Baudžiamoji byla Nr. 1-9-885/2022

Teisminio proceso Nr. 1-06-1-00098-2012-0

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.8.1.1.; 

1.1.7.2.4.; 1.1.7.2.5.; 1.2.14.5.2.3.; 1.2.14.6.2.1.; 1.2.18.10.; 1.2.29.1.3.; 2.3.6.4.5.; 2.3.6.4.6

(S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

N U O S P R E N D I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. gruodžio 20 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Arūnas Bartkus,

sekretoriaujant Daliai Kanopienei, Beatai Rutkauskaitei, Gražinai Osinskajai,

dalyvaujant prokurorėms Gelenai Zajankovskajai, Rasai Apšegienei,

kaltinamajam E. S. ir jo gynėjams advokatams Romualdui Mikliušui, Sigitui Mikliušui, Danutei Kisinienei,

kaltinamajai R. G. ir jos gynėjui advokatui Andriejui Melkovui,

kaltinamajai I. M. ir jos gynėjui advokatui Ramūnui Mikulskui,

kaltinamajam J. F. ir jo gynėjai advokatei Elenai Šajaukaitei,

vertėjams Boženai Seniut, Ingridai Petrulienei, Jekaterinai Chochlanovai,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:

E. S., a. k. (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), vedęs, vidurinio išsilavinimo, dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi, UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ direktoriumi, anksčiau neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 25 straipsnio 2 dalyje, 182 straipsnio 2 dalyje, 183 straipsnio 2 dalyje, 222 straipsnio 1 dalyje, 300 straipsnio 3 dalyje,

R. G., a. k. (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietė, gyvenanti (duomenys neskelbtini), vidurinio išsilavinimo, ištekėjusi, dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktore, anksčiau teista 2013 m. balandžio 5 d. Panevėžio apygardos teismo nuosprendžiui pagal BK 227 straipsnio 2 dalį, skirta 35 MGL bauda (sumokėjo 2013-11-26), teistumas išnykęs,

kaltinama padariusi nusikalstamas veikas, numatytas BK 25 straipsnio 2 dalyje, 182 straipsnio 2 dalyje, 183 straipsnio 2 dalyje, 222 straipsnio 1 dalyje, 300 straipsnio 3 dalyje,

I. M., a. k. (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietė, gyvenanti (duomenys neskelbtini), dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktore, anksčiau teista 2002 m. gegužės 20 d. Vilniaus miesto 3-ojo apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 275 str. 1 d., 275 str. 2 d., 274 str. 2 d., 207 str. 1 d. (BK galiojęs iki 2003-05-01) ir skirta galutinė subendrinta 2 metų laisvės atėmimo bausmė, bausmės vykdymą atidedant 3 m., 2500 Litų bauda ir teisės dirbti materialiai atsakingą darbą atėmimas 3 metams, teistumas išnykęs,

kaltinama padariusi nusikalstamas veikas, numatytas BK 25 straipsnio 2 dalyje, 182 straipsnio 2 dalyje, 183 straipsnio 2 dalyje, 222 straipsnio 1 dalyje, 300 straipsnio 3 dalyje,

J. F., a. k. (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), išsiskyręs, vidurinio išsilavinimo, Lietuvos Respublikoje nedirbantis, anksčiau teistas:

1. Vilniaus apygardos teismo 2002-12-06 nuosprendžiu pagal BK 271 straipsnio 1 dalį, 272 straipsnio 3 dalį laisvės atėmimu 6 metams su 10 MGL (1 250 Lt) dydžio bauda. 2003-03-05 Lietuvos apeliacinio teismo nutartimi nuosprendis pakeistas ir paskirta bausmė – laisvės atėmimas 9 mėnesiams 19 dienų su 10 MGL (1 250 Lt) dydžio bauda; 

2. Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2005-01-12 nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 1 dalį 8 MGL (1 000 Lt) dydžio bauda; 

3. Visagino miesto apylinkės teismo 2006-06-08 baudžiamuoju įsakymu pagal BK 178 straipsnio 1 dalį 6 MGL (750 Lt) dydžio bauda;

4. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-01-12 baudžiamuoju įsakymu pagal BK 222 straipsnio 1 dalį 40 MGL (1 506,4 Eur) dydžio bauda. Baudos nesumokėjęs;

5. Ignalinos rajono apylinkės teismo 2015-12-22 nuosprendžiu pagal BK 260 straipsnio 1 dalį (trys epizodai), 264 straipsnio 1 dalį, 253 straipsnio 1 dalį, 213 straipsnio 1 dalį. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės sudėtos dalinio sudėjimo būdu ir J. F. paskirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas šešeriems metams. Vadovaujantis BK 641 straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu – iki laisvės atėmimo ketveriems metams. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 2 dalimis, šiuo nuosprendžiu J. F. paskirta bausmė subendrinta su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-01-12 baudžiamuoju įsakymu paskirta ir neatlikta bausme – 40 MGL dydžio, t. y. 1 520 Eur bauda, ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas ketveriems metams ir 40 MGL dydžio, t. y. 1 520 Eur dydžio bauda, kuri turi būti sumokėta į valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą per šešis mėnesius nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. Nustatyta, kad J. F. bausmę turi atlikti pataisos namuose. Bausmės pradžia skaičiuota nuo nuosprendžio paskelbimo dienos, t. y. nuo 2015-12-22. Į bausmės laiką įskaitytas sulaikymo ir suėmimo laikas nuo 2015-04-14 iki 2015-12-21. 2016-03-22 Panevėžio apygardos teismo nutartimi J. F. apeliacinis skundas, dėl Ignalinos rajono apylinkės teismo 2015-12-22 nuosprendžio, atmestas;

 6. Panevėžio apygardos teismo 2016-12-22 nuosprendžiu Visagino miesto apylinkės teismo 2016-06-23 nuosprendis dalyje, dėl J. F. išteisinimo, panaikintas ir J. F. nuteistas pagal BK 182 straipsnio 1 dalį ir 215 straipsnio 1 dalį. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu ir J. F. paskirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 2 metams 6 mėnesiams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi ir 9 dalimi šiuo nuosprendžiu J. F. paskirta 2 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, dalinio bausmių sudėjimo būdu, prie griežčiausios bausmės iš dalies pridedant švelnesnę bausmę, subendrinta su 2015-12-22, Ignalinos rajono apylinkės teismo nuosprendžiu skirta ir neatlikta 4 metų laisvės atėmimo bausmės dalimi, bei 40 MGL dydžio (1 520 Eur) bauda ir J. F. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 3 metams 9 mėnesiams ir 40 MGL dydžio (1 520 Eur) bauda. Laisvės atėmimo bausmės vykdymo pradžia J. F. skaičiuojama nuo šio nuosprendžio paskelbimo dienos t. y. nuo 2016-12-22. Į bausmės laiką įskaityta bausmė, atliktą pagal Ignalinos rajono apylinkės teismo 2015-12-22 nuosprendį. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017-10-03 nutartimi Panevėžio apygardos teismo 2016-12-22 nuosprendis panaikintas dalyje dėl pagal BK 215 straipsnio 1 dalį ir 182 straipsnio 1 dalį subendrintos laisvės atėmimo bausmės subendrinimo su Ignalinos rajono apylinkės teismo 2015-12-22nuosprendžiu ir, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, Panevėžio apygardos teismo 2016-12-22 nuosprendžiu paskirta bausmė dalinio sudėjimo būdu subendrinta su Ignalinos rajono apylinkės teismo 2015-12-22 nuosprendžiu paskirta bausme ir J. F. paskirta galutinė subendrinta 4 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė ir 40 MGL (1 520 Eur) bauda.

7. Visagino miesto apylinkės teismo 2017-03-06 nuosprendžiu pagal BK 215 straipsnio 1 dalį ir 182 straipsnio 1 dalį, šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės subendrintas apėmimo būdu ir J. F. paskirta galutinė subendrinta 3 metų laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta su Panevėžio apygardos teismo 2016-12-22 nuosprendžiu paskirta ir neatlikta 3 metų 9 mėnesių laisvės atėmimo bausmės dalimi ir J. F. paskirta galutinė subendrinta 4 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Utenos apylinkės teismo Visagino rūmų 2018-02-21 nutartimi Visagino miesto apylinkės teismo 2017-03-06 nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta su Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017-10-03 nutartimi ir J. F. paskirta galutinė 5 metų terminuoto laisvės atėmimo bausmė. Į šią bausmę imtinai įskaitytas bausmės laikas ir įskaityti laikotarpiai vykdant Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017-10-03 nutartį, Visagino miesto apylinkės teismo 2017-03-06 nuosprendį, Panevėžio apygardos teismo 2016-12-22 nuosprendį ir Panevėžio apygardos teismo 2018-01-17 nuosprendį. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017-10-03 nutartimi subendrinta 40 MGL (1 520 Eur) dydžio baudą paskirta vykdyti atskirai nuo šios nutarties;

kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 25 straipsnio 2 dalyje, 182 straipsnio 2 dalyje, 183 straipsnio 2 dalyje, 222 straipsnio 1 dalyje, 300 straipsnio 3 dalyje,

n u s t a t ė :

Faktinės aplinkybės dėl BK 300 straipsnio 3 dalyje numatytos nusikalstamos veikos

R. G., E. S., J. F. bei I. M., veikdami bendrininkų grupe, laikotarpiu nuo 2009 m. iki 2010 m., tiksliau nenustatytu laiku ir vietoje, suklastojo bei panaudojo tikrus buhalterinius dokumentus ir dėl to buvo padaryta didelė žala, o būtent:

R. G., laikotarpiu nuo 2009 m. iki 2010 m., būdama UAB „A“ (ankstesni pavadinimai UAB „E“, UAB „B“), į. k. (duomenys neskelbtini), direktore, J. F., laikotarpiu nuo 2009 m. iki 2010 m., būdamas UAB „EM“ direktoriumi, o šiai bendrovei bankrutavus - neteisėtai atstovaudamas UAB „EM“, I. M., laikotarpiu nuo 2009 m. iki 2010 m., o E. S., laikotarpiu nuo 2009 m. iki 2010 m., būdamas UAB „A“ akcininku, vadybininku bei atskaitingu asmeniu, disponuodamas bendrovės kasoje esančiomis piniginėmis lėšomis, kartu su UAB „A“ direktore R. G. faktiškai vadovaudamas UAB „A“ veiklai,

R. G. bei E. S., žinodami, kad UAB „EM“ jokių prekių neparduos ir paslaugų bendrovei UAB „A“ nesuteiks, susitarė su I. M., kad ji gautų suklastotas UAB „EM“ PVM sąskaitas-faktūras ir kasos pajamų orderius, siekdami jas vėliau įtraukti į UAB „A“ buhalterinę apskaitą ir tokiu būdu pasisavinti UAB „A“ pinigines lėšas bei panaikinti UAB „A“ turtinę prievolę sumokėti į Lietuvos Respublikos valstybės biudžetą privalomus mokesčius, iš jų PVM.

I. M. perdavė UAB „A“ rekvizitus, būtinus įrašyti į apskaitos dokumentus, tyrimo nenustatytam asmeniui, atspausdinusiam UAB „EM“ PVM sąskaitas-faktūras ir kasos pajamų orderius bei surado J. F., kuris sutiko pasirašyti fiktyvias UAB „EM“ PVM sąskaitas-faktūras ir kasos pajamų orderius. Tuomet I. M. šiuos atspausdintus dokumentus pateikė J. F., kuris būdamas UAB „EM“ direktoriumi ir suvokdamas, kad UAB „EM“ jokių prekių nepardavė ir paslaugų UAB „A“ nesuteikė, pasirašė I. M. jam pateiktas UAB „EM“ PVM sąskaitas-faktūras už laikotarpį nuo 2009 m. vasario 27 d. iki 2010 m. birželio 29 d. 995 848,18 Eur (3 438 464,59 Lt) sumai, iš jų PVM 168 845 Eur (582 988,16 Lt), bei kasos pajamų orderius už laikotarpį nuo 2009 m. balandžio 30 d. iki 2009 m. gruodžio 24 d. 572 334,16 Eur (1 976 155,39 Lt) sumai, su įrašytais žinomai netikrais duomenimis apie UAB „EM“ suteiktas paslaugas bendrovei „A“ ir UAB „A“ tariamus atsiskaitymus su UAB „EM“, tai yra:

? UAB „EM“ 2009-02-27 PVM sąskaitą faktūrą serija (duomenys neskelbtini) Nr. 28 sumai 81 406,71 Lt, iš jų PVM 12 997,71 Lt;

? UAB „EM“ 2009-03-30 PVM sąskaitą faktūrą serija (duomenys neskelbtini) Nr. 29 sumai 143 763,90 Lt, iš jų PVM 22 953,90 Lt;

? UAB „EM“ 2009-03-30 PVM sąskaitą faktūrą serija (duomenys neskelbtini) Nr. 30 (šalia ranka padarytas skaičiaus taisymas į 48) sumai 346 689,20 Lt, iš jų PVM 60 169,20 Lt;

? UAB „EM“ 2009-04-30 PVM sąskaitą faktūrą serija (duomenys neskelbtini) Nr. 30 sumai 10 124,52 Lt, iš jų PVM 1 616,52 Lt;

? UAB „EM“ 2009-05-29 PVM sąskaitą faktūrą serija (duomenys neskelbtini) Nr. 31 sumai 82 581,24 Lt, iš jų PVM 13 185,24 Lt;

? UAB „EM“ 2009-06-30 PVM sąskaitą faktūrą serija (duomenys neskelbtini) Nr. 32 sumai 155 771,00 Lt, iš jų PVM 24 871,00 Lt;

? UAB „EM“ 2009-07-31 PVM sąskaitą faktūrą serija (duomenys neskelbtini) Nr. 33 sumai 261 991,59 Lt, iš jų PVM 41 830,59 Lt;

? UAB „EM“ 2009-08-28 PVM sąskaitą faktūrą serija (duomenys neskelbtini) Nr. 34 sumai 208 012,00 Lt, iš jų PVM 33 212,00 Lt;

? UAB „EM“ 2009-08-31 PVM sąskaitą faktūrą serija (duomenys neskelbtini) Nr. 35 sumai 47 731,53 Lt, iš jų PVM 7 621,00 Lt;

? UAB „EM“ 2009-09-10 PVM sąskaitą faktūrą serija (duomenys neskelbtini) Nr. 37 sumai 104 302,00 Lt, iš jų PVM 18 102,00 Lt;

? UAB „EM“ 2009-09-29 PVM sąskaitą faktūrą serija (duomenys neskelbtini) Nr. 38 sumai 99 490,81 Lt, iš jų PVM 17 267,00 Lt;

? UAB „EM“ 2009-10-28 PVM sąskaitą faktūrą serija (duomenys neskelbtini) Nr. 47 sumai 170 944,19 Lt, iš jų PVM 29 668,00 Lt;

? UAB „EM“ 2009-11-27 PVM sąskaitą faktūrą serija (duomenys neskelbtini) Nr. 40 sumai 280 552,90 Lt, iš jų PVM 48 691,00 Lt;

? UAB „EM“ 2009-12-24 PVM sąskaitą faktūrą serija (duomenys neskelbtini) Nr. 43 sumai 329 483,00 Lt, iš jų PVM 57 183,00 Lt;

? UAB „EM“ 2010-01-28 PVM sąskaitą faktūrą serija (duomenys neskelbtini) Nr. 45 sumai 329 846,00 Lt, iš jų PVM 57 246,00 Lt

? UAB „EM“ 2010-02-26 PVM sąskaitą faktūrą serija (duomenys neskelbtini) Nr. 47 sumai 306 130,00 Lt, iš jų PVM 53 130,00 Lt;

? UAB „EM“ 2010-06-29 PVM sąskaitą faktūrą serija (duomenys neskelbtini) Nr. 59 sumai 479 644,00 Lt, iš jų PVM 83 244,00 Lt;

? UAB „EM“ 2009-04-30 kasos pajamų orderį serija (duomenys neskelbtini) Nr. 96 sumai 300 000,00 Lt;

? UAB „EM“ 2009-07-31 kasos pajamų orderį serija (duomenys neskelbtini) Nr. 97 sumai 200 000,00 Lt;

? UAB „EM“ 2009-09-11 kasos pajamų orderį serija (duomenys neskelbtini) Nr. 98 sumai 397 000,00 Lt;

? UAB „EM“ 2009-09-30 kasos pajamų orderį serija (duomenys neskelbtini) Nr. 99 sumai 298 175,30 Lt;

? UAB „EM“ 2009-10-28 kasos pajamų orderį serija (duomenys neskelbtini) Nr. 106 sumai 170 944,19 Lt;

? UAB „EM“ 2009-11-27 kasos pajamų orderį serija (duomenys neskelbtini) Nr. 108 sumai 300 000,00 Lt;

? UAB „EM“ 2009-12-24 kasos pajamų orderį serija (duomenys neskelbtini) Nr. 110 sumai 310 035,90 Lt.

Tokiu būdu I. M. bei J. F. suklastojo UAB „EM“ PVM sąskaitas-faktūras ir kasos pajamų orderius.

Po to, tęsiant nusikalstamą veiką, J. F. šias fiktyvias UAB „EM“ PVM sąskaitas-faktūras ir kasos pajamų orderius perdavė I. M., kuri, R. G. bei E. S. nurodymu, perdavė tiesiogiai arba per kitus asmenis UAB „A“ buhalterinę apskaitą tvarkiusiai vyriausiajai buhalterei I. K. įtraukti į UAB „A“ buhalterinę apskaitą. Toliau, I. K., nežinodama apie nusikalstamą sumanymą, vykdydama E. S. ir R. G. nurodymus arba veikdama jiems žinant, suklastotas UAB „EM“ PVM sąskaitas-faktūras ir kasos pajamų orderius įtraukė į UAB „A“ buhalterinę apskaitą.

Tokiu būdu E. S. bei R. G. panaudojo suklastotas UAB „EM“ PVM sąskaitas-faktūras ir kasos pajamų orderius, kurių pagalba vėliau pasisavino didelės vertės svetimą turtą - 572 334,16 Eur (1 976 155,39 Lt) UAB „A“ pinigines lėšas bei panaikino didelės vertės 151 305 Eur (522 426 Lt) PVM turtinę prievolę sumokėti į Lietuvos Respublikos valstybės biudžetą.

Be to, tęsdami nusikalstamą veiką E. S. bei R. G., veikdami bendrininkų grupe, remiantis J. F. bei I. M. suklastotomis ir I. M. pateiktomis UAB „EM“ PVM sąskaitomis-faktūromis, per UAB „A“ vyriausiąją buhalterę I. K., kuri nežinojo apie nusikalstamą sumanymą, organizavo žinomai neteisingų duomenų įrašymą į UAB „A“ PVM deklaracijas.

I. K. UAB „EM“ PVM sąskaitose-faktūrose atvaizduotas sumas įtraukė į UAB „A“ PVM deklaracijas (forma FR0600) už mokestinį laikotarpį nuo 2009-02-01 iki 2010-06-30, dėl ko 2009-2010 metų laikotarpio PVM deklaracijose melagingai deklaruotas 382 162 Eur (1 319 529 Lt) atskaitomas pirkimo PVM, vietoje realiai atskaitomo 230 857 Eur (797 103 Lt) pirkimo PVM, t. y. nepagrįstai deklaruotas didesnis atskaitomas pirkimo PVM sumai 151 305 Eur (522 426 Lt), po ko šias deklaracijas su neteisingais duomenimis I. K. laikotarpiu nuo 2010-01-08 iki 2010-12-22 elektroniniu būdu pateikė Valstybinei mokesčių inspekcijai:

? 2010-01-08 Valstybinei mokesčių inspekcijai pateikė 2010-01-08 UAB „A“ patikslintą PVM deklaraciją už mokestinį laikotarpį nuo 2009-02-01 iki 2009-02-28, deklaruojant atskaitomą pirkimo PVM 46 216 Lt;

? 2009-04-27 Valstybinei mokesčių inspekcijai pateikė 2009-04-27 UAB „A“ PVM deklaraciją už mokestinį laikotarpį nuo 2009-03-01 iki 2009-03-31, deklaruojant atskaitomą pirkimo PVM 48 476 Lt;

? 2009-05-25 Valstybinei mokesčių inspekcijai pateikė 2009-05-25 UAB „A“ PVM deklaraciją už mokestinį laikotarpį nuo 2009-04-01 iki 2009-04-30, deklaruojant atskaitomą pirkimo PVM 54 889 Lt;

? 2010-01-08 Valstybinei mokesčių inspekcijai pateikė 2009-06-19 UAB „A“ patikslintą PVM deklaraciją už mokestinį laikotarpį nuo 2009-05-01 iki 2009-05-31, deklaruojant atskaitomą pirkimo PVM 48 497 Lt;

? 2010-01-08 Valstybinei mokesčių inspekcijai pateikė 2009-10-26 UAB „A“ patikslintą PVM deklaraciją už mokestinį laikotarpį nuo 2009-06-01 iki 2009-06-30, deklaruojant atskaitomą pirkimo PVM 50 261 Lt;

? 2010-01-08 Valstybinei mokesčių inspekcijai pateikė 2010-01-08 UAB „A“ patikslintą PVM deklaraciją už mokestinį laikotarpį nuo 2009-07-01 iki 2009-07-31, deklaruojant atskaitomą pirkimo PVM 48 687 Lt;

? 2010-01-08 Valstybinei mokesčių inspekcijai pateikė 2009-10-26 UAB „A“ patikslintą PVM deklaraciją už mokestinį laikotarpį nuo 2009-08-01 iki 2009-08-31, deklaruojant atskaitomą pirkimo PVM 48 438 Lt;

? 2010-01-08 Valstybinei mokesčių inspekcijai pateikė 2010-01-08 UAB „A“ patikslintą PVM deklaraciją už mokestinį laikotarpį nuo 2009-09-01 iki 2009-09-30, deklaruojant atskaitomą pirkimo PVM 53 239 Lt;

? 2009-11-24 Valstybinei mokesčių inspekcijai pateikė 2009-11-24 UAB „A“ PVM deklaraciją už mokestinį laikotarpį nuo 2009-10-01 iki 2009-10-31, deklaruojant atskaitomą pirkimo PVM 51 478 Lt;

? 2009-12-29 Valstybinei mokesčių inspekcijai pateikė 2009-12-28 UAB „A“ PVM deklaraciją už mokestinį laikotarpį nuo 2009-11-01 iki 2009-11-30, deklaruojant atskaitomą pirkimo PVM 58 020 Lt;

? 2010-03-31 Valstybinei mokesčių inspekcijai pateikė 2010-03-31 UAB „A“ patikslintą PVM deklaraciją už mokestinį laikotarpį nuo 2009-12-01 iki 2009-12-31, deklaruojant atskaitomą pirkimo PVM 45 946 Lt;

? 2010-10-04 Valstybinei mokesčių inspekcijai pateikė 2010-10-05 UAB „A“ patikslintą PVM deklaraciją už mokestinį laikotarpį nuo 2010-01-01 iki 2010-01-31, deklaruojant atskaitomą pirkimo PVM 70 044 Lt;

? 2010-04-26 Valstybinei mokesčių inspekcijai pateikė 2010-04-25 UAB „A“ patikslintą PVM deklaraciją už mokestinį laikotarpį nuo 2010-02-01 iki 2010-02-28, deklaruojant atskaitomą pirkimo PVM 62 616 Lt;

? 2011-04-26 Valstybinei mokesčių inspekcijai pateikė 2010-09-28 UAB „A“ patikslintą PVM deklaraciją už mokestinį laikotarpį nuo 2010-03-01 iki 2010-03-31, deklaruojant atskaitomą pirkimo PVM 69 809 Lt;

? 2010-12-22 Valstybinei mokesčių inspekcijai pateikė 2010-12-22 UAB „A“ patikslintą PVM deklaraciją už mokestinį laikotarpį nuo 2010-04-01 iki 2010-04-30, deklaruojant atskaitomą pirkimo PVM 84 853 Lt;

? 2010-12-22 Valstybinei mokesčių inspekcijai pateikė 2010-12-22 UAB „A“ patikslintą PVM deklaraciją už mokestinį laikotarpį nuo 2010-05-01 iki 2010-05-31, deklaruojant atskaitomą pirkimo PVM 94 675 Lt;

? 2010-12-22 Valstybinei mokesčių inspekcijai pateikė 2010-12-22 UAB „A“ patikslintą PVM deklaraciją už mokestinį laikotarpį nuo 2010-06-01 iki 2010-06-30, deklaruojant atskaitomą pirkimo PVM 96 683 Lt.

Šių suklastotų deklaracijų pagrindu atskaitos būdu nepagrįstai sumažintas į Lietuvos Respublikos biudžetą mokėtinas PVM sumai 151 305 Eur (522 426 Lt).

Tokiu būdu E. S. bei R. G. veikdami bendrininkų grupe suklastojo bei panaudojo tikrus dokumentus ? UAB „A“ PVM deklaracijas bei šių suklastotų deklaracijų pagrindu UAB „A“ naudai apgaule panaikino didelės vertės turtinę prievolę sumokėti į Lietuvos Respublikos valstybės biudžetą 151 305 Eur (522 426 Lt) PVM, tuo padarydami Lietuvos Respublikai 151 305 Eur turtinę žalą.

Faktinės aplinkybės dėl BK 183 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos

Be to, R. G. ir E. S., veikdami bendrininkų grupe, padedant J. F. bei I. M., pasisavino didelės vertės svetimą turtą - UAB „A“ pinigines lėšas sumoje 572 334 Eur (1 976 155 Lt), o būtent:

R. G., laikotarpiu nuo 2009 m. iki 2010 m., būdama UAB „A“ direktore, o E. S., laikotarpiu nuo 2009 m. iki 2010 m., būdamas UAB „A“ akcininku, vadybininku bei atskaitingu asmeniu, disponuodamas bendrovės kasoje esančiomis piniginėmis lėšomis, kartu su UAB „A“ direktore R. G. faktiškai vadovaudamas UAB „A“ veiklai,

panaudojo J. F. bei I. M. suklastotas UAB „EM“ UAB „EM“ PVM sąskaitas-faktūras už laikotarpį nuo 2009 m. vasario 27 d. iki 2010 m. birželio 29 d. 995 848,18 Eur (3 438 464,59 Lt) sumai, iš jų PVM 168 845 Eur (582 988,16 Lt), bei kasos pajamų orderius už laikotarpį nuo 2009 m. balandžio 30 d. iki 2009 m. gruodžio 24 d. 572 334,16 Eur (1 976 155,39 Lt) sumai, su įrašytais žinomai netikrais duomenimis apie UAB „EM“ suteiktas paslaugas bendrovei „A“ ir UAB „A“ tariamus atsiskaitymus su UAB „EM“, tai yra:

? UAB „EM“ 2009-02-27 PVM sąskaitą faktūrą serija (duomenys neskelbtini) Nr. 28 sumai 81 406,71 Lt, iš jų PVM 12 997,71 Lt;

? UAB „EM“ 2009-03-30 PVM sąskaitą faktūrą serija (duomenys neskelbtini) Nr. 29 sumai 143 763,90 Lt, iš jų PVM 22 953,90 Lt;

? UAB „EM“ 2009-03-30 PVM sąskaitą faktūrą serija (duomenys neskelbtini) Nr. 30 (šalia ranka padarytas skaičiaus taisymas į 48) sumai 346 689,20 Lt, iš jų PVM 60 169,20 Lt;

? UAB „EM“ 2009-04-30 PVM sąskaitą faktūrą serija (duomenys neskelbtini) Nr. 30 sumai 10 124,52 Lt, iš jų PVM 1 616,52 Lt;

? UAB „EM“ 2009-05-29 PVM sąskaitą faktūrą serija (duomenys neskelbtini) Nr. 31 sumai 82 581,24 Lt, iš jų PVM 13 185,24 Lt;

? UAB „EM“ 2009-06-30 PVM sąskaitą faktūrą serija (duomenys neskelbtini) Nr. 32 sumai 155 771,00 Lt, iš jų PVM 24 871,00 Lt;

? UAB „EM“ 2009-07-31 PVM sąskaitą faktūrą serija (duomenys neskelbtini) Nr. 33 sumai 261 991,59 Lt, iš jų PVM 41 830,59 Lt;

? UAB „EM“ 2009-08-28 PVM sąskaitą faktūrą serija (duomenys neskelbtini) Nr. 34 sumai 208 012,00 Lt, iš jų PVM 33 212,00 Lt;

? UAB „EM“ 2009-08-31 PVM sąskaitą faktūrą serija (duomenys neskelbtini) Nr. 35 sumai 47 731,53 Lt, iš jų PVM 7 621,00 Lt;

? UAB „EM“ 2009-09-10 PVM sąskaitą faktūrą serija (duomenys neskelbtini) Nr. 37 sumai 104 302,00 Lt, iš jų PVM 18 102,00 Lt;

? UAB „EM“ 2009-09-29 PVM sąskaitą faktūrą serija (duomenys neskelbtini) Nr. 38 sumai 99 490,81 Lt, iš jų PVM 17 267,00 Lt;

? UAB „EM“ 2009-10-28 PVM sąskaitą faktūrą serija (duomenys neskelbtini) Nr. 47 sumai 170 944,19 Lt, iš jų PVM 29 668,00 Lt;

? UAB „EM“ 2009-11-27 PVM sąskaitą faktūrą serija (duomenys neskelbtini) Nr. 40 sumai 280 552,90 Lt, iš jų PVM 48 691,00 Lt;

? UAB „EM“ 2009-12-24 PVM sąskaitą faktūrą serija (duomenys neskelbtini) Nr. 43 sumai 329 483,00 Lt, iš jų PVM 57 183,00 Lt;

? UAB „EM“ 2010-01-28 PVM sąskaitą faktūrą serija (duomenys neskelbtini) Nr. 45 sumai 329 846,00 Lt, iš jų PVM 57 246,00 Lt

? UAB „EM“ 2010-02-26 PVM sąskaitą faktūrą serija (duomenys neskelbtini) Nr. 47 sumai 306 130,00 Lt, iš jų PVM 53 130,00 Lt;

? UAB „EM“ 2010-06-29 PVM sąskaitą faktūrą serija (duomenys neskelbtini) Nr. 59 sumai 479 644,00 Lt, iš jų PVM 83 244,00 Lt;

? UAB „EM“ 2009-04-30 kasos pajamų orderį serija (duomenys neskelbtini) Nr. 96 sumai 300 000,00 Lt;

? UAB „EM“ 2009-07-31 kasos pajamų orderį serija (duomenys neskelbtini) Nr. 97 sumai 200 000,00 Lt;

? UAB „EM“ 2009-09-11 kasos pajamų orderį serija (duomenys neskelbtini) Nr. 98 sumai 397 000,00 Lt;

? UAB „EM“ 2009-09-30 kasos pajamų orderį serija (duomenys neskelbtini) Nr. 99 sumai 298 175,30 Lt;

? UAB „EM“ 2009-10-28 kasos pajamų orderį serija (duomenys neskelbtini) Nr. 106 sumai 170 944,19 Lt;

? UAB „EM“ 2009-11-27 kasos pajamų orderį serija (duomenys neskelbtini) Nr. 108 sumai 300 000,00 Lt;

? UAB „EM“ 2009-12-24 kasos pajamų orderį serija (duomenys neskelbtini) Nr. 110 sumai 310 035,90 Lt,

kuriuos UAB „A“ vyriausioji buhalterė I. K., nežinodama apie nusikalstamą sumanymą, vykdydama E. S. ir R. G. nurodymus arba veikdama jiems žinant, įtraukė į UAB „A“ buhalterinę apskaitą.

J. F. bei I. M., suvokdami, kad suklastotų UAB „EM“ dokumentų pagrindu bus neteisėtai įgytos UAB „A“ piniginės lėšos, suklastodami bei perduodami šiuos fiktyvius UAB „EM“ dokumentus, padėjo R. G. bei E. S. apgaule pagrįsti E. S. kaip UAB „A“ atskaitingo asmens disponuojamų ir direktorės R. G. žinioje esančių, o vėliau pasisavintų UAB „A“ piniginių lėšų panaudojimą 572 334,16 Eur (1 976 155,39 Lt) sumai, o E. S. apgaule pagrindė jo kaip atskaitingo asmens disponuojamų ir direktorės R. G. žinioje esančių, o vėliau pasisavintų UAB „A“ piniginių lėšų panaudojimą 572 334,16 Eur (1 976 155,39 Lt) sumai, kuriuos 2009-2010 metų laikotarpiu E. S. gavo grynaisiais pats sau išmokėdamas iš UAB „A“ kasos bei pats atlikdamas mokėjimus bankiniais pavedimais arba nurodydamas tokius mokėjimus bankiniais pavedimais atlikti vyriausiajai buhalterei I. K. iš UAB „A“ sąskaitų Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini) banke „Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyrius“, sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) banke AB „DNB“, sąskaitų Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini) banke AB „SEB“ į E. S. asmenines sąskaitas Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini) banke „Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyrius“.

Faktinės aplinkybės dėl BK 182 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos

Be to, tęsiant nusikalstamą veiką, UAB „A“ buhalterinę apskaitą tvarkiusi vyriausioji buhalterė I. K., pati nežinodama apie nusikalstamą sumanymą, toliau vykdydama E. S. ir R. G. nurodymus arba veikdama jiems žinant, J. F. bei I. M. suklastotose ir I. M. pateiktose UAB „EM“ PVM sąskaitose-faktūrose atvaizduotas sumas įtraukė į UAB „A“ PVM deklaracijas (forma FR0600) už mokestinį laikotarpį nuo 2009-02-01 iki 2010-06-30, dėl ko 2009-2010 metų laikotarpio PVM deklaracijose melagingai deklaruotas 382 162 Eur (1 319 529 Lt) atskaitomas pirkimo PVM, vietoje realiai atskaitomo 230 857 Eur (797 103 Lt) pirkimo PVM, t. y. nepagrįstai deklaruotas didesnis atskaitomas pirkimo PVM sumai 151 305 Eur (522 426 Lt), po ko šias deklaracijas su neteisingais duomenimis I. K. laikotarpiu nuo 2010-01-08 iki 2010-12-22 elektroniniu būdu pateikė Valstybinei mokesčių inspekcijai:

? 2010-01-08 Valstybinei mokesčių inspekcijai pateikė 2010-01-08 UAB „A“ patikslintą PVM deklaraciją už mokestinį laikotarpį nuo 2009-02-01 iki 2009-02-28, deklaruojant atskaitomą pirkimo PVM 46 216 Lt;

? 2009-04-27 Valstybinei mokesčių inspekcijai pateikė 2009-04-27 UAB „A“ PVM deklaraciją už mokestinį laikotarpį nuo 2009-03-01 iki 2009-03-31, deklaruojant atskaitomą pirkimo PVM 48 476 Lt;

? 2009-05-25 Valstybinei mokesčių inspekcijai pateikė 2009-05-25 UAB „A“ PVM deklaraciją už mokestinį laikotarpį nuo 2009-04-01 iki 2009-04-30, deklaruojant atskaitomą pirkimo PVM 54 889 Lt;

? 2010-01-08 Valstybinei mokesčių inspekcijai pateikė 2009-06-19 UAB „A“ patikslintą PVM deklaraciją už mokestinį laikotarpį nuo 2009-05-01 iki 2009-05-31, deklaruojant atskaitomą pirkimo PVM 48 497 Lt;

? 2010-01-08 Valstybinei mokesčių inspekcijai pateikė 2009-10-26 UAB „A“ patikslintą PVM deklaraciją už mokestinį laikotarpį nuo 2009-06-01 iki 2009-06-30, deklaruojant atskaitomą pirkimo PVM 50 261 Lt;

? 2010-01-08 Valstybinei mokesčių inspekcijai pateikė 2010-01-08 UAB „A“ patikslintą PVM deklaraciją už mokestinį laikotarpį nuo 2009-07-01 iki 2009-07-31, deklaruojant atskaitomą pirkimo PVM 48 687 Lt;

? 2010-01-08 Valstybinei mokesčių inspekcijai pateikė 2009-10-26 UAB „A“ patikslintą PVM deklaraciją už mokestinį laikotarpį nuo 2009-08-01 iki 2009-08-31, deklaruojant atskaitomą pirkimo PVM 48 438 Lt;

? 2010-01-08 Valstybinei mokesčių inspekcijai pateikė 2010-01-08 UAB „A“ patikslintą PVM deklaraciją už mokestinį laikotarpį nuo 2009-09-01 iki 2009-09-30, deklaruojant atskaitomą pirkimo PVM 53 239 Lt;

? 2009-11-24 Valstybinei mokesčių inspekcijai pateikė 2009-11-24 UAB „A“ PVM deklaraciją už mokestinį laikotarpį nuo 2009-10-01 iki 2009-10-31, deklaruojant atskaitomą pirkimo PVM 51 478 Lt;

? 2009-12-29 Valstybinei mokesčių inspekcijai pateikė 2009-12-28 UAB „A“ PVM deklaraciją už mokestinį laikotarpį nuo 2009-11-01 iki 2009-11-30, deklaruojant atskaitomą pirkimo PVM 58 020 Lt;

? 2010-03-31 Valstybinei mokesčių inspekcijai pateikė 2010-03-31 UAB „A“ patikslintą PVM deklaraciją už mokestinį laikotarpį nuo 2009-12-01 iki 2009-12-31, deklaruojant atskaitomą pirkimo PVM 45 946 Lt;

? 2010-10-04 Valstybinei mokesčių inspekcijai pateikė 2010-10-05 UAB „A“ patikslintą PVM deklaraciją už mokestinį laikotarpį nuo 2010-01-01 iki 2010-01-31, deklaruojant atskaitomą pirkimo PVM 70 044 Lt;

? 2010-04-26 Valstybinei mokesčių inspekcijai pateikė 2010-04-25 UAB „A“ patikslintą PVM deklaraciją už mokestinį laikotarpį nuo 2010-02-01 iki 2010-02-28, deklaruojant atskaitomą pirkimo PVM 62 616 Lt;

? 2011-04-26 Valstybinei mokesčių inspekcijai pateikė 2010-09-28 UAB „A“ patikslintą PVM deklaraciją už mokestinį laikotarpį nuo 2010-03-01 iki 2010-03-31, deklaruojant atskaitomą pirkimo PVM 69 809 Lt;

? 2010-12-22 Valstybinei mokesčių inspekcijai pateikė 2010-12-22 UAB „A“ patikslintą PVM deklaraciją už mokestinį laikotarpį nuo 2010-04-01 iki 2010-04-30, deklaruojant atskaitomą pirkimo PVM 84 853 Lt;

? 2010-12-22 Valstybinei mokesčių inspekcijai pateikė 2010-12-22 UAB „A“ patikslintą PVM deklaraciją už mokestinį laikotarpį nuo 2010-05-01 iki 2010-05-31, deklaruojant atskaitomą pirkimo PVM 94 675 Lt;

? 2010-12-22 Valstybinei mokesčių inspekcijai pateikė 2010-12-22 UAB „A“ patikslintą PVM deklaraciją už mokestinį laikotarpį nuo 2010-06-01 iki 2010-06-30, deklaruojant atskaitomą pirkimo PVM 96 683 Lt.

Šių suklastotų deklaracijų pagrindu atskaitos būdu nepagrįstai sumažintas į Lietuvos Respublikos biudžetą mokėtinas PVM sumai 151 305 Eur (522 426 Lt).

Tokiu būdu R. G. ir E. S., veikdami bendrininkų grupe, remiantis suklastotomis UAB „EM“ PVM sąskaitomis-faktūromis, kurias I. K. įtraukė į UAB „A“ PVM deklaracijas ir šias deklaracijas pateikė mokesčių administratoriui bei šių suklastotų deklaracijų pagrindu UAB „A“ naudai apgaule panaikino didelės vertės turtinę prievolę sumokėti į Lietuvos Respublikos valstybės biudžetą 151 305 Eur (522 426 Lt) PVM, tuo padarydami Lietuvos Respublikai 151 305 Eur turtinę žalą.

Faktinės aplinkybės dėl BK 222 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos

Taip pat, R. G., būdama UAB „A“ direktore, o E. S., būdamas UAB „A“ faktiniu vadovu, veikdami bendrininkų grupe, siekdami to paties nusikalstamo tikslo - apgaule panaikinti UAB „A“ naudai mokestinę prievolę bei pasisavinti UAB „A“ pinigines lėšas, 2009-2010 metais apgaulingai tvarkė UAB „A“ buhalterinę apskaitą, o J. F. bei I. M., suklastodami UAB „EM“ PVM sąskaitas-faktūras bei kasos pajamų orderius ir I. M. šiuos dokumentus pateikdama, padėjo 2009-2010 metais apgaulingai tvarkyti UAB „A“ buhalterinę apskaitą, o būtent:

R. G., būdama UAB „A“ direktore, faktiškai vadovaudama UAB „A“ veiklai ir organizuodama buhalterinę apskaitą,

bei E. S., būdamas UAB „A“ akcininku, vadybininku bei atskaitingu asmeniu, disponuodamas bendrovės kasoje esančiomis piniginėmis lėšomis, kartu su UAB „A“ direktore R. G. faktiškai vadovaudamas UAB „A“ veiklai ir organizuodamas buhalterinę apskaitą,

vadovaujantis Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo (2000-07-13 Nr. VIII-1835) 37 str. 12 d. 1 p. nuostata – „Bendrovės vadovas atsako už bendrovės veiklos organizavimą bei jos tikslų įgyvendinimą“, Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo (2001-11-06 Nr. IX-574) 14 str. 2 d. nuostata – „Už apskaitos dokumentų surašymą laiku ir teisingai, už juose esančių duomenų tikrumą ir ūkinių operacijų teisėtumą atsako apskaitos dokumentus surašę ir pasirašę asmenys“, 21 str. 1 d. nuostata – „už apskaitos organizavimą pagal šio Įstatymo reikalavimus atsako ūkio subjekto vadovas“, būdami atsakingi už UAB „A“ veiklos organizavimą, apskaitos dokumentų tikrumą ir ūkinių operacijų teisėtumą, buhalterinės apskaitos tvarkymo organizavimą,

pažeisdami Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo (2001-11-06 Nr. IX-574) 4 str. nuostatą – „Ūkio subjektai apskaitą tvarko taip, kad apskaitos informacija būtų tinkama, objektyvi ir palyginama <...>“, 6 str. 2 d. nuostatą – „į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu“, 12 str. 1 d. nuostatą, jog „visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais <...>;

turėdami vieningą nusikalstamą tikslą – apgaule panaikinti UAB „A“ naudai mokestinę prievolę bei pasisavinti UAB „A“ pinigines lėšas, žinodami, kad UAB „EM“ jokių prekių neparduos ir paslaugų bendrovei „A“ nesuteiks, R. G. bei E. S., veikdami bendrininkų grupe, susitarė su I. M., kad ji gautų suklastotas UAB „EM“ PVM sąskaitas-faktūras ir kasos pajamų orderius. I. M. perdavė UAB „A“ rekvizitus, būtinus įrašyti į apskaitos dokumentus, tyrimo nenustatytam asmeniui, atspausdinusiam UAB „EM“ PVM sąskaitas-faktūras ir kasos pajamų orderius bei surado J. F., kuris sutiko pasirašyti fiktyvias UAB „EM“ PVM sąskaitas-faktūras ir kasos pajamų orderius. Tuomet I. M. šiuos atspausdintus dokumentus pateikė J. F., kuris būdamas UAB „EM“ direktoriumi ir suvokdamas, kad UAB „EM“ paslaugų UAB „A“ nesuteikė, pasirašė I. M. jam pateiktas UAB „EM“ PVM sąskaitas-faktūras už laikotarpį nuo 2009 m. vasario 27 d. iki 2010 m. birželio 29 d. 995 848,18 Eur (3 438 464,59 Lt) sumai, iš jų PVM 168 845 Eur (582 988,16 Lt), bei kasos pajamų orderius už laikotarpį nuo 2009 m. balandžio 30 d. iki 2009 m. gruodžio 24 d. 572 334,16 Eur (1 976 155,39 Lt) sumai, su įrašytais žinomai netikrais duomenimis apie UAB „EM“ suteiktas paslaugas bendrovei „A“ ir UAB „A“ tariamus atsiskaitymus su UAB „EM“, tai yra:

? UAB „EM“ 2009-02-27 PVM sąskaitą faktūrą serija (duomenys neskelbtini) Nr. 28 sumai 81 406,71 Lt, iš jų PVM 12 997,71 Lt;

? UAB „EM“ 2009-03-30 PVM sąskaitą faktūrą serija (duomenys neskelbtini) Nr. 29 sumai 143 763,90 Lt, iš jų PVM 22 953,90 Lt;

? UAB „EM“ 2009-03-30 PVM sąskaitą faktūrą serija (duomenys neskelbtini) Nr. 30 (šalia ranka padarytas skaičiaus taisymas į 48) sumai 346 689,20 Lt, iš jų PVM 60 169,20 Lt;

? UAB „EM“ 2009-04-30 PVM sąskaitą faktūrą serija (duomenys neskelbtini) Nr. 30 sumai 10 124,52 Lt, iš jų PVM 1 616,52 Lt;

? UAB „EM“ 2009-05-29 PVM sąskaitą faktūrą serija (duomenys neskelbtini) Nr. 31 sumai 82 581,24 Lt, iš jų PVM 13 185,24 Lt;

? UAB „EM“ 2009-06-30 PVM sąskaitą faktūrą serija (duomenys neskelbtini) Nr. 32 sumai 155 771,00 Lt, iš jų PVM 24 871,00 Lt;

? UAB „EM“ 2009-07-31 PVM sąskaitą faktūrą serija (duomenys neskelbtini) Nr. 33 sumai 261 991,59 Lt, iš jų PVM 41 830,59 Lt;

? UAB „EM“ 2009-08-28 PVM sąskaitą faktūrą serija (duomenys neskelbtini) Nr. 34 sumai 208 012,00 Lt, iš jų PVM 33 212,00 Lt;

? UAB „EM“ 2009-08-31 PVM sąskaitą faktūrą serija (duomenys neskelbtini) Nr. 35 sumai 47 731,53 Lt, iš jų PVM 7 621,00 Lt;

? UAB „EM“ 2009-09-10 PVM sąskaitą faktūrą serija (duomenys neskelbtini) Nr. 37 sumai 104 302,00 Lt, iš jų PVM 18 102,00 Lt;

? UAB „EM“ 2009-09-29 PVM sąskaitą faktūrą serija (duomenys neskelbtini) Nr. 38 sumai 99 490,81 Lt, iš jų PVM 17 267,00 Lt;

? UAB „EM“ 2009-10-28 PVM sąskaitą faktūrą serija (duomenys neskelbtini) Nr. 47 sumai 170 944,19 Lt, iš jų PVM 29 668,00 Lt;

? UAB „EM“ 2009-11-27 PVM sąskaitą faktūrą serija (duomenys neskelbtini) Nr. 40 sumai 280 552,90 Lt, iš jų PVM 48 691,00 Lt;

? UAB „EM“ 2009-12-24 PVM sąskaitą faktūrą serija (duomenys neskelbtini) Nr. 43 sumai 329 483,00 Lt, iš jų PVM 57 183,00 Lt;

? UAB „EM“ 2010-01-28 PVM sąskaitą faktūrą serija (duomenys neskelbtini) Nr. 45 sumai 329 846,00 Lt, iš jų PVM 57 246,00 Lt

? UAB „EM“ 2010-02-26 PVM sąskaitą faktūrą serija (duomenys neskelbtini) Nr. 47 sumai 306 130,00 Lt, iš jų PVM 53 130,00 Lt;

? UAB „EM“ 2010-06-29 PVM sąskaitą faktūrą serija (duomenys neskelbtini) Nr. 59 sumai 479 644,00 Lt, iš jų PVM 83 244,00 Lt;

? UAB „EM“ 2009-04-30 kasos pajamų orderį serija (duomenys neskelbtini) Nr. 96 sumai 300 000,00 Lt;

? UAB „EM“ 2009-07-31 kasos pajamų orderį serija (duomenys neskelbtini) Nr. 97 sumai 200 000,00 Lt;

? UAB „EM“ 2009-09-11 kasos pajamų orderį serija (duomenys neskelbtini) Nr. 98 sumai 397 000,00 Lt;

? UAB „EM“ 2009-09-30 kasos pajamų orderį serija (duomenys neskelbtini) Nr. 99 sumai 298 175,30 Lt;

? UAB „EM“ 2009-10-28 kasos pajamų orderį serija (duomenys neskelbtini) Nr. 106 sumai 170 944,19 Lt;

? UAB „EM“ 2009-11-27 kasos pajamų orderį serija (duomenys neskelbtini) Nr. 108 sumai 300 000,00 Lt;

? UAB „EM“ 2009-12-24 kasos pajamų orderį serija (duomenys neskelbtini) Nr. 110 sumai 310 035,90 Lt.

Tokiu būdu I. M. bei J. F. suklastojo UAB „EM“ PVM sąskaitas-faktūras ir kasos pajamų orderius.

Po to, tęsiant nusikalstamą veiką, J. F. šias fiktyvias UAB „EM“ PVM sąskaitas-faktūras ir kasos pajamų orderius perdavė I. M., kuri, R. G. bei E. S. nurodymu, perdavė tiesiogiai arba per kitus asmenis UAB „A“ buhalterinę apskaitą tvarkiusiai vyriausiajai buhalterei I. K. įtraukti į UAB „A“ buhalterinę apskaitą. Toliau, I. K., nežinodama apie nusikalstamą sumanymą, vykdydama E. S. ir R. G. nurodymus arba veikdama jiems žinant, suklastotas UAB „EM“ PVM sąskaitas-faktūras ir kasos pajamų orderius įtraukė į UAB „A“ buhalterinę apskaitą. Taip buvo įformintos neįvykusios ūkinės operacijos.

Tokiu būdu J. F. ir I. M. padėjo apgaulingai tvarkyti UAB „A“ buhalterinę apskaitą, o R. G. bei E. S., per nekaltą asmenį ? buhalterinę apskaitą tvarkiusią vyriausiąją buhalterę, organizuodami suklastotų UAB „EM“ dokumentų įtraukimą į UAB „A“ buhalterinę apskaitą, apgaulingai tvarkė buhalterinę apskaitą, dėl to iš dalies negalima nustatyti UAB „A“ laikotarpio nuo 2009 m. sausio 1 d. iki 2010 m. gruodžio 31 d. veiklos, turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio bei struktūros.

Kaltinamoji R. G. dėl sveikatos problemų savo paaiškinimų teisiamojo teismo posėdžio metu nedavė, tačiau juos pateikė raštu, atsakydama į jai užduotus klausimus. Ji kalta neprisipažino ir paaiškino, kad jai inkriminuojamų nusikaltimų nepadarė. Tiksliai nepamena, nuo kada pradėjo dirbti tuometinėje UAB „E“. Tuo metu įmonės direktorius buvo D. Ž., o buhalterė I. M., kuri į ofisą (duomenys neskelbtini) ateidavo kartą į savaitę. Ji ten dirbo personalo skyriaus direktore, o pagal darbo pobūdį turėjo sudarinėti darbuotojams grafikus, ieškoti naujų darbuotojų ir prižiūrėti, kad visada objektuose būtų darbuotojas. Apsaugos darbuotojų trūko, būdavo neišėjimų į darbą ir greitai reikėdavo surasti laisvą apsaugos darbuotoją, kad pakeisti pamainą atidirbusį. Tuo metu apie naujai priimtą darbuotoją informuodavo Sodrą siųsdami laišką. Jos ir I. M. santykiai tuo metu buvo tik kaip kolegių, nes atlyginimą darbuotojams skaičiavo ir išmokėdavo pats E. S. Dažnai į ofisą užsukdavo ir jo tėtis, taip pat E. S., kuris sakė, kad yra įmonės akcininkas, bet po kurio laiko paaiškėjo, kad akcininkas yra jo sūnus E. S. jaunesnysis. Kai ji pradėjo dirbti, įmonėje buvo gal kokie penki objektai ir darbuotojų buvo nedaug, todėl ji turėjo laisvo laiko. Dėl šios priežasties, ji pati, nieko neprašoma ir neverčiama, ėmėsi vadybinio darbo. Ėmė ieškoti naujų objektų ir jai puikiai sekėsi. Jei pavykdavo, visą sandorį įvykdydavo telefonu, tereikėjo tik apžiūrėti naują objektą. Jei reikėdavo nuvykti pas užsakovą, kartu važiuodavo ir E. S. Įkainius derindavo su juo, nes patirties šioje srityje neturėjo. Atsiradus naujiems objektams, atsirado ir didesnis apsaugos darbuotojų poreikis. Ji ieškodavo jų per darbo paieškų portalus, pati rašydavo skelbimus. Taip į darbą atėjo V. P., kuris ilgą laiką saugojo Bendorėlių gyvenamąjį rajoną. Per trumpą laiką jie jau turėjo 17 objektų. Po konflikto su E. S., darbą paliko direktorius D. Ž. Gal nuo tada ji ir tapo laikinai einančia pareigas direktore. Tuo metu jų įmonės nuomojamose patalpose šeimininkai pradėjo daryti rekonstrukciją ir jie išsinuomojo patalpas Gedimino pr. 16. Ten turėjo 1 mažą kabinetą, kuris buvo E. S. ir 1 didelį kabinetą, kuriame dirbo ji, buhalterė (bet jau ne I. M.), V. P., dar toks A. (pavardės nepamena) ir administratorė J. Z. Jie tikrindavo objektus naktimis, darydavo grafikus, buhalterė skaičiuodavo atlyginimus, o viską mokėdavo pats E. S. arba po objektus darbuotojams atlyginimus išvežiodavo V. P. Vėliau, kai (duomenys neskelbtini) darė remontą, jie išsinuomojo didesnes patalpas. Tada buvo net dvi administratorės, viena iš jų L. P., kurių darbo vietos buvo ofiso priimamajame, dvi buhalterės - K. V. ir I. K., kurios turėjo atskirą kabinetą, techninis skyrius, kuriame dirbo Č. A. ir D. V., V. P. ir A. G. užsiėmė objektų priežiūra ir grafikų sudarymu turėjo atskirą kabinetą, komercijos direktorius J. L. irgi turėjo atskirą kabinetą, o ji ir E. S. turėjo po atskirą kabinetą. Kai persikėlė į naujas patalpas, kur visi turėjo savo kabinetus, E. S. rūpinosi baldų pirkimu. Jos kabinetas buvo šalia su E. S. Tarp jų kabinetų buvo įrengta skylė per kurią E. S. jai perduodavo pinigus, kad ji juos atiduotų darbuotojams. Ofise buvo sumontuotos vaizdo kameros, o visą vaizdą matydavo E. S. Ši stebėjimo sistema buvo įdiegta ir jos kompiuteryje, bet ji jos nenaudojo. Tuo metu objektų buvo daug, buvo ir elektroninė apsauga, apsaugos pultas, ekipažai. Dirbo daug žmonių. Ji ir toliau užsiiminėjo ta pačia veikla, objektų paieška, sutarčių sudarymu, dalyvaudavo CVP pirkimuose, skaičiuodavo pasiūlymų kainas. Visada visas kainas ji derindavo su E. S., o kai ji surasdavo naują objektą, dažniausiai į susitikimus vykdavo kartu su juo. Jis kartą per savaitę darydavo susirinkimus savo kabinete ir duodavo nurodymus, kas ką turi padaryti bei reikėjo jam atsiskaityti už padarytus darbus. I. M. pas juos ateidavo dažnai, bet daugiausiai ji bendraudavo su E. S. ir I. K. Pamena, kad buvo padaryti lankstinukai, kuriuos I. M. atiduodavo taksi vairuotojams, kuriuose buvo siūlomos apsaugos ir limuzinų paslaugos. Ar ši I. M. paslauga buvo apmokama, nežino. Kam kilo mintis dėl UAB „EM“ nežino, bet pamena, kad buvo minčių jų ofisą perkelti ir padaryti bendrą su UAB „G“. Greičiausiai tai buvo UAB „G“ akcininko G. K. ir E. S. idėja. Kartą pas ją į kabinetą užėjo buhalterė I. K. ir papasakojo, kas vyksta. I. K. pirmoji sužinojo apie tas manipuliacijas su UAB „EM“. I. M. ateidavo dažnai, buvo pikta ant E. S., kad jis neatiduoda jai pinigų, atnešdavo dokumentus, bet jie keliaudavo į buhalteriją ir buhalterė tikrai viską žinojo ir sąmoningai tai darė. I. M. atnešdavo į jų įmonę sąskaitas už veiklą, kurios nebuvo, o I. K., tai žinodama, įtraukdavo tas sąskaitas į apskaitą. Jai apie tai I. K. papasakojo daug vėliau. Tos sąskaitos buvo už tai, kad jų įmonė gaudama išlaidų sąskaitas mažino PVM. Kokiu principu I. M. su E. S. dalijosi pinigus nežino, bet žino, kad E. S. I. M. mokėjo tam tikras sumas. Kadangi pinigų trūkdavo, tai E. S. tikriausiai ne viską sumokėdavo I. M., dėl ko ši pyko. Jos nuomone, I. M. buvo tarpininkė tarp savo akcininko G. K. ir E. S. Iš kur I. M. ėmė tas sąskaitas, kas jas gamino, kas jas pasirašydavo, ji nežino, bet jas I. M. pristatydavo tiesiai į buhalteriją. Tikriausiai tai ir buvo dokumentai susiję su UAB „EM“. Ji į buhalterijos darbą nesikišo, kadangi šioje srityje nieko nesuprato. Tai buvo jos kaltė, kad būdama tik vadybininke, nieko nesuprasdama, sutiko būti direktore, nors to darbo visai nedirbo. Ji ilgai buvo laikinai einanti pareigas direktorė, bet kada bankrutavo (duomenys neskelbtini), kuri buvo jų įmonei daug skolinga, su jais atsiskaitė butais. Jie gavo vieną vieno kambario ir vieną trijų kambarių butus. Visais šias reikalais dėl skolos padengimo butais rūpinosi E. S. Ji susitikimuose dalyvaudavo, kadangi visi (duomenys neskelbtini) objektai buvo jos surasti. Kai reikėjo pas notarą forminti sandorį, buvo reikalingas normalus, o ne laikinai einanti pareigas direktorius, todėl ji ir tapo direktore. Kokie reikalai vyko su UAB „EM“, nežino. Nepamena, kada E. S. priėmė sprendimą dėl elektroninės apsaugos pardavimo, bet ji buvo parduota UAB (duomenys neskelbtini), o visus pardavimo reikalus tvarkė E. S. ir UAB (duomenys neskelbtini) direktorius K. Jai buvo duota užduotis tik surašyti visus objektus ir mėnesinius mokesčius. Dar į pasitarimus buvo kviečiama buhalterė I. K. Kadangi UAB (duomenys neskelbtini) sumokėjo nemenką sumą, jai neaišku, kodėl tada bankrutavo UAB „B“, nes E. S. žadėjo už gautus pinigus padengti turimas skolas, tačiau to nepadarė.

Tyrimo metu E. S. jai buvo pasamdęs advokatą A. Mažeiką, su kuriuo eidavo į apklausas ir kuris dirba vienoje kontoroje su E. S. gynėju advokatu R. Mikliušu. Jai E. S. visada sakė, ką ji turi sakyti tyrėjui. E. S. minėjo, kad FNTT jis viską nupirkęs, o šios apklausos tik formalumai. E. S. ją visad persekiojo, net po stuburo operacijos buvo atėjęs pas ją į ligoninę ne su tikslu aplankyti. Tuo metu jai buvo paskambinęs tyrėjas, kuris norėjo pakviesti į apklausą. Ji apie tai pasakė V. P. ir dar jam pasakė, kad išėjusi iš ligoninės nueis į FNTT ir pasakys visą tiesą. V. P. pranešė jos ketinimą E. S. ir šis atbėgo pas ją į ligoninę. Tas pats kartojosi ir kai ji išvažiavo reabilitacijai į Druskininkus. Ji buvo nuėjusi ir pas advokatą R. Mikliušą pasikalbėti, kadangi E. S. buvo davęs jo telefoną visiems, jei iškiltų problemos VMI patikrinimo metu. Ji R. Mikliušui pasakė, kad nori nueiti į FNTT ir pasakyti tiesą. R. Mikliušas jai pasakė taip nedaryti, nes pasidarys sau tik blogiau. Tada ji nutarė pakeisti advokatą, kad nebūtų iš tos pačios kontoros. Bankroto administratorius jai rekomendavo advokatą Simą, su kuriuo nuvyko į FNTT ir ji tyrėjui pasakė tiesą. Bet dėl kažkokių priežasčių, kurių ji nežino, advokatas Simas jai pasakė, kad jis negali jos ginti. Tuomet jos gynėju tapo Andriejus Melkovas. Jos parodymų pasikeitimą lėmė tai, kad E. S. buvo nurodęs, kaip ji turi duoti parodymus ikiteisminio tyrimo metu, motyvuodamas tai, kad FNTT tyrimas yra tik formalumas, kad niekas jai negresia. Kada gavo kaltinamąjį aktą, kreipėsi į tyrėją ir pasakė tiesą. Už advokato A. Mažeikos atstovavimą jai mokėjo E. S. be jokio jos prašymo. Kai pasikeitė advokatą, už jo darbą mokėjo pati. Ji sakė E. S., kad neturi tiek pinigų, kiek kainuoja advokato išlaidos. Jis jai liepė išsireikalauti iš V. P., kadangi pagal E. S. pasakymą, V. P. jam skolingas ir neatiduoda pinigų.

Ji įmonei UAB „B“ realiai nevadovavo, sprendimų nepriiminėjo, pavedimų nedarė, generatoriaus neturėjo. Su V. P. buvo bendradarbiai, kada dirbo UAB „B“. Kai V. P. iš E. S. nupirko S įmonę, V. P. ją pakvietė dirbti pas jį, kur jis buvo jos direktorius. Ji įmonėje UAB „B“ darydavo darbuotojams grafikus, kadangi dirbo su personalu ir juos mėnesio pabaigoje atiduodavo E. S. Vėliau grafikus darė V. P. ir prižiūrėjo darbuotojus. Jei neužtekdavo darbuotojų, ieškodavo jų bendromis jėgomis. Išsiplėtus įmonės veiklai ir toliau pagrindinis vadovas buvo E. S. E. S. į įmonę atvykdavo kiekvieną dieną, kadangi jis kontroliavo visą įmonės darbą ir buvo atskaitingas asmuo, turėjo banko korteles ir galėjo nusiimti grynus pinigus, taip pat jis turėjo kodų generatorių. E. S. iš įmonės sąskaitos persivesdavo pinigus į savo asmeninę sąskaitą. E. S. turėjo čekių knygelę ir išrašydavo, kiek reikia nuimti pinigų, o į banką paimti pinigų eidavo ji arba V. P. Būnant banke darbuotoja skambindavo E. S., kad gauti leidimą jiems išduoti pinigus. E. S. taip pat naudojo įmonės lėšas savo asmeniniams pirkiniams. Dėl tokių išlaidų E. S. su ja nieko nederindavo. Ji neturėjo priėjimo prie banko sąskaitos, o jeigu reikėdavo kažką pirkti įmonės poreikiams, pinigų duodavo E. S. Jai atlyginimą taip pat mokėjo E. S. Kokio dydžio lėšas banke arba grynaisiais 2009 metais turėjo įmonė, nepamena. Išskyrus atlyginimą, ji nėra gavusi jokių pinigų nei iš E. S., nei iš UAB „A“, t. y. ji nesisavino jokių piniginių lėšų ir (ar) turto, taip pat iki šiol nėra įgijusi jokio asmeninio didelės vertės turto, neturi santaupų ir panašiai. Tik E. S. galėjo duoti nurodymą buhalterei įtraukti UAB „EM“ sąskaitas į įmonės apskaitą, kadangi jis disponavo įmonės piniginėmis lėšomis ir jis buvo realus įmonės vadovas.

Ikiteisminio tyrimo metu 2013-12-19 apklausta liudytoja apie savo pačios galimai padarytą nusikalstamą veiką (BPK 80 str. 1 p., 82 str. 3 d. pagrindais) R. G. parodė, kad UAB „B“ (tuo metu pavadinimas buvo UAB „E“) ji pradėjo dirbti maždaug nuo 2006 m. sausio mėn. personalo direktorės pareigose, buvo atsakinga už personalą. Darbą šioje įmonėje rado per viešai skelbiamą informaciją Internete. Dėl darbo pasiūlymo atėjo į pokalbį, kurio metu ją kalbino E. S. Maždaug nuo 2007 m. spalio mėn. pradėjo dirbti direktorės pareigose, pakeitusi ankstesnį direktorių D. Ž. UAB „B“ veikla buvo privati apsauga, apsaugos sistemų įrengimas ir priežiūra. Kitų paslaugų, nesusijusių su apsauga, neteikė. Įmonės vienintelis akcininkas buvo E. S. Jis taip pat dirbo UAB „B“ vadybininko pareigose. Sutarčių su klientais jis nesudarinėjo, tam jis ir neturėjo įgaliojimų. E. S. taip pat buvo UAB „B“ vieninteliu atskaitingu asmeniu, kuris atskaitingu asmeniu direktoriaus įsakymu buvo paskirtas dar iki jos. Kaip atskaitingas asmuo jis atsiskaitinėjo su klientais grynaisiais pinigais, tačiau kieno būtent pinigais, t. y. ar savo pinigais, ar įmonės pinigais, ji nežino, nes to nesekė, už buhalterijos tvarkymą buvo atsakinga vyr. buhalterė. Ar buvo pildomos avanso apyskaitos, ji taip pat nežino. Pinigų panaudojimą patvirtinančius dokumentus atskaitingas asmuo E. S. jai neperduodavo, juos jis perduodavo į buhalteriją. Kokius konkrečiai atsiskaitymą patvirtinančius dokumentus E. S. teikdavo į buhalteriją, ji nežino. UAB „B“ vyr. buhalterės pareigose pagal darbo sutartį dirbo I. M. iki maždaug 2007 ar 2008 m., po jos apie pusmetį pagal darbo sutartį dirbo kita vyr. buhalterė, kurios vardo ir pavardės neatsimena, ir paskutinė vyr. buhalterė maždaug nuo 2008 m. iki įmonės bankroto pagal darbo sutartį buvo I. K. UAB „B“ kasininko pareigas ėjo K. V. maždaug nuo 2008 m. vidurio, kuri į šias pareigas buvo paskirta direktoriaus įsakymu. Ji buvo atsakinga už kasoje esančius grynuosius pinigus. Teisę prisijungti prie UAB „B“ sąskaitų bankuose turėjo vyr. buhalterė ir ji pati (R. G.). Piniginių lėšų pavedimus įmonės sąskaitose atlikinėjo vyr. buhalterė. Valstybinei mokesčių inspekcijai deklaracijas apie UAB „B“ vykdytus pirkimus ir pardavimus teikė vyr. buhalterė, jai buvo suteikta teisė teikti deklaracijas elektroniniu būdu. UAB „B“ patalpos, kur realiai buvo vykdoma veikla, jos (R. G.) darbo pradžioje ir iki maždaug 2007 m. pabaigos buvo (duomenys neskelbtini), UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančiose patalpose. Po to, nuo maždaug nuo 2007 m. pabaigos persikraustė adresu (duomenys neskelbtini), tame pačiame pastate kur yra „(duomenys neskelbtini)“ viešbutis. Šiose patalpose turėjo apie 5 kabinetus, įskaitant su pasitarimų kambariu. Ten pat buvo jos (R. G.) darbo vieta, ji dirbo atskirame kabinete. Buhalterė I. K. kartu su buhaltere – kasininke K. V. turėjo atskirą kabinetą. Pas buhalteres kabinete visą laiką buvo laikomi apskaitos dokumentai. E. S. dirbdamas UAB „B“ savo pastovios darbo vietos neturėjo, į įmonės patalpas jis atvykdavo kartais. Nuo maždaug  2012 m. vasaros laikinai persikraustė adresu (duomenys neskelbtini), į UAB „(duomenys neskelbtini)“ patalpas, kadangi ankstesniu adresu buvo atliekami remonto darbai. Buhalterinės apskaitos dokumentai visada buvo laikomi minėtose įmonės vykdomos veiklos patalpose, po to visus dokumentus perdavė bankroto administratoriaus UAB „(duomenys neskelbtini)“ įgaliotam asmeniui A. Z. Perduodant dokumentus administratoriui, ji taip pat dalyvavo ir, kiek jai žinoma, administratoriui buvo perduoti visi įmonės buhalterinės apskaitos dokumentai. Jai dirbant UAB „B“ direktorės pareigose, įmonės darbo organizavimo ir vadovavimo klausimais jai niekas nenurodinėjo. Taip pat jai niekas neliepė pasirašinėti kokius nors fiktyvius dokumentus dėl sandorių, kurių iš tikrųjų neįvyko, tokių fiktyvių dokumentų ji nepasirašinėjo, dokumentų neklastojo. Kartais kai kuriais darbo klausimais, dėl sutarčių sudarymo sąlygų, ji pasitardavo su įmonės akcininku E. S., bet jis jai nenurodinėjo pasirašinėti kokius nors dokumentus. Su klientais sutartis sudarinėjo, pasirašinėjo tik ji kaip UAB „B“ direktorė. Pasirašytas sutartis ji laikydavo pas save darbo vietoje, jas segė į segtuvą. Sudarytos sutartys buhalterijai perduodamos nebuvo. Sutarčių registras pildomas nebuvo. Įmonei bankrutavus, visas sudarytas sutartis kartu su kitais bendrovės dokumentais, perdavė bankroto administratoriui. 2013 m. kovo mėn. bendrovei UAB „B“ iškelta bankroto byla. Bankroto byla iškelta kreditoriaus I. V. iniciatyva dėl to, kad UAB „B“ nesumokėjo jam 289 811,11 Lt dydžio skolos. Ši skola susidarė dėl to, kad E. S. ir I. V. sudarė reikalavimo perleidimo sutartį, kurios pagrindu I. V. įgijo 289 811,11 Lt reikalavimo teisę į UAB „B“. Prieš tai šią sumą įmonė buvo skolinga E. S., nes jis kaip atskaitingas asmuo, atsiskaitinėjo su įmonės kreditoriais savo lėšomis.

Jai (R. G.) dar dirbant UAB „B“ (tuo metu pavadinimas buvo UAB „E“) personalo direktore, buhalterė I. M. jai pasiūlė įsidarbinti taksi paslaugas teikiančioje įmonėje „G“ direktorės pareigose, nes tuo metu buvo laisva direktoriaus darbo vieta. I. M. tuo pat metu dirbo buhaltere ir įmonėje „G“. Jai sutikus, ji su I. M. nuvyko į UAB „G“ patalpas adresu (duomenys neskelbtini), kur ją I. M. supažindino su G. K., kuris buvo pristatytas kaip įmonės „G“ akcininkas, taip pat su jo žmona R. K. Ji (R. G.) parašė prašymą priimti ją į darbą ir tokiu būdu ji buvo įdarbinta UAB „G“ direktore. Realiai ji įmonėje „G“ taip ir nepradėjo dirbti, jokių UAB „G“ dokumentų, išskyrus dėl jos pačios įdarbinimo, ji nepasirašinėjo. Kada ir kaip buvo nutraukta jos darbo bendrovėje „G“ sutartis, ji nežino. Kaip įmonėje „G“ buvo vedama dokumentų apskaita, kokie asmenys vadovavo įmonei „G“, kokias kitas paslaugas (be taksi paslaugų) teikė UAB „G“ ir kitų šios įmonės veiklos dalykų ji nežino, nes joje realiai taip ir nepradėjo dirbti.

Dėl UAB „B“ sandorių su UAB „EM“ gali paaiškinti, kad sudarytos sutartys buvo tikros, nesuklastotos, ir jų pagrindu apmokėtos sąskaitos buvo iš tikrųjų ir už realiai atliktus darbus.

Tarp UAB „B“ ir UAB „G“ maždaug apie 2009 m. buvo raštu sudarytas preliminarus susitarimas, pagal kurį buvo planuota, kad UAB „B“ nupirks iš UAB „G“ taksi verslą, perimant ir šios įmonės patalpas adresu (duomenys neskelbtini). Buvo planuota praplėsti UAB „B“ verslą, vykdant kartu apsaugos paslaugų teikimo veiklą ir taksi veiklą vienose patalpose, adresu (duomenys neskelbtini). Šis rašytinis susitarimas buvo preliminarus, jame nebuvo detaliai išvardintos konkrečios sąlygos. Susitarimą iš UAB „B“ pasirašė ji (R. G.) kaip direktorė, pasitardama su įmonės akcininku E. S. Iš UAB „G“ pusės susitarimą pasirašė I. M., kaip šios įmonės akcininkė. Dėl verslo sujungimo ar plėtros derybos, pokalbiai vyko tarp jos (R. G.), E. S. ir I. M. Siekiant įgyvendinti būsimus planus dėl verslo plėtros, tam tikslui tarp UAB „B“ ir UAB „EM“ panašiu metu kaip ir sudarius susitarimą dėl verslo sujungimo, t. y. apie 2009 m., buvo sudaryta statybos darbų sutartis, kurios pagrindu UAB „EM“ įsipareigojo atliko statybos darbus adresu (duomenys neskelbtini), o UAB „B“ įsipareigojo apmokėti šiuos darbus. Sutartį iš UAB „B“ pusės pasirašė ji (R. G.) kaip direktorė, o iš UAB „EM“ pusės pasirašė I. M. Šios statybos sutarties pagrindu UAB „EM“ atliko statybos darbus minėtu adresu. Ji (R. G.) matė tik statybų pradžią, po to nematė kaip ir kiek buvo atlikta statybos darbų. Šiuos darbus kontroliavo I. M. I. M. už atliktus statybos darbus į UAB „B“, koknkrečiai į biurą (duomenys neskelbtini), atveždavo apmokėjimui  PVM sąskaitas faktūras kartu su atliktų darbų aktais. Už atliktus darbus pagal pateiktas sąskaitas grynais pinigais mokėjo akcininkas E. S., perduodamas pinigus I. M. Asmeniškai ji (R. G.) pati kažkiek kartų matė kaip  E. S. I. M. perdavinėjo kažkiek pinigų. Pinigus I. M. taip pat atvykdavo pasiimti į biurą (duomenys neskelbtini). Kiek už statybos darbus E. S. sumokėjo, ji (R. G.) tiksliai nežino, sumokėta suma gali būti apie 2 ar 2,5 mln. Lt. Ar visi statybos darbai buvo atlikti, ji (R. G.) konkrečiai netikrino, taip pat nežino ar darbus tikrino E. S. Ji (R. G.) asmeniškai pasitikėjo I. M. UAB „B“ buhalterė pastebėjo, kad kai kuriuose atliktų statybos darbų aktuose, kuriuos perdavė I. M., trūksta parašų, todėl ji (R. G.) paėmė visus šiuos aktus, sudėtus į vieną segtuvą, ir grąžino juos į rankas I. M., kad ji sudėtų trūkstamus parašus. Po to, tas segtuvas su aktais jai grąžintas nebuvo.  Visas sutartis, įskaitant su UAB „EM“, ji (R. G.) dėjo į vieną segtuvą, kurios buvo perduotos bankroto administratoriui. Sutarčių kopijų ji neturi. Sutartys buvo pasirašomos dviem egzemplioriais. Dėl UAB „EM“ teikiamų paslaugų, apmokėjimo klausimais ir kitais klausimais, ji bendravo tik su I. M. Dėl kokių priežasčių UAB „B“ apskaitos registruose yra nesutapimų su UAB „EM“ pateiktais dokumentais ir kodėl minėtų įmonių kai kurie dokumentai netvarkingai užpildyti, ji negali pasakyti, nes nežino. Buhalterinių dalykų ji neišmano, už buhalterinę apskaitą buvo atsakinga vyr. buhalterė. Kokių nors fiktyvių UAB „B“ sandorių, kurių pagrindu būtų siekiama sumažinti ar panaikinti mokestines prievolės, nebuvo, jai apie tokius sandorius nėra žinoma, apie tai nebuvo jokių planų ir kalbų. Visos sumos, UAB „B“ sumokėtos bendrovei UAB „EM“, buvo už realiai atliktas paslaugas (14 t., b. l.  60-62).

Ikiteisminio tyrimo metu 2015-02-13 apklausta liudytoja apie savo pačios galimai padarytą nusikalstamą veiką (BPK 80 str. 1 p., 82 str. 3 d. pagrindais) R. G. į klausimus, kokias konkrečiai paslaugas bendrovei UAB „A“ (ankstesni pavadinimai „B“, „E“) suteikė UAB „EM“ pagal UAB „EM“ išrašytas PVM sąskaitas faktūras ir kasos pajamų orderius, ar yra kitų dokumentų ar duomenų (be PVM sąskaitų faktūrų ir kasos pajamų orderių), patvirtinančių šias suteiktas paslaugas, ar buvo pasirašomi šių suteiktų paslaugų priėmimo - perdavimo aktai, parodė, kad tarp UAB „B“ ir UAB „G“ buvo raštu sudarytas preliminarus susitarimas (datos neatsimena), pagal kurį buvo planuota, kad UAB „B“ nupirks iš UAB „G“ taksi verslą, perimant ir šios įmonės naudojamas patalpas adresu (duomenys neskelbtini). Šios sutarties pas save neturi, ji buvo viename segtuve kartu su atliktų darbų aktais, kurį kažkuriuo metu ji perdavė I. M., kad ši sudėtų trūkstamus parašus atliktų darbų aktuose ir po to šių dokumentų ji negrąžino. Buvo planuota praplėsti UAB „B“ verslą, vykdant kartu apsaugos paslaugų teikimo veiklą ir taksi veiklą vienose patalpose, adresu (duomenys neskelbtini). Tokią idėją pasiūlė I. M. Šis rašytinis susitarimas buvo preliminarus, jame nebuvo detaliai išvardintos konkrečios sąlygos. Susitarimą iš UAB „B“ pasirašė ji (R. G.) kaip direktorė, pasitardama su įmonės akcininku E. S. Iš UAB „G“ pusės susitarimą pasirašė I. M., kaip šios įmonės akcininkė. Dėl verslo sujungimo ar plėtros derybos, pokalbiai vyko tarp jos (R. G.), E. S. ir I. M. Siekiant įgyvendinti būsimus planus dėl verslo plėtros, tam tikslui tarp UAB „B“ ir UAB „EM“ panašiu metu kaip ir sudarius susitarimą dėl verslo sujungimo (datos tiksliai neatsimena), buvo sudaryta statybos darbų sutartis, kurios pagrindu UAB „EM“ įsipareigojo atlikti statybos darbus adresu (duomenys neskelbtini), o UAB „B“ įsipareigojo apmokėti šiuos darbus. Sutarties sąlygų neatsimena, tik atsimena, kad sutartyje buvo išvardinti statybos darbų etapai. Sutartį iš UAB „B“ pusės pasirašė ji (R. G.) kaip direktorė, o kas pasirašė iš UAB „EM“ pusės, ji tiksliai neatsimena, galbūt I. M. Kurioje vietoje buvo pasirašyta sutartis ir kam dalyvaujant, šių aplinkybių ji tiksliai neatsimena, bet mano, kad tai galėjo būtų UAB „B“ patalpose (duomenys neskelbtini). Sutartį pasirašyti su rangovu UAB „EM“ pateikė I. M. ir tai yra jos pasirinkta įmonė. Kaip I. M. galėjo būti susijusi su UAB „EM“, ji nežino. Po sutarties su UAB „EM“ pasirašymo, kažkuriuo metu ji (R. G.) viena buvo nuvykusi į patalpas (duomenys neskelbtini), kur turėjo būti atliekami statybos darbai. Ten sutiko ir I. M. Tuo metu tose patalpose, o būtent automobilių garaže matė daug sudėtos akmens vatos, kažkokios medžiagos kas ir kam juos pateikė, kieno nurodymu ir kas įtraukė juos į bendrovės „A“ apskaitą, R. G. parodė, kad UAB „EM“ PVM sąskaitos faktūras ir kasos pajamų orderius pateikdavo arba I. M. arba R. K. atvykusios į UAB „A“ patalpas. Būdavo, kad šiuos dokumentus jos pateikdavo E. S. (gim. (duomenys neskelbtini)) arba jai kaip direktorei, ar administratorei, arba tiesiogiai buhalterei I. K. Šiuos dokumentus į apskaitą įtraukė buhalterė I. K. Atskiras nurodymas įtraukti į apskaitą dokumentus, buhalterei nebuvo duodamas, kadangi buhalterei ir taip buvo aišku, kad jai pateiktus dokumentus reikia įtraukti į apskaitą.

Į klausimus, ar UAB „A“ (ankstesni pavadinimai „B“, „E“) turėjo pakankamai pajamų ir ar galėjo sumokėti UAB „EM“ pinigų sumas, nurodytas išrašytuose kasos pajamų orderiuose, iš kur UAB „A“ gavo šias lėšas, R. G. parodė, kad UAB „EM“ mokėjo E. S. savo lėšomis. Bet kiek jis mokėjo savo lėšomis ir ar buvo mokama UAB „A“ („B“, „E“) lėšomis, ji nežino (14 t., b. l. 68-70).

Ikiteisminio tyrimo metu 2017-11-10 apklausta įtariamąja R. G. parodė, kad visiškai nepripažįsta padariusi nusikalstamas veikas, kurių padarymu ji įtariama. Priklausomybės ar psichikos ligomis nesirgo ir dėl jų nėra gydyta. Pranešimo apie įtarimą esmė jai yra suprantama. UAB „A“ (ankstesni pavadinimai UAB "E", UAB „B“) ji pradėjo dirbti maždaug nuo 2006 m. sausio mėn. personalo direktorės pareigose, buvo atsakinga už personalą. Maždaug nuo 2007 m. (datos tiksliai neatsimena) pradėjo dirbti direktorės pareigose, pakeitusi ankstesnį direktorių D. Ž. UAB „A“ veikla buvo privati apsauga, apsaugos sistemų įrengimas ir priežiūra. Kitų paslaugų, nesusijusių su apsauga, neteikė. Įmonės vienintelis akcininkas buvo E. S. (gim. (duomenys neskelbtini)). Jis taip pat dirbo UAB „A“ vadybininko pareigose ir buvo atskaitingu asmeniu. Maždaug iki jai tampant UAB „A“ direktore, įmonėje buhalterės pareigose dirbo I. M. (jos darbo laikotarpio tiksliai neatsimena). Maždaug nuo 2008 m. iki bankroto iškėlimo, vyr. buhaltere buvo I. K. Kiek pamena, nuo 2008 m. įmonės kasininke buvo K. V. Mokėjimus įmonės banko sąskaitose atlikdavo E. S. ir buhalterė I. K. Ji pati mokėjimų neatlikdavo, tik prisijungdavo prie įmonės sąskaitų patikrinti klientų atsiskaitymus. Valstybinei mokesčių inspekcijai mokesčių deklaracijas teikė buhalterė. Vadovės darbą jai (R. G.) pasiūlė pats E. S. Kodėl jis pats nėjo direktoriaus pareigų, ji nežino. Jai pradėjus vadovauti UAB „A“ bendrovei, įmonės finansiniai rodikliai ėmė gerėti, daugėti sutarčių su klientais, t. y. pardavimų. Ji buvo atsakinga už klientų paiešką, bendravimą su jais, sutarčių sudarymą. t. y. tiesioginę įmonės veiklą, didžiąją dalį ūkinių bendrovės reikalų tvarkė E. S., jis taip pat buvo ir bendrovės darbuotojas, todėl kiekvieną dieną žinojo apie bendrovės veiklą ir ūkinius reikalus. Dėl įtarime pareikštų aplinkybių nori paaiškinti, kad kiek pamena, su UAB „EM“ atstovais nėra bendravusi, galbūt su jais bendravo E. S. ir (ar) kiti bendrovės darbuotojai. Iš UAB „EM“ jos pavedimu nebuvo užsakytos jokios paslaugos ir (ar) prekės, kiek pamena, ji niekada nedavė nurodymų atlikti jokių mokėjimų UAB „EM“. Kiek suprato, su šia bendrove bendravo E. S. ir I. M., kuri jai ir E. S. buvo žinoma iš ankščiau. E. S. ir I. M. dažnai susitikdavo UAB „A“ patalpose (duomenys neskelbtini), E. S. I. M. palikdavo įvairius dokumentus, užklijuotus vokus ir panašiai. Taip pat pati I. M. atnešdavo į įmonės patalpas kažkokius dokumentus. Kokius konkrečiai dokumentus I. M. atnešdavo, kam jie buvo skirti, jai (R. G.) nežinoma. Sužinojus, kad UAB „A“ atžvilgiu Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyboje yra pradėtas šis ikiteisminis tyrimas, su ja (R. G.) susisiekė E. S. ir patikino, kad viską sutvarkys, suras jai advokatus ir tyrimas bus nutrauktas arba jai skirta administracinė bauda. Iki jai (R. G.) pareiškiant įtarimus, ją gynė tos pačios kontoros (kaip ir E. S.) advokatas, kuris su E. S. patarė jai duoti parodymus, kuriuos yra davusi anksčiau, kadangi ji nieko apie UAB „EM“ ir UAB „A“ santykius nežinojo. Ji gailisi, kad ankstesniais parodymais klaidino ikiteisminio tyrimo pareigūnus, tačiau tokią įvykių versiją jai pateikė E. S. Nori pabrėžti, kad PVM sąskaitų – faktūrų iš UAB „EM“ nėra priėmusi, nėra UAB „A“ buhalterei liepusi jų įtraukti į įmonės apskaitą, nėra davusi jokių nurodymų minėtų sąskaitų pagrindu atskaityti PVM ir (ar) kitaip neteisėtai veikti, taip pat jų pagrindu išmokėti lėšas. Tai, jos manymu, daryti galėjo tik E. S., kadangi jis disponavo įmonės piniginėmis lėšomis, taip pat tik jis galėjo duoti tokius nurodymus atsakingiems bendrovės asmenims be jos žinios. Apie klastojamus dokumentus, neteisingų duomenų įtraukimą į deklaracijas ji nieko nežinojo iki tol, kol nebuvo apklausta šioje byloje. Pažymi, kad įtarime nurodytų sumų nėra gavusi nei iš E. S., nei iš UAB „A“, t. y. nesisavino jokių UAB „A“ ar kitų asmenų piniginių lėšų ir (ar) turto, taip pat apskritai nėra įgijusi jokio asmeninio didelės vertės turto, neturi piniginių santaupų ir panašiai (14 t., b. l. 80-81).

Kaltinamasis E. S. teisiamojo posėdžio metu kaltu neprisipažino ir paaiškino, kad kai buvo įkurta įmonė, jo tėvas buvo akcininku, bet tada beveik nebuvo veiklos. Grįžęs iš kariuomenės jis su draugu perėmė tą verslą ir pradėjo dirbti. Kadangi jo draugas pasitraukė, jis liko vieninteliu akcininku. Įmonės veiklos pradžioje jis įdarbino R. G. ir buhalterę I. M. Tuo metu jis paėmė ir didelę paskolą, siekdamas vystyti verslą. Su R. G. atėjimu ir gautais pinigais iš paskolos pavyko sustiprinti įmonę, pradėjo augti ir darbuotojų skaičius. R. G. labai padėjo ir su klientais, nes ji mokėjo gerai bendrauti, kas jam nesisekė. Jis rasdavo klientus, o toliau dėl sutarčių derinimo su klientais bendravo R. G. Jis sutartis aptardavo su R. G., nors tai nebuvo jo stiprioji pusė. Jis galėdavo pasiūlyti klientą, o kaip su jais dirbti spręsdavo R. G. Įmonėje dirbo jis (E. S.), R. G., direktorės pavaduotojas V., kuris dalyvavo kasdienėje, bendroje veikloje. Kai įmonė pradėjo sparčiai augti, jiems reikėjo nuolatinės buhalterės, o I. M. neturėjo galimybės fiziškai dirbti pilnu etatu, todėl jie pradėjo ieškoti naujos buhalterės. Buhalterės keitėsi, tačiau I. K. dirbo buhaltere ilgesnį laiką. Kokios buvo jo pareigos, nežino. Nežino ar jis buvo įmonės direktoriumi. Tuo momentu jis buvo akcininkas ir iki tol, kol atėjo R. G., daugiau nieko nebuvo. Nežino ar kažkas buvo oficialiai patvirtintas direktoriumi, bet tai nesusiję su kaltinimu. Kokios buvo R. G. pareigos taip pat nežino, nes buvo pati verslo pradžia, o ji buvo žmogus, kuris viską prižiūrėjo, kad jis galėtų investuoti ir ieškoti naujų klientų. Įmonėje kurį laiką direktoriumi buvo D. Ž., gali būti, kad jį 2007 m. pakeitė R. G. Kai jie suprato, kad niekas kitas geriau už R. G. nesusitvarko, tuomet R. G. buvo oficialiai paskirta direktore, tačiau kada tai buvo, neprisimena. Susitarimo dėl įmonės valdymo nebuvo, bet jis padėdavo su objektų paieška, klientais, domėjosi dėl investavimo, kad būtų rezultatas, o R. G. galėjo pati priimti sprendimus dėl įmonės veiklos, tačiau dėl sumų jie tardavosi kartu, kalbėdavo apie būsimą rezultatą, jeigu bus priimami sprendimai. R. G. surado nemažą komandą, jie gavo daugiau galimybių išnuomoti ofisą, kur dirbo dvi administratorės ir buhalterės, o R. G. turėjo pavaduotoją. R. G. pavaduotojas buvo A., kuris dirbo su V. P. viename kabinete. Nežino ar įmonėje buvo oficialiai neįdarbintų darbuotojų, nežino ar įmonėje dirbo kasininkė K. V. Nežinojo kas dirba personale, matydavo, kad kažkas ateidavo, žinojo, jog yra nauji darbuotojai. Apsaugos darbuotojų nepažinojo, o ofise matė nebent tik administratores. Ofise dirbo gal 10 žmonių. Buvo periodų, kai jis iš viso neateidavo į ofisą, bet buvo kai ateidavo kartą per savaitę. Jeigu būdavo šalia ofiso, tada ateidavo. Jų ofise Žvėryne buvo vienas didelis kabinetas, o kitame ofise buvo ir bendro pasitarimo kambarys, todėl užeidamas eidavo arba į bendras patalpas, arba pas kažką į kabinetą. Susirinkimų nebūdavo, bet jie susitikdavo kai švęsdavo gimtadienius ar šventes. Jeigu reikėdavo pasitarti su R. G., eidavo pas ją į kabinetą, o jeigu susitikti su kitais – į bendras patalpas.

Kiek prisimena, ėjo kalba apie galimybę sujungti taksi verslą su jų įmonės verslu, t. y., kad būtų likusi saugos tarnyba su licencija ir jie perimtų darbuotojus iš kitos įmonės, būtų buvusios vienos patalpos, o darbuotojai dirbtų skirtingus darbus. Ši praktika buvo tuo metu, todėl tiksliai neprisimena ar buvo sudaryti kokie nors susitarimai. Sujungimo atvejais finansinių ataskaitų nepateikdavo, buvo planas dėl rezultato ir aptariamos sumos. Dėl šio atvejo didžiausia problema buvo tai, kaip pajungti signalizacijas į pultą. Tam reikėjo samdyti žmogų, kuris turėtų atskiras, specifiškas patalpas ir dirbtų visą parą su šiuo pultu, atsakinėtų į telefoninius skambučius, stebėtų situaciją ir praneštų apie reagavimą. Tam būtų buvę reikalingi mažiausiai 4 budėtojai, kad būtų spėjama reaguoti. Didelio skaičiaus automobilių, darbuotojų ir klientų išlaikymas neturint tam pakankamai žmonių būtų buvęs dideliu minusu, dėl to jie turėjo idėją sujungti šiuos verslus ir to nevertinti kaip atskirų įmonių. Taksi verslas būtų leidęs neturėti papildomų išlaidų ir pradėti dirbti su elektronine apsauga, nes taksi vairuotojai būtų galėję ir vairuoti taksi, ir atitinkamai reaguoti į įvykius. Apie tai jis kalbėjo su R. G. ir I. M. Daugiausia šį verslų sujungimą planavo R. G. su I. M. I. M. buvo verslų sujungimo iniciatorė, ji pateikė idėją ir perspektyvą. Tuo momentu ji jau buvo dirbusi su R. G., jos bendravo kartu. Neprisimena kaip viskas įvyko, bet gal jis buvo nuvykęs pas kitos įmonės savininką aptarti šios idėjos, o šis tame matė perspektyvą. Jis buvo sutaręs pirkti kitą įmonę, bet dėl to nieko nepasirašinėjo. Dokumentų tvarkymui buvo paskirti kiti žmonės, kurie tokius dalykus tvarkė, tikriausiai tai ir buvo padaryta, bet jis to neprisimena. Jis pasitikėjo R. G., nes tas verslas išaugo su jos pagalba. Įmonės pirkimo sąlygos buvo aptartos, tuo metu viskas buvo suderinta. Atrodė logiška, kad jeigu jie atsisako tų patalpų ir neturi išlaidų dėl darbuotojų, sprendimas būtų įvykdytas iš karto, bet galimai toks jų sprendimas ir nebuvo teisiškai įformintas. Jų ofisų nuoma „(duomenys neskelbtini)“ kainavo brangiai, todėl sujungus verslus ir palikus tuos pačius darbuotojus, būtų buvę gauta dvigubai daugiau pajamų su tomis pačiomis išlaidomis. Prisimena, kad buvo teikiama kažkokia vizija ar sutartis. Pas juos pačius įmonėje buvo padarytas geras remontas, pas juos ateidavo didelių įmonių vadovai ir jiems buvo svarbu įgyti jų pasitikėjimą ir gražiai atrodyti. Jis buvo nuvykęs į tos kitos įmonės patalpas ir buvo kilusi mintis persikelti į ten. Šio vizito metu jam pasakė, kad bus padaryta geriau nei jų įmonėje ir jam ta vieta tiko. Neprisimena ar buvo sudaryti kokie nors rašytiniai susitarimai dėl verslų sujungimo, bet jis pats to nedarė. Jam buvo įdomi pati vizija bei planai dėl klientų bei išlaidų padengimo įnešus pinigus. Tačiau šios idėjos įgyvendinti nepavyko. Verslai nebuvo sujungti, nes sutrukdė finansai. Jie neturėjo galimybių investuoti, kadangi prasidėjo krizė ir klientai negalėjo mokėti, susidarė didelės skolos. Suprato, kad verslas negali egzistuoti, o jis neturėjo daugiau galimybių investuoti.

Dėl verslų sujungimo jis kalbėjosi su įmonės „G“ atstovu, bet tuo metu dėl remonto buvo kalbama bendrai, kad jis yra reikalingas. I. M. jo su „G“ nesuvedė, tik davė savininko kontaktus, kad jie galėtų susitikti. Pagrindinės investicijos būtų buvusios už įrangą ir remontą, o ne už verslą. Kiek atsimena, buvo ir projektas dėl reklamos. Tos patalpos buvo apleistos ir kaip jis suprato, niekam nereikalingos, o jiems jų reikėjo, todėl buvo siūlymai dėl kainos. Tai buvo trijų aukštų patalpos – didelė dalis buvo garažai ir per du aukštus ėjo patalpos, ten buvo tik vieną kartą. Tose patalpose turėjo būti veikianti saugos įmonė su taksi kompanija. Jie nusprendė, kad galės į tai investuoti iš apyvartos ir iš jo turimų pinigų bei galės toliau turėti stabilų ir pelningą verslo modelį. Nežino kas buvo remonto iniciatoriumi, bet situaciją jam pristatė, kai jis bendravo su R. G. ir I. M. Kadangi I. M. žinojo apie įmonės finansinę padėtį, ji smulkiau viską pasakojo. Statybininkų remontui niekas neieškojo, buvo kalbama apie rezultatą. Kiek jis tada suprato, jie turėjo idėją, kaip galima būtų pagerinti esamą situaciją, kad ji būtų naudingesnė. Nežino kieno tai buvo interesas, gal neoficialiai tos įmonės atstove buvo I. M., bent kiek matė iš bendravimo. Pasitarimuose dėl remonto jie dalyvaudavo trise, o įmonės „G“ savininkas tame nedalyvaudavo. Vėliau į patalpas nuvykęs nebuvo, pačio remonto darbų nematė. Po to jam kilo abejonės dėl remonto ir atlyginimo, į jam atsiunčiamas sumas jis nesigilindavo, nes buvo konkrečiai nurodoma kas ir už ką mokama. Buhalteriją vedė buhalterė, atskirai gal prisidėdavo ir R. G., bet į tai nesigilino, o ateidavo dėl bendrų strateginių žingsnių. Nežino kiek mokėjo už darbus, žino tik tai, kad buvo atliekami ir pavedimai, ir mokami grynieji pinigai. Nežino kam ir už ką buvo mokama, dėl to turėtų būti detalūs dokumentai. Jam buvo sakoma, kad jeigu trūksta pinigų, tuomet jis turi įnešti grynuosius pinigus. Kažkokius dokumentus dėl jo įneštų grynųjų pinigų buhalterija jam išduodavo. Kaip akcininkas jis skolindavo įmonei lėšas, bet jam nesugebėjo visko grąžinti. Visa suma, kurią skolino jis, bankas ar kiti žmonės, buvo įnešta į įmonę. Neprisimena kiek paskolino įmonei, įnešė viską, ką galėjo. Rezultate liko su skola bankui, I. ir dar kitomis skolomis. 2009 m. įmonės apyvarta atrodė pakankamai gera, 1 600 000 litų įmonei yra didelė suma. Neatsimena, kad 2009 m. būtų buvusi išleista tokia suma, neatsimena ar tokios sumos buvo iš anksto planuojamos, tačiau planuojamos išleisti sumos buvo aptariamos. Nežino ar iš įmonės lėšų buvo perkami sporto drabužiai darbuotojams. Sprendimas dėl to, kad jis buvo įmonės atskaitingas asmuo, priimtas nebuvo. Atsiskaitinėdavo kai to reikėdavo, konkretaus momento akcentuoti negali. Jis tiesiog įnešdavo pinigus ir tuo viskas baigdavosi. Nežino kas duodavo buhalterei nurodymus sumokėti sumas, bet jis to nedarydavo. Nežino kas buhalterei teikdavo duomenis apie įmonės išlaidas, o jis galėjo perduoti kokią sąskaitą-faktūrą jų buhalterei, bet to tiksliai neprisimena. Pinigus duodavo R. G. grynaisiais kartu su dokumentais. Jeigu duodavo pinigus, tai visada būdavo su tikslu. UAB „A“ buvo pirmas jo verslas, po to atsirado kiti verslai. Nežino ar jis turėjo prieigas prie bankinių sąskaitų, bet pavedimų asmeniškai nedarė. Kai ofisas buvo Žvėryne, jie buvo susitarę, kad generatorius bus pas R. G. ar pas buhalterę. Nebuvo prievolės, kad jis reikalautų R. G. atlikti finansines operacijas. Norint, kad įmonė augtų, vienintelis variantas buvo investuoti savo lėšas. To jis niekaip neįformindavo, jam tik pasakydavo reikalingą sumą, buhalterė turėdavo paruošti dokumentus dėl pinigų įnešimo. Jam teikti metinių balansų neprašydavo. Daug kur buvo mokama grynais, buvo pirkęs ir vieną objektą, taip pat buvo galimybės skolintis iš kitų žmonių. Dėl to jis pasirašinėjo visus finansinius dokumentus, kuriuos duodavo, galėjo ir nežiūrėti kokia suma yra ten nurodyta. Jeigu reikėdavo, pasirašydavo ant kasos pajamų kvitų. Būdavo, kad R. G. kartu su V. P. eidavo paimti grynųjų pinigų už paslaugas iš klientų, būdavo ir taip, kad jie negalėdavo atsiskaityti, nors klientų ir darbuotojų didėjo. Dėl šių problemų sprendimo jis nurodymų neduodavo, tik klausdavo kaip planuojama spręsti tas problemas. Tuo metu negalvojo, kad tai reikia kažkaip įforminti. Neprisimena ar iš įmonės gaudavo kokius pinigus, dėl to turėtų būti pranešimai su dokumentais. Neatsimena net kiek pats buvo įnešęs į įmonę. Neprisimena, kad būtų gavęs grynųjų iš įmonės kasos ir būtų grynaisiais sumokėjęs už įmonės gautas paslaugas. R. G. priimdavo sprendimus dėl atsiskaitymų ir pervedimų, nes tai buvo jos kasdieninė veikla. Kai jai pritrūkdavo pinigų, jis įnešdavo grynųjų pinigų į įmonės sąskaitą. Pats asmeniškai darydavo pavedimus iki ateinant R. G. Dėl to reikėtų vadovautis tuo, kas buvo pasakyta ikiteisminio tyrimo metu. Neprisimena ar bendravo su I. M. dėl perduodamų pinigų. Apie tai, kad galėjo būti neatlikti visi darbai sužinojo pirminės apklausos metu. Nežino kas turėjo būti padaryta, bet nebuvo padaryta. Tada suprato, kad nereikia daryti verslo su statybine organizacija ir nors turėjo numatyti situaciją su skolomis, tačiau pasitikėjo, kad viskas bus gerai. Neprisimena ar buvo sudaryta sutartis dėl statybos darbų, kažkokie skaičiavimai ir preliminarios sutartys tikriausiai buvo. Neprisimena, kad I. M. jam perdavė įmonės „EM“ dokumentus, gali būti, jog taip ir buvo. I. M. galėjo jiems kažką atnešti, nes ji užeidavo tai kavos, tai pakalbėti su R. G. Su I. M. tikriausiai pakalbėdavo apie dokumentus, sąmatas ir sumas. UAB „EM“ nebuvo įprastos sumos, o kai pastebėjo, kad skola buvo daug didesnė negu pervestoji, buvo šoke. Tuo metu pas juos buvo ir didesnių klaidų, nes niekas pakankamai nekontroliavo situacijos. Skolos buvo virš pusės milijono, nors pagal dokumentus viskas atrodė gerai. Pinigų turėjo, tačiau skolą turėjo dėl vėlavimų. Po to įsiskolinimas dingo, jis pardavė skolą, kai suprato, kad negalės jos grąžinti, dėl to turi būti dokumentai, neprisimena ar tai sąmata ar kažkas kito. Nebuvo taip, kad jis su UAB „EM“ būtų asmeniškai atsiskaitęs suma virš milijono litų, tokią sumą galėjo įnešti įmonė. Pats mokėjimo nedarė, su visu tuo atsiskaitė buhalterija. Nežino kaip jam galėjo būti iš kasos išmokėti pinigai, nežino kas yra dėl to parašyta. Nežino kiek įmonės kasoje buvo grynųjų pinigų. Galėjo būti taip, kad jam grąžino kaip skolą arba sumokėjo už paslaugas kitai įmonei. Gal kitaip negalėjo būti tai įforminama buhalteriškai, bet detalių nežinojo nei jis, nei buhalterė. Įmonės UAB „A“ pinigų niekada neturėjo, jų neišiminėjo. Tai, kad UAB „A“ nebuvo jam skolinga yra klaidinga informacija, nors ir buvo pasakyta, kad įneštų pinigų neįmanoma atgauti. Jeigu įmonei reikėjo apmokėti paslaugas ir tam buvo pritarimas, tada jis galėjo paimti pinigus ir sumokėti. Teoriškai, buhalterė ir R. G. galėjo disponuoti grynaisiais pinigais ir apmokėti paslaugas UAB „EM“, kas galėjo tai padaryti fiziškai, nežino. Galėjo būti, kad buvo 100 000 litų skola ir ją reikėjo grąžinti, bet jei kildavo klausimas ar jam reikia grąžinti ar sumokėti skolą, geriau buvo sumokėti skolą. 300 000 litų grynųjų UAB „EM“ ar J. F. už paslaugas neperdavė, nežino, kas yra jų atstovas. J. F. jis jokių dokumentų neperdavė ir jam pinigų nepadavė, kadangi jo nepažinojo ir nematė. Nebuvo taip, kad I. M. padavė kažkokį segtuvą nunešti J. F., ji ir pati sakė, kad to neprisimena. J. F. pirmą kartą pamatė teisme. Neprisimena ar buvo kažkokie dokumentai perduodami, kažkokius dokumentus gal ir matė. Tikrai neatsimena ar I. M. jam sakė, kad darbus atliko J. F. Skola dėl parduotos įmonės buvo jo, nes jis skolinosi asmeniškai tam, kad galėtų palaikyti įmonės veiklą. Vėliau skola buvo perduota, dėl to viskas buvo pasakyta ikiteisminio tyrimo metu, tuo reikia ir remtis. SEB banke nuomojamas seifas buvo įmonės vardu, jis ir viena buhalterė turėjo priėjimą prie seifo. Tuo metu jų įmonė neturėjo ofiso, nes tai buvo pati pradžia, seifas buvo 200 m atstumu nuo jų gyvenamosios vietos. Seife buvo įmonės dokumentai, nes nebuvo kur kitur jų laikyti.

Nežino kodėl V. P. pakeitė ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus ir nurodė, kad jis (E. S.) buvo faktinis įmonės vadovas. V. P. su R. G. yra draugai, daug laiko leidžia kartu, todėl tikriausiai V. P. kitaip sakyti ir negalėjo. Jis su R. G. dažnai tarpusavyje keičiasi, vienas yra vadovas, kitas – savininkas ir atvirkščiai. Nežino ar R. G. dirba su V. P. dabar. V. P. į šią bylą atėjo tik po to, kai jį (E. S.) apklausė liudytoju kitoje byloje, kurioje V. P. buvo pareikšti kaltinimai dėl panašios situacijos, kur jis yra kaltinamuoju kartu su L. Kai byla buvo gauta teisme, jam skambino V. P. ir jiems susitikus pasakė, kad norint, jog šis klausimas būtų uždarytas, jis (E. S.) turi jam sumokėti 40 000. V. P. davė mėnesio laikotarpį ir sakė, kad viskas bus gerai, jei bus sumokėta. Jeigu nesumokės, tada kils problemų. Jis V. P. dėl šito po to neskambino, bet po kažkiek laiko V. P. jam paskambino, jie susitiko ir jis V. P. pasakė, kad nemato tikslo žaisti. V. P. atsakė, kad situacija yra tokia, kokia ji yra, ir jeigu jis neprisidės pinigais, tada nebus kitų variantų, kaip bandyti jį apkaltinti. Jis šiais V. P. žodžiais nepatikėjo, tačiau po to jie visi pradėjo jį pulti. Su V. P. neturėjo finansinių reikalų, jam įsiskolinęs nebuvo. Su V. P. parodymais nesutinka, tai yra melas, nežino kodėl taip yra daroma. Panaši situacija yra su L. P. ir J. Z., kurios buvo susijusios su R. G. J. Z. yra R. G. draugės dukra, kuri buvo priimta į darbą R. G. prašymu. J. Z. darbe beveik nieko nedarė, o buvo atėjusi tik gauti praktikos. L. P. dirbo administratore ir ji su R. G. iki dabar palaiko santykius, o jo santykiai su L. P. kurį laiką buvo įtempti, kadangi jie vienas kitam nepatiko. Jis mano, kad šios liudytojos turi pagrindą jį apkalbėti, nes jos yra R. G. draugės. Jis negalėjo versti nieko meluoti, kadangi FNTT buvo apklaustas atskirai, o kartu su kitais asmenimis tik per akistatą. Nežino kiek kartų buvo keisti parodymai, nežino ar meluojama dabar ar ir tada. Situacija keičiasi, nes yra bandoma jį kuo daugiau kaltinti, nors meluoja ne jis, o R. G. A. yra jo buvusi žmona, o vertybinius daiktus ji pirko dar iki jų susipažinimo. Vienu metu A. prašė jo padėti į įmonės seifą auksines monetas, jis tai ir padarė. Tos vertybės jam nėra grąžintos, jis advokatui pateikė dokumentus dėl jų įsigijimo, bet nežino ar jie buvo pateikti tyrimui. Advokatas jam nurodė, kad apklausų metu joms buvo itin gerai pasiruošta ir sakoma viskas, kas yra nenaudinga jam (E. S.). Neprisimena atvejo, kad R. G. gulėjo ligoninėje ir jis būtų pas ją lankęsis, neprisimena ir ar ji lankėsi pas jį, kai jis gulėjo ligoninėje.

UAB „(duomenys neskelbtini)“ nežino. UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausė jam, buvo periodas kai jis toje įmonėje buvo akcininku, tačiau laiko neprisimena. Neprisimena kurioje įmonėje, gal ir UAB „A“, buvo perkami automobiliai ir motociklai, kuriuos vėliau parduodavo brangiau. Galėjo ir pats vairuoti motociklą. Nežino kokias išlaidas patyrė įmonė dėl tokios veiklos. Šiuo metu yra Lietuvos nacionalinės prekybos deimantais ir kitais brangakmeniais asociacijos vadovas. Asociacijoje tokių pareigų kaip Dubajaus deimantų biržos ambasadorius nėra, nežino apie ką rašyta „Delfi“ straipsnyje. Taip pat yra VšĮ „Flavija“ vadovu. UAB „Diamondus“ ir UAB „Esanetas“ vadovu nėra, apie pastarąją įmonę girdi pirmą kartą. Apie įmonę „Sporto bankas“ negirdėjo.

Ikiteisminio tyrimo metu 2014-04-02 apklaustas liudytoju E. S. parodė, kad UAB „B“ (tuo metu pavadinimas buvo UAB „E“) jis pradėjo dirbti maždaug nuo 2004 m. vadybininko pareigose. Įmonės pagrindinė veikla buvo privati apsauga, apsaugos sistemų įrengimas ir priežiūra. Pradžioje vieninteliu akcininku buvo jo tėvas E. S., po to, t. y. gal po poros metų kai pradėjo dirbti vadybininko pareigose, įmonės vieninteliu akcininku tapo jis pats. UAB „B“ patalpos, kur realiai buvo vykdoma veikla, maždaug pora metų nuo jo darbo pradžios buvo (duomenys neskelbtini), UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančiose patalpose. Po to, persikraustė adresu (duomenys neskelbtini), tame pačiame pastate kur yra „N“ viešbutis. Apie 2012 m. persikraustė adresu (duomenys neskelbtini). Jis savo pastovios darbo vietos neturėjo. Kaip vadybininkas jis ieškojo klientų, bendravo su klientais. Sutarčių su klientais jis nesudarinėjo, sutartis pasirašinėjo ir už sutarčių sudarymą buvo atsakinga direktorė R. G. UAB „B“ buhalterė pradžioje buvo I. M., vėliau, t. y. maždaug panašiu metu kai persikraustė adresu (duomenys neskelbtini), buhalterė pasikeitė ir ja buvo I. K. Kaip tiksliai vadinosi buhalterių pareigos pagal darbo sutartį, tiksliai nežino. Buhalterių darbo vieta buvo ten pat, kur ir įmonė vykdė veiklą.  Kas ėjo UAB „B“ kasininko pareigas, jis nežino. Taip pat nežino kas įmonėje buvo atsakingas už kasą ir atsiskaitymą grynaisiais pinigais. Kas turėjo teisę prisijungti prie UAB „B“ sąskaitų bankuose, jis tiksliai nežino, bet mano, kad prisijungti prie sąskaitų ir atlikti bankinius pavedimus galėjo buhalterė. Kas teikė valstybinei mokesčių inspekcijai deklaracijas apie UAB „B“ vykdytus pirkimus, pardavimus ir kam buvo suteikta teisė teikti deklaracijas elektroniniu būdu, jis taip pat nežino. Visų smulkmenų, susijusių su įmonės darbo organizavimu, apskaitos tvarkymu ir atsiskaitymais, jis nežino, nes už tai buvo paskirti atsakingi asmenys, kurie tuo tiesiogiai rūpinosi, t. y. direktorė ir buhalterė. Jis buvo paskirtas UAB „B“ atskaitingu asmeniu ir turėjo teisę vykdyti įmonės vardu atsiskaitymus grynaisiais pinigais, išmokėti ir priimti pinigus. Atsiskaitymus grynaisiais pinigais jis vykdydavo savo asmeninėmis lėšomis arba įmonės lėšomis. Įmonės pinigines lėšas jam perduodavo direktorė R. G. arba buhalterė, tačiau tiksliai neatsimena. Kiek jis yra sumokėjęs už įmonę savo asmeninių lėšų, neatsimena, bet šiuo metu įmonė jam jau neskolinga. Piniginių lėšų jis turėjo iš gautos paskolos banke „Nordea“, kur jam buvo suteiktas apie 900 000 Lt kreditas, taip pat jam pinigus skolino jo buvusios žmonos tėvas I. V. Kiek tiksliai I. V. skolino pinigų, jis neatsimena, nes tai buvo ne vieną kartą ir tai nebuvo įforminta kokiais nors rašteliais. Kaip buvo įforminti įmonės mokėjimai jo asmeninėmis lėšomis, jis konkrečiai nežino. Taip pat nežino ar buvo pildomos avanso apyskaitos. Kam ir kiek reikia atsiskaityti jam pasakydavo direktorė R. G. Apie visus jo atsiskaitymus grynaisiais pinigais žinojo direktorė bei buhalterė, ir jų darbas buvo atitinkamai apskaityti įmonės buhalterinėje apskaitoje vykdytus mokėjimus, todėl jis nežino kas ir kaip kiekvienu atveju buvo įforminta. Pinigų panaudojimą patvirtinančius dokumentus – kasos pajamų orderius, kiek atsimena, jis perduodavo arba direktorei, arba buhalterei.

2013 m. kovo mėn. bendrovei UAB „B“ iškelta bankroto byla. Kieno iniciatyva, t. y. pagal kieno pareiškimą buvo iškelta bankroto byla, jis tiksliai nežino. Žino, kad vienam iš kreditorių I. V. įmonė buvo skolinga kažkokią pinigų sumą, dėl to, kad I. V. buvo padengęs įmonės skolą bankui ir, kiek atsimena, tai „DnB“ bankui. Taip pat jis ir I. V. buvo sudarę reikalavimo perleidimo sutartį, kurios pagrindu I. V. įgijo 289 811,11 Lt reikalavimo teisę į UAB „B“. Prieš tai šią sumą įmonė buvo skolinga jam (E. S.), nes jis kaip atskaitingas asmuo, atsiskaitinėjo už įmonę savo lėšomis.

Į klausimą, kas jam žinoma apie UAB „EM“, kokias paslaugas teikė įmonei „B“, kokios sutartys buvo sudarytos, E. S. atsakė, kad visas sutartis su įmonėmis sudarinėjo direktorė R. G. Apie UAB „EM“ pagal pavadinimą, jis neatsimena. Kiek atsimena, I. M. kažkokiu būdu atstovavo UAB „G“ ir dar keletą įmonių, gal būt tai galėjo būti UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „EM“, kurios teikė paslaugas įmonei „B“. Jis (E. S.), R. G. ir I. M. dar planavo dėl UAB „G“ ir UAB „B“ verslo sujungimo. Daugiausiai dėl verslo sujungimo planavo R. G. ir I. M., tai buvo jų idėja. Ar buvo sudarytas raštu toks susitarimas, jis nežino, bet jam R. G. rodė su tuo susijusius kažkokius dokumentus. Buvo planuota, kad UAB „G“ ir UAB „B“ vykdys veiklą vienu adresu - UAB „G“ patalpose, (duomenys neskelbtini). Tiksliau adreso neatsimena, bet jį galėtų parodyti, nes ten jis buvo vieną kartą nuvykęs pasižiūrėti. Taip pat buvo nuspręsta atlikti remonto darbus minėtu adresu, kur planuota vykdyti veiklą. Pačių darbų atlikimo jis nematė, bet kiek reikia sumokėti už atliktus darbus ir už kitas išlaidas, susijusias su verslo plano įgyvendinimu, jam dažniausiai sakydavo direktorė R. G., gal būt sakydavo ir I. M., bet dabar šių aplinkybių jis tiksliai neatsimena. Jis R. G. ir I. M. pasitikėjo, todėl daug nesigilino už ką mokami pinigai, nes už verslo plano įgyvendinimą daugiausiai jos rūpinosi. Pinigus už atliktus statybos darbus ir už kitas išlaidas, susijusias su verslo plano įgyvendinimu, I. M. vėl gi jis mokėdavo jai atvykus į „B“ biurą adresu (duomenys neskelbtini) ir ji pateikdavo pinigų sumokėjimą patvirtinančius dokumentus – kasos pajamų orderius. Kiek I. M. buvo sumokėta pinigų pagal jos pateiktus orderius, jis neatsimena. Kas, kokia įmonė atliko statybos darbus ir kokia apimtimi, jis nežino. Žino, kad darbų atlikimą organizavo I. M.

Į klausimą, ar įmonei UAB „EM“ buvo sumokėta pinigų suma, o būtent 1 976 155,39 Lt, kuri nurodyta išrašytuose kasos pajamų orderiuose ir kurie yra įtraukti į UAB „B“ buhalterinę apskaitą, kas ir kam šiuos pinigus mokėjo, E. S. parodė: ar įmonei UAB „EM“ buvo sumokėti visi pinigai, nurodyti išrašytuose kasos pajamų orderiuose, jis tiksliai nežino, nes skaičiavimų neatlikinėjo. Taip pat nežino, kas mokėjo pinigus pagal jam parodytus UAB „EM“ orderius, nes orderiuose nenurodytas pinigus mokantis asmuo (14 t., b. l.  95-96).

Kaltinamoji I. M. teisiamojo posėdžio metu kalta neprisipažino ir paaiškino, kad neįsivaizduoja, ką kalbėjo J. F. apie išrašytas sąskaitas, kadangi ji pas jį nuo 2007 m. nedirbo ir neturėjo galimybės prieiti prie buhalterijos, ar rašyti kažkokių tai sąskaitų. Be to, liudytojas L. B. patvirtino, kad ji 2007 m. pradžioje išėjo iš darbo ir viską atidavė. Ji nežino, ar J. F. priėmė dokumentus, ar ne, bet ji buvo parašiusi prašymą išeiti iš darbo. Visų dokumentų pateikimo perdavimo protokolą surašė ir paliko ant stalo visus segtuvus, nes dar 2006 m. pabaigoje buvo VMI patikrinimas, o visi dokumentai buvo pas J. F. ofise (duomenys neskelbtini). Po dviejų metų kažkodėl J. F. sugalvojo, kad ji padirbo jam dokumentus, kai pas jį buvo kita buhalterė. J. F. nurodo, kad buvo išspausdintos sąskaitos faktūros, kasos pajamų orderiai be sumų, bet fiziškai to padaryti neįmanoma, nes jeigu spausdini dokumentą, tai po to ranka įrašyti nei sumos, nei dar kažko negalima. Ji neturėjo galimybės prieiti prie J. F. dokumentų, kai išėjo iš darbo. Gal jis tuos dokumentus pamėtė, gal dar kur padėjo. Visose darbovietėse dirbo buhaltere. UAB „A“ nedirbo.

2007 m. ji dirbo buhaltere įmonėje UAB „E“, kurioje direktoriumi buvo E. S. Nepamena, kiek metų pas jį dirbo, gal porą metų. Darbo sutartį pasirašė su E. S., nes jis buvo vienintelis vadovas. Nematė ar E. S. ant popieriaus buvo tiesioginis vadovas, tačiau atėjusi dirbti jį laikė vadovu. Šioje įmonėje akcininke nebuvo ir pasitarimuose nedalyvaudavo. Kai atėjo dirbti, įmonėje dar nebuvo R. G., nežino kas įmonėje kuriuo metu buvo akcininkas, kada ir kas tapo direktoriumi. Su R. G. padirbo gal pusę metų, nes ji (I. M.) išėjo iš darbo. Jokių problemų su E. S. nekilo, ateidavo kartą per savaitę ir sutvarkydavo viską. Jeigu jam kildavo buhalterinių klausimų, ji į juos atsakydavo. Visi buhalteriniai popieriai buvo saugomi kabinete, o su sutartimis visada dirbo R. G. Jų nelaikydavo pas E. S., tačiau nežino kur jie laikydavo tas sutartis. Iš pradžių įmonės patalpos buvo Žvėryne, E. S. turėjo atskirą kabinetą, o ji sėdėjo kartu su R. G. Kai įmonė persikraustė į Gedimino pr., jie turėjo atskirus savo kabinetus. Kasos knyga buvo saugoma įmonėje. Kasos išlaidų orderiai ir kasos pajamų orderiai buvo įrašomi į kasą ir vėliau viskas sudedama į kasos segtuvą, taip buvo pildoma kasos knyga. Kasos knyga buvo vedama programoje, būtinai spausdindavo ir popierinį variantą, nes kompiuteris galėjo sugesti. Ji atėjusi į darbą sutvarkydavo viską, ką reikėdavo sutvarkyti pagal jos darbo pobūdį. Prieigą prie buhalterinės programos turėjo visos buhalterės, ji ją turėjo įsirašiusi laikmenoje. Po jos dirbusi mergina dirbo su kita programa, o su kuo dirbo I. K. nežino. Nežino ir kas po to turėjo prieigą prie programos. Nematė prisijungimų prie banko sąskaitų, įmonė galimai turėjo vieną sąskaitą SEB banke. Nežino kas grynindavo pinigus ir ką darydavo po to, kai ji baigdavo darbą su praėjusio mėnesio išrašu. Neprisimena ar banko išrašus jai paduodavo R. G. ar E. S. Negali prisiminti ar E. S. ar R. G. jai buvo pateikę kokį nors finansinį dokumentą dėl grynųjų pinigų. Įmonės grynųjų niekada neturėjo, jai direktorė ar vadovas pasakydavo, kad yra tam tikra suma ir, kad ją reikia įforminti. Dokumentais, kuriuos jai paduodavo, ji tikėjo, nes suvedusi mėnesinį balansą galėjo matyti ar susiveda likučiai. Nesigilino į įmonės vadovavimą. Atėjus jai būdavo paruošti dokumentai, ji juos suvesdavo į apskaitą, susegdavo ir ką reikėdavo atiduodavo atsakingiems asmenims pasirašyti. Nematė įmonės valdymo struktūros ar steigimo akto. Įmonėje dirbo apie 200 žmonių, atsakingų asmenų buvo daug. Įmonės balansus teikdavo: sudarydavo balansą, kurio popierinį variantą palikdavo įmonei, o kitą balanso variantą perduodavo Registrų centrui. Ji kaip buhalterė turėjo įgaliojimą pateikti balansą ir tai privalėjo daryti, tam nebuvo reikalingi jokie parašai. Kai UAB „E“ dirbo finansininke, ji dėdavo savo parašą, o ant kasos pajamų orderio ir kasos išlaidų orderio buvo būtinas vadovo parašas. Nežino ar įmonės buhalterinėje apskaitoje buvo asmeninės E. S. lėšos. Sutartys, kurių pagrindų jai išrašydavo sąskaitas, jai nebuvo teikiamos. Gal atėjus dirbti kažkokias sąskaitas išrašydavo ir ji pati, bet paskui tai darydavo R. G. Kai atėjo dirbti R. G., sutarčių buvo daug, R. G. jai jas paduodavo suvedimui į buhalterinę apskaitą. Neprisimena, kas tuo metu buvo vadovas ir ar R. G. priimta į darbą iškart tapo vadove. Atėjus R. G. įmonėje atsirado daugiau klientų, R. G. viską tvarkydavo pati, nes ji (I. M.) tokių dalykų fiziškai negalėjo pati sužiūrėti. Niekam kitam neteikė duomenų apie įmonės finansinę būklę.

Ji dar dirbo įmonėje UAB „G“, kurioje E. S. norėjo patalpas įsigyti. Buvo tos įmonės akcininkė, bet nelabai ilgai, keli mėnesiai iki pardavimo. Tuo metu, kai dirbo, nematė, kad kažkokie statybos darbai UAB „G“ patalpose būtų atlikti. Apie statybos darbus girdėjo tik iš kalbų. E. S. sakė, kad nori įsigyti, bet kuriuo laikotarpiu, nepamena. Nežino, kodėl E. S. priėmė kitą sprendimą dėl patalpų. Susitarimas dėl „G“ verslo perdavimo nebuvo sudarytas. Neprisimena, kad ji būtų buvusi iniciatore plano dėl verslų sujungimo, neatsimena, kad jie būtų kažką planavę ir ji už tai būtų gavusi pinigus. Tarpininkavimo nebuvo, pas ją atėjęs žmogus perdavė nunešti voką E. S. ir ji tai padarė. UAB „G“ buvo 24 val. per parą veikianti taksi bendrovė. Neprisimena kuriuo metu tas vokas buvo paliktas. Kai atnešė voką nematė nei J. F., nei E. S. UAB „G“ pradžioje transporto paslaugas teikė įmonei UAB „E“, o ji kaip buhalterė nešdavo sąskaitas E. S., kuris atsiskaitydavo grynaisiais pinigais už suteiktas transporto paslaugas. Pinigų iš UAB „EM“ neėmė, apie juos nežino. Nežino kodėl du kaltinamieji nurodo kitaip ir teigia, kad čia yra pinigai už UAB „EM“. Neprisimena, kad jie trise būtų norėję kurti verslą. UAB „G“ už savo suteiktas paslaugas išrašydavo sąskaitą-faktūrą, kasos pajamų orderį, atnešdavo viską ir jai sumokėdavo grynais, kuriuos nunešdavo į UAB „G“ ir pinigus užpajamuodavo kasoje. UAB „EM“ su tuo visiškai nesusijusi.

UAB „EM“ užsiėmė statyba, joje dirbo J. F. ir jo komanda. Ji šios įmonės akcininke nebuvo, nežino kiek ten buvo darbuotojų, gal iki 10-15. Jų turėtų didesnių objektų neprisimena. UAB „EM“ ji nebedirba nuo 2007 m., o dar jai dirbant buvo atliktas VMI patikrinimas, kurio metu VMI neturėjo jokių pretenzijų ir pripažino, kad buhalterija vedama tvarkingai.

Kas sieja įmones UAB „EM“ ir UAB „E“, nežino. Žino, kad UAB „EM“ yra statybinė organizacija, o E. S. ir jo UAB „E“ užsiimdavo apsauginiais įrenginiais. Kai 2007 m. pradžioje išėjo iš UAB „EM“, daugiau su J. F. nebendravo. Kai dirbo įmonėje UAB „E“, nebuvo jokių šios įmonės santykių su UAB „EM“. Tvarkydama UAB „EM“ buhalteriją, ji ateidavo, paimdavo dokumentus, viską suvesdavo, susegdavo ir nurodydavo J. F., kur reikia pasirašyti. Kai buvo atėjusi VMI, ji paskambino J. F. ir pasakė, kad bus patikrinimas. Visi dokumentai buvo ofise, viską patikrino, jokių pretenzijų nepareiškė, joks dokumentas nebuvo dingęs ar suklastotas jos darbo laikotarpiu. UAB „EM“ ir J. F. realiai dirbo, nes įmonėje buvo darbuotojai. Nežino, kaip vertinti J. F. parodymus, kad pastatų remonto neatlikinėjo. Žino, kad E. S. planavo įsigyti taksi ir pervežimų verslą kartu su patalpomis. Kadangi ji anksčiau dirbo pas J. F. ir pažinojo jį, pasiūlė jį E. S. dėl remonto darbų, kadangi šis ieškojo statybininkų. Tikriausiai pasakė J. F. E. S. kontaktus. Daugiau kontaktų su J. F. ir E. S. nebuvo. Kai išėjo iš darbo pas E. S., vėliau užbėgdavo į jo įmonę su moterimis pakalbėti, kavos išgerti. Kartą J. F. jos prašė perduoti voką, todėl ji tą voką nunešė E. S., bet kas ten buvo, nežiūrėjo. Daugiau ji nieko nevežė.

Ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus palaiko, tačiau protokole yra netikslių vietų, nes ji buvo apklausiama 12 valandų. Netikslumai gali būti dalyje dėl to, kad jai nunešti dokumentus J. F. perdavė E. S. J. F. parodymai dėl UAB „EM“ dokumentų tvarkymo yra neteisingi, kadangi 2007 m. ji J. F. net nematė ir su juo susitikusi nebuvo. J. F. jai paskambino ir klausė ar nebūtų sunku nunešti minėtą voką E. S., ji tą padarė ir tuo viskas baigėsi. J. F. ji pati nieko nenešė, jo nematė nuo to momento kai išėjo iš darbo, o jis dar liko jai skolingas daug pinigų. E. S. tiesiog susipainiojo, nes jis norėjo pirkti taksi įmonę su patalpomis, o kadangi ji tada ten dirbo, ji tapo tarpininku, nes E. S. pasakė, kad: „G. nori parduoti šį verslą“. E. S. tuo susidomėjo ir tada jie tarėsi tarpusavyje. Vieną rytą jai paskambino G. žmona ir pasakė, kad E. S. atsisakė pirkti verslą. Ji tuo metu viena augino du vaikus, alga buvo 500 Lt, jai niekas ir nesumokėjo, nes verslą buvo atsisakyta pirkti. E. S. sumaišė aplinkybes, nes ji norėjo gauti tik tarpininkavimo mokestį, kadangi vienai buvo sunku išlaikyti vaikus.

Pagarsinus jos ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, patvirtino, kad ikiteisminio tyrimo metu davė teisingus parodymus.

2014 m. lapkričio 12 d. apklausta liudytoja apie savo pačios galimai padarytą nusikalstamą veiką (BPK 80 str. 1 p., 82 str. 3 d. pagrindais) I. M. parodė, kad UAB „B“ (ankstesnis pavadinimas buvo UAB „E“) dirbo maždaug 2006-2007 m. buhalterės pareigose. Ar pagal darbo sutartį jos pareigos buvo vyriausioji buhalterė ar tiesiog buhalterė, ji neatsimena, darbo sutarties neturi išsisaugojusi. Tuo metu kai ji dirbo šios įmonės buhaltere, kitų buhalterių nebuvo. UAB „B“ veikla buvo privati apsauga, apsaugos sistemų įrengimas ir priežiūra. Per jos darbo laikotarpį šioje įmonėje direktoriaus pareigas ėjo D. Ž. Įmonės akcininkas buvo E. S. (jaunesnysis). Ji įmonėje akcijų neturėjo ir prie įmonės valdymo neprisidėjo. Per jos darbo laikotarpį pradžioje įmonės patalpos buvo (duomenys neskelbtini). Po to, persikraustė adresu (duomenys neskelbtini), tame pačiame pastate kur yra viešbutis. Tose pačiose patalpose buvo ir jos darbo vieta. Įmonės buhalterinės apskaitos dokumentai taip pat buvo laikomi jos darbo vietoje. Kas įmonėje buvo atsakingas už kasą ir kas buvo atskaitingi asmenys, ji nežino. Bendrovės piniginėmis lėšomis (tiek sąskaitomis, tiek grynaisiais pinigais) per jos darbo laikotarpį disponavo tik E. S. (jaunesnysis) ir ji neturėjo priėjimo prie bendrovės lėšų. Visus su atliktais mokėjimais susijusius dokumentus E. S. jai pateikdavo įtraukti į apskaitą. PVM sąskaitas faktūras ir kasos orderius, taip pat avansines apyskaitas iš buhalterinės programos spausdino ji pati. Kokius duomenis reikia įrašyti į sąskaitas ir orderius, jai informaciją (banko sąskaitų išrašus, sąskaitas faktūras ar kitus dokumentus) pateikdavo R. G. Kokios buvo R. G. pareigos pagal darbo sutartį, ji tiksliai nežino. Kas sudarinėjo sutartis su klientais, tiksliai nežino. Valstybinei mokesčių inspekcijai UAB „B“ deklaracijas teikė ji (I. M.) per savo darbo laikotarpį. Po jos buhalterės pareigas perėmė I. K., kuri taip pat perėmė ir apskaitos dokumentus.

UAB „G“ ji pradėjo dirbti buhalterės pareigose nuo 1999 m. gruodžio mėn., o maždaug nuo 2003 m. iki 2007 m. direktorės pareigose. Įmonės veikla per jos darbo laikotarpį visą laiką buvo taksi ir krovinių gabenimo paslaugų teikimas. Nuo UAB „G“ veiklos pradžios, įmonės direktoriumi buvo G. K. iki maždaug 2003 m., po to ji iki maždaug 2007 m., po jos kurį laiką direktore buvo R. G., po jos H. T. UAB „G“ patalpos pradžioje buvo (duomenys neskelbtini), vėliau persikraustė adresu (duomenys neskelbtini) į patalpas, kurios priklausė G. K. Kada persikraustė, tiksliai neatsimena. Patalpose (duomenys neskelbtini) buvo taksi automobilių garažas, taip pat dispečerinė, administracinės patalpos, ten pat buvo jos (I. M.) darbo vieta.

UAB „EM“ ji dirbo buhalterės pareigose maždaug 2007 m. Kaip darbo sutartyje buvo įvardintos jos pareigos, t. y. buhalterė ar vyr. buhalterė, ji neatsimena. Darbo sutarties išsisaugojusi neturi. Tuo metu ji buvo vienintelė buhalterė. Įmonės direktoriumi buvo J. F. Įmonė vykdė statybų veiklą, konkrečiau vykdoma veikla - metalo konstrukcijų montavimas. Įmonės patalpos buvo (duomenys neskelbtini). Ten ji savo darbo vietos neturėjo. Ten tik ateidavo paimti ar grąžinti apskaitos dokumentus. Šios įmonės apskaitą ji tvarkė pas save namie. UAB „EM“ registrus vedė per buhalterinę programą „AMB“. Nutraukusi darbo sutartį UAB „EM“ visus apskaitos dokumentus ji paliko UAB „EM“ patalpose (duomenys neskelbtini), kartu sudarė perduodamų dokumentų aktą, kurį ten pat paliko. Šio akto antro egzemplioriaus neturi, nes jame nepasirašė J. F. Kas po jos perėmė šios įmonės apskaitos tvarkymą, jai nežinoma.

Dėl sandorių tarp UAB „B“ (UAB „E“) ir UAB „EM“ gali paaiškinti, kad E. S. (jaunesnysis) planavo įsigyti iš UAB „G“ taksi ir pervežimų verslą kartu su patalpomis (duomenys neskelbtini). Tuo pačiu jis norėjo ten padaryti remontą. Kadangi ji pažinojo statybininką J. F., tokiu būdu ji E. S. nurodė, kad remonto darbus galėtų atlikti J. F. Apie tai ji pranešė ir J. F., perdavė jam E. S. kontaktus ir toliau dėl statybos darbų nieko nederino ir neorganizavo. Po kiek laiko jos J. F. paprašė perduoti E. S. kažkokius su statybomis susijusius dokumentus, sudėtus į įmautę. Kas tai per dokumentai buvo, ji nežiūrėjo, tačiau pirmame lape matė, kad buvo užrašyta „sąmata“. Šiuos dokumentus ji nuvežė E. S. į UAB „B“ patalpas (duomenys neskelbtini). Po to, po kažkiek laiko pats E. S. jos prašė kažkokius dokumentus nuvežti J. F. ir ji tą padarė. Kokie tai buvo dokumentai, ji nežino. Ar E. S. perdavinėjo pinigus J. F., ji taip pat nežino. Ar J. F. atlikinėjo statybos, remonto darbus patalpose (duomenys neskelbtini), ji taip pat nežino. Šių metų pavasarį ji lankėsi tose patalpose ir nepastebėjo žymių pasikeitimų. Dėl E. S. planų įsigyti patalpas (duomenys neskelbtini), kiek žino, jis atsisakė įsigyti šias patalpas ir taksi verslą.

Į klausimą, kokiomis aplinkybėmis, kas, kokiu pagrindu surašė ir pasirašė UAB „EM“ PVM sąskaitas faktūras ir kasos pajamų orderius, kurie buvo įtraukti į bendrovės UAB „B“ (ankstesnis pavadinimas UAB „E“) apskaitą, I. M. parodė: kas surašė ir pasirašė išvardintas UAB „EM“ PVM sąskaitas faktūras ir kasos pajamų orderius, ji nežino. Šie dokumentai yra už tą laikotarpį, kai ji jau nedirbo UAB „EM“ buhaltere, todėl jų negalėjo surašyti. Tuo labiau iš šių dokumentų formos matyti, kad jie atspausdinti per kitą buhalterinę programą, negu, kad ji naudojo. Kas juos atspausdino, jai nežinoma. Šiose UAB „EM“ sąskaitose ir orderiuose jos parašų nėra. Taip pat nežino ar šiose sąskaitose ir orderiuose nurodytos sumos buvo sumokėtos ir nežino ar šiuose dokumentuose nurodytos paslaugos buvo suteiktos (14 t., b. l. 134-141).

Kaltinamasis J. F. teisiamojo posėdžio metu kaltu iš dalies prisipažino ir parodė, kad I. M. dirbo pas jį įmonėje UAB ,,EM“ buhaltere (jis buvo direktorius), o su kitais kaltinamaisiais nebuvo susitikęs ar bendravęs. Su įmonėmis UAB ,,B“' ir UAB „E“, UAB ,,A“ niekada nedirbo ir su niekuo nebuvo susitikęs. Pinigų bankiniais pavedimais iš UAB ,,A“ į savo įmonės sąskaitą negavo. Dėl PVM sąskaitų faktūrų, išrašytų UAB „E“ negali nieko paaiškinti, nes tuo užsiėmė jo buhalterė, o jis visai nesikišo į šiuos reikalus. Kai jam ikiteisminio tyrimo parodė sąskaitas faktūras, jis pasakė, kad ten yra jo parašai. Kiek pamena, jis pasirašė tuščius blankus, kadangi reikėjo padaryti balansą už dvejus metus, nes kai pirko tą firmą, nebuvo padaryti balansai. Daugiau jis niekur nepasirašinėjo. Kai nusipirko įmonę, buhalterinius dokumentus jam perdavė. Dalį dokumentų buhalterė patikrino ir pasakė, kad už dvejus metus nesuvestas balansas, todėl jis paprašė I. M. padaryti balansą. (duomenys neskelbtini), buvo saugomi visi įmonės buhalteriniai dokumentai, o kai reikėdavo, I. M. juos pasiimdavo su savimi. UAB „EM“ tik montavo metalo konstrukcijas, o pastatų remonto darbų neatlikinėjo. 2008 metų pradžioje, dėl kilusios krizės, jo įmonė nustojo veikti, nes trūko pinigų atlyginimams, o įmonės buhalteriniai dokumentai liko (duomenys neskelbtini). Jis policijai atvežė viską, ką dar turėjo namuose dėl įmonės UAB „EM“, pas jį daugiau nieko neliko. Jo įmonės dokumentus atnešė A., kuris yra jo draugas ir gyvena (duomenys neskelbtini). Bet tai buvo tik dalis dokumentų. Paskui atvažiavo į (duomenys neskelbtini), kur jis nuomojo įmonei patalpas. Bet ten įmonė, kuri nuomojo patalpas, išvalė visas patalpas ir jas užrakino. Jie bandė ieškoti dokumentų, bet jų nerado. Dėl šito atvejo jo įmonei paskyrė baudą. Dėl to, kad įmonė nustojo veikti 2008 metais, o I. M. jam atnešė pasirašyti dokumentus 2009 metais, paaiškino, kad jis gyveno (duomenys neskelbtini) ir jam paskambino I. M., o jis jos prašė, kad padarytų balansą už dvejus metus. Įmonei dar nebuvo paskelbtas bankrotas, todėl galvojo, kad dar viskas susitvarkys, kas nors atsiskaitys. Vėliau jis nuvažiavo pas I. M. bei pasirašė dokumentus. Jis pasirašinėjo ant tuščių dokumentų blankų, nes skubėjo, kadangi jam sudėtinga iš (duomenys neskelbtini) atvažiuoti. Jis pasirašė tuščius blankus, nes su I. M. visada buvo normalūs, pasitikėjimu grįsti santykiai. I. M. išrašė kasos orderius, o jis juos pasirašė, kad nesėdėti įmonėje ir nelaukti, kol kuri nors įmonė perves pinigus. I. M. pastovios darbo vietos jo įmonėje neturėjo, bet ji turėjo savo ofisą. I. M. kartais atvažiuodavo į jo ofisą, atveždavo kokius nors dokumentus, ataskaitas, kažką reikėdavo pasirašyti, o tuo metu, kai pasirašė šiuos blankus,  jis jau ofiso neturėjo, todėl ir atvažiavo tuo metu į Fabijoniškes iš (duomenys neskelbtini). Jau beveik dvejus metus įmonė nedirbo, bet dar vis tikėjosi, kad įmonei perves skolas. Jis nurodydavo, kokias faktūras ir kokias sumas išrašyti, o I. M. visą laiką išrašydavo sumas taip, kaip jis prašydavo. I. M. išrašytas faktūras jis toliau kitai įmonei perduodavo. Ant tuščių blankų, kuriuos jis pasirašė, buvo tik numeriai, bet tai buvo ne PVM sąskaitos faktūros, o kasos orderiai. Kiek tuščių blankų pasirašė, neprisimena, gal apie dešimt. Sumos nebuvo nurodytos, bet anksčiau įmonės duodavo grynais tik nedidelėmis sumomis. Už kuriuos metus reikėjo sutvarkyti įmonės balansą, neprisimena. Ar I. M. sutvarkė jo įmonės balansą, neprisimena, nes tuo metu jis buvo Vokietijoje. Kada su I. M. buvo nutraukta darbo sutartis, neprisimena. Pamena, kad I. M. pati paprašė nutraukti darbo sutartį, nes nebuvo darbo. Kai pirko savo įmonę, nebuvo pasirašytas dokumentų priėmimo-perdavimo aktas. Kitos įmonės su jo įmone atsiskaitinėjo dažniausiai bankiniais pavedimais. Kartais mokėdavo ir grynaisiais, bet buvo išrašomi kasos orderiai, o jis paskambindavo I. M., kuri išrašydavo kasos orderį. Tuomet jis arba L. atvažiuodavo jo paimti, nuveždavo į įmonę (tokios sumos buvo iki 20 000 litų, ne didesnės). 

Patvirtino, kad ikiteisminio tyrimo metu davė teisingus parodymus.

2017-07-19 apklaustas įtariamuoju J. F. parodė, kad psichikos ir priklausomybės ligomis nesirgo ir dėl jų nebuvo gydytas. Jam įteikto 2017-07-19 pranešimo apie įtarimą esmė yra suprantama. Apie įtarime nurodytas aplinkybes jis davė parodymus 2014-02-11 apklaustas šioje byloje kaip specialusis liudytojas ir pasilieka prie savo ankstesnių parodymų, tai yra: maždaug 2006 m. kartu su savo pažįstamu L. B. nusprendė nupirkti uždarąją akcinę bendrovę ir per ją vykdyti statybų verslą. Tokiu būdu per viešai skelbiamą informaciją internete L. B. surado parduodamą UAB „J“, į. k. (duomenys neskelbtini). Įmonę pardavinėjo M. M. Prieš tai jis (J. F.) jo nepažinojo, jų nesiejo nei asmeniniai nei darbo santykiai. Maždaug 2006 m. rudenį, datos tiksliai neatsimena, iš anksto susitarus su M. M., jis su L. B. atvyko prie VĮ „Registrų centras“, esančio adresu V. Kudirkos g. 18, Vilniuje, ir ten susitiko su M. M. Tada jie trise užėjo į VĮ „Registrų centras“ patalpas ir ten užpildė bei pasirašė su įmonės pirkimu – pardavimu susijusius dokumentus. Kokius konkrečiai jis dokumentus tuo metu pasirašė, dabar tiksliai neatsimena. Atsimena, kad M. M. turėjo kažkokį įgaliojimą, leidžiantį jam atlikti registravimo veiksmus. VĮ „Registrų centras“ pasirašius dokumentus, jis (J. F.) buvo įregistruotas UAB „J“ akcininku bei direktoriumi. Tą pačią dieną, prie VĮ „Registrų centras“ V. Kudirkos g. 18, Vilniuje, M. M. jam perdavė UAB „J“ dokumentus, maždaug apie 6-7 segtuvus. Ar buvo pasirašomas dokumentų priėmimo – perdavimo aktas, jis neatsimena. Už įmonės įsigijimą jis M. M. sumokėjo grynais pinigais apie tris tūkstančius litų. Vėliau M. M. jis nematė, su juo jokių reikalų neturėjo. Šiek tiek vėliau pakeitė įmonės pavadinimą į UAB „EM“. Iššifravus šis pavadinimas reikštų metalo konstrukcijų montavimas. Šis pavadinimas atspindi realiai įmonės vykdytą veiklą. Pakeitus pavadinimą, taip pat pagamino įmonės antspaudą ir nuvykus į bankus, pasirašė su sąskaitų atidarymu susijusius dokumentus. Jo vadovavimo metu UAB „EM“ veiklą vykdė vienu adresu, tai (duomenys neskelbtini), nuomojamose patalpose. Dėl to buvo sudaryta nuomos sutartis. Kas yra patalpų savininkas, jis neatsimena. UAB „EM“ patalpos buvo pastato pirmame aukšte. Šiose patalpose dirbo ir turėjo savo darbo vietas L. B., kuris įmonėje ėjo komercijos direktoriaus pareigas ir sekretorė vardu J. (jos pavardės nepamena). Įmonės apskaitą tvarkė buhalterė I. M. Įmonės buhalterinės apskaitos dokumentai visą laiką buvo laikomi minėtose  įmonės patalpose (duomenys neskelbtini). Buhalterė I. M. savo darbo vietos UAB „EM“ patalpose (duomenys neskelbtini) neturėjo. Apskaitos dokumentų pasiimti ar atiduoti ji atvykdavo į įmonės patalpas Vytenio g. 50. I. M. naudojosi UAB „EM“ buhalterinės apskaitos programa, įrašyta į kompaktinį diską. Ši programa visą laiką buvo pas ją ir tik ji programa naudojosi. Per buhalterinę programą I. M. spausdino PVM sąskaitas faktūras ir kasos orderius. Kokiems klientams ir kokiai sumai reikia atspausdinti sąskaitas, buhalterei I. M. nurodydavo jis pats arba L. B. Atspausdintuose dokumentuose jis pasirašinėjo kaip vadovas. Klientai visą laiką atsiskaitinėjo bankiniais pavedimais pervesdami pinigų sumas į UAB „EM“ sąskaitas. Atsimena, kad kelis kartus iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo grynais pinigais gavęs nedideles pinigų sumas, t. y. apie kelis tūkstančius litų už atliktus darbus. Kitų atvejų, kad jam kas nors mokėtų grynais pinigais, nebuvo. Įmonė sąskaitas turėjo, kiek pamena, bankuose „Snoras“, „Medicinos bankas“ ir „Swedbank“. Prisijungimų prie sąskaitų kodus turėjo tik jis pats ir tik jis prisijunginėjo prie sąskaitų. Įmonėje UAB „EM“ kasininkas ir atskaitingas asmuo paskirtas nebuvo. Įmonė daugiausiai atsiskaitymus vykdydavo bankiniais pavedimais. Pavedimus atlikdavo jis. Retais atvejais buvo atsiskaitymų ir grynais pinigais, tačiau nedidelėmis sumomis. Apie UAB „A“ (UAB „B“, „E“) veiklą jam nieko nežinoma. Jam parodytuose UAB „EM“ kasos pajamų orderiuose ir PVM sąskaitose – faktūrose, kurie išrašyti bendrovei „E“, t. y.:

PVM sąskaitoje – faktūroje 2009-02-27 serija (duomenys neskelbtini) Nr. 28 sumai 81 406,71 Lt,

PVM sąskaitoje – faktūroje 2009-03-30 serija (duomenys neskelbtini) Nr. 29 sumai 143 763,90 Lt,

PVM sąskaitoje – faktūroje 2009-03-30 serija (duomenys neskelbtini) Nr. 30 sumai 346 689,20 Lt,

PVM sąskaitoje – faktūroje 2009-04-30 serija (duomenys neskelbtini) Nr. 30 sumai 10 124,52 Lt,

PVM sąskaitoje – faktūroje 2009-05-29 serija (duomenys neskelbtini) Nr. 31 sumai 82 581,24 Lt,

PVM sąskaitoje – faktūroje 2009-06-30 serija (duomenys neskelbtini) Nr. 32 sumai 155 771,00 Lt,

PVM sąskaitoje – faktūroje 2009-07-31 serija (duomenys neskelbtini) Nr. 33 sumai 261 991,59 Lt,

PVM sąskaitoje – faktūroje 2009-08-28 serija (duomenys neskelbtini) Nr. 34 sumai 208 012,00 Lt,

PVM sąskaitoje – faktūroje 2009-08-31 serija (duomenys neskelbtini) Nr. 35 sumai 47 731,53 Lt,

PVM sąskaitoje – faktūroje 2009-09-10 serija (duomenys neskelbtini) Nr. 37 sumai 104 302,00 Lt,

PVM sąskaitoje – faktūroje 2009-09-29 serija (duomenys neskelbtini) Nr. 38 sumai 99 490,81 Lt,

PVM sąskaitoje – faktūroje 2009-10-28 serija (duomenys neskelbtini) Nr. 47 sumai 170 944,19 Lt,

PVM sąskaitoje – faktūroje 2009-11-27 serija (duomenys neskelbtini) Nr. 40 sumai 280 552,90 Lt,

PVM sąskaitoje – faktūroje 2009-12-24 serija (duomenys neskelbtini) Nr. 43 sumai 329 483,00 Lt,

PVM sąskaitoje – faktūroje 2010-01-28 serija (duomenys neskelbtini) Nr. 45 sumai 329 846,00 Lt,

PVM sąskaitoje – faktūroje 2010-02-26 serija (duomenys neskelbtini) Nr. 47 sumai 306 130,00 Lt,

PVM sąskaitoje – faktūroje 2010-06-29 serija (duomenys neskelbtini) Nr. 59 sumai 479 644,00 Lt,

Kasos pajamų orderyje 2009-10-28 serija (duomenys neskelbtini) Nr. 106, sumai 170 944,19 Lt,

Kasos pajamų orderyje 2009-04-30 serija (duomenys neskelbtini) Nr. 96 sumai 300 000,00 Lt,

Kasos pajamų orderyje 2009-07-31 serija (duomenys neskelbtini) Nr. 97 sumai 200 000,00 Lt,

Kasos pajamų orderyje 2009-09-11 serija (duomenys neskelbtini) Nr. 98 sumai 397 000,00 Lt,

Kasos pajamų orderyje 2009-09-30 serija (duomenys neskelbtini) Nr. 99 sumai 298 175,30 Lt,

Kasos pajamų orderyje 2009-11-27 serija (duomenys neskelbtini)Nr. 108 sumai 300 000,00 Lt,

Kasos pajamų orderyje 2009-12-24 serija (duomenys neskelbtini) Nr. 110 sumai 310 035,90 Lt,

prie jo vardo ir pavardės yra jo parašai, t. y. juos pasirašė jis. Ten kur ranka įrašytas jo vardas ir pavardė, yra jo rašysena. Abejonių jam kelia tik PVM sąskaitoje – faktūroje 2009-03-30 serija (duomenys neskelbtini) Nr. 30 sumai 346 689,20 Lt prie jo pavardė esantis parašas, t. y. jis yra ne toks kaip jis paprastai pasirašinėja, gali būti, kad jis yra ne jo. Kokiomis aplinkybėmis jis pasirašė šiuos dokumentus, tiksliai neatsimena, bet kaip ir minėjo, juos galėjo jam duoti pasirašyti I. M. Už kokias paslaugas šie dokumentai išrašyti, jis taip pat nežino. Statybos darbų bendrovei „E“ (UAB „B“), taip pat adresu (duomenys neskelbtini), UAB „EM“ neatlikinėjo, jokių paslaugų neteikė ir minėtų sumų nei jis asmeniškai nei UAB „EM“ nėra gavę. Per visą jo vadovavimo laikotarpį nuo 2006 m. UAB „EM“ vykdė veiklą susijusią tik su statybomis, metalo konstrukcijų montavimu. Įmonė veiklą vykdė maždaug iki 2008 m. Teismo sprendimu maždaug 2009 m. bendrovei „EM“ iškelta bankroto byla. Pablogėjus įmonės finansinei padėčiai ir nustojus vykdyti veiklą, taip pat negalėjo apmokėti už patalpų nuomą (duomenys neskelbtini), todėl patalpų savininkai užrakino UAB „EM“ nuomotas patalpas, kur pasiliko ir visi UAB „EM“ dokumentai. UAB „J“ dokumentus, maždaug apie 6-7 segtuvus, kuriuos jam perdavė M. M., maždaug 2007 m. paėmė Valstybinė mokesčių inspekcija ir negrąžino. Dėl UAB „EM“ dokumentų jis buvo apklaustas Vilniaus aps. Ekonominių nusikaltimų tyrimo skyriuje baudžiamojoje byloje Nr. 10-1-01239-12. Prie šios bylos jis pateikė dalį dokumentų, susijusių su UAB „EM“, kuriuos jam pavyko pas save surasti, tai įvairios sutartys su užsakovais, sąskaitos ir kt. Didžioji dalis UAB „EM“ dokumentų liko minėtose patalpose (duomenys neskelbtini). Papildomai prie savo minėtų ankstesnių parodymų, gali patikslinti, kad maždaug 2009 m., kai UAB „EM“ praktiškai nustoto vykdyti veiklą, jam paskambino I. M. ir pasakė, kad reikia iki galo sutvarkyti UAB „EM“ buhalteriją ir, kad jis turi pasirašyti dokumentuose. Tada jis atvyko į I. M. darbo vietą, į kažkokios taksi įmonės patalpas, esančias (duomenys neskelbtini) (adreso tiksliai neatsimena), kur I. M., jo žiniomis, dirbo buhaltere. Ten ji jam davė pasirašyti tuščiuose UAB „EM“ PVM sąskaitų faktūrų ir kasos pajamų orderių blankuose. Šiuose dokumentuose, kiek atsimena, buvo nurodytos tik datos, dokumentų numeriai, UAB „EM“ pavadinimas, tačiau juose nebuvo nurodytos pinigų sumos, paslaugų pavadinimai ir kitų įmonių pavadinimai. Ar tai buvo tie patys minėti dokumentai, išrašyti įmonei UAB „A“ (UAB „B“, „E“), jis nežino, nes neatsimena. Jo manymu, tai buvo tie patys minėti dokumentai, nes tai buvo vienintelis kartas, kai jis pasirašė tuščiuose UAB „EM“ dokumentų blankuose. Tuo metu kai jis pasirašinėjo tuščiuose dokumentų blankuose, su juo kitų asmenų nebuvo, išskyrus tose pačiose patalpose dirbusius taksi operatorius (operatores), kurių jis nepažįsta ir I. M. Pasirašant šiuose dokumentuose, jam jokių įtarimų nekilo, jis I. M. pasitikėjo, nes anksčiau I. M. jam buvo teikusi pasirašyti užpildytus UAB „EM“ apskaitos dokumentus. Jokio atlygio už dokumentų pasirašymą, jis negavo. Asmenys, kurių vardai ir pavardės E. S. ir R. G., jam yra nežinomi (15 t., b. l. 3-4, 14-17).

Liudytoja R. K. teismui parodė, kad pažįsta visus kaltinamuosius, tačiau nepamena visų aplinkybių, nes viskas buvo labai seniai. Kai ji dirbo UAB „G“ E. S. atvarydavo mašinas, limuzinus, bet su juo jokių dokumentų nė karto nėra pasirašiusi. Su R. G. neteko spręsti buhalterinių klausimų.

Pagarsinus jos ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, patvirtino, kad ikiteisminio tyrimo metu davė teisingus parodymus.

2014-03-19 apklausta kaip liudytoja apie savo pačios galimai padarytą nusikalstamą veiką (BPK 80 str. 1 p., 82 str. 3 d. pagrindais), taip pat 2017-10-31 apklausta kaip liudytoja R. K. parodė, kad ji dirbo bendrovėse UAB „G“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“, kurios vykdė taksi veiklą. Įmonių patalpos ir jos pačios darbo vieta buvo adresu (duomenys neskelbtini). Šios patalpos nuosavybės teise priklausė jos buvusiam sutuoktiniui G. K. Apie UAB „EM“ įmonę jai nieko nežinoma. Per jos darbo laikotarpį patalpose (duomenys neskelbtini), ši įmonė ar kiti asmenys jokių statybos darbų (duomenys neskelbtini), neatlikinėjo. Įvairius remonto darbus, kiek teko matyti, atlikinėjo pats patalpų savininkas G. K. UAB „G“ buhalterinę apskaitą tvarkė J. S., vėliau I. M. UAB „G“ direktoriumi buvo G. K., vėliau I. M., R. G. UAB „(duomenys neskelbtini)“ kasininke buvo I. M. UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriais buvo I. M., vėliau R. K., V. S., D. J., D. R. Apie UAB „B“ (buvęs pavadinimas UAB „E“) jai žinoma tiek, kad ši įmonė vykdė veiklą, susijusią su apsaugos paslaugų teikimu.  UAB „B“ (UAB „E“) kažkuriuo metu nuomojosi patalpas – automobilių garažus, esančius (duomenys neskelbtini), iš UAB „G“, kur laikė limuzinus. Taip pat, kiek atsimena, UAB „G“ bendrovei „B“ (UAB „E“) teikė transporto paslaugas, t. y. vežiojo UAB „B“ (UAB „E“) darbuotojus. Žino, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ teikė klientų paieškos paslaugas įmonei UAB „B“ ir tai jai žinoma tik iš I. M. žodžių, kadangi jai nežinoma kokiomis aplinkybėmis, kas ir su kuo susitarė dėl klientų paieškų, kaip ir kas ieškojo klientus. I. M. jai tik nurodydavo UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu išrašyti įmonei UAB „B“ PVM sąskaitas – faktūras ir kasos pajamų orderius, tai pat nurodydavo ir sumas. Taip pat UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitas ir orderius įmonei UAB „B“ išrašydavo ir pati I. M. Savo išrašytas ir pasirašytas UAB „G“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitas bei orderius ji atiduodavo I. M. ir nežino, kam toliau šie dokumentai buvo pateikiami. Ji asmeniškai UAB „G“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ kasos pajamų orderiuose nurodytų sumų grynais pinigais iš UAB „B“ nėra gavusi, nors juos I. M. prašymu pasirašydavo. Ar UAB „B“ sumokėjo visas pinigų sumas įmonėms UAB „G“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“, nežino. Yra mačiusi, kaip I. M. į savo darbo vietą atnešdavo UAB „G“ kasos pajamų orderius su grynaisiais pinigais, tačiau nežino, kokios ten tiksliai sumos buvo (1 t., b. l. 122-128, 126-128).

        Liudytoja D. J. teismui parodė, kad pažįsta buhalterę I. M. 2009-05-21 UAB „EM“ buvo iškelta bankroto byla. Nuo 2009 iki 2012 metų buvusiam bankroto administratoriui nepavyko susisiekti nei su įmonės vadovu, nei su buhaltere, tiesiog buvo vilkinama bankroto procedūra, jokie dokumentai nebuvo perduoti, todėl paskirtas bankroto administratorius atsistatydino, o 2012 m. vasario mėn. buvo paskirta jų UAB „(duomenys neskelbtini)“ toliau vykdyti UAB „EM“ bankroto bylą. Ji buvo UAB „(duomenys neskelbtini)“ bankroto administratoriaus įgaliotas asmuo. Jai pavyko tik telefonu bendrauti su kaltinamuoju J. F., kuris tik žadėjo perduoti dokumentus, tačiau taip ir neperdavė. Tada jie iniciavo pareiškimą dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo, nes nebegalėjo vilkinti to bankroto. Kažkuriuo metu J. F. telefonu pasakė, kad dokumentai turėtų būti buveinėje (duomenys neskelbtini). Jie ten nuvyko su buhaltere, o buvę savininkai atidarė tą patalpą, kur buvo įmonė, tačiau patalpa buvo tuščia. Vėliau J. F. sakė, kad dokumentai gali būti pas buhalterę I. M. Jie su ta buhaltere bendravo, bet ji buvo labai piktybiška ir nieko neperdavė. I. M. buvo įmonės buhalterė laikotarpiu, kurį jie tikrino, nes ji sudarinėjo 2006 metų balansą. Paskutiniai apskaitos duomenys buvo 2006 metų, o toliau apskaitos dokumentai nebuvo teikiami. I. M. sakė, kad nieko neturi, kad jai neįdomu, siūlė važiuoti į ofisą ir ieškoti. Po I. M. įmonėje daugiau buhalterių nebuvo. Po 2007 metų, kuomet I. M. nutraukė darbo sutartį, du metus nebuvo teikiama nei finansinė atskaitomybė, nei jokie kiti dokumentai. Pareiga teikti įmonės buhalterinius dokumentus yra įmonės vadovui, bet buhalteris, išeidamas iš darbo, turėjo perduoti dokumentus tam, kuris perima buhalteriją, bet jokio dokumentų perdavimo akto nebuvo. J. F. teigė, jog dalis dokumentų buvo likę pas buhalterę I. M. Kai I. M. nutraukė darbo sutartį, direktoriui du metus buvo pareiga užtikrinti buhalterinės apskaitos tvarkymą. Jie ieškojo įmonės turto ir dokumentų, nes įmonės vadovas turėtų juos perduoti bankroto administratoriui. Jiems svarbiausia gauti dokumentus, kad būtų kažkokia galimybė išieškoti ar iš debitorių ar iš kur kitur, kad atsiskaityti su įmonės kreditoriais, t. y. Sodra, Mokesčių inspekcija, nes suma buvo didelė. Kažkuriuo metu J. F. pažadėjo atvežti dokumentų segtuvą, kurį jiems pristatė žmogus vardu A. A. paaiškino, kad jam šitą segtuvą perdavė J. F. Kai jis tą segtuvą perdavė, tada jie pagal tai, ką perdavė, iš naujo rašė pareiškimą dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo pagal kitas nusikalstamas veikas, nes ten jau buvo ir balansas, ir ataskaitos, iš kurių matėsi, kad įmonė turėjo ir turto. Tuo tarpu ikiteisminis tyrimas pagal BK 245 straipsnį buvo nutrauktas. Jie kreipėsi į visus Lietuvos bankus, išsitraukė duomenis nuo 2006 m. gruodžio mėn., kada J. F. tapo įmonės vadovu, iki pat įmonės bankroto iškėlimo. Per tą laikotarpį nustatė, kad iš įmonės sąskaitos pasisavinta didelė piniginė suma. Perduotame segtuve buvo sąskaitos- faktūros pirktų medžiagų, atskirų dokumentų krūva, kur matėsi, kad įmonės vardu buvo įsigytas ir automobilis BMW. Ji apyrašo nedarė. Kadangi buvo tik dalis dokumentų ir pagal tuos dokumentus jie nieko negalėjo nustatyti, todėl buvo kažkokia dalis dokumentų perduota ikiteisminiam tyrimui, o daugiau dokumentų nebuvo. Kaip buvo išrašyti dokumentai, ar fiktyviai, ar teisingai, ji negali atsakyti.        

Pagarsinus jos ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, patvirtino, kad ikiteisminio tyrimo metu davė teisingus parodymus.

        2014-02-11 apklausta liudytoja D. J. parodė, kad Vilniaus apygardos teismas 2009-05-21 nutartimi pagal VSDFV Vilniaus skyriaus ieškinį iškėlė bankroto bylą UAB „EM“, į. k. (duomenys neskelbtini). Šia nutartimi bankroto administratoriumi buvo paskirta UAB „(duomenys neskelbtini)“. Administratoriaus UAB „(duomenys neskelbtini)“ iniciatyva Vilniaus apygardos teismas 2012-02-20 nutartimi atstatydino bankroto administratorių UAB „(duomenys neskelbtini)“. Ta pačia nutartimi bankroto administratoriumi buvo paskirta UAB „(duomenys neskelbtini)“. UAB „(duomenys neskelbtini)“ įgaliojimo pagrindu atstovauja ji (D. J.) ir tvarko visus su UAB „EM“ bankroto procedūra susijusius reikalus. 2010-08-31 teismo nutartimi patvirtinti BUAB „EM“  kreditorių finansiniai reikalavimai sumai 246 923,16 Lt. Nei vieno iš kreditorių reikalavimų patenkinta nebuvo ir skolų išieškota taip pat nebuvo, kadangi UAB „EM“ neperdavė bankroto administratoriui jokio turto ir dokumentų, reikalingų bankroto procedūrai vykdyti. 2012-05-28 į UAB „(duomenys neskelbtini)“ biurą, esantį (duomenys neskelbtini), vyras, prisistatęs vardu A., atnešė UAB „EM“ dokumentus. A. paaiškino tik tiek, kad jis dokumentus atnešė nuo J. F. ir, kad J. F. pas jį dirba. Dokumentų priėmimo – perdavimo akto A. nepasirašė. Tarp pateiktų dokumentų buvo UAB „EM“ PVM sąskaitos faktūros ir kiti dokumentai, kurių gerai neatsimena, viso 73 lapai, taip pat UAB „EM“ apvaliojo antspaudo klišė. Šiuos visus UAB „EM“ dokumentus ji (D. J.) perdavė Vilniaus aps. VPK Ekonominių nusikaltimų tyrimo skyriui prie atliekamo ikiteisminio tyrimo Nr. 10-1-01239-12 ir jokių UAB „EM“ apskaitos dokumentų pas ją neliko. Iš šių pateiktų dokumentų nėra galimybės nustatyti UAB „EM“ veiklos, turto, įsipareigojimų dydžio, debitorių. Nežinant UAB „EM“  debitorių, nėra galimybės išieškoti kažkokių sumų ir patenkinti kreditorių reikalavimus. Ar tarp gautų UAB „EM“ dokumentų buvo kokių nors duomenų apie sandorius su UAB „B“ („E“), ji to nepastebėjo. UAB „EM“ nevykdė Vilniaus apygardos teismo 2009-05-21 nutarties įpareigojimų ne vėliau kaip per 15 d. nuo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos, perduoti administratoriui įmonės turtą pagal balansą, ir visus dokumentus. Administratorius, negalėdamas vykdyti bankroto procedūrų, kreipėsi į antstolius I. G. bei P. K. dėl vykdymo veiksmų atlikimo, kurie informavo, kad UAB „EM“ nekilnojamojo turto, automobilių bei piniginių lėšų bankuose nebuvo rasta. Pagal UAB „EM“ sąskaitų išrašus buvo nustatyta, kad iš įmonės sąskaitų buvo išgryninta 493 110 Lt. Atsižvelgiant į tai, kad J. F. buvo suteikta teisė disponuoti banko sąskaitomis, manytina, kad šias lėšas pasisavino būtent J. F. Šių pinigų panaudojimą pagrindžiančių dokumentų administratoriui pateikta nebuvo. Dėl to bankroto administratorius UAB „(duomenys neskelbtini)“ kreipėsi į teismą civilinio proceso tvarka ir 2013-07-24 Vilniaus apygardos teismas priėmė sprendimą už akių, kuriuo priteisė ieškovui BUAB „EM“ iš atsakovo J. F. 493 110 Lt. J. F. teisminiuose procesuose nedalyvavo ir paaiškinimų dėl piniginių lėšų panaudojimo nepateikė. UAB „EM“ balansų bankroto dienai taip pat nepateikė. Pagal VĮ „Registrų centras“ duomenis, UAB „EM“ paskutinius balansus teikė už 2006 m. Būtent pagal šiuos balansus nustatyta, kad 2006 m. gruodžio 31 d. įmonės sąskaitoje ar kasoje turėjo būti 169 411 Lt. Tačiau kaip buvo panaudotos šios lėšos, duomenų nėra. Todėl bankroto administratorius UAB „(duomenys neskelbtini)“ kreipėsi į teismą civilinio proceso tvarka ir 2013-03-12 Vilniaus apygardos teismas priėmė sprendimą už akių, kuriuo priteisė ieškovui BUAB „EM“ iš atsakovo J. F. 169 411 Lt. J. F. vėl gi šiuose teisminiuose procesuose nedalyvavo ir paaiškinimų dėl piniginių lėšų panaudojimo nepateikė. Dėl UAB „EM“ dokumentų nepateikimo ir pasisavintų piniginių lėšų administratorius UAB „(duomenys neskelbtini)“ kreipėsi į Vilniaus aps. VPK Ekonominių nusikaltimų tyrimo skyrių, kur pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 10-1-01239-12. 2012-02-20 teismo nutartimi UAB „EM“ pripažinta bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto (1 t., b. l. 156-157).

        Liudytojas G. K. teismui parodė, kad pažįsta I. M. Jis buvo seniai apklaustas, todėl nieko neatsimena. Jis dirbo UAB „G“. UAB „EM“ nežino, nes su ja asmeniškai jokių sutarčių nesudarinėjo, o UAB „G“ gal ir sudarinėjo. Patalpas adresu (duomenys neskelbtini), jis įsigijo kaip garažus apie 1996 m. Remonto darbams nieko nesamdė, o viską pats atliko - suko gipskartonį, tinkavo, plyteles dėjo.

Pagarsinus jo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, patvirtino, kad ikiteisminio tyrimo metu davė teisingus parodymus.

2014-03-12 apklaustas liudytoju G. K. parodė, kad jis dirbo bendrovėse UAB „G“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“, kurios vykdė taksi veiklą. Jo pareigos bendrovėje „G“ buvo direktorius, po to direktoriaus pavaduotojas. Bendrovėje „(duomenys neskelbtini)“ jo pareigos buvo direktoriaus pavaduotojas. UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktore buvo I. M. UAB „(duomenys neskelbtini)“ nuo veiklos pradžios buvo registruota ir nuomos pagrindu vykdė veiklą jam priklausančiose patalpose adresu (duomenys neskelbtini). Ar turi išsisaugojęs patalpų nuomos sutartį, neatsimena. Šiose patalpose buvo taksi dispečerinė, administracinės patalpos, automobilių servisas ir saugojimo aikštelė. UAB „(duomenys neskelbtini)“ patalpose (duomenys neskelbtini) jis būdavo beveik kiekvieną dieną ir ten atvažiuodavo paruošti ar atiduoti vairuotojams taksi veiklai reikalingus leidimus. Kiek atsimena, viename kabinete dirbo I. M., jo buvusi žmona R. K. ir įmonės akcininkas. Apie UAB „EM“ ir UAB „B“ (kurios ankstesnis pavadinimas „E“) jam nieko nežinoma. Atsimena tik vieną atvejį, kai I. M. jam davė daug įmonės „E“, vykdančios apsaugos paslaugas, vizitinių kortelių ir paprašė, kad jis jas išdalintų taksi vairuotojams ir kad vairuotojai tas vizitines korteles išdalintų klientams, siekiant pareklamuoti „E“. Apie UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „G“ sudarytus sandorius su UAB „B“ (kurios ankstesnis pavadinimas „E“), jis nieko nežino. Jam priklausančiose patalpose (duomenys neskelbtini), statybos ir remonto darbus jis visą laiką atlikinėjo pats savo jėgomis, kadangi pats gerai moka atlikinėti įvairius statybos darbus ir jokios įmonės, įskaitant ir UAB „EM“, šiose patalpose statybos darbų neatlikinėjo. Apie UAB „EM“ išrašytas sąskaitas bei kasos orderius bendrovei UAB „B“ (kurios ankstesnis pavadinimas „E“), jam nieko nežinoma (1 t., b. l. 118-119).

Liudytojas A. Z. parodė, kad pažįsta R. G. ir E. S. Jis yra įmonės „(duomenys neskelbtini)“, teikiančios bankroto administratoriaus paslaugas, direktorius. 2013 metais jo įmonė buvo paskirta įmonės UAB „A“ (UAB „B“) bankroto administratoriumi ir bankrotą vykdė iki tol, kol įmonė buvo išregistruota iš registro. Kaip įprastai, vykdant bankroto procedūras atvyksta į įmonę ir susipažįsta su vadovais ir akcininkais. Atvykęs į įmonės patalpas (duomenys neskelbtini), susipažino su tuo metu direktore buvusia R. G. ir buhaltere, kuri ten buvo, taip pat darbuotoju ir buvusiu akcininku E. S. Jie aptarė reikalus - dėl įmonės dokumentacijos perdavimo, spaudų, skolininkų, kreditorių ir kitus, daugiausia su direktore R. G., kadangi dokumentacijos perdavimą organizavo ji kartu su buhaltere. Pastato pirmame aukšte buvo jų būstinė ir įmonės dokumentacija. Dokumentacija buvo perduota laiku, dokumentacija buvo labai tvarkinga, kadangi apskaita buvo vedama buhalterine programa. Kadangi buvo didelis dokumentų kiekis, juos perėmė jiems archyvo paslaugas teikusi įmonė „(duomenys neskelbtini)“ ir tuos dokumentus išsivežė į sandėlius. Reikšmingo turto nebuvo, todėl kaip jie perėmė fizinį turtą neatsimena. Buvo tik nereikšmingas ilgalaikis turtas: seni netinkamo modelio ir jau nebenaudojami kažkokie GPS siųstuvai, kuriuos apsauga naudoja ir kt. Kitas turtas, kuris buvo balanse, t. y. kreditoriniai įsiskolinimai, pinigai sąskaitoje buvo perduoti tvarkingai. Įmonė perdavė ir sąskaitoje buvusius pinigus, kuriais vėliau buvo atsiskaityta su kreditoriais. Įmonei bankrotas, jo vertinimu, buvo pakankamai sklandus: buvo atsiskaitoma su pirmos eilės kreditoriais – įmonės darbuotojais ir su antros eilės kreditoriais „Sodra“ ir VMI, bet su „Sodra“ ir VMI ne iki galo buvo atsiskaityta. Darbuotojai dalį lėšų gavo iš garantinio fondo. Bendros sumos bankroto proceso pradžioje buvo ilgalaikio materialaus turto litais apie už 6 000 litų, nematerialaus - apie 689 litų ir gautinų sumų apie 200 000 litų. 63 000 litai buvo grynieji pinigai sąskaitoje, kurie vėliau buvo panaudoti atsiskaitant su kreditoriais ir padengiant administravimo išlaidas. Paprastai, garantinis fondas padengia tik tam tikrą dalį įsiskolinimų darbuotojams, o likusi dalis buvo dengta kartu iš tų pinigų, kurie buvo įmonėje rasti kaip pinigai. Nors nemažai darbuotojų buvo atleista, bet jie pakankamai laiku ir tinkamai gavo lėšas iš garantinio fondo. Bankroto įstatymas juos įpareigoja patikrinti sandorius už trejus metus. Sandoriais jie laiko, jeigu parduotas ilgalaikis turtas, kokie nors atlikti perleidimo sandoriai, įdomesni, įtartini ar dar kokie nors. Tokius momentus, kurie tiriami šioje byloje, galima pamatyti nebent tik vykdant reviziją, auditą toje įmonėje. Kartais jie tą daro, bet šitoje įmonėje įmonių, kurios minimos byloje – UAB „G“, UAB „EM“ ir dar kažkokia kita įmonė, nei tarp kreditorių, nei tarp debitorių nebuvo. Jiems, kaip administratoriams, pagrindiniai subjektai bankroto proceso metu yra debitoriai ir kreditoriai. Jeigu neranda tų pavardžių, tai jų jie specialiai net ir neieško. Apie šitoje byloje minimus konkrečius dalykus sužinojo iš tyrėjo K., kuomet paprašė papildomų dokumentų tame ikiteisminiame tyrime, kuris buvo pradėtas dėl sandorių, vykdytų 2008-2009 su paminėtomis įmonėmis. Jis tai sužinojo apie 2013 m. rugpjūtį. Pateikė dokumentus, bet suprato, kad tyrimas yra pradėtas iki bankroto bylos iškėlimo ir gali užsitęsti ilgai. Paprastai bankroto bylose, jei vyksta civilinės ar kitos bylos, jie negali užbaigti procedūros. Jie informavo tyrėjus dėl dokumentų perdavimo, nes jei ikiteisminiame tyrime lieka dokumentai, tai jie patys priduoda į archyvą, nes įmonė būna išregistruota. Dėl to jokių nesklandumų nekilo. Nesklandumų bendraujant su R. G. ir E. S. nebuvo. Jiems kokių nors įtarimų dėl praeities sandorių nebuvo kilę. Jie kiekvienoje bankrutuojančioje įmonėje dažniausiai randa situaciją, kad arba sumokėję už paslaugas ir negavę pinigų arba atvirkščiai, sumokėję pinigus, bet nesuteiktos tos paslaugos, todėl čia nieko keisto nepastebėjo ir nesukėlė kokių nors įtarimų.

Papildomai apklaustas 2020-10-20 teisiamojo posėdžio metu parodė, kad maždaug 2014 m. pradžioje bankroto administratoriaus įmonė UAB „(duomenys neskelbtini)“, kurios direktoriumi jis buvo, buvo paskirta administruoti įmonę UAB „A“ bankroto procese. Bankroto procesas prasidėjo 2014 m. balandžio mėn. pradžioje ir vyko apie porą metų. Iš darbo buvo atleisti ten dirbę darbuotojai, jiems buvo atlyginta iš dalies iš garantinio fondo, dalis lėšų buvo rasta pačioje įmonėje, su darbuotojais buvo pilnai atsiskaityta, netgi iš dalies buvo atsiskaitoma su antros eilės kreditoriais, t. y. Sodra ir VMI, bet su trečios eilės kreditoriais atsiskaitoma nebuvo. Bankrotas buvo baigtas išregistruojant įmonę iš įmonių registro. Bankroto administratoriaus pareiga patikrinti įmonės sandorius už 3 metų laikotarpį, jeigu įmonė turi įtartinų sandorių, o jeigu pripažįstama, kad buvo tyčinis bankrotas, tai sandoriai tikrinami už 5 metus. Įmonėje UAB „A“ nebuvo tyčinio bankroto, todėl buvo tikrinami sandoriai dėl turto perleidimo už 3 metus. Kadangi bankrotas buvo iškeltas 2014 m. pradžioje, vadinasi patikrino sandorius iki 2011 m. Tai, kas nagrinėjama šioje byloje, susiję su kasdiene įmonės veikla, todėl administratorius paprastai netikrina tokios veiklos. Kitų sandorių, turto perleidimo ar kokių nors įtartinų kitų lėšų pervedimo šioje įmonėje nebuvo pastebėta. Kol vyko bankrotas, vyko ir ikiteisminis tyrimas, jo rezultatų bankroto metu jie nežinojo, o įmonė buvo išregistruota iš registro. Įmonės vadovė buvo R. G. Kas buvo įmonės akcininkas gerai nepamena, bet žino, kad tai buvo juridinis asmuo. E. S. pažįsta, kadangi kelis kartus su juo buvo susitikęs. E. S. teiravosi apie bankroto eigą ir kokios galimybės atsiskaitymo su darbuotojais. Tiesiogiai bankroto procedūroje E. S. nedalyvavo, kadangi tuo metu jau nebuvo akcininku, nes jis buvo priešpaskutinis akcininkas. Bankroto administratoriui buvo tvarkingai perduoti įmonės dokumentai bei turtas. Įmonės dokumentaciją įmonės patalpose perdavė buhalterė ir direktorė archyvus tvarkančiai įmonei, kadangi dokumentų apimtis buvo didelė. Įmonės vadovo pareiga perduoti prisijungimo prie el. bankininkystės kodus, slaptažodžius, generatorius, tačiau nepamena ar UAB „A“ jie buvo perduoti, nes jie jiems nebūna reikalingi bankroto proceso metu. Jie daro savo prisijungimus, atsidaro depozitinę sąskaitą su savo prisijungimais. Pamena, kad įmonės antspaudas tikrai buvo perduotas. Kompiuteriai ir laikmenos perduotos nebuvo. Buhalterijos jie netikrino, ar teisingai padaryti apskaitos duomenys. Bankroto proceso reikalai nei su įmonės vadovu, nei su akcininku derinami nebūna. Tuo metu galiojusi bankroto administratoriaus skyrimo tvarka, kuri pasikeitė tik 2015 m., leido administratoriui iš anksto pasidomėti, kokie yra įmonės reikalai, koks yra turtas, teikiant teismui sutikimą, kad įmonę paskirtų bankroto administratoriumi. Jie turėjo netgi santykius su finansų tvarkymo įmone, kuri taip pat teikė ir buhalterinės apskaitos paslaugas, todėl žinojo, duodami sutikimą administruoti įmonę UAB „A“, kas toje įmonėje laukia. Tuo pasidomėjo, nes turėjo galimybę prisijungti prie Registrų centro, pažiūrėti atskaitomybę ir panašiai, nes tokia galimybė buvo. Atvykęs į įmonę domėjosi situacija, užduodamas klausimus tiek buhalterei, tiek direktorei. Buhalterės ir direktorės prašė papasakoti, kokia yra situacija, kiek yra neatleistų darbuotojų, koks jiems yra įsiskolinimas, ar tvarkingai teiktos deklaracijos, ar nebus papildomų darbų skaičiuojant, koks turtas yra balanse ir pan. Ir su buhaltere, ir su direktore kalbėjosi dar prieš teikiant sutikimą administruoti įmonę. Apie kitą buvusį administratorių, kuris netiko E. S., nieko nežino. Bankroto administratorių skiria teismas ir tik teismas atrenka iš tų pateiktų kandidatūrų. Šiuo metu yra automatiškai skiriami, o tada teismas spręsdavo, ką paskirti ir vertindavo. Tai jokiu būdu akcininkas negalėjo nulemti, koks bus bankroto administratorius, bet kalbėtis su kitu galėjo.

Pagarsinus jo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, patvirtino, kad ikiteisminio tyrimo metu davė teisingus parodymus.

2013-09-17 ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytoju A. Z. parodė, kad Vilniaus apygardos teismas 2013-03-29 nutartimi iškėlė bankroto bylą UAB „A“, į. k. (duomenys neskelbtini), (buvęs pavadinimas UAB „B“). Bankroto administratoriumi paskirta UAB „(duomenys neskelbtini)“, kurios jis yra direktorius. Dėl bankroto iškėlimo į teismą su pareiškimu kreipėsi kreditorius I. V., dėl to, kad 2013-01-03 E. S. ir I. V. sudarė reikalavimo perleidimo sutartį, kurios pagrindu I. V. įgijo 289 811,11 Lt dydžio reikalavimo teisę į UAB „B“, tačiau ši skola nebuvo sumokėta. Šios reikalavimo perleidimo sutarties esmės jis tiksliai nežino, tai reiktų paskaityti pačioje sutartyje, kuri turėtų būti tarp įmonės buhalterinių dokumentų. Ar I. V. buvo susijęs darbo santykiais su UAB „B“, jam nežinoma. Kieno siūlymu buvo parinktas bankroto administratorius UAB „(duomenys neskelbtini)“, tiksliai pasakyti negali, nes neatsimena, gali būti, kad jį pasirinko pats kreditorius I. V. Bendrovės „B“ atstovai prieš iškeliant bankroto bylą, į UAB „(duomenys neskelbtini)“ nesikreipė, su jais pradėjo bendrauti po bankroto bylos iškėlimo. Daugiausiai bankroto reikalais jam teko bendrauti su UAB „B“ paskutine direktore R. G. bei buhaltere I. K. Bendrovės akcininkas bei vienas iš darbuotojų E. S. pas jį domėjosi dėl bankroto proceso, o būtent jam rūpėjo galimybės atsiskaityti su bendrovės darbuotojais, be to jis pats buvo darbuotojas ir yra vienas iš kreditorių, kurio kreditorinis reikalavimas, susijęs su darbo santykiais, yra 5 878,89 Lt (patvirtintas 2013-08-30 teismo nutartimi). Iškėlus bankrotą BUAB „A“ (UAB „B“) balanse vertingo materialaus turto nebuvo. Kiek atsimena, tarp materialaus turto buvo alkotesteriai, pasenę GPS įrenginiai ir kita, kas aprašyta priėmimo – perdavimo akte. Buhalterinius įmonės dokumentus jis pasiėmė (duomenys neskelbtini), pastate, kuriame tuo metu taip pat veikė statybos bendrovė „S“. Kaip jis suprato, tame pačiame pastate BUAB „A“ (UAB „B“) anksčiau vykdė veiklą. Bendrovės direktorė R. G. bei buhalterė I. K. jį palydėjo į tame pastate esančią sandėliavimo patalpą, kurioje buvo laikomi BUAB „A“ (UAB „B“) dokumentai, kuriuos jis visus paėmė. Ar tai yra visi įmonės dokumentai, jis tvirtinti negali, bet gali pasakyti, kad jie buvo tvarkingai sutvarkyti ir jų buvo pakankamai vykdyti bankroto procedūrą, dokumentų trūkumo nenustatė. Dėl perduotų  dokumentų buvo sudarytas ir pasirašytas priėmimo – perdavimo aktas, kurį galės pateikti. Pagal bendrovės buhalterinius dokumentus įtartinų ar fiktyvių, abejonių sukėlusių sandorių, ar sandorių priešingų bendrovės veiklos tikslams, nenustatė, tokių abejonių jam nekilo. Kad R. G. buvo tikroji bendrovės vadovė, jam abejonių taip pat nekilo. Vilniaus apygardos teismas 2013-08-30 nutartimi patvirtino BUAB „A“ (buvęs pavadinimas UAB „B“) kreditorių reikalivimus, kurių bendra suma 662 564,84 Lt. Bendrovių UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „EM“ ir UAB „G“ patvirtintame kreditorių sąraše nėra. Ar UAB „B“ turėjo kažkokių sandorių su minėtomis bendrovėmis, jis tiksliai nežino, nes tai reikia pažiūrėti pagal paimtus buhalterinius dokumentus (1 t., b. l. 101-102).

Liudytojas L. B. teismui parodė, kad pažįsta J. F. ir I. M. UAB „EM“ užsiiminėjo metalo konstrukcijų montavimu. Jie būdavo subrangovais, vykdydavo užsakymus. Dažniausiai tai būdavo gyvenamųjų namų balkonai, laiptai. Įmonės administracinės patalpos buvo (duomenys neskelbtini), kur turėjo kabiną. Ten stovėjo stalas, spintelė, kompiuteris, bet jame praktiškai nieko nevykdavo. Kartais kabinete J. F. susitikdavo su darbuotojais darbiniais reikalais. Jis pats užsiiminėjo vadyba, o buhalterinės veiklos neatsimena. Visus finansinius reikalus tvarkė pats įmonės vadovas J. F. Kas buvo įmonės buhalteris, nežino. Pamena, kad vieną kartą jiems su J. F. reikėjo kažkokios finansinės ataskaitos, bet kadangi pastovaus buhalterio nereikėjo, tai jis interneto pagalba surado įmonę, kuri teikė buhalterines paslaugas už mokesčius, paruošdavo ataskaitas už tam tikrą atsiskaitymo laikotarpį. Jis su J. F. nuvažiavo į vieną tokią įmonę, bet nesusitarė, nes jie per didelę kainą nurodė už savo paslaugą. Jis su I. M. susipažino per J. F., kuris pasakė, kad ji gera buhalterė, bet J. F. neminėjo, ar ji buvo įmonės buhalterė. Apie J. F. buhalterines žinias nieko nežino.

        Pagarsinus jo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, patvirtino, kad ikiteisminio tyrimo metu davė teisingus parodymus.

2014-02-12 apklaustas liudytoju L. B. parodė, kad apie 2006 m. jo pažįstamas J. F. jam pasiūlė darbą, susijusį su statybomis. J. F. planavo įsigyti įmonę, per kurią vykdyti veiklą, susijusią su metalo konstrukcijų montavimais. Kadangi J. F. nemoka lietuvių kalbos, jis (L. B.) padėjo per Internetą surasti parduodamą įmonę. Tokiu būdu surado parduodamą jau įregistruotą UAB „J“. J. F. buvo įregistruotas UAB „J“ akcininku bei direktoriumi, taip pat UAB „J“ pavadinimas buvo pakeistas į UAB „EM“. Taip pat buvo pagamintas įmonės antspaudas ir nuvykus į bankus, pasirašyti su sąskaitų atidarymu susiję dokumentai. Teisė naudotis sąskaitomis buvo suteikta J. F. ir jis turėjo prisijungimų prie sąskaitų kodus. Įregistravus UAB „EM“, neilgai trukus jis (L. B.) taip pat buvo įdarbintas šioje įmonėje. Kokiose formaliai pareigose jis buvo įdarbintas, tiksliai neatsimena, galbūt vadybininko ar komercijos direktoriaus. Savo darbo sutarties neturi išsisaugojęs. UAB „EM“ veiklą vykdė vienu adresu, tai (duomenys neskelbtini), nuomojamose patalpose. UAB „EM“ patalpos buvo pastato pirmame aukšte. Šiose patalpose jis turėjo savo darbo vietą, t. y. stalą, kompiuterį. Jis pastoviai įmonės patalpose nebūdavo, atvykdavo ten, kai reikdavo atspausdinti sutartis su užsakovais dėl statybos darbų ar į Internetą įkelti skelbimus dėl atliekamų darbų. Kokias sutartis paruošti su klientais, jam duomenis pateikdavo J. F. Taip pat kartais su J. F. jo prašymu nuvykdavo į susitikimus su užsakovais. Kiek įmonėje darbuotojų buvo dar įdarbinta, jis nežino. UAB „EM“ patalpose (duomenys neskelbtini), be jo dar būdavo kelios merginos, kurios keitėsi, tačiau jis pats jų nei vardų nei pavardžių nežino, taip pat nežino kokiose pareigose jos dirbo. Kas tvarkė įmonės apskaitą, kas buvo buhalteris, jis nežino. UAB „EM“ dokumentų patalpose Vytenio g. 50 jis apskritai nematė. Jis asmeniškai UAB „EM“ PVM sąskaitų faktūrų ir kasos orderių nespausdino ir nežino kas juos spausdino. Taip pat jam nežinoma kas įmonėje buvo kasininkas ir kas buvo atskaitingas asmuo. Prie įmonės piniginių lėšų jis neprieidavo, piniginius mokėjimus, kiek jam žinoma, atlikinėdavo ir visus finansinius reikalus tvarkydavo J. F. Apie bendrovę UAB „B“ („E“) veiklą jam nieko nežinoma. Apie UAB „EM“ išrašytus kasos pajamų orderius ir PVM sąskaitas – faktūras bendrovei „E“, jam taip pat nieko nežinoma. Kiek pamena, UAB „EM“ jokių darbų adresu (duomenys neskelbtini), neatlikinėjo. UAB „EM“ patalpose (duomenys neskelbtini), veiklą vykdė ne pilnus metus. Už neapmokėtą nuomą patalpų administratorius uždarė UAB „EM“ patalpas (kada tai buvo, tiksliau neatsimena) ir nuo tada jis UAB „EM“ nedirbo. Darbo santykius UAB „EM“ jis nutraukė savo iniciatyva, pateikęs prašymą SODRAI. Įmonės veikla realiai rūpinosi ir vadovavo pats J. F. (1 t., b. l. 153-154).

Liudytojas V. S. parodė, kad pažįsta I. M. iš darbo reikalų. Apie 2009 metus jis dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus pavaduotoju transportui. Vėliau trumpai buvo direktoriumi. UAB „(duomenys neskelbtini)“ užsiėmė taksi veikla, o dispečerinė buvo adresu (duomenys neskelbtini). Toje įmonėje susipažino su I. M. UAB „G“ jis taip pat dirbo. Patalpose (duomenys neskelbtini) jis lankydavosi retai, kai reikėdavo.  Nepamena, ar patalpose (duomenys neskelbtini) buvo atliekami remonto darbai. Nežino, kam priklausė patalpos (duomenys neskelbtini).

        Pagarsinus jo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus  patvirtino, kad ikiteisminio tyrimo metu davė teisingus parodymus.

2013-12-10 apklaustas liudytoju V. S. parodė, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ jis pradėjo dirbti maždaug nuo 2009 m. balandžio mėn. kaip direktoriaus pavaduotojas. Kaip jo pareigos buvo numatytos darbo sutartyje, neatsimena. Jam dirbant direktoriaus pavaduotoju, tuo metu direktore buvo R. K. Maždaug nuo 2009 m. spalio mėn. iki 2010 m. balandžio mėn. jis dirbo direktoriaus pareigose. Į direktoriaus pareigas jį paskyrė įmonės savininkas, tačiau jo duomenų jis nežino, jo asmeniškai nematė, tik yra girdėjęs, kad jis yra užsienietis. Kas buvo ir šiuo metu yra kiti įmonės akcininkai, jam nežinoma. Jis asmeniškai UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijų neturėjo. UAB „(duomenys neskelbtini)“ veikla buvo taksi paslaugų teikimas. Dirbdamas direktoriaus pavaduotoju, jis buvo atsakingas už taksi transporto licencijų gavimą. Dirbdamas direktoriaus pareigose, jis, kiek atsimena, tik priiminėjo naujus darbuotojus, pasirašinėjo darbo sutartis. UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitų už suteiktas paslaugas, kasos orderių, jis nepasirašinėjo. Įmonės piniginių lėšų jis nevaldė, mokėjimų neatlikinėjo, už tai buvo atsakinga, kiek žino, buhalterė. Per visą jo darbo laikotarpį UAB „(duomenys neskelbtini)“ patalpos - biuras, dispečerinė buvo adresu (duomenys neskelbtini). Ten jis savo pastovios darbo vietos neturėjo, į biurą - dispečerinę jis atvykdavo paimti ar palikti dokumentus, t. y. minėtas taksi licencijas, darbo sutartis. Kur po to buvo dedami šie dokumentai, kas juos paimdavo, jis nežino. Kur buvo laikoma įmonės buhalterija, jis taip pat nežino. Į biurą kartais atvykdavo buhalterė, kuriai jis atiduodavo minėtas darbo sutartis. Šios buhalterės vardo ir pavardės, jis nežino. UAB „(duomenys neskelbtini)“ atlyginimą jis gaudavo į savo banko sąskaitą arba kartais pasiimdavo grynais pinigais ir atlyginimo dydis buvo apie minimumą. UAB „G“ jis dirbo maždaug nuo 2007 birželio mėn. iki 2009 m. liepos mėn. UAB „G“ veikla taip pat buvo taksi paslaugos. Kokios buvo jo pareigos pagal darbo sutartį, neatsimena, tačiau dirbdamas šioje bendrovėje jis buvo atsakingas už taksi transporto licencijų gavimą. Kas vadovavo bendrovei „G“, kas buvo akcininkai, kas buvo buhalteris ir kaip jis ten buvo įdarbintas, dabar jau neatsimena. Kiek atsimena, darbo sutartį jam padavė pasirašyti kažkas iš UAB „G“ atstovų, tiksliau neatsimena kas, bet tai buvo susitikus kažkur Ukmergės g. Dirbdamas UAB „G“, jis pastovios darbo vietos neturėjo. Kiek žino, UAB „G“ biuras - dispečerinė buvo kažkur prie (duomenys neskelbtini). Tame biure jis nebūdavo. Dokumentus, susijusius su licencijų gavimu, jam atveždavo kas nors iš UAB „G“ taksi vairuotojų. Sutvarkęs licencijas, jis šiuos dokumentus vėl gi grąžindavo per UAB „G“ taksi vairuotojus, kartais pats atveždavo į minėtą biurą - dispečerinę (duomenys neskelbtini). UAB „G“ atlyginimą jis gaudavo į savo banko sąskaitą arba kartais pasiimdavo grynais pinigais ir atlyginimo dydis buvo apie minimumą. UAB „G“ sąskaitų už suteiktas paslaugas, kasos orderių, jis nepasirašinėjo. Apie bendroves UAB „B“ ir UAB „EM“ jam nieko nežinoma (1 t., b. l. 132).

Liudytojas V. P. parodė, kad nepamena kokius parodymus davė apklausiamas FNTT, nes daug laiko praėjo. E. S. įmonėje jis dirbo apsaugos darbuotoju nuo 2008 m. Jis pradėjo dirbti įmonėje UAB „E“, kurią vėliau pervadino į UAB „B“. Įmonės direktorė buvo R. G., nors ji buvo labiau kaip vadybininkė. Po metų laiko jį pakvietė dirbti į ofisą apsaugos vadovu. Tuomet susipažino su E. S., kurį matydavo kabinete. Su I. K. jie įsidarbino įmonėje vienu laiku. Kai jis atėjo dirbti į ofisą, buvo jo kabinetas, E. S. kabinetas ir R. G. kabinetas, o kitose patalpose buvo įsikūrusi buhalterija ir technikų kabinetas. Bendrovėje viskam vadovavo E. S. Šiai dienai žino, kad įmonėje kažkas vyko ne taip. Jam ir direktorei R. G. tai pasakė buhalterė I. K. Apie UAB „EM“ jis sužinojo, kai prasidėjo FNTT nagrinėjimas. J. F. nėra matęs. Jis dirbo direktorės pavaduotoju bei vadovavo apsaugai. Jis dažnai vežiodavo R. G. į objektus, nes jos pagrindinis darbas buvo objektų paieška ir ji dirbo kaip vadybininkė. Jis, kaip pavaduotojas, nesudarinėjo sutarčių su objektais, nes tai buvo R. G. darbas. Nebent jai būnant atostogose, jis galėjo kažkur pasirašyti. Į pavaduotojo pareigas jį pasikvietė E. S. Į jo pareigas neįėjo galimybė žinoti apie įmonės finansus, bet vieną dieną apsaugos darbuotojas jam pasakė, kad įmonė bankrutuoja. Viskas atrodė labai gerai, bet įmonė bankrutavo.

Jam buvo duodama įmonės SEB banko kortelė, kad jis nuėjęs į banką galėtų nuimti kažkokią sumą pinigų, kurią turėdavo atiduoti E. S. SEB banko kortelės PIN kodą jam pasakė E. S. Į Swedbank banką eidavo ir paimti pinigų pagal čekius, kuriuos išrašydavo E. S. Kai grynindavo pinigus pagal čekius banke, banko darbuotojas turėjo paskambinti E. S. ir atsiklausti, ar jis leidžia duoti tuos pinigus ar ne. Įmonės banko kortelė buvo pas E. S., todėl gal ir jis pats nusiiminėjo pinigus. Jis visą laiką galvojo, kad eina nuimti pinigų apsaugos darbuotojų atlyginimų mokėjimui, bet kai su pinigais ateidavo į ofisą, jam E. S. pasakydavo, kad kai ateis I. M., jis turi jai atiduoti tuos pinigus. Kam tie pinigai buvo panaudoti, jis nežino. Tokie pinigų nuėmimai ir perdavimai I. M. buvo gana dažnai, kartą nuėmė apie 30 000 litų ir perdavė I. M. E. S. duodavo jam pinigų, kad išmokėti darbuotojams atlyginimus, o po to jis arba R. G. išmokėdavo juos darbuotojams. Bet kam ir kiek mokėti, pasakydavo E. S. Administracijai atlyginimus mokėjo tik E. S. pasikvietęs į savo kabinetą.

E. S. savo kabinete būdavo kiekvieną dieną. 2008-2010 m. įmonėje dirbo apie 150 žmonių (daugiausiai apsaugos darbuotojai), nes tuomet turėjo labai daug objektų. Administracijoje buvo 9 žmonės, po to prisidėjo dar I. K., techninė apsauga, bet žmonės keitėsi. Administracijoje būdavo pasitarimai darbiniais klausimais kartą per savaitę arba per dvi savaites. Į juos susirinkdavo visa administracija, o susirinkimus rengdavo E. S. Be E. S. pritarimo niekas nieko negalėjo daryti. I. K. dažnai su kažkokiais dokumentais eidavo pas E. S. Jis ir R. G. galėjo priimti į darbą tik apsaugos darbuotojus, o visą administraciją rinko pats E. S. Buhalterė balansus, finansines ataskaitas, informaciją apie įmonės finansinę būklę teikdavo tik E. S. 

Jo santykiai su R. G. yra geri, nes jie 10 metų kartu dirbo. Šiuo metu su ja nebendrauja, bet jo žmona dirba pas R. G. R. G. neprašė ir nekalbėjo su juo dėl parodymų davimo šioje byloje, kad apkalbėti E. S. Ikiteisminio tyrimo metu nedavė tokių parodymų, nes jo tiesiog to neklausė. Byloje, kur jis yra kaltinamuoju, E. S. yra liudytoju. Jo parodymai šioje byloje nėra susiję su E. S. parodymu davimu toje byloje.

Pagarsinus jo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, patvirtino, kad ikiteisminio tyrimo metu davė teisingus parodymus.

2016-07-18 apklaustas liudytoju V. P. parodė, kad UAB „B“ (ankstesnis pavadinimas buvo UAB „E“) jis dirbo maždaug nuo 2007 m. iki 2012 m. Pradžioje dirbo apsaugos darbuotojo pareigose, po to, maždaug po metų direktoriaus pavaduotojo pareigose. Jis buvo atsakingas už fizinę apsaugą, t. y. kontroliavo apsaugos darbuotojus, organizavo jų darbą. Įmonės direktorė buvo R. G. Jis buvo atskaitingas direktorei. Apie UAB „EM“ jam nieko nežinoma. Kelis kartus jis buvo nuvykęs adresu (duomenys neskelbtini), bet tikslių aplinkybių (datos, kokiu tikslu, su kuo), jis neatsimena. Jei teisingai atsimena, kartą į tas patalpas su lengvuoju automobiliu vežė direktorę R. G. ir nedidelį kiekį kažkokių statybinių medžiagų (ar dažus, ar glaistą, tiksliai neatsimena), kurias paliko minėtose patalpose. Tos patalpos kažkaip buvo susijusios su taksi veikla, bet kas tiksliau ten buvo, jam nežinoma. Ar buvo užėjęs į patalpų vidų, ar ten buvo atliekami kažkokie statybiniai darbai, neatsimena (1 t., b. l. 130).

Liudytoja I. K. parodė, kad pažįsta visus kaltinamuosius, išskyrus J. F. Ji dirbo UAB „B“, o vėliau UAB „A“ vyr. buhaltere. Įmonės vadovė buvo R. G., o ji tvarkė buhalterinę apskaitą. E. S. buvo akcininkas ir tuo pačiu įmonės vadybininkas. Negali pasakyti, kokias funkcijas įmonėje atliko E. S. Jis buvo kaip atskaitingas asmuo, nes įmonėje trūko apyvartinių lėšų, o ką reikėdavo, tą jis pirkdavo kaip atskaitingas asmuo. Piniginės lėšos buvo sąskaitoje, bet nežino, kas turėjo teisę išgryninti pinigus. Įmonėje buvo kasininkė, o ji pati neturėjo jokių reikalų su grynais pinigais. Per tą laikotarpį kasininkai keitėsi, bet E. S. nebuvo paskirtas įmonės kasininku. Įmonės sutarčių su klientais nematydavo. Gaudavo tik pirminius dokumentus, kuriuos registruodavo į buhalterinę apskaitą. Dokumentus jai pateikdavo įvairiai, būdavo ir paštu. Sutartys buvo saugomos pas direktorę R. G. Neturėjo duomenų, ar sąskaitose surašyti duomenys tikri ar netikri. Ji buvo atsakinga už apskaitos vedimą, iš gautų pirminių dokumentų suvesdavo į programą, į registrus, darydavo PVM deklaracijas, ataskaitas Sodrai, metinę finansinę ataskaitą. Nepamena, kad registruose nebuvo išskirtas PVM. Bankinius pavedimus nuo 2009 m. darydavo ji. Nepamena, ar dar kas nors turėjo prisijungimus prie bankininkystės.  Ji darydavo pavedimus tik gavusi direktorės sprendimą. Kadangi E. S. buvo kaip ir pagrindinis atskaitingas asmuo, jis domėdavosi savo likučiais, susiderindavo likučius apskaitoje ir vėliau žiūrėdavo pagal apyvartas, kaip ten kas. Nemano, kad atskaitingam asmeniui galėjo būti išmokėta didesnė suma nei likutis sąskaitoje, bet ji su kasa ir su grynais pinigais nedirbo. Nepamena, kiek įmonėje dirbo žmonių, gal virš šimto. Administracijoje dirbo ji, kasininkė K. V., administratorės, V. P. ir direktorė. E. S. buvo pagrindinis akcininkas, jis domėjosi įmonės veikla. Kadangi E. S. buvo atskaitingas asmuo, jis dažnai ateidavo ir žiūrėdavo įmonės buhalteriją, nes tai buvo jo pinigai. Jis išleisdavo savo pinigus ir ateidavo pažiūrėti, kokie likučiai yra buhalterijoje. Nepamena, kur E. S. sėdėdavo, bet jis turėjo savo kabinetą. Nepamena, ar įmonėje buvo daugiau vadybininkų. Visą laiką viską spręsdavo direktorė ir akcininkas. Įmonės finansiniai dokumentai buvo laikomi buhalterijoje. Neužpildytų įmonės dokumentų ji darbuotojams neperduodavo. Kasos dokumentai buvo atskirame aplanke. E. S. teiraudavosi, koks yra likutis kaip atskaitingas asmens. Teiraudavosi jos arba kasininkės. Buvo ir kitų kreditorių, su kuriais susiskambindavo ir suderindavo likučius. Ji tik pagal dokumentus žinojo, kad įmonėje yra gryni pinigai. Įmonės kreditorių buvo daug, tiekėjų taip pat. Ji susiskambindavo su jais ir sutikrindavo likučius, bet kad kas vyktų į įmonę, tai to nebūdavo. Tuščių blankų niekas nepateikdavo. Ji kaip buhalterė pasižiūrėdavo gautus dokumentus ir koks yra likutis  atskaitingam asmeniui, bet tada jau vadovybė, t. y. direktorė ir akcininkas spręsdavo. Jos nuomone, apie tokius dalykus vadovybė pasikalbėdavo. Išlaidų orderį pildydavo ji arba kasininkė, jei matydavo, kad kasoje pagal dokumentus yra pinigų. Ji dokumentus gaudavo su visais parašais, tada suvesdavo į apskaitos programą. Jai, kaip buhalterei, R. G. nurodymų dėl buhalterinės apskaitos organizavimo neduodavo. Duomenis VMI teikė ji. Jos nuomone, negali būti taip, kad įmonė, kuri nėra PVM mokėtojas, rašo PVM sąskaitas, ji tokių dalykų nepamena. Tai, kad įmonė yra PVM mokėtojas, turi reikšmės, pildant ataskaitas. Kadangi buvo daug dokumentų, gal kažko ir nepastebėjo. Nepripažįsta, kad aplaidžiai tvarkė dokumentus, nebent kažkur galėjo suklysti. Nepamena, ar įmonei 2009-2010 m. buvo grąžintas PVM. Ji visą laiką su direktore tardavosi, kam pervesti pirmiausia. E. S. domėjosi savo, kaip atskaitingo asmens, pinigais, nes didžiausios sumos buvo jo, o su direktore ji tardavosi, kam pervesti pirmumo eile. Jai nežinoma, ar E. S. vesdavo į savo sąskaitą, ar kitas sąskaitas, nes tik ji pati darė pavedimus. Pavedimų į E. S. sąskaitą buvo. Nepamena, kiek jis turėjo sąskaitų. Nepamena, ar teko daryti pavedimus į Latviją, bet kiek pamena tarptautinių pavedimų nedarė. Ji nematė E. S. ir I. V. reikalavimo perleidimo sutarties. UAB „EM“ sąskaitos niekuo neišsiskyrė. Ji gaudavo sąskaitas ir segdavo jas į aplanką. Dėl kasos išlaidų orderių, kasos pajamų orderių jai taip pat nekilo įtarimų, ji nenustatė, kad parašai būtų kažkokie išskirtiniai. Kasos išlaidų orderiai dėl grynų pinigų išmokėjimo būdavo pasirašomi ne jos akivaizdoje. Jai atnešdavo juos užpildytus, kaip ir visus dokumentus. Juos gaudavo ji arba kasininkė. Buhalterijoje nebuvo neužpildytų dokumentų, visi dokumentai buvo susegti į aplankus, sutvarkyti, su parašais ir kita. Dokumentai būdavo spausdindami užpildyti per kompiuterį. Kai jos nebūdavo, dokumentus spausdindavo ir kasininkė. Telefonu jai pasakydavo, kad reikia tokią sumą išmokėti, išrašyti. Būdavo sprendimas kam išmokėti, o ji pasižiūrėdavo koks likutis, jei būdavo nutarta išmokėti grynais, būdavo spausdinami kasos išlaidų orderio kvitai dėl pinigų išmokėjimo ir jie atsidurdavo apskaitoje. Kasos išlaidų orderius spausdindavo kasininkė, kadangi ji buvo atsakinga už kasą, o ji už visos apskaitos vedimą. Būdavo spausdinamas kvitas ir orderis. Kvitas likdavo kasoje, o orderį, kai būna visi parašai, įtraukdavo į apskaitos duomenis. Pirmas parašas yra direktorės, buhalterės ir to, kas gavo grynus pinigus. Į apskaitą įtraukiami dokumentai, kai yra visi rekvizitai. Kai parašų nėra, dokumentų įtraukti į apskaitą negalima. Be parašų dar turėdavo būti nurodyta data, ūkinės veiklos operacija. Kaip buvo įtraukti iki galo neužpildyti dokumentai, nepamena. E. S. jos domėjosi ar pinigų yra apskaitos registruose, o ne kasoje, nes ji su kasa nedirbo. Negali atsakyti ar apskaitos registro duomenys sutapo su pinigais, esančiais banko sąskaitoje ir kasoje. Ji suderindavo likučius pagal apskaitos dokumentus. Neatsimena, ar sąskaitas-faktūras ir kasos pajamų orderius dažniausiai pateikdavo E. S., kadangi buvo labai dokumentų. Nepamena, kas jai juos pateikdavo.

Dėl bylos 11 tome, b. l. 162 esančio dokumento nepamena, ar įtraukė į apskaitą, gal per techninę klaidą taip įvyko ir nesužiūrėjo, kad nėra parašo.

Pagarsinus jos ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, patvirtino, kad ikiteisminio tyrimo metu davė teisingus parodymus.

2013-12-11, 2016-07-25, 2017-07-11 apklausta kaip liudytoja apie savo pačios galimai padarytą nusikalstamą veiką (BPK 80 str. 1 p., 82 str. 3 d. pagrindais), taip pat 2017-11-03 apklausta kaip liudytoja (bendrais pagrindais) I. K. parodė, kad UAB „A“ (ankstesni pavadinimai „B“, „E“) ji dirbo nuo maždaug 2008 m. balandžio mėn. vyr. buhalterės pareigose. Į šias pareigas ji buvo paskirta direktorės R. G. įsakymu. Įmonės akcininkas buvo vienas – E. S. Įmonės veikla buvo privati apsauga, apsaugos sistemų įrengimas ir priežiūra. Įmonės buveinė, kur realiai vykdė veiklą, per visą jos darbo laikotarpį iki maždaug 2012 m. vidurio, buvo jos registracijos adresu (duomenys neskelbtini), tame pačiame pastate kur yra „N“ viešbutis. Šiose patalpose buvo apie 5-6 kabinetai. Ten buvo jos pačios darbo vieta, direktorės R. G. darbo vieta, pavaduotojo V. P., administratorių ir vadybininkų darbo vietos. Jos darbo vieta buvo atskirai nuo kitų darbuotojų, su ja kabinete kartu dirbo buhalterė – kasininkė K. V. Patalpos priklausė nuosavybės teise UAB „(duomenys neskelbtini)“, po to savininkas pasikeitė. Nuo maždaug  2012 m. vidurio, laikinai persikraustė adresu (duomenys neskelbtini), į UAB „S“ patalpas, kadangi ankstesniu adresu buvo atliekami remonto darbai. 2013 m. kovo mėn. bendrovei UAB „A“ iškelta bankroto byla. Kodėl prieš bankrotą buvo pakeistas UAB „B“ pavadinimas į UAB „A“, jai nežinoma. Bankroto byla iškelta kreditoriaus I. V. iniciatyva dėl to, kad UAB „A“ nesumokėjo jam 289 811,11 Lt dydžio skolos. Ši skola susidarė dėl to, kad E. S. ir I. V. sudarė reikalavimo perleidimo sutartį, kurios pagrindu I. V. įgijo 289 811,11 Lt reikalavimo teisę į UAB „A“. Prieš tai šią sumą įmonė buvo skolinga E. S., nes jis kaip atskaitingas asmuo, pablogėjus įmonės finansinei padėčiai, atsiskaitinėjo su įmonės kreditoriais savo lėšomis. Didžiausias sumas E. S. savo lėšomis mokėjo bendrovėms UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „EM“, UAB „G“, taip pat kitoms bendrovėms. Dar prieš bankrotą įmonė turėjo kitų finansinių sunkumų, buvo skolinga dideles sumas kitiems kreditoriams, vieno iš kreditorių – Latvijos įmonės iniciatyva maždaug 2013 m. pradžioje buvo areštuotos įmonės sąskaitos. Finansiniai sunkumai prasidėjo nuo pasaulinės finansinės krizės pradžios, tai įtakojo jų įmonę, kadangi teikė apsaugos paslaugas įvairioms statybų bendrovėms ir kitoms bendrovėms, kurios bankrutavo. Buhalterinės apskaitos dokumentai visada buvo laikomi minėtose įmonės vykdomos veiklos patalpose, po to visus dokumentus perdavė bankroto administratoriaus UAB „(duomenys neskelbtini)“ įgaliotam asmeniui A. Z. UAB „A“ 2013 m. balandžio mėn. balansą, kuris buvo perduotas administratoriui ir kurį jis pasirašė, sudarė ji pati. Balanse nurodyti tikri duomenys, atitinkantys tikrovę. Kaip matyti iš balanso, 2013 m. balandžio mėn. 9 dienai įmonės ilgalaikio turto vertė 6 561 Lt, kurią sudaro nematerialus turtas – buhalterinė programa ir materialus turtas – tai alkotesteriai, GPS įrenginiai. Trumpalaikio turto vertė 230 417 Lt, kurią sudaro 198 816 Lt pirkėjų (debitorių) skola ir 31 601 Lt suma, esanti įmonės sąskaitose. Įmonės įsipareigojimai kreditoriams sudaro 680 035 Lt. Šiame balanse įrašytus duomenis patikslina prie balanso pridėtas turto sąrašas, pirkėjų suvestinė, didžiosios knygos duomenys. UAB „A“ kreditorių ar debitorių sąrašuose nėra bendrovių UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „EM“, UAB „G“, nes UAB „A“ nebuvo skolinga šioms bendrovėms ir atvirkščiai, šios bendrovės nebuvo skolingos bendrovei UAB „A“. UAB „A“ direktorė R. G. bendrovei realiai vadovavo. Kokią įtaką įmonės valdyme turėjo E. S., ji (I. K.) nežino. Kiek jai žinoma, jis dirbo įmonėje vadybininko pareigose. Jai vadovavo direktorė R. G. Už įmonės apskaitos dokumentų tvarkymą buvo atsakinga ji kaip vyr. buhalterė. Įmonės kasininkė buvo K. V. UAB „A“ buvo vienas atskaitingas asmuo – tai E. S. Atskirai avanso apyskaitos nebuvo pildomos ir spausdinamos, kadangi avansai, t. y. įmonės piniginės lėšos skirtos atsiskaitymams su kreditoriais, atskaitingam asmeniui E. S. nebuvo išduodamos, jis kaip atskaitingas asmuo atsiskaitinėjo savo lėšomis. Kiek atsimena, atsiskaitymą patvirtinančius dokumentus (išrašytas PVM sąskaitas faktūras ir kasos pajamų orderius) E. S. pateikdavo jai tiesiogiai arba palikdavo direktorei ar administratorei, kad juos ji (I. K.) įtrauktų į bendrovės apskaitą. Šiuos dokumentus ji (I. K.) segė į segtuvus, pavadintus „Avanso apyskaitos“. Taip pat vedė atsakingų asmenų suvestines, kuriose yra suvesti E. S. pateiktų sąskaitų faktūrų duomenys, prasidedantys raidėmis „Pi“ (reiškia pirkimai). Atsakingų asmenų suvestinėje įtrauktos operacijos, prasidedančios raidėmis „Pm“ (pamokėjimai), apie E. S. išmokėtus pinigus, kuriuos įmonė jam buvo skolinga, kaip atskaitingam asmeniui. Šias atsakingų asmenų suvestines elektroniniu būdu ji (I. K.) pateikė VMI prie atliekamo patikrinimo. Įmonėje taip pat buvo pildomi gaunamų ir išrašomų sąskaitų registrai, kasos knyga, bankinių operacijų registrai, ilgalaikio turto apskaita, t. y. viskas kas priklauso pagal įstatymus. Įmonės sutarčių su klientais ji kaip buhalterė nematydavo, sutarčių registro nevedė. Sutartis turėdavo direktorė. Kodėl 2010 m. gaunamų sąskaitų registre nurodytos sumos be PVM ir į registrą nėra įtraukta UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2010-06-29 sąskaita sumai 464 882 Lt, ji nežino, matyt tai yra techninė klaida, galbūt per neapsižiūrėjimą. UAB „A“, per jos darbo laikotarpį, kasoje esančiais pinigais disponavo tik akcininkas E. S. Ji kaip buhalterė galėjo tik atlikti pavedimus įmonės banko sąskaitose. Kiek akcininkas E. S. buvo sumokėjęs už įmonę savo lėšomis, kiek įmonė jam grąžino pinigų, ji neatsimena ir be dokumentų negali atsakyti. Atsimena, kad jam visą laiką pinigai buvo grąžinami iš įmonės kasos grynaisiais pinigais, tai įforminant kasos išlaidų orderiais. Kiek E. S. grąžinti pinigų, kiekvieną kartą nuspręsdavo pats E. S. pagal jos (I. K.) pateiktus kasos duomenis. Jai E. S. nurodydavo kokią sumą iš kasos sau grąžino ir ji tai įformindavo kasos išlaidų orderiu. UAB „A“ apskaitą ji vedė įmonės biure, savo darbo kompiuteriu per buhalterinę programą „Stekas“. Kompiuteriu vedė didžiąją knygą, gaunamų ir išrašomų PVM sąskaitų faktūrų registrus su išskirtu PVM, bankinių operacijų registrus, kasą ir reikalaujamus kitus duomenis. Taip pat šiuos duomenis (Didžiosios knygos duomenis ir PVM sąskaitų faktūrų registrus su išskirtu PVM) iš apskaitos programos ji spausdino ir pridėjo prie įmonės apskaitos dokumentų, kurie, iškėlus įmonei bankrotą, buvo atiduoti bankroto administratoriaus UAB „(duomenys neskelbtini)“ įgaliotam asmeniui A. Z., adresu (duomenys neskelbtini), kur tuo metu buvo UAB „A“ patalpos. Ar buvo pildomas dokumentų perdavimo – priėmimo aktas, ji neatsimena. Jos darbo kompiuteris, kuriuo vedė UAB „A“ apskaitą, kažkuriuo metu buvo pakeistas naujesniu. Kur jis buvo padėtas, ar jis buvo atiduotas administratoriui, ji to nežino. UAB „A“ apskaitos duomenų skaitmeninėje laikmenoje ji neturi išsisaugojusi. Dėl UAB „A“ sandorių su bendrovėms UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „EM“, UAB „G“, jai konkrečiai nėra žinoma kokios sutartys buvo sudaromos, kadangi sutartis sudarinėjo direktorė ir sutartys jai nebuvo pateikiamos. Kiek jai žinoma iš pokalbio su direktore, minėtos bendrovės pagal sutartį teikė klientų paieškos paslaugas, o UAB „A“  įsipareigojo už jas atsiskaityti. Sutarčių sąlygų, jose numatytų įkainių, ji nežino. UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „EM“, UAB „G“ PVM sąskaitas faktūras ir kasos pajamų orderius jai dažniausiai tiesiogiai pateikdavo E. S., kartais būdavo, kad šiuos dokumentus jis perduodavo per administratorę (administratorės keitėsi ir jų pavardžių neatsimena), kad juos įtraukų į apskaitą. Kai nebūdavo administracijos, kartais šiuos dokumentus jai perduodavo į UAB „A“ biurą atvykusi I. M. Kiek jai žinoma, I. M. kažkuriose įmonėse buvo buhaltere ar kasininke. Jai (I. K.) pateiktus dokumentus, ji juos įtraukė į apskaitą. Ar buvo anuliuotos UAB „EM“ sąskaitos faktūros, ji tokių atvejų neatsimena. Jeigu sąskaitos būdavo anuliuojamos, jos būdavo perbraukiamos ir ant jų užrašoma „sugadinta“, data ir parašas. Ar dokumentuose buvo surašyti tikri duomenys, ar pagal juos paslaugos iš tikrųjų buvo suteiktos, ar pinigus E. S. iš tikrųjų sumokėjo, jai nežinoma, nes ji to netikrino. Su klientais ji tiesiogiai nebendravo, jos darbas buvo tik apskaityti jai pateikiamus dokumentus. Kodėl kasos pajamų orderiuose nėra įrašytas pinigus mokantis asmuo arba kodėl yra vienodi skirtingų asmenų parašai, ji nežino, į tai neatkreipė dėmesio. Apie kokius nors fiktyvius UAB „A“ sandorius, kurių pagrindu būtų siekiama sumažinti ar panaikinti mokestines prievolės, jai nėra žinoma, apie tai nebuvo jokios kalbos nei su direktore nei su E. S.  Apie UAB „EM“ veiklą jai nėra žinoma. Jai parodytus ikiteisminio tyrimo byloje esančius UAB „A“ („B“) PVM sąskaitų faktūrų registrus pildė, spausdino ir Valstybinei mokesčių inspekcijai 2012 m. patikrinimo metu pateikė ji pati. Šiuose registruose buvo suvesti teisingi duomenys. Kodėl juose nėra duomenų apie išskirtą PVM, ji nežino, bet kaip minėjo, dar buvo vedami registrai ir su išskirtu PVM. Kodėl registruose nurodytos sąskaitų sumos mažesnės už pirminių dokumentų (sąskaitų faktūrų) sumas, ji nežino, galbūt kažkurios sąskaitos galėjo būti anuliuotos. Valstybinei mokesčių inspekcijai UAB „A“ mokesčių deklaracijas teikė ji (I. K.). Deklaracijose buvo nurodomi duomenys, remiantis minėtais PVM sąskaitų faktūrų registrais, t. y. ir įtraukiant pirkimus iš UAB „EM“.

Į klausimą, kaip E. S. iš UAB „A“ gavo atsiskaitymui pinigų sumas (1 792 230,45 Lt, iš jų 1 693 055,12 Lt per kasą grynaisiais ir 99 175,33 Lt per bankines sąskaitas), t. y. kokia tvarka jos buvo išmokėtos jam, kokiu pagrindu, kas jam išmokėjo šias sumas, kuriuo momentu E. S. gavo šias lėšas – ar po to, kai buhalterijai pateikė atitinkamus išlaidų dokumentus, ar šios lėšos jam buvo patikėtos anksčiau, I. K. parodė, kad UAB „A“, per jos darbo laikotarpį (dirbo laikotarpiu 2008-2013 m.), kasoje esančiais pinigais disponavo tik atskaitingas asmuo E. S. (jaunesnysis), kuris tuo pačiu buvo akcininkas ir vadybininkas. Klausime nurodytą 1 693 055,12 Lt sumą 2009 m. per kasą grynaisiais pinigais sau išmokėjo pats E. S. Dėl 2009 m. per bankines sąskaitas jam išmokėtos 99 175,33 Lt sumos, tiksliai atsakyti negali, nes maždaug 2008-2009 m. laikotarpiu per bankų sąskaitas mokėjimus atlikdavo pats E. S., vėliau, t. y. maždaug nuo 2009 m. mokėjimus atlikdavo tik ji pati. Banko dokumentai, jos manymu, neparodys, kas atitinkamu laikotarpiu atliko mokėjimus, nes gali būti, kad formaliai jai nebuvo suteikta teisė valdyti UAB „A“ sąskaitas ir gali būti, kad mokėjimus ji atlikdavo E. S. ar R. G. vardu, su jų žinia. Tuo metu, kai per banką mokėjimus atlikdavo ji pati, didesnėmis sumomis pavedimus ji darydavo su E. S. žinia, mažesnius pavedimus darydavo su direktorės R. G. žinia, t. y. jų atsiklausdavo ir gaudavo pritarimą arba jie patys savo iniciatyva duodavo nurodymus atlikti mokėjimus. Kiek atsimena, E. S. kaip atskaitingas asmuo su įmonės kreditoriais atsiskaitinėjo savo lėšomis. Gali būti, kad jis atsiskaitinėjo ir UAB „A“ lėšomis, tačiau, ar tikrai buvo atsiskaitymų įmonės lėšomis, šių aplinkybių neatsimena. Kiek atsimena, atsiskaitymą patvirtinančius dokumentus (išrašytas PVM sąskaitas faktūras ir kasos pajamų orderius) E. S. pateikdavo jai tiesiogiai arba palikdavo direktorei ar administratorei, kad ji (I. K.) juos įtrauktų į apskaitą. Konkrečių atvejų, kas, kada ir kokius dokumentus pateikinėjo, ji neatsimena, nes dokumentų buvo daug. Pinigus, kuriuos E. S. išleisdavo atsiskaitydamas įmonės reikmėms savo lėšomis, iš įmonės kasos jis pats sau grąžindavo. Tuo atveju, kai E. S. pinigai buvo grąžinami iš įmonės kasos grynaisiais pinigais, tai buvo įforminama kasos išlaidų orderiais. Kiek E. S. grąžinti pinigų, kiekvieną kartą nuspręsdavo pats E. S. pagal jos (I. K.) pateiktus kasos duomenis. E. S. nurodydavo kokią sumą iš kasos sau grąžino ir ji tai įformindavo kasos išlaidų orderiu. Iš kasos grynuosius pinigus E. S. išsimokėdavo sau tada, kai kasoje būdavo pinigų, ir tai nepriklausė nuo to, ar buvo pateiktos PVM sąskaitos faktūros. Per bankines sąskaitas pinigai jam taip pat buvo grąžinami, nepriklausomai nuo to, ar buvo pateikiami į buhalteriją išlaidas patvirtinantys dokumentai. Tuo laikotarpiu, kai per sąskaitas mokėjimus atlikdavo ji pati (I. K.), E. S. jai pats nurodydavo kokias sumas jam grąžinti į jo bankinę sąskaitą.

Į klausimą, kaip E. S. iš UAB „A“ kasos ir banko sąskaitų gavo pinigines lėšas, kurios tariamai buvo sumokėtos UAB „EM“, t. y. kas jam išmokėjo šias lėšas, kuriuo momentu E. S. gavo šias lėšas – ar po to, kai buhalterijai pateikė UAB „EM“ PVM sąskaitas faktūras, ar šios lėšos jam buvo patikėtos anksčiau, I. K. parodė, kad šie pinigai, kurie pagal dokumentus buvo sumokėti bendrovei „EM“ ir iš UAB „A“ grąžinti E. S., buvo išmokami tokia pačia tvarka. Tai nepriklausė nuo to, ar į buhalteriją buvo pateikiami išlaidas patvirtinantys dokumentai. E. S. pats spręsdavo kada ir kiek išmokėti pinigų iš kasos ir nurodydavo jai (I. K.), kokius mokėjimus atlikti pavedimu per banko sąskaitas.

Į klausimą, ar  1 214 624,61 Lt suma, kurią E. S. iš savo lėšų tariamai panaudojo atsiskaitymams su UAB „EM“, buvo jam grąžinta, ar  E. S. šią sumą UAB „A“ liko skolinga, I. K. parodė, kad atsižvelgiant į teismo patvirtintą UAB „A“ kreditorių sąrašą, E. S. UAB „A“ neliko skolinga, išskyrus darbo užmokestį. Todėl pagal tai yra aišku, kad 1 214 624,61 Lt sumą, kurią jis pagal dokumentus sumokėjo bendrovei „EM“, UAB „A“ jam grąžino (t. 1, b. l. 105-106, 107, 108-110, 113-117).

Liudytoja I. K. papildomai parodė, kad E. S. buvo įmonės akcininkas, o direktore buvo R. G. 2008-2010 metais ji dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „B“, kuri paskui pakeitė pavadinimą į UAB „A“. Neatsimena ar prieš UAB „A“ dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“. Galėjo dirbti iš namų. Tikslaus UAB „A“ adreso neprisimena, bet ofisas buvo „(duomenys neskelbtini)“. Po to persikėlė į sodus, o paskui į Viršuliškes. Dirbant jai nurodymų nereikėjo. Neprisimena, kada buvo įdarbinta UAB „A“, bet darbo sutartį pasirašė su direktore. Neprisimena, koks kolektyve buvo vyrų ir moterų santykis, neatsimena ar kas kolektyve sportavo ar važinėjo su motociklu. Ji turėjo savo kabinetą tose pačiose patalpose kaip ir įmonė, šiek tiek toliau nuo direktorės. Ji turėjo prisijungimus ir atlikdavo bankinius pavedimus, kai jai atnešdavo reikiamus dokumentus. Neprisimena ar banko prisijungimus turėjo R. G. ir E. S. Ji sudarydavo balansus, nes grynieji pinigai buvo suvesti kasininkės ir visi likučiai būdavo programoje. Balansus pasirašydavo direktorė ir buhalterė, o tuo metu UAB „A“ direktore buvo R. G. UAB „A“ atstovui nebuvo būtinybės pasirašyti buhalterinius dokumentus. Ji su grynaisiais pinigais nedirbo. Neprisimena ar buvo nustatytas dienos limitas, bet jei kildavo klausimų, skambindavo R. G. ir klausdavo. E. S., kaip atsakingam asmeniui, ji grynųjų pinigų neišduodavo, nes tą darydavo kasininkė K. V. Pavedimams už paslaugas nereikėdavo leidimo. Gal akcininkas ir kartą per mėnesį klausdavo, koks yra likutis, ir tada spręsdavo ar išmokėti iš kasos, ar palikti apyvartoje. Klausdavo, nes jis kaip atskaitingas asmuo mokėjo iš savo pinigų ir domėjosi ar įmonė gali išsimokėti. Nežino kokias finansines operacijas darė E. S., bet viskas vyko pagal avansines apyskaitas. Žino, kad E. S. kažką pirko. Neprisimena ar operacijos buvo atliekamos bankiniais pavedimais ar grynaisiais pinigais. Nežino ar visus įmonės klausimus sprendė E. S., kai jai reikėdavo, viską spręsdavo su R. G., nes ji buvo direktorė ir priimdavo visus sprendimus, visi parašai buvo jos. Nežino kaip E. S. ateidavo į darbą. Kartais jos E. S. klausdavo dėl atskaitingo asmens ar pinigų likučio, kartais pakviesdavo į posėdžius, bet pasitarimų su ja nedarė. Jai nebuvo įdomu, kodėl E. S. išdavė grynuosius pinigus, nes ji neturėjo tikrinti sąskaitų tikrumo. Nežino ar įmonė turėjo 1 500 000 litų dydžio pinigų sumą. Neatsimena ar buvo koks nors trūkumas vedant duomenis į programą. Nežino kodėl į apskaitą buvo įtraukiamos išlaidos dėl sporto klubų ir motociklo aksesuarų pirkimo. PVM deklaracijas VMI teikdavo pagal dokumentus, o patikslinimus darydavo po to, kai VMI apie tai pranešdavo. Jeigu sąskaitos ateidavo vėliau, darydavo patikslinimus. Su I. M. nedirbo, kartais ši ateidavo, atnešdavo sąskaitas už paslaugas. Daugiau reikalų ar sutarčių su ja neturėjo. Sąskaitas kartais atnešdavo ir administratorės, nekildavo klausimų, kodėl sąskaitas atneša I. M., nes jai svarbiausia buvo teisingai suvesti duomenis į programą. Neprisimena ar jai atnešdavo pajamų orderius, nes juos apskaito kasininkė. V. P., L. P., J. Z. pažįsta, su jais kartu dirbo. Merginos buvo administratorės, o V. P. buvo direktorės pavaduotojas. Kartu su direktore yra dirbusi įmonėje UAB „(duomenys neskelbtini)“, kur direktoriumi buvo V. P., o R. G. buvo vadybininkė. Kiek žino, jie buvo draugai. Nežino ar R. G. asmeniniai santykiai turėjo įtakos darbiniams santykiams. J. Z. yra R. G. draugės dukra, ji dirbo įmonėje labai trumpai. Neprisimena, kas buvo V. P. advokatas, kai ją apklausinėjo, tačiau iš matymo tai buvo advokatas A. Melkovas.

Specialistė J. L. teismui parodė, kad tvirtina savo duotą išvadą byloje. Kad tam tikros operacijos realiai neįvyko, davė išvadą iš užduotyje pateiktų faktinių aplinkybių. Faktinių aplinkybių nustatymas nėra specialisto kompetencijos klausimas. Specialistas tik įvertina pagal užduotyje nustatytas faktines aplinkybes, ar jos teisingai yra atvaizduotos apskaitoje, ar teisingai yra įforminti dokumentai. Jai pateikiamos nustatytos aplinkybės, o ji jas įvertina. Užduotyje nurodyta, kad UAB „EM“ jau buvo išregistruota. Ji jokių tyrimų ir tikrinimo neatliko. Jei tyrimo metu nustatyta, kad ūkinės operacijos yra neįvykusios, tuomet yra daroma išvada dėl negalėjimo nustatyti įmonės ūkinės finansinės veiklos, turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio. Jei dabar rašytų tokią išvadą, ji būtų sąlyginė - su sąlyga, jei ikiteisminis tyrimas nustatys, kad iš tikrųjų ūkinės operacijos yra nevykusios. Už buhalterinės apskaitos organizavimą UAB „A“ atsakingas vadovas, o už buhalterinių įrašų teisingumą – buhalteris. Užduotyje pateiktais duomenimis, apskaitą UAB „A“ tuo metu tvarkė I. K. Iš buhalterinių dokumentų buvo pateiktos tik sąskaitos, apmokėjimo dokumentai ir gaunamų sąskaitų registras. Kiek pamena, tyrimui buvo pateikta 17 sąskaitų-faktūrų, išrašytų UAB „EM“ vardu ir įtrauktų į gaunamų sąskaitų-faktūrų registrą, bet viena iš tų sąskaitų-faktūrų buvo neįrašyta į tą registrą. Vertinant nustatytas aplinkybes, tos ūkinės operacijos nevyko. Pagal buhalterinius duomenis buvo suskaičiuota, kad įplaukos į sąskaitas sudarė 3 800 000 litų, iš jų 2 600 000 litų buvo nuimta grynais ir įnešta į bendrovės kasą ir buvo panaudota atsiskaitymui už tas įformintas neįvykusias ūkines operacijas, o kitą dalį pinigų atskaitingas asmuo E. S. atsiskaitė savo lėšomis.

Papildomai apklausta specialistė J. L. parodė, kad ar įvyko, ar neįvyko ūkinė operacija, tai ne specialisto kompetencijos klausimas, nes tai faktinė aplinkybė, kurią jiems nurodo tyrėjai. Ji įvertino jai pateiktus faktus, analizuodama dokumentus ir jų atitikimą teisės aktų reikalavimams pagal turimas aplinkybes. Jeigu ūkinės operacijos yra neįvykusios, tuomet būtų nustatyti buhalterinės apskaitos įstatymo neatitikimai, būtent 13 straipsnis dėl neįvykusios ūkinės operacijos. Jai jokie UAB „A“ apskaitos registrai nebuvo pateikti, išskyrus gaunamų sąskaitų registrus, atskaitingo asmens suvestines, kasos knygas. 

Kadangi buvo tiriami tie fiktyvūs sandoriai, todėl ir išvada buvo duota konkrečiai dėl šių sandorių. Papildomai buvo dar ir 16 straipsnis parašytas, tik ji tų pasekmių nerašė ir nevertino. Ji nevertino visos įmonės apskaitos, neatliko visų buhalterinių sąskaitų sutikrinimo, nes neturėjo tokios galimybės. Jai buvo pateiktos įmonės sąskaitos-faktūros, susegtos segtuvuose, tarp kurių buvo ir 17 šioje byloje nagrinėjamų PVM sąskaitų-faktūrų. Ji nežino ar trūko sąskaitų, nes vertino tai, ką turėjo. Buvo gaunamų sąskaitų registras ir pagal jį apskaitoje buvo atvaizduota 16 sąskaitų-faktūrų, o viena sąskaita-faktūra buvo susegta segtuve, bet ji buvo neįrašyta į gaunamų sąskaitų registrą. Tyrimui nebuvo pateikti bendrovės atskaitymo pirkimo PVM registrai.

Specialisto išvados 7 puslapyje yra parašyta, kad UAB „A“ buhalterinės apskaitos registrai, didžioji knyga pagal buhalterines sąskaitas, pajamų, sąnaudų registrai, atskaityto pirkimo PVM registrai už 2009-2010 m. tyrimui pateikti nebuvo, todėl negalima nustatyti kaip bendrovės apskaitoje atvaizduotos išrašytos sąskaitos-faktūros ir kaip atvaizduotos pagal jas apskaičiuotos PVM bei įvertinti VMI pateiktose deklaracijose įrašytų duomenų pagrįstumo.

Registras sudaromas remiantis sąskaitomis-faktūromis. Sąskaitos-faktūros jai tyrimui buvo pateiktos. Dokumentai buvo susegti segtuvuose, bet jie nebuvo suvesti pagal mėnesius, susumuoti, kad ji galėtų paimti ir patikrinti tas sumas. PVM deklaracijos pildomos apskaitos registrų pagrindu, kurie leistų teisingai patikrinti ir įvertinti PVM apskaičiavimą, bet tokie registrai nebuvo pateikti. Pagal turimus dokumentus buvo galima nustatyti, kiek PVM tiriama bendrovė deklaravo pagal sandorius su kitais ūkio subjektais, bet ar teisingai apskaičiavo PVM negalima nustatyti.

Dėl 13 bylos tome 176 lape esančių 2009 m. kovo 30 d. UAB „EM“ išrašytų dviejų sąskaitų-faktūrų parodė, pagal tas dvi sąskaitas, PVM turėtų būti ne mažiau nei 82 tūkst. litų. PVM deklaracijų ji nenagrinėjo, nes tai darė VMI specialistas, bet ji jas matė. Matė specialisto suvestas bendras sumas, bet ne pagal mėnesius. Ne visos sąskaitos-faktūros yra deklaruotos, bet jos buvo į gaunamų sąskaitų-faktūrų registrą įrašytos, o dėl deklaravimo, tai negalima patikrinti teisingumo.

Atsiskaitymui atskaitingam asmeniui nuo 2009 m. sausio mėn. iki 2009 m. gruodžio mėn. buvo išduota 1 792 230 litų. O dėl 2010 m. ji nenagrinėjo, kadangi atsiskaitymai vyko 2009 m. Prie finansinių apyskaitų yra prisegti dokumentai E. S., pagrindžiantys 2 706 855 litų panaudojimą, iš kurių 1 976 155 litai buvo panaudoti atsiskaitymui su UAB „EM“ pagal įformintus kasos pajamų orderio kvitus. Ji nematė duomenų, kad šias lėšas būtų gavusi ar panaudojusi R. G.

Negali pasakyti iš kokių pirkimo-pardavimo sandorių bendrovė deklaravo PVM, iš kokių sandorių jis grąžintinas, mokėtinas ir užskaitytinas. Jeigu VMI specialistas yra pasakęs, jog bendrovė deklaravo atskaitomo pirkimo PVM 1,7 mln., tai ši suma yra gerokai didesnė negu yra įrašyta pagal UAB „EM“ sąskaitas. Galėjo būti ir kitų pirkimų, bet iš viso atskaitomo pirkimo PVM yra deklaruota 1 700 015 litų, o pagal UAB „EM“ sąskaitas už tą patį laikotarpį sudarytų pusę milijono. Negali atsakyti konkrečiai kokiose deklaracijose pagal kokias sąskaitas buvo deklaruoti sandoriai su UAB „EM“.

Civilinio ieškovo įgaliotas atstovas R. J. parodė, kad civilinis ieškinys yra parengtas pagal šioje baudžiamojoje byloje esančias dvi specialisto išvadas, t. y. pagal 2015 m. gruodžio 16 d., kurią surašė FNTT ir Vilniaus apskrities VMI kompleksinės pajėgos ir pagal 2016 m. lapkričio 21 d. VMI prie Finansų ministerijos specialisto išvadą. Minėtoje antroje specialisto išvadoje buvo nustatyta, kad šioje baudžiamojoje byloje buvo sudaromi tam tikri tariami sandoriai, nes neįvyko ūkinės operacijos pagal UAB „EM“ išrašomas PVM sąskaitas-faktūras ir apskaitos dokumentus UAB „A“. Kaltinamiesiems šioje byloje buvo nuspręsta teikti civilinį ieškinį. Ieškinys pagal minėtą specialisto išvadą yra pareikštas 151 305 eurų sumai. Specialisto išvadoje buvo konstatuota, kad UAB „A“ negalėjo jai išrašytose PVM sąskaitose-faktūrose išskirto PVM įtraukti į savo PVM apskaitą. Kai buvo surašyta specialisto išvada ir teikiamas civilinis ieškinys, buvo įvertintos UAB „A“ pateiktos deklaracijos. Buvo nustatyta, kad nuo 2009 m. iki 2010 m. gruodžio 31 d. bendrovė „A“ į apskaitomą pirkimo PVM galėjo įtraukti 522 426 litais mažiau apskaitomo pirkimo PVM nei buvo deklaruota bendrovės PVM deklaracijose.

Civilinio ieškovo įgaliotas atstovas J. Ž. parodė, kad surašant civilinį ieškinį jie vertino ar teisingai UAB „A“ deklaravo PVM ir kokią galimą žalą įmonė padarė pagal gautą specialisto išvadą bei ikiteisminio tyrimo surinktą medžiagą. Jie patys jokio tyrimo nedaro, vertina tik tai, kas yra ikiteisminiame tyrime, kiek apima kaltinimas, kokia žala nurodyta kaltinimo metu ir pagal tai surašomas civilinis ieškinys. Civilinis ieškinys gali būti ir nereiškiamas, jeigu yra sumokami mokesčiai savanoriškai arba tikslinamos deklaracijos. Civilinį ieškinį surašė jo kolegė R. B. (dabar Kozlova) 2017 m., o jis ją šiuo metu pavaduoja. Jis papildomai deklaracijų netikrino, bet jos nebuvo papildomai tikslintos. Ieškinio apskaičiavimas buvo iš su UAB „EM“ vykusių sandorių, nes specialisto išvadoje teigiama, kad tie sandoriai neįvyko ir taip ši įmonė pasididino apskaitomą PVM.

Dėl UAB „A“ bankroto procedūros parodė, kad 2013 m. kovo 29 d. teismo nutartimi bendrovei buvo iškelta bankroto byla, o VMI 2013 m. gegužės 20 d. pateikė 15 241 lito 62 centų kreditorinį reikalavimą. Šis kreditorinis reikalavimas bankroto byloje nesusijęs su civiliniu ieškiniu šioje byloje, nes jį sudaro kiti mokesčiai, kurie buvo paskaičiuoti už kitus laikotarpius. Kreditorinis reikalavimas yra reiškiamas pagal įmonės įsiskolinimą, toks, koks tuo metu nustatomas balansinis. Civiliniame ieškinyje dėl UAB „A“ šioje byloje rėmėsi 2015 ir 2016 m. specialisto išvadomis, o tiriamasis laikotarpis buvo nuo 2009 m. sausio 1 d. iki 2010 m. gruodžio 31 d., todėl bankroto byloje pareikštas kreditorinis reikalavimas, kurio dalis yra atiduota Turto bankui, visai nesisieja su dabar pareikštu civiliniu ieškiniu ir nesusidaro dvigubas reikalavimas tiek baudžiamojoje byloje, tiek bankroto byloje.

Liudytoja apklausta L. S.

Ji nurodė, kad atliekant tyrimą vertino kasos pajamų orderius, sąskaitų-faktūrų registrus ir PVM deklaracijas. Metiniai gaunamų sąskaitų-faktūrų registrai buvo pateikti specialistui, tačiau jie nebuvo vertinti, kadangi jų vertinimui nebuvo reikiamos informacijos, nes nebuvo išskirtas PVM, todėl jie tik prijungti, bet išvadoje jų nėra. Specialisto išvados tiriamojoje dalyje (4 psl.) paminėta, kad tyrimui buvo pateikti metiniai gaunamų sąskaitų-faktūrų registrai, kuriuose nurodyti tik tiekėjo pavadinimai ir prekių paslaugų mokestinė vertė be PVM. Registruose nėra nurodyta PVM suma, todėl šie registro duomenys negali būti palyginti skaičiuojant PVM operacijas, deklaracijose nurodytas sumas. PVM buvo apskaičiuotas pagal pirminius dokumentus - PVM sąskaitas-faktūras. Į PVM atskaitą duomenys traukiami pagal turimą PVM sąskaitą-faktūrą. Registras yra suvestinis dokumentas, iš kurio suma įtraukiama į PVM deklaraciją. Šiuo atveju suvestinės registro nebuvo, todėl ją sudarė VMI specialistas pagal pateiktas PVM sąskaitas-faktūras.

2016-11-21 specialisto išvadoje yra įvardinta, kad 2015 metų specialisto išvadoje negalėjo padaryti išvados dėl žalos biudžetui. Todėl paskutine užduotimi jiems buvo pavesta atlikti buhalterinės apskaitos dokumentų tyrimą už 2009-2010 m. ir atsakyti į keturis klausimus. Specialistas atsakė į keturis pateiktus klausimus, kokią sumą sudaro pirkimo PVM ir pardavimo PVM, pagal turimus pirminius apskaitos dokumentus. Antras klausimas - kokias sumas sudaro UAB „A“ atskaitomas pirkimo PVM ir trečias klausimas ar UAB „A“ išrašytose sąskaitose faktūrose atskaitomo pirkimo PVM suma didesnė ar mažesnė už deklaracijos atskaičiuotą pirkimo PVM, ar pateiktuose deklaracijose įrašyti duomenis teisingi. Specialistas ir atsakė tik į tuos užduotus 4 klausimus, o klausimo įvertinti pardavimo PVM nebuvo užduota.

Tyrimo metu buvo vertinamas pirkimo PVM. Buvo sudaryti 3 registrai: pirmas – visas pirkimo PVM, t. y. įtrauktas pagal visus pateiktus duomenis. Antras - neatskaitomas pirkimo PVM, pirkimo PVM ir atskaitomas pirkimo PVM. Užskaitomas PVM yra pardavimo PVM minus pirkimo PVM ir gaunamas skirtumas, kuris arba grąžintinas, arba užskaitomas. Pardavimo PVM nebuvo nei apskaičiuotas, nei vertinamas. Kiek įmonė deklaravo atskaitomo PVM atlikdami tyrimą nustatė iš FNTT pateiktų įmonės pirkimo PVM sąskaitų faktūrų. Atliekant tyrimą nevertino pardavimo PVM, nes jiems nebuvo pateikti registrai. Specialistas, atlikdamas užduotį, sudarė tris registrus pagal pirminius dokumentus - pirkimo PVM sąskaitas-faktūras, nes registrų neturėjo. Iš pirkimo PVM sąskaitų-faktūrų (1 priedas prie specialisto išvados) nustatė, kad visas pirkimo PVM už visą laikotarpį yra 1 393 279 litų. Antrame priede yra duomenys dėl neatskaitomo PVM, būtent kas negali būti atskaityta pagal įstatymo 58 str., tame tarpe ir iš UAB „EM“. Kadangi viso yra apskaičiuota 595 026, 97 litų, tame tarpe iš UAB „EM“ - 582 987,92 litų. Specialistas atskaičiavo neatskaitomą PVM ir išvedė sumą, kurią bendrovė galėjo atskaityti, t. y. 797 103 litų. Visas PVM sąskaitas faktūras vertino pagal jų turinį, tame tarpe ir UAB „EM“ sąskaitas-faktūras.

Specialisto pateiktuose prieduose prie išvados yra nurodyti ir tiekėjas, ir PVM, ir sumos, ir kur kuri sąskaita yra įtraukta, į kokį registrą. Į neatskaitomų PVM sąskaitų registrą įtraukta viskas, kas dalyvauja PVM apmokestinimo veikloje ir pagal tiriamąjį dalį taip pat įtrauktos UAB „EM“ sąskaitos-faktūros. UAB „EM“ sąskaitos-faktūros sudaro didžiausią PVM dalį visoje apskaitoje. Jeigu jų nebūtų įtraukę, tai PVM deklaracijos būtų visiškai kitokios.

Pirkimo PVM įmonė gali pasirinktinai įtraukti, t. y. gali įtraukti pagal turimą sąskaitą faktūrą, pagal jos datą, arba vėliau įtraukti, arba visai jos neįtraukti. Dažniausiai, jeigu yra didelės sumos, tai keista būtų, kad įmonė teisėtai nepasinaudotų PVM atskaita. Tai teisėta, jeigu yra sąskaita-faktūra, yra visi rekvizitai ir turinys atitinka formą.

Atliekant tyrimą negali pasakyti pagal kiekvieną mėnesį, į kurį mėnesį įtraukta atitinkama PVM sąskaita-faktūra, nes bendrovė gali ir vėliau apskaityti pagal ankstesnę sąskaitą-faktūrą PVM. Negali pasakyti, kada bendrovė deklaravo atskaitomą PVM. Kadangi jiems nebuvo pateiktas suvestinis registras, negali atsakyti į klausimą, kada ir į kokį registrą buvo įtraukta konkreti PVM sąskaita faktūra.

2009-03-10 UAB „EM“ vardu išrašyta PVM sąskaita faktūra Nr. (duomenys neskelbtini) 48, nors sąskaitą išrašyta 2009 metais, jų specialisto buvo įtraukta į 2010 m. kovo mėnesio registrą. Gal specialistas apsiriko šiuo klausimu, nes įtraukė sąskaitą faktūrą į 2010 m. kovo mėnesį (sąskaita-faktūra minima 14 klausimo atsakyme). Tačiau dėl to specialisto išvada nesikeistų, nes yra už visą laikotarpį paskaičiuota. Pagal atskirus mėnesius nebuvo tirta, nes nebuvo pateikti suvestiniai registrai, todėl jie negalėjo sutikrinti su kiekvienu mėnesiu deklaruotą PVM.

Jie neturėjo įmonės pateiktų duomenų apie tai, kaip įtraukė į PVM deklaracijas duomenis.

Negali atsakyti į klausimą, kada ir kokią sumą įmonė atskaitė iš UAB „EM“, nes nebuvo pateikti suvestiniai registrai. Pateikti pirminiai dokumentai - pirkimo PVM sąskaitos-faktūros (taip pat ir UAB „EM“) įvertintos į visą pirkimo PVM ir neatskaitomą PVM.

Įmonė galėjo įtraukti į PVM atskaitą tik 797 103 Lt arba 522 426 Lt mažiau nei deklaruota. Visų pirkimo sandorių suma su UAB „EM“ buvo 582 987 litų, t. y. 60 tūkst. litų daugiau. Atliekant specialisto tyrimą jie pagal pateiktas PVM sąskaitas-faktūras įtraukė galbūt daugiau PVM, negu bendrovė apskaičiavo savo deklaracijose. Tai nereiškia, kad dalis sandorių su UAB „EM“ yra teisėti. Tiesiog įmonė kažkokios sąskaitos, sandorio į PVM deklaracijas neįtraukė, nes ji turi tokią teisę, o jie atliekant tyrimą įtraukė visas sąskaitas-faktūras.

Negali išskirti, kokioje deklaracijoje duomenys yra suklastoti, nes deklaruoti bendri skaičiai. Išvados 2 priede (neatskaitomas PVM) yra išvardyti sandoriai su UAB „EM“ ir įvardinti kiti sandoriai, kurie neapskaitomi pagal įstatymo 58 str., t. y. ne PVM apmokestinamai veiklai skirtos.

Liudytoja L. P. parodė, kad J. F. nepažįsta. R. G. tuo metu buvo jos tiesiogine vadove. E. S. buvo įmonės akcininku ir jos vadovu, ji turėjo vykdyti jo priimtus sprendimus. I. M. dažnai ateidavo į jų ofisą, bet su ja bendrų reikalų neturėjo, jos nepažinojo. Kažkada I. M. jai pasakė, kad yra buhalterė, tačiau ji (L. P.) jai pavaldi nebuvo. I. M. atėjusi eidavo pas E. S. arba pas vyr. buhalterę I. K., jas siejo tik darbiniai santykiai. Šiuo metu santykių nepalaiko. Įmonėje įsidarbino 2008 m., ją į darbą priėmė E. S. Įmonėje dirbo apie 3 metus, dirbdavo nuo 8 val. iki 17 val. Kai atėjo dirbti, įmonėje dirbo Jurgita, kuri po to perėjo dirbti į kitą įmonę. Po to, kai ji (L. P.) išėjo, atėjo dirbti G. S., daugiau administratorių nematė. Su kitais darbuotojais konfliktų nebuvo, G. S., kuri nors buvo jaunesnė, tačiau turėjo daugiau išminties, dėl to ji 2011 m. birželį turėjo išeiti. Administracijoje buvo direktorės pavaduotojas V. P., dvi buhalterės, dar dvi administratorės ir A., kurio pareigų ji neprisimena. Jie buvo atsakingi už apsaugos darbuotojus, darbų paskirstymą bei grafikų suderinimą. Atėjus dirbti ją supažindino su direktore R. G., dokumentus pildė antroji buhalterė K. V., ji buvo atsakinga už personalą. Įmonėje ji (L. P.) dirbo administratore, buvo atsakinga už duomenų tvarkymą, sąskaitų išrašymą klientams už elektroninės saugos paslaugas, vykdė skolų priežiūros konsultantės pareigas, prižiūrėdavo įmonės skolas, skambindavo klientams, sudarydavo skolos grafikus. Informaciją apie skolas gaudavo iš I. K., kuri atspausdindavo programos išrašus ir pasakydavo kokius pavedimus padarė bei jų datas. Priėjimą prie buhalterinės programos ji turėjo dalyje, kadangi išrašinėdavo sąskaitas-faktūras klientams už elektroninę apsaugą, o priėjimo prie tai, kas liečia personalą, neturėjo. Per programą suformavusi sąskaitą-faktūrą ji ją iš karto išsiųsdavo klientui el. paštu, atskirai sąskaitų-faktūrų nesaugodavo. Jei klientas neturėdavo el. pašto, ji sąskaitas-faktūras siųsdavo paprastu paštu. Klientų sąrašą turėjo, nes vedė skolų priežiūrą. Nežino kaip į įmonės buhalteriją įtraukdavo tas sąskaitas-faktūras, prie to priėjimo neturėjo ir nežinojo kaip ten viskas vyksta. Neatsimena kaip sąskaitos kopiją pateikdavo savo buhalterijai, gal ją spausdindavo ir segdavo į segtuvus. Sutartys su klientais buvo R. G. kabinete segtuvuose, ji (L. P.) jas ten įsegdavo arba išsegdavo. Ji sekė viešųjų pirkimų puslapį ir jei pamatydavo, kad įmonės skelbia, jog jiems reikalingos apsaugos paslaugos, apie tai pranešdavo direktorei. Ji (L. P.) pati įdiegė įmonei sertifikatą tam, kad jie galėtų dalyvauti viešuosiuose pirkimuose. R. G. tardavosi su E. S. ar verta dalyvauti viešuosiuose pirkimuose ir jei nuspręsdavo dalyvauti, ji (L. P.) užsakydavo reikiamas pažymas ir jas pasiimdavo. Įmonėje ji diegdavo apsaugos sistemas, t. y., jei reikėdavo kompiuterio darbo vietai, ji eidavo pas E. S. ir sakydavo, ko reikia, o jis dėl to spręsdavo. Toliau jis viską reguliuodavo ir sakydavo jai, ką reikia padaryti. Su tokiais klausimais pas R. G. niekada neidavo. Su R. G. jį spręsdavo klausimus dėl viešųjų pirkimų. Jei kažkas išeidavo atostogų, buhalterė K. V. jai atnešdavo dokumentus ir ji nunešdavo juos direktorei pasirašyti. R. G. dėdavo parašus ant šių dokumentų ir užsiimdavo vadyba. Pagrindinis bendravimas su klientais buvo direktorės susitarimas ar atvykimas į objektą, kuriame jie vykdytų fizinę apsaugą. Taip pat įmonėje organizavo ne vieną renginį kaip administratorė, galėdavo sugalvoti scenarijų ir tada jie tardavosi su žmonėmis dėl renginio tipo. Dėl finansavimo spręsdavo E. S., nes jis kuravo pinigus. Administracijos gimtadienius minėdavo, rinkdavo lėšas iš savo pinigų ir per pietus pabūdavo E. S. kabinete. Pagrindiniai pavedimai būdavo E. S., jautėsi, kad jis buvo daugiau direktorius nei R. G. E. S. duodavo jai nurodymus, ką daryti su skolininkais. Iš pradžių siūlydavo tartis, gal sudaryti skolos grafiką, tuomet ji kalbėdavosi su skolininkais, siųsdavo priminimus bei pretenzijas su buhalterinių sąskaitų pavadinimais ir numeriais, rašė oficialius pranešimus. Šią informaciją jai pateikdavo vyr. buhalterė, pati jų nespausdindavo. R. G. jeigu ir duodavo nurodymus, ji juos perteikdavo kaip akcininko pageidavimus. Jautėsi, kad tuos pavedimus R. G. perduodavo iš paties E. S. E. S. turėjo savo kabinetą, į darbą eidavo kiekvieną dieną. Kartais ateidavo su šalmu, todėl tikriausiai važinėjo motociklu. Būdavo, kad E. S. eidavo į susitikimus. Buvo atvejų, kai ji išeidavo namo, o E. S. likdavo darbe. Į kabinetą jis kviesdavosi ir interesantus. Kiekvieną žmogų, ateinantį į įmonę ji matydavo, nes jie turėdavo praeiti pro jos stalą. Atvykę interesantai jai pasakydavo kokiu klausimu atvyko. Labai dažnai įmonėje lankydavosi E. S. žmona, kartais apsilankydavo E. S. tėvas. R. G. kabinete vykdavo rytiniai susitikimai, kurie trukdavo apie 15-30 minučių, per savaitę jų būdavo gal 2-3. Tuose posėdžiuose ji nedalyvaudavo, jei E. S. norėdavo tiesiogiai duoti pavedimą, juos išsikviesdavo atskirai. Posėdžiai, kuriuose dalyvaudavo R. G. ir I. K. vykdavo E. S. kabinete atskirai. Tai buvo uždaras ratas, nežino kas ten buvo aptariama ir kokie buvo duodami asmeniniai nurodymai. E. S. nurodymų klausė visi, ji (L. P.) tiesiogiai priimdavo jai teikiamą informaciją, darydavo tai, ką liepdavo E. S., tačiau vykdydavo ir R. G. nurodymus. Kiek žino E. S. turėjo prieigą prie buhalterijos, turėjo visus prisijungimus, kaip akcininkas galėjo matyti finansus ir jų srautus, nors kartais ir kreipdavosi į I. K. Tai nėra tik jos nuomonė, tačiau apie tai jai pasakė ne E. S., apie tai sužinojo iš kalbų. R. G. neturėjo prieigos prie sąskaitų. Tikriausiai tarp vyr. buhalterės ir E. S. buvo itin glaudus darbinis ryšys, kadangi reikalus dėl finansinių dalykų ir klientų mokumo ar nemokumo tvarkė jie. R. G. tų reikalų netvarkydavo. Įmonės pelnas buvo užkrautas ant R. G. pečių, kadangi ji buvo profesionali vadybininkė, o ne direktorė. E. S. R. G. yra sakęs, kad: „R., Jūs nesate vadovas, negalite vadovauti, bet kaip vadybininkės Jūsų strategija yra puiki“. R. G. pagrindinis darbas buvo važiuoti pas klientus ir parduoti jų teikiamas paslaugas. Paskutinis žodis įmonėje visada būdavo E. S., nes R. G. prašymai ar pasiūlymai nenueidavo iki sprendimų. Kaip pasakydavo E. S., taip ir būdavo. Įmonė pati neturėjo prabangių automobilių, bet akcininkas važinėjo su geru automobiliu. Automobiliai, kurie vykdavo į greitąjį reagavimą, nebuvo prabangūs ir greitai gesdavo. Darbo užmokestį gaudavo į kortelę, visi darbuotojai atlyginimą gaudavo bankiniu pavedimu tą pačią dieną, buhalterė tai apskaičiuodavo ir išmokėdavo. Kai tik įsidarbino buvo keista, kad įmonė moka grynaisiais pinigais, tačiau po to atlyginimą gaudavo į kortelę. Kiek dirbo įmonėje, nematė, kad reikia pasirašyti algalapyje, jiems nemokėjo mažiau, nei buvo susitarta. E. S. mokėdavo grynaisiais pinigais vokeliuose. Nežino kodėl apie tai nepranešė. Dirbant administracijoje sporto pertraukėlių nebuvo. E. S. sportavo asmeniškai, po to susidomėjo papildais ir įkūrė įmonę. Sąskaitų už sporto paslaugų apmokėjimą ji nematydavo, jos būdavo perduodamos tiesiai buhalterei. Apie įmonės plėtrą nežino, su ja apie tai nekalbėjo. Jai bedirbant įmonėje, ji pakeitė pavadinimą į UAB „(duomenys neskelbtini)“, tačiau, kad įmonė būtų turėjusi dukterinę kompaniją ar plėtusi veiklą, nežino. Apie remontus ar plečiamas patalpas irgi nežino. Apie įmonę UAB „EM“ negirdėjo.

Liudytoja J. Z. parodė, kad J. F. nepažįsta, o R. G., E. S. ir I. M. pažįsta. Įmonėje UAB „E“ dirbo nuo 2008 m., jų direktorė kažkada dirbo su jos mama vienoje įmonėje. Juos siejo darbiniai santykiai, gal R. G. pažinojo ir iš anksčiau. E. S. tuo metu buvo įmonės savininkas ir akcininkas, o I. M. buvo įmonės buhalterė, tvarkė buhalterinius dokumentus. Prieš kraustantis į naujas patalpas buhaltere buvo I. K., naujose patalpose vėliau buhaltere buvo K. Iki tol niekur dirbusi nebuvo. Įmonėje dirbo gal kiek daugiau nei metus, paskui perėjo dirbti į kitą E. S. įmonę, ten dirbo 3 mėnesius direktore. Jokio konflikto nebuvo, tiesiog šalia atsikėlė kita firma ir E. S. jai pasiūlė eiti dirbti ten. Nežino ar E. S. buvo oficialus akcininkas, bet buvo dar vienas savininkas – S. R. Ši įmonė buvo „(duomenys neskelbtini)“ – nekilnojamojo turto portalas. Įmonėje buvo didelė patalpa, dirbo 4-5 merginos, kurios ieškodavo nekilnojamojo turto. E. S. buvo šios įmonės savininkas, tačiau buvo ir kitas savininkas su visu personalu. Senos ir naujos UAB „E“ patalpos buvo tame pačiame pastate, kur yra „(duomenys neskelbtini)“. Senosios patalpos buvo nedidelės, o po to jie persikėlė dirbti į didesnes patalpas ten, kur yra „Flagmanas“. Į naują kabinetą priėmė antrą administratorę L., nes ji (J. Z.) dirbo du kartus per savaitę, todėl reikėjo pastovios administratorės. Pasibaigus darbiniams santykiams su šiais asmenimis bendravo, bendrauja su L. P. ir direktore minimaliai, susirašo tik per „Facebook“. Kai pradėjo dirbti administracijoje buvo du vadybininkai – A. G. ir A., ji ir direktorė. I. M. atvykdavo kartą per savaitę, kartais dažniau, kartais rečiau. Pirmame ofise pastovios buhalterės kaip ir nebuvo, nežino ar I. M. buvo apiforminta jų įmonėje, tačiau ji buvo buhalterė. Ji atvykusi apmokė ją (J. Z.) dirbti su programa, atveždavo kvitus už kurą, kuriuos reikėdavo suvesti į programą, tą darydavo kas mėnesį. Kam to reikia jai nepaaiškino, visada kvitus jai paduodavo I. M., bet vieną kartą juos jai padavė E. S. Prisijungimus prie buhalterinės apskaitos naujose patalpose turėjo buhalterė, o išrašus atnešdavo E. S. Nežino ar R. G. turėjo prisijungimus, bet tuomet kasininko įmonė neturėjo. Įmonėje UAB „E“ ji dirbo su darbuotojų priėmimu, sudarinėdavo sutartis su naujai priimtais darbuotojais, paduodavo skelbimus. Taip pat spausdindavo sąskaitas-faktūras užsakovams dėl apmokėjimo, jas išsiųsdavo. Buvo apmokyta apskaičiuoti darbuotojų algas ir jas išmokėti, todėl iš esmės atliko direktorės darbą, tik nevažiuodavo į susitikimus. Dėl asmens priėmimo į darbą dažniausiai spręsdavo V. P., kuris atėjo dirbti po jos priėmimo. Jis pats atrinkdavo darbuotojus, o jos darbas buvo surinkti ir įforminti dokumentus, užpildyti sutartis, duoti pasirašyti ir viską paaiškinti. Kai priimdavo naują darbuotoją, sutartyje nurodydavo R. G., kaip priimantį asmenį. Kai atėjo dirbti į įmonę, ji darbo sutartį pasirašė su R. G. Pradirbus apie mėnesį E. S. jai pasakė, kad alga būtų 1 000 litų, ji atsakė, kad už tokią algą dirbs tik du kartus per savaitę. Jos darbo grafikas po mėnesio toks ir tapo. Išrašiusi sąskaitas-faktūras eidavo į buhalterės ofisą prie kompiuterio ir per programą suvesdavo reikiamus duomenis į lentelę. Išrašiusi popierines sąskaitas-faktūras jas perduodavo kitiems darbuotojams, kurie tada vykdavo į objektus ir asmeniškai įteikdavo sąskaitas-faktūras darbo vadovams, kitas sąskaitas-faktūras ji išsiųsdavo el. paštu. Darbe likdavo viena sąskaita-faktūra, kurią ji palikdavo prie kompiuterio buhalterei I. M. E. S. darbe matydavo kiekvieną dieną. Ir sename, ir naujame ofise jis turėjo savo atskirą kabinetą. E. S. kiekvienam pavesdavo darbus, jai atnešdavo skolininkų sąrašą, liepdavo jiems skambinti. Sename ofise pasitarimų nebūdavo, o naujame ofise tokie pasitarimai būdavo rytais E. S. kabinete. Pasitarimai būdavo kaip dienos aptarimas, jų metu išdalindavo kiekvienam darbuotojui darbus. Pasitarimus vesdavo E. S., R. G. irgi laukdavo nurodymų, kartais E. S. klausdavo jos nuomonės. Visus pagrindinius sprendimus priimdavo E. S., R. G. buvo kaip įrankis, kuriam liepdavo ieškoti naujų klientų ir plėstis. Visi pagrindiniai dokumentai ir pinigai buvo pas E. S., nes kai nebūdavo direktorės ir reikėdavo išeinančiam žmogui išmokėti algą, ji eidavo pas E. S. ir jis jai duodavo konkrečią sumą. Jei žmogus reikalaudavo išeitinės, E. S. liepdavo apsimesti apie tai nieko nežinant. Nesant direktorės, ji sutvarkydavo apsaugos darbuotojų atleidimus, užpildydavo dokumentus ir išmokėdavo jiems uždirbtus pinigus. Kai direktorė būdavo, klausimus dėl pinigų išmokėjimo spręsdavo direktorė. Kiek žino, direktorei E. S. nurodymus duodavo žodžiu, o ne raštu. Neprisimena, kur sename ofise E. S. laikė grynuosius, bet naujame ofise jis po stalu turėjo seifą su pinigais. Galimai E. S. vienas turėjo prisijungimą prie įmonės sąskaitų, todėl kai darbuotojai klausdavo R. G., kada bus algos, ši sakydavo, kad reikia eiti klausti pas E. S. Ofise kanceliarinėms prekėms pinigus duodavo E. S. Žino, kad darbovietėje sportuodavo A. G. ir E. S. Nematė, ar kas važinėjo su motociklu. Įmonėje vykdavo šventės, o E. S. tam skirdavo pinigus. Žino, kad į jos darbo pabaigą įmonė plėtėsi, nes kai tik pradėjo dirbti buvo tik paprasta fizinė apsauga, o po to įmonė išsiplėtė ir į elektroninę apsaugą. Tuo daugiausia domėjosi E. S., o direktorė dažniausiai dirbo su fizine apsauga ir įmonėmis, kurioms tų paslaugų reikėjo. Apie UAB „EM“ negirdėjo, o apie galimą plėtrą ir persikėlimą į naujas patalpas (duomenys neskelbtini) irgi nieko negirdėjo. Liudyti šioje byloje jos niekas neprašė. Prieš posėdį Sodros paskyroje patikrino kokiais metais buvo įvykiai.

Liudytoja K. V. parodė, kad I. M. neatsimena, R. G. ir E. S. pažįsta, juos siejo darbiniai santykiai. J. F. nepažįsta. Ji dirbo UAB „E“, „B“, o UAB „A“ nedirbo. Dirbti pradėjo 2008 m., dirbo apie 4 metus. Darbo vieta buvo (duomenys neskelbtini). Su I. K. sėdėjo tame pačiame pastate. Įmonės administracijoje darbuotojų buvo gal apie 10. E. S. sėdėjo ten pat, jį retai susitikdavo, nežino kaip dažnai jis būdavo ofise. E. S. jai nurodymų asmeniškai neduodavo. Jei jis ir duodavo nurodymus, tai duodavo vyr. buhalterei. Neprisimena ar vyko pasitarimai įmonėje. Neprisimena, kas ją priėmė į darbą, galimai kreipėsi pagal skelbimą ir gal pirmą dieną bendravo su E. S. Ji dirbo buhalterės padėjėja. R. G. buvo direktorė, o E. S. buvo įmonės akcininkas. Jos tiesiogine vadove buvo I. K., o su E. S. turėjo mažai reikalų. Ar gaudavo tiesioginius nurodymus iš direktorės neprisimena. Kiek prisimena darė pirminius priėmimus, kuravo anketas, kurias atnešdavo gal administratorės, gal direktorė, o gal V. P. Pagrindinis jos darbas buvo su personalu, teikdavo Sodrai ataskaitas, sužiūrėdavo nedarbingumus, priėmimą ir atleidimą. Kai jai atnešdavo darbo sutartis, jos būdavo pasirašytos. Personalo atrankoje ji nedalyvavo. Nežino ar įmonėje buvo kasa, įmonės atskaitingu asmeniu buvo E. S. Įmonė dirbo su grynais pinigais. I. K. nedarė grynųjų pinigų išmokėjimų, tą darė ji. Neprisimena kas dėl to duodavo nurodymus. Neprisimena ar E. S. turėjo bankinius prisijungimus, bet jis tuo metu nebuvo paskirtas kasininku. Neprisimena ar E. S. buvo išmokėta 1 792 200 litų pinigų suma. Neatsimena, kad jam būtų išmokėta didesnė grynųjų pinigų suma, negu buvo įmonės kasoje. Kas pildydavo kvitus išmokant lėšas neprisimena, jeigu ji išmokėdavo grynuosius, tada ji pildydavo. Neprisimena, kas išrašė kasos pajamų orderio kvitą ir iš ko ji gaudavo šiuos kvitus. Grynuosius išmokėdavo pagal avansines apyskaitas, jeigu pristatydavo į kasą, tuomet ji išrašydavo pajamų orderius. Juos apskaitydavo tikriausiai ji kaip kasininkė. Juos spausdindavo iš buhalterinės programos pagal sąskaitą, kartais už elektroninę apsaugą mokėdavo ir grynais, nors dažniausiai pagal išrašytas sąskaitas buvo mokama ne grynaisiais. Grynuosius pinigus išduodavo pagal žiniaraščius E. S. kaip atskaitingam asmeniui. Šiai dienai likučių nepamena, bet ji bankinių prisijungimų neturėjo. Neprisimena kaip ji gaudavo grynuosius pinigus, galbūt juos išduodavo direktorė arba imdavo iš kasos. Neatsimena ar tikrindavo dokumentų tikrumą, įmonės kodų netikrindavo, bet tikrindavo ar dokumentas pasirašytas. Ūkinės operacijos pagrįstumo netikrindavo. Visus pirkimus įmonėje tvarkydavo I. K.

Be kaltinamųjų paaiškinimų, liudytojų parodymų, teismas remiasi ir kitais ikiteisminio tyrimo metu surinktais ir teisme ištirtais įrodymais:

Iš Valstybinės mokesčių inspekcijos (toliau – VMI) rašto dėl informacijos pateikimo matyti, kad atlikus UAB „B“ operatyvų patikrinimą buvo nustatyti duomenys, turintys akivaizdžių nusikalstamų veikų finansų sistemai požymių. Patikrinimo metu nustatyta, jog į UAB „B“ PVM atskaitą galimai neteisėtai įtrauktos piniginės lėšos ir dėl to galimai nesumokėta pelno mokesčio dalis (1 t., b. l. 1-43).

Iš juridinių asmenų registro išrašo matyti, kad įmonės UAB „A“ akcininku laikotarpiu nuo 2007-10-11 iki 2013-03-18 buvo registruotas E. S., gim. (duomenys neskelbtini), o įmonės direktorės pareigas laikotarpiu nuo 2007-09-25 iki 2013-04-09 ėjo R. G. (2 t., b. l. 32-35).

Iš SODRA duomenų matyti, kad įmonėje UAB „A“ R. G. dirbo nuo 2006-01-23 iki 2013-04-25, I. M. dirbo nuo 2006-01-24 iki 2007-06-20, o E. S. (gim. 1981 m.) nuo 2004-04-05 iki 2013-04-25 (2 t., b. l. 36-45).

Iš SODRA duomenų matyti, kad UAB „G“ R. G. dirbo nuo 2007-05-02 iki 2008-11-24, o I. M. dirbo nuo 1999-12-28 iki 2009-07-15 (2 t., b. l. 58-69).

Iš juridinių asmenų registro išrašas matyti, kad I. M. nuo 2003-06-27 iki 2007-05-28 buvo UAB „G“ direktore (2 t., b. l. 55-57).

Iš nekilnojamojo turto registro išrašo matyti, kad patalpos, esančios adresu (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise šiai bylai aktualiu laikotarpiu priklausė G. K. (2 t., b. l. 70).

Iš juridinių asmenų registro išrašas apie UAB „EM“ matyti, kad įmonės akcininku laikotarpiu nuo 2006-12-05 iki 2016-08-08 buvo registruotas J. F., o įmonės direktoriaus pareigas nuo 2006-11-19 iki 2010-03-17 (kuomet buvo paskirtas bankroto administratorius) ėjo J. F. (2 t., b. l. 47-49).

Iš SODRA duomenų matyti UAB „EM“ darbuotojų kaita ir tai, kad 2019 m. įmonėje buvo registruotas tik vienas darbuotojas iki 2019-08-25 (dar trys darbuotojai buvo priimti ir atleisti tą pačią dieną 2019-03-16). J. F. UAB „EM“ dirbo nuo 2006-12-05 iki 2008-04-01, o I. M. dirbo nuo 2007-01-11 iki 2007-12-07 (2 t., b. l. 50).

Iš 2008-03-12 ATPK protokole esančio J. F. paaiškinimo matyti, kad įmonė UAB „EM“ nuo 2008 m. sausio mėnesio veiklos nevykdo (7 t., b. l. 194).

Iš VMI informacijos matyti, kad 2008-10-27 UAB „EM“ buvo išregistruota iš PVM mokėtojų registro (2 t., b. l. 46).

Iš teismo nutarties matyti, kad 2019 m. gegužės 21 d. UAB „EM“ buvo iškeltas bankrotas (3 t., b. l. 2-3).

Iš baudžiamojoje byloje Nr. 10-1-01239-12 surinktų duomenų matyti, kad joje tirtos aplinkybės apie UAB „EM“ buhalterinės apskaitos dokumentų nebuvimą ar praradimą. Įvertinus surinktus duomenis, buvo konstatuota, kad J. F., kaip UAB „EM“ direktorius, laikotarpiu nuo 2006 m. gruodžio 5 d. iki 2008 m. balandžio 1 d. apgaulingai tvarkė įmonės UAB „EM“ apskaitą. Šiuo klausimu surinkti įrodymai:

- 2013-09-25 UAB „(duomenys neskelbtini)“ raštas, kuriuo informuojama, kad nutraukus patalpų nuomos sutartį su UAB „EM“, jokie buhalteriniai apskaitos dokumentai perduoti nebuvo (2 t., b. l. 6);

- 2013-11-26 liudytojos I. M. apklausos protokolas (2 t., b. l. 7-9);

- 2013-09-23 įtariamojo J. F. apklausos protokolas (2 t., b. l. 16-26);

- 2013-09-23 įtariamojo J. F. parodymų patikrinimo vietoje protokolas (2 t., b. l. 27-31);

- Bankroto administratorei D. J. perduotų UAB „EM“ dokumentų sąrašas, iš kurio matyti, jog tarp administratorei perduotų dokumentų nėra UAB „EM“ 2009-2010 m. laikotarpio PVM sąskaitų faktūrų ir kasos pajamų orderių  (2 t., b. l. 3-4).

Iš Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-01-12 baudžiamojo įsakymo matyti, kad J. F. pripažintas kaltu pagal BK 222 straipsnio 1 dalį (14 t., b. l. 167-170).

Iš apžiūros protokolo matyti, kad buvo apžiūrėti pateikti UAB „A“ buhalterinės apskaitos dokumentai. Tarp apžiūrėtų dokumentų buvo UAB „A“ (ankstesni pavadinimai UAB „E“, UAB „B“) buhalterinės apskaitos registrai: Sąskaitų planas, 7 lapai; Gaunamų PVM sąskaitų faktūrų registras 2008 m. laikotarpio, 11 lapų; Gaunamų PVM sąskaitų faktūrų registras 2009 m. laikotarpio, 22 lapai; Gaunamų PVM sąskaitų faktūrų registras 2010 m. laikotarpio, 22 lapai; Gaunamų PVM sąskaitų faktūrų registras 2011 m. laikotarpio, 18 lapų; Gaunamų PVM sąskaitų faktūrų registras 2012 m. laikotarpio, pavadintas „Pirkimo faktūrų žurnalas“, 8 lapai; Išrašomų PVM sąskaitų faktūrų registras 2008 m. laikotarpio, 11 lapų; Išrašomų PVM sąskaitų faktūrų registras 2009 m. laikotarpio, 38 lapai; Išrašomų PVM sąskaitų faktūrų registras 2010 m. laikotarpio, 93 lapai; Išrašomų PVM sąskaitų faktūrų registras 2012 m. laikotarpio, pavadintas „Pardavimo faktūrų žurnalas“, 71 lapas; Atskaitingo asmens E. S. grynųjų pinigų panaudojimo suvestinė, 2008 m. laikotarpio, pavadinta „Atsakingų asmenų suvestinė, Ataskaitinis laikotarpis: 2008.01.01 – 2008.12.31, Atsakingas asmuo: 2“, 16 lapų; Atskaitingo asmens E. S. grynųjų pinigų panaudojimo suvestinė 2009 m. laikotarpio, pavadinta „Atsakingų asmenų suvestinė, Ataskaitinis laikotarpis: 2009.01.01 – 2009.12.31, Atsakingas asmuo: 2“, 16 lapų; Atskaitingo asmens E. S. grynųjų pinigų panaudojimo suvestinė  2010 m. laikotarpio, pavadinta „Atsakingų asmenų suvestinė, Ataskaitinis laikotarpis: 2010.01.01 – 2010.12.31, Atsakingas asmuo: 2“, 15 lapų; Atskaitingo asmens E. S. grynųjų pinigų panaudojimo suvestinė  2011 m. laikotarpio, pavadinta „Atsakingų asmenų suvestinė, Ataskaitinis laikotarpis: 2011.01.01 – 2011.12.31, Atsakingas asmuo: 2“, 9 lapai; Atskaitingo asmens E. S. grynųjų pinigų panaudojimo suvestinė  2012 m. laikotarpio, pavadinta „Atsakingų asmenų suvestinė, Ataskaitinis laikotarpis: 2012.01.01 – 2012.09.30, Atsakingas asmuo: 2“, 4 lapai (10 t., b. l. 135-193, 11 t., b. l. 1-179, 12 t., b. l. 1-177).

Iš dokumentų matyti, kad pateiktos UAB „EM“ PVM sąskaitos faktūros ir kasos pajamų orderiai išrašyti UAB „E“ pagal sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) ir jas pasirašė J. F. Kasos pajamų orderių eilutėse „Priimta iš“ nėra pinigus mokančio asmens pareigų, pavardės ir parašo. Tyrimui pateiktos šios UAB „EM“ PVM sąskaitos faktūros ir kasos pajamų orderiai:

- 2009-02-27 PVM sąskaita faktūra serija (duomenys neskelbtini) Nr. 28;

- 2009-03-30 PVM sąskaita faktūra serija (duomenys neskelbtini) Nr. 29;

- 2009-03-30 PVM sąskaita faktūra serija (duomenys neskelbtini) Nr. 30;

- 2009-04-30 PVM sąskaita faktūra serija (duomenys neskelbtini) Nr. 30;

- 2009-05-29 PVM sąskaita faktūra serija (duomenys neskelbtini) Nr. 31;

- 2009-06-30 PVM sąskaita faktūra serija (duomenys neskelbtini) Nr. 32;

- 2009-07-31 PVM sąskaita faktūra serija (duomenys neskelbtini) Nr. 33;

- 2009-08-28 PVM sąskaita faktūra serija (duomenys neskelbtini) Nr. 34;

- 2009-08-31 PVM sąskaita faktūra serija (duomenys neskelbtini) Nr. 35;

- 2009-09-10 PVM sąskaita faktūra serija (duomenys neskelbtini) Nr. 37;

- 2009-09-29 PVM sąskaita faktūra serija (duomenys neskelbtini) Nr. 38;

- 2009-10-28 PVM sąskaita faktūra serija (duomenys neskelbtini) Nr. 47;

- 2009-11-27 PVM sąskaita faktūra serija (duomenys neskelbtini) Nr. 40;