Procesinio sprendimo kategorija 3.4.4.5.1

 (S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

2025 m. lapkričio 6 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Donata Kravčenkienė,

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi pareiškėjo RUAB „Edensa“ nemokumo administratoriaus prašymą dėl kreditorės UAB ,,Interjero virtuvė“ kreditorinio reikalavimo nemokumo byloje,

n u s t a t ė :

1.       Vilniaus apygardos teismas 2025 m. liepos 3 d. nutartimi iškėlė nemokumo (restruktūrizavimo) bylą RUAB „Edensa“, juridinio asmens kodas 304711259, registruotos buveinės adresas Savanorių pr. 11A-41, LT-03116 Vilnius. Nutartis įsiteisėjo 2025 m. liepos 12 d.

2.       2025 m. spalio 23 d. byloje patvirtinti įmonės kreditorių reikalavimai. Byloje taip pat gautas nemokumo administratoriaus ginčijamų kreditorinių reikalavimų sąrašas.

3.       Nagrinėjamu atveju nemokumo administratorius nurodo, kad kreditorius pareiškė 80 232,31 Eur dydžio kreditorinį reikalavimą, kurį sudaro reikalavimas į 75 220,36 Eur pagrindinę skolą ir 5 211,95 Eur dydžio netesybas bei kitas išlaidas. RUAB „Edensa“ nesutinka su kreditoriaus reikalaujama suma. Pagal įmonės apskaitos duomenis, RUAB „Edensa“ pagrindinė skola kreditoriui yra 13 000,00 Eur – šią sumą kreditorius sumokėjo įmonei kaip avansą pagal 2021-09-29 preliminariąją pirkimo – pardavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini). Minėtoje sutartyje numatyta pardavėjo atsakomybė už vienašalį sutarties nutraukimą nesant pirkėjo kaltės, kuri yra apribota 3 000,00 Eur suma pirkėjo nuostoliams padengti. Be minėtos avanso sumos ir sutartyje nurodytos baudos kreditorius papildomai reikalauja 1 797,21 Eur palūkanų sumos nuo sumokėto avanso, 414,74 Eur palūkanų sumos nuo baudos, 200 Eur už teisines paslaugas kreditoriniam reikalavimui parengti bei 62 020,36 Eur negauto pelno. Sutartyje numatyta 3 000,00 Eur bauda apriboja įmonės atsakomybę ir kompensuoja pirkėjo patirtus nuostolius, į baudos sumą įskaitant kreditoriaus reikalaujamas palūkanas nuo sumokėto avanso. Minėta bauda atlieka ir pardavėjo baudimo funkciją. Pagal galiojančius teisės aktus baudimas du kartus už tą patį pažeidimą yra negalimas, todėl kreditoriaus reikalavimas nuo baudos papildomai priskaičiuoti palūkanas vertinamas kaip dvigubas baudimas už nesudarytą pagrindinę pirkimo – pardavimo sutartį ir dėl to nepagrįstas. Kreditorius ne dėl RUAB „Edensa“ kaltės patyrė išlaidas teisinei pagalbai, todėl kreditoriaus reikalavimas dėl šių išlaidų atlyginimo yra nepagrįstas. Kreditoriaus reikalavimas dėl negauto pelno yra nepagrįstas – kreditorius nepateikė jokių įrodymų dėl RUAB „Edensa“ kaltų veiksmų, patirtų nuostolių ir jų dydžio bei priežastinio ryšio. Pardavėjo mokama bauda yra pakankama priemonė pirkėjo pagrįstiems nuostoliams kompensuoti - su šia sutarties sąlyga nesutinkantis kreditorius turi pareigą įrodyti savo reikalavimo pagrįstumą. Su šiais reikalavimais, kurių bendra suma 67 232,31 Eur, RUAB „Edensa“ nesutinka.

4.       Vilniaus apygardos teismas 2025 m. spalio 2 d. nutartimi nurodė, kad kreditorė UAB ,,Interjero virtuvė“  turi pateikti į bylą savo kreditorinį reikalavimą pagrindžiančius įrodymus.

5.       Kreditorė nurodytu terminu papildomų paaiškinimų ir įrodymų pagrįsti jos finansinį reikalavimą teismui nepateikė.

Teismo nustatytos aplinkybės ir išvados

6.       Teismų praktikoje pripažįstama, kad kreditoriaus reikalavimo tvirtinimo procedūra pagal savo teisinę prigimtį atitinka civilinės bylos nagrinėjimą, kurio metu siekiama išsiaiškinti, ar kreditorius turi reikalavimo teisę į bankrutuojančią įmonę, o priimta teismo nutartis dėl kreditoriaus reikalavimo patvirtinimo atitinka teismo sprendimą, kuriuo iš esmės atsakoma į kreditoriaus materialinį teisinį reikalavimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-160/2011; 2012 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-188/2012).

7.       Kasacinio teismo praktikoje yra pažymėta, kad teismas kreditoriaus reikalavimą tvirtina tik tokiu atveju, jei iš byloje esančių duomenų galima daryti išvadą, kad jis pagrįstas įrodymais, kurių nepaneigia kiti įrodymai. Tuo atveju, jeigu byloje nėra pakankamai duomenų išvadai dėl kreditoriaus pareikšto reikalavimo pagrįstumo padaryti, teismas turi imtis priemonių išaiškinti reikšmingas bylos aplinkybes tam, kad teisingai išspręstų nagrinėjamą klausimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. rugsėjo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-369/2009).

8.       Pagal bendrą įrodinėjimo pareigos paskirstymo taisyklę šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių CPK nustatyta tvarka nereikia įrodinėti (CPK 178 straipsnis). Nagrinėjamu atveju pareiškėja, siekdama, kad jos kreditorinis reikalavimas bankroto byloje būtų patvirtintas, turi pareigą teikti įrodymus šiam reikalavimui pagrįsti. Ar kreditoriaus reiškiamas reikalavimas pagrįstas, teismas sprendžia įvertinęs tokio reikalavimo pagrindą – sandorius, ūkines operacijas, apskaitos, mokėjimo dokumentus, kitus esančius įrodymus, kuriais grindžiamas kreditoriaus būtent nurodyto dydžio reikalavimas į bankrutuojančią įmonę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-233/2014).

9.       Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau – JANĮ) 41 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad nemokumo administratorius patikrina kreditoriaus reikalavimo teisės pagrindimo dokumentus ir ne vėliau kaip per 30 dienų nuo reikalavimų pateikimo termino pabaigos perduoda kreditorių reikalavimus tvirtinti teismui ir prideda savo nuomonę dėl kreditorių reikalavimų pagrįstumo. Pagal JANĮ 42 straipsnio 1 dalį, kreditorių reikalavimus tvirtina teismas.

10.       Teismų praktikoje pažymima, jog kreditoriaus finansinis reikalavimas bankroto byloje gali būti tvirtinamas tuomet, kai jis yra pagrįstas įrodymais (Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. rugpjūčio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-992-450/2021). Neįrodyto reikalavimo patvirtinimas neatitiktų bankroto proceso tikslų bei pažeistų kitų bankrutuojančios įmonės kreditorių, pagrindusių savo reikalavimus ir turinčių teisėtą interesą į savo reikalavimo patenkinimą kuo didesne apimtimi, teisėtus interesus (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. spalio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1527-241/2020). Teismas įtraukia kreditorius į kreditorių sąrašą nustatęs, kad teikiamas tvirtinti kreditoriaus finansinis reikalavimas pagrįstas įrodymais, kurių nepaneigia kiti įrodymai (Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-422-407/2021).

11.       Nagrinėjamu atveju kreditorė UAB ,,Interjero virtuvė“ pateikė prašymą RUAB „Edensa“ nemokumo administratoriui įtraukti ją į RUAB „Edensa“ kreditorių sąrašą su 80 232,31 Eur dydžio kreditoriniu reikalavimu, kurį sudaro reikalavimas į 75 220,36 Eur pagrindinę skolą ir 5 211,95 Eur dydžio netesybos bei kitas išlaidos. Bankroto administratoriaus teigimu, kreditorė neįrodė, jog turi 67 232,31 Eur kreditorinį reikalavimą į RUAB „Edensa“.

12.       Iš į bylą pateiktų duomenų nustatyta, kad pareiškėjas ir kreditorė 2021 m. rugsėjo 29 d. preliminarią pirkimo-pardavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią UAB „Interjero virtuvė“ ir UAB „Edensa“ susitarė dėl pagrindinės pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo, kurios objektas yra butas, esanti adresu (duomenys neskelbtini), projektinis plotas – 57,01 kv. m., kambarių sk. 2, projektinis numeris 3.12, gyvenamojo namo aukštas, kuriame yra butas – 3 (trečias), ir parkavimo aikštelė. UAB „Interjero virtuvė“ sumokėjo 13 000 Eur avansą. UAB „Edensa“ 2023 m. kovo 24 d. pranešimu informavo apie vienašalį 2021 m. rugsėjo 29 d. preliminariosios pirkimo-pardavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) nutraukimą. Remiantis preliminariosios sutarties 7.1.5 punkto nuostatomis, UAB „Edensa“ atsisakius sudaryti pagrindinę pirkimo-pardavimo sutartį, ji privalėjo grąžinti UAB „Interjero virtuvė“ sumokėtą avansą, t. y. 13 000 Eur, ir sumokėti 3 000 Eur baudą.

13.       Bylos duomenys patvirtina, kad Vilniaus apygardos teismas 2025 m. spalio 23 d. nutartimi patvirtino įmonės kreditorių reikalavimus, tarp kurių patvirtintas kreditorės UAB „Interjero virtuvė“ 13 000 Eur reikalavimas pagrindinė skola ir 3 000 Eur bauda.

14.       Sutarties 5.1. punkte numatyta, kad pareiškėjas pareiškė ir patvirtino, jog iš esmės ateityje nebus jokių kliūčių sudaryti pagrindinę nekilnojamojo turto pirkimo – pardavimo sutartį, už nekilnojamąjį turtą sutarties sudarymo metu nebus jokių įsiskolinimų ir pan. Sutarties 5.2. punkte įtvirtinta, kad pareiškėjas nurodė, jog pareiškėjas įsipareigoja nesudaryti jokių sandorių ir neprisiimti jokių įsipareigojimų, kurie apsunkintų, trukdytų ar darytų negalimu sutarties vykdymą bei pagrindinės prikimo – pardavimo sutarties pasirašymą ir vykdymą, bei sutartyje nustatytu terminu ir aptartomis esminėmis sąlygomis sudaryti pagrindinę pirkimo – pardavimo sutartį. Sutarties 3.4 punkte numatyta, kad šalys susitarė, kad preliminariai iki 2022 m. vasario 31 d. pareiškėjas pabaigs statyti gyvenamąjį namą, kuriame yra kreditorės perkamas butas.

15.       Kreditorė akcentuoja, kad sutartyje nurodyti esminiai pareiškėjo įsipareigojimai kreditorei davė pagrindą turėti teisėtą lūkestį, kad pagrindinė nekilnojamojo turto pirkimo – pardavimo sutartis bus sudaryta, o tai nulėmė kreditorės tolimesnius veiksmus.

16.       Lietuvos informacinės teismų sistemos LITEKO duomenimis nustatyta, kad pareiškėjas 2022 m. rugpjūčio 24 d. sudarė taikos sutartį su UAB „MM Group“ civilinėje byloje Nr. 2VP-22633-964/2022, kuria visą gyvenamąjį namą (kartu su įsigyjamu butu) perleido UAB „MM Group“ už skolas. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2024 m. gegužės 2 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. A2-295-868/2024 panaikino 2022 m. rugpjūčio 31 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2VP- 22633-964/2022; pripažino suinteresuotų asmenų uždarosios akcinės bendrovės „Edensa“ ir uždarosios akcinės bendrovės „MM Group“ civilinėje byloje Nr. 2VP-22633-964/2022 patvirtintą 2022 m. rugpjūčio 24 d. taikos sutartį negaliojančia. Kreditorė nurodo, kad dėl pareiškėjos neteisėtų veiksmų patyrė žalą – ji prarado galimybę įgyti butą, jį įrengti ir parduoti, t. y. gauti realų pelną. UAB „Interjero virtuvė“ veikla yra susijusi su nekilnojamojo turto (butų) pirkimu, įrengimu ir pardavimu, taigi pagal preliminarią sutartį ji butą ir ketino įgyti būtent tokiu tikslu. UAB „Interjero virtuvė“ paskaičiavimu, pardavusi nupirktą ir įrengtą butą ji būtų uždirbusi 62 020,36 Eur pelno, kadangi 2022 - 2023 m. tokių įrengtų butų kaina rinkoje buvo apie 3 629,48 Eur už 1 kv. m. (kaina paskaičiuota pagal gautus 3 komercinius pasiūlymus dėl 51-52 kv. m. (žr. Priedas Nr. 4). Taigi įrengto buto, kurį būtų įsigijusi pagal preliminarią sutartį, pardavimo kaina būtų buvusi apie 206 880,36 Eur (57 kv. m x 3 629,48 Eur). Iš buto pardavimo kainos atėmus jo įsigijimo išlaidas (120 860 Eur) ir įrengimo išlaidas (apie 24 000 Eur), UAB „Interjero virtuvė“ pelnas būtų apie 62 020,36 Eur (206 880,36 - 120 860 - 24 000).

17.       Kasacinio teismo praktikoje civilinės atsakomybės pažeidus pareigą elgtis sąžiningai ikisutartiniuose santykiuose taikymo klausimu laikomasi pozicijos, kad turi būti ginamas tikrumo interesas, o tam tikrais atvejais – ir lūkesčio interesas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. rugsėjo 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-188-1075/2022).

18.       Kasacinio teismo praktikoje pažymima, jog preliminariosios sutarties šalis, teismine tvarka reikalaujanti taikyti civilinę atsakomybę, privalo įrodyti, kad kitos šalies aktyvūs ir (ar) pasyvūs veiksmai nulėmė pagrindinės sutarties nesudarymą, t. y. kad kita šalis atsisakė ar vengė sudaryti pagrindinę sutartį. Vienai preliminariosios sutarties šaliai įrodžius, kad kita sutarties šalis atsisakė ar vengė sudaryti pagrindinę sutartį, įrodinėjimo našta pereina antrajai preliminariosios sutarties šaliai, t. y. ta sutarties šalis, kuri atsisakė ar vengė sudaryti pagrindinę sutartį, siekdama išvengti civilinės atsakomybės jai taikymo, turi įrodyti, kad atsisakymas sudaryti pagrindinę sutartį yra pagrįstas. Toks įrodinėjimo naštos perkėlimas preliminariosios sutarties šaliai, atsisakiusiai sudaryti pagrindinę sutartį, paaiškintinas tais argumentais, kad vis dėlto ta šalis, kuri pasirinko atitinkamą elgesio modelį, geriausiai žino ir gali paaiškinti priežastis (aplinkybes), nulėmusias tokį pasirinkimą, todėl būtent ji turi geresnes galimybes įrodyti sau naudingas aplinkybes nei kita preliminariosios sutarties šalis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. vasario 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-11-469/2020).

19.       Sprendžiant dėl preliminariosios sutarties nevykdymo pasekmių, neabejotinai pripažįstama nukentėjusios šalies teisė ginti tikrumo interesą ir reikalauti iš nesąžiningos šalies dalyvavimo ikisutartiniuose santykiuose ir pasirengimui sudaryti pagrindinę sutartį realiai patirtų išlaidų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų plenarinės sesijos 2006 m. lapkričio 6 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-382/2006).

20.       Kasacinis teismas yra nurodęs, kad tam tikrais ikisutartinių prievolių pažeidimo atvejais gali būti pagrindas spręsti ne tik dėl tiesioginių išlaidų, bet ir dėl prarastos galimybės piniginės vertės, pagrįstos realiomis, įrodytomis, neišvengiamomis, o ne tikėtinomis (hipotetinėmis) pajamomis ar išlaidomis, atlyginimo priteisimo nukentėjusiai sąžiningai preliminariosios sutarties šaliai. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad ikisutartinių prievolių pažeidimo atveju taip pat galimos tokios faktinės ir teisinės situacijos, kai teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principai reikalautų, kad nukentėjusiai sąžiningai ikisutartinių santykių šaliai būtų kompensuotos ne tik tiesioginėse derybose dėl sutarties sudarymo turėtos išlaidos, bet ir prarastos konkrečios galimybės piniginė vertė, kurios realumą ši šalis sugebėtų pagrįsti. Sprendžiant dėl nukentėjusios ikisutartinių santykių šalies teisės reikalauti piniginio atlyginimo už prarastą galimybę, esminę reikšmę turėtų šalies, atsisakančios sudaryti pagrindinę sutartį, veiksmai sąžiningumo požiūriu: jei derybas be pakankamo pagrindo nutraukusi šalis savo elgesiu sukūrė kitai šaliai pagrįstą pasitikėjimą ir įsitikinimą, kad sutartis tikrai bus sudaryta, tai ji, kaip nesąžininga šalis, privalėtų atlyginti kitai šaliai nuostolius už pagrįsto pasitikėjimo sugriovimą – ne tik derybų metu turėtas išlaidas, bet ir prarastos galimybės piniginę vertę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. rugsėjo 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-188-1075/2022).

21.       Jeigu ikisutartiniai santykiai buvo pasiekę aukščiausią derybų pažangos laipsnį ir dėl to tarp šalių yra atsiradęs pagrįstas šalių tarpusavio pasitikėjimas, kuris iš esmės yra artimas tam lūkesčio interesui, kurį šalys įgyja sudariusios pagrindinę sutartį, o nesąžininga šalis sužlugdė šį pagrįstą tarpusavio pasitikėjimą, taikant nesąžiningos šalies ikisutartinę civilinę atsakomybę galimas ir pagrindinės sutarties tinkamo įvykdymo lūkesčio intereso gynimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. rugsėjo 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-188-1075/2022).

22.       Preliminariojoje sutartyje dėl buto pirkimo ir pardavimo šalys užfiksavo derybų pabaigą ir įtvirtino aiškų susitarimą dėl pagrindinės sutarties esminių sąlygų – turto pirkimo ir pardavimo dalyko, kainos ir termino. Preliminarioji sutartis įformino šalių toli pažengusius ikisutartinius santykius. Minėta, kad, esant tokiai preliminariajai sutarčiai, kai derybų pažangos laipsnis yra aukščiausio lygmens, kai sukuriamas didžiausias pasitikėjimas tarp šalių ikisutartiniuose santykiuose ir kitai šaliai sukuriamas pagrįstas įsitikinimas, kad sutartis bus sudaryta, toks santykis yra artimas tam santykiui, kuris sukuriamas jau sudarius pagrindinę sutartį.

23.       CK 6.165 straipsnyje, reglamentuojančiame preliminariosios sutarties institutą, expressis verbis (tiesiogiai; aiškiais žodžiais) nenurodyta, kokie nukentėjusios šalies patirti nuostoliai įeina į atlygintinų nuostolių kategoriją preliminariosios sutarties nevykdymo atveju, tačiau atsakymą į klausimą, kokia yra atlygintinų nuostolių apimtis preliminariosios sutarties nevykdymo atveju, pateikia teismų praktika. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad taikant ikisutartinę atsakomybę siekiama nukentėjusią šalį sugrąžinti į tokią padėtį, kurioje ji buvo iki teisių pažeidimo, t. y. kaip nuostoliai atlyginama tai, ką asmuo prarado dėl nesąžiningų derybų, o ne tai, ką jis būtų gavęs, jeigu pagrindinė sutartis būtų buvusi sudaryta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. rugsėjo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-363/2009; 2013 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-375/2013). Taigi pripažįstama, jog nuostoliai ikisutartinės atsakomybės taikymo atveju turi būti apriboti nukentėjusios šalies grąžinimu į buvusią padėtį iki derybų tokia apimtimi, kokia ji patyrė praradimų dėl pasitikėjimo kita šalimi, kad nukentėjusi šalis nepagrįstai neatsirastų tokioje padėtyje, kurioje ji būtų tinkamo ikisutartinių prievolių įvykdymo atveju, ir nuostoliai netaptų baudiniai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. lapkričio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-241-381/2022).

24.       Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad ikisutartinių prievolių pažeidimo atveju taip pat galimos tokios faktinės ir teisinės situacijos, kai teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principai reikalautų, kad nukentėjusiai sąžiningai ikisutartinių santykių šaliai būtų kompensuotos ne tik tiesioginėse derybose dėl sutarties sudarymo turėtos išlaidos, bet ir prarastos konkrečios galimybės piniginė vertė, kurios realumą ši šalis sugebėtų pagrįsti. Sprendžiant dėl nukentėjusios ikisutartinių santykių šalies teisės reikalauti piniginio atlyginimo už prarastą galimybę, esminę reikšmę turėtų šalies, atsisakančios sudaryti pagrindinę sutartį, veiksmai sąžiningumo požiūriu: jei derybas be pakankamo pagrindo nutraukusi šalis savo elgesiu sukūrė kitai šaliai pagrįstą pasitikėjimą ir įsitikinimą, kad sutartis tikrai bus sudaryta, tai ji, kaip nesąžininga šalis, privalėtų atlyginti kitai šaliai nuostolius už pagrįsto pasitikėjimo sugriovimą – ne tik derybų metu turėtas išlaidas, bet ir prarastos galimybės piniginę vertę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. rugsėjo 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-188-1075/2022 ir joje nurodyta kasacinio teismo praktika). Taigi, apeliantė apeliaciniame skunde pagrįstai nurodo, kad taikant nesąžiningos šalies ikisutartinę civilinę atsakomybę galimas ir pagrindinės sutarties tinkamo įvykdymo lūkesčio intereso gynimas. Vis dėlto, pažymėtina, kad, prašydamas atlyginti nuostolius, ieškovas turi pagrįsti ir įrodyti tiek prarastos konkrečios galimybės, tiek pagrindinės sutarties tinkamo įvykdymo lūkesčio piniginę vertę, kurią prašo priteisti kaip nuostolių atlyginimą dėl pagrindinės sutarties nesudarymo.

25.       Įstatyme prarastos galimybės atveju atsiradusių nuostolių atlyginimas taikant kainų skirtumo principą visų pirma siejamas su situacija, kai nukentėjusi šalis vietoje nutrauktos sutarties per protingą terminą sudaro kitą, nutrauktą sutartį pakeičiančią sutartį (CK 6.258 straipsnio 5 dalis). Nurodytą teisinį reguliavimą preliminariosios sutarties pažeidimo (vengimo ar atsisakymo sudaryti pagrindinę sutartį) atveju iš esmės atitinka situacija, kai sąžininga preliminariosios sutarties šalis po to, kai su ja nebuvo sudaryta pagrindinė sutartis, per protingą terminą sudaro nesudarytą pagal preliminariąją sutartį pagrindinę sutartį pakeičiančią sutartį. Tais atvejais, kai sąžininga preliminariosios sutarties šalis nesudaro pagrindinės sutarties su trečiuoju asmeniu, kainų skirtumo principas objektyviai negalėtų būti taikomas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-82/2010).

26.       Kasacinis teismas taip pat yra pažymėjęs, kad sąžiningos preliminariosios sutarties šalies praradimai dėl prarastos galimybės nėra preziumuojami. Dėl to asmuo, teigiantis patyręs tokius praradimus, remiantis rungimosi principu (CPK 12 straipsnis), turi juos įrodyti (CPK 178 straipsnis). Kadangi prarastos galimybės piniginė vertė gali būti apskaičiuojama įvairiais (tiek kainų skirtumo, tiek kitais) būdais, tai įrodinėjimo naštos apimtis ir turinys kiekvienu konkrečiu atveju skirsis priklausomai nuo reikalavimą atlyginti netiesioginius nuostolius pareiškusio asmens pasirinkto ieškinio pagrindo. Atitinkamai teismas, įvertinęs pateiktus įrodymus, spręs, ar jų pakanka reikšmingoms bylos aplinkybėms (įrodinėjimo dalykui) nustatyti (Lietuvos Aukščiausiasis Teismo 2016 m. balandžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-217-690/2016).

27.       Kreditorė argumentavo, kad RUAB „Edensa“ nutraukus preliminariąją pirkimo-pardavimo sutartį, jos patirti nuostoliai (negautos pajamos) sudaro 62 020,36 Eur, t. y. iš buto pardavimo kainos atėmus jo įsigijimo išlaidas (120 860 Eur) ir įrengimo išlaidas (apie 24 000 Eur), UAB „Interjero virtuvė“ būtų turėjusi apie 62 020,36 Eur pelno (206 880,36 - 120 860 - 24 000).

28.       Pažymėtina, kad prarastos galimybės piniginė vertė dėl preliminariosios sutarties nevykdymo gali būti atlyginama remiantis kainų skirtumo principu tik tais atvejais, kai nustatomos visos šios aplinkybės: 1) kaltoji šalis nepagrįstai atsisakė (vengė) sudaryti pagrindinę sutartį; 2) yra priežastinis ryšys tarp neteisėtų kaltosios šalies veiksmų (nepagrįsto atsisakymo ar vengimo sudaryti sutartį) ir nukentėjusios šalies nuostolių; 3) dėl pasitikėjimo nesąžininga šalimi nukentėjusi šalis atsisakė realios galimybės sudaryti sutartį su trečiuoju asmeniu; 4) dėl nesąžiningos šalies kaltės nutrūkus deryboms per protingą terminą buvo sudaryta pakeičiančioji pagrindinė sutartis. Aplinkybę, kad derybų metu egzistavo reali galimybė sudaryti sandorį su trečiuoju asmeniu, pateikdama objektyvius įrodymus (pvz., tikslius kainų skaičiavimus, pagrįstus realiais asmenų pasiūlymais, oficialiais dokumentais, o ne galimomis prielaidomis), turi įrodyti nukentėjusi preliminariosios sutarties šalis (CPK 178 straipsnis). Pažymėtina, kad būtina kainų skirtumo principo, sprendžiant dėl pasitikėjimo nuostolių (prarastos galimybės piniginės vertės) atlyginimo priteisimo, taikymo sąlyga yra ne tik tai, kad po nesąžiningo derybų nutraukimo nukentėjusi šalis sudarė pradinę (turėjusią būti sudarytą pagrindinę) sutartį pakeitusią sutartį, bet ir tai, kad derybų metu (iki sudarydama preliminariąją sutartį su kaltąja šalimi) sąžininga šalis turėjo realią, o ne hipotetinę galimybę sudaryti sandorį su konkrečiu trečiuoju asmeniu palankesnėmis sąlygomis. Taigi nesąžiningai nutrauktų derybų atveju, kai sąžininga šalis netenka galimybės sudaryti sandorį dėl to paties dalyko su kitu pirkėju (trečiuoju asmeniu), prarastos galimybės piniginė vertė, taikant kainų skirtumo principą, kompensuojama už realaus kito (o ne turėjusio būti sudaryto su nesąžininga šalimi) sandorio sudarymo galimybės praradimą, t. y. prarastos galimybės piniginė vertė atlyginama remiantis kainų skirtumo metodu, palyginant kito pirkėjo (trečiojo asmens), su kuriuo pagrindinė sutartis nebuvo sudaryta dėl nesąžiningos derybų šalies neteisėtų ikisutartinių veiksmų, siūlytą sandorio kainą ir kainą, už kurią per protingą terminą vėliau nukentėjusi šalis sudarė pagrindinę sutartį. Tuo tarpu abstraktus nuostolių apskaičiavimo metodas taikytinas tais atvejais, kai nukentėjusi sutarties šalis nebesudaro naujos pirkimo–pardavimo sutarties, todėl nuostoliai apskaičiuojami nustatant skirtumą tarp nutrauktoje sutartyje šalių sulygtos kainos ir sutarties nutraukimo momentu buvusios einamosios kainos.

29.       Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėjas neįvykdė įsipareigojimo pabaigti statybas iki nustatyto termino ir neperleisti kreditorių įsigyjamo pagal preliminariąją sutartį turto tretiesiems asmenims. Pareiškėjas 2022 m. rugpjūčio 24 d. sudarė taikos sutartį su UAB „MM Group“ civilinėje byloje Nr. 2VP-22633-964/2022, kuria visą gyvenamąjį namą (kartu su kreditorių įsigyjamu butu) perleido UAB „MM Group“.

30.       Kaip nurodyta aukščiau, kreditorė per teismo nustatytą terminą jokių papildomų įrodymų, paaiškinimų dėl kreditorinio reikalavimo nepateikė.

31.       Įvertinus į bylą pateiktus duomenis, spręstina, kad kreditorė neįrodė 62 020,36 Eur reikalaujamų priteisti nuostolių realumo ir dydžio. Nagrinėjamu atveju nėra pagrindo pripažinti, kad kreditorė būtų įrodžiusi tinkamo sutarties įvykdymo lūkestį už prašomą priteisti nuostolių sumą. Kreditorės pateikiamas prašomų priteisti nuostolių apskaičiavimo metodas stokoja pagrindimo, nesudaro prielaidų apskaičiuoti realias, įrodytas ir neišvengiamas, o ne tikėtinas (hipotetines) negautas pajamas, kaip kreditorės deklaruojamą subjektyvų tinkamo sutarties įvykdymo lūkestį, kuris galėjo būti įgyvendintas sudarius pagrindinę sutartį.

32.       Teismo vertinimu, kreditorės reikalavimas priteisti iš atsakovės 1 797,21 Eur kompensuojamąsias palūkanas už naudojimąsi jos sumokėtu 13 000 Eur avansu, skaičiuojant jas nuo 2023-03-24 iki 2025-07-12, pagrįstas.

33.       CK

34.       Taigi, skolininkas iki visiško prievolės įvykdymo naudojasi kreditoriaus pinigais, todėl už termino prievolei įvykdyti praleidimą privalo mokėti sutarties ar įstatymo nustatytas palūkanas, kurios laikomos minimaliais kreditoriaus nuostoliais, nepriklausomai nuo skolininko kaltės (CK 6.37, 6.210, 6.261 straipsniai). Už naudojimąsi kreditoriaus pinigais iki bylos iškėlimo teisme dienos skolininkui gali būti skaičiuojamos kompensuojamosios palūkanos (CK 6.210, 6.261 straipsniai), o iškėlus civilinę bylą – procesinės palūkanos (CK 6.37, 6.210 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. birželio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-283/2012).

35.       Kreditorė prašo priteisti 414,74 Eur palūkanas už netesybas/nuostolius. Nurodo, kad atsižvelgiant į preliminariosios sutarties sąlygas ir CK 6.210 bei 6.258 straipsnius, palūkanos už nesumokėtus netesybų (bauda) sumą (3 000 Eur) skaičiuojamos nuo 2023-03-24 iki 2025-07-12 (841 d.), taikant 6 proc. metinę normą.

36.       Teismas atmeta tokį reikalavimą kaip nepagrįstą. Atsižvelgiant į sutampančius netesybų ir kompensuojamųjų palūkanų tikslus, sprendžiant kompensuojamųjų palūkanų ir netesybų santykį jų išieškojimo atveju, vadovaujamasi bendrąja nuostata, jog neteisinga reikalauti priteisti ir palūkanas, ir netesybas, nes tai reikštų dvigubos atsakomybės taikymą skolininkui, o kreditorius nepagrįstai praturtėtų. Kasacinio teismo praktikoje suformuluota taisyklė, kad kai palūkanos atlieka nuostolių kompensavimo funkciją ir tampa skolininko atsakomybės forma, iš skolininko negalima papildomai priteisti netesybų. Nuostoliai, kuriuos jau kompensuoja palūkanos, apima netesybas, t. y. netesybos įskaitomos į nuostolius, šiuo atveju – į kompensuojamųjų palūkanų dydį (CK 6.73 straipsnio 1 dalis, 6.258 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. rugsėjo 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-830/2003; 2016 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-153-916/2016, 16 punktas; 2018 m. balandžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-147-690/2018, 22 punktas; 2020 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020).

37.       Kreditorė prašo priteisti jos naudai 200,00 Eur bylinėjimosi išlaidas, patirtas už teisinę pagalbą.

38.       CPK 93 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Nagrinėjamu atveju kreditorė turi teisę į patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, kadangi jos pareikšti reikalavimai, kuriuos nemokumo administratorius ginčijo, buvo patvirtinti iš dalies. Teismo vertinimu, kreditorei priteistina 50,00 Eur patirtų teisinės pagalbos išlaidų.

39.       Teismas, įvertinęs kreditorės prašyme nurodytas aplinkybes, atsižvelgdamas į aukščiau išdėstytą reglamentavimą ir teismų praktiką, sprendžia, kad kreditorės prašymas yra pagrįstas iš dalies.

40.       Atsižvelgiant į tai, kreditorė UAB ,,Interjero virtuvė“ įtrauktina į atsakovės RUAB „Edensa“ kreditorių sąrašą II eile, su 1 847,21 Eur dydžio finansiniu reikalavimu (JANĮ 41 straipsnis).

41.       Vadovaujantis proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principu (CPK 7 straipsnis, JANĮ 15 straipsnio 2 dalis), nemokumo administratoriui pavedama per tris dienas nuo šios nutarties kopijos gavimo dienos apie priimtą nutartį informuoti kreditorius ir pateikti kreditorių informavimą patvirtinančius dokumentus.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo 41–42 straipsniais, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290–292 straipsniais,

n u t a r i a :

Patvirtinti kreditorės UAB ,,Interjero virtuvė“ finansinį reikalavimą 1 847,21 Eur sumai, tenkinamą II-ąja eile.

        Įpareigoti nemokumo administratorių per 3 (tris) dienas nuo nutarties kopijos gavimo informuoti kreditorius apie priimtą nutartį, pateikiant teismui tai patvirtinančius rašytinius įrodymus.

Nutartis per septynias dienas nuo nutarties gavimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Lietuvos apeliaciniam teismui, atskirąjį skundą paduodant per Vilniaus apygardos teismą.

Teisėja                                                                                                             Donata Kravčenkienė