Civilinė byla Nr. 2-16897-944/2014

Proceso Nr. 2-69-3-12702-2014-9

Procesinio sprendimo kategorija: 111.2      

(S)

KAUNO APYLINKĖS TEISMAS

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2014 m. spalio 9 d.

Kaunas

Kauno apylinkės teismo teisėja Aušra Barškietytė, sekretoriaujant Marijai Tamošauskaitei, dalyvaujant pareiškėjoms K. L., A. K., O. M., viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjų K. L., A. K., O. M. pareiškimą suinteresuotiems asmenims Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centrui, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriui dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo ir

n u s t a t ė:

pareiškėjos prašo nustatyti turintį juridinę reikšmę faktą, kad jos buvo tremtinio B. S., kuriam buvo uždrausta gyventi Lietuvoje, šeimos narės nuo 1957-11-18 ir kad B. S. jas augino, išlaikė ir buvo faktinis jų globėjas iki pilnametystės.

Pareiškėjos pareiškime nurodė ir teismo posėdžio metu paaiškino, kad po tėvo V. Z. mirties (duomenys neskelbtini) jų mama J. Z. susirašinėjo su nuteistuoju B. S., kuris buvo nuteistas mirties bausme, vėliau mirties bausmė buvo pakeista į dvidešimties metų katorgos darbų bausmę, kurią B. S. atliko Komisijos ATSR Vorkutoje. Iš pataisos darbų stovyklos B. S. paleistas 1958-12-24 ir jam apribota teisė gyventi Lietuvoje. B. S. pakvietė pareiškėjų motiną atvykti pas jį į Vorkutą. Tuo metu B. S. galėjo laisvai vaikščioti ir dirbti Vorkutoje. Atvykus į Vorkutą, mama susituokė su B. S. ir jis išlaikė visą šeimą. B. S. joms buvo kaip tėvas, jas išlaikė, norėjo įsidukrinti, bet nusprendė to nedaryti, kad jo teistumas ateityje joms nepakenktų.

Suinteresuoto asmens Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro atstovas į teismo posėdį neatvyko. Apie teismo posėdžio datą, laiką ir vietą pranešta teismo šaukimu, atsiliepime prašė bylą nagrinėti atstovui nedalyvaujant. Prašo teismo sprendimą priimti teismo nuožiūra (b. l. 50).

Suinteresuotas asmuo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus atstovas į teismo posėdį neatvyko. Apie teismo posėdžio datą, laiką ir vietą pranešta teismo šaukimu. Atsiliepime prašo bylą nagrinėti atstovui nedalyvaujant. Prašo teismo sprendimą priimti teismo nuožiūra (b. l. 45-47).

Pareiškimas tenkintinas.

Iš bylos duomenų nustatyta, kad pareiškėjos yra J. Z. ir V. Z. dukros (b. l. 16, 19, 21). Pareiškėjų tėvas V. Z. mirė (duomenys neskelbtini) (b. l. 15). Pareiškėjų motina J. Z. ir B. S. 1957-11-18 susituokė Vorkutos mieste (b. l. 24-25). Pareiškėjos aštuonmetėje Vorkutos miesto mokykloje baigė aštuonias klases (b. l. 26-31). B. S., gim. 1921 m., buvo neteisėtai represuotas ir Lietuvos TSR VRLK kariuomenės tribunolo 1944-11-30 nuosprendžiu nuteistas aukščiausia bausme sušaudymu. TSRS ATP 1945-01-29 įsaku mirties bausmė pakeista dvidešimčia metų katorgos darbų. Laisvės atėmimo vietose buvo nuo 1944-09-30. Paleistas 1958-12-24 iš Komisijos ATSR „Vorkutlago“ pataisos darbų stovyklos be teisės gyventi Lietuvos TSR (b. l. 13). Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras 2014-06-10 raštu Nr. 38R-n-593 pasiūlė pareiškėjoms kreiptis į Kauno apylinkės teismą dėl juridinę reikšmę turinčių fakto nustatymo, kad pareiškėjos atvyko ir nuolat gyveno pas B. S. ir kad B. S. buvo faktinis pareiškėjų įtėvis arba globėjas, kuris jas augino ir kuriam tuo metu buvo apribota gyvenamosios vietos pasirinkimo teisė (uždrausta grįžti ir gyventi Lietuvoje) (b. l. 9-10).

Pagal Lietuvos Respublikos asmenų, nukentėjusių nuo 1939-1990 metų okupacijų teisinio statuso įstatymo 5 str. 2 d. 1 p. tremtiniams prilygintais asmenimis pripažįstami tremtinių šeimos nariai, kurie nebuvo įrašyti į tremiamųjų sąrašus, atvykę ir nuolat gyvenę pas savo šeimos narius (tėvus, įtėvius, globėjus, vaikus, įvaikius ar sutuoktinis), kuriems tuo metu buvo taikomos specialios įskaitos (komendantūros) sąlygos arba buvo apribota gyvenamosios vietos pasirinkimo teisė (uždrausta grįžti ir gyventi Lietuvoje). Pagal minėto įstatymo 5 str. 4 d. tokiems asmenims pripažįstamas nuo okupacijų nukentėjusio asmens – tremtinio teisinis statusas.

Lietuvos Respublikos valstybinių pensijų įstatymo 11 str. 1 d. 2 p. numato, kad politiniai kaliniai ir tremtiniai, pateikę Lietuvos teisėsaugos institucijų išduotus dokumentus (reabilitacijos pažymas), patvirtinančius politinių kalinių ir tremtinių teisių atkūrimą, arba Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro išduotus nuo okupacijų nukentėjusio asmens – politinio kalinio ar tremtinio teisinio statuso pažymėjimus, turi teisę gauti nukentėjusiųjų asmenų valstybines pensijas, jei jie yra Lietuvos Respublikos piliečiai, kurių duomenys apie gyvenamąją vietą Lietuvos Respublikoje, o neturinčių gyvenamosios vietos – apie savivaldybę, kurioje jie gyvena, yra įrašyti į Lietuvos Respublikos gyventojų registrą ir negauna kitos valstybės panašaus pobūdžio pensijos (išskyrus socialinio draudimo pensiją) ar kitokios nuolatinės kompensacinės išmokos.

Pareiškėjos 1957 m. buvo nepilnametės: pareiškėja K. L. buvo 9 metų amžiaus, pareiškėja A. K. – 7 metų amžiaus, pareiškėja O. M. – 4 metų amžiaus. Jų tėvas V. Z. buvo miręs. 1957 m. pareiškėjų motina J. Z. su pareiškėjomis išvyko į Vorkutą pas B. S. ir už jo 1957-11-18 ištekėjo, susilaukė dviejų vaikų. B. S. buvo uždrausta grįžti ir gyventi Lietuvoje. Pareiškėjos, gyvendamos Vorkutoje, baigė aštuonmetę mokyklą.

Visų byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visuma leidžia daryti išvadą, kad pareiškėjos buvo tremtinio B. S., kuriam buvo uždrausta gyventi Lietuvoje, šeimos narės nuo 1957-11-18 ir kad B. S. jas augino, išlaikė rūpinosi ir buvo faktinis jų globėjas iki pilnametystės. Šias aplinkybes patvirtino B. K. ir J. L.. Ši išvada yra pagrįsta pareiškėjų paaiškinimais, byloje esančiais įrodymais ir liudytojų parodymais, todėl priešingos išvados tikimybei teismas neturi pagrindo. Juridinę reikšmę turintis faktas įrodytas, todėl pareiškimas tenkintinas (CPK 178 straipsnis, 448 straipsnio 1 dalis).

Juridinę reikšmę turintis faktas sukurs pareiškėjoms teisines pasekmes, nes jos galės įgyti nuo okupacijų nukentėjusio asmens teisinį statusą pagal Lietuvos Respublikos asmenų, nukentėjusių nuo 1939-1990 metų okupacijų, teisinio statuso įstatymo 5 straipsnio 4 dalį, ir galės įgyvendinti teisę į nukentėjusių nuo okupacijos asmenų valstybinę pensiją (CPK 444 straipsnio 1 dalis, 2 dalies 9 punktas).

Procesinių dokumentų siuntimo išlaidos valstybei iš pareiškėjų nepriteistinos, nes jos neviršija kiekvienai pareiškėjai tenkančios minimalios 10 Lt dydžio valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos (CPK 96 straipsnio 6 dalis, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymas „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ (Žin., 2011, Nr. 134-6373)).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-270, 442-448 straipsniais,

n u s p r e n d ž i a:

pareiškimą tenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjos K. L., a. k. (duomenys neskelbtini), A. K., a. k. (duomenys neskelbtini), O. M., a. k. (duomenys neskelbtini), buvo tremtinio B. S., gim. 1921, kuriam buvo uždrausta gyventi Lietuvoje, šeimos narės nuo 1957-11-18 ir kad B. S. jas augino, išlaikė ir buvo faktinis jų globėjas iki pilnametystės.

Juridinis faktas nustatytinas pareiškėjoms siekiant įgyti nuo okupacijų nukentėjusio asmens – tremtinio teisinį statusą.

Sprendimas per 30 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.

Teisėja                                                                                                                                        Aušra Barškietytė