Civilinė byla Nr. 3K-3-32/2011
Procesinio sprendimo kategorijos:
129.17; 129.18 (S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2011 m. vasario 7 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,
susidedanti iš teisėjų: Egidijaus Baranausko (pranešėjas), Gražinos
Davidonienės ir Juozo Šerkšno (kolegijos pirmininkas),
rašytinio
proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo Nacionalinės
mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos kasacinį skundą dėl Panevėžio
apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. liepos 1 d. nutarties
peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal pareiškėjo Nacionalinės mokėjimo agentūros
prie Žemės ūkio ministerijos skundą antstolei Ramunei Mikliušienei,
suinteresuotiems asmenims D. B, UAB „Baltic agro“, UAB „Bikuva“ dėl antstolio
veiksmų.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
Byloje kilo ginčas dėl antstolio veiksmų teisėtumo, vykdant priverstinį skolos
išieškojimą iš skolininkui (ūkininkui) skirtų Europos Sąjungos paramos lėšų
(tiesioginių išmokų).
Antstolis, vykdydamas
priverstinį skolos išieškojimą iš skolininko (ūkininko) D. B. išieškotojų
UAB „Bikuva“ ir UAB „Baltic agro“ naudai, 2009 m. gruodžio 21 d. priėmė patvarkymą Nr. 0064/09/01490/1,
kuriuo areštavo dalį skolininkui skirtų tiesioginių išmokų (128 388,66 Lt) ir
nurodė Nacionalinei mokėjimo agentūrai prie Žemės ūkio ministerijos, kuri administruoja
Europos Sąjungos ir valstybės paramą žemės ūkiui ir kaimo plėtrai, pervesti 128
386,66 Lt į antstolio depozitinę sąskaitą. Nacionalinė mokėjimo agentūra
neįvykdė antstolio patvarkymo, todėl šis 2010 m. vasario 8 d. priėmė patvarkymą
Nr. S-334, kuriuo įspėjo, kad Nacionalinė mokėjimo agentūra privalo vykdyti
2009 m. gruodžio 21 d. patvarkymą Nr. 0064/09/01490/1.
Pareiškėjas – Nacionalinė
mokėjimo agentūra – kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti
antstolės R. Mikliušienės 2009 m. gruodžio 21 d. patvarkymą Nr. 0064/09/01490/1
„Dėl lėšų arešto ir jų pervedimo į antstolio depozitinę sąskaitą“ ir 2010 m.
vasario 8 d. patvarkymą Nr. S-334 „Dėl atsisakymo vykdyti antstolio
patvarkymą“. Pareiškėjas teigia,
kad antstolio patvarkymai yra neteisėti. Jis nurodė, kad pagal CK 6.476 straipsnį auka (parama ar
labdara) laikomas turto ar turtinės teisės dovanojimas tam tikram naudingam
tikslui. Auka (parama ar labdara) turi būti
naudojama, kam buvo paaukota. Kitiems tikslams ji gali būti naudojama tik aukotojo sutikimu, o jeigu aukotojas mirė (baigėsi) – tik teismo leidimu.
Į Europos Sąjungos ar nacionalinės
paramos lėšas, skirtas žemės ūkio subjektams, antstolis išieškojimo nukreipti
negali, nebent jas skiriantis
subjektas sutiktų, jog lėšos būtų naudojamos paramos gavėjo skoloms padengti.
Pagal 2006 m. birželio 21 d.
Komisijos reglamentu (EB) Nr.
885/2006 patvirtintų Mokėjimo agentūrų ir kitų įstaigų akreditavimo bei
Europos žemės ūkio garantinio fondo ir Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai
sąskaitų patikrinimo ir patvirtinimo taikymo taisyklių priedo 2 straipsnio B dalį pareiškėjas privalo užtikrinti,
kad išmokos būtų mokamos tik į paramos gavėjo arba jo teisių perėmėjo banko
sąskaitą. Pareiškėjas neturi teisės pervesti į antstolio depozitinę sąskaitą paramos lėšų, skirtų žemės ūkio ir
kaimo plėtrai, nes tai prieštarautų
Europos Sąjungos ir Lietuvos Respublikos teisės aktams. Priimdamas
patvarkymą dėl lėšų arešto, antstolis pažeidė CPK 689 straipsnio 1 dalį, nes neišsiuntė pareiškėjui Sprendimų vykdymo instrukcijoje
nustatytos fonuos patvarkymo patikrinti, ar skolininko vardu yra lėšų, taip pat nepridėjo prie patvarkymo vykdomųjų dokumentų, kurių pagrindu vykdomas priverstinis
išieškojimas, kopijų. Pareiškėjas mano, kad jo atsisakymas vykdyti antstolio
patvarkymus yra teisėtas
ir pagrįstas tiek pagal Lietuvos Respublikos, tiek pagal Europos Sąjungos
teisės aktų normas.
II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nutarčių esmė
Kėdainių rajono apylinkės teismas 2010 m. gegužės 19 d. nutartimi pareiškėjo
skundą atmetė. Teismas laikė nepagrįstu pareiškėjo argumentą, kad antstolis
pažeidė CPK 689 straipsnyje nustatytą tvarką informacijai apie skolininko turtinę
padėtį gauti ir lėšų areštui vykdyti. Teismas nurodė, kad CPK 689 straipsnio 1
dalyje nustatyta, kad, nukreipdamas išieškojimą į lėšas, antstolis bankams,
kitoms kredito įstaigoms ar asmeniui persiunčia Sprendimų vykdymo instrukcijoje
nustatytos formos patvarkymą patikrinti, ar skolininko vardu yra lėšų, bei
sustabdyti tokios sumos lėšų išmokėjimą, kokia reikalinga išieškotinai sumai ir
vykdymo išlaidoms padengti. Pagal CPK 689 straipsnio 4 dalį antstolis, gavęs kredito
įstaigos ar kito asmens pranešimą, kad reikalavimas sustabdyti skolininko lėšų
išmokėjimą įvykdytas, per tris dienas bankui ir skolininkui išsiunčia
patvarkymą, kuris prilyginamas turto arešto aktui, areštuoti skolininko lėšas
ir jas pervesti į antstolio depozitinę sąskaitą. Teismas nurodė, kad, sistemiškai
aiškinant CPK 689 straipsnio 1 ir 4 dalis, darytina išvada, kad šiose normose
nustatyti veiksmai privalo būti atlikti, jeigu antstolis nežino apie skolininko
turimas lėšas. Šiuo atveju pareiškėjo internetiniame tinklalapyje yra viešai
skelbiama informacija apie paramos gavėjus, todėl antstolė nustatė, kad skolininkui
D. B. už 2009 m. skirta 158 872,38 Lt parama. Antstolis žinojo apie skolininko
lėšas kredito įstaigoje, todėl nebūtina formalizuoti šio proceso. Teismas
nesutiko su pareiškėjo argumentais, kad į Europos Sąjungos ar nacionalinės
paramos lėšas, kurios skirtos žemės ūkio subjektams, antstoliai negali nukreipti
išieškojimo. Teismas nurodė, kad 1999 m. gegužės 17 d. Tarybos reglamento (EB)
Nr. 1257/1999 dėl Europos žemės ūkio orientavimo ir garantijų fondo paramos
kaimo plėtrai 2 straipsnyje nustatyta, kad parama kaimo plėtrai, susijusiai su
ūkininkavimo veiklos rūšimis ir jų pertvarka, gali būti skirta: žemės ūkio
valdų struktūroms ir žemės ūkio produktų perdirbimo ir prekybos struktūroms
gerinti, žemės ūkio gamybos pajėgumams pertvarkyti ir perorientuoti, naujoms
technologijoms įdiegti ir produktų kokybei gerinti, veiklos rūšių
diversifikacijai, siekiant sukurti papildomas arba alternatyvias veiklos rūšis,
gyvybingai socialinei struktūrai kaimo vietovėse išlaikyti ir stiprinti,
ekonominės veiklos rūšių plėtrai ir užimtumui išsaugoti bei sukurti, siekiant
užtikrinti geresnį esamo potencialo panaudojimą, darbo ir gyvenimo sąlygoms
gerinti, mažų sąnaudų ūkininkavimo sistemoms išlaikyti ir skatinti, didelei
gamtos vertei bei subalansuotam ir besilaikančiam aplinkosaugos reikalavimų
žemės ūkiui išsaugoti ir skatinti. Taigi Europos Sąjungos paramos tikslai yra
aiškūs ir konkretūs, be to, nenumato jokių draudimų išieškoti iš tiesioginių
išmokų (paramos lėšų). Draudimo išieškoti iš tiesioginių išmokų nenumato ir
2006 m. birželio 21 d. Komisijos reglamentas (EB) 885/2006 ir 2005 m. birželio 21
d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1290/2005 dėl bendrosios žemės ūkio politikos
finansavimo. Teismas nustatė, kad skolininkas D. B. 2009 m. birželio 2 d.
išrašė paprastuosius vekselius bei 2009 m. rugsėjo 1 d. sudarė taikos sutartį
su kreditoriais, būdamas jaunuoju ūkininku, t. y. savo ūkinei veiklai plėtoti,
produktų kokybei gerinti, gyvybingai socialinei struktūrai kaimo vietovėse
išlaikyti ir stiprinti, darbo ir gyvenimo sąlygoms gerinti, t. y. visiems tiems
tikslams, kuriuos finansuoja Europos Sąjunga. Teismas nurodė, kad parama
skiriama ne tik Europos Sąjungos lėšomis, bet ir Lietuvos Respublikos biudžeto
lėšomis. CK 6.476 straipsnio 1 dalyje
nustatyta, kad auka (parama ar labdara) laikomas turto ar turtinės teisės
dovanojimas tam tikram naudingam tikslui. Pagal šią teisės normą „naudingas
tikslas“ reiškia bendrą naudą, t. y. padovanotas turtas ar turtinė teisė
skiriamas ne asmeniniams apdovanotojo, o visuomenės požiūriu vertingiems,
nesavanaudiškiems poreikiams tenkinti. Skolininko D. B. ūkio vykdoma veikla
susijusi su visuomenei naudingomis veiklomis, kurias remia valstybė. Iš paramos lėšų apmokėjus skolininko D. B. skolas,
susidariusias iš žemės ūkio veiklos, bus pasiektas bendras Europos
Sąjungos, Lietuvos Respublikos ir skolininko siekiamas tikslas: žemės ūkio
gamybos pajėgumų pertvarkymas, naujų technologijų įdiegimas, produktų kokybės
gerinimas, gyvybingų socialinių struktūrų kaimo vietovėse išlaikymas ir
stiprinimas, darbo ir gyvenimo sąlygų gerinimas, mažų sąnaudų ūkininkavimo
sistemų išlaikymas ir skatinimas, subalansuoto ir besilaikančio aplinkosaugos
reikalavimų žemės ūkio išsaugojimas ir skatinimas. Teismas sprendė, kad neteisinga
pareiškėjo pozicija, jog parama skiriama kažkokiam siauram tikslui, aprašytam
paraiškoje. Dėl nurodytų motyvų teismas konstatavo, kad ginčijami antstolio patvarkymai
yra teisėti, todėl pareiškėjas privalo juos vykdyti ir pervesti juose nurodytą
sumą į antstolio depozitinę sąskaitą (CPK 689 straipsnio 6 dalis).
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,
išnagrinėjusi pareiškėjo atskirąjį skundą, 2010 m. liepos 1 d. nutartimi pirmosios
instancijos teismo nutartį paliko nepakeistą. Teisėjų kolegija sutiko su teismo
padarytomis išvadomis ir nutarties motyvacija. Teisėjų kolegija pažymėjo, kad byloje
nėra ginčo dėl to, jog pareiškėjas viešai paskelbė informaciją apie skolininkui
skirtą 158 872,38 Lt paramą. Antstolis neturėjo pareigos dar kartą
užklausti duomenų, kurie yra visiems žinomi. Priešingu atveju tai būtų
perteklinis veiksmas ir būtų pažeistas CPK 7 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas reikalavimas
įvykdyti teismo sprendimą per kiek įmanoma trumpesnį laiką ir kuo ekonomiškiau.
Ginčijamu patvarkymu antstolis areštavo ir nurodė pervesti į antstolio
depozitinę sąskaitą ne visas skolininkui D. B. skirtas paramos lėšas, o tik jų
dalį, reikalingą skolai ir vykdymo išlaidoms padengti. Nors skelbiant viešą
informaciją apie paskirtą paramą nenurodyta, kokios rūšies parama priklauso jos
gavėjui, tačiau byloje neginčijama, kad D. B. buvo paskirtos tiesioginės išmokos už deklaruotus žemės ūkio naudmenų ir
pasėlių plotus. Dėl to antstolis, neužklausęs pareiškėjo apie D. B. paskirtos paramos
rūšį, nepažeidė proceso teisės normų. Teisėjų kolegija atmetė pareiškėjo
argumentą, kad jis turėjo teisę atsisakyti vykdyti antstolio patvarkymą,
nes šis jam neatsiuntė vykdomųjų dokumentų kopijų, nurodydama, kad įstatyme tokios
antstolio pareigos nenumatyta. Teisėjų kolegija taip pat nurodė, kad ūkininkai, gavę Europos Sąjungos paramos lėšas bei
atitinkamą jų dalį iš Lietuvos valstybės, paprastai jas naudoja trąšoms, sėkloms,
žemės ūkio technikai įsigyti bei kitoms reikmėms. Šiuo atveju antstolis
vykdo skolų išieškojimą suinteresuotų asmenų UAB „Baltic agro“ ir UAB „Bikuva“,
kurie verčiasi žemės ūkio veiklai skirtų prekių prekyba, naudai. Išieškotojų
reikalavimai skolininkui D. B. yra kilę iš jo, kaip ūkininko, veiklos. D. B. skirtos paramos lėšos
yra susijusios su jo įsipareigojimais, atsiradusiais jam vykdant remiamą
ūkininko veiklą. Ūkininkui D. B. paskirtos paramos
lėšos nėra tikslinės, todėl pareiškėjas, išmokėjęs jam šias lėšas, jų panaudojimo
nekontroliuoja. Kadangi paramos lėšas jis gali naudoti būtinoms ūkiui prekėms įsigyti,
tai nelogiška drausti jomis atsiskaityti už tokias pat prekes, įgytas atidėjus
mokėjimą. Paramos lėšų administravimas susijęs tik su pareiškėjo pareiga prieš jų
skyrimą kontroliuoti pateiktų duomenų tikslumą ir teisingumą bei pervesti lėšas
į ūkininko ar šiuo atveju – į antstolio depozitinę sąskaitą. Draudimų išieškoti
ūkininko skolas iš jam skirtų paramos lėšų CPK 668 straipsnyje ar kituose teisės
aktuose nenustatyta.
III.
Kasacinio skundo ir atsiliepimų į jį teisiniai argumentai
Kasaciniu skundu pareiškėjas prašo panaikinti apeliacinės instancijos teismo
nutartį ir priimti naują sprendimą. Kasacinis skundas grindžiamas šiais
argumentais:
1. Dėl CPK 689 straipsnio netinkamo aiškinimo ir taikymo. Kasatorius nurodo, kad visi vykdymo proceso dalyviai privalo
griežtai laikytis CPK ir kitų teisės aktų nustatytos teismo sprendimų vykdymo proceso tvarkos. CPK 689 straipsnio 1 dalyje nustatyta,
kad, nukreipdamas išieškojimą į lėšas, antstolis bankams, kitoms kredito įstaigoms ar asmeniui pasiunčia
Sprendimų vykdymo instrukcijoje
nustatytos formos patvarkymą patikrinti, ar skolininko vardu yra lėšų, bei sustabdyti tokios sumos lėšų
išmokėjimą, kokia reikalinga išieškotinai sumai ir vykdymo išlaidoms padengti. Tokio patvarkymo
antstolis kasatoriui nesiuntė, neišsiaiškino, ar yra lėšų ūkininko D. B. vardu. Apeliacinės
instancijos teismas laikė, kad tai būtų perteklinis veiksmas, vadinasi, nelaikė
pareiga antstoliui elgtis taip, kaip reikalaujama įstatymo. Duomenys apie paramos gavėjus kasatorius skelbia vadovaudamasis 2008 m. kovo 18 d. Komisijos reglamentu (EB) Nr.
259/2008. Šio Reglamento konstatuojamosios
dalies 1 punkte įtvirtinta nuostata, kad kiekvienais metais būtų ex-post skelbiamas
Europos žemės ūkio garantijų fondo (EZŪGF) ir Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai (EZUFKP) paramos
gavėju sąrašas ir kiekvieno gavėjo iš kiekviena fondo gauta lėšų suma. Reglamento
3 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad nurodyta informacija apie praėjusius finansinius metus
skelbiama iki kiekvienų metų balandžio 30 d. Taigi akivaizdu, kad kasatoriui
skelbiant apie tai, kokią paramą praėjusiais metais (nepriklausomai nuo datos)
yra paskyrusi vienam ar kitam paramos gavėjui, nėra aišku, kokia parama priklauso paramos gavėjui einamuoju
metu. Todėl patvarkymas bankams, kitoms kredito įstaigoms ar asmenims patikrinti, ar skolininko vardu
yra lėšų, yra būtinas antstoliui norint areštuoti lėšas. Apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, kad
antstolis nepažeidė CPK
689 straipsnio 1 dalies normos. CPK 689 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad
bankas, kredito įstaiga ar kiti asmenys nuo antstolio patvarkymo gavimo momento
sustabdo skolininko lėšų išmokėjimą tiek, kiek tai būtina antstolio reikalavimui įvykdyti. Tik gavęs kredito įstaigos ar kito asmens pranešimą, kad
reikalavimas sustabdyti skolininko lėšų išmokėjimą įvykdytas, antstolis,
vadovaudamasis CPK 689 straipsnio 4 dalimi išsiunčia bankui, kredito įstaigai
ir skolininkui patvarkymą areštuoti skolininko lėšas ir jas pervesti į antstolio depozitinę sąskaitą. Kasatorius
2009 m. gruodžio 31 d. raštu
Nr. BR6-(2.30)-15416 informavo antstolį apie tai, kad negalės įvykdyti patvarkymo dėl arešto, ir prašė jį atšaukti.
Be to, antstolis prie patvarkymo
dėl arešto nepridėjo vykdomųjų
dokumentų kopijų, todėl, kasatoriaus
nuomone, jo atsisakymas vykdyti patvarkymą yra teisėtas ir pagrįstas.
2. Dėl
materialiosios teisės normų netinkamo aiškinimo ir taikymo. Kasatorius nurodo, kad apeliacinės
instancijos teismas konstatuodamas, jog iš paramos lėšų apmokėjus D. B. skolas bus pasiekti naudingi tikslai, nepagrįstai perėmė kasatoriaus funkciją – vertinti,
ar suteikta parama leis ar neleis pasiekti
užsibrėžtų tikslų. CK 6.476
straipsnyje nustatyta, kad auka (parama ar labdara) laikomas turto ar turtinės
teisės dovanojimas tam tikram
naudingam tikslui. Auka (parama ar labdara) turi būti naudojama, kam buvo paaukota. Europos Sąjungos parama teikiama iš Europos Sąjungos fondų Europos Sąjungos
bendrosios žemės ūkio politikos ir kaimo plėtros priemonėms įgyvendinti (Žemės
ūkio, maisto ūkio ir kaimo plėtros
įstatymo 2 straipsnio 2 dalis). Šio įstatymo
7 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad žemės ūkio, maisto ūkio ir kaimo plėtros
paramos įgyvendinimo priemonės yra: 1)
tiesioginės išmoks; 2) kompensacinės išmokos; 3) intervencinės rinkos reguliavimo priemonės; 4) eksporto skatinimo
priemonės; 5) investicinė parama; 6) valstybės pagalbos žemės ūkiui ir kaimo plėtrai
priemonės; 7) žemės ūkio veiklos subjektams,
kurių metinės pajamos iš žemės ūkio veiklos sudaro daugiau kaip 50 proc. visų
gautų pajamų, taikomos įstatymų nustatytos mokesčių lengvatos; 8) kitos
Vyriausybės nustatytos priemonės. Akivaizdu,
kad išmokos, kurias administruoja kasatorius, yra parama žemės ūkio veiklos
subjekto pajamų lygiui palaikyti, finansinė parama dėl nepalankių ūkininkavimo
sąlygų, ekologinio ūkininkavimo įsipareigojimų, aplinkosaugos ar teisės aktų
nustatytų kitų apribojimų vykdymo negautoms ar turėtoms papildomoms išlaidoms
kompensuoti. Labdaros ir paramos įstatymo 3 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad
paramos dalykai šiame įstatyme nurodytiems paramos gavėjams teikiami jų įstatuose
ar nuostatuose arbe religinių bendruomenių, bendrijų ir centrų kanonuose,
statutuose ir kitose norimose numatytiems šio straipsnio 3 dalyje nurodytiems
visuomenei naudingiems tikslams, o biudžetinėms įstaigoms – jų nuostatuose
nustatytiems uždaviniams ir funkcijoms įgyvendinti. Visuomenei naudingais
tikslais šiame įstatyme laikoma veikla tarptautinio bendradarbiavimo, žmogaus
teisių apsaugos, mažumų integracijos, kultūros, religinių ir etninių vertybių
puoselėjimo, švietimo, mokslo ir profesinio tobulinimo, neformalaus ir
pilietinio ugdymo, sporto, socialinės apsaugos ir darbo, sveikatos priežiūros,
nacionalinio saugumo ir gynybos, teisėtvarkos, nusikalstamumo prevencijos,
gyvenamosios aplinkos ir kitose visuomenei naudingomis ir nesavanaudiškomis pripažįstamose
srityse. Apeliacinės instancijos
teismas nepagrįstai konstatavo, kad ūkininkui D. B. skirtos paramos lėšos nėra
tikslinės ir kad kasatorius nekontroliuoja jų panaudojimo. Tiek tiesioginės
išmokos, tiek parama pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 m. programos priemonę „Jaunųjų ūkininkų įsikūrimas“' yra
tikslinė parama. Tai suponuoja išvadą,
kad iš tokių paramos lėšų skolos išieškojimas
negali būti vykdomas. Kasatorius savo veikloje vadovaujasi 2004 m. balandžio 21 d. Komisijos reglamentu (EB) Nr.
796/2004, reglamentuojančiu paramos lėšų panaudojimo pagal paskirtį kontrolės
mechanizmą. Pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimais patvirtintuose Tiesioginių išmokų už žemės ūkio naudmenų ir
pasėlių plotus administravimo bei kontrolės taisyklėse nustatyta, kad,
siekiant įsitikinti gaunamos paramos tinkamu naudojimusi, atliekami įvairaus
pobūdžio patikrinimai, pareiškėjus patikrai vietoje atrenka Nacionalinė
mokėjimo agentūra prie Žemės ūkio ministerijos atsitiktinės atrankos bei
rizikos analizės būdu. Nustačiusi pažeidimų,
Nacionalinė mokėjimo agentūra inicijuoja išmokėtų lėšų susigrąžinimą. Apeliacinės
instancijos teismas formaliais
pagrindais atmetė kasatoriaus argumentą,
kad, vadovaujantis 2006 m. birželio 21 d. Komisijos reglamento (EB) Nr.
885/2006 1 priedo 2
straipsnio B dalimi, jis privalo užtikrinti, kad paramos lėšos būtų
pervestos tik į paramos gavėjo arba jo teisių perėmėjo sąskaitą. Jeigu paramos gavėjams priklausančias
lėšas kasatorius pervestų i antstolio depozitinę sąskaitą, tai jis pažeistų nurodyto Reglamento nuostatas. Tokiu atveju
Europos Komisija dėl Reglamento nuostatų pažeidimų turėtų teisę Lietuvos valstybei
taikyti poveikio priemones. Be to, nėra techninių galimybių paramos gavėjams skirtas
lėšas pervesti ne į jų banko sąskaitas,
o į antstolio depozitines sąskaitas, nes tokie pavedimai grįžtų kaip neįvykę. Apeliacinės instancijos teismas neįsigilino į ginčo esmę, neatliko ginčą
reglamentuojančių teisės aktų
sisteminio aiškinimo, todėl priėmė nepagrįstą ir neteisėtą nutartį.
Atsiliepimuose į kasacinį skundą antstolė R. Mikliušienė ir
suinteresuotas asmuo UAB „Baltic Agro“ prašo skundą atmesti, apeliacinės
instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimuose nurodomi šie
argumentai:
1. 2009 m. gruodžio 21 d. surašant ginčijamą patvarkymą dėl lėšų arešto
ir jų pervedimo į antstolės depozitinę sąskaitą, nebuvo pažeista CPK 689 straipsnyje
nustatyta lėšų arešto tvarka. CPK 689 straipsnio 1 dalies normos paskirtis – prieš
areštuojant lėšas patikrinti, ar skolininkas turi lėšų, bei užtikrinti, kad
nebūtų areštuojama iš esmės daugiau lėšų, nei reikia išieškomai skolai ir
vykdymo išlaidoms padengti. Kasatoriaus internetiniame tinklalapyje yra viešai
skelbiama informacija apie paramos gavėjus. Patikrinusi šią viešą informaciją, antstolė
nustatė, kad už 2009 m. skolininkui D. B. skirta 158 872,38 Lt parama. Taigi,
prieš surašydama patvarkymą, antstolė turėjo informaciją apie skolininkui
priklausančią lėšų sumą už tuos kalendorinius metus, kuriais buvo priimtas ginčijamas
patvarkymas, o ne už praėjusius metus, kaip teigia kasatorius. Antstolei nebuvo
jokio pagrindo priiminėti kasatorių įpareigojančio patvarkymo patikrinti ir
sustabdyti lėšų išmokėjimą, nes tai iš esmės būtų jau atlikto veiksmo
kartojimas. Kasatoriaus teiginys, kad antstolė prie ginčijamo patvarkymo dėl
lėšų arešto nepridėjo vykdomųjų dokumentų kopijų, neturi jokios teisinės
reikšmės sprendžiant patvarkymo teisėtumo klausimą, nes tokios pareigos
antstoliui įstatyme nenustatyta.
2. Apeliacinės instancijos teismas padarė teisingą išvadą, kad antstolis
gali nukreipti priverstinį išieškojimą į Europos Sąjungos ir nacionalinės
paramos lėšas, kurios skirtos žemės ūkio subjektams. Auka (parama ar labdara)
laikomas turto ar turtinės teisės dovanojimas tam tikram naudingam tikslui (CK
6.476 straipsnio 1 dalis). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2009 m. rugsėjo 28
d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje D. V. v. Lietuvos profesinė
sąjunga ,,Solidarumas“, bylos Nr. 3K-3-355/2009, pateikė sąvokos „naudingas
tikslas“ išaiškinimą – tai bendra nauda, t. y. padovanotas turtas ar turtinė
teisė yra skiriamas ne asmeniniams apdovanotojo, o visuomenės požiūriu
vertingiems, nesavanaudiškiems poreikiams tenkinti. Taigi akivaizdu, kad Europos
Sąjungos ir valstybės parama žemės ūkiui ir kaimo plėtrai, kurią administruoja kasatorius,
skiriama visuomenės požiūriu naudingam tikslui – žemės ūkiui ir kaimo plėtrai. Išieškojimas
iš skolininko D. B. vykdomas išieškotojams UAB „Baltic agro“ ir UAB „Bikuva“,
besiverčiantiems žemės ūkio veiklai skirtų prekių prekyba, todėl akivaizdu, kad
jų reikalavimai skolininkui kilę iš jo, kaip ūkininko, veiklos. Nukreipus
išieškojimą į skolininkui priklausančias lėšas, esančias pas kasatorių, parama
kaip tik ir būtų panaudota tam tikslui, kuriam ji ir skirta, t. y. iš
skolininko žemės ūkio veiklos atsiradusiems kreditorių reikalavimams
patenkinti. Kasatoriaus argumentai, kad antstolis, vykdydamas išieškojimą
išieškotojams, kurių reikalavimai kilę iš skolininko ūkininkavimo veiklos,
negali nukreipti išieškojimo į skolininkui skiriamą Europos Sąjungos ir
valstybės paramą ūkininkavimui, yra visiškai nepagrįsti. Taip aiškinant paramos
ūkininkavimui tikslą, paneigiama paramos ūkininkavimui prasmė. 2006 m. birželio
21 d. Komisijos reglamento (EB) Nr. 885/2006 1 priedo 2 straipsnio B dalyje nustatyta
kasatoriaus pareiga užtikrinti, kad išmokos būtų mokamos tik į paramos prašytojo
banko sąskaitą, nereiškia, kad kasatorius gali nevykdyti valstybės įgalioto
asmens – antstolio teisėto patvarkymo. Nurodytos Reglamento nuostatos paskirtis
– užtikrinti, kad Europos Sąjungos lėšos nebūtų neteisėtai pasisavinamos
trečiųjų asmenų, o jas tikrai gautų subjektas, kuriam skirta parama. Kasatorius,
įvykdęs antstolio patvarkymą, kaip tik ir užtikrintų, kad lėšas gautų subjektas,
kuriam skirta parama, ir kurios būtų panaudotos jo prievolėms, kylančioms iš
ūkininkavimo veiklos, įvykdyti ir taip būtų garantuotas lėšų panaudojimas
skolininko interesais. 2006 m. birželio 21 d. Komisijos reglamento (EB) Nr. 885/2006
5b straipsnyje nustatyta, kad, nepažeisdamos jokių nacionalinėje teisėje
numatytų veiksmų reikalavimų vykdymui užtikrinti, valstybės narės visas dar
negrąžintas išmokų gavėjo skolas, nustatytas remiantis nacionaline teise,
išskaičiuoja iš išmokos, kurią tam pačiam išmokų gavėjui ateityje mokės už
skolos grąžinimą atsakinga mokėjimo agentūra. Taigi Europos Sąjungos teisės
aktai ne tik kad nedraudžia išieškoti paramos gavėjų skolas, susidariusias
pagal nacionalinę teisę, iš gaunamų išmokų, bet ir tiesiogiai numato tokią
galimybę.
3. Europos Sąjungos fondų ūkininkų gaunama parama yra tiesioginė ir
tikslinė ta prasme, kad parama bei tiesioginės išmokos ūkininkui skiriamos
pagal konkrečias Kaimo plėtros 2007-2010 m. programos priemones, skiriama už
šiose priemonėse nurodytų įsipareigojimų įvykdymą, t. y. ar ūkininkas tikrai
užsiima deklaruota žemės ūkio veikla ir ar laikosi teisės aktų reikalavimų
žemės ūkio veiklos pasirinktoje srityje. Jei ūkininkas įsipareigojimų nevykdo,
tai gali lemti išmokų sumažinimą ar teisės į jas netekimą. Tačiau nei Europos
Sąjungos, nei nacionaliniai teisės aktai nenumato ūkininkams jau skirtos
paramos ar tiesioginių išmokų panaudojimo kontrolės, ją ūkininkai gali naudoti
savo nuožiūra bet kokioms reikmėms, nes esminis šių priemonių tikslas –
skatinti ūkininkavimą. Dėl to apeliacinės instancijos teismas pagrįstai
konstatavo, kad skolininko iš Europos Sąjungos fondų gauta parama nepriskirtina
prie pajamų, iš kurių negali būti vykdomas išieškojimas.
4. Tiesioginės išmokos, dėl kurių kilo ginčas šioje byloje, yra mokamos ūkininkams
vien už turimus žemės ūkio naudmenų plotus, nepriklausomai nuo gaminamos
produkcijos pobūdžio ar kiekio. Mokant tiesiogines išmokas nenurodoma, kokiu
tikslu jos turi būti naudojamos, todėl negali būti taikomas CK 6.476 straipsnio
reikalavimas naudoti lėšas tam tikram naudingam tikslui, nes paprasčiausia tas
tikslas nenurodomas.
5. CPK 668 straipsnyje nustatytas baigtinis turto, į kurį negali būti
nukreiptas išieškojimas, sąrašas. Jame kasatoriaus administruojamų išmokų
ūkininkams nėra, todėl nesuprantama, kuo remdamasis kasatorius atsisako vykdyti
antstolio patvarkymą. Draudimo išieškoti iš tiesioginių išmokų nenumato ir 2006
m. birželio 21 d. Komisijos reglamentas (EB) Nr. 885/2006, nustatantis išsamias
Tarybos reglamento (EB) Nr. 1290/2005 nuostatų dėl mokėjimo agentūrų ir kitų
įstaigų akreditavimo bei EŽŪGF ir EŽŪFKP sąskaitų patikrinimo ir patvirtinimo
taikymo taisykles, taip pat 2005 m. birželio 21 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr.
1290/2005 dėl bendrosios žemės ūkio politikos finansavimo.
6. Ūkininkams išmokos mokamos žemės ūkio ir kaimo plėtrai, t. y. trąšoms,
augalų apsaugos priemonėms, žemės ūkio technikai bei kitoms reikalingoms žemės
ūkiui prekėms įsigyti. Suinteresuotas asmuo UAB „Baltic Agro“ tiekia trąšas,
augalų apsaugos priemones ir kt. Už šias prekes ūkininkas D. B. yra jam
skolingas. Remiantis kasatoriaus logika ir aiškinimais, tuo atveju jeigu
ūkininkas už prekes, gautas iš UAB „Baltic Agro“, atsiskaito iš anksto, tai
tiesiogines išmokas jis naudoti gali. Tačiau jeigu ūkininkui UAB „Baltic Agro“
tas pačias prekes parduoda atidėdama apmokėjimą (kaip yra daugeliu atveju), o
suėjus mokėjimo terminui jis neatsiskaito, išieškoti lėšų iš tiesioginių išmokų
jau nebegalima. Toks interpretavimas visiškai nesuderinamas nei su teisiniu
reglamentavimu, nei su protingumo ir sąžiningumo principais.
7. Kasatorius teigia, kad nėra techninių galimybių pervesti tiesioginių
išmokų į antstolių sąskaitas, nes tokie pavedimai grįžta kaip neįvykę. Toks
teiginys yra absoliučiai neteisingas, nes kasatorius pats nurodė, kad
tiesiogines išmokas perveda į bet kokią gavėjo nurodytą sąskaitą (tarp jų ir
priklausančią ne gavėjui).
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a :
IV. Kasacinio teismo
argumentai ir išaiškinimai
Dėl Nacionalinės
mokėjimo agentūros administruojamų tiesioginių išmokų prigimties
Nacionalinė
mokėjimo agentūra prie Žemės ūkio ministerijos (toliau - NMA ) įgyvendina
valstybės politiką žemės ūkio ministrui pavestose valdymo srityse,
administruoja valstybės paramos žemės ūkiui ir kaimo plėtrai ir Europos
Sąjungos paramos žemės ūkiui ir kaimo plėtrai lėšas bei atlieka jų mokėjimo ir
kontrolės funkcijas (Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro įsakymu Nr. 3D-17
(2007 m. gegužės 11 d. įsakymo Nr. 3D-231 redakcija) patvirtintų Nacionalinės
mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos nuostatų 1 punktas).
Tiesioginės išmokos yra viena iš NMA administruojamų žemės ūkio, maisto ūkio ir
kaimo plėtros paramos įgyvendinimo priemonių, numatytų Lietuvos Respublikos
žemės ūkio, maisto ūkio ir kaimo plėtros įstatymo 7 straipsnio 2 dalyje. Šio
įstatymo 2 straipsnio 16 punkte tiesioginės išmokos apibrėžiamos kaip žemės
ūkio veiklos subjekto pajamų lygiui palaikyti teikiama finansinė parama.
2003 m.
įvykusios ES Bendrosios žemės ūkio politikos reforma vienas svarbiausių tikslų
buvo atsieti paramą nuo pagamintos produkcijos kiekio ar rūšies. Nauja
vienkartinių tiesioginių išmokų sistema siekiama garantuoti stabilias pajamas
ūkininkams, užtikrinant tinkamą žemės ūkio bendruomenės pragyvenimo lygį
(vienas tikslų) (žr., pvz., 2003 m. rugsėjo 29 d. Tarybos reglamento (EB) Nr.
1782/2003, nustatančio bendrąsias tiesioginės
paramos schemų pagal bendrą žemės ūkio politiką taisykles ir nustatančio tam
tikras paramos schemas ūkininkams bei iš dalies keičiančio Reglamentus (EEB)
Nr. 2019/93, (EB) Nr. 1452/2001, (EB) Nr. 1453/2001, (EB) Nr. 1454/2001,
(EB) Nr. 1868/94, (EB) Nr. 1251/1999, (EB) Nr. 1254/1999, (EB) Nr.
1673/2000, (EEB) Nr. 2358/71 ir (EB) Nr. 2529/2001 (OL 2004 m.
specialusis leidimas, 3 skyrius, 40 tomas, p. 269) konstatuojamosios dalies
21, 24 punktus). Tiesioginių išmokų už deklaruotus žemės ūkio naudmenų plotus
žemės ūkio veiklos subjektui mokėjimas siejamas su geros agrarinės ir
aplinkosauginės būklės palaikymo juose sąlyga (šios išmokos - kaip kompensacija
už tai, kad palaikoma gera žemės ūkio paskirties žemės būklė) (žr. Reglamento
Nr. 1782/2003 konstatuojamosios dalies 3 punktą, Reglamento Nr. 73/2009 konstatuojamosios
dalies 4 punktą). Nurodytos lėšos nėra tikslinės ta prasme, kad dėl jų konkretaus
panaudojimo nereikia atsiskaityti, ir NMA, kaip ES lėšas administruojančios
institucijos, vaidmuo kontrolės kontekste patikrinti, ar asmuo, prašęs paramos,
pateikė teisingus duomenis paramai gauti - ar tiksliai deklaravo plotus, ar
plotų būklė atitinka kriterijus paramai gauti ir pan. (žr., pvz., Reglamento
Nr. 796/2004 23, 30 straipsnius). Nurodyti tiesiogines išmokas apibūdinantys
požymiai leidžia daryti išvadą, kad tiesioginių išmokų mokėjimas nepriklauso
nuo jų panaudojimo tikslų. Tiesioginių išmokų lėšos yra paramos gavėjo turtas
šiam įvykdžius teisės aktuose nustatytas tiesioginių išmokų gavimo sąlygas.
Teisėjų kolegija
atmeta kasatoriaus argumentus, kad kasatoriaus teisė tikrinti, ar gautos lėšos
tinkamai naudojamos, įtvirtinta šiuose teisės aktuose: 2004 m. balandžio 21 d.
Komisijos reglamento (EB) Nr. 796/2004, nustatančio išsamias kompleksinio
paramos susiejimo, moduliavimo ir integruotos administravimo ir kontrolės
sistemas, numatytas Tarybos reglamente (EB) Nr. 1782/2003, su paskutiniais
pakeitimais, padarytais 2009 m. gegužės 8 d. Komisijos reglamentu (EB) Nr.
380/2009, 23-48 straipsniuose; Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2007 m.
kovo 20 d. įsakymu Nr. 3D-135, 2008 m. balandžio 3 d. įsakymu Nr. 3D-187 ir
2009 m. kovo 20 d. įsakymu Nr. 3D-188 patvirtintose Tiesioginių išmokų už žemės
ūkio naudmenų ir pasėlių plotus administravimo bei kontrolės 2007 m., 2008 m.
ir 2009 m. taisyklėse (atitinkamai Taisyklių 37, 36, 35 punktuose). Nurodytais
teisės aktais reglamentuota paramos skyrimo tvarka, įskaitant ir išmokų
apskaičiavimo teisingumo bei paramos suteikimo sąlygų kontrolės mechanizmą. Šie
teisės aktai nenustato tiesioginių išmokų panaudojimo kontrolės mechanizmo.
Teisėjų kolegija
taip pat atmeta kasatoriaus teiginį, kad turi būti taikomas ir CK 6.476
straipsnis, kuriame nustatyta, jog auka (parama ar labdara) laikomas turto ar
turtinės teisės dovanojimas tam tikram naudingam tikslui. Auka turi būti
naudojama, kam buvo paaukota, tačiau, jeigu dėl pasikeitusių aplinkybių naudoti
paaukoto turto pagal nurodytą tikslą nebeįmanoma, tai kitiems tikslams jis gali
būti naudojamas tik aukotojo sutikimu, o jeigu aukotojas mirė (baigėsi) – tik
teismo leidimu. CK 6.476 straipsnis nagrinėjamam ginčui netaikomas, nes jis
reglamentuoja teisinius santykius tarp privačių asmenų, tuo tarpu NMA ir skolininko (ūkininko) D. B. santykius
dėl tiesioginių išmokų kaip finansinės paramos reglamentuoja viešosios teisės normos,
išdėstytos tiek nacionalinės, tiek ir Europos Sąjungos teisės aktuose.
Santykiams, kuriuos reglamentuoja viešosios teisės normos, CK gali būti
taikomos tik tiek, kiek šių santykių nereglamentuoja atitinkami įstatymai, taip
pat CK įsakmiai nurodytais atvejais (CK 1.1 straipsnio 2 dalis). Tokiu CK 6.476
straipsnio taikymo aspektu galimos teisės aiškinimo ir taikymo problemos
kasaciniame skunde nekeliamos, todėl teisėjų kolegija dėl to plačiau
nepasisako.
Nagrinėjamoje
byloje netaikytinas ir Lietuvos Respublikos labdaros ir paramos įstatymas, nes
tiesioginės išmokos nepatenka į įstatymo reglamentavimo sritį pagal jame
apibrėžiamus labdaros ir paramos tikslus ir dalykus.
Dėl
išieškojimo iš NMA administruojamų tiesioginių išmokų
Administruodama
žemės ūkio subjektams teikiamą finansinę paramą NMA privalo vadovautis Europos
Sąjungos bei nacionaliniais teisės aktais.
Išieškojimas iš
fizinio asmens nukreipiamas į turtą, jo dalį bendrojoje dalinėje nuosavybėje,
taip pat jo dalį jungtinėje nuosavybėje (CPK 666 straipsnio 1 dalis). Minėta, kad,
tiesioginių išmokų gavėjui įvykdžius teisės aktuose nustatytas jų gavimo
sąlygas, šios išmokos laikytinos paramos gavėjo turtu. Turtas, iš kurio negali
būti išieškoma, išvardytas CPK 668 straipsnyje. Jame inter alia nurodyta,
kad, vykdant išieškojimą iš fizinių asmenų, kurių pagrindinis verslas – žemės
ūkis, išieškojimas negali būti nukreipiamas į žiemos
laikotarpiu reikalingą pašarą gyvuliams, į kuriuos nenukreipiamas išieškojimas,
sėklą, reikalingą eilinei sėjai, vieną karvę, o jei jos nėra, – vieną telyčią
(CPK 668 straipsnio 3 dalis). Šiame straipsnyje nenustatyta, kad
išieškojimas negali būti nukreipiamas į skolininkui priklausančias NMA
administruojamas tiesiogines išmokas.
Teisėjų kolegija
nesutinka su kasatoriaus argumentais, kad įvykdžiusi atitinkamą antstolio
patvarkymą NMA pažeistų ES teisės nuostatas ir atsirastų pagrindas Europos
Komisijai taikyti poveikio priemones Lietuvos valstybei (pvz., paramos,
skiriamos žemės ūkiui ir kaimo plėtrai, finansines korekcijas), nes 2006 m.
birželio 21 d. Komisijos reglamento (EB) Nr. 885/2006, nustatančio išsamias
Tarybos reglamento (EB) Nr. 1290/2005 nuostatų dėl mokėjimo agentūrų ir kitų
įstaigų akreditavimo bei EŽŪGF ir EŽŪFKP sąskaitų patikrinimo ir patvirtinimo
taikymo taisykles (OL L 171, 2006 6 23, p. 90), 1 priedo 2 straipsnio B
dalis įpareigoja NMA užtikrinti (patvirtinti būtinas procedūras), kad išmokos
būtų mokamos tik į paramos prašytojui arba jo perėmėjui priklausančią banko
sąskaitą.
Reglamento Nr.
885/2006 1 priedo 2 straipsnio B dalyje nustatyta, kad Agentūra patvirtina
būtinas procedūras užtikrinti, jog išmokos būtų mokamos tik į banko sąskaitą,
priklausančią prašytojui arba perėmėjui. Atsiskaitoma per mokėjimo agentūros
banką arba valstybinę mokėjimo įstaigą arba paštu siunčiamu čekiu per penkias
darbo dienas nuo išlaidų įrašymo į EŽŪGF arba EŽŪFKP sąskaitas. Tačiau 2007 ir
2008 finansiniais metais išmokos gali būti pervedamos mokėjimo pavedimu.
Procedūros patvirtinamos siekiant užtikrinti, kad nepervestos išmokos būtų
grąžinamos fondams. Grynaisiais pinigais nemokama. Leidimą išduodantis
pareigūnas ir (arba) jo vadovas leidimo išdavimą gali patvirtinti
elektroninėmis priemonėmis, jeigu užtikrinamas tinkamas šių priemonių saugumo
lygis, o pasirašančiojo tapatybė įrašoma į elektroninį sąrašą.
Minėtų
Reglamento Nr. 885/2006 1 priedo 2 straipsnio B dalyje įtvirtintų reikalavimų
tikslas – užtikrinti, kad išmokos būtų mokamos teisėtai, išvengiant galimų
sukčiavimo ar lėšų grobstymo atvejų. Toks reguliavimas siejasi ir su 2005 m.
birželio 21 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 1290/2005 dėl bendrosios žemės ūkio
politikos finansavimo (OL L 209, 2005 8 11, p. 1) konstatuojamosios dalies 25
punktu, kuriame nustatyta, kad, siekiant apsaugoti Bendrijos biudžeto
finansinius interesus, valstybės narės turėtų imtis priemonių, užtikrinančių,
kad iš fondų lėšų finansuojamos operacijos yra iš tikrųjų atliktos ir įvykdytos
teisingai. Valstybės narės taip pat turėtų užkirsti kelią visiems gavėjų
padarytiems pažeidimams ir veiksmingai juos spręsti.
Teisėjų kolegija taip pat nesutinka ir su atsiliepimuose į kasacinį
skundą išdėstyta nuomone, kad išieškojimo galimybė yra tiesiogiai numatyta
Europos Sąjungos teisės aktuose. Atsiliepimuose nurodyto 2006 m. birželio 21 d.
Komisijos reglamento (EB) Nr. 885/2006, nustatančio išsamias Tarybos reglamento
(EB) Nr. 1290/2005 nuostatų dėl mokėjimo agentūrų ir kitų įstaigų akreditavimo
bei EŽŪGF ir EŽŪFKP sąskaitų patikrinimo ir patvirtinimo taikymo taisykles (OL
L 171, 2006 6 23, p. 90) 5b straipsnyje nustatyta, kad, nepažeisdamos jokių
kitų nacionalinėje teisėje numatytų veiksmų reikalavimų vykdymui užtikrinti,
valstybės narės visas dar negrąžintas išmokų gavėjo skolas, nustatytas
remiantis nacionaline teise, išskaičiuoja iš išmokos, kurią tam pačiam išmokų
gavėjui ateityje mokės už skolos grąžinimą atsakinga mokėjimo agentūra. Ši
reglamento norma yra skirta NMA ir pareiškėjo santykiams reguliuoti ir siejasi
su Tarybos reglamento (EB) Nr. 1290/2005 9 straipsnio 1 dalies a punkto iii
papunkčiu, kuriame nustatyta valstybės narių pareiga priimti visas būtinas
teisines, reglamentuojančias ir administracines nuostatas bei imtis visų kitų
priemonių, reikalingų veiksmingai finansinių Bendrijos interesų apsaugai,
siekiant susigrąžinti sumas, kurios buvo prarastos dėl pažeidimų ir aplaidumo
paramos teikimo kontekste.
Nors nagrinėjamo
ginčo atveju tiesiogiai netaikytina, tačiau Europos Sąjungos ir nacionalinės
teisės santykiui pagrindiniu nagrinėjamu byloje aspektu atskleisti reikšminga
yra ES Teisingumo Teismo praktika. 1998 m. gegužės 19 d. sprendime byloje Bent
Jensen (išaiškinimas aktualus Reglamento Nr. 1290/2005 11 straipsnio
kontekste) dėl visos išmokos paramos gavėjams išmokėjimo nuostatos ES
Teisingumo Teismas yra nurodęs, kad nei viso išmokėjimo sąlyga, nei ES teisė apskritai, neužkerta kelio
valstybei narei įvykdyti reikalavimų įskaitymą tarp sumos, mokėtinos paramos
gavėjui pagal teiktiną paramą tiesioginės paramos schemų kontekste, ir tai
valstybei narei nesumokėtos skolos. Teismas nurodė, kad atitinkamos nuostatos
formuluotė nerodo, kad ES teisėkūros subjektas turėjo tikslą riboti įvairius
susigrąžinimo metodus, egzistuojančius nacionalinėje teisėje. Be to, įskaitymai
tarp kompensacinės išmokos, išmokėtos pagal ES reglamentus, ir nesumokėtų
skolų, mokėtinų valstybei narei, neturi „paramos kiekio sumažinimo“ efekto (žr.
1998 m. gegužės 19 d. Sprendimas Jensen, C – 132/95, p. 60 -61).
Dėl nurodytų
priežasčių teisėjų kolegija konstatuoja, kad nei Europos Sąjungos teisės aktai,
nei nacionalinės teisės aktai nenustato draudimo nukreipti priverstinį
išieškojimą iš ES finansinės paramos (tiesioginių išmokų), kas gali būti
paaiškinama savarankiškais teisinio reguliavimo objektais.
Dėl CPK 689
straipsnio taikymo
Įsiteisėję teismo sprendimas, nutartis, įsakymas ar
nutarimas yra privalomi valstybės ar savivaldybių institucijoms, tarnautojams
ar pareigūnams, fiziniams bei juridiniams asmenims ir turi būti vykdomi visoje
Lietuvos Respublikos teritorijoje (CPK 18 straipsnis). Siekiant
užtikrinti teismo sprendimų bei kitų CPK 584 straipsnyje išvardytų vykdytinų
dokumentų įvykdymą vykdymo procesą reglamentuojančiomis CPK normomis sukurtas
išieškojimo iš skolininko turto mechanizmas, kuriame pagrindinis vaidmuo tenka
antstoliui, kaip valstybės įgaliotam asmeniui (Lietuvos Respublikos antstolių
įstatymo 2 straipsnio 1 dalis). Antstolio reikalavimai yra privalomi visiems asmenims ir turi būti įvykdyti per antstolio
nustatytą terminą. Asmeniui, kuris nevykdo antstolio reikalavimo ar kitaip
kliudo antstoliui vykdyti vykdomuosius dokumentus, teismas gali skirti iki
vieno tūkstančio litų dydžio baudą (CPK 585 straipsnio 1, 2 dalys).
Išieškojimas, laikantis CPK vykdymo proceso normų, gali
būti nukreipiamas tiek į turtą, kuris yra pas patį skolininką, tiek ir į pas
kitus asmenis esantį skolininko turtą. CPK 689 straipsnyje reglamentuota lėšų,
esančių kredito įstaigose bei pas kitus asmenis, arešto procesinė tvarka. Nukreipdamas
išieškojimą į lėšas, antstolis bankams, kitoms kredito įstaigoms ar asmeniui
nusiunčia Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytos formos patvarkymą
patikrinti, ar skolininko vardu yra lėšų, bei sustabdyti tokios sumos lėšų
išmokėjimą, kokia reikalinga išieškotinai sumai ir vykdymo išlaidoms padengti
(CPK 689 straipsnio 1 dalis). Antstolis, gavęs kredito įstaigos ar kito asmens
pranešimą, kad reikalavimas sustabdyti skolininko
lėšų išmokėjimą įvykdytas, per tris dienas bankui, kredito įstaigai ir
skolininkui išsiunčia patvarkymą, kuris prilyginamas turto arešto aktui,
areštuoti skolininko lėšas ir jas pervesti į antstolio depozitinę sąskaitą (CPK
689 straipsnio 4 dalis). Įstatymas nenumato antstolio teisės areštuoti lėšas
neatlikus CPK 689 straipsnio 1 dalyje nustatytų veiksmų. Toks įstatyminis
reguliavimas inter alia paaiškinamas tuo, kad antstolis areštuotų
tiksliai tiek skolininko lėšų, kiek jų yra pas kitą asmenį, ir tiksliai tiek,
kiek reikalinga išieškotinai sumai ir vykdymo išlaidoms padengti, taip
nesudarant prielaidų ginčui dėl arešto teisėtumo. Kita vertus, antstolio
patvarkymo areštuoti skolininko lėšas ir perversti jas į antstolio depozitinę
sąskaitą panaikinimas vien tik dėl formalaus CPK 689 straipsnio 1 dalyje
nustatytos tvarkos pažeidimo neatitiktų vykdymo proceso tikslų, nes būtų
pažeistos išieškotojo teisės ir skolininkui sudarytos prielaidos nepagrįstai
išvengti skolos grąžinimo. Teisėjų kolegija pažymi, kad, antstoliui neatlikus
CPK 689 straipsnio 1 dalyje nurodytų veiksmų ir vėliau paaiškėjus, kad pas kitą
asmenį esančių lėšų yra mažiau, nei nurodyta antstolio patvarkyme areštuoti
skolininko lėšas, areštas vykdomas tik dėl tų skolininkui priklausančių lėšų,
kurios realiai yra patvarkymo gavimo momentu, ir asmuo yra įpareigotas vykdyti
antstolio reikalavimą pervesti lėšas į antstolio depozitinę sąskaitą (CPK 585
straipsnis, 689 straipsnio 4 dalis). Dėl likusios dalies toks antstolio
patvarkymas nevykdomas nesant arešto objekto. Teisėjų kolegija taip pat
išaiškina, kad tokiu atveju asmuo, pas kurį yra skolininko lėšos, privalo
bendradarbiauti su antstoliu ir informuoti jį apie turimas skolininko lėšas ir
arešto akto netikslumus, tačiau tai nestabdo antstolio reikalavimų vykdymo dėl turimų
lėšų.
Nagrinėjamoje byloje kasatorius antstolės patvarkymą
areštuoti skolininkui D. B. priklausančias lėšas (128 388,66 Lt) ir pervesti
jas į antstolio depozitinę sąskaitą ginčijo formaliai teigdamas, kad
informacija apie skolininkui D. B. skirtą paramą, kuria vadovavosi antstolė,
yra netinkama, nes tai yra informacija apie praėjusiais metais skirtą paramą.
Tuo tarpu skelbiant apie tokią paramą nėra aišku, kokio dydžio parama priklauso
paramos gavėjui einamuoju metu. Minėta, kad asmuo, pas kurį yra skolininko lėšos,
privalo bendradarbiauti su antstoliu suteikdamas jam tikslią informaciją apie
turimas lėšas. Tuo tarpu nei iki bylos nagrinėjimo pradžios, nei jos
nagrinėjamu metu kasatorius NMA tokios informacijos nepateikė, nors tokią
pareigą turėjo (CPK 178 straipsnis). Kasatorius NMA taip pat neargumentavo, kad
einamuoju metu skolininkui nepriklausė mažesnė parama, nei nurodyta antstolės
patvarkyme. Dėl nurodytų priežasčių teisėjų kolegija konstatuoja, kad nėra
pagrindo panaikinti visą ar iš dalies antstolės R. Mikliušienės 2009 m.
gruodžio 21 d. patvarkymą Nr. 0064/09/01490/1.
Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija
konstatuoja, kad nėra pagrindo apeliacinės instancijos teismo nutarčiai
naikinti (CPK 346 straipsnio 2 dalis, 359 straipsnio 3 dalis).
Dėl
bylinėjimosi išlaidų
Kasaciniame
teisme patirta 85,33 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Netenkinus
kasacinio skundo, šios išlaidos priteistinos iš kasatoriaus į valstybės
biudžetą (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 96 straipsnio
2 dalis).
Suinteresuotas asmuo UAB „Baltic Agro“ nurodė, kad už advokato pagalbą
kasaciniame teisme patyrė 2000 Lt išlaidų ir kaip įrodymą pateikė 2010 m. spalio
25 d. PVM sąskaitą-faktūrą Nr. 329. Teisėjų kolegija pažymi, kad išlaidų už
advokato pagalbą buvimą gali patvirtinti tik įstatymo reikalavimus atitinkantys
mokėjimo dokumentai (pvz., kasos pajamų čekis, mokėjimo pavedimas, išrašas iš
banko sąskaitos ir kt.), bet ne dokumentai, patvirtinantys reikalavimo teisę
gauti tam tikras sumas (pvz., PVM sąskaita-faktūra) (CPK 177 straipsnio 4 dalis).
Kadangi suinteresuotas asmuo nepateikė įstatymo reikalavimus atitinkančio įrodymo
apie išlaidų už advokato pagalbą kasaciniame teisme buvimo (CPK 178
straipsnis), tai šios išlaidos jam nepriteistinos.
Lietuvos
Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi
CPK 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,
n u t a r i a :
Panevėžio apygardos
teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. liepos 1 d. nutartį palikti
nepakeistą.
Priteisti iš pareiškėjo
Nacionalinės mokėjimo agentūros prie žemės ūkio ministerijos (kodas 288739270) 85,33
Lt (aštuoniasdešimt penkis litis 33 ct) išlaidų, susijusių su procesinių
dokumentų įteikimu kasaciniame teisme.
Ši Lietuvos
Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo
priėmimo dienos.
Teisėja
Egidijus Baranauskas
Gražina Davidonienė
Juozas Šerkšnas