nėra išdėstyti išsamūs atsisakymo taikyti tokias priemones argumentai, nurodytos švelnesnių kardomųjų priemonių neveiksmingumo priežastys deklaratyvios, nepagrįstos bylos duomenimis“.
4. Taigi, gynėjo nuomone, pavojingų veikų darymo tikimybę galima užkardyti švelnesnėmis už suėmimą kardomosiomis priemonėmis ar jų deriniu, be to, kaltinamasis turi pastovią gyvenamąją vietą, dirbo (duomenys neskelbtini) ir ieško darbo per užimtumo tarnybą, privalo išlaikyti mažametį vaiką. Tolesnis griežčiausios kardomosios priemonės taikymas prieštarauja proporcingumo principui.
5. Įvertinus visas reikšmingas aplinkybes gynėjas prašo pakeisti taikomą kardomąją priemonę į švelnesnes kardomąsias priemones.
6. Kaltinamojo gynėjo skundas atmetamas.
7. Skunde kaltinamojo gynėjas ginčija apylinkės teismo nutartį pratęsti suėmimą ir nesutinka su teismo išvada, kad švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis negalima pasiekti BPK 119 straipsnyje numatytų tikslų. Tačiau teisėjų kolegija su tokia pozicija neturi pagrindo sutikti.
8. Šioje byloje G. V. yra kaltinamas tuo, kad galimai įvykdė plėšimą bendrininkų grupėje, t. y. kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 180 straipsnio 1 dalyje.
9. Teisėjų kolegija sutinka, kad suėmimo pagrindas, numatytas BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte, nustatytas tinkamai.
10. G. V. pareikštas kaltinimas dėl apysunkio nusikaltimo padarymo. Paprastai pagrindą manyti, kad asmuo gali daryti naujus nusikaltimus, sudaro ne tik vienos veikos, patenkančios į BPK 122 straipsnio 4 dalies sąrašą galimas padarymas, o įtarimas kelių nusikaltimų padarymu, vaidmuo galimų nusikaltimų padaryme, ankstesnis teistumas ir kitos aplinkybės. Remiantis baudžiamosios bylos medžiaga, G. V. yra baustas administracine tvarka net 29 kartus, iš jų 21 kartą už smulkias vagystes, kartą už narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų vartojimą be gydytojo paskyrimo, kartą už pakartotinį transporto priemonės vairavimą kai tai daro neblaivūs arba apsvaigę nuo narkotinių, psichotropinių medžiagų, kelis kartus už Lietuvos Respublikos apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymo pažeidimą, neturėjo pastovaus darbo, todėl galimai padaryta nusikalstama veika nėra atsitiktinė, nes kaltinamasis ne vieną kartą baustas ne tik už smulkias vagystes, sukčiavimą, tačiau 12 kartų kartų teistas už turtinius ir smurtinio pobūdžio nusikaltimus, buvo neseniai atlikęs laisvės atėmimo bausmę. Šios aplinkybės charakterizuoja suimtąjį neigiamai bei leidžia pagrįstai manyti, kad jis turi polinkį nesilaikyti teisės aktų reikalavimų ir veikti prieš juos, o tai suponuoja pagrįstą išvadą, kad jis, būdamas laisvėje ir toliau gali daryti naujus nusikaltimus. Todėl yra pagrindas taikyti suėmimą, taip užtikrinant ir viešojo intereso apsaugą. Be to, svarbu pažymėti, kad BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytam suėmimo skyrimo pagrindui konstatuoti pakanka pagrįsto manymo, jog kaltinamasis, būdamas laisvėje, gali daryti naujus nusikaltimus. Atsižvelgusi į aptartas aplinkybes, kurios leidžia manyti, kad G. V. turi polinkį nusikalsti bei aplinkybes, reikšmingas vertinant naujų nusikalstamų veikų padarymo riziką, aukštesniojo teismo teisėjų kolegijos nuomone, skundžiamoje nutartyje apylinkės teismas pagrįstai nustatė, kad kaltinamasis būdamas laisvėje gali daryti naujus nusikaltimus, nurodytus BPK 122 straipsnio 4 dalyje.
11. Teisėjų kolegija taip pat sprendžia, kad jo teisės suvaržytos nepažeidžiant proporcingumo principo. Netaikant griežčiausios kardomosios priemonės, nebūtų įmanoma pasiekti BPK 119 straipsnyje numatytų tikslų, nes egzistuoja realus pavojus (rizika), kad, paleistas iš suėmimo, kaltinamasis gali daryti naujus nusikaltimus, ką sistemingai darė ir iki paskiriant jam suėmimą.
12. Taigi nagrinėjamu atveju Lietuvos Respublikos BPK 119 straipsnyje numatyti kardomųjų priemonių tikslai, gali būti pasiekti tik taikant griežčiausią kardomąją priemonę – suėmimą, todėl skundžiama apylinkės teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta, ją naikinti ar keisti kaltinamajam skiriant švelnesnes kardomąsias priemones, kolegija pagrindų nenustatė.
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 130 straipsniu,
n u t a r i a :
kaltinamojo G. V. gynėjo advokato Vytauto Kupcikevičiaus skundą atmesti ir Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2026 m. sausio 9 d. nutartimi pratęstą suėmimą trejiems mėnesiams palikti galioti.
Ši nutartis yra galutinė ir neskundžiama.
Teisėjai Donatas Jatužis
Laimantas Misiūnas
Loreta Miltenytė