Civilinė byla Nr. 2-408-413/2013
Proceso Nr. 2-56-3-00224-2011-8
Procesinio dokumento kategorijos: 35.6.1.; 36.2.;
(S)
KAUNO APYGARDOS TEISMAS
SPRENDIMAS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2013 m. rugsėjo 12 d.
Kaunas
Kauno apygardos teismo teisėjas Gintautas Koriaginas,
sekretoriaujant Danutei Nekraševičienei,
dalyvaujant ieškovui D. K. ir jo atstovams advokatams L. M. ir J. K.,
atsakovams E. V. ir jos atstovui advokatui G. P., R. L. ir jo bei atsakovų R. L., A. K. ir A. K. atstovui advokatui P. S., A. V., D. V. ir jų atstovei advokatei S. Ž.,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo D. K. ieškinį atsakovams E. V., R. L., R. L., A. V., D. V., A. K., A. K., tretieji asmenys R. V., notarė J. V., AB SEB Vilniaus bankas, dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais,
n u s t a t ė :
ieškovas D. K. kreipėsi ieškiniu į teismą, prašydamas pripažinti negaliojančiais 10 ha žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) ( unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) pirkimo-pardavimo sandorius:
1) 2011 m. vasario 11 d. pirkimo - pardavimo sutartį (notarinio reg. Nr. 7KV-535) ir priėmimo - perdavimo aktą (notarinio reg. Nr. 7KV-536), kurių pagrindu nuosavybės teises į šį turtą iš žemės sklypo pardavėjo E. V. įgijo atsakovai R. L. ir R. L.;
2) 2011 m. vasario 15 d. pirkimo - pardavimo sutartį (notarinio reg. Nr. 7KV-599) ir priėmimo - perdavimo aktą (notarinio reg. Nr. 7KV-600), kurių pagrindu atsakovas R. L. perleido (pardavė) šį žemės sklypą atsakovams D. V. bei A. K.;
3) taikyti restituciją.
Ieškovas savo ieškinį grindžia Actio Pauliana (CK 6.66 straipsnio) ir CK 1.87 straipsnio 1 dalies pagrindais, nurodydamas, kad yra visos sąlygos ieškinio patenkinimui.
1) Dėl kreditoriaus neabejotinos ir galiojančios reikalavimo teisės. Ieškovo reikalavimo teisės į atsakovę E. V. ir R. V. pagrindas – 2010 m. rugpjūčio 2 d. paskolos sutartis, 2010 m. rugpjūčio 2 d. vekselis ir 2010 m. rugpjūčio 2 d. laidavimo sutartis. Visuose minėtuose dokumentuose nurodytas paskolos grąžinimo terminas - 2011 m. vasario 14 d. Sutuoktinių V. prisiimti įsipareigojimai nėra įvykdyti iki šiol, minėti sandoriai yra galiojantys, todėl ieškovas turi galiojančią reikalavimo teisę į abu V.
2) Dėl ginčijamu sandoriu pažeidžiamų kreditoriaus teisių. Sandoris pažeidžia kreditoriaus teises ir tuo atveju, kai skolininkas, būdamas nemokus, suteikia pirmenybę kitam kreditoriui. Sutuoktiniai E. V. ir R. V. 2006 m. liepos 24 d. buvo sudarę su trečiuoju asmeniu AB SEB banku Kredito sutartį Nr. 0360618073702-90, pagal kurią kreditas turėjo būti grąžintas tik 2031 m. liepos 23 d., taigi kredito grąžinimo laikotarpis ginčijamų sandorių sudarymo metu dar nebuvo pasibaigęs, o E. ir R. V., grąžindami kreditą vienam iš kreditorių (AB SEB bankui), nepagrįstai šiam kreditoriui suteikė pirmenybę. Atsakovei E. V. sudarius prieš pat paskolos grąžinimo terminą (2011-02-14) su atsakovais R. L. ir R. L. 2011 m. vasario 11 d. žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartį Nr. 7KV-535, buvo iš esmės pažeistos ieškovo D. K., kaip kreditoriaus teisės, nes atsakovė E. V. iš esmės pablogino savo turtinę padėtį. Pardavus žemės sklypą, V. šiuo metu priklauso tik butas, esantis Ryšių g. 21-16, Kaune, kuris įkeistas kitam asmeniui. Taigi atsakovės ir jo sutuoktinio turtinė padėtis dėl ginčijamo sandorio sudarymo žymiai pablogėjo ir šio turto nepakanka ieškovo reikalavimų patenkinimui.
3) Dėl ieškinio senaties termino. Ieškovui D. K. apie 2011 m. vasario 11 d. pirkimo - pardavimo sutartį Nr. 7KV-535 ir priėmimo-perdavimo aktą Nr. 7KV-536 tapo žinoma 2011 m. vasario 14 d., susipažinus su Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašu, todėl CK 6.66 straipsnio 3 dalyje nustatytas ieškinio senaties terminas nėra praleistas.
4) Dėl ginčijamo sandorio sudarymo privalomumo. Ieškovo nuomone, atsakovė E. V. neturėjo nei įstatyminės, nei kitokios pareigos sudaryti žemės sklypo pirkimo - pardavimo sutartį, be to, privalėjo atsižvelgti ir į tai, kad neužilgo po sandorio sudarymo baigėsi kitos, t. y. prievolės ieškovui, įvykdymo terminas.
5) Dėl skolininko nesąžiningumo. Subjektyviuoju požiūriu E. V. žemės sklypą pardavė žinodama ir suvokdama, kad prievolės kreditoriui (ieškovui) D. K. įvykdymo terminas sueina po trijų dienų (iš kurių dvi - ne darbo dienos), t. y. 2011 m. vasario 14 d., kad sudarius tokį sandorį bus sumažintas turtas, į kurį kreditorius gali nukreipti savo reikalavimo patenkinimą. Šiuo konkrečiu atveju skolininko sąžiningumas objektyviuoju požiūriu neatitinka teisingumo ir protingumo principų, t. y. skolininko elgesys buvo neapdairus ir nerūpestingas. Ir priešingai, atsakovė pardavė žemės sklypą R. L. neatsižvelgdama į ieškovo interesus, grąžindama anksčiau laiko kreditą bankui patenkino tik savo ir trečiojo asmens R. V. interesus, todėl tokio jos elgesio negalima laikyti sąžiningu.
6) Dėl trečiojo asmens nesąžiningumo. Trečiasis asmuo R. V. yra UAB „Linkara“ vadybininkas, o šios bendrovės akcininkas ir direktorius yra atsakovas R. L., todėl, ieškovo nuomone, atsakovas R. L., sudaręs sandorį su savo pavaldinio sutuoktine (laiduotoja), yra nesąžiningas. Be to, R. L. įsigijęs žemės sklypą, jau po trijų dienų (iš kurių 2 dienos buvo ne darbo dienos) šį turtą perleido (pardavė) atsakovams D. V. ir A. K.. Be to, atsakovams R. L. ir R. L. buvo žinoma apie dar vieną skolininkų kreditorių – ieškovą D. K.. R. L. ir R. L. pirkdami žemės sklypą nepasidomėjo, ar toks sandoris nepažeidžia kreditoriaus teisių, taip pažeisdami pareigą domėtis ir būti atidiems. Ieškovo manymu, siekdami, kad turtas nebūtų išreikalautas, labai greitai, t. y. per tris dienas, jį pardavė kitiems asmenims. Toks žemės sklypo perpardavimas yra neteisėtas, nes tai padaryta atsakovams L. siekiant išvengti turto išreikalavimo, o R. V. ir E. V. - siekiant išvengti prievolės įvykdymo kreditoriui. Šios aplinkybės patvirtina, kad nesąžiningi yra ir žemės sklypą įsigiję atsakovai A. V. ir D. V. bei A. K. ir A. K., kurie akivaizdžiai apsimestiniu sandoriu įsigijo 10 ha ploto ir didelės vertės žemės sklypą iš asmens, kuris jo savininku buvo tik 3 dienas. Verslo praktikoje įprasta, kad didelės vertės sandorių sudarymas reikalauja ilgų derybų, sąžiningi pirkėjai siekia išsiaiškinti visas svarbias aplinkybes, susijusias su perkamu turtu, išsiderėti palankias sutarties sąlygas. Nagrinėjamu atveju atsakovai V. ir K. jokių derybų nevykdė, su turtu susijusių aplinkybių nesiaiškino, įsigijo didelės vertės turtą iš turto savininko žinodami, kad šis turtas jam priklauso vos 3 dienas. Ieškovo nuomone, paminėtos aplinkybės patvirtina faktą, kad R. L. ir R. L. sudaryti sandoriai su A. V., D. V., A. K. ir A. K. yra apsimestiniai sandoriai.
7) Dėl kreditoriaus reikalavimo nukreipimo į perleistą pagal ginčijamą sandorį turtą. Pripažinus negaliojančiais pirkimo - pardavimo sandorius, žemės sklypas būtų grąžintas E. V., kas sudarytų sąlygas ieškovui D. K. reikalavimą pagal paskolos sutartį, laidavimo sutartį ir vekselį nukreipti į žemės sklypą ir, tokiu būdu, šį reikalavimą patenkinti. Remdamasis nurodytu, ieškovas teigia, kad yra visos actio Pauliana taikymo sąlygas ir pagrindas pripažinti 2011 m. vasario 11 d. pirkimo-pardavimo sutartį negaliojančia.
8) Dėl R. L. ir R. L. apsimestinių sandorių su A. V., D. V., A. K. ir A. K.. Šie atsakovai, įsigydami 10 ha ploto ir didelės vertės žemės sklypą iš asmens, kuris šio turto savininku buvo tik 3 dienas, įsigijo turtą akivaizdžiai apsimestiniu būdu, siekdami apsunkinti ar padaryti negalimą kreditoriaus D. K. reikalavimų patenkinimą. Minėti sandoriai buvo sudaryti be derybų, žemės sklypo įgijėjai nesiaiškino, ar nėra pažeidžiami kitų galimų kreditorių interesai. Minėti sandoriai yra sudaryti su tikslu (tikruoju šalių ketinimu), perleisti nuosavybės teises į žemės sklypą, kad kreditorius D. K. negalėtų nukreipti savo reikalavimų atsakovams į minėtą turtą. Ieškovas nurodo, kad būtent šiais ginčijamais apsimestiniais sandoriais buvo siekiama pridengti neteisėtą sandorį tarp E. V. ir R. L., kurį nuginčijus remiantis CK 6.66 straipsniu, būtų galima nukreipti ieškovo reikalavimą pagal paskolos sutartį, laidavimo sutartį ir vekselį į žemės sklypą ir tokiu būdu šį reikalavimą patenkinti. Ginčo atveju šalys iš tikrųjų siekė kito, nei ginčijamame sandoryje nurodyto, teisinio tikslo. Šalys perleidinėjo nuosavybės teises į žemės sklypą, kad būtų išvengta kreditoriaus D. K. reikalavimų nukreipimo į šį sklypą, taip pažeidžiant ir kreditoriaus interesus.
Atsakovė E. V. teismo posėdyje prašė ieškovo ieškinį tenkinti. Nurodė, kad ginčo žemės sklypą jai asmeniškai padovanojo tėtis. Ji buvo laiduotoja dviem kreditoriams: atsakovui R. L. ir ieškovui D. K.. Žemę pardavė R. L., o ne D. K. dėl to, R. L. pažadėjo sumokėti likusią atsakovės ir jos sutuoktinio kredito dalį bankui ir atsiskaityti su ieškovu D. K.. Žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartis buvo R. L. prašant ir susiklėsčius jos šeimoje nepalankioms aplinkybėms. Įvykus sandoriui, skolų atsakovei R. L. nepanaikino ir su D. K., kaip buvo žadėta, neatsiskaitė.
A. R. L. ir R. L. prašė ieškinį atmesti. Atsakovų pozicija grindžiama tokiais argumentais:
1. Dėl ieškovo reikalavimo teisės. Ieškovui ginčo žemės sklypas nebuvo įkeistas, pirmumo teisės patenkinti savo reikalavimą iš jau minėto žemės sklypo ieškovas neturėjo ir neturi. 2011 m. vasario 11 d. žemės sklypo pirkimo - pardavimo sutartyje, kurios pagrindu nuosavybės teises atsakovė E. V. perleido R. L. ir R. L., jos žemės sklypas buvo įkeistas AB SEB bankas, kuris turėjo pirmumo teisę patenkinti savo 287 757,53 Lt dydžio kreditorinį reikalavimą ir būtent šią sumą R. L. sumokėjo AB SEB bankas, padengdamas E. V. ir R. V. paimtą iš šio banko kreditą. E. V. ir R. V. jau vėlavo vykdyti savo prievoles AB SEB bankui pagal kredito sutartis Nr. 0360618073702-90 ir Nr. 0350818051936-04, be to, R. L. buvo pateikęs vykdymui antstolės R. G. kontoroje Kauno miesto 27-ojo notarų biuro išduotą vykdomąjį įrašą Nr. MČ-6397/2010 dėl 443 342,15 Lt skolos išieškojimo iš E. V. išieškotojo R. L. naudai, o taip pat Kauno miesto 27-ojo notaro biuro išduotą vykdomąjį įrašą Nr. MC-6395/2010 dėl 189 081,15 Lt skolos išieškojimo iš E. V. išieškotojo R. L. naudai (pateiktas vykdymui 2011-01-24). Vykdant minėtus dokumentus 2010 m. gruodžio 31 d. buvo areštuotas trečiajam asmeniui R. V. priklausantis butas, esantis Ryšių g. 21-16, Kaune, E. V. tuo metu priklausęs žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini) bei automobilis VOLVO V70, priklausantis R. V.. V. vėluojant vykdyti savo prievoles AB SEB bankui pagal kredito sutartis bei siekiant maksimaliai apsaugoti savo kaip skolininko interesus, E. V. priėmė sprendimą parduoti ginčo žemės sklypą, kas leido pilnai atsiskaityti su AB SEB banku ir dalinai su R. L.. Apie tai, kad ieškovas D. K. turi kažkokių teisių ar pretenzijų į ginčo žemės sklypą, viešuosiuose registruose pažymėta nebuvo, todėl ieškovo reiškiamos pretenzijos ir kreditorinės teisės L. nebuvo žinomos. Atsakovų nuomone, ginčijamos sutarties šalys neprivalėjo išklausyti kreditoriaus nuomonės ir/ar gauti sutikimą sandoriui sudaryti. Vienintelis, kuris turėjo teisę patenkinti savo kreditorinį reikalavimą iš ginčo žemės sklypo, tai AB SEB bankas, kurio sutikimas sudaryti sandorį buvo gautas. Ieškovas neįrodinėjo atsakovės E. V. ir trečiojo asmens R. V. nemokumo, duomenų, kad E. V. ir R. V. būtų nemokūs byloje nėra, todėl akivaizdu, jog nurodytu Actio Pauliana pagrindu ieškinys negali būti reiškiamas. Be to, sandorio sudarymo metu (2010-02-11) netgi nebuvo suėjęs terminas R. V. grąžinti skolą. Paskola pagal pateiktą paskolos sutartį turėjo būti grąžinta iki 2011 m. vasario 14 d. Byloje nėra jokių įrodymų, patvirtinančių ieškovo neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę atsakovei E. V.. Byloje taip pat nėra jokių duomenų, kad ieškovas pradėjo skolos išieškojimą, tačiau skolos negalėjo atgauti. Kreditoriaus D. K. teisės negalėjo būti pažeidžiamos, kadangi nebuvo pasibaigęs prievolės įvykdymo terminas, ieškovas reikalavimo teisės į atsakovę E. V. dar neturėjo.
2. Dėl atsakovų nesąžiningumo. Atsakovui R. L. buvo žinoma, jog E. V. ir R. V. turi kreditorių AB SEB bankas ir šis faktas buvo registruotas viešame registre - VĮ Registrų centre. Apie kitus E. V. kreditorius jokių duomenų niekas neturėjo, šių aplinkybių nenurodė ir E. V.. Ieškovas D. K. nepateikė jokių įrodymų, kad turi neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę į atsakovę E. V.. Be to, R. L. atsakovams A. K. ir A. V. buvo skolingas atitinkamai 180 000 Lt ir 290 000 Lt, kuriuos turėjo grąžinti iki 2010 m. lapkričio 30 d. A. V. - dalį iki 2010 m. liepos 1 d. ir dalį iki 2010 m. gruodžio 25 d., tačiau pinigų sutartu terminu negrąžino, todėl pasiūlė įsigyti iš jo asmeninės nuosavybės teise priklausantį ginčo žemės sklypą ir tokiu būdu padengti dalį savo kreditorinio įsiskolinimo. Teigdamas, kad 2011 m. vasario 15 d. pirkimo - pardavimo sutartis sudaryta dėl atsakovų nesąžiningumo, ieškovas nepateikia jokių įrodymų. Prašydamas pripažinti sandorį apsimestiniu, ieškovas privalo savo ieškinyje nurodyti, kokį sandorį atsakovai pridengė apsimestiniu sandoriu. Jeigu iš tikrųjų buvo sudarytas ne pirkimo - pardavimo sandoris, o kitas sandoris, tai ieškovas turi teisę reikalauti, kad jam būtų perkeltos šio sandorio pirkėjo teisės ir pareigos (CK 1.87 straipsnio 2 dalis). Tačiau ieškovas nenurodė, kokį gi sandorį pridengiant buvo sudarytas neva apsimestinis sandoris, ieškiniu nereikalaujama perkelti ir pirkėjo teisių, todėl tokio sandorio negalima laikyti apsimestiniu. Ginčijamos sutarties 6 p. aiškiai nurodyta, kad parduodamas turtas niekam neparduotas, nepadovanotas, neįkeistas. Arešto ir draudimų nėra. Teisme ginčų dėl jo ir trečiųjų asmenų teisių į ji taip pat nėra. VĮ Registrų centras duomenimis jokių apribojimų žemės sklypui perleisti pirkimo - pardavimo sutarties sudarymo metu nebuvo, todėl atsakovams nebuvo pareigos aiškintis dėl neva pažeidžiamų ieškovo D. K. teisių.
Atsakovai A. V. ir D. V. prašė ieškinį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsakovų atsikirtimai buvo grindžiami tokiais argumentais:
1. Dėl atsakovų sąžiningumo. Pagal CPK 178 straipsnyje įtvirtintas įrodinėjimo taisykles šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, tačiau ieškovas nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių, kad sandoris buvo sudarytas apsunkinti ar padaryti negalimą kreditoriaus D. K. reikalavimų patenkinimą. Priešingai ieškinio argumentams, 2011 m. vasario 15 d. pirkimo - pardavimo sutartis (notarinio reg. Nr. 7KV-599) ir priėmimo - perdavimo aktas (notarinio reg. Nr. 7KV-600), kuriais atsakovai bendros jungtinės nuosavybės teise įgijo 1/2 dalį 10 ha žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), buvo sudaryta tikslu įsigyti paminėtą žemės sklypo dalį iš atsakovo R. L., kuris nuo 2009 m. liepos 1 d. buvo skolingas atsakovų šeimai dideles pinigų sumas. Tiesa yra ta, kad 2009 m. liepos 1 d. atsakovai R. L. ir A. V. pasirašė neprotestuotiną paprastąjį vekselį, pagal kurį R. L. iki 2010 m. liepos 1 d. įsipareigojo sumokėti atsakovui 140 000 Lt. 2010 m. sausio 1 d. tarp tų pačių asmenų buvo surašytas dar vienas neprotestuotinas paprastasis vekselis, pagal kurį R. L. iki 2010 m. gruodžio 25 d. įsipareigojo sumokėti atsakovui 150 000 Lt. Kadangi R. L. paskolintų pinigų A. V. laiku negrąžino, todėl pasiūlė pastarajam įsigyti iš jo ginčo žemės sklypo dalį, kurio vertė 185 000 Lt. Dėl to ir buvo sudaryta ginčijama pirkimo - pardavimo sutartis, tad šio sandorio sudarymo tikslas buvo pirkimo įsigyti žemės sklypo dalį asmeninėn nuosavybėn, o ne apsunkinti ar padaryti negalimą ieškovo D. K. reikalavimų patenkinimą. Šis pirkimo - pardavimo sandoris atitiko tiek pirkėjų, tiek ir pardavėjo valią, dėl ko naikinti jį nėra jokių objektyvių priežasčių. Atsakovų tvirtinimu, jie yra sąžiningi turto įgijėjai ir iš jų turtas negali būti išreikalautas.
2. Dėl domėjimosi kitų kreditorių interesais. Ginčijamos pirkimo - pardavimo sutarties 6 p. numato, kad „Pardavėjo teigimu, parduodamas turtas niekam neparduotas, nepadovanotas, neįkeistas. Arešto ir draudimų nėra. Teisme ginčų dėl jo ir trečiųjų asmenų teisių į jį taip pat nėra“, dėl ko šias aplinkybes atsakovui R. L. patvirtinus pirkimo - pardavimo sutarties sudarymo metu, atsakovams Visockiams nebuvo pareigos aiškintis dėl neva pažeidžiamų kreditoriaus D. K. interesų, kadangi pardavėjas nurodė, jog trečiųjų asmenų teisių į šį žemės sklypą nėra. Be to, kaip nurodo pats ieškovas savo ieškinyje, „šis žemės sklypas laidavimo sutarties sudarymo metu buvo įkeistas bankui, todėl laiduotoja negalėjo jo įkeisti ieškovui“, kas taipogi patvirtina aplinkybę, kad ieškovas jokių teisių į minėtą žemės sklypą neturėjo. Atsakovams nebuvo žinoma, jog ieškovas yra V. kreditorius, priešingai, iš 2011 m. vasario 11 d. pirkimo-pardavimo sutarties turinio matyti, kad atsakovė E. V. turėjo kreditorių - AB SEB banką ir šią paskolą padengė R. L., tuo patvirtindamas, kad sumoka už perkamą žemės sklypą.
3. Dėl actio Paulina taikymo. Atsakovų nuomone, 2011 m. vasario 11 d. pirkimo - pardavimo sutartis (notarinio reg. Nr. 7KV-535) ir priėmimo - perdavimo aktas (notarinio reg. Nr. 7KV-536), kurių pagrindu nuosavybės teises įgijo R. L. ir R. L., negali būti pripažinta negaliojančia actio Pauliana pagrindais. Ginčo atveju ieškovas nepateikė jokių duomenų apie atsakovų V. nemokumą, dėl ko akivaizdu, kad ieškinys nurodytu teisiniu pagrindu negali būti reiškiamas. Be to, sandorio sudarymo metu (2010-02-11) R. V. nebuvo suėjęs terminas grąžinti skolą ieškovui. Paskola pagal pateiktą paskolos sutartį turėjo būti grąžinta iki 2011 m. vasario 14 d. Actio Pauliana instituto taikymui būtina, kad kreditorius turėtų neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę skolininkui, t. y. šis institutas taikomas tuomet, kai skolininkas nėra įvykdęs visos ar dalies prievolės kreditoriui arba įvykdęs ją netinkamai. Ši actio Pauliana instituto taikymo sąlyga nėra nustatyta ir byloje nėra jokių įrodymų, patvirtinančių ieškovo neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę atsakovei E. V.. Ieškovui buvo žinoma, kad žemės sklypas buvo įkeistas bankui, todėl laiduotoja negalėjo jo įkeisti ieškovui. E. V. įsipareigojo atsakyti ieškovui visu turtu tik nuo to momento, kai jos vyras R. V. neįvykdys visos, ar dalies prievolės nuo 2011 m. vasario 14 d. Todėl 2011 m. vasario 11 d., sudarius pirkimo - pardavimo sutartį (notarinio reg. Nr. 7KV-535) ir priėmimo - perdavimo aktą (notarinio reg. Nr. 7KV-536), ieškovo teisės negalėjo būti pažeidžiamos, kadangi nebuvo pasibaigęs prievolės įvykdymo terminas ir ieškovas dar neturėjo reikalavimo teisės į atsakovę V. Teismų praktikoje pripažįstama, kad naudoti Pauliano ieškinį kaip teisių gynimo būdą kreditorius gali per visą savo reikalavimo teisės galiojimo laikotarpį, t. y. nuo to momento, kai asmuo tampa kreditoriumi, iki visiško prievolės įvykdymo. Todėl tik tie sandoriai, kurie yra sudaryti po prievolės atsiradimo momento, gali pažeisti kreditoriaus teises ir interesus, nes skolininkas negali pažeisti būsimos prievolės, priešingu atveju netektų prasmės įstatymo nustatyta sąlyga dėl skolininko žinojimo apie kreditoriaus teisių pažeidimą. Šiuo atveju atsakovų V. sudaryta pirkimo - pardavimo sutartis nepažeidžia ieškovo interesų ar teisių, kadangi skolininkas negali pažeisti būsimos prievolės.
Atsakovai A. K. ir A. K. prašė ieškinį atmesti. Atsakovai savo atsiliepime nurodė šiuos argumentus:
Atsakovas R. L. buvo skolingas atsakovui A. K. 180 000 Lt, kuriuos turėjo grąžinti iki 2010 m. lapkričio 30 d., tačiau pinigų sutartu terminu negrąžino, dėl ko pasiūlė įsigyti iš jo asmeninės nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo dalį, kurios vertė 185 000 Lt. Ieškovas teigdamas, kad 2011m. vasario 15 d. pirkimo - pardavimo sutartis ir priėmimo - perdavimo aktas, kurių pagrindu R. L. ir R. L. perleido nuosavybės teises A. V., D. V. bei A. K. ir A. K. į ginčo žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), buvo nesąžiningi, nepateikė jokių tai patvirtinančių įrodymų. Nors ieškovas nurodo, kad skubus ginčijamo 2011 m. vasario 15 d. sandorio sudarymas įrodo šio sandorio ydingumą ir apsimestinumą siekiant pridengti kitą sandorį, tačiau nenurodo kokį sandorį siekiama pridengti, nors prašydamas taikyti CK 1.87 straipsnį tokią pareigą ieškovas turėjo. CK 1.87 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad jeigu sandoris sudarytas kitam sandoriui pridengti, taikomos sandoriui, kurį šalys iš tikrųjų turėjo galvoje, taikytinos taisyklės. Esant tokiai įstatymo nuostatai, ieškovas, prašydamas pripažinti sandorį apsimestiniu, privalo savo ieškinyje nurodyti, kokį sandorį atsakovai pridengė apsimestiniu sandoriu. Jeigu iš tikrųjų buvo sudarytas ne pirkimo - pardavimo sandoris, o kitas sandoris, tai ieškovas turi teisę reikalauti, kad jam būtų perkeltos šio sandorio pirkėjo teisės ir pareigos (CK 1.87 straipsnio 2 dalis). Ieškovas tokių aplinkybių nenurodė. Pirmumo teisės patenkinti savo reikalavimą iš jau minėto žemės sklypo ieškovas taipogi neturėjo ir neturi. Be to, 2011 m. vasario 11 d. pirkimo - pardavimo sutartyje, kurios pagrindu nuosavybės teises atsakovė E. V. perleido R. L. ir R. L., yra nurodyta, jog žemės sklypas buvo įkeistas AB SEB bankas, kuris turėjo pirmumo teisę patenkinti savo kreditorinį reikalavimą 287 757,53 Lt dydžio ir būtent šią sumą R. L. sumokėjo AB SEB bankas, padengdamas E. V. ir R. V. paimtą kreditą iš šio banko. Esant teisinėms kliūtims sandoriui sudaryti, notaras tokio sandorio netvirtintų. Ginčijamos pirkimo - pardavimo sutarties 6 p. nurodyta, kad parduodamas turtas niekam neparduotas, nepadovanotas, neįkeistas. Arešto ir draudimų nėra. Teisme ginčų dėl jo ir trečiųjų asmenų teisių į jį taip pat nėra. VĮ Registrų centras duomenimis jokių apribojimų žemės sklypui perleisti pirkimo - pardavimo sutarties sudarymo metu nebuvo, todėl atsakovams nebuvo pareigos aiškintis dėl neva pažeidžiamų ieškovo, kaip E. V. ir R. V. kreditoriaus, teisių bei interesų.
Trečiasis asmuo AB SEB bankas atsiliepimu į ieškinį prašo ieškinio reikalavimą actio Pauliana pagrindu pripažinti negaliojančia 2011 m. vasario 11 d. pirkimo-pardavimo sutartį (notarinio reg. Nr. 7KV-535) ir priėmimo-perdavimo aktą (notarinio reg. Nr. 7KV-536), kurių pagrindu nuosavybės teises įgijo R. L. ir R. L. bei taikyti restituciją, atmesti, kitus ieškinio reikalavimus spręsti teismo nuožiūra. Atsiliepimas grindžiamas tokiais argumentais:
Pagal 2006 m. liepos 24 d. kredito sutartį Nr. 0360618073702-90 AB SEB bankas suteikė atsakovei E. V. ir R. V. 300 000 Lt kreditą nekilnojamojo turto pirkimui bei vartojimo kreditų AB SEB banke refinansavimui. V., užtikrindami prievolių pagal kredito sutartį įvykdymą, įkeitė jiems bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį turtą – ginčo žemės sklypą ir 2006 m. liepos 27 d. įregistravo hipoteką (hipotekos laksto identifikavimo kodas 02120060010018). 2010 m. gruodžio 21 d. E. V. kreipėsi į banką prašydama išduoti leidimą parduoti įkeistą turtą (žemės sklypą), įsipareigodama iš gautos pardavimo kainos padengti banke turimus kreditus. AB SEB bankas davė leidimą minėto turto pardavimui su sąlyga, kad 287 757,53 Lt pagal pirkimo-pardavimo sutartį bus nukreipti abiejų V. turimų kreditų AB SEB banke grąžinimui. Kainos dalį už žemės sklypo pardavimą nukreipus V. prievolių pagal kredito sutartį Nr. 0360618073702-90 ir pagal kredito sutartį Nr. 0360618073702-90 visiškam įvykdymui, AB SEB bankas atsisakė žemės sklypo įkeitimo ir išregistravo hipoteką minėtam turtui. Bankas nesutinka su ieškovo argumentu, kad atsakovų sudarytas ginčo sandoris dėl turto perleidimo pažeidžia kreditoriaus teises, nes nepasibaigus kredito grąžinimo laikotarpiui V., grąžindami kreditą bankui, suteikė pirmenybę kitam kreditoriui, t. y. AB SEB bankui. Teisę grąžinti kreditą prieš terminą kredito gavėjams suteikia CK 6.873 str. 4 dalis, kurioje nurodyta, kad atlygintinės paskolos sumą paskolos gavėjas gali grąžinti prieš terminą tik paskolos davėjui sutikus. Kadangi šalys savo susitarimu negali pakeisti, apriboti ar panaikinti imperatyviųjų teisės normų galiojimo ir taikymo, todėl AB SEB bankas neturėjo teisinio pagrindo nepriimti prievolės įvykdymo prieš terminą ir duodamas sutikimą E. ir R. V. grąžinti kreditą nepasibaigus kredito sutarties grąžinimo terminui, nepažeidė kitų kreditorių interesų. Kadangi žemės sklypas buvo įkeistas AB SEB banko naudai prievolės pagal 2006 m. liepos 24 d. kredito sutartį Nr. 0360618073702-90 įvykdymui užtikrinti, todėl hipotekos kreditorius, duodamas sutikimą parduoti įkeistą turtą, turėjo teisę pareikalauti įvykdyti kredito sutartį ir pareikalauti parduodamo turto kainos dalį nukreipti skolininkų įsipareigojimų įvykdymui. Dėl to nėra pagrindo ginčijamo sandorio laikyti neprivalomu sandoriu. Neprivalomais sandoriais laikomi tokie, kurie sudaromi nesant įstatymo ar kitos susitarimu pagrįstos teisinės prievolės. Įvertinant tai, banko nuomone, ieškovo ginčijamas sandoris laikytinas privalomu ir tokiu būdu ginčijamas sandoris neatitinka vienos iš būtinųjų actio Pauliana sąlygų. Kita būtina sąlyga, kad ginčijamas sandoris būtų pripažintas negaliojančiu actio Pauliana pagrindu yra tai, jog turi būti nustatomas tiek skolininko, tiek trečiojo asmens nesąžiningumas, jei sandoris atlygintinis. Asmens nesąžiningumas siejamas su žinojimu ar turėjimu žinoti apie kitų asmenų interesus ar galimas teisių įgijimo kliūtis. Jeigu asmuo yra turto valdytojas, tai jo valdymas laikomas atsiradęs sąžiningai, kol neįrodyta priešingai (CK 4.26 str. 2 d.). Reikalaudamas pripažinti 2011 m. vasario 11 d. pirkimo-pardavimo sutartį (notarinio reg. Nr. 7KV-535) ir priėmimo-perdavimo aktą (notarinio reg. Nr. 7KV-536) negaliojančiais, ieškovas nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių aplinkybę, kad atsakovai R. L. ir R. L. žinojo ar turėjo žinoti, kad pardavėjai neturėjo teisės perleisti savo turto. Kadangi pardavėjai turėjo teisę perleisti turtą, tai preziumuojama, kad atsakovai L. yra sąžiningi nekilnojamojo turto įgijėjai, o V. sąžiningi turto pardavėjai.
Ieškinys tenkintinas.
Bylos duomenimis, 2010 m. rugpjūčio 2 d. ieškovas D. K. ir atsakovas R. V. sudarė paskolos sutartį, pagal kurią D. K. paskolino R. V. 309 966 EUR (1 070 250,60 Lt). Pagal paskolos sutarties 2.1. punktą, R. V. įsipareigojo grąžinti paskolą iki 2011 m. vasario 14 d. Šios sutarties pagrindu R. V. 2010 m. rugpjūčio 2 d. išdavė ieškovui paprastąjį neprotestuotiną vekselį 309 966 EUR sumai, kuriame skolos pareikalavimo momentas sutampa su paskolos sutarties 2.1 punkte nustatytu terminu (2011 m. vasario 14 d.). Be to, ieškovas D. K. ir atsakovė E. V. 2010 m. rugpjūčio 2 d. sudarė Laidavimo sutartį, pagal kurią E. V. laidavo už R. V. pagal pastarojo prievolę ieškovui (t. 1, b. l. 10, 11, 76).
Atsakovė E. V. 2011 m. vasario 11 d. sudarė su atsakovu R. L. pirkimo - pardavimo sutartį Nr. 7KV-535, kuria už 350 000 Lt pardavė atsakovui jai asmeninės nuosavybės teise priklausantį 10 ha žemės sklypą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini)), esantį (duomenys neskelbtini). Pagal šią sutartį žemės pirkėjas R. L. pervedė trečiajam asmeniui AB SEB bankui 287 757,53 Lt sumą atsakovės E. V. ir jos sutuoktinio R. V. paskolai apmokėti, likusius 62 242,47 Lt turėjo sumokėti žemės pardavėjai E. V. grynais (t. 1, b. l. 47). 2011 m. vasario 15 d., t. y. faktiškai antrąją darbo dieną po pirmojo sandorio sudarymo, atsakovai R. ir R. L. perleido (pardavė) šį žemės sklypą lygiomis dalimis už 370 000 Lt atsakovams A. K. ir D. V. (t. 1, b. l. 53). Ieškovo nuomone, šie žemės pardavimo sandoriai pažeidžia jo kaip kreditoriaus teises, todėl ieškovas kreipėsi į teismą prašydamas panaikinti minėtus sandorius CK 1.87 ir 6.66 (actio Pauliana) straipsnių pagrindu.
Kasacinis teismas ne kartą yra išaiškinęs, kad CK 6.66 straipsnyje įtvirtinto actio Pauliana instituto paskirtis yra apsaugoti kreditorių ne tik nuo tokių skolininko veiksmų, kuriais mažinamas skolininko mokumas, bet ir nuo kitokių veiksmų, kuriais pažeidžiamos kreditoriaus teisės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. gruodžio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-619/2006). Actio Pauliana instituto taikymo sąlygos yra šios: 1) kreditorius turi turėti neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę; 2) ginčijamas sandoris turi pažeisti kreditoriaus teises; 3) nėra suėjęs vienerių metų ieškinio senaties terminas; 4) skolininkas neprivalėjo sudaryti ginčijamo sandorio; 5) skolininkas buvo nesąžiningas, nes žinojo ar turėjo žinoti, kad sudaromas sandoris pažeis kreditoriaus teises; 6) trečiasis asmuo, sudaręs su skolininku atlygintinį dvišalį sandorį, buvo nesąžiningas; 7) kreditoriaus reikalavimas nukreipiamas į perleistą pagal ginčijamą sandorį turtą (ar jo vertę) tiek, kiek būtina šiam reikalavimui patenkinti. Sandoriui pripažinti negaliojančiu CK 6.66 straipsnio pagrindu būtinas visų nurodytų sąlygų visetas. Nenustačius bent vienos iš nurodytų sąlygų, nėra pagrindo sandorio pripažinti negaliojančiu.
Dėl ieškinio senaties termino
CK 6.66 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta nuostata, kad šio straipsnio 1 dalyje nustatytu pagrindu (actio Pauliana) ieškinį dėl skolininko sudaryto sandorio pripažinimo negaliojančiu kreditorius turi teisę pareikšti per vienerių metų ieškinio senaties terminą. Bylos duomenimis, ieškovas apie ginčijamą 2011 m. vasario 11 d. žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartį sužinojo iš viešojo registro duomenų, į teismą kreipėsi 2011 m. vasario mėn., taigi terminas nėra praleistas, ginčo dėl to byloje nėra.
Dėl kreditoriaus neabejotinos ir galiojančios reikalavimo teisės
Bylos duomenimis, ieškovas 2010 m. rugpjūčio 2 d. sudarė su trečiuoju asmeniu R. V. paskolos sutartį, pagal kurią paskolino jam 309 966 EUR (1 070 250,60 Lt). Pagal paskolos sutarties 2.1. punktą skolininkas paskolą įsipareigojo grąžinti iki 2011 m. vasario 14 d. Šios paskolos sutarties pagrindu trečiasis asmuo R. V. 2010 m. rugpjūčio 2 d. išdavė ieškovui paprastąjį neprotestuotiną vekselį 309 966 EUR sumai, o atsakovė E. V. 2010 m. rugpjūčio 2 d. pasirašė su ieškovu Laidavimo sutartį, pagal kurią laidavo už savo sutuoktinio prievolių ieškovui tinkamą įvykdymą. Byloje nėra ginčo, kad paskola ieškovui negrąžinta. CK 6.76 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad laidavimo sutartimi laiduotojas už atlyginimą ar neatlygintinai įsipareigoja atsakyti kito asmens kreditoriui, jeigu tas asmuo, už kurį laiduojama, neįvykdys visos ar dalies savo prievolės. Laidavimo teisiniuose santykiuose paprastai dalyvauja trys asmenys – kreditorius, skolininkas ir laiduotojas ir greta jau esamų (arba būsimų) kreditoriaus ir skolininko prievolinių teisinių santykių sukuriami nauji kreditoriaus ir laiduotojo prievoliniai teisiniai santykiai. Taigi laidavimo sutartimi laiduotojas prisiima pareigą kito asmens (skolininko) kreditoriui, o šis įgyja papildomą reikalavimo teisę savo pradinės reikalavimo teisės, susijusios tik su skolininku, atžvilgiu. Laidavimui, kaip akcesorinei prievolei, būdinga tai, kad ji priklauso nuo pagrindinės prievolės. Pagal CK 6.81 straipsnio 1 dalį, skolininkui laiku neįvykdžius pagrindinės prievolės, skolininkas ir laiduotojas atsako kreditoriui kaip solidariąją prievolę turintys bendraskoliai, jeigu ko kita nenustato laidavimo sutartis. Taigi laidavimo teisiniai santykiai grindžiami įstatyme nustatyta solidariosios skolininkų pareigos prezumpcija. Solidariosios laiduotojo pareigos ypatumas, kad tokiu atveju laiduotojas nedisponuoja teise reikalauti, jog kreditorius pirmiausia nukreiptų išieškojimą į konkretų pagrindinio skolininko turtą (CK 6.80 straipsnio 2 dalis), priešingai, kreditorius turi teisę reikalauti, kad prievolę įvykdytų tiek pagrindinis skolininkas ir laiduotojas bendrai, tiek bet kuris iš jų skyrium, be to, tiek ją visą, tiek jos dalį (CK 6.6 straipsnio 4 dalis). Teismas sutinka su atsakovų argumentais, kad kreditoriaus teisė reikalauti, kad laiduotojas įvykdytų skolininko prievolę, gali būti įgyvendinta tik tada, kai skolininkas neįvykdo laidavimu užtikrintos prievolės arba netinkamai tai padaro (CK 6.76 str. 1 d.), tačiau atmeta kaip teisiškai nepagrįstus jų motyvus, kad ieškovas, nesukakus prievolės (2010 m. rugpjūčio 2 d. paskolos ir laidavimo sutarčių terminui) įvykdymo terminui, neturi į atsakovus reikalavimo teisės. Aptariamam kontekste pažymėtina, kad kasacinis teismas laikosi nuoseklios pozicijos, jog actio Pauliana kreditorius gali reikšti per visą savo reikalavimo teisės galiojimo laikotarpį, t. y. nuo to momento, kai asmuo tampa kreditoriumi, iki visiško prievolės įvykdymo. Sprendžiant, kada atsirado skolininko prievolė kreditoriui, būtina įvertinti tai, kad pagal actio Pauliana instituto paskirtį, pobūdį ir ypatumus toks ieškinys gali būti reiškiamas ir tada, kai nėra suėjęs prievolės įvykdymo terminas. CK 6. 33 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad prievolė su atidedamuoju terminu yra egzistuojanti prievolė, kuri nevykdytina tol, kol nesuėjo tam tikras terminas ar nebuvo tam tikrų aplinkybių. Kreditorius neturi teisės reikalauti iš skolininko įvykdyti prievolės tol, kol nesuėjo prievolės įvykdymo terminas. Tais atvejais, kai dėl su trečiuoju asmeniu sudaryto sandorio skolininkas tampa nemokus, bankrutuoja ar sumažina (sunaikina) prievolės įvykdymo užtikrinimą ar kitaip pažeidžiamos kreditoriaus teisės, skolininkas praranda su šiuo terminu susijusias lengvatas (CK 6.35 straipsnio 4 dalis). Tada, jeigu yra CK 6.66 straipsnio 1 dalyje nustatytos sąlygos, kreditorius įgyja teisę reikalauti iš skolininko įvykdyti prievolę nedelsiant, t. y. turi teisę ginčyti sudarytą sandorį dar nesuėjus prievolės vykdymo terminui, kad iš šio sandorio pagrindu perleisto turto būtų patenkintas jo reikalavimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos dėl actio Pauliana, netiesioginio ieškinio, sulaikymo teisės ir prevencinio ieškinio institutų taikymo apžvalga, Teismų praktika Nr. 29). Bylos rašytiniai įrodymai (nekilnojamojo turto registro išrašai, R. V. med. duomenys, baudžiamosios bylos medžiaga), atsakovės E. V. paaiškinimai patvirtina faktą, kad tiek trečiasis asmuo E. V., tiek atsakovė E. V. ginčijamo 2011 m. vasario 11 d. sandorio sudarymo metu buvo nemokūs ir negalėjo atsiskaityti su savo kreditoriais, todėl ieškovas įgijo reikalavimo teisę tiek į trečiąjį asmenį E. V., tiek ir į atsakovę E. V., taigi ir teisę ginčyti jų sudarytus sandorius iki prievolės ieškovui įvykdymo termino pabaigos.
Dėl ginčijamais sandoriais pažeistų kreditoriaus(ieškovo) teisių
Pagal CK 6.66 straipsnio 1 dalį sandoris pažeidžia kreditoriaus teises, jei skolininkas sandorio sudarymo metu tampa nemokus, suteikia pirmenybę kitam kreditoriui arba kitaip pažeidžia kreditoriaus teises. Minėta, kad E. V. pardavus iš esmės paskutinį turtą, kuris galėjo bent iš dalies užtikrinti R. ir E. V. kreditorių reikalavimų patenkinimą, skolininkai (R. ir E. V.) ginčijamos 2011 m. vasario 11 d. sutarties sudarymo metu tapo nemokūs ir nepajėgė vykdyti savo finansinių įsipareigojimų (grąžinti skolų) kreditoriams. Teismas atmeta kaip nepagrįstus su ieškiniu nesutinkančių atsakovų ir trečiojo asmens AB SEB bankas argumentus, kad ginčijamas 2011 m. vasario 11 d. sandoris negalėjo pažeisti ieškovo teisių, kadangi ginčo žemės sklypas buvo įkeistas kitam kreditoriui (bankui), kuris ir turėjo pirmumo teisę į savo kreditorinių reikalavimų patenkinimą. Teismo nuomone, žemės sklypo perleidimo atsakovui R. L. mechanizmas (schema) tik patvirtina ieškovo įrodinėjamą aplinkybę, kad grąžinus atsakovei E. V. paskolą bankui anksčiau sutartyje numatyto termino ir jo ji neprivalėjo daryti, iš to naudą turėjo tik du kreditoriai – atsakovas R. L., kuriam atiteko ginčo žemės sklypas, ir trečiasis asmuo AB SEB bankas, kuriam buvo grąžintas R. ir E. V. suteiktas kreditas. Taigi skolininkas nagrinėjamu atveju suteikė pirmenybę tik dviems savo kreditoriams, tuo pažeisdamas kitų kreditorių, tame skaičiuje ir ieškovo, turtines teises bei interesus.
Dėl sandorio neprivalomumo ir skolininko (atsakovės E. V.) bei trečiųjų asmenų (atsakovų R. ir R. L. ir atsakovų A. ir A. K. bei A. ir D. V.) nesąžiningumo
CK 6.66 straipsnyje įtvirtinta galimybė kreditoriui ginčyti tik tuos skolininko sandorius, kurių šis sudaryti neprivalėjo. Skolininko pareiga sudaryti sandorį gali kilti iš įstatymo, teismo sprendimo, skolininko vienašališko įsipareigojimo (sandorio). Sprendžiant dėl sandorio sudarymo privalomo pobūdžio, yra svarbu byloje tinkamai nustatyti ir įvertinti faktines aplinkybes, t. y. kada ir kokiu tikslu buvo sudarytas sandoris, ar apie jo sudarymą ir tikslus žinojo kreditorius, ar jį buvo būtina sudaryti tam, kad būtų įvykdytos kitų sutarčių sąlygos ir visiškai atsiskaityta su kreditoriumi, ar nebuvo galimybės reikalavimų, kylančių iš kitų sutarčių, įvykdymui užtikrinti įkeisti kitą turtą ir pan. Tam tikros faktinės aplinkybės, pvz. sunki materialinė padėtis, skola kitam kreditoriui ir pan., kurios gali turėti įtakos skolininko elgesiui, negali būti traktuojamos kaip pareiga sudaryti sandorį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugsėjo 21 d. Praktikos dėl actio Pauliana, netiesioginio ieškinio, sulaikymo teisės ir prevencinio ieškinio institutų taikymo apžvalga, Teismų praktika Nr. 29).
Taigi sprendžiant, ar nagrinėjamu atveju buvo privaloma sudaryti ginčijamus 2011 m. vasario 11 d. ir 2011 m. vasario 15 d. sandorius, būtina nustatyti, kokios aplinkybės sąlygojo tokių sandorių sudarymą, ar jų sudarymui buvo teisinės prielaidos, ar sandorių šalys buvo sąžiningos ir kt. Sąžiningumas konkrečioje situacijoje yra fakto klausimas, tačiau reikalavimai jo turiniui gali skirtis, priklausomai nuo to, kokie sandoriai yra sudaromi ir kokioje situacijoje asmenys veikia. Civilinėje teisėje galioja sąžiningumo prezumpcija, kuri reiškia, kad kiekvienas asmuo laikomas sąžiningu, jeigu neįrodyta kitaip. Taikant actio Pauliana institutą turi būti nustatomas tiek skolininko, tiek trečiojo asmens nesąžiningumas, kai ginčijamas atlygintinis sandoris (CK 6.66 str. 1, 2 d.). CK 6.66 straipsnio taikymo prasme ginčijamo sandorio šalys laikytinos nesąžiningomis, jeigu jos žinojo ar turėjo žinoti, kad sudaromi sandoriai pažeidžia kitų kreditorių teises. Teismų praktikoje pripažįstama, kad sąžiningu gali būti laikomas tas įgijėjas, kuris jam prieinamomis priemonėmis pasidomėjo, ar sandorį ketinantis sudaryti asmuo neturi kreditorių, ar sudarant sandorį nebus pažeisti jų interesai. Iš būsimos sandorio šalies yra pagrįsta reikalauti paaiškinimo ir kitų duomenų, ar ji neturi kreditorių, kurių interesams gali būti padaryta žala sandorio sudarymu. Jeigu asmuo gauna žinių apie galimo kontrahento kreditorių, tai privalo svarstyti, ar skolininko turto įgijimu nepažeis kreditoriaus interesų (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. balandžio 19 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-168/2007).
Iš atsakovės E. V. parodymų, duotų baudžiamojoje byloje Nr. 1-1800-288/2012, matyti, kad 2011 m. vasario 11 d. žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartis buvo sudaryta tiesioginėje atsakovo R. L. spaudimo įtakoje. Priešingai nei teigia R. L., atsakovė buvo informavusi R. L. ir apie kitą jos kreditorių – ieškovą D. K., su kuriuo atsakovas R. L., pardavęs žemės sklypą, žadėjo atsiskaityti, nors po sandorio sudarymo teigė jau kitaip (t. 4, b. l. 74-75). Be to, kaip tvirtino atsakovė baudžiamojoje byloje, pagal 2011 m. vasario 11 d. sandorį ji realiai jokių pinigų negavo (t. y. negavo 62 242,47 Lt, kuriuos turėjo gauti iš R. L.), o vekseliai su R. L. buvo pasirašomi atbuline data. Šiuos savo parodymus atsakovė patvirtino ir šioje civilinėje byloje. Atsakovė taip pat pripažino, kad jai buvo žinoma apie ieškovą, kaip apie jos ir jos sutuoktinio kreditorių. Šią aplinkybę patvirtina ir kiti bylos rašytiniai duomenys (t. 2, b. l. 139). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje ne kartą pabrėžta, kad įrodymų pakankamumo taisyklė civiliniame procese grindžiama tikimybių pusiausvyros principu. Civiliniame procese įrodinėjimas turi savo specifiką – nenustatyta, kad teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tik tada, kai dėl jų egzistavimo nėra absoliučiai jokių abejonių. Išvadą apie faktų buvimą teismas civiliniame procese gali daryti ir tada, kai tam tikrų abejonių dėl fakto buvimo išlieka, tačiau byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2002 m. balandžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-569/2002, ir kt.). Ginčijamo 2011 m. vasario 11 d. sandorio sudarymas prieš pat prievolės pasibaigimo įvykdymo terminą ieškovui D. K. (pagal 2010 m. rugpjūčio 2 d. sandorius), atsakovės E. V. nurodytos ginčijamo 2011 m. vasario 11 d. sandorio sudarymo aplinkybės, kurias iš dalies patvirtina ir rašytiniai įrodymai bei trečiojo asmens AB SEB banko atsiliepime į ieškinį nurodytos kredito grąžinimo aplinkybės, leidžia daryti išvadą, kad 2011 m. vasario 11 d. žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutarties šalys – atsakovai E. V. ir R. L. - buvo nesąžiningi, todėl yra pagrindas teigti, kad egzistuoja ir kita actio Pauliana sąlyga, t. y. skolininko ir trečiojo asmens nesąžiningumas (CPK 185 str.).
A. A. ir A. K. bei A. ir D. V. šioje byloje gina savo teises, remdamiesi sąžiningo įgijėjo institutu (CK 1.80 straipsnio 4 dalis, 6.153 straipsnis). Kadangi ginčo žemės sklypą minėti atsakovai pagal pirkimo–pardavimo sandorį įsigijo iš atsakovo R. L., tai jų su skolininke (atsakove) E. V. nesieja prievoliniai santykiai, todėl ieškovas (kreditorius) neturi teisės actio Pauliano ieškiniu ginčyti šio sandorio, o turto išreikalavimo klausimas iš jį įgijusio asmens sprendžiamas taikant daiktinės, o ne prievolių teisės normas. CK 6.153 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad sąžiningi tretieji asmenys, pagal atlygintinį sandorį įgiję nuosavybės teise grąžintiną turtą, gali panaudoti šį sandorį prieš asmenį, kuris reikalauja restitucijos. Pagal CK 4.96 straipsnio 2 dalį nekilnojamasis daiktas gali būti išreikalautas tik iš nesąžiningo įgijėjo, o tuo atveju, kai savininkas tokį daiktą prarado dėl kitų asmenų padaryto nusikaltimo, – ir iš sąžiningo įgijėjo. Atsakovai nurodo, kad jie sąžiningai įgijo turtą, kuris yra ieškovo prašomo panaikinti sandorio negaliojimo dalykas, todėl šis turtas negali būti iš jų išreikalautas. Atsižvelgdamas į ieškovo įrodinėjamas aplinkybes, teisinį ieškinio pagrindą, taip pat į CK 1.5 straipsnį, teismas turi vertinti, ar atsakovai šioje situacijoje buvo pakankamai apdairūs, rūpestingi, ar jie gali būti pripažinti sąžiningais turto įgijėjais objektyviąja prasme, t. y., ar turto įgijėjai žinojo (turėjo žinoti), kad turto perleidimas pažeidžia kitų asmenų teises. Vien turto įgijėjo sąžiningumas nelemia to fakto, kad restitucija natūra neturi būti vykdoma, atsižvelgiant į faktines aplinkybes. Pagal CK 6.145 straipsnio 2 dalį sąžiningumas yra vienas aspektų, kuriuo remdamasis teismas svarsto, ar vykdyti restituciją iš viso ir ar vykdyti ją natūra.
Nagrinėjamojoje byloje konstatuota, kad 2011 m. vasario 11 d. pirkimo-pardavimo sutarties šalys – atsakovai E. V. ir R. L. buvo nesąžiningi. Byloje taip pat nustatyta, kad antrasis 2011 m. vasario 15 d. žemės sklypo perleidimo sandoris buvo sudarytas iš karto (faktiškai antrą darbo dieną) po pirmojo sandorio, sudaryto 2011 m. vasario 11 d. Atsakovai R. L. ir R. L. perleido turtą R. L. seseriai A. K. ir R. L. draugui A. V. (atsakovai šių aplinkybių neginčija). Atsakovas negalėjo paaiškinti, kas lėmė antrojo sandorio skubų sudarymą, be to, kaip teigia atsakovas R. L., jis A. K. buvo skolingas mažiau (kokio dydžio skola duomenų nepateikta) nei A. V., todėl neaišku, kodėl turtą minėtiems atsakovams jis perleido lygiomis dalimis. Remiantis civiliniame procese galiojančia įrodymų pakankamumo taisykle, kuri grindžiama tikimybių pusiausvyros principu, ir byloje nustačius, kad antrojo sandorio šalis siejo artimi giminystės bei draugystės ryšiai, teismas atmeta kaip nepagrįstus atsakovų A. ir A. K. bei A. ir D. V. ir jų atstovų argumentus, kad minėtiems atsakovams apie ieškovo pretenzijas nieko nebuvo ir negalėjo būti žinoma, todėl objektyviąja prasme laikyti šiuos atsakovus sąžiningais turto įgijėjais negalima. Remiantis nurodytu, teisiškai nereikšmingais pripažintini atsakovų argumentai, jog ieškovas tinkamai nepagrindė prašomo pripažinti negaliojančiu antrojo sandorio teisinio pagrindo (CK 1.87 str. 1 d.).
Teismas sutinka su ieškovo argumentais, kad skolininkė E. V. neturėjo pareigos sudaryti ginčijamą sandorį nei pagal įstatymą, nei remiantis teismo sprendimu. Atsakovė buvo vienodai įsipareigojusi tiek ieškovui, tiek ir atsakovui R. L. (laidavimas pagal R. V. sandorius), todėl nėra pagrindo išvadai, kad ginčijamo 2011 m. vasario 11 d. pirkimo-pardavimo sandorio sudarymas skolininkei buvo privalomas. Remiantis nurodytu, galima teigti, kad šiuo atveju yra nustatytos ir kitos actio Paulina taikymo sąlygos – sandorio neprivalomumas ir skolininkės bei trečiųjų asmenų (atsakovų) nesąžiningumas.
Remdamasis tuo, kas nurodyta, teismas konstatuoja, kad ieškovo reikalavimas pripažinti negaliojančiais žemės sklypo 2011 m. vasario 11 d. ir 2011 m. vasario 15 d. pirkimo-pardavimo sandorius yra teisėtas ir pagrįstas.
Dėl restitucijos taikymo
CK 6.145 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad restitucija taikoma tada, kai asmuo privalo grąžinti kitam asmeniui turtą, kurį jis gavo neteisėtai arba per klaidą, arba dėl to, kad sandoris, pagal kurį jis gavo turtą, pripažintas negaliojančiu ab initio arba dėl to, kad prievolės negalima įvykdyti dėl nenugalimos jėgos. Todėl pripažinus ginčijamus sandorius negaliojančiais, žemės sklypas grąžintinas skolininkei E. V., priteisiant iš jos R. L. 350 000 Lt, o atsakovai R. L. ir R. L. įpareigotini grąžinti pagal 2011 m. vasario 15 d. žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutartį A. K. ir D. V. po 185 000 Lt.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
Ieškovas byloje sumokėjo 7700 Lt žyminį mokestį ir turėjo 3630 Lt išlaidų už ekspertizės atlikimą. Ieškinį tenkinus pilnai, šios išlaidos priteistinos ieškovui D. K. iš atsakovų R. ir R. L., A. ir A. K. ir A. ir D. V. lygiomis dalimis (po 1888,33 Lt iš kiekvieno) CPK 93 str. 1 d.). Be to, ryšium su procesinių dokumentų siuntimu, teismas turėjo 235,69 Lt išlaidų, kurios lygiomis dalimis priteistinos iš minėtų atsakovų (CPK 96 str. 1 d.). Atsižvelgiant į atsakovės E. V. procesinį elgesį viso proceso metu (ieškovė iš esmės su ieškiniu sutiku) ir remiantis CPK 93 straipsnio 4 dalies bei 96 straipsnio 5 dalies taisyklėmis, atsakovė nuo paminėtų išlaidų atlyginimo atleistina. Kitų išlaidų ieškovas priteisti neprašė.
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 259-270 straipsniais, teismas
n u s p r e n d ž i a :
ieškinį tenkinti.
Pripažinti negaliojančiais 2011 m. vasario 11 d. žemės sklypo pirkimo - pardavimo sutartį (notarinio reg. Nr. 7KV-535) ir priėmimo - perdavimo aktą (notarinio reg. Nr. 7KV-536), sudarytą tarp atsakovės E. V., a.k. (duomenys neskelbtini) ir atsakovo R. L., a.k. (duomenys neskelbtini)
Pripažinti negaliojančiais 2011 m. vasario 15 d. žemės sklypo pirkimo - pardavimo sutartį (notarinio reg. Nr. 7KV-599) ir priėmimo - perdavimo aktą (notarinio reg. Nr. 7KV-600), sudarytą tarp atsakovų R. L., a.k. (duomenys neskelbtini) ir R. L., a.k. (duomenys neskelbtini) iš vienos pusės, ir atsakovų A. K., a.k. (duomenys neskelbtini) ir D. V., a.k. (duomenys neskelbtini) iš kitos pusės.
Taikyti restituciją ir grąžinti ieškovei E. V., a.k. (duomenys neskelbtini) nuosavybėn 10 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini) ( unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), priteisiant iš jos atsakovui R. L., a.k. (duomenys neskelbtini) 350 000 Lt (tris šimtus penkiasdešimt tūkstančių litų).
Priteisti iš atsakovo R. L., a.k. (duomenys neskelbtini) atsakovams A. K., a.k. (duomenys neskelbtini) ir D. V., a.k. (duomenys neskelbtini) po 185 000 Lt (vieną šimtą aštuoniasdešimt penkis tūkstančius litų).
Priteisti ieškovui D. K., a. k. (duomenys neskelbtini) iš atsakovų R. L., a.k. (duomenys neskelbtini) R. L., a.k. (duomenys neskelbtini) A. K., a.k. (duomenys neskelbtini) A. K., a.k. (duomenys neskelbtini) A. V., a. k. (duomenys neskelbtini) ir D. V., a.k. (duomenys neskelbtini) po 1888,33 Lt (vieną tūkstantį aštuonis šimtus aštuoniasdešimt aštuonis litus 33 ct) bylinėjimosi išlaidų.
Priteisti valstybei iš atsakovų R. L., a.k. (duomenys neskelbtini) R. L., a.k. (duomenys neskelbtini) A. K., a.k. (duomenys neskelbtini) A. K., a.k. (duomenys neskelbtini) A. V., a. k. (duomenys neskelbtini) ir D. V., a.k. (duomenys neskelbtini) po 39,28 Lt (trisdešimt devynis litus 28 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per Kauno apygardos teismą.
Teisėjas Gintautas Koriaginas