Baudžiamoji byla Nr.1-120-651/2017

Teisminio proc. Nr.1-04-2-00361-2016-6

Procesinio sprendimo kategorija : 2.3.6.4.5.;

1.1.7.2.5.; 1.2.7.1.2.3.;2.1.15.3.3.2.

(S)

KLAIPĖDOS  APYGARDOS  TEISMAS

N U O S P R E N D I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2017 m. lapkričio 28 d.

Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Dalia Kursevičienė, sekretoriaujant Vitai Diekontienei,

dalyvaujant prokurorei Editai Mikalainienei,

gynėjui advokatui Antanui Lekstučiui,

nukentėjusiosios E. B. atstovės pagal įstatymą įgaliotai atstovei R. T.,

psichologei Aušrai Augaitienei,

neviešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

Ž. P., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, išsiskyręs, pagrindinio išsilavinimo, nedirbantis, darbo biržoje neregistruotas, gyv. (duomenys neskelbtini), teistas:

2013-01-17 Klaipėdos rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 164 straipsnį paskirtas laisvės apribojimas 1 metams. 2013-12-06 laisvės apribojimo bausmė pakeista 90 parų arešto bausme, bausmę atlikęs,

kaltinamas pagal BK 149 straipsnio 4 dalį.

Teismas, išnagrinėjęs baudžiamąją bylą,

n u s t a t ė :

Ž. P. lytiškai santykiavo su mažamete, pasinaudodamas bejėgiška nukentėjusiosios būkle dėl mažametystės:

Ž. P. laikotarpiu nuo 2015 m. vasaros, tiksli data ir laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatyti, iki 2016 m. vasaros, tiksli data ir laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatyti, savo bute (duomenys neskelbtini), pasinaudodamas nukentėjusiosios E. B., gim. (duomenys neskelbtini) m., bejėgiška būkle dėl mažametystės, dėl ko E. B. negalėjo visapusiškai teisingai suprasti su ja atliekamų veiksmų reikšmės bei dėl šių priežasčių adekvačiai ir aktyviai priešintis, ne mažiau kaip du kartus lytiškai santykiavo su mažamete, įvesdamas savo lytinį organą E. B. į makštį.

Kaltinamasis Ž. P. kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad viskas įvyko jo namuose, (duomenys neskelbtini). Tai įvyko du kartus. Netiesa, kad jai buvo 8–9 metai, nes jis tuo metu gyveno su žmona, tikrai tada nieko nebuvo. Pirmas kartas buvo, kai nukentėjusiajai buvo 12–13 metų. Tai įvyko, kai vakare ji atėjo į jo namus, nes jos tėvai gėrė. Ji atėjo ir atsisėdo jam ant kelių. Jis paklausė, ar ji nesutiktų, ji sutiko ir taip įvyko pirmi lytiniai santykiai. Jai tai nebuvo pirmas kartas, mano, kad ji iki jo buvo turėjusi lytinių santykių, nes ji pasakojo, kad kažkas buvo mokykloje. Santykių metu apsaugos nenaudojo. Tai buvo 2016 m. pavasarį. Antras kartas buvo po poros savaičių, gal per mėnesį, buvo vasaros pradžia. Antrą kartą buvo taip, kaip ir pirmą kartą. Turbūt jis pasiūlė, ji atėjo, nes ją išvarė tėvai. Pasiūlymas nebuvo žodžiais: „Duok įšauti“, jis sakydavo: „Gal kažką nuveikiam“.  „Duok įšauti“ nukentėjusioji galėjo sakyti, nes visas kaimas taip kalba, galbūt iš kažkur kitur ji išgirdo. Kiek pamena, būdavo apsirengę, bet gali būti, kad buvo nusirengę.

Apklausiamas kaip įtariamasis Ž. P. parodė, kad gyvena (duomenys neskelbtini). Jo butas yra  antrame aukšte, o toje pačioje laiptinėje pirmame aukšte gyvena E. B. motina su tėvu, taip pat anksčiau savaitgaliais ir vasaros laiku ten gyvendavo ir E. B. bei jos brolis S. B. Žinojo, kad 2016 m. vasaros metu E. buvo 12 metų, o spalio mėnesį jai sukako 13 metų. Jis vienas be jokios moters gyveno apie pusmetį iki pirmųjų lytinių santykių su E. B., kai tai įvyko 2016 m. vasarą. Tai galėjo būti liepos mėnesį, nes E. atostogavo ir buvo pas tėvus. Su E. B. sutarė labai gerai,  tačiau nesitarė, jog bus pora. Tiesiog E. dažnai pas jį ateidavo ir likdavo nakvoti, kai jos motina su tėvu gerdavo alkoholį. E. ateidavo pas jį ieškoti ramybės, supratimo. E. jam guosdavosi, kaip kartais jai sunku su tėvais, ypač, kai jie išgėrę alkoholio. Jis su E. gerai sutarė,  leisdavo nakvoti savo bute, tačiau jie  miegodavo atskirose lovose, išskyrus tuos du kartus, kai su E. turėjo abipusiu sutarimu savanoriškus lytinius santykius. Kalbant apie aplinkybes, nurodytas pranešime apie įtarimą, tai gali pasakyti, kad su E. jis turėjo tikrai ne daugiau kaip dvejus lytinius santykius ir žinojo, kad lytinių santykių metu E. buvo 12 metų. Jam atrodė, kad E. pagal savo subrendimą, bendravimą atrodė vyresnė, tokia kaip suaugusi, su ja galėjo pakalbėti rimtomis temomis. Pirmąjį kartą, kai turėjo su E. B. lytinius santykius, tai viskas įvyko 2016 m. liepos mėnesį, datos tiksliai nežino  ir tai įvyko pas jį bute, kambaryje. Pamena, kad  į svečius atėjo E. B. ir klausė, ar galėtų pas jį nakvoti.  Jis sutiko, kadangi tai buvo ne pirmas kartas, kai ji pas jį nakvodavo. Tada, vakare, kažkaip jiems bendraujant, tokia kaip juoko forma paklausė E., ar norėtų pasimylėti su juo. Tada E. savo noru ir tikrai neverčiama, prieš ją nebuvo vartojama jokia fizinė prievarta, jos nebaugino ir niekaip nepapirkinėjo, nieko nesiūlė mainais už galimus lytinius santykius, sutiko su juo pasimylėti. Prieš tai, kai jos to paklausė, ji pati jį buvo apsikabinusi, atsisėdusi jam ant kelių, todėl jis jos taip ir paklausė. Tuomet abu atsigulė ant kambaryje buvusios lovos, nusirengė nuogai ir atliko natūralų lytinį aktą. Lytinių santykių metu apsaugos priemonių nenaudojo, todėl savo lytinį organą prieš išsiliejant spermai, ištraukė iš E. lytinių organų ir spermą išliejo  kažkur kambaryje ant grindų. Po lytinių santykių E. išėjo nakvoti į savo namus. Antri lytiniai santykiai su E. įvyko praėjus mėnesiui po jų kartu turėtų pirmųjų lytinių santykių. Antrą kartą viskas vyko taip pat kaip ir pirmąjį kartą, tai yra E. atėjo pas jį į butą, bendravo, o paskui vėl išėjo kalba apie lytinius santykius ir šį kartą E. jam pasirodė jau drąsesnė ir savanoriškai sutiko dėl lytinių santykių. Nei pirmąjį kartą, nei antrąjį kartą prieš E. nebuvo vartojama jokia prievarta, jos neįkalbinėjo, o ji pati jį apkabindama, atsisėsdama ant kelių jam rodė dėmesį ir elgėsi ne kaip mergaitė 12 metų, o kaip tikra paauglė ar pilnametė, ji jam atrodė pakankamai subrendusi turėti lytinius santykius, nors jis žinojo, kad jai yra tik 12 metų. Gailisi dėl to, kad su nepilnamete E. B. turėjo lytinius santykius, nors žinojo ir suprato, kad negali taip elgtis, tačiau negalėjo susilaikyti, nes prie to prisidėjo ir pačios E. elgesys, paskatinęs pradėti lytinius santykius. E. jam sakė, kad jau yra turėjusi lytinius santykius, tik jis nežino, kiek kartų ir su kuo. Tvirtina, kad lytinius santykius su E. B. turėjo tik du kartus ir abu kartai buvo 2016 m. vasarą (t. 1, 169–170, 181–183).

Kaltinamojo kaltė įrodyta remiantis teisiamojo posėdžio metu ištirtų įrodymų visetu.

Apklausiama 2017-02-02 Klaipėdos miesto apylinkės teisme nukentėjusioji E. B. ikiteisminio tyrimo teisėjui parodė, kad Ž. yra jos kaimynas, jį pažįsta apie 3 metus. Yra pasilikusi pas jį miegoti, tai būdavo, kai mama išgerdavo arba ji susipykdavo su tėvu. Ž. jai patiko, jis geros širdies. Jie dažniausiai kalbėdavo. Apie vyro ir moters santykius supranta. Ž. jai pasiūlė tai padaryti. Pirmas kartas buvo pas Ž. kambaryje, tai buvo vasara. Tai, kas tarp jų buvo, tai buvo artimi santykiai, jie mylėjosi. Neatsimena, kiek tokių kartų buvo su kaimynu, buvo daugiau kartų nei vienas. Tai prasidėjo ne praėjusią vasarą, o anksčiau. Kada buvo pirmas kartas, tiksliai nepamena, gal jai buvo 9–10 metų. Jis pasakydavo: „duok įšauti“ ir ji sutikdavo. Pirmą kartą ji nieko nesuprato, kas vyksta, nežinojo, ką tai reiškia. Ji nežino, ką galvojo, kas tai gali būti. Lytinius santykius dabar supranta, tai, kai vyras įkiša moteriai varpą į makštį. Tai sužinojo šiais metais mokykloje. Ji dar nesuprato, kas yra lytiniai santykiai, kai tai vyko tarp jos ir Ž. Jų santykiai visada būdavo tokie patys. Ji būdavo be rūbų. Ž. liesdavo jai krūtinę su ranka (pažymi tai paveikslėlyje), liesdavo makštį su ranka (pažymi paveikslėlyje), santykių metu varpa būdavo makštyje. Ji jo neliesdavo, tik apkabindavo. Apie prezervatyvus žino, nes pasakojo per biologijos pamoką. Prezervatyvų nenaudojo. Tokie santykiai buvo kas tris savaites. Visada pasiūlydavo Ž., jis parašydavo žinutę: „Ar pakartosim“. Ji parašydavo jam „taip“ arba „ne“. Jei būdavo išvažiavus į Klaipėdą ar kur kitur, tada nesutikdavo. Paskutinis kartas buvo 2016 m. vasarą, per atostogas. Tai pasibaigė, nes jos brolis pradėjo pasakoti apie Ž. psichologei. Tada ją nuvežė tyrimui pas ginekologą. Ž. žinojo, kiek jai metų, nes jie bendravo seniai. Anksčiau jis gyveno su žmona, bet žmona jį paliko. Kai eidavo pas jį, jis būdavo vienas (t. 1, b. l. 33–36 lapai).

Liudytoja R. T. parodė, kad nukentėjusioji E. B. L. pagrindinėje mokykloje pradėjo mokytis nuo 2016-09-01, iki tol ji mokėsi (duomenys neskelbtini) mokykloje. Mergaitė jų mokykloje mokėsi ir anksčiau, bet buvo išėjusi gyventi su tėvais ir metus mokėsi (duomenys neskelbtini). E. B. tėvams teisės nėra apribotos, tai rizikos šeima, dabar E. yra nustatyta laikinoji globa, ir, prašant seniūnijai, nukentėjusioji mokosi (duomenys neskelbtini) pagrindinėje mokykloje, gyvena bendrabutyje, o savaitgaliais, švenčių dienomis važiuoja namo. E. B. brolis pasakė psichologei, kad nerimauja dėl sesers, nes ji vėlai grįžta į namus, todėl pradėjo aiškintis, kur ji būna, nes vaikui 12 metų ir vakarais negrįžta. Paaiškėjo, kad vakarais ji eina pas kaimyną. Paskui bandė su ja kalbėtis, kartu dalyvavo psichologė, aiškinosi, ar jie kartu miega, kodėl ji vakarais eina pas vienišą vyrą. Bet ji viską neigė, neprisipažino, nieko nesakė. Bandė, dalyvaujant psichologei, išsiaiškinti, ar ji suvokia, kas yra lytiniai santykiai. Susisiekė su seniūnijos atstove A. G., aiškinosi, kad vyksta toje šeimoje. Gydytoja patvirtino, kad mergaitė turėjo lytinių santykių, todėl nuo 2016 m. lapkričio 3 d. paskirta laikinoji globa, globėju paskirta L. pagrindinė mokykla. Vaikas pačioje pradžioje turėjo nevalingo tuštinimosi sutrikimą, po tų situacijų nevalingo tuštinimosi padaugėjo, buvo kreiptasi į gydytojus, tai psichologiniai sutrikimai, iki šios dienos teikiama psichologo pagalba. Yra momentai, kai jai ši liga atsinaujina esant stresui, įtampai. Reiškia civilinį ieškinį dėl moralinės žalos E. B. atlyginimo. Vaikams užveda asmenines korteles ir pinigai eina į vaiko asmens kortelę.

Apklausiama kaip liudytoja R. T. parodė, kad jos pareigos yra rūpintis socialinių rizikų šeimų vaikais, prižiūrėti ir kontroliuoti jų gerovę. Nuo 2016-09-01 L. pagrindinėje mokykloje mokosi E. B., kuriai yra 13 metų, ir jos brolis S. B., kuriam yra 16 metų. Šie vaikai gyvena L. pagrindinės mokyklos bendrabutyje, o savaitgaliais jie grįždavo į savo namus (duomenys neskelbtini), tačiau nuo 2016-11-03 pagal Klaipėdos r. savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymą „Dėl laikinosios globos nustatymo E. B.“ globėju yra paskirta L. pagrindinė mokykla. E. B. globa buvo paskirta nustačius, jog E. B. galbūt yra turėjusi lytinių santykių ir tai galbūt galėjo įvykti mergaitei lankantis namuose. E. B. ir S. B. šeima yra įtraukta į socialinės rizikos šeimų apskaitą ir tuo pagrindu šių vaikų šeimai yra taikoma socialinių darbuotojų priežiūra ir kontrolė. E. B. nuolat gyvena L. pagrindinės mokyklos bendrabutyje, ji daugiau bendrauja su savo bendraamžiais, o su suaugusiais nelinkusi atvirauti, o atsidūrusi nepatogioje situacijoje, ji užsidaro savyje ir gali nebekalbėti. Iš E. brolio S. B. mokyklos psichologė gavo informaciją, kad S. susirūpinęs dėl savo sesers E. elgesio, kadangi ji, būdama namuose, naktimis negrįžta į namus nakvoti, rūko, grįžta išgėrusi alkoholio ir tai jam kelia nerimą. Tuomet psichologė kalbėjosi su E. apie jos elgesį namuose, ir, kiek jai žinoma, tai E. patvirtino, jog išeina iš namų pas kaimyną Ž., kuris gyvena to paties namo antrame aukšte. E. sakė, jog ji eina pas Ž., pas jį nakvoja, kai jos tėvai namuose girtauja, barasi, taip pat dėl to, jog jos mama ją bara, išvadina necenzūriniais žodžiais. Vėliau jau ir jai pačiai bendraujant su E. ir paklausus, kur ji miega pas Ž., tai ji sakė, jog jie nemiegodavo vienoje lovoje,  Ž. miegodavo kitoje lovoje. Paklausus, ar Ž. ją lietė, glostė, bučiavo, tai E. tą dalyką neigė. Po atliktos ginekologo apžiūros 2016-11-03, kai buvo nustatyta, jog ji yra turėjusi lytinių santykių, E. nieko apie tai nepasakojo ir buvo užsidariusi savyje (t. 1, b. l. 42–44).

Liudytoja A. G. parodė, kad situacija išaiškėjo bendradarbiaujant su L. pagrindinės mokyklos socialine pedagoge R.. Situacija išaiškėjo iš E. brolio S. pasakojimo. Pasitarė su specialistais, kad reikia patikrinti faktą, ir užregistravo E. pas ginekologą. Kartu su mama nuvežė E. pas gydytoją ir faktas pasitvirtino. Tada nuėjo į Vaiko teisių skyrių ir buvo nuspręsta pasiųsti mergaitę į globos grupę G., kad jai būtų saugiau. E. yra uždaro būdo, dažniausiai informaciją neigdavo, buvo kilę kalbų iš kaimo vaikų, bet ji kategoriškai neigė, kad yra turėjusi lytinių santykių. Ji pasidarė nėštumo testą iki patikrinimo pas ginekologą. Tai buvo 2016 m. birželio mėnesį, baigiantis mokslo metams, tada ji mokėsi K. mokykloje. Tokius dalykus dažniausiai sužino iš kitų vaikų, nes šeimos yra uždaros. 2015 m. tokių gandų nebuvo. Po apklausos, kai ginekologė nustatė tą faktą, nukentėjusioji nekalbėjo, ašarojo, užsidarė savyje. Kai nusivedė į Vaiko teisių apsaugos skyrių, ji buvo pikta, atsiribojo kategoriškai. Buvo keletą kartų nuvykusi į G.. E. nelinkusi pasakoti, ji sako, kad nori namo, kartais parašydavo žinutę per socialinius tinklus. Tėvai ją lanko, ji nesako konkrečiau, kur nori grįžti, sako, kad pasiilgo mamos, namų.

Apklausiama kaip liudytoja A. G. parodė, kad dirba (duomenys neskelbtini) socialine darbuotoja. Jos žinioje yra L. S. ir V. B. šeima, kurie turi du vaikus – S. ir E.. Šios šeimos abu vaikai mokosi L. pagrindinėje mokykloje. Per mokslo savaitę šie vaikai gyvena mokyklos bendrabutyje, o savaitgaliais grįžta pas tėvus. Tėvams tėvystės, motinystės teisės nėra atimtos. E. brolis S. L. mokykloje kažkam pasakė, kad jo sesuo E., kai būna namuose, kartais negrįžta nakvoti ir nakvoja pas kaimyną Ž. P.. Sužinojusi apie tokius įtarimus, ji kartu su E. ir jos mama nuvažiavo į G. polikliniką ginekologo apžiūrai. Iki 2016-11-03 ginekologo apžiūros E. kategoriškai nieko nepasakojo apie kokius nors turėtus lytinius santykius. Po apžiūros buvo nustatyta, kad E. jau yra turėjusi lytinių santykių, nors iki tol ji tai neigė. Po apžiūros ji kategoriškai pasakė, kad nieko nekalbės. Po to su vaiko teisių apsaugos tarnyba buvo priimtas sprendimas, kad E. B. globėja laikinai bus paskirta L. pagrindinė mokykla (t. 1, b. l. 66–68).

Liudytojas S. B. parodė, kad sesuo neklausydavo tėvų, išeidavo iš namų, užeidavo pas kaimyną, būdavo, kad ir nakvodavo. Kaimyno ir sesers santykiai sukėlė įtarimą, bet nežino, ar tarp jų buvo kažkas daugiau, kas susiję su intymiais santykiais. Klausė kaimyno, bet kaltinamasis neigė tokius santykius. Kaltinamasis pradžioje gyveno su šeima, negali pasakyti, nuo kada gyvena vienas, neatsimena. Kai sesuo užeidavo pas kaltinamąjį, tada jis gyveno vienas. Kai sesuo išeidavo iš namų, ji būdavo tik pas jį, jis tai pasakė socialinei darbuotojai, kuri įspėjo tėvus ir liepė prižiūrėti seserį, bet tai kartojosi. Sesuo buvo labai užsidariusi, ji jam nieko nesakydavo. Šiuo metu abu mokosi toje pačioje L. pagrindinėje mokykloje, sesuo gyvena bendrabutyje, jis ir mama ją lanko. Su seserimi bendrauja, bendravimas yra šiltesnis, ji yra pasiilgusi namų. Nežino apie jos sveikatą. Nežino, kas psichologiškai jai negerai, mano, kad jai trūksta aplinkinių šilumos. Sesuo į kaimą namo nevažiuoja.

Apklausiamas kaip liudytojas S. B. parodė, kad su seserimi E. B. per mokslo savaitę gyvena L. pagrindinės mokyklos bendrabutyje, o savaitgaliais su seserimi grįžta į namus pas tėvų.  Su seserimi jis sutaria normaliai, tačiau sesuo E. yra labai užsidariusi, nieko apie save nepasakoja. Jis žino, kad sesuo dabar negali grįžti namo, kad iškilo klausimas dėl jos lytinių santykių buvimo. Taip pat jis  matydavo, kad E. labai negražiai kalbėdavo su mama, jeigu jos ko nors paklausdavo, ji supykdavo, pradėdavo keiktis. Sesuo tėvams absoliučiai nieko nesakydavo, nei kur ji išeidavo iš namų, nei ką ji veikdavo. Toks sesers elgesys atsirado nuo šių metų rudens ir kodėl taip atsitiko, jis nežino. Matydavo, kad sesuo kartais eidavo pas kaimyną Ž. P., kuris gyvena tame pačiame name, toje pačioje laiptinėje, tik jis gyveno antrame aukšte. Jis papasakojo viską šeimos socialinei darbuotojai A. G.. Pasakė, kad sesuo išeidavo iš namų pas kaimyną Ž. ir ten kartais nakvodavo,  kad ji negražiai elgėsi su tėvais, atsikalbinėdavo, keikdavosi. Taip pat jis  bendravo su Ž. dėl savo sesers lankymosi pas jį, tačiau Ž. neigė, kad su E. būtų turėjęs kokius lytinius santykius, nes jis sakė suprantąs, kad jai tik 13 metų, ji dar vaikas (t. 1, b. l. 60–62).

Liudytoja L. S. parodė, kad dukra E. B. gyveno namuose, bet išeidavo pas Ž., kai jie (tėvai) užgerdavo ir triukšmaudavo. Iš pradžių Ž. gyveno su sugyventine, dabar jis gyvena vienas. Ne vieną kartą ėjo pažiūrėti, ką E. veikia pas Ž.. Ji sėdėdavo, žiūrėdavo televizorių. Yra buvę, kad E. nakvodavo pas Ž., bet ji išeidavo naktį, tada, kai jie jau miegodavo. Apie tai, kad ji buvo išėjusi, sužinodavo, nes girdėdavosi, kai ji pareidavo. Taip buvo kokius keturis kartus, E. su Ž. gerai sugyveno, užeidavo pas jį ir dieną. Ji sakė, kad pas Ž. žiūri televizorių, klausosi muzikos. Dukra nelabai su ja bendrauja. 2016 m. vasarą–rudenį  dukra pasidarė dar uždaresnė, į klausimus neatsakydavo, apsisukdavo ir nueidavo. 2016 m. vasarą  ji pasidarė dar uždaresnė negu paprastai. Neįtarė, kad ji turi lytinių santykių. Ji dukros klausė, ar Ž. prie jos lindo, ji pasakė, kad ne. Paklausė, ar ji jau ne mergaitė, ji atsakė: „Jau seniai“. Kai klausdavo apie santykius tarp jos ir kaltinamojo, ji apie tai nekalbėdavo. Pas ginekologę ji vyko su socialine darbuotoja. Sūnus S. domėjosi, kur sesuo eina, jis nueidavo ir parvarydavo ją namo. Aplinkiniai sakė, kad E. blogai elgėsi. E. eidavo pas Ž., nes ji buvo jį įsimylėjusi, ji pati taip sakė. Dabar su dukra bendrauja, lanko ją L., jų santykiai geri. Dukra nelabai eina su draugais, yra užsidariusi, sako, kad jai geriau vienai. Dėl dukters sveikatos sutrikimų dabar ji sako, kad jai viskas gerai, nieko nebeskauda. Pas psichologą ji vaikšto mokykloje, nes nenori mokytis. Ji sakė, kad  nervinasi, nes jos neišleidžia namo, o ji labai nori parvažiuoti namo. Mokytojai sakė, kad jos negali išleisti iki teismo, kad nesusitiktų su Ž..

Apklausiama kaip liudytoja L. S. parodė, kad su sugyventiniu  V. vartoja alkoholį, todėl yra įtraukti į rizikos šeimų sąrašą. Jie turi du vaikus – S. ir E.. E. yra 13 metų mergaitė, tačiau pastaruosius pusę metų E. elgesys pasikeitė, ji pasidarė uždara, šiurkšti, atsikalbinėjanti. Pastebėjo, kad vasaros atostogų metu E. pradėjo labiau bendrauti su kaimynu Ž., jis pusę metų gyvena vienas. Ji nedraudė E. su juo bendrauti ar lankytis pas jį, tačiau nakvoti pas Ž. neleisdavo. Kažkada, kai E. nebuvo namuose, nuėjo naktį pas Ž., kur matė, kad E. gulėjo su drabužiais vienoje lovoje, o Ž. buvo kitoje lovoje. Prašant E. eiti namo iš Ž. namų, ji spyriojosi, ginčijosi, rėkavo. E. pati nesiskundė ir nėra sakiusi, kad galbūt prieš ją kas nors būtų vartojęs seksualinę prievartą, nesakė, kad buvusi išprievartauta ar kitaip nuskriausta. Situacija apie tai, kad  E. galėjo turėti lytinių santykių, iškilo tuomet, kai S. pasakė socialinei darbuotojai, jog E. miega pas kaimyną. 2016-11-03 ji kartu su socialine darbuotoja ir E. nuvažiavo apžiūrai pas ginekologą, Po apžiūros paaiškėjo, kad E. yra turėjusi lytinių santykių. Bandant E. klausti apie tai, ji neatsakė, nieko neaiškino, ignoravo visus klausimus apie jos lytinius santykius (t. 1, b. l. 72–72).

Remiantis Gimimo liudijimu nustatyta, kad E. B. gimė (duomenys neskelbtini). Tėvas – V. B.. Motina – L. S. (t. 1, b. l. 37).

Remiantis 2016-11-07 Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos direktoriaus Įsakymu dėl laikinosios globos nustatymo nustatyta, kad likusiai be globos E. B. juridiniu globėju paskirta L. pagrindinė mokykla, E. B. gyvenamoji vieta nustatyta L. pagrindinėje mokykloje, adresu (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 38).

Remiantis 2016-12-16 Valstybinės teismo medicinos tarnybos Klaipėdos skyriaus specialisto išvada Nr. G 2186/2016(03) nustatyta, jog E. B. mergystės plėvė buvo pažeista, apžiūros metu mergystės plėvėje ties 13 val. yra senas surandėjęs plyšimas, todėl sužalojimo laiko nustatyti negalima. Mergystės plėvės plyšimas galėjo atsirasti įvedant į makštį vyrišką lyties organą – varpą erekcijos būsenos (t. 1, b. l. 88–89).

Remiantis 2017-04-05 Klaipėdos r. L. pagrindinės mokyklos E. B. charakteristika nustatyta, kad E. B. mokymosi vidurkis yra 6,78 balo. Klasėje E. yra rami, draugiška, dalyvauja renginiuose. Trūksta drąsos. Vaikų socialinės globos namuose E. būna rami, tyli, tačiau bendraujanti, nėra linkusi atvirauti. Pasiilgsta artimųjų, laukia jų skambučių, apsilankymų. Menki  E. savitvarkos, higieniniai įgūdžiai, turi nevalingo tuštinimosi problemų, nesilaiko asmens higienos, reikalingas priminimas, paraginimas išsiplauti rūbus, nusiprausti, susišukuoti, apsirengti švariais rūbais. Lanko psichologines konsultacijas nuo 2016-10-31. Darbo eigoje pastebima mergaitės geresnė nuotaika, minčių ir kalbos laisvumas, savo nuomonės išsakymas ir jos apgynimas (t. 1, b. l. 101–102).

Remiantis 2017 m. gegužės 23 d. – birželio 29 d. Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie sveikatos apsaugos ministerijos Vaikų ir paauglių teismo psichiatrijos skyriaus teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės aktu Nr. 103MS-92/2017 nustatyta, kad E. B. gali teisingai suvokti faktines įvykių aplinkybes, jas įsiminti ir atgaminti apklausų metu. Nagrinėjamų įvykių metu E. B. negalėjo ir šiuo metu negali suprasti su ja atliktų veiksmų reikšmės (žalos, pavojingumo, juridinių pasekmių). Jos žinios lytiškumo tema atitinka jai nustatytus psichologinius sunkumus bei socialiai nepalankias artimiausios aplinkos sąlygas, dėl kurių paauglei trūko ugdymo, auklėjimo. E. B. sutikimui turėti lytinių santykių su įtariamuoju bei jos sprendimui apie tai niekam nepasakoti didžiausią įtaką darė žinių apie su ja atliktų veiksmų reikšmę stoka, santykio su įtariamuoju pobūdis bei jai būdingi individualūs psichologiniai ypatumai – nukentėjusioji aktyviai nesipriešino įtariamojo veiksmams dėl ribotų vidinių ir išorinių psichologinių resursų. Padidėjęs polinkis fantazuoti E. B. nenustatytas.

Šiuo metu E. B. konstatuojamas laikinas psichikos sutrikimas – kitos reakcijos į stiprų stresą F43.8, tiesioginiu priežastiniu ryšiu atsiradęs dėl byloje nagrinėjamų įvykių (t. 1, b. l. 132–138).

Baudžiamojoje byloje surinktų bei teisiamajame posėdyje įvertintų įrodymų visuma neginčijamai įrodyta kaltinamojo Ž. P. kaltė išžaginus mažametę E. B.. Nors kaltinamasis savo kaltę pripažino, tačiau tokie jo parodymai, kad lytiniai santykiai įvyko abiejų partnerių sutikimu, taigi ir abiejų iniciatyva, kad lytinius santykius galėjo paskatinti pačios nukentėjusiosios elgesys, parodo, kad jis iš esmės nepripažįsta savo kaltės, siekia išvengti atsakomybės. Byloje įrodyta, kad kaltinamasis gerai žinojo nukentėjusiosios amžių, tai, kad 2016 m. vasarą jai buvo 12 metų. Jokių duomenų, iš kurių būtų galima spręsti apie ankstyvą nukentėjusiosios lytinį subrendimą, padidintą susidomėjimą seksualiniais santykiais ar galbūt rodytą iniciatyvą tokiems santykiams, byloje nėra. Iš ekspertizės akto matyti, kad nukentėjusiosios protinis išsivystymo lygis, asmenybinis bei moralinis samprotavimas neatitinka jos amžiaus, bet atitinka mažesnį: sudėtingose situacijose ji traukiasi, ribojasi arba paklūsta ir susitaiko su savo padėtimi. Ji vengia nesutarimų, konfliktinių situacijų, bijo būti atstumta aplinkinių ar netekti jų prielankumo, todėl lengvai pasiduoda jų poveikiui bei elgiasi įsiteikiančiai, ypač tais atvejais, kai jaučiasi kitų suprasta bei gauna iš jų dėmesio. Psichologinio tyrimo metu nustatyta, kad nukentėjusiosios žinios lytiškumo tema atitinka jai nustatytus psichologinius sunkumus ( žemesnius intelektinius gebėjimus, emocinį nebrandumą, nepakankamą socialinę nuovoką). Ji formaliai žino, iš kur atsiranda vaikai, tačiau jos supratimas apie laisvanoriškų ir prievartinių santykių skirtumus bei seksualinės prievartos reikšmę (žalą, pavojingumą, juridines pasekmes) yra ribotas, paviršutiniškas. Nukentėjusioji dėl mažametystės nesuprato su ja atliekamų veiksmų esmės, negalėjo adekvačiai jiems priešintis, taigi buvo bejėgiška.

Konstatuotina, kad nukentėjusioji pagal savo psichinį išsivystymą bei socialinę brandą nesuvokė daromų su ja veiksmų esmės, todėl kaltinamojo lytinis santykiavimas su mažamete nukentėjusiąja vertinamas kaip pasinaudojimas bejėgiška nukentėjusiosios būkle. Teismas neturi pagrindo netikėti nukentėjusiosios parodymais, jog pirmi lytiniai santykiai įvyko 2015 m. vasarą, kadangi padidėjęs polinkis fantazuoti E. B. nenustatytas. Iš teisiamojo posėdžio metu peržiūrėto vaizdo įrašo akivaizdžiai matyti, kad nukentėjusiajai labai sunku kalbėti apie buvusius lytinius santykius dėl patiriamo gėdos, kaltės jausmo. Iš teismo psichiatrės išvados matyti, kad E. B. gali teisingai suvokti faktines įvykių aplinkybes, jas įsiminti ir atgaminti apklausų metu.

Kaltinamasis Ž. P. nuo 2015 m. vasaros iki 2016 m. vasaros, tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, savo bute (duomenys neskelbtini), pasinaudodamas nukentėjusiosios E. B., gim. (duomenys neskelbtini) m., bejėgiška būkle dėl mažametystės, dėl ko E. B. negalėjo visapusiškai teisingai suprasti su ja atliekamų veiksmų reikšmės bei dėl šių priežasčių adekvačiai ir aktyviai priešintis, ne mažiau kaip du kartus lytiškai santykiavo su mažamete, įvesdamas savo lytinį organą E. B. į makštį. Kaltinamasis suprato, kad santykiauja su mažamečiu asmeniu, ir to norėjo, jis veikė tiesiogine tyčia, todėl jo nusikalstama veika teisingai kvalifikuota pagal BK 149 straipsnio 4 dalį.

Dėl neturtinės žalos

Nukentėjusiosios E. B. atstovė pagal įstatymą Klaipėdos r. L. pagrindinė mokykla pareiškė civilinį ieškinį dėl 5000 eurų neturtinės žalos atlyginimo priteisimo iš kaltinamojo Ž. P. (t. 2, b. l. 43).  Nurodo, kad E. B. teikiama nuolatinė socialinio pedagogo, psichologo pagalba, nes jai nustatyti specifiniai mokymosi sutrikimai, mokymosi sunkumai dėl nepalankių aplinkos veiksnių įtakos. Ilgalaikė psichologo pagalba reikalinga nerimui mažinti, vidiniams sunkumams įveikti, patyčių intervencijai.

Pagal CK 6.250 str. neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

Nustatyta, kad dėl neteisėtų kaltinamojo Ž. P. veiksmų mažametė nukentėjusioji E. B. patyrė gilius dvasinius išgyvenimus, pažeminimą, bendravimo galimybių sumažėjimą. Jos artimieji nurodė, kad aiškiai pasikeitė nukentėjusiosios elgesys, nes ji pasidarė dar uždaresnė, mažiau pasitiki savimi, jautriau reaguoja į įvairias gyvenimiškas situacijas. Atstovė pagal įstatymą nurodė, kad mergaitei būdinga dažna nuotaikų kaita, verkia dėl smulkmenų, jaučiasi nelaiminga, prislėgta, trūksta pasitikėjimo savimi, emocionali, stresinėse situacijose jaučia bejėgiškumą, pradeda galvoti apie savižudybę, turi nevalingo tuštinimosi sutrikimų. Psichiatrinio, psichologinio tyrimo metu E. B. konstatuotas laikinas psichikos sutrikimas – kitos reakcijos į stiprų stresą F43.8, tiesioginiu priežastiniu ryšiu atsiradęs dėl byloje nagrinėjamų įvykių.

Įvertinus visus byloje esančius duomenis, teismui nekyla abejonių dėl kaltinamojo Ž. P. nusikalstama veika mažametei nukentėjusiajai padarytos žalos, dėl toliau patiriamų neigiamų pasekmių ir tai pripažintina neturtine žala. Nustatant neturtinės žalos dydį, atsižvelgiama į tai, kad kaltinamasis yra jauno amžiaus, yra sveikas, gali dirbti, todėl vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, teismas mano, kad nukentėjusiosios atstovės pagal įstatymą prašoma priteisti suma yra teisinga, nustato 5000 eurų neturtinės žalos atlyginimo dydį ir priteisia iš kaltinamojo.

Bausmės skyrimo ir kiti klausimai

Skiriant bausmę, atsižvelgiama į padaryto nusikaltimo pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, motyvus ir tikslus, daromą žalą visuomenei, kaltinamojo asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnio 1, 2 dalys).

Kaltinamasis Ž. P. padarė vieną labai sunkų nusikaltimą, už kurį numatyta laisvės atėmimo bausmė nuo penkerių iki penkiolikos metų. Teismas neturi pagrindo kaltinamojo prisipažinimo laikyti atsakomybę lengvinančia aplinkybe dėl anksčiau išsakytų motyvų, vertinant jo parodymų teisingumą dėl nukentėjusiosios galimos iniciatyvos pradėti lytinius santykius. Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Kaltinamasis Ž. P. teistas vieną kartą, bausmę atlikęs, jo teistumas neišnykęs (t. 2, b. l. 3–5), baustas už įvairius administracinės teisės pažeidimus (t. 2, b. l. 9), nedirba (t. 2, b. l. 11), duomenų apie psichikos, priklausomybės ligas nėra (t. 2, b. l. 13).

Esant paminėtoms aplinkybėms bei vertinant tai, kad iš esmės Ž. P. savo veiksmų kritiškai nevertino, jam skirtina artima sankcijos vidurkiui laisvės atėmimo bausmė. Pažymėtina, kad nėra sąlygų, numatytų BK 62 straipsnyje, leidžiančių paskirti švelnesnę bausmę negu BK 149 straipsnio 4 dalies sankcijoje, ir laisvės atėmimo bausmės paskyrimas neprieštarauja teisingumo principui (BK 54 straipsnio 3 dalis).

BK 75 straipsnio taikymas, atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis padarė labai sunkų nusikaltimą, negalimas.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: penkis kompaktinius diskus, saugomus prie bylos, nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikinti (BPK 94 straipsnio 1 dalies 4 punktu).

   Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297 straipsniu, 302–305 straipsniais, 307–308 straipsniais, 313 straipsniu,

n u s p r e n d ž i a:

Ž. P. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 149 straipsnio 4 dalyje, ir skirti bausmę – laisvės atėmimą 7 (septyneriems) metams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir įpareigojimą registruotis policijos įstaigoje – palikti iki bausmės vykdymo pradžios.

Civilinį ieškinį tenkinti visiškai. Priteisti iš Ž. P. mažametei nukentėjusiajai E. B. 5000 (penkis tūkstančius) eurų neturtinės žalos atlyginimo, šių lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskirti nukentėjusiosios atstovę pagal įstatymą Klaipėdos r. L. pagrindinę mokyklą.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamoms veikoms tirti ir nagrinėti, – voką su 5 vnt. skaitmeninių laikmenų, saugomą prie bylos, nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikinti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui, paduodant skundą per Klaipėdos apygardos teismą.

Teisėja                                                                                                         Dalia Kursevičienė