Administracinė byla Nr. I-1258-362/2017

Teisminio proceso Nr. 3-64-3-00582-2017-1

Procesinio sprendimo kategorijos: 20.1; 20.4; 55.1.3

(S)

ŠIAULIŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2017 m. rugsėjo 11 d.

Šiauliai

            Šiaulių apygardos administracinio teismo teisėjas Arvydas Martinavičius,

sekretoriaujant Daliai Semaškaitei,

nedalyvaujant pareiškėjui M. L.,

nedalyvaujant atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių tardymo izoliatoriaus, atstovui,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo M. L. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Šiaulių tardymo izoliatoriaus, dėl neturtinės žalos priteisimo.

Teismas, išnagrinėjęs pateiktą skundą,

n u s t a t ė :

Pareiškėjas M. L. skunde Šiaulių apygardos administracinio teismo prašė iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių tardymo izoliatoriaus, priteisti 4 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.

Skunde pareiškėjas M. L. nurodė, kad jis buvo kalinamas Šiaulių tardymo izoliatoriuje nuo 2015 m. sausio 08 d. iki 2015 m. lapkričio 19 d, ir ten jam buvo suteikiama nepakankamai higienos priemonių., nesuteikiant jam priklausančių higienos priemonių. Mėnesiui buvo skiriamas tik vienas rulonas tualetinio popieriaus, viena 50 ml tūbelė dantų pastos, vienas gabalas muilo. Šių priemonių asmens higienai palaikyti nepakakdavo. Jo rašytiniai prašymai kažkur pradingdavo. Dėl to jis patyrė dvasinius emocinius psichologinius išgyvenimus, diskomforto jausmą, buvo sukelta grėsmė jo sveikatai. Tuo pačiu jis patyrė neturtinę žalą. Prašo už laikotarpį, praleistą Šiaulių tardymo izoliatoriuje, priteisti 4 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.  

Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Šiaulių tardymo izoliatoriaus, atsiliepime nurodė, kad su pareiškėjo skundu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. birželio 09 d. įsakymą Nr. 1R-139 „Dėl laisvės atėmimo vietose laikomų asmenų materialinio buitinio aprūpinimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ (akto redakcija, galiojusi nuo 2010 03 03 iki 2017 01 01) numato asmens aprūpinimo higienos priemonėmis tvarka, o detalesnė tvarka numatyta Šiaulių tardymo izoliatoriaus daiktų sandėlio organizavimo tvarkos aprašu, kuris numato, jog suimtasis, pageidaujantis gauti aprangą bei asmens higienos priemones, turi rašyti prašymą įstaigos direktoriui. Higienos priemonės buvo išduodamos pagal nustatytas normas, prašymai buvo išspręsti. Atsakovas niekaip neišskyrė pareiškėjo iš kitų įstaigoje laikomų asmenų ir jam tyčia nesudarė blogesnių laikymo sąlygų ir netaikė kokių nors įstatymo nenumatytų apribojimų.

Pareiškėjas nepateikia jokių duomenų, kurie leistų konstatuoti patirtą neturtinę žalą, kurią būtų galima susieti su asmens laikymo Šiaulių tardymo izoliatoriuje sąlygomis, padarytą žalą grindžia abstrakčiais argumentais, reiškia bendro pobūdžio nusiskundimus. Tai leidžia daryti išvadą, kad pareiškėjo teiginiai apie patirtą neturtinę žalą yra nepagrįsti.

Pareiškėjo M. L. skundas atmestinas.

Pareiškėjas nagrinėjamą administracinį ginčą iškėlė dėl neturtinės žalos atlyginimo, kurią kildina iš to, kad Šiaulių tardymo izoliatoriuje jam nebuvo tinkamai teikiamos asmens higienos priemonės.

Teismas pažymi, kad valstybės ir savivaldybės pareiga atlyginti žalą (viešoji civilinė atsakomybė), pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir LR CK) 6.271 straipsnio nuostatas, kyla dėl valstybės ir savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Civilinei atsakomybei atsirasti paprastai yra būtinos keturios sąlygos: 1) neteisėti veiksmai (LR CK 6.246 straipsnis); 2) priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (LR CK 6.247 straipsnis); 3) teisės pažeidėjo kaltė (LR CK 6. 248 straipsnis); 4) teisės pažeidimu padaryta žala (LR CK 6.249 straipsnis), tačiau LR CK 6.271 straipsnyje numatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Vadinasi, reikalavimas dėl žalos atlyginimo (tiek turtinės, tiek ir neturtinės) gali būti patenkinamas nustačius visumą viešosios civilinės atsakomybės sąlygų: pareiškėjo nurodytos valdžios institucijos (nagrinėjamu atveju Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių tardymo izoliatoriaus) neteisėtus veiksmus, žalos pareiškėjui padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp valdžios institucijos neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos. Nenustačius bent vienos iš minimų viešosios civilinės atsakomybės sąlygų, valstybei ar savivaldybei, pagal LR CK 6.271 straipsnį, nekyla turtinė prievolė atlyginti žalą.

LR civilinio kodekso 6.250 straipsnio 1 dalis apibrėžia, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais. LR CK 6.250 straipsnio taikymo teisminėje praktikoje ne kartą buvo išaiškinta, kad neturtine žala pripažintinas ne bet koks valdžios institucijų neteisėtais veiksmais (neveikimu) asmeniui, kuris kreipėsi teisminės gynybos, padarytas neigiamas poveikis, kad neturtinė žala gali būti konstatuojama tik tada, kai nustatoma, kad poveikis buvo pakankamai intensyvus, o ne mažareikšmis ir smulkmeniškas, kai nustatoma, kad asmuo tikrai patyrė dvasinius išgyvenimus, realiai pajautė emocinę depresiją, pažeminimai buvo apčiuopiami, reputacijos pablogėjimas juntamas ir ši dvasinė skriauda, pasireiškusi vienu arba keletu iš išvardintų elementų, nebuvo vienkartinio pobūdžio ar momentinė. Asmens patirtų dvasinių ir fizinių kančių (LR CK 6.250 str. prasme), jei jos realiai patiriamos, poveikis asmens fizinei ir psichinei sveikatai yra skaudžiausias ir labiausiai juntamas tuo laiku, kai asmenį veikia šias kančias sukeliantys neteisėti aktai (pagal LR CK 6.271 str.).

Veiksmų neteisėtumo  pagal CK 6.271 straipsnį konstatavimui reikia nustatyti, kad valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Sprendžiant dėl atitinkamos valstybės valdžios institucijos (jos pareigūnų) veikos neteisėtumo (pagal CK 6.271 straipsnį), kiekvienu atveju yra būtina nustatyti, kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos institucijos veiklą, buvo pažeistos, kaip būtent šie pažeidimai pasireiškė asmens, teigiančio, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalą, atžvilgiu, taip pat tai, ar atitinkamos pasekmės (jei jos nustatomos) atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų. Konstitucinis Teismas 2006 m. rugpjūčio 19 d. nutarime, be kita ko, konstatavo, kad asmeniui teisė į žalos, padarytos neteisėtais valstybės institucijų, pareigūnų veiksmais, atlyginimą atsiranda tik tada, kai įstatymų nustatyta tvarka yra konstatuojama, kad valstybės institucijos, pareigūnai atliko neteisėtus veiksmus ir kad žala asmeniui atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų.

Teismas pažymi, kad ABTĮ 5 straipsnio 1 dalis reglamentuoja, jog kiekvienas suinteresuotas subjektas turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė ar įstatymų saugomas interesas. Tačiau asmens pažeista teisė teismo gali būti apginta tuo atveju, jei jis konkrečiai įvardija neteisėtus valdžios institucijos veiksmus (neveikimą) ir savo reikalavimą pagrindžia atitinkamais argumentais bei įrodymais. Reiškiant reikalavimą dėl žalos atlyginimo nepakanka deklaratyviai ar abstrakčiai išvardyti galimai neteisėtas veikas, nes turi būti nurodyta, kokiais konkrečiais ir kada būtent atliktais neteisėtais valdžios institucijos veiksmais (neveikimu) buvo pažeistos asmens teisės ar teisėti interesai, kokio teisės akto reikalavimų nevykdė atitinkamas viešojo administravimo subjektas, ar neveikė taip, kaip turėjo veikti pagal atitinkamas teisės normas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. liepos 9 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-1527/2012).

Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymo 44 straipsnio 2 dalyje numatyta, jog kiekvienam suimtajam nemokomai suteikiama atskira miegamoji vieta ir patalynė, užtikrinamos gyvenamųjų patalpų ir buities sąlygos, atitinkančios Lietuvos Respublikos higienos normas. Lietuvos higienos normos HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ 63 punktas numato, jog laisvės atėmimo vietoje laikomi asmenys turi būti aprūpinami švariais lovos skalbiniais, rankšluosčiais ir asmens higienos priemonėmis pagal teisės aktų numatytas normas.

Vertinant pareiškėjo aprūpinimą higienos priemonėmis, atkreiptinas dėmesys į Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. birželio 09 d. įsakymą Nr. 1R-139 „Dėl laisvės atėmimo vietose laikomų asmenų materialinio buitinio aprūpinimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ (akto redakcija, galiojusi nuo 2010 03 03 iki 2017 01 01). Šiuo įsakymu yra nustatytos higienos priemonių normos, iš kurių matyti, jog vyrams, laikomiems tardymo izoliatoriuje, kas mėnesį turi būti išduodama skalbiamas muilas 200 g, tualetinis muilas 100 g, 1 ritinėlis tualetinio popieriaus, suimtiesiems dar papildomai išduodama vienas dantų šepetėlis, 50 ml dantų pastos ir iki 4 vnt. vienkartinių skutimosi peiliukų. Iš teismui pateiktos Aprūpinimo apranga, patalyne, rankšluosčiais, indais, stalo įrankiais ir higienos priemonėmis asmeninės sąskaitos Nr. 938 matyti, jog pareiškėjui aptariamu laikotarpiu nuo 2015 m. sausio mėn. iki 2015 m. balandžio mėn., viso du kartus, buvo išduoti kiekvieną kartą po 1 ruloną tualetinio popieriaus, 1 vnt. dantų pastos, dantų šepetėlį, skutimosi peiliuką. Pareiškėjas Šiaulių tardymo izoliatoriuje buvo nuo 2015 m. sausio 08 d. iki 2015 m. kovo 30 d. nepertraukiamai, pats pareiškėjas neginčija, jog vienas ritinėlis tualetinio popieriaus, 50 ml dantų pastos, muilas jam buvo išduodami. Prašymus pateikti higienos priemones pareiškėjas rašė  2015-01-09, 2015-02-17, šie prašymai buvo išspręsti, pareiškėjas higienos priemones gavo. Tokiu būdu, byloje nustatyta, jog pareiškėjas buvo aprūpinamas asmens higienos priemonėmis pagal tuo metu galiojusias normas, kurios numatė, jog nuteistajam išduodama skalbiamas muilas 200 g, tualetinis muilas 100 g, 1 ritinėlis tualetinio popieriaus, vienas dantų šepetėlis, 50 ml dantų pastos ir iki 4 vnt. vienkartinių skutimosi peiliukų, ir šių normų buvo laikomasi. Pažymėtina, jog norma, numatanti iki 4 vnt. skurimosi peiliukų išdavimą, negali būti laikoma pažeista, išduodant vieną peiliuką, prašymų jų gauti daugiau pateikta nebuvo. Pretenzijų dėl to, jog nurodytu laikotarpiu jam nebūtų išduotos jam priklausančios asmens higienos priemonės, nėra, pareiškėjas tik nurodo, jog jų nepakakdavo vienam mėnesiui, tačiau jo didesni higienos priemonių poreikiai, nei nustatyta teisės aktais, negali būti laikomi pagrindu priteisti neturtinę žalą. Vertinant laikotarpį nuo 2015 m. balandžio 30 d. iki 2015 m. lapkričio 29 d., pažymėtina, jog   pareiškėjas šiuo laikotarpiu Šiaulių tardymo izoliatoriuje buvo trumpais laiko tarpais, nuo keturių iki aštuonių dienų, ir buvo pristatomas iš Pravieniškių pataisos namų, kur jam būdavo užtikrinama teisės aktais nustatytos higienos priemonės, suteikiant skalbiamo muilo, tualetinio muilo ir tualetinio popieriaus. Iš teismų sistemos LITEKO duomenų matyti, jog šiuo laikotarpiu pareiškėjas, esant jo prašymui, buvo pristatomas į teismo posėdžius bylose Nr. 1-1499-621/2015, 1-3884-362/2015, kur buvo nagrinėjami jo kaip pareiškėjo skundai, tad jis nebuvo suimtasis, ir pareiškėjas nebuvo laikomas Šiaulių tardymo izoliatoriuje, o tik buvo ten trumpai perkeliamas dėl dalyvavimo teismo posėdyje, tuo metu jis atliko bausmę Pravieniškių pataisos namuose, kur ir buvo aprūpinamas higienos priemonėmis. Teismas kritiškai vertina nurodymus, jog jo pateikti rašytiniai prašymai yra dingę, kiti prašymui teismui yra pateikti, duomenų, jog būtų teikiami skundai ir pan., nėra.

Kaip jau nurodyta, civilinei atsakomybei atsirasti paprastai yra būtinos keturios sąlygos: 1) neteisėti veiksmai (LR CK 6.246 straipsnis); 2) priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (LR CK 6.247 straipsnis); 3) teisės pažeidėjo kaltė (LR CK 6. 248 straipsnis); 4) teisės pažeidimu padaryta žala (LR CK 6.249 straipsnis), tačiau LR CK 6.271 straipsnyje numatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Vadinasi, reikalavimas dėl žalos atlyginimo (tiek turtinės, tiek ir neturtinės) gali būti patenkinamas nustačius visumą viešosios civilinės atsakomybės sąlygų: pareiškėjo nurodytos valdžios institucijos (nagrinėjamu atveju Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių tardymo izoliatoriaus) neteisėtus veiksmus, žalos pareiškėjui padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp valdžios institucijos neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos. Nenustačius bent vienos iš minimų viešosios civilinės atsakomybės sąlygų, valstybei ar savivaldybei, pagal LR CK 6.271 straipsnį, nekyla turtinė prievolė atlyginti žalą. Byloje nėra nustatyta neteisėtų pareiškėjo veiksmų, pareiškėjas tinkamai buvo aprūpintas higienos priemonėmis, pagal tuo metu galiojusius teisės aktus.

Įvertinus virš išdėstytą, teismas mano, jog pareiškėjas neįrodė pateikto skundo, skunde išdėstytos aplinkybės paneigtos bylos medžiaga, tad skundas yra atmestinas.

Teismas, remdamasis tuo, kas  išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84-87 straipsniu, 88 straipsnio 4 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi

n u s p r e n d ž i a :

Pareiškėjo M. L., a. k. (duomenys neskelbtini) skundą atmesti.

Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui tiesiogiai arba per šį teismą.

Teisėjas                                                                                      Arvydas Martinavičius