Civilinė byla Nr. e2S-664-555/2022

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-06612-2020-8

Procesinio sprendimo kategorijos:

3.1.11.4; 3.1.14.3; 3.3.2.4

(S)

KAUNO APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. gegužės 3 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Egidijus Tamašauskas,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės V. S. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2022 m. vasario 24 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-742-1087/2022 pagal ieškovo V. S. patikslintą ieškinį atsakovei V. S. ir atsakovės V. S. priešieškinį ieškovui V. S. dėl santuokoje įgyto turto padalijimo ir kitų su santuokos nutraukimu susijusių pasekmių, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, akcinė bendrovė SEB bankas, Lietuvos Respublika, atstovaujama Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros, E. S.,

Teismas

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1.       Ieškovas V. S. kreipėsi į teismą su patikslintu ieškiniu, prašydamas nutraukti jo ir V. S. santuoką, 1978 m. gruodžio mėn. 29 d. registruotą Kauno miesto civilinės metrikacijos skyriuje (įrašo Nr. (duomenys neskelbtini)), dėl atsakovės kaltės, taikant santuokos nutraukimo teisinius padarinius nuo 2012 m. spalio 1 d., padalinti santuokos metu įgytą nekilnojamąjį turtą bei nustatyti prievolių po santuokos nutraukimo vykdymą, kaip tai yra nurodyta patikslintame ieškinyje, po santuokos nutraukimo ieškovui palikti pavardę S., atsakovei – S. ir priteisti bylinėjimosi išlaidas.

2.       Atsakovė V. S. kreipėsi į teismą su priešieškiniu, prašydama ieškovo ieškinį atmesti, o jos priešieškinį tenkinti, nutraukti jos ir atsakovo santuoką, 1978 m. gruodžio mėn. 29 d. registruotą Kauno miesto civilinės metrikacijos skyriuje (įrašo Nr. (duomenys neskelbtini)), dėl kito sutuoktinio kaltės, priteisti jai 10 000,00 Eur neturtinę žalą, po santuokos nutraukimo jai palikti S. pavardę, o atsakovui – S., padalinti santuokos metu įgytą turtą bei nustatyti prievolių po santuokos nutraukimo vykdymą, kaip tai yra nurodyta priešieškinyje, ir priteisti bylinėjimosi išlaidas.

3.       Kauno apylinkės teismo 2021 m. lapkričio 8 d. daliniu sprendimu patikslinto ieškinio ir priešieškinio reikalavimus dėl santuokos nutraukimo ir po santuokos nutraukimo paliktinų pavardžių tenkino iš dalies, nutraukė santuoką, sudarytą (duomenys neskelbtini) Kauno miesto civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), tarp ieškovo ir atsakovo pripažįstant, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, po santuokos nutraukimo ieškovui paliko prigimtinę pavardę – S., po santuokos nutraukimo atsakovei paliko santuokos metu turėtą pavardę – S., priešieškinio reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo atmetė. Dalinis sprendimas įsiteisėjo 2021 m. gruodžio 9 d.

4.       2022 m. sausio 28 d. teisme gautas atsakovės patikslintas priešieškinis, kuriam Kauno apylinkės teismo 2022 m. vasario 1 d. nutartimi buvo nustatytas terminas trūkumams pašalinti, t. y.: 1) tiksliai suformuluoti patikslinto priešieškinio reikalavimus nurodant, kokiam konkrečiai turtui prašoma nustatyti naudojimosi tvarką ir kokią naudojimosi tvarką prašoma nustatyti bei pateikti prašomos nustatyti naudojimosi tvarkos planą, tiksliai nurodyti, kokiomis dalimis ir kokį turtą, patikslintame priešieškinyje įvardintą kaip „areštuotą“, atsakovė prašo atidalinti, taip pat suformuluoti patikslinto priešieškinio reikalavimus dėl turto, esančio (duomenys neskelbtini), juos suformuluojant taip, kad vienas kitam neprieštarautų; 2) sukonkretinti patikslinto priešieškinio reikalavimus ir, esant poreikiui, faktines aplinkybes, iš kurių jie kildinami, tiksliai nurodant, ar reikalavimai priteisti iš ieškovo atsakovei 43 443,00 Eur dydžio piniginę kompensaciją už UAB „O.“ pardavimą ir ieškovo asmeninės nuosavybės teise priteisti UAB „O.“ ieškovo išgrynintą ir savo asmeniniams poreikiams panaudotą pinigų sumą 86 886,00 Eur yra alternatyvūs, ar atskiri savarankiški materialiniai reikalavimai; 3) sukonkretinti patikslinto priešieškinio faktinį pagrindą nurodant, koks konkrečiai turtas, atsakovės teigimu, nebuvo įtrauktas į dalijamą turtą, kiek tai susiję su patikslinto priešieškinio reikalavimu, jog į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI) atsakovės vardu už 2016 m., nurodomas nekilnojamas turtas – 253 000,00 Eur (šios sumos turtas į dalijamą turtą neįtrauktas), šis turtas taip pat turi būti traukiamas į dalintino turto masę; 4) suformuluoti reikalavimus dėl kreditorinio įsipareigojimo trečiajam asmeniui, nepareiškiančiam savarankiškų reikalavimų, E. S. padalijimo; 5) pateikti teismui viename procesiniame dokumente galutinai sutikslintus visus priešieškinio (tiek pradinio, tiek vėlesnių jo patikslinimų, kurių teismas nebuvo atsisakęs priimti) reikalavimus; 6) sumokėti trūkstamą 2 008,00 Eur žyminį mokestį ir pateikti teismui jo apmokėjimą patvirtinantį įrodymą.

5.       2022 m. vasario 15 d. teisme registruotas per Lietuvos Respublikos elektorinių paslaugų portalą (toliau – EPP) sistemą pateiktas priešieškinio patikslinimas (registracijos Nr. DOK-20461), 2022 m. vasario 17 d. teisme registruotas tapataus turinio priešieškinio patikslinimas, pateiktas registruotu paštu (registracijos Nr. DOK-21404).

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

6.       Kauno apylinkės teismas 2022 m. vasario 24 d. nutartimi nustatė atsakovei terminą patikslinto priešieškinio trūkumams pašalinti, t. y.: 1) konkrečiai nurodyti, koks turtas atsakovės teigimu, nebuvo įtrauktas į dalijamą turtą, kiek tai susiję su patikslinto priešieškinio reikalavimu priteisti V. S. deklaracijoje, teiktoje į Valstybinę mokesčių inspekciją V. S. vardu už 2016 m., nurodomą nekilnojamąjį turtą – 253 000,00 Eur; 2) pateikti teismui įrodymus, kad 2022 m. vasario 9 d. buvo sudaryta sutartis su matininku; 3) sukonkretinti patikslinto priešieškinio reikalavimus, susijusius su nekilnojamojo turto, esančio (duomenys neskelbtini), padalijimu, pateikiant atsakovės prašomą nustatyti naudojimosi tvarką arba patikslinant, per kiek laiko naudojimosi tvarka bus pateikta teismui; 4) patikslinti patikslinto priešieškinio reikalavimą, susijusį nekilnojamojo turto atitekimu kreditoriams, t. y., nurodyti, kokiems konkrečiai kreditoriams nekilnojamasis turtas, jos nuomone, turi atitekti, o tuo atveju, jeigu kreditorių, kuriems atsakovė prašo priteisti turtą, yra daugiau negu vienas, nurodyti, kokiomis konkrečiai dalimis kiekvienam kreditoriui pageidauja, kad turtas būtų priteistas; nurodyti faktinį ir teisinį pagrindą teikti tokį reikalavimą dėl turto priteisimo kreditoriams.

7.       Teismas, įvertinęs gautą patikslintą priešieškinį (priešieškinio patikslinimą), konstatavo, kad jame nebuvo ištaisyti visi teismo 2022 m. vasario 1 d. nutartyje numatyti trūkumai, t. y. atsakovė nepašalino visų patikslinto priešieškinio trūkumų, nurodytų 2022 m. vasario 1 d. nutartyje, patikslintas priešieškinis neatitinka CPK 135 straipsnio 1 dalies 2, 4 punktų reikalavimų.

8.       Teismas nurodė, kad vienas iš teismo 2022 m. vasario 1 d. nutartimi nustatytų patikslinto priešieškinio trūkumų buvo sukonkretinti patikslinto priešieškinio faktinį pagrindą nurodant, koks konkrečiai turtas, atsakovės teigimu, nebuvo įtrauktas į dalijamą turtą, kiek tai susiję su patikslinto priešieškinio reikalavimu, jog į VMI atsakovės vardu už 2016 m., nurodomas nekilnojamas turtas – 253 000,00 Eur (šios sumos turtas į dalijamą turtą neįtrauktas), šis turtas taip pat turi būti traukiamas į dalintino turto masę. Tačiau byloje pateiktame patikslintame priešieškinyje atsakovė šio trūkumo neištaisė.

9.       Teismas taip pat nurodė, kad patikslintame priešieškinyje atsakovė, šalindama teismo 2022 m. vasario 1 d. nutartyje nurodytus trūkumus (t. y., tiksliai suformuluoti patikslinto priešieškinio reikalavimus nurodant, kokiam konkrečiai turtui prašoma nustatyti naudojimosi tvarką ir kokią naudojimosi tvarką prašoma nustatyti bei pateikti prašomos nustatyti naudojimosi tvarkos planą, tiksliai nurodyti, kokiomis dalimis ir kokį turtą, patikslintame priešieškinyje įvardintą kaip „areštuotą“, atsakovė prašo atidalinti, taip pat suformuluoti patikslinto priešieškinio reikalavimus dėl turto, esančio (duomenys neskelbtini), juos suformuluojant taip, kad vienas kitam neprieštarautų), nurodo, kad „[s]u matininku atsakovė, per savo atstovę E. S., sudarė sutartį šių metų vasario 9 dieną“ ir kad per 15–20, dienų pateiks turto apyrašą. Tačiau atsakovė nepateikia jokių šias aplinkybes pagrindžiančių įrodymų.

10.       Teismas sprendė, kad atsakovė, reikšdama patikslintą priešieškinį po teismo 2022 m. vasario 1 d. nutartyje nurodytų trūkumų taisymo, pakartotinai nesuformulavo aiškaus ir tikslaus priešieškinio dalyko bei pagrindo. Atsakovė patikslintame priešieškinyje, teikiamame vykdant teismo 2022 m. vasario 1 d. nutartyje nurodytus įpareigojimus dėl trūkumų šalinimo, iš naujo suformulavo reikalavimus, susijusius su nekilnojamojo turto, esančio (duomenys neskelbtini), padalijimu, t. y., atsakovė prašo jos asmeninės nuosavybės teise priteisti 3/5 pastato–gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini), registro tipas: statiniai, adresas: (duomenys neskelbtini), bei 2/5 žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro numeris ir vietovė (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini), registro tipas: žemės sklypas, adresas: (duomenys neskelbtini). Tačiau atsakovė, teikdama tokį prašymą, nieko nenurodo apie prašomą pritaikyti naudojimosi nekilnojamuoju daiktu tvarką. Nors patikslintame priešieškinyje, teikiamame vykdant teismo 2022 m. vasario 1 d. nutartį, pažymima, jog atsakovė 2022 m. vasario 9 d. sudarė sutartį su matininku, tačiau nėra pasisakoma, ar bus teikiama atsakovės siūloma nurodyto nekilnojamojo turto, esančio (duomenys neskelbtini), naudojimosi tvarka (atsakovė tik nurodo, kad per 15–20 dienų pateiks turto, esančio (duomenys neskelbtini), aprašą, bet nepažymi, ar bus teikiama ir jos siūloma naudojimosi nekilnojamuoju turtu tvarka dėl turto, esančio (duomenys neskelbtini)).

11.       Teismas nustatė, kad atsakovė patikslintame priešieškinyje, teikiamame vykdant teismo 2022 m. vasario 1 d. nutartį, teikia naują reikalavimą, susijusį su nekilnojamojo turto atitekimu kreditoriams, t. y. atsakovė nurodo, kad kreditoriams atitenka šis nekilnojamasis turtas: 1) ½ dalis žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro numeris (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini), registro tipas: žemės sklypas su statiniais, esantis (duomenys neskelbtini); 2) ½ dalis pastato–gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini), registro tipas: žemės sklypas su statiniais, esantis (duomenys neskelbtini); 3) ½ dalis kitų inžinerinių statinių – kiemo statinių, aprašymas: stoginė, kiemo aikštelė, kiemo aptvėrimas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini), registro tipas: žemės sklypas su statiniais, esantis (duomenys neskelbtini) 4) ½ dalis buto/patalpos – buto, aprašymas: su rūsiu 3,94 kv. m., unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini), registro tipas: patalpos/butai, esantis (duomenys neskelbtini). Atsakovė, teikdama šį reikalavimą dėl nekilnojamojo turto atitekimo kreditoriams, nenurodo, kokiems konkrečiai kreditoriams nekilnojamasis turtas, jos nuomone, turi atitekti, o tuo atveju, jeigu kreditorių, kuriems atsakovė prašo priteisti turtą, yra daugiau negu vienas, nenurodo, kokiomis konkrečiai dalimis kiekvienam kreditoriui pageidauja, kad turtas būtų priteistas. Teismas taip pat atkreipė dėmesį, kad patikslintame priešieškinyje, pateiktame vykdant 2022 m. vasario 1 d. nutartyje nurodytus įpareigojimus pašalinti trūkumus, atsakovė nepateikė nei faktinio, nei teisinio pagrindo teikti tokį reikalavimą dėl turto priteisimo („atitekimo“) kreditoriams.

12.       Teismas, atsižvelgęs į nagrinėjamos bylos trukmę bei siekį tiksliai išsiaiškinti ginčo ribas, vadovaujantis proceso koncentracijos principu, įpareigojo atsakovę, vykdant šia nutartimi nustatytų trūkumų šalinimą, pateikti teismui galutinį procesinį dokumentą (patikslintą priešieškinį), kuriame būtų suformuluoti visi atsakovės byloje teikiami reikalavimai bei jų teikimo pagrindas (faktinės aplinkybės ir teisinis pagrindas).

13.       Teismas taip pat akcentavo, kad patikslintame priešieškinyje yra nurodomas pakartotinis procesinis reikalavimas išreikalauti iš ieškovo visus turimus dokumentus apie UAB „Kardiolita“ akcijų įsigijimą ir pardavimą. Teismas atkreipė dėmesį, kad dėl šio procesinio prašymo pasisakys atsakovei ištaisius visus patikslinto priešieškinio trūkumus ir teismui priėmus patikslintą priešieškinį. Be to, teikiant prašymą dėl įrodymų, kurių ieškovas (nagrinėjamu atveju – patikslintą priešieškinį teikianti atsakovė, atstovaujama advokato) pateikti negali, išreikalavimo, turi būti nurodytos priežastys, kodėl negalima pateikti šių įrodymų. Be to, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 199 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad asmuo, prašantis teismą išreikalauti kokį nors rašytinį įrodymą iš dalyvaujančių byloje ar kitų asmenų, turi nurodyti rašytinį įrodymą, kurio reikalaujama, pagrindą, kuriuo remiantis manoma, kad šį rašytinį įrodymą turi tas asmuo, aplinkybes, kurias rašytinis įrodymas gali pagrįsti (1–3 punktai). Esamu atveju patikslintame priešieškinyje teikiant prašymą išreikalauti iš ieškovo visus turimus dokumentus apie UAB „Kardiolita“ akcijų įsigijimą ir pardavimą, nėra nurodoma nei kodėl atsakovė negali šių dokumentų pateikti pati, nei kokius konkrečius dokumentus, įrodančius akcijų įsigijimą ir pardavimą, prašoma išreikalauti, taip pat nepaaiškinama, kodėl atsakovė mano, jog šiuos dokumentus turi ieškovas ir kokias konkrečias aplinkybes jie įrodytų.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai  

14.       Atskiruoju skundu atsakovė V. S. prašo Kauno apylinkės teismo 2022 m. vasario 24 d. nutartį panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

14.1.                      Aptariamu atveju atsakovė tinkamai suprato teismo 2022 m. vasario 1 d. nutartyje išdėstytus nurodymus dėl ieškinio trūkumų pašalinimo, todėl priešieškinis turėjo būti priimtas, arba ieškinį turėjo teismas laikyti nepaduotu ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.

14.2.                      Ieškinio trūkumų šalinimo institutas gali būti taikomas tada, kai netinkamai suformuluotas ieškinio dalykas ar pagrindas. Nagrinėjamu atveju dalykas bei pagrindas jau seniai buvo suformuluoti, todėl klausimas galėtų būti sprendžiamas tik bylos nagrinėjimo metu, o ne vėl priešieškinio priėmimo stadijoje.

15.       Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, Lietuvos Respublika, atstovaujama Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros, pateikė atsiliepimą į atsakovės V. S. atskirąjį skundą, kuriuo prašo palikti Kauno apylinkės teismo 2022 m. vasario 24 d. nutartį nepakeistą. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:

15.1.                      Laikosi savo 2021 m. gruodžio 6 d. atsiliepime išdėstytos pozicijos - bylos išsprendimas neturės įtakos Generalinės prokuratūros teisėms ir pareigoms, todėl negali būti laikoma savarankišku trečiuoju asmeniu ir turėtų būti pašalinta iš bylos.

15.2.                      Priešieškinis neatitinka bendrųjų ieškiniui keliamų reikalavimų, nurodytų CPK 135 straipsnyje. Nei faktinis priešieškinio pagrindas, nei priešieškinio dalykas nėra atskleisti. Jeigu atsakovė pageidauja pasinaudoti savo teisėmis ir ginti jos manymu pažeistas teises, pateikiant priešieškinį, teismui turi būti pateiktas procesinis dokumentas, kuris atitinka visus įstatymo numatytus reikalavimus.

15.3.                      Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi (pakartotinai) išsamiai bei motyvuotai nurodė argumentus, kodėl patikslintas priešieškinis laikytinas su trūkumais, konkretizavo kokius svarbius ir būtinus duomenis atsakovė privalo ne tik nurodyti, bet ir pagrįsti. Visiškai sutinka su teismo pozicija. Teismo nutartis pašalinti patikslinto priešieškinio trūkumus teisėta ir pagrįsta.

         Teismas

k o n s t a t u o j a :

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

16.       Pagal CPK 338 straipsnį, atskiriesiems skundams paduoti ir nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis. Vadovaujantis CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatomis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas atskirajame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai, taip pat ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų. Absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

17.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka objektas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsakovei pakartotinai buvo nustatytas terminas priešieškinio trūkumams pašalinti, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

18.       Iš byloje esančių duomenų apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad tarp ieškovo V. S. bei atsakovės V. S. yra kilęs ginčas dėl santuokoje įgyto turto padalijimo ir kitų su santuokos nutraukimu susijusių pasekmių. Atsakovė 2022 m. sausio 28 d. pateikė patikslintą priešieškinį, kuriam Kauno apylinkės teismo 2022 m. vasario 1 d. nutartimi buvo nustatytas terminas patikslinto priešieškinio trūkumams, nurodytus šios nutarties 4 punkte, pašalinti. Atsakovė, šalindama minėtoje nutartyje nustatytus patikslinto priešieškinio trūkumus, pateikė patikslintą priešieškinį. Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi sprendė, kad atsakovė nepašalino visų patikslinto priešieškinio trūkumų, nurodytų teismo 2022 m. vasario 1 d. nutartyje, patikslintas priešieškinis neatitinka CPK 135 straipsnio 1 dalies 2, 4 punktų reikalavimų, todėl atsakovei nustatė pakartotinį terminą šioje nutartyje nurodytiems patikslinto priešieškinio, pateikto vykdant 2022 m. vasario 1 d. nutartį, trūkumams pašalinti, t. y.: 1) konkrečiai nurodyti, koks turtas atsakovės teigimu, nebuvo įtrauktas į dalijamą turtą, kiek tai susiję su patikslinto priešieškinio reikalavimu priteisti ieškovui deklaracijoje, teiktoje į VMI ieškovės vardu už 2016 m., nurodomą nekilnojamąjį turtą – 253 000,00 Eur; 2) pateikti teismui įrodymus, kad 2022 m. vasario 9 d. buvo sudaryta sutartis su matininku; 3) sukonkretinti patikslinto priešieškinio reikalavimus, susijusius su nekilnojamojo turto, esančio (duomenys neskelbtini), padalijimu, pateikiant atsakovės prašomą nustatyti naudojimosi tvarką arba patikslinant, per kiek laiko naudojimosi tvarka bus pateikta teismui; 4) patikslinti patikslinto priešieškinio reikalavimą, susijusį nekilnojamojo turto atitekimu kreditoriams, t. y. nurodyti, kokiems konkrečiai kreditoriams nekilnojamasis turtas, jos nuomone, turi atitekti, o tuo atveju, jeigu kreditorių, kuriems atsakovė prašo priteisti turtą, yra daugiau negu vienas, nurodyti, kokiomis konkrečiai dalimis kiekvienam kreditoriui pageidauja, kad turtas būtų priteistas; nurodyti faktinį ir teisinį pagrindą teikti tokį reikalavimą dėl turto priteisimo kreditoriams. 

19.       Atsakovė (apeliantė) V. S., nesutikdama su pirmosios instancijos teismo nutartimi, kuria jai pakartotinai nustatytas terminas patikslinto priešieškinio trūkumams pašalinti, pateikė atskirąjį skundą, kuriame nurodo, kad: 1) atsakovė tinkamai suprato jai teismo 2022 m. vasario 1 d. nutartimi nustatytus patikslinto priešieškinio trūkumus, todėl priešieškinis turėjo būti priimtas arba laikytas nepaduotu ir grąžintas jį padavusiam asmeniui; 2) patikslintame priešieškinio dalykas bei pagrindas jau seniai buvo suformuluoti. Tačiau apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes bei byloje esančius duomenis, neturi pagrindo visiškai sutikti su šiais atskirojo skundo argumentais.

20.       Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnyje ir CPK 5 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta kiekvieno asmens, manančio, kad jo teisė ar įstatymo saugomi interesai yra pažeisti, teisė kreiptis į teismą. Konstitucinė asmens teisė kreiptis į teismą savo turiniu yra platesnė nei teisė į pareikšto reikalavimo patenkinimą: teisę kreiptis į teismą turi kiekvienas asmuo, manantis, kad jo teisė ar įstatymo saugomi interesai yra pažeisti. Konstitucijoje įtvirtintos asmens teisės kreiptis į teismą įgyvendinimo procesinė tvarka ir sąlygos yra nustatytos specialiuosiuose įstatymuose, ir tam, kad ši teisė būtų įgyvendinta tinkamai, šios tvarkos būtina laikytis. Ši tvarka yra privaloma visiems be išimties asmenims, o jos laikymasis padeda įgyvendinti ir vieną iš pamatinių teisės principų – visų asmenų lygybės prieš įstatymą ir teismą.

21.       Taigi, nors asmens teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos yra fundamentali ir pamatinė, tai nereiškia, jog asmuo, siekiantis teisminės savo pažeistų teisių gynybos, gali realizuoti šią teisę savo nuožiūra, nesilaikydamas teisės aktuose nustatytos teisės kreiptis į teismą įgyvendinimo tvarkos ir sąlygų. Kreipimasis su ieškiniu į teismą, kaip vienas iš teisės kreiptis į teismą teisminės gynybos įgyvendinimo būdų, gali būti įgyvendinamas tiktai tada, kai pateikiamas ieškinys atitinka įstatymo reikalavimus. Imperatyvūs reikalavimai ieškinio formai ir turiniui yra nustatyti tam, kad tiek teismas, tiek byloje dalyvaujantys asmenys, kurių atžvilgiu reiškiamas ieškinys, galėtų susipažinti su reiškiamų reikalavimų esme, jog priešinga šalis tinkamai ir laiku pasinaudotų procesinės gynybos priemonėmis, pareikšdama atsikirtimus ir pateikdama įrodymus, kad teismas galėtų kuo operatyviau pareikštus reikalavimus išnagrinėti ir priimti pagrįstą spendimą.

22.       Pažymėtina, kad pagal CPK 111 straipsnio 2 dalį kiekviename dalyvaujančio byloje asmens procesiniame dokumente turi būti: 1) teismo, kuriam paduodamas procesinis dokumentas, pavadinimas; 2) dalyvaujančių byloje asmenų procesinė padėtis, vardas, pavardė, asmens kodas (jeigu jis yra žinomas), gyvenamoji vieta; 3) procesinio dokumento pobūdis ir dalykas; 4) aplinkybės, patvirtinančios procesinio dokumento dalyką, ir įrodymai, patvirtinantys šias aplinkybes; 5) priedai pridedami prie pateikiamo procesinio dokumento; 6) procesinį dokumentą paduodančio asmens parašas ir jo surašymo data. Be bendrųjų procesiniams dokumentams keliamų formos ir turinio reikalavimų, ieškinys turi atitikti ir specialiuosius ieškinio reikalavimus.

23.       Papildomi reikalavimai ieškinio turiniui, palyginus su kitais procesiniais dokumentais, išvardyti CPK 135 straipsnyje, kurio 1 dalyje nustatyta, kad, be to, jog teismui pateikiamas ieškinys turi atitikti bendruosius reikalavimus, keliamus procesinių dokumentų turiniui, ieškinyje taip pat nurodama: 1) ieškinio suma, jeigu ieškinys turi būti įkainotas; 2) aplinkybės, kuriomis ieškovas grindžia savo reikalavimą (faktinis ieškinio pagrindas); 3) įrodymai, patvirtinantys ieškovo išdėstytas aplinkybes, liudytojų gyvenamosios vietos ir kitokių įrodymų buvimo vietą; 4) ieškovo reikalavimas (ieškinio dalykas); 5) ieškovo nuomonė dėl sprendimo už akių priėmimo, jeigu byloje nebus pateiktas atsiliepimas į pareikštą ieškinį arba paruošiamasis procesinis dokumentas; 6) informacija, ar byla bus vedama per advokatą. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad prie ieškinio turi būti pridėti dokumentai ir kiti įrodymai, kuriais ieškovas grindžia savo reikalavimus, taip pat duomenys, kad žyminis mokestis sumokėtas.

24.       Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad atsakovė, šalindama nustatytus patikslinto priešieškinio trūkumus, vis tik nėra tinkamai ir aiškiai suformulavusi jo dalyko bei faktinio pagrindo (CPK 135 straipsnio 1 dalies 2, 4 punktas). Pažymėtina, kad ieškinio (priešieškinio) suformulavimas ir jo pateikimas teismui yra ieškovo procesinė teisė, kuria jis savo nuožiūra disponuoja (CPK 42 straipsnio 1 dalis). Teisminio nagrinėjimo dalyką apibrėžia svarbiausi ieškinio turinį sudarantys elementai – ieškinio dalykas ir ieškinio pagrindas. Kaip ieškinio dalykas suprantamas ieškovo per teismą atsakovui pareikštas materialusis teisinis reikalavimas, o ieškinio pagrindas – tai faktinės aplinkybės, kuriomis ieškovas grindžia savo materialųjį teisinį reikalavimą, t. y. ieškinio dalyką.

25.       Lietuvos Aukščiausiasis Teismas taip pat yra išaiškinęs, kad iš esmės ieškinį (priešieškinį) sudaro du reikalavimai – ieškinio dalykas ir ieškinio pagrindas, šiuos ieškinio elementus privaloma nurodyti kiekviename ieškinyje, nes jie individualizuoja kiekvieną konkretų civilinį ginčą, o ieškinio trūkumų šalinimo institutas dėl ieškinio pagrindo gali būti taikomas tada, kai iš ieškinio neaišku, kokių faktinių aplinkybių pagrindu kreipiamasi į teismą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. rugsėjo 6 d. apžvalga Nr. AC-36-1 „Dėl ieškinio trūkumų šalinimą reglamentuojančių teisės normų taikymo teismų praktikoje“). Taigi, ieškinyje aiškiai ir visiems (tiek teismui, tiek ir į procesą iniciatyva įtraukiamiems dalyvauti asmenims) suprantamai privalo būti suformuotas reikalavimas (ieškinio dalykas) bei nurodytos aplinkybės, kuriomis asmuo grindžia savo reikalavimą (faktinis ieškinio pagrindas).

26.       Akcentuotina, kad ieškinyje suformuluodamas materialiojo teisinio pobūdžio reikalavimą ieškovas turi išdėstyti aiškų ir konkretų prašymą, kaip turėtų būti apgintos besikreipiančio suinteresuoto asmens supratimu ir požiūriu jo pažeistos teisės. Ieškinyje suformuluotas reikalavimas (ieškinio dalykas) apibrėžia civilinės bylos nagrinėjimo ribas. Materialiosios teisės požiūriu, pareikštu reikalavimu suinteresuotas asmuo pasirenka vieną ar kelis pažeistos teisės gynimo būdus, įtvirtintus Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.138 straipsnyje. Civilinių teisių gynimo būdai – tai materialiojo teisinio pobūdžio reikalavimai, reiškiami asmens, kurio teisės pažeistos arba kuriam gresia jų pažeidimo pavojus, ir skirti pažeistoms civilinėms teisės apginti arba civilinių teisių pažeidimui išvengti. Asmenys savo nuožiūra laisvai naudojasi civilinėmis teisėmis, patys sprendžia visus su turimos teisės įgyvendinimu ir gynimu susijusius klausimus: įgyvendinimo būdus ir apimtį, teisės perdavimo kitiems asmenims, teisių gynimo būdus, teisės atsisakymą ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-425/2012).

27.       Įvertinęs nurodytą teisinį reglamentavimą ir jį aiškinančią praktiką, apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nesutikti su skundžiamos nutarties motyvais, kad atsakovė, šalindama teismo 2022 m. vasario 1 d. nutartyje nustatytus patikslinto ieškinio trūkumus, nėra aiškiai ir tinkamai suformulavusi ieškinio pagrindo ir dalyko. Šiuo atveju ginčas byloje tarp ieškovės ir atsakovo yra kilęs dėl santuokoje įgyto turto padalijimo ir kitų su santuokos nutraukimu susijusių pasekmių. Pažymėtina, kad santuokos nutraukimo bylų nagrinėjimo ypatumas yra tas, kad, nutraukiant santuoką, vienoje byloje turi būti išsprendžiami visi su sutuoktinių turtu ir jo režimu susiję klausimai. Taip yra siekiama apsaugoti siekiančių nutraukti santuoką sutuoktinių, jų vaikų bei kreditorių interesus (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. lapkričio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2011). Bylose dėl santuokos nutraukimo ir bendro turto padalijimo procesinę pareigą pateikti informaciją apie dalijamą turtą (kiekį ir vertę) bei reikalavimą padalyti tokį turtą turi sutuoktiniai (CPK 178 straipsnis, 382 straipsnio 4 punktas; žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010). Taigi būtent ieškovas ir atsakovė turi pareigą teismui pateikti visą turimą informaciją apie dalijamą turtą (kiekį ir vertę) bei aiškiai suformuoti reikalavimus padalyti tokį turtą.

28.       Kaip matyti iš pateikto patikslinto priešieškinio, kuriuo yra šalinami teismo 2022 m. vasario 1 d. nutartyje nurodyti trūkumai, turinio, atsakovė, be kita ko, prašydama ieškovui asmeninės nuosavybės teise priteisti turtą – 253 000,00 Eur sumą, kuri, atsakovės teigimu, buvo jos sumokėta kaip mokesčiai už turtą, kuris į dalijamą turtą nėra įtrauktas, aiškiai ir konkrečiai neįvardijo į dalijamą turto masę neįtraukto turto, t. y. nėra aišku už kokį konkrečiai į dalijamą turtą neįtrauktą turtą yra prašoma priteisti nurodytą sumą. Atsakovė, šalindama teismo 2022 m. vasario 1 d. nutartyje nurodytus trūkumus, be kita ko, reiškia reikalavimą dėl nekilnojamojo turto, kuris, atsakovės vertinimu, turi atitekti kreditoriams, tačiau, kaip pagrįstai nurodo ir pirmosios instancijos teismas, atsakovė nėra nurodžiusi nei konkrečių kreditorių, kuriems nurodytas turtas turi atitekti, nei faktinio ir teisinio pagrindo tenkinti tokį reikalavimą dėl turto priteisimo kreditoriams. Taigi, įvertinus nurodytą, apeliacinės instancijos teismas sutikti su atskirojo skundo argumentais, kad patikslinto priešieškinio faktinis pagrindas ir dalykas yra aiškiai nurodyti, neturi teisinio pagrindo. Nesant aiškiai suformuluotiems priešieškinio faktiniam pagrindui bei dalykui, nėra aiškios ir priešieškinio ribos, bylos nagrinėjimu suinteresuoti asmenys, kuriems pareikšti reikalavimai gali sukelti teisines pasekmes, visas dalintinas turtas ir pan., t. y. atsakovė, pateikdama patikslintą priešieškinį, nėra visiškai pašalinusi nustatytų priešieškinio trūkumų.

29.       Apeliacinės instancijos teismas taip pat akcentuoja, kad, kaip yra išaiškinęs ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, ieškinio (priešieškinio) priėmimo stadijoje teismo sprendžiami klausimai yra išimtinai procesinio teisinio pobūdžio, t. y. sprendžiama, ar asmuo turi teisę kreiptis į teismą ir ar jis šią teisę įgyvendina laikydamasis procesinių įstatymų nustatytos tvarkos, todėl teismas neturi pagrindo reikalauti, kad ieškovas, jau paduodamas ieškinį, pateiktų įrodymus, kurie ne tik patvirtintų ieškinyje išdėstytas faktines aplinkybes, bet ir įrodytų teisę į ieškinio patenkinimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2009 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-181/2009). Teismų praktikoje nurodoma, kad vien įrodymų, patvirtinančių ieškinyje nurodytas aplinkybes, nepateikimas, juolab įrodymų (ne)pakankamumas, kurį teismas įvertina tik nagrinėdamas bylą iš esmės, negali būti pagrindas nepriimti ieškinio (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. spalio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1367-943/2018).

30.       Teismas, nustatęs, kad prie ieškinio nepridėti visi įrodymai, patvirtinantys ieškinio pagrįstumą, negali iš ieškovo reikalauti tų ieškinio įrodymų, kurie, teismo nuomone, būtų pakankami ieškiniui patenkinti, nes ieškinio priėmimo stadijoje reikalavimo pagrįstumas nesvarstomas, o nepagrįstas ieškinys gali būti atmestas išnagrinėjus bylą iš esmės. Priešingu atveju ne tik pasunkėtų civilinis procesas ir užsitęstų civilinės bylos iškėlimas, bet ir būtų neproporcingai apribota asmens teisė kreiptis į teismą, nes ieškovas būtų verčiamas teismui pateikti tokius ieškinio įrodymus, kurių galbūt iš viso nėra (Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. liepos 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-1755/2013). Teismas byloje esančius įrodymus vertina priimdamas sprendimą ir pagal tai vienas aplinkybes laiko įrodytomis, o kitas – ne, ir atitinkamai tenkina arba atmeta ieškinio reikalavimus (CPK 185 straipsnis). Dėl šių priežasčių įrodymų pakankamumo klausimas neturėtų būti sprendžiamas procesinio dokumento priėmimo stadijoje.

31.       Iš byloje esančių duomenų apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad atsakovė, pateikdama pradinį patikslintą priešieškinį, be kita ko, teismo prašė „palikti visą nedalintą nekilnojamąjį turtą esantį (duomenys neskelbtini) ir nustatyti naudojimosi nekilnojamuoju daiktu tvarką; arba atidalinti dalis areštuotame turte ir nustatyti naudojimosi nekilnojamuoju daiktu“. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs nurodytą reikalavimą, 2022 m. vasario 1 d. nutartimi įpareigojo atsakovę šį reikalavimą patikslinti, t. y. tiksliai suformuluoti patikslinto priešieškinio reikalavimus nurodant, kokiam konkrečiai turtui prašoma nustatyti naudojimosi tvarką ir kokią naudojimosi tvarką prašoma nustatyti bei pateikti prašomos nustatyti naudojimosi tvarkos planą, tiksliai nurodyti, kokiomis dalimis ir kokį turtą, patikslintame priešieškinyje įvardintą kaip „areštuotą“, atsakovė prašo atidalinti. Atsakovė, šalindama patikslinto priešieškinio trūkumus, materialinio reikalavimo dėl nekilnojamojo turto atidalinimo ir naudojimosi juo tvarkos nustatymo nėra pareiškusi. Nepaisant to, skundžiama nutartimi pirmosios instancijos teismas įpareigojo atsakovę ne tik sukonkretinti patikslinto priešieškinio reikalavimus, susijusius su nekilnojamojo turto, esančio (duomenys neskelbtini), padalijimu, pateikiant atsakovės prašomą nustatyti naudojimosi tvarką arba patikslinant, per kiek laiko naudojimosi tvarka bus pateikta teismui, bet ir pateikti teismui įrodymus, kad 2022 m. vasario 9 d. buvo sudaryta sutartis su matininku. Tačiau byloje nesant duomenų apie atsakovės galutinai patikslintu priešieškiniu pareikštus materialiuosius reikalavimus dėl turto atidalinimo ar naudojimosi tvarkos nustatymo, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, tokie įpareigojimai jau priešieškinio priėmimo stadijoje yra pertekliniai ir neturėjo būti laikomi kaip trūkumas.

32.       Apeliacinės instancijos teismo aukščiau nurodytais motyvais atsakyta į esminius atskirojo skundo argumentus. Kiti atskirojo skundo argumentai nėra teisiškai reikšmingi teisingam bylos išnagrinėjimui, pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumui bei pagrįstumui, todėl apeliacinės instancijos teismas atskirai dėl jų nepasisako. Teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010; 2011 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-52/2011).

33.       Taigi, įvertinus byloje nustatytas aplinkybes ir remiantis nurodytu teisiniu reglamentavimu bei teismų praktika, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, iš esmės pagrįstai sprendė, jog atsakovė nėra aiškiai suformulavusi patikslinto priešieškinio faktinio pagrindo ir dalyko, dėl ko teisėtai bei pagrįstai taikė civilinio proceso normas, reglamentuojančias procesinių dokumentų trūkumų šalinimą, ir priėmė iš esmės teisėtą bei pagrįstą nutartį, kurią naikinti remiantis atskirajame skunde išdėstytais argumentais nėra teisinio pagrindo. Atsižvelgiant į tai, atsakovės V. S. atskirasis skundas netenkinamas, o Kauno apylinkės teismo 2022 m. vasario 24 d. nutartis paliekama iš esmės nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Kadangi šios nutarties priėmimo metu terminas priešieškinio trūkumams pašalinti jau yra pasibaigęs, atsakovei nustatomas papildomas dešimties dienų terminas nustatytiems patikslinto priešieškinio trūkumams pašalinti.

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

34.       Atsakovės atskirojo skundo netenkinus, apeliacinės instancijos teismas bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimo nesprendžia, kadangi byloje dalyvaujančių asmenų ir teismo turėtas bylinėjimosi išlaidas paskirstys pirmosios instancijos teismas bylą išnagrinėjęs iš esmės (CPK 93 straipsnis).

Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338-339 straipsniu,

n u t a r i a :

Kauno apylinkės teismo 2022 m. vasario 24 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nustatyti atsakovei V. S. papildomą dešimties dienų terminą nuo šios nutarties priėmimo dienos nustatytiems patikslinto priešieškinio trūkumus pašalinti.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjas                                                                        Egidijus Tamašauskas