Civilinė
byla Nr. 2A-44-109/2011
Procesinio sprendimo kategorija: 30.5;
121.15; 121.18; 121.21
Pirmosios instancijos teismo teisėja
Valentina Ščerbakova
(S)
KAUNO APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I
S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2011 m. gegužės 3 d.
Kaunas
Kauno apygardos teismo
Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Birutės
Bobrel, kolegijos teisėjų Jolitos Cirulienės ir Gintauto Koriagino, sekretoriaujant
Nomedai Sireikytei, dalyvaujant ieškovės B. C. atstovei advokatei
Kristinai Mikolaitei, viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka
išnagrinėjo ieškovės B. C., atsakovų M.
V. ir K. A. V. apeliacinius skundus dėl Kauno miesto apylinkės
teismo 2010 m. balandžio 14 d. sprendimo pakeitimo civilinėje byloje Nr. 2-945-249/2010
pagal ieškovės B. C. ieškinį
atsakovams M. V., K. A. V. dėl nuosavybės teisės gynimo.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė:
Ieškovė B.
C. 2009 m. lapkričio 30 d. kreipėsi į Kauno miesto apylinkės teismą su
ieškiniu (b. l. 3-6) prašydama atidalinti gyvenamąjį namą lAlž, esantį (duomenys
neskelbtini) iš bendrosios dalinės nuosavybės, pripažįstant jai nuosavybės
teises į gyvenamojo namo lAlž, esančio (duomenys neskelbtini), patalpas, (duomenys neskelbtini) individualios įmonės parengtame projekte
pažymėtas 1-4 (11,49 kv. m.), 1-5 (3,59 kv. m.), viso 15,08 kv. m.; pripažinti
atsakovams M. V. ir K. V. nuosavybės
teises į gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), patalpas, pažymėtas
1-6 (4,12 kv. m.) (nauja patalpa, atsiradusi padalijus patalpą 1-5 (7,89 kv.
m.), 1-1 (1,92 kv. m.), 1-3 (11,82 kv. m.), 1-2 (13,84 kv. m.), 1- 6 (11,93 kv.
m.), 1-7 (12,23 kv. m.), 1-8 (4,33 kv. m.), viso 60,19 kv. m.; atidalinti ūkinį
pastatą 2I1Ž, esantį (duomenys neskelbtini), iš bendrosios dalinės nuosavybės,
pripažįstant jai nuosavybės teises į šio ūkinio pastato patalpą 1-1 (4,99 kv.
m.) pagal (duomenys neskelbtini) individualios įmonės
parengtą projektą; pripažinti atsakovams M. V. ir K. V. nuosavybės teises į ūkinio pastato 2I1Ž, esančio (duomenys
neskelbtini) patalpą 1-2 (15,36 kv. m.), pagal (duomenys
neskelbtini) individualios įmonės parengtą projektą; atidalinti kiemo rūsį
3I0b, esantį (duomenys neskelbtini) iš bendrosios dalinės nuosavybės,
pripažįstant jai nuosavybės teises į šio rūsio patalpą R-l (0,77 kv. m.) pagal (duomenys neskelbtini) individualios įmonės parengtą
projektą; pripažinti atsakovams M. V. ir K.
V. nuosavybės teises į kiemo rūsio 3I0b, esančio (duomenys neskelbtini) patalpą
R-2 (2,31 kv. m.) pagal (duomenys neskelbtini) individualios
įmonės parengtą projektą pažymėtą R2 (2,31 kv. m.); leisti jai savo lėšomis
įrengti pertvarą gyvenamajame name dalijančią patalpą 1-5/7,89 kv. m. į dvi
patalpas 1-5 (3,59 kv. m.) ir 1-6 (4,12 kv. m.); patalpoje 1-5 (3,59 kv. m.)
įrengti duris į lauką, pagal (duomenys neskelbtini) individualios
įmonės parengtą projektą, pertvarą ūkiniame pastate 2Ilž dalijančią ūkinį
pastatą į dvi patalpas 1-2 (15,36 kv. m.) ir 1-1 (4,99 kv. m.); patalpoje 1-1
(4,99 kv. m.) įrengti duris į lauką, pagal (duomenys neskelbtini)
individualios įmonės parengtą projektą, pertvarą kiemo rūsyje 3I0b
dalijančią rūsį į dvi patalpas R-l (0,77 kv. m.) ir R-2 (2,31 kv. m.); įrengti
patekimo į rūsio patalpą R-l (0,77 kv. m.) angą; priteisti iš atsakovų
solidariai jos naudai 4 348,30 Lt nepagrįstai jiems sumokėtus kaip kompensaciją
už jai turėjusią atitekti turto dalį bei bylinėjimosi išlaidas.
Ieškovė ieškinyje
nurodė, kad šalims bendrąja daline nuosavybe priklauso gyvenamasis namas 1A1ž,
kiemo rūsys 3I0b, ūkinis pastatas 2I1ž ir kiemo statiniai, esantys (duomenys
neskelbtini), konkrečiai jai priklauso 43/200 dalys gyvenamojo namo lAlž, 1/4
dalis kiemo rūsio 3I0b, 1/4 dalis ūkinio pastato 2I1ž, 43/200 dalys kiemo
statinių; atsakovei M. V. priklauso 415/600 dalių
gyvenamojo namo lAlž, 2/3 dalys kiemo rūsio 3I0b, 2/3 dalys ūkinio pastato
2I1Ž, 415/600 dalių kiemo statinių; atsakovui K. A. V. priklauso
28/300 dalys gyvenamojo namo, 1/12 dalis kiemo rūsio, 1/12 dalis ūkinio
pastato, 28/300 dalys kiemo statinių. Kauno miesto apylinkės teismas 2008-10-22
nutartimi patvirtino bendraturčių taikos sutartį, pagal kurią šalys susitarė
dėl gyvenamojo namo lAlž, kiemo rūsio 3I0b, ūkinio pastato 2Ilž, naudojimosi
tvarkos. Ieškovei buvo paskirtos naudotis gyvenamojo namo patalpos 1-4/11,49,
1-5/7,89 bei 14 1-1/1,92, viso 20,34 kv. m., kas sudaro šio namo 0,27
idealiąsias dalis; ūkiniame pastate skirta naudotis patalpa 1-1/9,61; už jai
skirtą naudotis didesnę dalį patalpų ji įsipareigojo ir sumokėjo atsakovams 4 348,30
Lt dydžio kompensaciją. Atsakovams paskirtos naudotis gyvenamojo namo patalpos
1-3/11,82, 1-2/13,84, 1/2 1-1/1,92, 1-6/11,93, 1-7/12,23, 1-8/4,33, viso 55,11
kv. m., ūkinio pastato 2Ilž patalpa 1-2/9,75. Siekdama naudotis, valdyti ir
disponuoti ta turto dalimi, kuri jai teisėtai priklauso, ji kreipėsi dėl jai
nuosavybės teise priklausančio turto dalių atidalinimo iš bendrosios nuosavybės
projekto parengimo ir šį projektą parengė (duomenys
neskelbtini) individuali įmonė. Pagal projektą, gyvenamajame name įrengiama
pertvara, padalinanti ieškovės šiuo metu naudojamą patalpą 1-5, suformuojant
naują patalpą 1-6 (4,12 kv. m.). Naują patalpą 1-6 ji siūlo skirti atsakovų
nuosavybėn, kad jų faktiškai valdoma nuosavybės dalis atitiktų jiems
įregistruotą nuosavybės dalį. Įrengus pertvarą, ieškovė siūlo įrengti ir naują
įėjimą iš patalpos 1-5, jai vienai naudotis. Tokiu būdu jos gyvenamojo namo
dalis iš bendrosios nuosavybės būtų visiškai izoliuota. Pagal projektą ūkiniame
pastate siūloma įrengti pertvarą, kuri ūkinį pastatą dalina į dalis, atitinkančias
bendraturčių nuosavybės teise registruotoms dalims. Patekti į jai skirtiną dalį
siūloma įrengiant naujas duris patalpoje 1-1, tokiu būdu jai priklausanti
ūkinio pastato dalis būtų visiškai izoliuota nuo atsakovams priklausančios
dalies. Kiemo rūsys pagal projektą taip pat dalinamas į dvi patalpas, įrengiant
pertvarą, į jai skiriamą patalpą R-l, įsirengs atskirą patekimo į rūsį angą.
Visas projekte numatytus pertvaras ir duris ieškovė įsipareigojo įrengti savo
lėšomis. 2009-11-02 per notarą ieškovė pasiūlė atsakovams sudaryti žemės ir
pastatų atsidalinimo iš bendrosios dalinės nuosavybės sutartį, susipažinti su
parengtais projektiniais pasiūlymais, tačiau per nustatytą terminą atsakovai į
pasiūlymą neatsiliepė, todėl ji buvo priversta kreiptis į teismą.
Kauno miesto apylinkės
teismas 2010 m. kovo 15 d. sprendimu (b. l. 90-93) ieškinį patenkino iš dalies,
leido ieškovei B. C. savo lėšomis pagal (duomenys
neskelbtini) individualios įmonės 2009 parengtą gyvenamojo namo, ūkinio
pastato, esančių (duomenys neskelbtini) rekonstrukcijos projektą (b. l.
42-55), perplanuoti patalpas ir įrengti: pertvarą gyvenamajame name lAlž,
(unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), dalijančią patalpą 1-5/7,89 kv. m. į dvi
patalpas 1-5 (3,59 kv. m.) ir 1-6 (4,12 kv. m.); patalpoje 1-5 (3,59 kv. m.)
įrengti duris į lauką, pagal (duomenys neskelbtini) individualios
įmonės parengtą projektą, pertvarą ūkiniame pastate 2Ilž (unikalus Nr. (duomenys
neskelbtini), dalijančią ūkinį pastatą į dvi patalpas 1-2 (15,36 kv. m.) ir 1-1
(4,99 kv. m.); patalpoje 1-1 (4,99 kv. m.) įrengti duris į lauką, pagal (duomenys neskelbtini) individualios įmonės parengtą
projektą, pertvarą kiemo rūsyje 3I0b (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini),
dalijančią rūsį į dvi patalpas Rl (0,77 kv. m.) ir R2 (2,31 kv. m.); įrengti
patekimo į rūsio patalpą Rl (0,77 kv. m.) angą, įrengti atskirą vandens įvadą.
Bylą dalyje dėl 2 848,30 Lt kompensacijos priteisimo nutraukė, kitoje dalyje
ieškinį paliko nenagrinėtą.
Teismas nurodė, kad ieškovė,
siekdama atsidalinti iš bendrosios dalinės nuosavybės sutinkamai su LR CK 4.80
straipsniu, nustatančiu, kad kiekvienas bendraturtis turi teisę reikalauti
atidalyti jo dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės natūra, ieškinyje išdėstė
reikalavimą, nors iš bendrosios dalinės nuosavybės atidalinti jos dalies natūra
neįmanoma. Ieškovės prašymu (duomenys neskelbtini) individuali
įmonė parengė atidalinimo projektą (b. l. 42-55), pagal kurį reikalinga atlikti
eilę darbų, kurie ateityje leistų ieškovei natūra atidalinti jai priklausančią
turto dalį nuo pagrindinio daikto. Atsižvelgiant į tai, kad nagrinėti ir
tenkinti ieškovės reikalavimą dėl atidalinimo iš bendrosios dalinės nuosavybės
šiuo metu nėra pagrindo, teismas šį reikalavimą paliko nenagrinėtu pagal CPK
296 str. 1 d. 1 p., nes tik atlikus atidalinimo darbus ieškovė turės teisę ne
teismo tvarka sutarti su bendraturčiais dėl atsidalinimo. Kadangi CK 4.75 str.
1 d. nustato, kad bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo
naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu, o CK 4.80 str. nustato, kad
kiekvienas bendraturtis turi teisę reikalauti atidalyti jo dalį iš bendrosios
dalinės nuosavybės, šios nuostatos įpareigoja bendraturčius išnaudoti visas
galimybes suderinti savo valią dėl bendro daikto naudojimo ir valdymo, aktyviai
ieškoti visiems bendraturčiams priimtino sprendimo būdo, optimaliam atidalijimo
variantui pasiekti. Tam, kad įgyvendinti atidalinimą ir atlikti eilę pakeitimų
reikalingas bendraturčių sutikimas. Šiuo atveju ieškovė 2009-11-02 per notarę
J. Rulienę perdavė atsakovams pareiškimą - pasiūlymą atvykti į Kauno m. 6-ąjį
notarų biurą susipažinti su žemės sklypo ir pastatų atidalinimo iš bendrosios
dalinės nuosavybės sutartimi pagal parengtą projektinį pasiūlymą ir šį
pasiūlymą atsakovai gavo (b. l. 38-41), tačiau juo nepasinaudojo ir sutikimo
nedavė. Todėl teismas laikė, kad ieškovė turi teisę prašyti teismo leisti jai
atlikti darbus pagal (duomenys neskelbtini) individualios įmonės paruoštą
projektą dėl atidalinimo iš bendrosios dalinės nuosavybės (CK 4. 75 str. 1 d.).
Pagal ieškovės pateiktą atidalinimo projektą (b. l. 42-55) teismas sprendė, kad
jame numatytas patalpų padalinimas leistų ieškovei ir atsakovams maksimaliai
naudotis tokio dydžio patalpomis, kokios jiems priklauso pagal nuosavybės dalį
bendroje dalinėje nuosavybėje bei neturėti bendrų patalpų, be to ir atsakovai šiam
projektui neprieštaravo. Teismas be to nurodė, kad ieškovei leistina įrengti ir
atskirą vandentiekio įvadą, nors tokio prašymo ji nebuvo pareiškusi, tačiau
teismo posėdžio metu atsakovas K. A. V. šiam sumanymui neprieštaravo.
Dėl 1 500 Lt bylinėjimosi išlaidų atsakovų naudai priteisimo teismas nurodė,
kad šį reikalavimą atsakovai iškėlė tik tuo atveju, jei šalys sudarytų taikos
sutartį, kurios taip ir nesudarė.
Atsakovai M. V. ir K.A. V. apeliaciniu skundu (b.
l. 35-36) prašė pakeisti 2010 m. kovo 15 d. Kauno miesto apylinkės teismo
sprendimą priteisiant iš ieškovės atsakovų naudai jų pirmosios instancijos
teisme turėtas 1500,- Lt bylinėjimosi išlaidas bei panaikinant sprendimo dalį, kuria
ieškovei leista perplanuoti patalpas, įsivesti atskirą vandens įvadą bei
įrengti pertvaras ir duris gyvenamajame name, kiemo rūsyje bei ūkiniame
pastate, taip pat angą į rūsio patalpą bei duris į lauką gyvenamajame bei
ūkiniame pastatuose, esančiuose adresu (duomenys neskelbtini), kitą sprendimo
dalį palikti nepakeistą. Nurodo, kad teismas sprendime neteisingai nurodė, kad
bylinėjimosi išlaidų priteisimo atsakovai prašė tik tuo atveju, jei bus
sudaroma taikos sutartis, kadangi reikalavimas jas priteisti buvo išreikštas
teismo posėdžiuose bet kokiu atveju. Iki ieškinio dalies atsiėmimo atsakovų
bylinėjimosi išlaidos dėl vėliau atsiimto reikalavimo buvo jau patirtos, todėl
remiantis CPK 98 str., jos turėjo būti priteisiamos iš ieškovės. Sprendimo
motyvas, kad ieškinys „iš esmės“ yra patenkintas, taip pat niekuo nepagrįstas,
nes esminis ieškovės noras buvo atsidalinti patalpas, ir tik po to sprendimo
pagrindu gauti teismo leidimą atlikti jų perplanavimo darbus, o ne atvirkščiai,
kas teisine prasme iš tikrųjų būtų neįmanoma. Teismo sprendime nėra aišku,
kokia dalimi ieškinys tenkintas, kadangi jis negalėjo būti tenkintas nei iš
dalies, nei iš esmės, nes ta sprendimo dalis, kuria ieškovei leista pastatyti
pertvaras, yra iš esmės neteisėta, o kitą ieškinio dalį ieškovė atsiėmė pati.
Tai, kad teismas nevertino atsakovų pareikšto sutikimo su dalimi ieškinio
(dalyje dėl patalpų atidalinimo), yra teismo teisė. Tačiau pasinaudojimas ja
savo ruožtu negali būti bylinėjimosi išlaidų dėl kitų ginčo objektų
nepriteisimo priežastimi. Išeinant iš ieškinio ribų, nepatenkinant tokio
reikalavimo, be kurio patenkinimo negalimas tenkinimas kito reikalavimo dėl
pertvarų statymo, nėra ieškinio iš esmės patenkinimas.
Ieškovė B.
C. apeliaciniu skundu (2 t. b. l. 118-119) prašo panaikinti Kauno miesto
apylinkės teismo 2010-03-15 sprendimą ir bylą perduoti pirmosios instancijos
teismui nagrinėti iš naujo. Nurodė, kad ieškiniu prašė teismo CK 4.80 str.
pagrindu atidalyti jos dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės teise valdomo su
atsakovais turto, atidalijant nekilnojamojo turto dalis (patalpas) ir jas
suformuojant kaip atskirus nekilnojamuosius daiktus. Atsiliepimuose į ieškinį
bei teismo posėdžio metu atsakovai pateiktam atidalijimo projektui
neprieštaravo, tačiau teismas sprendimu ieškovės reikalavimą dėl dalies
atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės paliko nenagrinėtą, nors teismo
sprendime nurodoma, kad ieškinys tenkinamas iš dalies. Ieškinį teismas paliko
nenagrinėtą CPK 296 str. 1 d. 1 p. pagrindu - jeigu ieškovas nesilaikė tos
kategorijos byloms nustatytos išankstinio bylos sprendimo ne teisme tvarkos ir
dar galima pasinaudoti šia tvarka. Teismo sprendime nenurodoma, kokia
išankstinio bylos sprendimo ne teisme tvarka ieškovė, reikšdama ieškinį dėl
atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės pagal pateikiamą projektą,
nepasinaudojo, kas numato tokią tvarką ir kokiomis sąlygomis ji gali ta tvarka
pasinaudoti. Sprendime teismas neįvardijo ieškovės pateikto atidalijimo
projekto ydų, kurios galėtų pažeisti bendraturčių teises ar prieštarautų teisės
aktų reikalavimams. Nors teismas nurodo, kad siekiant įgyvendinti atidalijimo
projektą reikalingas bendraturčių sutikimas, tačiau savo sutikimą dėl pateikto
atidalijimo projekto bendraturčiai išreiškė savo atsiliepimuose į ieškinį ir
teismo posėdžio metu. Teismui tenkinant ieškinio reikalavimą dėl atidalijimo
pagal pateiktą projektą ir būtų duodamas tinkamas leidimas projekto
įgyvendinimui. Dėl atskirų projekte numatytų darbų vykdymo, bendraturčiams
atsisakant duoti reikalingus sutikimus, ieškovė turėtų teisę atskiru ieškiniu
kreiptis į teismą. Teismas, priimdamas sprendimą, patenkino reikalavimus, kurie
nebuvo pareikšti, o reikalavimo, kuris buvo pareikštas ir tų aplinkybių, kurios
susijusios su pateikto atidalijimo projekto tinkamumu, iš esmės neanalizavo. Kadangi
pirmosios instancijos teisme nebuvo atskleista bylos esmė, neišanalizuotos
aplinkybės, susijusios su pareikštu reikalavimu, ir tuo pažeistos tiek
materialios, tiek procesinės teisės normos, Kauno miesto apylinkės teismo
2010-03-15 sprendimas turi būti panaikintas ir byla perduota pirmos instancijos
teismui nagrinėti iš naujo.
Ieškovė B.
C. atsiliepimu į atsakovų apeliacinį skundą (b. l. 100-101) prašo teismo
sprendimo dalį dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės panaikinti ir
perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Nurodė, kad atsakovų
apeliacinio skundo argumentas dėl bylinėjimo išlaidų nepriteisimo atmestinas,
kadangi ieškovė ne atsiėmė ieškinį, bet atsisakė vieno ieškinio reikalavimo.
Ieškinio atsisakymas ir ieškinio atsiėmimas yra skirtingos procedūros,
turinčios skirtingas pasekmes. Apeliacinio skundo argumentai, liečiantys tik
bylinėjimosi išlaidų atlyginimą atsisakius ieškinio, neįrodo reikalavimo
priteisti bylinėjimosi išlaidas ieškinio atsisėmimo atveju pagrįstumo. Teismo
sprendimu buvo patenkintas ieškinys iš dalies, patenkinant reikalavimus, kurie
buvo susiję su reikalavimu atidalinti dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės.
Nors pareikšti reikalavimai gali būti tenkinami kaip savarankiški, ką ir padarė
teismas ginčijamame sprendime, tačiau kartu su reikalavimu atidalinti iš
bendrosios dalinės nuosavybės, patenkintieji reikalavimai - leidimas ieškovei
atlikti rekonstrukcijos darbus - padėtų įgyvendinti ieškovės kaip savininkės
teisę atidalinti iš bendrosios dalinės nuosavybės tam, kad būtų galima
palengvinti savininko teisių įgyvendinimą į bendrą daiktą. Tačiau teismas,
tenkindamas dalį ieškinio reikalavimų, bet neišspręsdamas reikalavimo dėl
atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės, sprendime pripažindamas, kad
atidalijimas nepažeistų bendraturčių teisių, nepasisakydamas dėl atidalijimo iš
bendrosios dalinės nuosavybės projekto trūkumų, pažeidė CK 4.80 str., CPK 296
str. 1 d. 1 p., todėl teismo sprendimo dalis, kuria paliktas nenagrinėtu
ieškovės reikalavimas dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės yra
nepagrįsta ir neteisėta, dėl ko byla šioje dalyje turėtų būti perduota
pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Apeliacinės instancijos
teismo posėdyje ieškovės atstovė jos apeliacinį skundą palaikė, prašė jį
tenkinti, o atsakovų apeliacinį skundą prašė atmesti.
Patikrinęs apeliacinių
skundų faktinį ir teisinį pagrindą, teismas daro išvadą, kad ieškovės
apeliacinis skundas atmestinas, o atsakovų tenkintinas iš dalies.
Atidalijimas iš bendrosios dalinės nuosavybės yra vienas iš
bendrosios dalinės nuosavybės teisės įgyvendinimo būdų. CK 4.80 straipsnio 1 dalyje
nustatyta, kad kiekvienas bendraturtis turi teisę reikalauti atidalyti jo dalį
iš bendrosios dalinės nuosavybės. Šio straipsnio prasme atidalijimas reiškia
daikto teisinio režimo ir bendraturčio statuso pasikeitimus. Šiuo būdu
įgyvendinus bendraturčio, kaip savininko teises, pasibaigia jo su kitais
bendraturčiais turima bendroji dalinė nuosavybė. Atidalijus pasikeičia bendro
daikto teisinis režimas – suformuojami atskiri nuosavybės teisės objektai,
kurie (jeigu daugiau bendraturčių nebeliko) valdomi, jais naudojamasi ir
disponuojama savarankiškai, o bendrosios dalinės nuosavybės teisė pasibaigia.
Taigi bendrosios dalinės nuosavybės teisės dalyvio turto dalį atidalijus iš
bendro turto, bendroji dalinė nuosavybė pasibaigia, o atsidalijęs bendraturtis
tampa tik jam priklausančios turto dalies (daikto) savininku bei turi teisę
valdyti, naudotis ir disponuoti turtu savo nuožiūra (CK 4.37 straipsnio 1 dalis). Kasacinio teismo praktikoje
pripažįstama, kad atidalijimas iš bendrosios dalinės nuosavybės iš esmės
palengvina savininko teisių į daiktą turinį sudarančių teisių įgyvendinimą bei
padeda išvengti ateityje galimų bendraturčių ginčų. Dėl to kasacinis teismas
pritaria ir laiko teisinga tokią teismų praktiką, kuria siekiama bendraturtį
visiškai atidalyti iš bendrosios dalinės nuosavybės, taip pat pripažįsta, kad
atidalijimui turėtų būti suteikiamas prioritetas prieš kitus bendrosios
nuosavybės teisės įgyvendinimo būdus, kaip antai naudojimosi daiktu, kuris yra
bendroji dalinė nuosavybė, tvarkos nustatymą, nes taip yra geriausiai ir
maksimaliai užtikrinamas įstatymų
nustatytas bendraturčių nuosavybės teisių įgyvendinimas (žr., pvz., Lietuvos
Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2008
m. lapkričio 11 d. nutartį, priimtą
civilinėje byloje A. R. v. V. R., bylos Nr. 3K-7-466/2008; 2009 m. balandžio 14 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje R. G. v. V. G., bylos Nr. 3K-3-159/2009, ir kt.). Vis dėlto atkreiptinas dėmesys į tai, kad,
sprendžiant klausimą dėl nekilnojamojo daikto (šiuo atveju – gyvenamojo namo)
dalies atidalijimo, atsidalyti prašantis bendraturtis turi aiškiai įvardyti,
kokį atskirą nekilnojamąjį daiktą prašo suformuoti. Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 5
straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šio kadastro objektais laikomi žemės
sklypas, statinys bei patalpa, suformuota kaip atskiras nekilnojamasis daiktas.
Nurodyto įstatymo 7 straipsnyje nustatyti nekilnojamųjų daiktų formavimo būdai,
tarp kurių yra ir tokie: padalijant Nekilnojamojo turto registre įregistruotą
nekilnojamąjį daiktą į atskirus nekilnojamuosius daiktus (1 dalies 2 punktas),
atidalijant Nekilnojamojo turto registre įregistruoto bendrosios nuosavybės
teise valdomo nekilnojamojo daikto dalis ir jas suformuojant kaip atskirus
nekilnojamuosius daiktus (1 dalies 3 punktas) ir kt. Statiniai formuojami Statybos įstatymo nustatyta tvarka, tai reiškia, kad turi būti laikomasi šio įstatymo nustatyta tvarka patvirtintų
statybos techninių reglamentų reikalavimų. Su tuo tiesiogiai susijusi
nuosavybės teisės objekto padalijimo, kartu ir bendraturčio teisės atidalyti jo
dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės įgyvendinimo galimybė. Atidalijus iš
bendrosios dalinės nuosavybės, minėta, pasikeičia buvusio bendro daikto
teisinis režimas, t. y. suformuojami atskiri nuosavybės teisės objektai. Tačiau
tam, kad galėtų tokiais būti, šie objektai turi atitikti jiems keliamus
reikalavimus.
Pagal
Statybos įstatymo 2
straipsnį statyba yra veikla, kurios tikslas – pastatyti naują arba
rekonstruoti, remontuoti ar griauti esamą statinį (2 straipsnio 13 punktas), o
statinio rekonstravimas laikomas viena iš statybos rūšių (2 straipsnio 18
punktas). Kaip matyti iš ieškovės pateikto projektinio pasiūlymo siekiant įgyvendinti
atsidalijimo teisę reiks atlikti ginčo statinių patalpų rekonstrukcijos darbus,
taip pat įrengti papildomus įėjimus. Bylos nagrinėjimo metu atsakovai su
ieškovės pateiktu pertvarkymo projektu sutiko, jam neprieštaravo. Todėl teisėjų
kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai patenkino dalį
ieškinio reikalavimų ir leido ieškovei B. C. savo lėšomis
pagal (duomenys neskelbtini). individualios įmonės 2009
parengtą gyvenamojo namo, ūkinio pastato, esančių (duomenys neskelbtini) rekonstrukcijos
projektą (b. l. 42-55), perplanuoti patalpas ir įrengti: pertvarą gyvenamajame
name lAlž, (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), dalijančią patalpą 1-5/7,89
kv. m. į dvi patalpas 1-5 (3,59 kv. m.) ir 1-6 (4,12 kv. m.); patalpoje 1-5
(3,59 kv. m.) įrengti duris į lauką; pertvarą ūkiniame pastate 2Ilž (unikalus
Nr. (duomenys neskelbtini), dalijančią ūkinį pastatą į dvi patalpas 1-2 (15,36
kv. m.) ir 1-1 (4,99 kv. m.); patalpoje 1-1 (4,99 kv. m.) įrengti duris į
lauką, pagal (duomenys neskelbtini) individualios įmonės
parengtą projektą; pertvarą kiemo rūsyje 3I0b (unikalus Nr. (duomenys
neskelbtini), dalijančią rūsį į dvi patalpas Rl (0,77 kv. m.) ir R2 (2,31 kv.
m.); įrengti patekimo į rūsio patalpą Rl (0,77 kv. m.) angą; įrengti atskirą
vandens įvadą.
Kartu
teisėjų kolegija pažymi, kad teismo leidimas ieškovei perplanuoti patalpas ir
atlikti kitus rekonstrukcijos darbus duotas tam tikslui, kad ji gautų
projektavimo sąlygas ir statybos (rekonstrukcijos) leidimą, bet ne konkretiems
statybos darbams atlikti. Ieškovė yra galima statytoja, t.y. ji neturi
statytojo statuso, todėl, esant teismo duotam tokiam leidimui, negali vykdyti
statybos darbų. Įgyvendinti teisę į statybą ir kartu tapti statytoja ieškovė
galės tik tada, kai iš kompetentingų institucijų gaus projektavimo sąlygas ir
statybos (rekonstrukcijos) leidimą. Dėl nurodytų priežasčių teisėjų kolegija
atmeta atsakovų apeliacinio skundo argumentus, jog pirmosios instancijos
teismas, neatidalijęs ginčo patalpų, neturėjo teisės leisti ieškovei perplanuoti
patalpas ir atlikti kitus rekonstrukcijos darbus.
Teisėjų
kolegija taip pat nesutinka su ieškovės apeliacinio skundo argumentais, jog
pirmosios instancijos teismas nepagrįstai paliko nenagrinėtą ieškinio dalį dėl
bendrosios dalinės nuosavybės atidalijimo (CPK 296 str. 1 d. 1 p.). Kaip jau
minėta, ieškovės pateiktas bendrosios dalinės nuosavybės atidalijimo
projektinis pasiūlymas susijęs su statybos darbų atlikimu, o tai reiškia, kad
tik tuo atveju, jeigu kompetentingos institucijos, turinčios administracinius
įgaliojimus, pripažins, kad ieškovės pateiktas projektas atitinka statybos
reglamentų reikalavimus, ir išduos jai statybos leidimą, be to, po statybos
darbų atlikimo pripažins statinį tinkamu naudoti, tik tada bus pagrindas
spręsti teisinį bendrosios dalinės nuosavybės atidalijimo klausimą.
Remdamasi
tuo, kas išdėstyta teisėjų kolegija sprendžia, kad tenkinti ieškovės
apeliacinio skundo jame išdėstytais motyvais nėra pagrindo.
Atsakovų
apeliacinio skundo argumentai, susiję su atstovavimo išlaidų priteisimu iš
dalies yra teisingi. Pirmosios instancijos teismas patenkino ieškovės
reikalavimus leisti ieškovei perplanuoti patalpas ir atlikti kitus
rekonstrukcijos darbus, kurie yra tiesiogiai susiję su jos pagrindinio siekio
atidalinti bendrąją dalinę nuosavybę įgyvendinimu. Šių reikalavimų patenkinimas
yra pirmasis etapas siekiant atidalinti bendrąją dalinę nuosavybę. Todėl
teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo išvada, jog
ieškinys iš esmės patenkintas, yra pagrįsta. Kita vertus, pirmosios instancijos
teisme ieškovė atsisakė reikalavimo priteisti iš atsakovų kompensaciją, kurią
ji buvo jiems sumokėjusi už naudojimąsi didesne bendrosios dalinės nuosavybės
dalimi. Ieškovė šio reikalavimo atsisakė savo iniciatyva, o ne dėl to, jog jį
patenkino atsakovai. Todėl teisėjų kolegijos vertinimu, atsakovams turėtų būti
atlyginta dalis bylinėjimosi išlaidų. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi
teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, konstatuoja, kad ieškovė
atsakovams turėtų atlyginti po 250,- Lt bylinėjimosi išlaidų, turėtų pirmosios
ir apeliacinės instancijos teisme.
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos
Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio pirmosios dalies 1 punktu,
n
u t a r i a :
Ieškovės apeliacinį
skundą atmesti.
Atsakovų apeliacinį
skundą patenkinti iš dalies.
Kauno miesto
apylinkės teismo 2010 m. balandžio 14 d. sprendimą materialinių teisinių
reikalavimų dalyje palikti nepakeistą.
Priteisti
iš ieškovės B. C. (a/k (duomenys
neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini) atsakovams M. V. (a/k
(duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini) ir K. A. V. (a/k (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys
neskelbtini) po 250,- Lt bylinėjimosi išlaidų, turėtų pirmosios ir apeliacinės
instancijos teisme.
Kolegijos pirmininkė
Birutė Bobrel
Teisėjai
Jolita Cirulienė
Gintautas
Koriaginas