VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS

(S)

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2016 m. gruodžio 19 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Jolanta Malijauskienė, dalyvaujant pareiškėjo atstovui advokato padėjėjui Vygintui Kupriui, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. C. skundą atsakovei Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, trečiajam suinteresuotam asmeniui Kauno apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai dėl sprendimų panaikinimo. 

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

n u s t a t ė:

              Pareiškėjas V. C. skunde teismo prašo panaikinti: Mokestinių ginčų komisijos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau – Komisija) 2016 m. liepos 18 d. sprendimo Nr. S-151 (7-95/2016), Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2016 m. balandžio 8 d. sprendimo Nr. 68-89 ir Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos (toliau – Inspekcija) 2015 m. gruodžio 9 d. sprendimo Nr. (04.7.2)-FR0682-760 dalis, sumažinant apskaičiuotą gyventojų pajamų mokestį (toliau – ir GPM) nuo 17 122 Eur iki 2 085,26 Eur sumos, GPM baudą nuo 1 712 Eur iki 208,53 Eur sumos, ir sumažinti GPM delspinigius, apskaičiuojamus nuo 2 085,26 Eur sumos.

Pareiškėjas skunde nesutiko su ginčijamuose sprendimuose padarytomis išvadomis, kad paskolos sutartys yra tariami sandoriai, kuriais nebuvo siekiama realiai sukurti paskolinių santykių. Mokesčių administratorius, aiškindamas sutartis, perėmė teismų funkciją. Nesant paskolos sutarties šalių ginčo dėl pinigų perdavimo fakto, priešingai, esant patvirtinimui apie paskolos sutarties sudarymą, nepagrįstos mokesčių administratoriaus išvados, kad paskolos sutartys nebuvo sudarytos. Akcentavo, kad paskolos sutartys realiai buvo vykdomos, šalys įgyvendino iš jų atsiradusias pareigas.  Ta aplinkybė, kad paskolos sutartyse nėra nustatyto palūkanų dydžio, nedaro šių sutarčių negaliojančiomis. Mokesčių administratorius neturi teisės kištis į privačius sandorio šalių teisinius santykius.

Pažymėjo, kad mokesčių administratorius neteisingai vertino dovanojimo sutarčių turinį ir padarė neteisingas išvadas dėl jų nepripažinimo tinkamu įrodymu, o įrodinėjimo naštą nepagrįstai perkėlė pareiškėjui. Dovanojimo sutartyje (raštelyje) nėra reikalaujama nurodyti dovanojimo paskirtį. Nesutiko su atsakovės vertinimu, kad dovanojimo rašteliai ir šalių paaiškinimai neatspindi realaus dovanojimo fakto. Nors mokesčių administratorius nustatė, kad R. E. G. turėjo finansines galimybes padovanoti savo dukrai A. G. (pareiškėjo sutuoktinei) pinigų sumas, tačiau jų nepripažino įrodytomis. Nesutiko su atsakovės argumentais, kad pinigai pagal dovanojimo sutartis nebuvo perduoti. Pabrėžė, kad gavus patikrinimo aktą A. G. patikslino GPM deklaracijas už 2010–2012 metus, deklaruodama gautas dovanas. Be to, pareiškėjas ir jo sutuoktinė 2016 m. birželio 30 d., pateikė Mokesčių mokėtojos pranešimą apie gautų pajamų ir įsigyto turto įsigijimo šaltinius. Pareiškėjas akcentavo, kad pajamų gavimo faktą įrodė tiek rašytiniais įrodymais, tiek sandorių šalių paaiškinimais ir patvirtinimais bei vietinio mokesčių administratoriaus nustatytomis aplinkybėmis, jog asmenys, išskyrus O. ir P. S., turėjo finansines galimybes skolinti pingines lėšas. Nepagrįsti mokesčių administratoriaus teiginiai, kad paskolos ir dovanojimo sandoriai buvo apsimestiniai. Visos abejonės turėjo būti vertinamos pareiškėjo naudai. Pareiškėjo nuomone, atsakovas turėtų pakeisti ginčijamus sprendimus ir priskaičiuoti GPM tik už 13 901,76 Eur (48 000 Lt), kurią pareiškėjui paskolino O.  ir P. S..

Pareiškėjo atstovas teismo posėdyje palaikė skunde išdėstytas aplinkybes ir prašė skundą tenkinti. Akcentavo, kad nauji įrodymai, t. y. Kauno apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 6 d. įsakymas, kuriuo iš pareiškėjo, kaip iš skolininko, išieškomi kreditorės A. T. naudai 14 191,38 Eur skolos bei procesinės palūkanos ir Kauno apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 27 d. teismo įsakymas, kuriuo iš pareiškėjo, kaip skolininko, išieškoma 9 669,56 Eur skolos ir palūkanos kreditoriaus T. S. naudai. Minėtis įrodymai mokesčių administratoriaus nebuvo įvertinti.

Atsakovė Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atsiliepime į pareiškėjo skundą jį prašė atmesti kaip nepagrįstą. Teigė, kad ginčijami sprendimai yra teisėti ir pagrįsti.

Atsiliepime nurodė, kad pareiškėjo GPM bazė buvo nustatyta, pritaikius išlaidų metodą, vadovaujantis Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo (toliau – ir MAĮ) 70 straipsnio 1 dalimi. Pabrėžė, kad pareiškėjas pinigines lėšas skolinosi iš giminaičių ir pažįstamų asmenų grynais pinigais, fiziniai asmenys paskolas suteikė sau nenaudingomis sąlygomis, t. y. be palūkanų, nesitariant dėl turto įkeitimo, ilgam arba nenustatytam laikotarpiui. Bendra paskolų vertė sudarė reikšmingą 78 643, 42 Eur (271 540 Lt) sumą, atskirai kiekvienos paskolos suma nežymi (iki 14 481 Eur (50 000 Lt), sudarant regimybę, kad tokios paskolos realiai buvo. Paskolų suteikimo faktai nėra fiksuoti kredito įstaigose esančių sąskaitų išrašuose, todėl pareiškėjas, įformindamas paskolų sutartis, prisiėmė visą riziką dėl jam tenkančios pajamų gavimo grynaisiais pinigais įrodinėjimo naštos. Pareiškėjas nekilnojamojo turto įsigijimui naudojo tariamai skolintas pinigines lėšas, nepaisant to, kad pats banke turėjo nuosavų piniginių lėšų, kurias laikė terminuoto indėlio sąskaitoje. Inspekcija išanalizavusi surinktus duomenis apie skolintojus, jų finansinius šaltinius, nors ir nenustatė, kad skolintojai negalėjo disponuoti laisvomis piniginėmis lėšomis (išskyrus O. S. ir P. S.), tačiau nustatė kitas aplinkybes keliančias abejonių ar realiai paskolos buvo suteiktos, ar tik surašytos formalios sutartys. Nustatė, kad kai kurie skolintojai patys naudojosi banko kreditais, t. y. ėmė paskolas būstui, nekilnojamajam turtui, investicijoms (S. R., A. T.), mokėjo palūkanas, tačiau patys skolino be atlygio. S. R. 2005 m. tariamai suteikta paskola panaudota ženkliai vėliau, nei sudaryta sutartis, tik 2010 m., pareiškėjui įsigyjant turtą.

        Inspekcija padarė išvadą, kad pareiškėjas paskolos sutartis su fiziniais asmenimis sudarinėjo formaliai, realiai nesiekdamas sukurti paskolinių teisinių santykių, o tam, kad būtų formalus pagrindas jam turėti mokestinę naudą – nemokėti GPM nuo gautų pajamų, kurių šaltiniai mokesčių administratoriui nežinomi.  Inspekcija, vadovaudamasi MAĮ 69 str. nuostatomis, pareiškėjo su S. R., I. V., T. S., A. T., S. M., O. S. ir P. S. pasirašytas pinigų skolinimo sutartis vertino kaip formalias, ir vertinant pareiškėjo 2010–2012 m. pajamas ir išlaidas, į minėtas paskolų sutartis neatsižvelgė.

              Taip pat Inspekcija nevertino R. E. G. 2010–2012 m. dovanotų 55 027, 80 Eur (190 000 Lt) piniginių lėšų A. G.. Nustatė, kad pateikti dovanojimo  rašteliai yra vienodo turinio, juose nenurodyta dovanojimo paskirtis. Išskyrus raštelius ir šalių paaiškinimus, A. G. realaus piniginių lėšų gavimo fakto nepagrindė objektyviais ir leistinais įrodymais. Pabrėžė, kad vieno raštelio suma yra didesnė kaip 14 481 Eur (50 000 Lt), tokiai sumai privaloma notarinės formos sutartis. Gautos piniginės pajamos nedeklaruotos metinėse pajamų deklaracijose, gyventoja nėra pateikusi pranešimo apie 2012 m. sudarytis sandorius. Inspekcija dovanojimo raštelius laikė formaliais tariamų sandorių išraiškas parodančiais, bet ne realiai įvykusius sandorius atspindinčius dokumentus. Padarė išvadą, kad Kauno AVMI, Inspekcija ir Komisija išsamiai ir motyvuotai išdėstė savo sprendimus, todėl pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas.

              Atsakovės atstovai teismo posėdyje nedalyvavo, apie teismo posėdžio laiką ir vietą pranešta tinkamai. Byla nagrinėjama atsakovės atstovams nedalyvaujant.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Kauno apskrities valstybinė mokesčių inspekcija atsiliepimo į skundą nepateikė. Apie teismo posėdžio laiką ir vietą pranešta tinkamai, byla nagrinėjama trečiojo suinteresuoto asmens atstovams nedalyvaujant.

Teismo posėdyje liudytoju apklaustas R. E. G. paaiškino, kad turėjo lėšų ir dukrai A. G. padovanojo iš viso 55 027,80 Eur (190 000 Lt). Tai patvirtino dovanojimo rašteliais.

Skundas tenkintinas iš dalies.

              Byloje kilęs ginčas dėl Komisijos 2016 m. liepos 18 d. sprendimo Nr. S-151 (7-95/2016), Inspekcijos 2016 m. balandžio 8 d. sprendimo Nr. 68-89 ir Kauno AVMI 2015 m. gruodžio 9 d. sprendimo Nr. (04.7.2)-FR0682-760 dalių teisėtumo ir pagrįstumo. Pareiškėjas siekia sumažinti apskaičiuotą GPM nuo 17 122 Eur iki 2 085,26 Eur sumos, GPM baudą nuo 1 712 Eur iki 208,53 Eur sumos ir sumažinti GPM delspinigius, apskaičiuojamus nuo 2 085,26 Eur sumos.

              Remiantis Komisijos byloje esančiais duomenimis, nustatyta, kad Kauno AVMI atlikusi pareiškėjo GPM įmokų apskaičiavimo, deklaravimo bei sumokėjimo teisingumo patikrinimą už 2010, 2011 ir 2012 metus, vadovaudamasi MAĮ 69, 70 straipsniais, surašė 2015 m. spalio 7 d. patikrinimo aktą Nr. (13.2)FR0680-684 (toliau – ir Patikrinimo aktas), kuriame pareiškėjui papildomai apskaičiavo sumokėti 17 122 Eur (Komisijos byla, t. 1, l. 30–64).

Pareiškėjas 2015 m. lapkričio 9 d. pateikė pastabas Kauno AVMI dėl Patikrinimo akto. Nesutiko su mokesčių administratoriaus vertinimu ir teigė, kad mokesčių administratorius negali įrodyti pareiškėjo sandoriai, sudaryti su S. R., I. V., T. S., A. T. ir S. M., yra fiktyvūs ir sudaryti tik dėl akių. Be to mokesčių administratoriaus išvada, kad A. G. tėvas  nepadovanojo lėšų dukrai prieštarauja byloje esantiems šalių paaiškinimams, byloje esantiems rašytiniams įrodymams (Komisijos byla, t.  1, l. 94–101).

Kauno AVMI 2015 m. gruodžio 9 d. sprendimu „Dėl patikrinimo akto tvirtinimo“ Nr. (04.7.2)-FR0682-760 patvirtino Patikrinimo aktą, nurodydama sumokėti į valstybės biudžetą 17 122 Eur GPM, 6 297 Eur GPM delspinigius ir 1 712 Eur GPM baudą (Komisijos byla, t. 1, l. 70–93).

Pareiškėjas, nesutikdamas su Kauno AVMI 2015 m. gruodžio 9 d. sprendimu Nr. (04.7.2)-FR0682-760, atsakovei 2015 m. gruodžio 31 d. (Kauno AVMI gautas 2016 m. sausio 7 d.) pateikė skundą, prašydamas pakeisti Kauno AVMI 2015 m. gruodžio 9 d. sprendimą, pripažįstant pinginių lėšų gavimo faktą iš S. R., I. V., T. S., A. T., S. M. bei R. E. G. padovanotų lėšų (Komisijos byla, t. 1, l. 19–25).

Inspekcija 2016 m. balandžio 8 d. sprendimu Nr. 68-89 patvirtino Kauno AVMI 2015 m. gruodžio 9 d. sprendimą Nr. FR0682-760. Inspekcija sprendime pažymėjo, kad pareiškėjas pinigines lėšas skolinosi iš giminaičių ir pažįstamų asmenų grynaisiais pinigais, fiziniai asmenys paskolas suteikė sau nenaudingomis sąlygomis. Nustatė, kad A. T. pati ėmė paskolą iš banko, mokėjo palūkanas, tačiau skolino pinigus be atlygio. Konstatavo, kad Kauno AVMI pagrįstai padarė išvadą, jog  pareiškėjas paskolos sutartis su fiziniais asmenimis sudarinėjo formaliai, nesiekdamas sukurti paskolinių santykių, o tam, kad būtų formalus pagrindas turėti mokestinę naudą nemokėti  GPM nuo gautų pajamų, kurių šaltiniai mokesčių administratoriui nežinomi. Inspekcijos teigimu, Kauno AVMI  pagrįstai vadovavosi MAĮ 69 straipsnio nuostatomis. Pareiškėjo pasirašytas pinigų skolinimo sutartis su S. R., I. V., T. S., A. T., S. M., O. S. ir P. S. vertino kaip formalias ir vertinant pareiškėjo 2010 – 2012 m. pajamas ir išlaidas, į sudarytas paskolų sutartis neatsižvelgė. Dėl R. E. G. dovanotų piniginių lėšų padarė išvadas, kad išskyrus  pačių dovanojimo raštelių bei šalių paaiškinimų, A. G. realaus pinginių lėšų gavimo fakto nepragrindė jokiais objektyviais bei leistinais įrodymais. Sutiko su Kauno AVMI išvada, kad dovanojimo rašteliai laikytini tik formalias tariamų sandorių išraiškas parodančias, bet ne realiai įvykusius sandorius atspindinčiais įrodymais (Komisijos byla, t. 1, l. 16–18).

Pareiškėjas, nesutikdamas su atsakovės 2016 m. balandžio 8 d. sprendimu Nr. 68-89, 2016 m. gegužės 16 d. pateikė skundą Komisijai (Komisijos byla, t. 1, l. 1–5). Skunde nurodė, kad ginčijami sprendimai paremti tikrovės neatitinkančiomis prielaidomis ir formaliomis išvadomis. Teigė, kad centrinio mokesčių administratoriaus sprendimas turi būti pakeistas. Pareiškėjo teigimu, mokesčių administratorius nevertino pareiškėjo 2015 m. gruodžio 31 d. skunde nurodytų argumentų apie santykių su kreditoriais eigą bei nevertino pateiktų papildomų rašytinių įrodymų, t. y. pareiškėjo kreditorių reikalavimų grąžinti paskolintas lėšas, dalies paskolų grąžinimą bei paskolos santykių modifikavimą patvirtinančių įrodymų: A. C. I. V. grąžino paskolintas lėšas (2013 m. lapkričio 1 d.); pareiškėjas pateikė rašytinį įrodymą, kad dalį paskolos T. S. grąžino bei susirašinėjimo su T. S. išrašą, kad pastarasis teiraujasi  dėl likusios skolos grąžinimo; A. T. laišką, kuriame ji teiraujasi, ar pareiškėjas nevengs skolos grąžinimo bei duomenis, kad S. M. reikalavimu dalis paskolos – 858 Eur grąžinta, o kitai daliai – 11 000 Eur pareiškėjas  buvo priverstas išduoti penkis paprastuosius vekselius su skirtingais jų apmokėjimo terminais. Teigė, kad vertinant R. E. G. paskolintus pinigus turėjo būti taikomas MAĮ 10 straipsnis, t. y. turinio viršenybės prieš formą principas.

Komisija 2016 m. liepos 18 d. sprendimu Nr. S-151(7-95/2016) patvirtino ginčijamą Inspekcijos sprendimą Nr. 68-89. Komisija, vertindama pareiškėjo argumentus visų byloje surinktų įrodymų kontekste, nurodė, jog byloje nėra pateikti objektyvūs įrodymai (pavyzdžiui, mokėjimo pavedimai, patvirtinantys lėšų judėjimą), iš kurių galima būtų daryti vienareikšmę išvadą apie paskolų suteikimą ir piniginių lėšų dovanojimą, t. y. 2010–2012 m. realiai egzistavusius pajamų šaltinius žemės sklypui įsigyti ir gyvenamajam namui statyti. Paskolų ir dovanojimo sandoriai įforminti tarp susijusių ir galimai suinteresuotų padėti pareiškėjui pagrįsti iš nenustatytų šaltinių gautas pajamas asmenų – giminių ir pažįstamų: S. R. – pareiškėjo pusseserė, I. V. – giminaitė, T. S. –  pusbrolis, A. T. – kaimynė, S. M. – krikšto mama, teta bei sutuoktinės tėvo R. E. G.. Visi paskolų sandoriai sudaryti ekonomiškai nenaudingomis sąlygomis: paskolos beprocentės, jų grąžinimas nebuvo užtikrintas jokiomis teisinėmis priemonėmis, didžioji dalis paskolų suteiktos neapibrėžtam terminui. Komisija, įvertinusi pareiškėjo ir jo sutuoktinės 2010–2012 m. turėtas bei pasiskolintas ar dovanų gautas pajamas, nustatė, kad skolintos ar dovanotos lėšos (150 758 Eur (520 540 Lt) sudarytų didžiąją dalį visų pareiškėjo pajamų (190 280 Eur (657000 Lt), kuriomis jis grindžia minėto nekilnojamojo turto įsigijimą. Komisijos vertinimu, sunkiai tikėtina, kad pareiškėjas, tikrinamuoju laikotarpiu turėdamas 11 584 Eur (40 000 Lt) vertės terminuotą indėlį banke, nekilnojamojo turto už 190 280 Eur (657 000 Lt) įsigijimą planuotų ir vykdytų iš artimų giminaičių ir kaimynės skolintų lėšų. Komisija pareiškėjo sutuoktinės dovanojimo būdu gautų 55 027 Eur (190 000 Lt) piniginių lėšų realumą, konstatavo, kad 2012 m. spalio 18 d. paskolos raštelis dėl 15 929 Eur (55 000 Lt) dovanojimo A. G. yra negaliojantis dėl notarinės sandorio formos nesilaikymo pagal Civilinio kodekso 6.469 str. 2 dalį ir 1.93 str. 3 dalį. Atkreipė dėmesį, kad gautų piniginių dovanų metinėse pajamų deklaracijose A. G. nedeklaravo, taip pat nepateikė mokesčių administratoriui pranešimo apie 2012 m. sudarytus sandorius (forma (duomenys neskelbtini) Komisija konstatavo, kad ginčo pajamų šaltiniai yra grindžiami pačiais paskolų ir dovanojimo rašteliais, subjektyviais susijusių ir galimai suinteresuotų padėti pareiškėjui išvengti mokestinės prievolės asmenų paaiškinimais, taip pat jau po patikrinimo rezultatų įforminimo papildomai teikiamais įrodymais. Komisijos vertinimu, byloje nėra pateikti objektyvūs įrodymai, iš kurių galima būtų daryti vienareikšmę išvadą apie paskolų suteikimą ir piniginių lėšų dovanojimą. Sprendė, kad mokesčių administratorius, vertindamas pareiškėjo tikrinamojo laikotarpio pajamas bei išlaidas, pagrįstai neatsižvelgė į sudarytus paskolų ir dovanojimo sandorius, o pajamas, kuriomis pareiškėjas faktiškai disponavo, įsigydamas nekilnojamąjį turtą ir patirdamas kitas išlaidas, pripažino pareiškėjo gautomis kitomis pajamomis, kurių mokesčių įstatymų nustatyta tvarka nedeklaravo ir nuo kurių neapskaičiavo bei nesumokėjo į biudžetą GPM. Mokesčių administratorius, konstatavęs, kad pareiškėjo išlaidos tikrintuoju laikotarpiu viršijo jo pajamas, pagrįstai taikė MAĮ 70 str. 1 dalies nuostatas ir, vadovaudamasis GPM įstatymo 6 bei 22 straipsnių, MAĮ 96 ir 139 straipsnių nuostatomis, apskaičiavo pareiškėjui mokėtiną 17 122 Eur GPM bei su juo susijusias sumas (Komisijos byla, t. 7, l. 168–175).

              Pareiškėjas nesutinka su ginčijamais sprendimais ir teigia, kad jie yra neteisėti ir nepagrįsti, grindžiami prielaidomis, netinkamai ištirtos pinigų paskolinimo ir dovanojimo aplinkybės, nepagrįstai remiamasi MAĮ 70 straipsniu, taikant išlaidų metodą.

Pareiškėjas sudarytų paskolų sandorių realumui pagrįsti teismui pateikė naujus įrodymus, t. y. Kauno apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 6 d. įsakymą civilinėje byloje Nr. eL2-23168-924/2016, kuriais iš skolininko A. C. išieškoma kreditorės A. T. naudai 14 191,38 Eur bei procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas bei Kauno apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 27 d. įsakymą Nr. eL2-24872-615/2016, kuriuo iš skolininko A. C. kreditoriaus T. S. naudai priteistinos 9 669,56 Eur skolos bei 5 procentų metinės palūkanos.

Pareiškėjas teigė, kad mokesčių administratorius šių sandorių nevertino.

Ginčas byloje kilo dėl pareiškėjui nurodyto sumokėti į biudžetą 17 122 Eur GPM bei su juo susijusių sumų apskaičiavimo pagrįstumo dėl to, kad mokesčių administratorius nustatė, jog pareiškėjo tikrinamuoju laikotarpiu patirtos išlaidos viršijo gautas pajamas ir atitinkamai pareiškėjas turėjo GPM įstatyme nustatyta tvarka neapmokestintų pajamų, nuo kurių mokėtinas GPM buvo apskaičiuotas pagal mokesčių administratoriaus įvertinimą (MAĮ 70 str.).

Pareiškėjas teigia, kad mokesčių administratorius nepagrįstai vadovavosi MAĮ 70 straipsniu.

Byloje nustatyta, kad Kauno AVMI patikrinimo metu mokesčius apskaičiavo vadovaudamasi MAĮ 70 straipsniu, nustačiusi, jog nėra galimybės mokesčių bazės apskaičiuoti įprastu būdu. Pagal MAĮ 70 straipsnio 1 dalį, tais atvejais, kai mokesčių mokėtojas nevykdo arba netinkamai vykdo savo pareigas apskaičiuoti mokesčius, bendradarbiauti su mokesčių administratoriumi, tvarkyti apskaitą, saugoti apskaitos ar kitus dokumentus ir dėl to mokesčių administratorius negali nustatyti mokesčių mokėtojo mokestinės prievolės dydžio įprastine, tai yra atitinkamo mokesčio įstatyme nustatyta tvarka, mokesčių mokėtojui priklausančią mokėti mokesčio sumą mokesčių administratorius apskaičiuoja pagal jo atliekamą įvertinimą, atsižvelgdamas į visas įvertinimui reikšmingas aplinkybes, turimą informaciją ir prireikus parinkdamas savo nustatytus įvertinimo metodus, atitinkančius protingumo bei, kiek objektyviai įmanoma, teisingo mokestinės prievolės dydžio nustatymo kriterijus. Ši nuostata reglamentuoja tik mokestinės prievolės dydžio nustatymą, bet nėra skirta nustatyti mokestinės prievolės atsiradimo pagrindus.

             LVAT praktikoje įtvirtinta, jog pasirinkdamas pajamas gauti grynais pinigais(dėl ko šių pajamų gavimo faktas nėra fiksuojamas kredito įstaigose esančių sąskaitų įrašuose) ir šių pajamų nedeklaruodamas pateikiant atitinkamo mokestinio laikotarpio pajamų deklaracijas(pvz., kai tokios deklaracijos teikimas nėra privalomas), mokesčių mokėtojas prisiima ir visą riziką dėl jam tenkančios įrodinėjimo naštos(2013m. balandžio 15d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A602-27/2013). Dėl įrodymų vertinimo bylose, kuomet remiantis įvairiais civiliniais sandoriais, įrodinėjamas(grindžiamas  mokesčių mokėtojo gautų pajamų realumas, LVAT yra išaiškinęs(2007m. kovo 15d. nutartis administracinėje byloje Nr.A17-301/2007), jog įrodinėjimo dalykas šiuo atveju yra aplinkybės, ar pinigų sumos mokesčių mokėtojui realiai buvo ar nebuvo perduotos, t.y. gautos ar negautos pajamos. Šios aplinkybės turėtų būti įrodinėjamos tiesioginiais įrodymais, iš kurių galima daryti vienareikšmę išvadą apie įrodinėjimo dalyką sudarančias aplinkybes.

              Teismas daro išvadą, kad byloje nėra surinkta pakankamai duomenų tikslu nustatyti realias pareiškėjo pajamas ir išlaidas, taigi darytina išvada, kad šiuo atveju mokesčių administratorius netinkamai vykdė MAĮ 67str.1d. įtvirtintą pareigą pagrįsti jo mokesčių mokėtojui apskaičiuotas mokesčio ir su juo susijusias sumas.

               Pažymėtina, kad GPMĮ 3straipsnis nustato, kad pajamų mokestį moka pajamų gavęs ir (arba) pajamų uždirbęs gyventojas. GPMĮ 8straipsnio 2dalies 1punktas nustato, kad pajamų, išskyrus pozityviąsias pajamas bei priskiriamas Europos ekonominių interesų grupės pajamas, gavimo momentu laikomas momentas, kai pajamos bet kokia forma faktiškai gaunamos. LVAT išplėstinė teisėjų kolegija 2013m. sausio 7d. nutartyje administracinėje byloje Nr. 602-2280/2012 nurodė, kad GPMĮ 8straipsnio 2dalyje  1punkte numatytu atveju gyventojų pajamų mokesčio mokėtoju pripažįstamas gyventojas, kuris faktiškai, bet kokia forma gavo pajamų, kurios yra gyventojų pajamų mokesčio objektas jų gavimo momentu. Aplinkybė, kad atitinkamos pajamos laikytinos bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe pagal CK nuostatas nėra pakankama, kad pripažinti, kad šias pajamas faktiškai yra gavę kiekvienas iš sutuoktinių GPMĮ prasme. Taigi pagal suformuotą LVAT praktiką vieno sutuoktinio gautos pajamos nebūtinai GPMĮ prasme turi būti laikomos kito sutuoktinio dalimi ar abiejų sutuoktinių lygiomis dalimis. Nagrinėjamu atveju mokesčių administratorius visiškai netyrė šio aspekto. Sandoriai, jų sudarymas ir galiojimas yra civilinės teisės, o ne viešosios teisės reguliavimo dalykas. Mokesčių teisėje sandorių sudarymo ir jo galiojimo taisyklių negalima vertinti kitaip, nei tą nustato civilinė teisė(LAT 2000m. gegužės 8d. nutartis civilinėje byloje NR.3K-3504/2000). Šiuo aspektu mokesčių administratorius įvertino pareiškėjo pateiktas paskolos sutartis pakankamai formaliai, remdamasis daugiau prielaidomis, negu nustatytais faktais, nepaneigdamas dovanojusių asmenų finansinio mokumo, bei paaiškinimų dėl suteiktų be procentinių paskolų,  Komisija savo sprendime taip pat papildomai nevertino ir neargumentavo šių faktinių aplinkybių.

             Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju nėra surinkta pakankamai duomenų pareiškėjo mokestinės prievolės tinkamam dydžiui nustatyti.

               Be to, byloje yra nustatytos naujos aplinkybės, pateikti nauji įrodymai, įsiteisėję teismo sprendimai, kurie patvirtina aplinkybę, kad pareiškėjas skolinosi iš kitų fizinių asmenų pinigines lėšas, kurios yra jam priteistos. Nagrinėjant mokestinį ginčą teisme mokesčių mokėtojas turi visas ABTĮ numatytas teises, tame tarpe ir teisę teikti naujus įrodymus. ABTĮ nenumato jokių proceso šalies teisės teikti įrodymus apribojimų, nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme(LVAT 2009m. rugsėjo 24d. nutartis administracinėje byloje Nr. A442-999/2009). Todėl nepriklausomai nuo to, kad mokesčių administratorius netyrė šių įrodymų, kadangi jie nagrinėjant ginčą dar nebuvo priimti, šiuo metu jie gali turėti esminę įtaką vertinant pareiškėjo gautų paskolų realumą.

             Atsižvelgiant į tai, kad mokesčių administratorius netinkami įvertino ir ištyrė ne visas aplinkybes, skundžiamas Centrinio mokesčių administratoriaus ir Komisijos sprendimai naikintini, o mokestinis ginčas perduodamas mokesčių administratoriui nagrinėti iš naujo, pareiškėjo skundas tenkinamas iš dalies.

            Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 2 punktu, 132  straipsniu,

n u s p r e n d ž i a :

Pareiškėjo A. C. skundą tenkinti iš dalies.

Panaikinti Mokestinių ginčų komisijos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2016m. liepos 18d. sprendimą Nr.S-151(7-95/2016) ir Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2016m. balandžio 8d. sprendimą Nr.68-89 ir grąžinti mokestinį ginčą centiniam mokesčių administratoriui nagrinėti iš naujo.

              Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui paduodant skundą Vilniaus apygardos administraciniam teismui arba tiesiogiai apeliacinės instancijos teismui.

Teisėja                                                                                                                                                   Jolanta Malijauskienė