Civilinė byla Nr. e2-700-304/2016
Teisminio proceso Nr. 2-47-3-00475-2016-1
Procesinio sprendimo kategorija 2.5.1.5; 3.2.6.5
(S)
TELŠIŲ RAJONO APYLINKĖS TEISMAS
S P R E N D I M A S U Ž A K I Ų
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2016 m. balandžio 12 d.
Telšiai
Telšių rajono apylinkės teismo teisėja Judita Staševičienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo UAB „Gelvora“ ieškinį atsakovui A. G. dėl skolos, palūkanų ir ikiteisminio skolos išieškojimo išlaidų priteisimo,
n u s t a t ė:
ieškovas prašo priteisti iš atsakovo skolą 277,49 Eur, palūkanas 96,97 Eur, ikiteisminio skolos išieškojimo išlaidas 24,26 Eur, 5 procentų metines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas.
Atsakovui procesiniai dokumentai įteikti viešo paskelbimo būdu. Atsakovas per teismo nustatytą terminą atsiliepimo į ieškinį ir kitų įrodymų nepateikė. Ieškovo prašymu priimamas sprendimas už akių (LR CPK 142 str. 4 d.).
Ieškinys atmestinas.
Atlikus 2004-07-19 mobiliojo skaitmeninio ryšio (GSM) paslaugų sutarties, ikiteisminio skolos išieškojimo išlaidų išklotinės, 2009-03-31 reikalavimo perleidimo sutarties Nr. 09-20-21, išrašo iš priedo Nr. 1 prie 2009-03-31 reikalavimo perleidimo sutarties Nr. 09-20-21, pranešimo dėl reikalavimo perleidimo, palūkanų skaičiavimo akto, prašymo dėl trūkumų šalinimo formalų vertinimą matyti, kad UAB „Tele2“ teikė atsakovui mobiliojo skaitmeninio korinio ryšio tinklo paslaugas, už kurias atsakovas įsipareigojo nustatyta tvarka ir sąlygomis atsiskaityti. Ieškovas nurodo, jog atsakovas netinkamai vykdė savo įsipareigojimus, todėl liko skolingas pradinei kreditorei. Pradinis kreditorius ir ieškovas 2009-03-31 pasirašė reikalavimo perleidimo sutartį Nr. 09-20-21, pagal kurią UAB „Tele2“ atlygintinai perleido reikalavimą į atsakovo skolą ieškovui. Ieškovas nurodo, kad atsakovas skolingas 277,49 Eur skolos, 96,97 Eur palūkanų ir 24,26 Eur ikiteisminio skolos išieškojimo išlaidų, tačiau prie ieškinio nėra pateikęs duomenų, pagrindžiančių reikalavimo dydį ir jo teisėtumą, t.y. nepateikė teismui pradinio kreditoriaus UAB „Tele2“ PVM sąskaitų-faktūrų, kitų duomenų, pagrindžiančių, jog atsakovas netinkamai vykdė savo įsipareigojimus pradiniam kreditoriui ir liko jam skolingas). Taip pat nurodė, kad siuntė atsakovui pranešimą dėl reikalavimo teisės perleidimo, pridėjo 2009-05-04 surašytą pranešimą dėl reikalavimo perleidimo, bet nepateikė duomenų apie jo įteikimą atsakovui, nes lydraščiai apie registruotas pašto siuntas saugomi 6 mėnesius, galimybės juos pateikti neturi.
Kreditorius turi teisę be skolininko sutikimo perleisti visą reikalavimą ar jo dalį kitam asmeniui, jeigu tai neprieštarauja įstatymams ar sutarčiai arba jeigu reikalavimas nesusijęs su kreditoriaus asmeniu. Reikalavimo teisės perleidimas neturi pažeisti skolininko teisių ir labiau suvaržyti jo prievolės (CK 6.101 str. 1 d.). Reikalavimo perleidimo faktas gali būti panaudotas prieš trečiuosius asmenis ir skolininką tik nuo to momento, kai skolininkas sutiko, kad reikalavimas būtų perleistas, arba nuo to momento, kai skolininkas gavo reikalavimo perleidimo faktą patvirtinančio dokumento kopiją arba kitokį reikalavimo perleidimo fakto įrodymą. Jeigu skolininko buvimo vieta nežinoma, apie reikalavimo perleidimą gali būti pranešta viešu paskelbimu CK 1.65 straipsnyje nustatyta tvarka (CK 6.109 str. 2 d.).
Kasacinio teismo formuojamoje praktikoje pažymima, kad skolininkui apie reikalavimo perleidimą, kai jam sudaryti skolininko sutikimo nereikia, gali būti pranešta bet kokia forma ir bet kokiu būdu, svarbu, jog pranešime būtų informacija apie pradinio kreditoriaus turimą ar būsimą reikalavimą ir jo perleidimą įvardytam naujajam kreditoriui. Siekiant nustatyti, ar pranešimas apie reikalavimo perleidimą yra tinkamas, turi būti taikomas objektyvusis metodas, t. y. sprendžiama, ar pranešimas yra tiek informatyvus, kad skolininkas, kaip protingas asmuo, pagal pateiktą informaciją suvoktų, jog reikalavimas yra perleistas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-04-16 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-168/2010; 2013-10-16 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-490/2013). CK 6.109 str. 1 d. nustatyta, kad reikalavimo perleidimo faktas gali būti panaudotas prieš trečiuosius asmenis ir skolininką tik nuo to momento, kai skolininkas sutiko, kad reikalavimas būtų perleistas, arba nuo to momento, kai skolininkas gavo reikalavimo perleidimo faktą patvirtinančio dokumento kopiją ar kitokį reikalavimo perleidimo fakto įrodymą. Taigi prievolės dalyviams esminę reikšmę turi pranešimas apie reikalavimo perleidimo faktą, nes nuo pranešimo momento pradinio ir naujojo kreditoriaus sudaryta reikalavimo perleidimo sutartis pradeda veikti skolininko atžvilgiu ir nuo šio momento reikalavimo perleidimo faktą naujasis kreditorius gali panaudoti prieš skolininką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-04-16 nutartis civilinėje byloje Nr. K-7-168/2010). Sprendžiant, ar skolininkas tinkamai informuotas apie reikalavimo teisės perleidimą, svarbu nustatyti dvi esmines aplinkybes: 1) ar pranešime nurodyta informacija apie pradinio kreditoriaus turimą reikalavimą ir jo perleidimą įvardytam naujajam kreditoriui; 2) momentą, kai skolininkas gavo reikalavimo perleidimo faktą patvirtinančio dokumento kopiją ar kitokį reikalavimo perleidimo fakto įrodymą.
Ieškovas prie ieškinio pridėjo atsakovui adresuotą 2009-05-04 pranešimo apie reikalavimo perleidimą kopiją, kuriame nurodoma paskaičiuota skola, bet nepateikė įrodymų, patvirtinančių, kad šis pranešimas siųstas atsakovui ar kad atsakovas gavo nurodytą pranešimą, reikalavimo perleidimo sutarties kopiją ar kitokį reikalavimo perleidimo fakto įrodymą. Byloje nėra įrodymų, kad atsakovui įteiktas pirmiau nurodytas pranešimas apie sudarytą cesijos sutartį. Prašyme dėl trūkumų šalinimo nurodė, kad lydraščiai apie registruotas pašto siuntas saugomi 6 mėnesius, galimybės juos pateikti neturi.
Pažymėtina, kad teisės aktuose ir teismų praktikoje nenustatyta pareiga teismui informuoti skolininką apie reikalavimo teisės perleidimą. Cesijos būdu įgytas reikalavimas kartu su reikalavimo perleidimo sutartimi pareikštas teismo tvarka laikytinas tinkamu skolininko informavimu apie reikalavimo teisės perleidimą, kai procesiniai dokumentai atsakovui įteikiami asmeniškai arba per atstovą. Šioje byloje ieškinys atsakovui įteiktas viešo paskelbimo būdu CPK 130 straipsnyje nustatyta tvarka. Nurodytas įteikimo būdas yra procesinių dokumentų įteikimo fikcija, nes adresatas iš tikrųjų realiai negauna dokumentų ir nesusipažįsta su jų turiniu. Tokiu būdu įteiktas ieškinys negali būti prilygintas viešam paskelbimui apie reikalavimo teisės perleidimą CK 6.109 straipsnio 1, 2 dalyse nustatyta tvarka ir būti laikomas tinkamu pranešimu apie cesijos faktą materialiosios teisės prasme (Vilniaus apygardos teismo 2015-05-12 nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-111-781/2015). Teismas atkreipia dėmesį į tai, kad pirmiau nurodytose kasacinio teismo bylose buvo kitokios faktinės aplinkybės. Aptariamose bylose procesiniai dokumentai adresatui įteikti asmeniškai ir jis realiai susipažino su ieškinio turiniu bei sužinojo apie cesijos faktą. Nagrinėjamos bylos atveju faktinės aplinkybės skiriasi nuo kasacinio teismo nagrinėtų bylų. Šiuo atveju atsakovas realiai apie cesijos faktą nieko nežino. Darytina išvada, kad atsakovui tinkamai pranešta apie nagrinėjamą bylą, bet ne apie reikalavimo teisės perleidimą. Esant nurodytoms aplinkybės, konstatuotina, kad byloje nėra duomenų, jog tinkamai įvykdytas CK 6.109 straipsnio 1 dalies reikalavimas pranešti atsakovui apie reikalavimo teisės perleidimo faktą. Dėl to ieškovas įgyto reikalavimo pagal cesijos sutartį negali panaudoti prieš atsakovą.
Kiti ieškinyje nurodyti argumentai išvestiniai iš pirmiau šiame sprendime aptartųjų, jie neturi įtakos šalių ginčui išspręsti, todėl teismas papildomai dėl jų nepasisako.
Esant išdėstytoms aplinkybėms teismas konstatuoja, kad nėra pagrindo tenkinti ieškinio jame išdėstytais argumentais, todėl jis atmestinas.
Teismas, vadovaudamasis LR CPK 259, 262, 279, 285-287 str.,
n u s p r e n d ž i a:
ieškinį atmesti.
Atsakovas sprendimą už akių priėmusiam teismui per 20 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos turi teisę paduoti pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.
Sprendimas už akių įsiteisėja po 20 dienų nuo jo priėmimo dienos. Jeigu dėl sprendimo už akių paduodamas pareiškimas dėl šio sprendimo peržiūrėjimo, jis įsiteisėja užbaigus peržiūrėjimo procedūrą, jeigu pareiškimas dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo netenkinamas.
Ieškovas sprendimą už akių per 30 dienų nuo sprendimo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali skųsti Šiaulių apygardos teismui per Telšių rajono apylinkės teismą.
Teisėja Judita Staševičienė