Civilinė byla Nr. e2-1468-157/2016

Teisminio proceso Nr. 2-55-3-01197-2016-2

                                        Procesinio sprendimo kategorija 3.1.14.8; 3.2.7; 3.4.2.2.

(S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2016 m. rugsėjo 8 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Virginija Čekanauskaitė teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Singlis“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2016 m. birželio 21 d. nutarties civilinėje byloje Nr. eB2-5068-794/2016, kuria atsisakyti priimti pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės ,,Singlis“ pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo atsakovei uždarajai akcinei bendrovei UAB „Didžiosios sėlos“.

Teismas

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

Pareiškėja uždaroji akcinė bendrovė „Singlis“ (toliau – UAB „Singlis“, pareiškėja) 2016 m. birželio 20 d. pateikė teismui pareiškimą, prašydama iškelti bankroto bylą atsakovei uždarajai akcinei bendrovei UAB „Didžiosios sėlos“ (toliau – UAB „Didžiosios sėlos“, atsakovė). Pareiškėja teigė, kad atsakovė yra pradelsusi grąžinti 9 285,57 Eur skolą už suteiktas paslaugas ir parduotas prekes, yra nemoki, todėl jau yra iškeltina bankroto byla. Tvirtino, kad pareiškėją yra tinkamai informavusi apie ketinimą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Vilniaus apygardos teismo 2016 m. birželio 21 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjos UAB „Singlis“ pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo atsakovei UAB „Didžiosios sėlos“, kartu išaiškinęs, kad ši teismo nutartis nekliudo pareiškėjui vėl kreiptis į teismą su tokiu pareiškimu, pašalinus arba išnykus aplinkybėms, kliudžiusioms priimti procesinį dokumentą.

Teismas nustatė, kad pareiškėjas nesilaikė Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) 6 straipsnio 2 dalies, reglamentuojančios ikiteisminę ginčo sprendimo stadiją, reikalavimų, bendrųjų teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principų nuostatų (CK 1.5 str. 4 d.), nes pareiškimą teismui pateikė po ilgo laiko nuo pranešimo (įspėjimo) dėl bankroto bylos iškėlimo įteikimo atsakovui ir dėl to ši stadija prarado prasmę, įgavo vien tik formalų pobūdį.

Teismas, atsisakydamas priimti šį pareiškimą, laikė reikšmingu tai, kad pareiškėja nepateikė duomenų, jog skolą siekė išieškoti ikiteismine ar teismine tvarka, ir remdamasis teismų praktika pažymėjo, jog bankroto bylos inicijavimas negali būti taikomas kaip paslėptas ginčijamos skolos išieškojimo būdas, jog asmuo, laikantis save kreditoriumi, turi siekti išspręsti ginčą individualioje civilinėje byloje ir tik nepavykus skolininkui inicijuoti bankroto bylą (Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. balandžio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-940/2012).  

Taip pat pažymėjo, kad pagal ĮBĮ 10 straipsnio 10 dalį – teismui, padarius pakankamai pagrįstą prielaidą, kad skolininkas neturi turto ar jo nepakanka teismo ir administravimo išlaidoms apmokėti, pareiškėjui gali būti pasiūlyta įmokėti atitinkamą sumą administravimo išlaidoms padengti.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Pareiškėja UAB „Singlis“ atskirajame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2016 m. birželio 21 d. nutartį ir perduoti jo pareiškimo priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Nurodo šiuos svarbiausius argumentus:

1. Teismas neteisingai aiškino ir taikė ĮBĮ 6 straipsnio 2 dalį, nustatančią ne mažesnį kaip 30 dienų terminą kreiptis į teismą, neteisingai įvertino pateiktus įrodymus, susijusius su pranešimo atsakovei siuntimu ir pareiškimo pateikimu teismui, nes toks pranešimas pastarajai buvo išsiųstas 2016-02-23 bei įteiktas 2016-02-24, o į teismą kreiptasi 2016-06-20. Įstatymas imperatyviai nėra nustatęs termino tokiam veiksmui atlikti. Be to, buvo tikėtasi, kad atsakovė įvykdys savo prievolę. Todėl pareiškimo teismui padavimas praėjus nepilnai 3 mėnesių laikotarpiui be pagrindo traktuotas kaip teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principų pažeidimas (CK 1.5 str. 4 d.).
2. Teismas be pagrindo neatsižvelgė į tai, jog tarp šalių nėra nagrinėjamas ginčas dėl atsakovės nesumokamos skolos dydžio.
3. Teismas, atsisakydamas priimti šį pareiškimą, taip pat be pagrindo pažymėjo apie galimą ĮBĮ 10 straipsnio 10 dalies taikymą.

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nenustatė absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų, todėl nagrinėja bylą neperžengdamas pareiškėjos UAB „Singlis“ atskirojo skundo ribų, ir prijungia prie bylos jos pateiktą rašytinį įrodymą (CPK 320 str. 1 d., 314, 338 str.).   

Atskirasis skundas tenkintinas.

Nagrinėjamoje apeliacinėje byloje yra sprendžiama, ar teisėta ir pagrįsta skundžiama teismo nutartis, kuria atsisakyta priimti pareiškėjos UAB „Singlis“ pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo atsakovei UAB „Didžiosios sėlos“.

Kaip žinoma, bankroto teisinius santykius reglamentuoja ĮBĮ bei CPK nuostatos. Pagal ĮBĮ 6 straipsnio 1 dalį, jeigu yra bent viena iš šio įstatymo 4 straipsnio 1, 2 ir 3 punktuose nustatytų sąlygų, pasibaigus 6 straipsnio 2 dalyje nustatytam terminui, kreditorius (kreditoriai) gali pateikti pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo. Prie pareiškimo turi būti pridėti įrodymai, kad CPK nustatyta tvarka įvykdyti 6 straipsnio 2 ir 4 dalyse nustatyti reikalavimai, ir 6 straipsnio 2 dalyje nurodyto pranešimo kopija. ĮBĮ 6 straipsnio 2 dalyje nustatyta kreditoriaus (kreditorių) pareiga apie savo ketinimą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo pranešti įmonei (skolininkei) raštu.

Teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino bei taikė šias ĮBĮ 6 straipsnio nuostatas, todėl skundžiama nutartimi be pagrindo atsisakė priimti apeliantės pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo atsakovei (CPK 137 str. 2 d. 5 p.). Visų pirma, teismas pripažino, kad apeliantės siųstas pranešimas apie ketinimą inicijuoti bankroto bylos iškėlimą atsakovei buvo įteiktas. Antra, teismas nenustatė, kad apeliantė yra nepateikusi įrodymų, kurie preliminariai patvirtintų jos reikalavimo teisę. Trečia, byloje nėra duomenų, patvirtinančių jog per minėtą terminą atsakovė būtų atsiskaičiusi su savo kreditore. Ketvirta, apeliantė teisingai nurodo, kad teismo nustatytas faktas, jog pareiškimas teismui pateiktas praėjus keliems mėnesiams nuo įspėjimo termino pasibaigimo dienos, pats savaime nesuteikia pagrindo išvadai, kad tokiu būdu yra pažeidžiami bendrieji teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principai (CK 1.5 str. 4 d.). Penkta, faktas, kad teismui nepateikti duomenys, jog skolą buvo siekta išieškoti ikiteismine ar teismine tvarka (ginčo teisenos tvarka arba supaprastinta bylų nagrinėjimo tvarka), pats savaime taip pat nesuteikia pagrindo atsisakyti priimti tokį pareiškimą. Šešta, tokio pagrindo nesuteikia taip pat ir nutartyje nurodytos ĮBĮ 10 straipsnio 10 dalies nuostatos.

Esant tokioms aplinkybėms apeliacinis teismas sprendžia, kad skundžiama teismo nutartis yra neteisėta, nepagrįsta, todėl naikinama, o klausimas dėl minimo UAB „Singlis“ pareiškimo priėmimo perduodamas pirmosios instancijos teismui spręsti iš naujo (CPK 263 str. 1 d., 329 str. 1 d., 338 str.).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

n u t a r i a:

Vilniaus apygardos teismo 2016 m. birželio 21 d. nutartį panaikinti.

Pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Singlis“ pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Didžiosios sėlos“ priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui spręsti iš naujo.