Civilinė byla Nr. 2S-879-619/2021
Teisminio proceso Nr. 2-68-3-36445-2020-5
Procesinio sprendimo kategorija 3.3.2.3
(S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2021 m. kovo 25 d.
Vilnius
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Andrutė Salvador, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo G. K. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. sausio 22 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo (skolininko) G. K. skundą dėl antstolio veiksmų, suinteresuotieji asmenys antstolis M. D., išieškotoja Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI prie FM),
n u s t a t ė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėjas G. K. pateikė skundą dėl antstolio veiksmų, kuriuo prašė panaikinti antstolio M. D. 2020 m. lapkričio 19 d. patvarkymą dėl prisijungimo prie išieškojimo Nr. S-20-28-24726 vykdomojoje byloje Nr. 0028/15/08247.
2. Nurodė, kad 2020 m. lapkričio 19 d. el. paštu gavo antstolio M. D. skundžiamą patvarkymą, kuriuo antstolis prisijungė prie antstolės D. M. vykdomo išieškojimo ir siekia išieškoti 17 Eur baudą pagal SĮ „Susisiekimo paslaugos“ 2015 m. birželio 21 d. išduotą vykdomąjį dokumentą išieškotojo VMI prie FM naudai. Pareiškėjas nurodo, kad minėtą baudą sumokėjo 2018 m. lapkričio 13 d., sumokėjus VMI prie FM 34 Eur (įmokos kodu 6030). Kadangi antstolio vykdomas vykdomasis dokumentas yra pilnai įvykdytas, todėl, pareiškėjo manymu, antstolio skundžiamas patvarkymas turi būti panaikintas.
3. Antstolis M. D. 2020 m. gruodžio 16 d. patvarkymu Nr. S-20-28-32606 į 2020 m. gruodžio 8 d. skundą atsisakė jį tenkinti.
4. Nurodė, kad vykdo SĮ „Susisiekimo paslaugos“ 2015 m. birželio 21 d. nutarimą Nr. 60107652 dėl 17,00 Eur skolos išieškojimo iš skolininko G. K. išieškotojos VMI prie LR FM naudai. 2015 m. rugpjūčio 12 d. antstolis priėmė patvarkymą Nr. S189882 priimti vykdomąjį dokumentą dėl skolos, mažesnės nei 57 eurų, išieškojimo bei patvarkymą dėl vykdymo išlaidų išieškojimo Nr. S193150 su vykdymo išlaidų apskaičiavimu Nr. S193149. Vadovaudamasis sprendimų vykdymo instrukcijos 27 punktu, numatančiu, jog kiti antstoliai, vykdantys išieškojimą iš to paties skolininko, gali prisijungti prie išieškojimo iš realizuojamo turto ir lėšų, gautų realizavus šį turtą, Antstolių informacinėje sistemoje parengdami patvarkymą dėl prisijungimo prie išieškojimo, antstolis prisijungė prie išieškojimo. Gavus skolininko skundą dėl minėto patvarkymo, antstolio padėjėja 2020 m. gruodžio 10 d. raštu kreipėsi į išieškotoją VMI prie FM dėl informacijos suteikimo, prašydama nurodyti ar G. K. sumokėjo skolą pagal nutarimą Nr. 60107652, tačiau atsakymo iki patvarkymo gavimo dienos negavo. Pažymi, jog antstolis, pradėjęs vykdymo procesą, įgyja teisę išieškoti iš skolininko vykdymo išlaidas (CPK 610, 611 straipsniai), kurias sudaro būtinos vykdymo išlaidos, papildomos išlaidos, susijusios su atskirų vykdymo veiksmų atlikimu, bei atlyginimas antstoliui už vykdomojo dokumento įvykdymą (CPK 609 straipsnis, Sprendimų vykdymo instrukcijos 105 punktas). Tas faktas, kad priverstinio vykdymo proceso metu skolininkas pats sumoka skolą ar kitaip atsiskaito su išieškotoju, nėra pagrindas pripažinti, kad skolininkas įvykdė vykdomąjį dokumentą gera valia, nes tą jis padaro jau prasidėjus priverstinio vykdymo procesui. Šiuo atveju svarbu tai, kad skolininkas įvykdė atitinkamą vykdomąjį dokumentą pasibaigus terminui, per kurį jis galėjo įvykdyti jį gera valia, t. y. prasidėjus priverstinio vykdymo procesui. Antstolis vykdomąją bylą skolininko atžvilgiu užvedė 2015 m. rugpjūčio 12 d. ir pradėjo priverstinio vykdymo veiksmus, kurie tęsiasi iki patvarkymo dėl skundo netenkinimo surašymo dienos. Jeigu, kaip teigia skolininkas, skola yra sumokėta 2018 metais, t. y. kai antstolis jau tris metus vykdė priverstinį išieškojimą ir, kadangi antstolio vykdymo išlaidos dar neišieškotos, todėl anot antstolio jis turi teisę prisijungi prie kito antstolio kuris vykdo išieškojimo iš skolininko turto. Antstolis nurodo, jog jeigu paaiškės, kad skolininkas 2018 metais sumokėjo 17,00 Eur skolą, antstolis išsiųs prisijungimo patikslinimą antstoliui, prie kurio išieškojimo prisijungė.
5. Suinteresuotas asmuo VMI prie LR FM pateiktame atsiliepime nurodė, jog vadovaujantis VMI prie FM mokesčių apskaitos informacinės sistemos duomenimis (įplaukos), G. K. duomenyse matoma 2018 m. lapkričio 13 d. įmokos kodu 6030 gauta įplauka 34,00 Eur. Teismo sprendimą prašo priimti teismo nuožiūra.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
6. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021 m. sausio 22 d. nutartimi atmetė pareiškėjo (skolininko) G. K. skundą dėl antstolio M. D. veiksmų.
7. Pirmosios instancijos teismas sutiko su antstoliu, kad SVI 27 punktas numato kitų antstolių, vykdančių išieškojimą iš to paties skolininko, galimybę prisijungti prie išieškojimo iš realizuojamo turto ir lėšų, gautų realizavus šį turtą, Antstolių informacinėje sistemoje parengiant patvarkymą dėl prisijungimo prie išieškojimo. Teismo vertinimu, nagrinėjamoje byloje antstolis šia galimybe pasinaudojo pagrįstai, t. y. neturėdamas duomenų apie galimai sumokėtą baudą, antstolis prisijungė prie kitų antstolių vykdomų išieškojimų. Gavęs skolininko skundą, antstolis iškarto kreipėsi į išieškotoją su paklausimu dėl baudos sumokėjimo. Byloje ginčo dėl antstolio apskaičiuoto vykdymo išlaidų dydžio nėra, todėl teismas sprendė, jog šis klausimas nenagrinėtinas.
8. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad VMI prie FM atsiliepime patvirtino, jog jo 34 Eur įmoka buvo sumokėta 2018 m. lapkričio 13 d. įmokos kodu 6030. Tačiau pažymėjo, jog VMI prie FM nepatvirtino to fakto, jog minėta įmoka ir yra sumokėta SĮ „Susisiekimo paslaugas“ 2015 m. birželio 21 d. nutarimu Nr. 60107651 paskirta bauda. Teismui papildomai patikrinus Antstolių informacinės sistemos duomenis nustatyta, kad antstolio A. B. kontoroje yra vykdoma byla Nr. 0042/15/00218 dėl 34 Eur baudos išieškojimo pagal Vilniaus AVPK Vilniaus r. PK 2014 m. gruodžio 4 d. nutarimą Nr. 57N-22633751-14 (CPK 179 straipsnis). Atsižvelgdamas į skolininko sumokėtos 34 Eur skolos nurodytą įmokos kodą 6030 bei į pačios sumos dydį (34 Eur), labiau tikėtina, kad skolininkas sumokėjo baudą būtent antstolio A. B. vykdomojoje byloje Nr. 0042/15/00218. Atkreipė dėmesį, jog iš viešai prieinamo VMI prie FM puslapio https://www.vmi.lt/cms/imoku-kodai matyti, kad 6030 įmokos kodu turi būti mokamos administracinės baudos, kurios paskirtos pagal policijos pareigūnų surašytus administracinių teisės pažeidimų protokolus (neįskaitant baudų už greičio viršijimą, užfiksuotą stacionariąja fiksavimo įranga valstybinės reikšmės keliuose), o 58613 įmokos kodu, kaip ir nurodyta pačiame SĮ „Susisiekimo paslaugos“ nutarime - administracinės baudos paskirtos pagal organizacijų, kontroliuojančių keleivinį kelių transportą, darbuotojų surašytus administracinių teisės pažeidimų protokolus.
9. Atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes, teismas sprendė, jog antstolis nepažeidė vykdymo procesą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų atliekant priverstinio vykdymo veiksmus.
III. Atskirojo skundo argumentai
10. Atskiruoju skundu pareiškėjas G. K. prašė panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. sausio 22 d. nutartį (civ. byloje Nr.2YT-4004-433/2021). Panaikinti antstolio M. D. 2020.11.19 Patvarkymą dėl prisijungimo prie išieškojimo Nr. S-20-28-24726 (Vykdomosios bylos Nr. 0028/15/08247/).
11. Apelianto vertinimu, pirmosios instancijos teismas neįsigilino į pareiškėjo skundą, priėmė neteisingą, prielaidomis, bet ne faktiniais įrodymais pagrįstą, pareiškėjo teisėtus interesus pažeidžiančią, nutartį, kuri turi būti panaikinta. Nurodė, kad Valstybinė mokesčių inspekcija 2021.01.11 pateikė atsiliepimą, kuriame nepaneigė fakto, kad 2018.11.13 pareiškėjas G. K. sumokėjo 34 Eur iš kurių 17 Eur įmoką pagal Savivaldybės įmonės „Susisiekimo paslaugos“ pagal 2015.06.21 išduotą vykdomąjį dokumentą. Vilniaus miesto apylinkės teismo padarytas prielaidas, kurių pagrindu priimta nutartis, paneigia faktas, kad pareiškėjas G. K. 34 Eur baudą pagal Vilniaus AVPK Vilniaus r. PK 2014 m. gruodžio 4 d. nutarimą Nr. 57N- 22633751-14 sumokėjo 2015.02.24. Tai patvirtina kartu su atskiruoju skundu pridedami įrodymai. Todėl akivaizdu, kad teismas nepaneigė pareiškėjo G. K. kartu su skundu pateiktų įrodymų, kad 17 Eur skola Valstybinei mokesčių inspekcijai buvo sumokėta 2018.11.13, dėl ko antstolis M. D. neturi teisės vykdyti išieškojimo nuo jau įvykdytų skolinių įsipareigojimų.
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas atmestinas.
12. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis). Absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis, 338 straipsnis).
13. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atmestas pareiškėjo skundas dėl antstolio veiksmų.
14. Nustatyta, kad antstolis M. D. vykdo SĮ „Susisiekimo paslaugos“ 2015 m. birželio 21 d. išduotą vykdomąjį dokumentą Nr. 60107652 dėl 17 Eur baudos išieškojimo iš skolininko G. K. išieškotojo VMI prie FM naudai (Vykdomosios bylos Nr. 0028/15/08247). 2015 m. rugpjūčio 12 d. antstolis priėmė patvarkymą Nr. S189882 priimti vykdomąjį dokumentą dėl skolos, mažesnės nei 57 eurų, išieškojimo bei patvarkymą dėl vykdymo išlaidų išieškojimo Nr. S193150 su vykdymo išlaidų apskaičiavimu Nr. S193149. 2020 m. lapkričio 19 d. antstolis priėmė patvarkymą Nr. S-20-28-24726 dėl prisijungimo prie išieškojimo, kuriuo prisijungė prie antstolės D. M. vykdomo išieškojimo iš skolininko. Skolininkas pateikė skundą dėl 2020 m. lapkričio 19 d. antstolio patvarkymo Nr. S-20-28-24726, nurodydamas, jog antstolio išieškomą 17 EUR baudą yra pilnai apmokėjęs 2018 m. lapkričio 13 d.
15. Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi atmetė skolininko skundą dėl antstolio veiksmų, konstatuodamas, kad antstolis teisės aktų numatyta galimybe prisijungti prie kitų antstolių, vykdančių išieškojimą iš to paties skolininko pasinaudojo pagrįstai. Teismas pažymėjo, jog byloje ginčo dėl antstolio apskaičiuoto vykdymo išlaidų dydžio nėra. Papildomai patikrinęs Antstolių informacinės sistemos duomenis, atsižvelgdamas į skolininko sumokėtos 34 Eur skolos nurodytą įmokos kodą 6030 bei į pačios sumos dydį (34 Eur), pirmosios instancijos teismas sprendė, jog labiau tikėtina, kad skolininkas sumokėjo baudą paskirtą Vilniaus AVPK Vilniaus r. PK 2014 m. gruodžio 4 d. nutarimu Nr. 57N-22633751-14, išieškomą kito antstolio vykdomojoje byloje Nr. 0042/15/00218.
16. Apeliantas nesutinka su skundžiama nutartimi motyvuodamas tuo, kad pirmosios instancijos teismo išvada, jog 2018 m. lapkričio 13 d. mokėjimu skolininkas apmokėjo Vilniaus AVPK Vilniaus r. PK 2014 m. gruodžio 4 d. nutarimu Nr. 57N-22633751-14 paskirtą 34 EUR baudą, nepagrįsta.
17. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs bylos medžiagą, sutinka su apelianto teiginiais, jog kartu su atskiruoju skundu pateikti įrodymai, paneigia pirmosios instancijos teismo padarytas tikėtinas išvadas, jog 2018 m. lapkričio 13 d. mokėjimu skolininkas apmokėjo Vilniaus AVPK Vilniaus r. PK 2014 m. gruodžio 4 d. nutarimu Nr. 57N-22633751-14 paskirtą baudą. Tačiau apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ši aplinkybė nesudaro pagrindo naikinti iš esmės teisėtą ir pagrįstą pirmosios instancijos teismo nutartį ir pripažinti antstolio veiksmus neteisėtais bei panaikinti skundžiamą antstolio patvarkymą dėl prisijungimo prie išieškojimo.
18. Antstolio procesinių veiksmų teisėtumą CPK nustatyta tvarka kontroliuoja teismas (Antstolių įstatymo 27 straipsnio 1 dalis). Nagrinėdamas skundus dėl antstolių veiksmų ir vertindamas jų teisėtumą, teismas turi įvertinti, ar atlikdamas konkretų procesinį veiksmą antstolis laikėsi įstatymo reikalavimų, ar spręsdamas jo diskrecijai tenkantį klausimą atsižvelgė į teisėtus šalių interesus.
19. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas skundžia antstolio patvarkymą dėl prisijungimo prie išieškojimo, teigdamas, kad sumokėjo išieškomą baudą. Pažymėtina, jog CPK 759 straipsnio 1 dalyje nustatyta galimybė antstolio iniciatyva prisijungti prie išieškojimo, vykdomo skirtingų antstolių iš to paties skolininko turto ir lėšų. Ši proceso norma suteikia antstoliui teisę prisijungti prie išieškojimo, vykdomo kito antstolio, iš to paties skolininko. Nagrinėjamu atveju antstolis nustatęs, kad kitas antstolis vykdo išieškojimą iš to paties skolininko priėmė 2020 m. lapkričio 19 d. patvarkymą dėl prisijungimo prie išieškojimo. Atkreiptinas dėmesys, jog pareiškėjas nei skunde dėl antstolio veiksmų, nei atskirajame skunde nepateikia jokių argumentų sudarančių pagrindą spręsti, kad ginčijamas patvarkymas dėl prisijungimo prie išieškojimo priimtas pažeidžiant teisės aktų reikalavimus. Viena vertus, byloje nėra pakankamai įrodymų vienareikšmiškai konstatuoti, jog pareiškėjo teiginiai, kad jis yra apmokėjęs išieškomą baudą yra pagrįsti. Šiuo atveju kaip pagrįstai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, pareiškėjo pateiktame mokėjimo kvite nurodyta suma ir įmokos kodas nesutampa su vykdomajame dokumente nurodyta suma ir jos apmokėjimo kodu (CPK 178 str.). Atkreiptinas dėmesys, jog bylos duomenys patvirtina, jog skolininko atžvilgiu vykdoma ne viena byla, todėl siekdamas, kad būtų pripažinta, jog būtent šioje vykdomojoje byloje išieškoma bauda iš tiesų apmokėta, skolininkas turėtų pateikti antstoliui nekeliančius abejonių įrodymus. Kita vertus, net ir tuo atveju jei vykdymo procese paaiškės, kad pareiškėjo nurodomu mokėjimu buvo apmokėta vykdomojoje byloje Nr. 0028/15/08247 išieškoma bauda, ši aplinkybė pati savaime nėra pagrindas pripažinti antstolio veiksmus neteisėtais.
20. Pažymėtina, jog kasacinis teismas, aiškindamas antstolio teisę gauti atlyginimą už vykdomojo dokumento įvykdymą, yra nurodęs, kad jeigu skolininkas įvykdo teismo sprendimą gera valia per įstatyme, vykdomajame dokumente ar raginime nustatytą terminą, jis neturi mokėti atlyginimo antstoliui. Tačiau jeigu skolininkas nevykdo sprendimo geruoju ir pradedamas priverstinis teismo sprendimo vykdymas, skolininkas turi suvokti, kad priverstinis sprendimo vykdymas sukels jam papildomų neigiamų turtinių padarinių. Tokie neigiami padariniai skolininkui už vykdymo procesą reglamentuojančių teisės normų netinkamą vykdymą nustatyti Sprendimų vykdymo instrukcijos 89 punkte (šiuo metu galiojančios Sprendimų vykdymo instrukcijos redakcijos 164 punkte įtvirtintą teisės normą), pagal kurį tais atvejais, kai skolininkas įvykdo sprendimą pasibaigus raginime įvykdyti sprendimą nustatytam terminui, iš skolininko išieškomos visos vykdymo išlaidos. Tokiu atveju iš skolininko išieškomos ne tik administravimo ir atskirų vykdymo veiksmų išlaidos, bet ir atlyginimas antstoliui už vykdomojo dokumento ar jo dalies įvykdymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. vasario 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-5/2007). Kasacinis teismas taip pat yra išaiškinęs, kad atlyginimo antstoliui už vykdomojo dokumento įvykdymą teisinis reglamentavimas paaiškinamas tuo, jog priverstinis teismo sprendimų vykdymas yra antstolio profesinė veikla, kurią griežtai reglamentuoja ir už kurios vykdymą atlyginimą antstoliui nustato valstybė. Remiantis valstybės nustatytu vykdymo išlaidų teisiniu reglamentavimu susiklosto teisėti antstolių ekonominiai lūkesčiai. Valstybės nustatyti atlyginimo antstoliui už jam pavestų funkcijų vykdymą tvarka ir dydžiai yra pagrindas antstoliams tikėtis tam tikro rezultato, jeigu jie veiks teisėtai. Taigi, antstolis turi teisėtą pagrindą tikėtis, kad už teisėtą priverstinio pobūdžio priemonių panaudojimą, įvykdant vykdomąjį dokumentą, kurio skolininkas neįvykdė savanoriškai, jis gaus nustatytą atlyginimą, o nuostata, kad antstoliui neturi būti mokamas atlyginimas, jei skolininkas priverstinio vykdymo procese pats sumoka skolą ar kitaip atsiskaito su išieškotoju, reikštų antstolio teisėtų lūkesčių principo pažeidimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-255/2008). Tais atvejais, kai skolininkas įvykdo vykdomąjį dokumentą (jo dalį) pasibaigus raginime (siūlyme) nustatytam terminui, o jeigu raginimas (siūlymas) jam neturėjo būti siunčiamas, – po to, kai vykdomasis dokumentas buvo priimtas vykdyti, iš skolininko išieškomos visos vykdymo išlaidos, tarp jų ir atlyginimas antstoliui už vykdomojo dokumento (jo dalies) įvykdymą, nepaisant to, kad skolą išieškotojui sumoka ar kitaip su juo atsiskaito pats skolininkas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. vasario 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-5/2007).
21. Remiantis CPK 661 str. 1 dalimi, kai vykdomajame dokumente nurodyti įvykdymo terminai, raginimas įvykdyti sprendimą nesiunčiamas ir antstolis, pasibaigus nurodytam sprendimo įvykdymo terminui, iš karto pradeda priverstinio vykdymo veiksmus. Šiuo atveju antstolis 2015-08-10 gavęs SĮ „Susisiekimo paslaugos“ nutarimą Nr. 60107652, kuriame buvo nurodyta pareiškėjui paskirtą baudą apmokėti per 40 dienų, 2015-08-12 priėmė patvarkymą priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti ir atliko vykdymo veiksmus. Už šiuos vykdymo procese atliktus veiksmus 2015-08-28 ir 2015-12-30 patvarkymais Nr. S209403 ir Nr. S193149 yra paskaičiuotos vykdymo išlaidos bei priimti atitinkamai patvarkymai dėl šių išlaidų išieškojimo. Pareiškėjas šiuo atveju teigia, kad baudą sumokėjo 2018 m. lapkričio 13 d., t. y. praleidęs nutarime nurodytą terminą ir praėjus daugiau 3 metams po vykdomosios bylos pradėjimo ir procesinių veiksmų atlikimo. Taigi, esant nurodytoms aplinkybėms konstatuotina, jog šiuo atveju antstoliui atlikus priverstinio išieškojimo veiksmus, jis įgijo teisę į vykdymo išlaidų išieškojimą. Kaip pagrįstai atkreipė dėmesį pirmosios instancijos teismas, nagrinėjamoje byloje ginčo dėl vykdymo išlaidų paskaičiavimo nėra. Taip pat byloje nėra įrodymų, jog skolininkas yra apmokėjęs vykdomojoje byloje paskaičiuotas vykdymo išlaidas. Priešingai, iš skundžiamo patvarkymo matyti, jog neišieškota vykdymo išlaidų suma 23,91 EUR Atkreiptinas dėmesys, jog antstolis 2020 m. gruodžio 16 d. Patvarkymu į pareiškėjo 2020-12-08 skundą, nurodė, kad paaiškėjus, jog skolininkas iš tiesų mokėjo 17 EUR skolą, antstolis nusiųs prisijungimo patikslinimą antstoliui, prie kurio išieškojimo prisijungė.
22. Nurodytų argumentų pagrindu, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog pareiškėjo nurodyti argumentai nesudaro pagrindo pripažinti antstolio veiksmus neteisėtais, skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta, todėl paliktina nepakeista.
Vadovaudamasis CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, apeliacinės instancijos teismas
n u t a r i a:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. sausio 22 d. nutartį palikti nepakeistą.
Teisėja Andrutė Salvador