Civilinė byla Nr. e2S-1455-967/2023

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-09255-2022-6

Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.7.; 3.1.7.1.; 3.1.7.1.3; 3.3.1.18.2.

           (S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2023 m. liepos 13 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Sigita Zubavičiūtė-Montvilienė,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „EG-Baldai“ atskiruosius skundus dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. gegužės 3 d. civilinėje byloje pagal ieškovės R. N. ieškinį atsakovei UAB „EG-Baldai“ dėl avanso ir delspinigių priteisimo ir atsakovės UAB „EG-Baldai“ priešieškinį ieškovei R. N. dėl nuostolių atlyginimo,

Teismas

nustatė :

I. Ginčo esmė

1.       Ieškovė R. N. (toliau – ieškovė) kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovės UAB „EG-Baldai“ (toliau – atsakovė) 4 400 Eur sumokėtą avansą; 444,5 Eur delspinigius; 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad šalys 2021 m. kovo 8 d. sudarė baldų gamybos sutartį, kuria atsakovė įsipareigojo per 12 savaičių pagaminti baldus, kurių kaina 8 890 Eur. Ieškovė sumokėjo atsakovei 4 400 Eur avansą. Atsakovė praleido prievolės įvykdymo terminą, įsipareigojimų neįvykdė per papildomą terminą, todėl ieškovė sutartį nutraukė.

2.       Vilniaus miesto apylinkės teismas 2023 m. kovo 17 d. sprendimu ieškinį tenkino ir priešieškinį atmetė. Teisme 2023 m. balandžio  17 d. gautas atsakovės apeliacinis skundas.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

3.       Vilniaus miesto apylinkės teismas 2023 m. gegužės 3 d. nutartimi nustatė atsakovei UAB „EG-Baldai“ 14 dienų terminą apeliacinio skundo trūkumams pašalinti: už apeliacinio skundo pareiškimą sumokėti 427,1 Eur žyminį mokestį ir pateikti sumokėjimą pagrindžiantį dokumentą. Taip pat teismas papildomu sprendimu valstybės naudai priteisė 310,01 Eur trūkstamą žyminį mokestį.

4.       Teismas nustatė, kad kartu su atsakovės apeliaciniu skundu buvo pridėtas dokumentas pagrindžiantis 240,9 Eur žyminio mokesčio sumokėjimą. Teismas paaiškino, jog skundu prašoma atmesti ieškinį, kurio suma 4 844,5 Eur ir tenkinti priešieškinį, kurio suma 5 743,5 Eur, dėl to skundo sumą sudaro 10 588 Eur ir jis apmokestinamas 238 Eur žyminiu mokesčiu, o kiekvienas reikalavimas dėl santykio modifikavimo apmokestintinas po 215 Eur žyminiu mokesčiu, dėl to mokėtiną žyminio mokesčio sumą už apeliacinį skundą sudaro 668 Eur (apskaičiuojama 238 + 215 + 215). Remiantis išdėstytu pirmosios instancijos teismas, nutarė įpareigoti atsakovę UAB „EG-Baldai“ sumokėti trūkstamą žyminį mokestį ir pateikti teismui žyminio mokesčio sumokėjimą pagrindžiantį dokumentą.

5.       Teismas taip pat nustatė, kad atsakovė teikdama priešieškinį buvo sumokėjusi 240,9 Eur žyminį mokestį, tačiau mokėtina žyminio mokesčio sumą sudarė 129 Eur už 5 743,5 Eur turtinį reikalavimą, kurį sudaro 4 400 Eur nuostolių įskaitymas ir 1 343,5 Eur sumos priteisimas. Taip pat mokėtina žyminio mokesčio sumą sudarė ir po 211 Eur už du reikalavimus dėl teisinio santykio modifikavimo, todėl visą žyminio mokesčio sumą už priešieškinį sudarė buvo 511 Eur (apskaičiuojama 129 + 211 + 211), trūkstama žyminio mokesčio suma buvo 310,1 Eur. Remdamasis išdėstytu bei teismų praktika, pirmosios instancijos teismas trūkstamą žyminio mokesčio dalį už atsakovės priešieškinį priteisė valstybės naudai.

III. Atskirųjų skundų ir atsiliepimo į juos argumentai

6.       Atsakovė UAB „EG-Baldai“ (toliau – apeliantė) 2023 m. gegužės 8 d. ir 2023 m. gegužės 9 d. atskiraisiais skundais prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. gegužės 3 d. nutartį panaikinti ir priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atskirieji skundai grindžiami šiais argumentais:

6.1.                      Apeliantė teigia, kad pirmosios instancijos teismas integruodamas papildomą sprendimą į 2023 m. gegužės 3 d. nutartį nesilaikė Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) teisės normų bei netinkamai taikė papildomo sprendimo institutą. Nurodo, kad CPK nustato kokiu atveju priimamos nutartys, sprendimai, papildomi sprendimai ir kiti procesiniai dokumentai. Be to CPK normose griežtai reglamentuojamas procesinių ir kitų dokumentų turinys, apskundimo tvarka. Akcentuoja, kad pirmosios instancijos teismo skundžiama nutartis yra modifikuotas/hibridinis papildomas sprendimas, kuris įtrauktas į nutartį. Apeliantė teigia, jog nagrinėjamu atveju teismas turėjo priimti papildomą sprendimą, o jam įsiteisėjus priimti nutartį dėl trūkumų, tačiau vienoje nutartyje priimti du atskiri procesiniai dokumentai, todėl tokia teismo nutartis turi būti panaikinta.

6.2.                      Apeliantė taip pat mano, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai kvalifikavo ir skaičiavo žyminį mokestį. Nurodo, kad turtinis reikalavimas 1 343,50 Eur susidarė iš (899 Eur nuostolių ir 444,50 Eur delspinigių). Už 1 343,50 Eur turtinį reikalavimą, skaičiuojant su 143,20 Eur indeksacija, mokėtina 40 Eur žyminio mokesčio suma, tačiau pagal CPK 80 straipsnio 7 dalį, teikiant procesinius dokumentus, mokama 75 proc. už atitinkamą procesinį dokumentą mokėtinos žyminio mokesčio sumos, todėl mokama tik 30 Eur dydžio žyminis mokestis už turtinį reikalavimą. Apeliantė taip pat pateikė du neturtinis reikalavimus, kurie su taikoma indeksacija ir mažinant 75 proc. dydį sudarė 210 Eur (105 Eur + 105 Eur). Paaiškina, kad viso apeliantė sumokėjo už priešieškinio reikalavimus 240 Eur, mokant 30 Eur už turtinį ir 21­0 Eur už du neturtinius.

6.3.                      Apeliantė nesupranta kodėl nutarties dalyje dėl trūkumų šalinimo teismas taiko 143,20 Eur indeksaciją, o papildomo sprendimo dalyje 140,60 Eur indeksaciją. Pažymi, jog skundžiama nutartimi pirmosios instancijos teismas skaičiavo, kad apeliantė už priešieškinį turėjo mokėti 511 Eur (129 Eur + 211 Eur + 211 Eur), o sumokėjo faktiškai 240,90 Eur, tuomet rezoliucinėje dalyje ją įpareigojo sumokėti 310,10 Eur trūkstamo žyminio mokesčio, nors atlikus skaičiavimą apeliantė turėtų sumokėti 270,10 Eur žyminio mokesčio.

7.       Ieškovė R. N. atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo atskiruosius skundus nagrinėti teismo nuožiūra, o apeliantės prašymus dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo atmesti. Atsiliepimas į atskiruosius skundus grindžiamas šiais argumentais:

8.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas patikrina apskųstosios teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą pagal atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Neatsižvelgdamas į atskirojo skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų.

9.       Absoliučių apskųstos nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis).

Dėl faktinių bylos aplinkybių

10.       Iš bylos duomenų nustatyta, kad 2021 m. kovo 8 d. šalys sudarė baldų gaminimo sutartį. Pagal sutartį ieškovė įsipareigojo sumokėti 4 400 Eur avansą, o atsakovė įsipareigojo per 12 savaičių pagaminti, atvežti ir sumontuoti baldus. Atsakovei praleidus prievolės įvykdymo terminą, ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu prašydama jos naudai priteisti iš atsakovės 4 400 Eur sumokėtą avansą; 444,5 Eur delspinigius; 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2023 m. kovo 17 d. sprendimu ieškinį tenkinimo, o pareikštą priešieškinį atmetė.

11.       Vilniaus miesto apylinkės teisme 2023 m. balandžio 17 d. gautas atsakovės apeliacinis skundas, kartu su atsakovės apeliaciniu skundu pridėtas dokumentas pagrindžiantis 240,9 Eur dydžio žyminio mokesčio sumokėjimą. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2023 m. gegužės 3 d. nutartimi nustatė atsakovei UAB „EG-Baldai“ 14 dienų terminą apeliacinio skundo trūkumams pašalinti: už apeliacinio skundo pareiškimą sumokėti trūkstamą 427,1 Eur žyminį mokestį ir pateikti sumokėjimą pagrindžiantį dokumentą. Taip pat teismas papildomu sprendimu valstybės naudai priteisė 310,01 Eur trūkstamą žyminį mokestį, kadangi žyminių mokesčių dydžiai buvo paskaičiuoti klaidingai.

Dėl papildomo sprendimo

12.       Apeliantė teigia, kad pirmosios instancijos teismas priimdamas nutartį dėl trūkumų šalinimo, nepagrįstai, nesilaikant CPK įtvirtintų teisės normų priėmė hibridinę nutartį integruodamas papildomo sprendimo institutą.

13.       CPK 277 straipsnio 1 dalis nustato, kad teismas, priėmęs byloje sprendimą, dalyvaujančių byloje asmenų pareiškimu ar savo iniciatyva gali priimti papildomą sprendimą, jeigu: 1) kuris nors reikalavimas, dėl kurio šalys pateikė įrodymus ir davė paaiškinimus, sprendime yra neišspręstas; 2) teismas, išsprendęs teisės klausimą, nenurodė priteistos sumos dydžio, perduotino turto ar veiksmų, kuriuos atsakovas privalo atlikti arba nuo kurių jis privalo susilaikyti; 3) teismas neišsprendė bylinėjimosi išlaidų ar jų dalies atlyginimo ar paskirstymo klausimo. Iškelti klausimą dėl papildomo sprendimo priėmimo galima per dvidešimt dienų nuo teismo sprendimo priėmimo dienos (CPK 277 straipsnio 2 dalis).

14.       Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad papildomo sprendimo priėmimo galimybė yra siejama su teismo sprendimo trūkumų ištaisymu, t. y. priėmus sprendimą ir pastebėjus, jog tam tikri ieškiniu ar kitu procesiniu dokumentu keliami klausimai nebuvo išspręsti teismo sprendimu ar bylą užbaigiančia nutartimi, tiek teismo iniciatyva, tiek bylos šalių prašymu yra galimybė priimti papildomą sprendimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-207-313/2015).

15.       Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų matyti, jog ginčo byla buvo išnagrinėta 2023 m. kovo 17 d., ginčo nutartis teismo iniciatyva dėl apeliacinio skundo trūkumų pašalinimo su integruotu papildomo sprendimo institutu priimta 2023 m. gegužės 3 d., t. y. praleidus nustatytą 20 dienų terminą nuo teismo sprendimo priėmimo dienos. Taigi pirmosios instancijos teismas nepagrįstai, netinkamai vadovaudamasis CPK įtvirtinta papildomo sprendimo priėmimo instituto priėmimo tvarka, priėmė papildomą sprendimą. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad nors pildomo sprendimo institutas integruotas priimant nutartį dėl apeliacinio skundo trūkumų nustatymo, tačiau tai nėra pagrindas pripažinti tokią nutarti nepagrįsta ir naikintina, teismas kiekvienu nagrinėtinu atveju gali išspręsti keletą susijusių klausimų viena nutartimi.

Dėl žyminio mokesčio dydžių skaičiavimo

16.       Apeliantė teigė, kad pirmosios instancijos teismas priimdamas papildomą sprendimą klaidingai indeksavo žyminį mokestį ir suskaičiavo jo dydį.

17.       Pirmosios instancijos teismas nustatydamas terminą apeliacinio skundo trūkumams pašalinti pažymėjo, kad žyminiam mokesčiui taikytinas indeksas 140,6 (CPK 82 straipsnis). Iš bylos duomenų matyti, jog atsakovė pateikė priešieškinį, už jį sumokėjo 240,9 Eur žyminį mokestį. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad mokėtina žyminio mokesčio suma buvo 129 Eur už 5 743,5 Eur turtinį reikalavimą, kurį sudaro 4 400 Eur nuostolių įskaitymas ir 1 343,5 Eur sumos priteisimas. Taip pat mokėtina ir po 211 Eur už du reikalavimus dėl teisinio santykio modifikavimo, todėl visą mokėtiną žyminio mokesčio suma sudarė 511 Eur. Atsižvelgiant į tai, kad priešieškinio padavimo metu žyminiam mokesčiui taikytą indeksą sudarė 140,6 Eur, pažymėtina, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai ir pagrįstai suskaičiavo žyminio mokesčio dydį, kurį sudarė 511 Eur, tačiau rezoliucinėje dalyje padarė aritmetinę klaidą nurodydamas trūkstamo žyminio mokesčio dalį (310 Eur). Atsižvelgiant į išdėstytą, pažymėtina, kad apeliantė turėjo sumokėti 511 Eur žyminio mokesčio, faktiškai sumokėjo 240,90 Eur, todėl apeliantė papildomai turėjo sumokėti 270,10 Eur žyminio mokesčio dalį (511 Eur – 240,90 Eur = 270,10 Eur), tačiau kaip minėta, pirmosios instancijos teismas praleidęs 20 dienų terminą savo iniciatyva priimti papildomą procesinė sprendimą pažeidė šio instituto, CPK nuostatas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo

18.       Apeliantė prašo priteisti šios patirtas bylinėjimosi išlaidas, kartu su prašymu pridėjo išlaidas pagrįstančius įrodymus. Apeliacinės instancijos teismo pažymėtina, jog papildomas procesinis sprendimas priimtas ne šalių, ieškovės iniciatyva, o teismo, teismas praleidęs įstatymu nustatyta 20 dienų terminą nutarė priimti papildomą procesinį sprendimą, kadangi šis priimtas ne ieškovės iniciatyva, bylinėjimosi išlaidos iš ieškovės nepriteisiamos.

Dėl bylos procesinės bylos baigties

19.       Atsižvelgiant į tai kas išdėstyta, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė papildomo sprendimo institutą, todėl nutartis dalyje dėl papildomo sprendimo priėmimo naikintina (CPK 337 straipsnio 2 punktas), o kita nutarties dalis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 punktas).

Teismas, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 338 straipsniu,

nutaria :

apeliantės (atsakovės) UAB „EG-Baldai“ atskiruosius skundus tenkinti iš dalies.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. gegužės 3 d. nutarties dalį, kuria papildomu sprendimu priteista valstybės naudai iš apeliantės (atsakovės) UAB „EG-Baldai“ 310,1 Eur bylinėjimosi išlaidų, panaikinti.

Kitą nutarties dalį palikti nepakeistą.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėja                                                                        Sigita Zubavičiūtė-Montvilienė