Baudžiamoji byla Nr. 1-151-1029/2022
Teisminio proceso Nr. 1-01-1-21820-2021-1
Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.6.3; 1.1.9.7; 1.2.25.4.2.4; 2.3.6.4.6
(S)
ŠIAULIŲ APYLINKĖS TEISMAS
N U O S P R E N D I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2022 m. kovo 10 d.
Radviliškis
Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų teisėja Giedrė Kairienė,
sekretoriaujant teismo posėdžių sekretorei G. B.,
dalyvaujant prokurorei Erikai Girgždienei,
kaltinamajai K. V.,
kaltinamosios gynėjui V. J.,
nukentėjusiosioms A. K., M. V.,
nukentėjusiosios M. V. atstovei advokatei V. B.,
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje
K. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusi (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pilietė, ištekėjusi, dirbanti (duomenys neskelbtini) pagrindinėje mokykloje logopede, gyvenanti (duomenys neskelbtini), neteista
kaltinama nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 5 dalyje, padarymu.
Teismas
n u s t a t ė :
K. V. vairuodama transporto priemonę pažeidė kelių eismo saugumo taisykles, dėl ko įvyko eismo įvykis ir žuvo žmogus, t. y. 2021 m. liepos 2 d., apie 10 val. 10 min., (duomenys neskelbtini) rajone, kelyje Nr. (duomenys neskelbtini) „(duomenys neskelbtini)“ 87,105 km, vairuodama jai pačiai priklausančią kelių transporto priemonę – automobilį „VW GOLF“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pažeidė kelių eismo taisyklių (toliau - KET) 9, 154 punktuose numatytus reikalavimus, t. y. važiuodama keliu nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių ir sukėlė pavojų kitų eismo dalyvių bei jų turto saugumui (KET 9 punktas), nelygiareikšmių kelių sankryžoje važiuodama šalutiniu keliu ir įvažiuodama į pagrindinį kelią, nedavė kelio pagrindiniu keliu sankryžoje važiuojančiam automobiliui „DAF“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), su priekaba „INTER CARS“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (KET 154 punktas), kurį vairavo J. K., ko pasėkoje įvyko eismo įvykis - susidūrimas su pagrindiniu keliu važiuojančia transporto priemone – automobiliu, dėl ko buvo sužalotos automobiliu „VW GOLF“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) važiavusios keleivės A. K., kuriai dėl kūno sumušimo, pasireiškusio muštine - plėštine žaizda kairėje kaktinėje - smilkininėje srityje; muštinės žaizdos kaktoje; kairės mentės, abiejų raktikaulių, kryžkaulio kairiųjų lateralinių masių, kairio gaktikaulio kūno ir abiejų šakų lūžių; dešinės pusės II-IV ir kairės pusės I-IX šonkaulių lūžių su abiejų plaučių sumušimais, abipusio pneumohemotorakso ir ūmios kvėpavimo funkcijos nepakankamumo; širdies sumušimo (kliniškai); kaklinio I ir juosmeninio III stuburo slankstelių lūžių bei kaklinio III stuburo slankstelio panirimo; blužnies plyšimo, kas kliniškai komplikavosi šoku, sepsiu padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas, ir D. E. V., kuriai dėl pilvo kairės pusės ir pečių poodinių kraujosruvų, blužnies plyšimo, storosios žarnos pasaito plyšimo, storosios žarnos paviršinio pažeidimo (skersinės dalies deserozacijos ir nusileidžiančiosios dalies - riestinės deserozacijos), kraujo išsiliejimo pilvaplėvės ertmėje, retroperitoninio tarpo kraujosruvos kairėje, pilvaplėvės uždegimo, trauminio šoko padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas, dėl kurių komplikacijų D. E. Venslovienė mirė – (duomenys neskelbtini), 20.15 val., VšĮ Respublikinėje (duomenys neskelbtini) ligoninėje konstatuota jos mirtis.
Kaltinamoji K. V. apklausta teisiamajame posėdyje kalta prisipažino visiškai. Nurodė, jog kaltę pripažįsta. Paaiškino, kad 2021 m. liepos 2 d. buvo numatytas jos vyro, D. V. ir A. K. susitikimas pas notarę. Šios moterys jos paprašė atvežti jas į (duomenys neskelbtini). Susitikimas pas notarę buvo numatytas 11.00 val. Pirmiausia nuvažiavo į (duomenys neskelbtini) kaimą paimti D. V., vėliau į (duomenys neskelbtini) k. paimti A. K.. Važiuojant link (duomenys neskelbtini), sukant nuo (duomenys neskelbtini) k., sankryžoje sustojo, apsidairė ir nematė atvažiuojančios transporto priemonės. Tada suko į kairę. Posūkio viduryje pamatė, kad visai arti yra didelis sunkvežimis. Stengėsi išvengti susidūrimo, tačiau nepavyko, sunkvežimis trenkėsi į jos automobilį, jis apsisuko ir sustojo šalikėje. A. K. gulėjo mašinos gale, o šalia jos sėdėjo D. V.. D. V. iš karto išlipo iš mašinos, nes mašinoje buvo dūmų, išsiskleidė oro pagalvės. Ji išlipti negalėjo, nes labai skaudėjo kojas, buvo lūžęs dubens kaulas, neatsidarė durys. Šiaip ne taip persėdo į keleivio pusę, bet išlipti negalėjo. Matė, kad iškvietė greitąją ir jos laukė. Buvo sustojęs priešais važiavęs automobilis, moteris pasiūlė D. V. atsigerti, atsisėsti į automobilį, nes buvo labai karšta diena. Sulaukė greitosios pagalbos, tačiau A. K. negalėjo išimti iš mašinos, neatsidarė durys, tada iškvietė gaisrinę. Kas vyko toliau, negali pasakyti, nes negalėjo pasukti galvos. Po to, ją kartu su A. K. tuo pačiu greitosios pagalbos automobiliu išvežė į (duomenys neskelbtini) miesto ligoninę. D. V. norėjo važiuoti namo, bet kitas greitosios pagalbos automobilis ją išsivežė, nes paaiškėjo, kad ir ji buvo sužalota. Ji važiavo šalutiniu keliu. Pripažįsta, kad pažeidė Kelių eismo taisyklių reikalavimus. Eismo įvykis įvyko dėl jos kaltės. Įvykio metu jai lūžo kairysis klubo kaulas, gulėjo ligoninėje, reikėjo reabilitacijos. Jos automobilis visiškai sugadintas, po avarijos nevairuoja. Gailisi.
Kadangi kaltinamoji kalta prisipažino visiškai ir sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsniu, įrodymų tyrimas buvo nutrauktas, nes kaltinamoji nebuvo kaltinama labai sunkaus nusikaltimo padarymu, nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės nekėlė abejonių ir su tokiu įrodymų tyrimu sutiko kaltinamoji, jos gynėjas bei prokuroras.
Be kaltinamosios K. V. prisipažinimo, jos kaltė dėl jai inkriminuotos nusikalstamos veikos įrodyta ir kitais teismo posėdyje ištirtais rašytiniais įrodymais.
Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytojas J. K. paaiškino, kad jis gyvena adresu (duomenys neskelbtini) nuo 2020 m. liepos mėnesio iki dabar dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ įmonėje vairuotoju. 2021-07-02 prieš įvykusį eismo įvykį važiavo kelyje „(duomenys neskelbtini)“ kelyje link (duomenys neskelbtini), važiavo vienas, vairuodamas įmonės kurioje dirba sunkvežimį „DAF“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Sunkvežimis buvo pakrautas akmenimis. Artėdamas prie sankryžos važiavo apie 60 km/h greičiu ir prieš pat įvykį instinktyviai paspaudė stabdžio pedalą. Jam artėjant link sankryžos, jo važiavimo kryptimi nebuvo jokio kito transporto, tik iš kairės pusės, t. y. nuo (duomenys neskelbtini), kelių priežiūros transporto automobilis. Matomumas buvo labai geras, oro sąlygos taip pat, švietė saulė, buvo sausa kelio danga. Nei prieš įvykį, nei po jo, jokio alkoholio nei vaistų nevartojo. Automobilį „VW Golf“ pamatė įvažiavęs į sankryžą, likus apie 2-3 metrus. Automobilis „VW Golf“ prieš įvykį sankryžoje jokių manevrų neatliko, o nuvažiavo tiesiai savo važiuojamąją kryptimi. Pamatęs sankryžoje „VW Golf“ automobilį, jis iškarto pradėjo stabdyti, tačiau išvengti susidūrimo nebuvo jokių galimybių. Vilkikas lengvąjį automobilį kliudė vairuotojo pusės priekiniu bamperiu, buvo kliudytos lengvojo automobilio kairės pusės galinės durelės. Po susidūrimo lengvasis automobilis pervažiavo pagrindinį kelią ir sustojo saugumo salelėje sankryžoje, o jo sunkvežimis stovėjo apie 10-15 metrų nuo sankryžos kelyje link (duomenys neskelbtini). Eismo įvykio metu sužalotas nebuvo ir niekur nesigydė. Įmonės atstovai žino, kad dėl sunkvežimio apgadinimo jie turi kreiptis į eismo įvykio kaltininko draudimo bendrovę (2 t., b. l. 62-66).
Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytojas T. J. paaiškino, kad 2021-07-02, apie 10:04 val., jis važiavo keliu nuo (duomenys neskelbtini) pusės link kelio „(duomenys neskelbtini)“. Važiavo šalutiniu keliu artėdamas prie sankryžos. Kelyje iš jo pusės, taip pat ir iš priešpriešinio kelio, kuris eina link (duomenys neskelbtini), kelio Nr. 3423, prieš sankryžą su keliu „(duomenys neskelbtini)“ stovi kelio ženklai „STOP“ ir abiejuose šalutiniuose keliuose yra įrengti greičio mažinimo kalneliai. Jis vairavo tarnybinį automobilį „VW CADDY“ su įjungtais oranžinės spalvos švyturėliais. Atvažiuodamas prie sankryžos matė priešpriešiais, t. y. keliu nuo (duomenys neskelbtini) kaimo atvažiuojantį automobilį „VW GOLF“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Tas automobilis judėjo, dar nebuvo privažiavęs „STOP“ ženklo. Lėtai judėjo. Atstumas nuo jo iki sankryžos galėjo būti 20-50 metrų. Jo automobilyje vaizdo registratorius nėra įmontuotas. Važiavo vienas. Oro sąlygos buvo geros, giedra, saulėta. Saulė švietė jam iš galo. Todėl automobiliui, kuris važiavo jam priešpriešiais, nuo (duomenys neskelbtini) k. pusės, saulė švietė į automobilio priekį. Sustojęs prie sankryžos, apsidairė. Stovėdamas pasižiūrėjo į kairę, po to, į dešinę pusę. Matė, kad jam iš dešinės, pagrindiniu keliu, t. y. keliu „(duomenys neskelbtini)“ nuo (duomenys neskelbtini) m. pusės atvažiuoja sunkvežimis su priekaba. Tuo metu, kai dairėsi, sunkvežimis nuo sankryžos, prie kurios stovėjo, buvo gal 100 m atstumu. Tuo metu pasižiūrėjo į priekį ir pamatė, kad priešpriešiais važiavęs automobilis „VW GOLF“ jau yra įvažiavęs į sankryžą. Jis nematė, ar tas automobilis buvo sustojęs prie „STOP“ ženklo ir ar rodė posūkio signalą. Tuo metu dairėsi. Pagal darbo pobūdį jam priklauso apžiūrėti sankryžas, todėl dairėsi ne tik stebėdamas eismą, bet ir apžiūrinėdamas sankryžą. Negali tiksliai pasakyti, kiek tiksliai tas automobilis buvo įvažiavęs į sankryžą. Tuo metu įvyko susidūrimas. Sunkvežimis atsitrenkė į „VW GOLF“ galą. Policijai apie įvykį pranešė jis. Jo automobilio nekliudė. Jam nepasirodė, kad sunkvežimis važiuoja greitai. Jam atrodo toje kelio atkarpoje pagrindiniame kelyje leistinas važiavimo greitis yra 70 km/val. Priėjus prie „VW GOLF“, vairuotoja buvo šoko būsenos, nieko nekalbėjo. Keleivę moterį iš priekinės keleivio sėdynės jis nuvedė į savo automobilį. Vairuotoja tuo metu perlipo į priekinę keleivio sėdynę, nes vairuotojo pusės durys neatsidarė, buvo užspaustos. Trečia keleivė gulėjo ant galinės keleivio sėdynės. Mano, kad dėl eismo įvykio yra kalta „VW GOLF“ vairuotoja (2 t., b. l. 56-61).
Ikiteisminio tyrimo metu apklausta liudytoja M. V. paaiškino, kad ji yra D. E. V. dukra. Apie 2021-07-02 eismo įvykį, kuriame buvo sužalota jos mama, ji beveik nieko nežino. Apie įvykį jai pranešė iš (duomenys neskelbtini) gydymo įstaigos. Jai paskambino į darbą, nes to paprašė mama. Mama jai pasakojo, kad važiavo automobiliu kartu su K. V. ir A. K.. Abi moterys jos mamai buvo pažįstamos. Mama sėdėjo priekinėje keleivio sėdynėje, o automobilį vairavo K. V.. Po eismo įvykio mama pati išlipo iš automobilio, vėliau ją Greitosios medicinos pagalbos ekipažas pristatė į (duomenys neskelbtini) ligoninę, po to ji buvo pervežta į (duomenys neskelbtini) ligoninę ir ten operuota. Mama mirė gulėdama ligoninėje, iš jos ji nebuvo išleista. Skrodimas nebuvo darytas, kadangi reikėjo savaitę laukti ir gydytojai sutiko išrašyti mirties liudijimą be skrodimo. Mamą jau palaidojo. Ji turi du brolius, su jais yra žodžiu susitarę, kad ji atstovaus ikiteisminio tyrimo byloje. Sutinka atstovauti žuvusios mamos interesus ikiteisminiame tyrime. Laidojant mamą ir dėl jos gydymo patyrė finansinių išlaidų. Yra informuota, kad dėl patirtos žalos atlyginimo gali kreiptis į draudimo bendrovę „Lietuvos draudimas“. Dėl civilinio ieškinio byloje šiuo metu negali pasakyti, kai gaus draudimo išmoką, tuomet apsispręs. Su įtariamąja sutiktų susitaikyti (2 t., b. l. 50-55).
Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja A. K. paaiškino, kad 2021-07-02, ryte 9-10 val. pas ją į namus savo automobiliu atvažiavo K. V., kurią žino tik iš matymo. K. V. turėjo ją ir dar vieną moterį, kurią pažįsta, t. y. D. E. V. iš (duomenys neskelbtini) k., nuvežti į (duomenys neskelbtini) pas notarą. Pas ją į namus atvažiavo vairuotoja K. V. ir D. E. V.. D. E. V. sėdėjo priekinėje keleivio sėdynėje, o ji atsisėdo į galinę keleivio sėdynę už vairuotojo. Automobilį vairavo K. V.. Atsimena, kad važiavo iš (duomenys neskelbtini) kaimo link kelio „(duomenys neskelbtini)“, daugiau nieko neatsimena. Paties eismo įvykio ir to, kas vyko automobilyje prieš eismo įvykį, ji neprisimena. Šiuo metu dar gydosi. Yra informuota, kad dėl patirtos žalos sveikatai gali kreiptis į draudimo bendrovę „Lietuvos draudimas“. Šiuo metu civilinio ieškinio nereiškia, apsispręs vėliau, kai žinos, kiek jai išmokės draudimas. Su įtariamąja sutiktų susitaikyti (2 t., b. l. 31-36).
Iš kelių eismo įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad įvykio vieta yra (duomenys neskelbtini), kelio Nr. (duomenys neskelbtini) „(duomenys neskelbtini)“ 87,03 km, sankryža (duomenys neskelbtini) k., (duomenys neskelbtini) g. ir (duomenys neskelbtini) mstl., (duomenys neskelbtini) g. Įvykio vietos apžiūros metu dalyvavo specialistas A. N. (1 t., b. l. 9-27).
Iš alkoholio kiekio matuoklio registracijos žurnalo kopijos matyti, kad K. V. įvykio metu buvo blaivi (1 t., b. l. 43-44).
Iš transporto priemonės registracijos liudijimo ir VĮ „Regitra“ duomenų bazės išrašo matyti, kad automobilis „VW GOLF“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priklauso K. V. (1 t., b. l. 45-46).
Iš VšĮ „Emprekis“ pažymos matyti, kad analogiško automobilio „VW GOLF“ vertė yra 2550 Eur (1 t., b. l. 47).
Iš privalomosios transporto priemonės techninės apžiūros rezultatų kortelės matyti, kad automobiliui „VW GOLF“ techninė apžiūra galioja iki 2023-04-13 (1 t., b. l. 48).
Iš įprastinės transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutarties liudijimo matyti, kad automobilis „VW GOLF“ eismo įvykio dieną buvo draustas privalomuoju vairuotojų civilinės atsakomybės draudimu AB „Lietuvos draudimas“, sutartis galioja iki 2022-05-21 (1 t., b. l. 49).
Iš VĮ „Regitra‘ duomenų bazės išrašo matyti, kad automobilis „DAF“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir puspriekabė „INETR CAR“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), priklauso UAB „TT-TRANS“ (1 t., b. l. 67-68).
Iš LR transporto priemonių draudikų biuro duomenų bazės išrašo matyti, kad automobilis „DAF“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir puspriekabė „INETR CAR“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), eismo įvykio dieną buvo drausti privalomuoju vairuotojų civilinės atsakomybės draudimu UAB DK „PZU LIETUVA“ (1 t., b. l. 83-84).
Iš techninės apžiūros duomenų bazės išrašo ir tarnybinio pranešimo matyti, kad automobiliui „DAF“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir puspriekabei „INETR CAR“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), eismo įvykio dieną negaliojo privalomoji techninė apžiūra (1 t., b. l. 85-88).
Iš Lietuvos transporto saugos administracijos pateiktų duomenų matyti, kad J. K. prieš pat įvykį važiavo 86 km/val. greičiu, prieš susidūrimą stabdė (1 t., b. l. 91-101).
Iš specialisto išvadų Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) matyti, kad D. E. V. dėl pilvo kairės pusės ir pečių poodinių kraujosruvų, blužnies plyšimo, storosios žarnos pasaito plyšimo, storosios žarnos paviršinio pažeidimo (skersinės dalies deserozacijos ir nusileidžiančiosios dalies - riestinės deserozacijos), kraujo išsiliejimo pilvaplėvės ertmėje, retroperitoninio tarpo kraujosruvos kairėje, pilvaplėvės uždegimo, trauminio šoko padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas, dėl kurių komplikacijų D. E. V. mirė (1 t., b. l. 110-112).
Iš medicininio mirties liudijimo matyti, kad D. E. V. (duomenys neskelbtini) mirė (1 t., b. l. 113).
Iš specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad A. K. dėl kūno sumušimo, pasireiškusio muštine - plėštine žaizda kairėje kaktinėje - smilkininėje srityje; muštinės žaizdos kaktoje; kairės mentės, abiejų raktikaulių, kryžkaulio kairiųjų lateralinių masių, kairio gaktikaulio kūno ir abiejų šakų lūžių; dešinės pusės II-IV ir kairės pusės I-IX šonkaulių lūžių su abiejų plaučių sumušimais, abipusio pneumohemotorakso ir ūmios kvėpavimo funkcijos nepakankamumo; širdies sumušimo (kliniškai); kaklinio I ir juosmeninio III stuburo slankstelių lūžių bei kaklinio III stuburo slankstelio panirimo; blužnies plyšimo, kas kliniškai komplikavosi šoku, sepsiu padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas (1 t., b. l. 137-140).
Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 5 dalyje nustatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas vairuodamas kelių transporto priemonę pažeidė kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisykles, jeigu dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio žuvo žmogus. Priežastinis ryšis tarp kaltininko padarytos veikos ir kilusių padarinių yra viena svarbiausių iš įrodinėtinų aplinkybių kelių transporto eismo saugumo taisyklių pažeidimų bylose.
Vertindamas baudžiamojoje byloje surinktus ir teisme ištirtus įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, teismas pripažįsta, kad K. V. padarė įstatymo uždraustą nusikalstamą veiką – vairuodama kelių transporto priemonę, pažeidė Kelių eismo taisykles, dėl ko įvyko eismo įvykis, dėl kurio vienas žmogus žuvo ir kitam žmogui buvo sunkiai sutrikdyta sveikata. Teismas šias išvadas daro įvertinęs įrodymų visumą. K. V. tiek teisme, tiek ikiteisminio tyrimo metu pripažino padariusi nusikalstamą veiką. Jos nurodytas aplinkybes patvirtinta ir papildo ikiteisminio tyrimo metu apklaustų nukentėjusiųjų A. K., M. V. parodymai, liudytojų J. K., T. J. parodymai, Valstybinės teismo medicinos tarnybos specialisto išvadose, kelių eismo įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuoti duomenys. Aptarti duomenys, kurie BPK 20 straipsnio pagrindu pripažintini įrodymais, atitinka tarpusavyje, jų visuma pakankama K. V. objektyviai atliktiems veiksmams atskleisti ir jos kaltei pagrįsti.
Taigi, byloje neginčytinai nustatyta, kad tarp K. V. veiksmų – dėl neatsargumo padaryto Kelių eismo taisyklių 9 ir 154 punktų pažeidimo ir kilusių padarinių –nukentėjusiosios A. K. sunkaus sveikatos sutrikdymo ir D. E. V. patirtų daugybinių sužalojimų, dėl kurių ji mirė, – yra tiesioginis priežastinis ryšys. Kaltinamosios padarytas nusikaltimas neatsargus. Kaltinamoji vairavo padidinto pavojaus šaltinį – automobilį, turėjo pareigą įsitikinti eismo saugumu, matomumu, važiavimo sąlygomis ir pagal savo asmenines savybes (vairavimo patirtį, sveikatos būklę) turėjo ir galėjo tai padaryti, todėl darytina išvada, kad nusikaltimą ji padarė dėl nusikalstamo nerūpestingumo (BK 16 straipsnio 3 dalis). Nusikaltimas baigtas, nes atsirado inkriminuojamo straipsnio dispozicijoje nurodyta pasekmė – žuvo žmogus. Kadangi tarp kaltinamosios veikos ir kilusių pasekmių įrodytas priežastinis ryšys, teismas daro išvadą, kad K. V. padarė nusikaltimą, numatytą BK 281 straipsnio 5 dalyje, t. y. kelių transporto eismo saugumo taisyklių pažeidimą, dėl kurio įvyko eismo įvykis, kurio metu žuvo žmogus.
Kaltinamosios atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad ji prisipažino padariusi nusikalstamą veiką ir dėl jos gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kaltinamosios atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
Byloje nukentėjusiaisiais pripažinti asmenys, t. y. A. K. ir M. V. teisiamojo posėdžio metu pateikė 2022-02-24 kaltinamosios ir nukentėjusiosios susitaikymo protokolus, kuriais patvirtina, kad su kaltinamąja susitaikė, kaltinamoji atlygino visą turtinę ir neturtinę žalą, prašo atleisti kaltinamąją K. V. nuo baudžiamosios atsakomybės. Prokurorė prašymui neprieštaravo.
Vadovaujantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota praktika, atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės kaltininkui, padariusiam baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, pagal BK 38 straipsnį gali būti taikomas esant baudžiamajame įstatyme nurodytų imperatyvių pagrindų visumai: asmuo turi būti padaręs atitinkamos kategorijos nusikalstamą veiką; savo noru atlyginęs ar pašalinęs fiziniam ar juridiniam asmeniui padarytą žalą arba susitaręs ją pašalinti arba atlyginti; susitaikęs su nukentėjusiuoju (fiziniu asmeniu) arba juridinio asmens ar valstybės institucijos atstovu; palankios kaltininkui bylos aplinkybės (paprastai apibūdinančios kaltininką ir jo padarytą veiką) leidžia manyti, jog asmuo nedarys naujų nusikalstamų veikų. Priimdamas sprendimą nutraukti baudžiamąją bylą ir atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės, teismas turi konstatuoti žalos atlyginimo (susitarimo atlyginti žalą) bei susitaikymo faktus ir argumentuoti išvadą, kodėl yra pagrindas manyti, kad kaltininkas nedarys naujų nusikalstamų veikų. Taigi, atleidžiant asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės, kai kaltininkas ir nukentėjęs asmuo susitaiko, turi būti nustatyta BK 38 straipsnio 1 dalies 1–4 punktuose nurodytų sąlygų visuma. Kiekvienu atveju sprendimas turi būti priimamas įvertinus ne tik BK 38 straipsnio 1 dalyje numatytų sąlygų buvimą, bet ir kitas reikšmingas bylos aplinkybes. Šio klausimo sprendimui turi reikšmę baudžiamosios bylos aplinkybių visumos, susijusios su padaryta nusikalstama veika ir kaltininko asmenybe, įvertinimas. Motyvuoti asmens atleidimą nuo baudžiamosios atsakomybės teismas turi įvertindamas atsakomybę lengvinančias aplinkybes (atvyko ir prisipažino, nuoširdžiai gailisi, padėjo išaiškinti nusikaltimą ar kt.), atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą, taip pat į kaltininko asmenybę, jo elgesį iki ir po nusikalstamos veikos padarymo, veikos padarymo metu (teistumo nebuvimas, teigiamas socialinis elgesys, kritinis požiūris vertinant padarytą nusikalstamą veiką bei pastangos sušvelninti ja sukeltus padarinius ir pan.) ir įvertindamas nusikaltimo pavojingumo laipsnį ir pobūdį, kaltės formą, padarinių sunkumą.
Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad kaltinamoji prisipažino padariusi nusikalstamą veiką, kuri yra neatsargi, gailėjosi, atsiprašė ir susitaikė su nukentėjusiomis, kurios jai pretenzijų dėl žalos atlyginimo neturėjo, atsižvelgdamas į tai, kad yra viena jos atsakomybę lengvinanti ir nėra atsakomybę sunkinančių aplinkybių, į kaltininkės asmenybę – neteista, galiojančių administracinių nuobaudų neturi, už sunkius administracinius nusižengimus nebausta, dirbanti, daro išvadą, jog šis nusikaltimas buvo atsitiktinis, todėl yra pagrindas manyti, kad kaltinamoji ateityje nebedarys naujų nusikalstamų veikų, ir, atsižvelgdamas į proceso dalyvių išreikštą poziciją prašant bylą kaltinamosios atžvilgiu nutraukti susitaikius, daro išvadą, kad yra visos sąlygos atleisti kaltinamąją nuo baudžiamosios atsakomybės remiantis BK 38 straipsnio 1 dalimi, tai yra kaltininkui ir nukentėjusiesiems asmenims susitaikius. Remiantis BPK 254 straipsnio 5 dalimi baudžiamoji byla jos atžvilgiu nutrauktina.
BK 68 straipsnyje nustatyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis (teise vairuoti kelių, oro ar vandens transporto priemones, teise laikyti ir nešioti ginklą, teise medžioti, žvejoti ir pan.) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. Šio straipsnio paskirtis ir taikymo sąlygos suponuoja pareigą teismui visais atvejais, kai padaromas BK 281 straipsnyje numatytas nusikaltimas, svarstyti uždraudimo naudotis specialia teise taikymo klausimą tiek skiriant bausmę, tiek atleidžiant kaltininką nuo baudžiamosios atsakomybės ar atidedant paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą. Pagal susiformavusią teismų praktiką uždraudimas naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones paprastai skiriamas nustačius, kad kaltininkas sistemingai pažeidinėja KET ar BK 281 straipsnyje numatytą nusikaltimą padarė šiurkščiai pažeidęs KET ar būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-353/2009, 2K-103/2010, 2K-20/2011).
Teismas spręsdamas dėl šios poveikio priemonės (uždraudimo naudotis specialia teise) taikymo ir jos termino nustatymo kaltinamajai K. V. įvertina, kad jos padaryti Kelių eismo taisyklių pažeidimai sukėlė sunkias ir negrįžtamas pasekmes (vienas asmuo mirė, kitam sunkiai sutrikdyta sveikata). Tačiau atsižvelgiant į tai, kad kaltinamoji veikė nusikalstamo nerūpestingumo kaltės forma, įvykio metu buvo blaivi, administracine tvarka nebuvo bausta ketverių metų laikotarpiu iki nusikalstamos veikos padarymo, neteista, dirba pedagoginį darbą, todėl, nesant duomenų, kurie leistų tvirtinti, kad nusikaltimas buvo neatsitiktinis, bet dėsningas atvejis kaltinamosios gyvenime, teismas mano, kad nėra pagrindo taikyti baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis specialia teise – teise vairuoti transporto priemones. Teismas sprendžia, jog šiuo atveju tinkamiausia baudžiamojo poveikio priemonė būtų BK 71 straipsnyje numatyta įmoka į Nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą 30 MGL (1500 Eur) dydžio, kurią kaltinamoji įpareigojama sumokėti per šešis mėnesius.
Kaltinamajai skirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, naikintina kaip nebetikslinga (2 t., b. l. 96-99).
Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: 1) automobilis „Volkswagen Golf“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) perduotas saugoti A. V., paliktinas savininkės K. V. neribotai nuosavybei (BPK 94 str. 1 d. 5 p., 1 t., b. l. 62-66); 2) automobilis „Daf“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir puspriekabė „Inter Cars“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), perduoti saugoti UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovui R. T., paliktini UAB „(duomenys neskelbtini)“ neribotai nuosavybei (BPK 94 str. 1 d. 5 p., 1 t., b. l. 102-105).
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 2 dalimi, 304-307 straipsniais,
n u s p r e n d ž i a :
K. V., padariusią nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 5 dalyje, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 straipsniu, nukentėjusiems asmenims ir kaltininkui susitaikius, nuo baudžiamosios atsakomybės atleisti ir vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 254 straipsnio 5 dalimi, baudžiamąją bylą jos atžvilgiu nutraukti.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 71 straipsniu, paskirti K. V. baudžiamojo poveikio priemonę – 30 (trisdešimt) MGL (1500 Eur (vieno tūkstančio penkių šimtų eurų)) dydžio įmoką į Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, įpareigojant ją sumokėti per 6 (šešis) mėnesius nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos į Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) (Luminor Bank AS Lietuvos skyrius) nurodant asmens, kuriam paskirta baudžiamojo poveikio priemonė, vardą ir pavardę bei asmens kodą. Jei įmoką moka kitas asmuo, būtina nurodyti asmens, už kurį mokama, vardą, pavardę ir asmens kodą.
Kaltinamajai skirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – panaikinti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos. Iki nuosprendžio įsiteisėjimo kardomosios priemonės neskirti.
Išaiškinti kaltinamajai, kad Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 straipsnio 1 dalyje numatytais pagrindais negali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės asmuo, kuris anksčiau jau buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės kaip susitaikęs su nukentėjusiu asmeniu, jeigu nuo susitaikymo dienos iki naujos veikos padarymo praėjo mažiau nei ketveri metai. Jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal šio straipsnio 1 dalį, per vienerius metus padarė baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą arba be pateisinamų priežasčių nevykdo teismo patvirtinto susitarimo dėl žalos atlyginimo sąlygų ir tvarkos, teismas gali panaikinti sprendimą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl tokio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas. Jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal šio straipsnio 1 dalį, per vienerius metus padarė naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl tokio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.
Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti:
1) automobilį „Volkswagen Golf“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) perduotą saugoti A. V., palikti savininkės K. V. neribotai nuosavybei; 2) automobilį „Daf“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir puspriekabę „Inter Cars“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), perduotus saugoti UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovui R. T., palikti UAB „(duomenys neskelbtini)“ neribotai nuosavybei.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos teismui, skundą paduodant Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmuose.
Teisėja Giedrė Kairienė