Civilinė byla Nr. e2-1335-1154/2022
Teisminio proceso Nr. 2-68-3-02813-2015-1
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.11.5; 3.2.4.11
(S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS
SPRENDIMAS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2022 m. vasario 7 d.
Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Lina Navickytė,
sekretoriaujant Jekaterinai Kotrynai Vedmedytei, Ivetai Kavaliauskaitei ir Astai Zacharevičienei,
dalyvaujant ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Ignitis“ atstovui Andrejui Žindul (Andrej Žindul),
atsakovo D. Z. atstovui advokatui Arūnui Bertuliui,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Ignitis“ ieškinį atsakovams J. Z. ir D. Z. dėl skolos priteisimo, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, D. R., I. R., 998-oji daugiabučių namų savininkų bendrija.
Teismas
nustatė:
1. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. gruodžio 8 d. sprendimu už akių išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Ignitis“ ieškinį atsakovams J. Z. ir D. Z. dėl skolos priteisimo, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, D. R., I. R., 998-oji daugiabučių namų savininkų bendrija (toliau – ir Bendrija), ir ieškinį patenkino iš dalies: 1) priteisė ieškovei iš atsakovės J. Z. 5686,70 Eur skolos, 5 proc. dydžio metines procesines palūkanas nuo priteistos sumos ir 127,95 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimo; 2) priteisė ieškovei iš atsakovo D. Z. 7162,07 Eur skolos, 5 proc. dydžio metines procesines palūkanas nuo priteistos sumos ir 161,15 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimo; kitą ieškinio dalį atmetė; priteisė valstybei iš atsakovų lygiomis dalimis 196,82 Eur (po 98,41 Eur) bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.
2. Atsakovas D. Z. 2021 m. rugpjūčio 2 d. pateikė teismui pareiškimą dėl teismo sprendimo už akių peržiūrėjimo, prašydamas atnaujinti terminą pareiškimui dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo paduoti, panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 8 d. sprendimą už akių ir atnaujinti bylos nagrinėjimą iš esmės.
3. Atsakovas pareiškimą grindė tuo, kad teismo sprendimu už akių nepagrįstai konstatuota, jog ginčo laikotarpiu jis nebuvo sudaręs su ieškove rašytinės sutarties dėl elektros energijos pirkimo–pardavimo, todėl ieškinys jo atžvilgiu patenkintas nesant tam pagrindo. Atsakovas nurodė, kad 2016 m. spalio 26 d. sudarė su ieškove elektros energijos pirkimo–pardavimo sutartį ir pagal šią sutartį yra atsiskaitęs remiantis individualaus elektros skaitiklio parodymais. Už ankstesniu laikotarpiu (iki 2016 m. spalio 26 d.) suvartotą elektros energiją, atsakovo teigimu, jis yra atsiskaitęs su 998-ąja daugiabučių namų savininkų bendrija, sumokėdamas Bendrijos skolą akcinei bendrovei (toliau – AB) „Vilniaus vandenys“ pagal šalių sudarytą 2015 m. spalio 26 d. taikos sutartį.
4. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021 m. rugsėjo 16 d. nutartimi pareiškėjo (atsakovo) D. Z. pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo patenkino, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 8 d. sprendimą už akių (civilinė byla Nr. e2-2816-936/2020) panaikino ir atnaujino civilinės bylos nagrinėjimą iš esmės. Teismas nurodė, kad nepaisant to, jog prašymą dėl sprendimo už akių padavė tik vienas iš atsakovų, bylos nagrinėjimas atnaujinamas visa apimtimi (t. y. ir dėl atsakovės J. Z.), nes patalpos, kurioms ieškovė tiekė elektros energiją, ginčo laikotarpiu bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausė atsakovams D. Z. ir J. Z., jų turto dalys nebuvo atidalytos, o ginčas byloje kilo ne tik dėl atsiskaitymo už elektros energiją fakto, bet ir dėl atsiskaitymo pagrindo (t. y. buvo ar nebuvo sudaryta atskira elektros energijos tiekimo sutartis, kurios pagrindu turėjo būti mokama už elektros energiją, ir pan.).
5. Ieškovė UAB „Ignitis“, atsižvelgdama į atsakovo pateiktus duomenis apie atsiskaitymą nuo 2016 m. spalio 26 d. pagal sutarties su ieškove pagrindu įrengtą skaitiklį, patikslintu ieškiniu sumažino ieškinio reikalavimus ir prašė priteisti iš atsakovo D. Z. 6958,03 Eur skolos, o iš atsakovės J. Z. – 5524,69 Eur skolos už laikotarpį nuo 2014 m. sausio mėn. iki 2016 m. spalio mėn., taip pat 6 proc. metinių procesinių palūkanų nuo priteistų sumų.
6. Atsakovas pateikė papildomus įrodymus, kuriais įrodinėjo, kad ir iki 2016 m. spalio 26 d. jo patalpose buvo įrengti elektros skaitikliai, jų parodymus jis teikdavo Bendrijai, o už elektros energiją, suvartotą per ginčo laikotarpį (nuo 2014 m. sausio 1 d. iki 2016 m. spalio 26 d.), yra atsiskaitęs su Bendrija, apmokėdamas Bendrijos išrašytą 2016 m. sausio 29 d. sąskaitą faktūrą, tik pinigus sumokėjo ne Bendrijai, bet pagal susitarimą su Bendrija, dengdamas Bendrijos skolą AB „Vilniaus vandenys“, sąskaitoje nurodytą 4733,61 Eur sumą tiesiogiai pervedė AB „Vilniaus vandenys“.
7. Atsakovei J. Z. apie bylą pranešta tinkamai, jai įteikti šaukimai į teismo posėdžius, tačiau atsakovė atsiliepimo į ieškinį nepateikė, teismo posėdžiuose nedalyvavo.
8. Teismo posėdžio metu ieškovė ieškinį palaikė, papildomai nurodė, kad prašomą priteisti skolą apskaičiavo remdamasi bendro įvadinio elektros skaitiklio duomenimis, neapmokėtą elektros energiją padalydama proporcingai butų ir kitų patalpų savininkų turimų patalpų plotui. Ieškovės atstovas nurodė, kad dalis patalpų savininkų ginčo laikotarpiu turėjo individualius skaitiklius, todėl jiems bendra skola neskaičiuota, o su dalimi patalpų savininkų bylos nagrinėjimo eigoje buvo sudarytos taikos sutartys, tačiau ieškovė jiems priskaičiuotų sumų kitų patalpų savininkams neišdalijo. Didžiausio ploto patalpas pastate valdo UAB „Kennedy Forbes“, tačiau iš antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo ieškovė nustatė, kad šios patalpos yra visiškai apleistos ir elektros energija jose nevartojama, todėl šių patalpų ieškovė neįtraukė į bendrą plotą, dalydama pagal įvadinio skaitiklio parodymus apskaičiuotą skolą patalpų savininkams, neturintiems individualių skaitiklių. Ieškovės atstovo teigimu, atsakovo galbūt atliktas atsiskaitymas už Bendriją su AB „Vilniaus vandenys“, taip užskaitant jo skolą už elektrą, neturi įtakos ieškovei, nes ji nėra susitarimo tarp Bendrijos, atsakovo ir AB „Vilniaus vandenys“ šalis. Atsakovas gali pareikšti reikalavimą Bendrijai. Ieškovė taip pat nurodė, kad atsakovo iki 2016 m. spalio 29 d. naudotų elektros skaitiklių įrengimas nebuvo derintas su ieškove, jų parodymais nėra pagrindo remtis.
9. Teismo posėdžio metu atsakovo atstovas teigė, kad atsakovas įsigijo patalpas su jose jau įrengtais trimis elektros skaitikliais (patalpos užima tris aukštus, kiekviename aukšte buvo įrengta po skaitiklį), ir nors pripažino, kad šie skaitikliai nebuvo sertifikuoti, metrologiškai patikrinti ir suderinti su ieškove, tačiau jų parodymus teikė namo administratorei 998-ajai daugiabučių namų savininkų bendrijai, kuri už viso pastato įvadinio skaitiklio apskaičiuotą elektros energiją atsiskaitydavo tiesiogiai su ieškove. Atsakovas rėmėsi rašytiniais įrodymais, patvirtinančiais, jog elektros skaitiklių parodymai kiekvieną mėnesį el. paštu buvo siunčiami Bendrijai. Atsakovo teigimu, aplinkybę, kad Bendrija priėmė atsakovo skaitiklių parodymus ir pagal juos skaičiavo mokestį už atsakovo patalpose suvartotą elektros energiją, patvirtina Bendrijos išrašytos sąskaitos faktūros. Atsakovas tvirtino atsiskaitęs už elektrą su Bendrija pagal sąskaitą faktūrą Nr. AAA 238, apmokėdamas bendrijos skolą AB „Vilniaus vandenys“, grindė tai mokėjimo dokumentais, susirašinėjimu su Bendrija ir AB „Vilniaus vandenys“. Atsakovas taip pat pateikė savo parengtą skolos suvestinę, kuria pripažįsta, kad jis yra skolingas ieškovei 570,95 Eur (skola apskaičiuota remiantis atsakovo nesertifikuotų skaitiklių parodymais). Atsakovo atstovas akcentavo, kad ieškovė nepateikė aiškaus skolos apskaičiavimo, t. y. suvestinės, iš kurios būtų matyti, kokiu pagrindu nustatytas iš atsakovų prašomos priteisti skolos dydis (jo teigimu, pagal pirminį patikslintą ieškinį prašyta priteisti bendra 10 000 Eur suma, kurią ieškovė prašė priteisti iš visų patalpų savininkų, vėliau dar kartą patikslinus ieškinį padidėjo iki 15 000 Eur dviem atsakovams, to nepateisina ir šiek tiek pailgėjęs prašomos priteisti skolos laikotarpis). Atsakovo atstovas tvirtino, kad didžiausių patalpų savininkė UAB „Kennedy Forbes“ nepagrįstai buvo atleista nuo mokėjimo už elektrą, nes jos patalpose, nors ir apleistose, yra galimybė vartoti elektros energiją ir ji faktiškai buvo vartojama (vyko filmavimai ir pan.); ieškovė nepateikė įrodymų, kad tose patalpose elektros energija nebuvo vartojama.
Teismas
konstatuoja:
Patikslintas ieškinys tenkintinas iš dalies.
10. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad 2015 m. kovo 13 d. pareikštu ieškiniu ieškovės pirmtakė AB „Lesto“ prašė priteisti iš atsakovės 998-osios daugiabučių namų savininkų bendrijos 9535,80 Eur skolos ir 134,87 Eur delspinigių už per laikotarpį nuo 2013 m. lapkričio mėnesio iki 2015 m. vasario mėnesio tiektą elektros energiją pastatams (duomenys neskelbtini), ieškinį grįsdama tuo, kad 2013 m. spalio 1 d. su atsakove buvo sudaryta Elektros energijos persiuntimo paslaugos sutartis, kuria ieškovė įsipareigojo teikti atsakovei elektros energijos persiuntimo paslaugą, o atsakovė įsipareigojo už persiųstą elektros energiją sumokėti, tačiau išrašytas sąskaitas apmokėjo tik iš dalies ir liko skolinga 9535,80 Eur. 2015 m. lapkričio 24 d. patikslintu ieškiniu ieškovė prašė priteisti iš atsakovės 10 155,07 Eur skolos ir 438,58 Eur delspinigių už laikotarpį nuo 2013 m. lapkričio mėnesio iki 2015 m. spalio mėnesio. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. vasario 17 d. sprendimu ieškinys buvo patenkintas, tačiau Vilniaus apygardos teismas, apeliacine tvarka išnagrinėjęs bylą, 2017 m. kovo 28 d. nutartimi pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikino ir bylą grąžino nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui. Apeliacinės instancijos teismas nurodė, kad ieškovės ir Bendrijos 2013 m. spalio 1 d. sudaryta elektros energijos persiuntimo paslaugos sutartis galiojo tik tris mėnesius. Apeliacinės instancijos teismas sutiko su pirmosios instancijos teismo išvada, kad, nesant rašytinės sutarties, sutartis dėl elektros energijos tiekimo buvo sudaryta konkliudentiniais veiksmais, tačiau ne tarp Bendrijos ir ieškovės, kaip sprendė pirmosios instancijos teismas, o tarp kiekvieno faktinio elektros energijos gavėjo (vartotojo) ir ieškovės: ieškovė tiekė elektros energiją Bendrijos butų ir (ar) kitų patalpų savininkams, o pastarieji priėmė elektros energiją ir už sunaudotą jos kiekį per Bendriją mokėjo ieškovei. Apeliacinės instancijos teismas nurodė, kad, nesant tarp tiekėjo ir Bendrijos sudarytos sutarties, ši neturi pareigos atsiskaityti už suteiktą elektros energiją – tokią pareigą turi faktiniai elektros energijos vartotojai, t. y. butų ir (ar) kitų patalpų savininkai.
11. Nagrinėjant bylą iš naujo, ieškovė (tuo metu – AB „Energijos skirstymo operatorius“) pateikė prašymą teismui išreikalauti iš Bendrijos duomenis, kokiu metodu Bendrijos nariams buvo paskirstomos mokėtinos sumos už sunaudotą elektros energiją ir kurie Bendrijos nariai ir kiek yra sumokėję Bendrijai už laikotarpiu nuo 2013 m. spalio mėnesio iki 2015 m. lapkričio mėnesio sunaudotą elektros energiją. Teismas įpareigojo Bendriją tokius duomenis pateikti, tačiau Bendrija atsisakė tai padaryti ir teismas leido jai prašomų duomenų neteikti. Ieškovė 2017 m. gruodžio 11 d. pareikštu patikslintu ieškiniu atsakovais nurodė dalies patalpų, esančių pastatuose (duomenys neskelbtini), savininkus, o Bendriją – trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų. Ieškovė paaiškino, kad dėl dalies patalpų yra sudarytos atskiros elektros energijos pirkimo–pardavimo ar persiuntimo paslaugos sutartys, kurių pagrindu per įrengtus skaitiklius yra tiekiama elektros energija, todėl ieškinį reiškia savininkams tų patalpų, dėl kurių nėra sudarytų atskirų sutarčių. Ieškovė taip pat nurodė, kad, atsižvelgiant į tai, jog teismas atleido Bendriją nuo pareigos pateikti duomenis apie Bendrijos narius ir kokiu būdu dalijamos įmokos už sunaudotą elektros energiją patalpų savininkams, ieškovė, vadovaudamasi viešai prieinamais Nekilnojamojo turto registro duomenimis bei Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.76 straipsniu, skolą padalijo tarp patalpų savininkų proporcingai jų valdomų patalpų plotui. Prie ieškinio ieškovė pridėjo skolos paskirstymo lentelę, kurioje nurodė visus patalpų savininkus, neturinčius individualių sutarčių, jiems priklausančių patalpų plotus ir proporcingai paskirstytas skolos sumas už kiekvieną mėnesį nuo 2014 m. sausio mėn. iki 2015 m. spalio mėn. imtinai, iš viso prašydama priteisti 10 593,65 Eur skolos.
12. 2018 m. kovo 2 d. ieškovė teikė pakartotinį prašymą išreikalauti duomenis iš Bendrijos, motyvuodama tuo, kad atsakovės V. P. atsiliepime į ieškinį nurodyta, jog už elektros energijos tiekimą į jai priklausančias patalpas buvo atsiskaitoma su Bendrija, taigi Bendrija turėtų pateikti dokumentus apie pajamas, gautas per ginčo laikotarpį. Ieškovė taip pat kreipėsi į Bendriją dėl duomenų pateikimo, tačiau Bendrija duomenų nepateikė. 2018 m. gegužės 25 d. ieškovė pareiškė patikslintą ieškinį, kuriuo prašė priteisti iš atsakovų D. Z. – 7162,07 Eur, J. Z. – 5686,70 Eur, V. P. – 1271,41 Eur, M. P. – 792,30 Eur, turizmo uždarosios akcinės bendrovės „Litamicus“ – 430,61 Eur. Ieškovė nurodė, kad atsakovų sąrašą ir jiems reiškiamus reikalavimus patikslino dėl tokių aplinkybių: 1) UAB „Kennedy Forbes“ pateikė 2013 m. rugsėjo 26 d. antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą ir 2016 m. kovo 15 d. apžiūros aktą, iš kurių matyti, kad jos valdytos patalpos yra nenaudojamos, apleistos, apgriautos, jose nėra jokių elektros energiją naudojančių prietaisų, tokia būklė nepasikeitė nuo 2013 metų, todėl ieškovė, atsižvelgdama į tai, kad tose patalpose elektros energija nenaudojama, atlikdama paskaičiavimus, skolos nedalijo proporcingai UAB „Kennedy Forbes“ valdytų patalpų plotui; 2) I. R. pateikė antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą, patvirtinantį, kad per elektros skaitiklį, įrengtą pagal sutartį su ieškove, elektros energija tiekiama ir kitoms šio asmens valdomoms patalpoms, o rūsio patalpos nenaudojamos ir jose nėra elektros energiją naudojančių įrenginių, taigi ieškovė nedalijo skolos už elektros energiją proporcingai šių patalpų plotui. Ieškovė nurodė, kad patikslintu ieškiniu reiškia reikalavimus savininkams tų patalpų, dėl kurių nėra sudarytų atskirų sutarčių dėl elektros energijos tiekimo. Prie ieškinio ieškovė pridėjo lentelę, kurioje nurodė, kad skola paskaičiuota proporcingai valdomų patalpų plotui atsakovams V. P., M. P. ir TUAB „Litamicus“ už 2014 m. sausio–vasario mėn. (atsižvelgiant į tai, kad šie asmenys nuo 2014 m. vasario-kovo mėn. sudarė tiesiogines sutartis su ieškove dėl elektros energijos tiekimo ir atsiskaitinėjo pagal šių sutarčių pagrindu įrengtų skaitiklių duomenis), o atsakovams D. Z. ir J. Z. – už 2014 m. sausio – 2018 m. sausio mėn. Atsiliepimuose į ieškinį atsakovė M. P. nurodė, kad iki 2014 m. kovo 3 d. (tiesioginės sutarties su ieškove sudarymo) už suvartotą elektros energiją ji atsiskaitė su Bendrija pagal Bendrijos pateiktas sąskaitas (pateikė mokėjimo dokumentą), atsakovė V. P. taip pat nurodė, kad už laikotarpiu iki 2014 m. vasario 1 d. už suvartotą elektros energiją Bendrijai mokėjo jos patalpų nuomininkas (pridėjo 2014 m. vasario 10 d. Bendrijos išrašytą sąskaitą-faktūrą serija AAA Nr. 220 už paslaugas, įskaitant elektros energiją, per 2013 m. gruodžio 1 d. – 2014 m. sausio 31 d. laikotarpį ir mokėjimo dokumentą), atsakovė TUAB „Litamicus“ teigė, kad už elektros energiją iki 2014 m. vasario 24 d. atsiskaitinėjo per UAB „Kennedy Forbes“, o vėliau sudarė tiesioginę sutartį su ieškove.
13. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. lapkričio 9 d. sprendimu ieškinys buvo patenkintas iš dalies (priteista 250 Eur iš atsakovės TUAB „Litamicus“, nes ji šią skolos dalį pripažino, kiti ieškinio reikalavimai atmesti kaip neįrodyti), tačiau Vilniaus apygardos teismas, apeliacine tvarka išnagrinėjęs bylą, 2019 m. lapkričio 15 d. nutartimi pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikino ir bylą dar kartą grąžino nagrinėti iš naujo. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatavo, kad byloje nustatytos aplinkybės leidžia teigti, jog Bendrija ilgą laiką atliko tarpininkės tarp ieškovės ir atsakovų (patalpų savininkų), pastariesiems atsiskaitant su ieškove už į jų patalpas patiektą elektros energiją, vaidmenį. Byloje nėra ginčo, kad ieškovė ginčo laikotarpiu už suvartotą elektros energiją teikė Bendrijai sąskaitas pagal pastatų įvadinių skaitiklių parodymus, o Bendrija, atlikusi atitinkamus paskaičiavimus, pateikdavo sąskaitas patalpų savininkams dėl jų mokėtinos sumos, pagal kurias pastarieji atsiskaitydavo su Bendrija. Teisėjų kolegija pažymėjo, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai buvo įpareigojęs Bendriją pateikti teismui duomenis, kokiu metodu Bendrijos nariams buvo paskirstomos mokėtinos sumos už suvartotą elektros energiją ir kurie Bendrijos nariai bei kiek yra sumokėję Bendrijai, tačiau Bendrijai atsisakius tokius duomenis pateikti, be pagrindo ją nuo šios pareigos atleido. Teisėjų kolegija nurodė, kad ieškovė neturi galimybės tokių duomenų gauti, todėl teismas nepagrįstai visą įrodinėjimo naštą perkėlė tik ieškovei. Taigi atsakovai, teigdami, kad yra atsiskaitę su ieškove mokėdami per Bendriją, turi pareigą pateikti įrodymus, kad jie yra atsiskaitę su Bendrija pagal jos pateiktas sąskaitas, o Bendrija įpareigotina pateikti duomenis apie iš patalpų savininkų ginčui spręsti aktualiu laikotarpiu surinktas lėšas ir jų perdavimą ieškovei.
14. Trečią kartą nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, ieškovė UAB „Ignitis“ dar kartą patikslino ieškinį, prašydama priteisti iš atsakovų skolą už elektros energiją proporcingai jų valdomų patalpų plotui: iš D. Z. – 7162,07 Eur už laikotarpį nuo 2014 m. sausio iki 2018 m. sausio mėn., iš J. Z. – 5686,70 Eur už laikotarpį nuo 2014 m. sausio iki 2018 m. sausio mėn., iš V. P. – 1271,41 Eur už 2014 m. sausio–vasario mėn., iš M. P. – 792,30 Eur už 2014 m. sausio–vasario mėn., iš TUAB „Litamicus“ – 430,61 Eur už 2014 m. sausio–vasario mėn. ir iš visų atsakovų – 6 proc. metines procesines palūkanas. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. liepos 23 d. nutartimi patvirtino ieškovės ir atsakovės TUAB „Litamicus“ taikos sutartį ir bylos dalį dėl ieškinio reikalavimų šiai atsakovei nutraukė. 2020 m. lapkričio 19 d. ieškovė pareiškė atsisakymą nuo ieškinio reikalavimų M. P. atžvilgiu, atsisakymas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 20 d. nutartimi buvo priimtas ir atitinkama bylos dalis nutraukta. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. lapkričio 20 d. nutartimi patvirtino ieškovės ir atsakovės V. P. taikos sutartį ir bylos dalį dėl ieškinio reikalavimų šiai atsakovei nutraukė. Atsakovams D. Z. ir J. Z. nepateikus atsiliepimo į ieškinį, taip pat nepateikus jokių duomenų bei įrodymų, kuriuos teismas įpareigojo pateikti, ir nedalyvavus teismo posėdžiuose, Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. gruodžio 8 d. priėmė sprendimą už akių, kuriuo ieškinio reikalavimus šiems atsakovams patenkino iš dalies ir priteisė ieškovei: 1) iš atsakovės J. Z. – 5686,70 Eur skolos ir 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2017 m. gruodžio 11 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 127,95 Eur bylinėjimosi išlaidų; 2) iš atsakovo D. Z. – 7162,07 Eur skolos, 5 proc. metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2017 m. gruodžio 11 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 161,15 Eur bylinėjimosi išlaidų; priteisė valstybei iš atsakovų J. Z. ir D. Z. po 98,41 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidų.
15. Vilniaus miesto apylinkės teismui 2021 m. rugsėjo 16 d. nutartimi patenkinus atsakovo D. Z. pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, panaikinus Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 8 d. sprendimą už akių ir atnaujinus civilinės bylos nagrinėjimą iš esmės, ieškovė 2021 m. spalio 11 d. pareiškė patikslintą ieškinį. Ieškovė sumažino ieškinio reikalavimus atsakovams pripažinusi, kad nuo 2016 m. spalio 26 d. už elektros energiją, tiekiamą atsakovų patalpoms, buvo atsiskaitoma pagal tiesioginę sutartį su ieškove ir šios sutarties pagrindu įrengtą individualų elektros skaitiklį. Atsižvelgdama į tai, ieškovė prašė priteisti iš atsakovo D. Z. 6958,03 Eur skolos už laikotarpį nuo 2014 m. sausio mėn. iki 2016 m. spalio mėn. proporcingai atsakovo valdomų patalpų (unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini)) plotui, iš atsakovės J. Z. – 5524,69 Eur skolos už laikotarpį nuo 2014 m. sausio mėn. iki 2016 m. spalio mėn. proporcingai atsakovės valdomų patalpų (unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini)) plotui ir iš abiejų atsakovų – 6 proc. procesinių palūkanų nuo priteistos sumos.
Dėl skolos už elektros energiją priteisimo.
16. Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl atsakovų prievolės atsiskaityti su ieškove už jiems priklausančioms patalpoms tiektą elektros energiją dydžio nustatymo, kai tiekiama elektros energija buvo apskaitoma tik per bendrą pastato įvadinį skaitiklį, bei dėl atsiskaitymo fakto (CK 6.383 straipsnio 1, 2 dalys, 6.384 straipsnio 1 dalis).
17. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad atsakovams ginčo laikotarpiu nuosavybės teise priklausė patalpos, esančios (duomenys neskelbtini): D. Z. – 2/3 dalys 106,11 kv. m bendro ploto patalpos Nr. (duomenys neskelbtini), 1/2 dalis 101,74 kv. m bendro ploto patalpos Nr. (duomenys neskelbtini) ir 1/2 dalis 100,18 kv. m bendro ploto patalpos Nr. (duomenys neskelbtini); J. Z. – 1/3 dalis 106,11 kv. m bendro ploto patalpos Nr. (duomenys neskelbtini), 1/2 dalis 101,74 kv. m bendro ploto patalpos Nr. (duomenys neskelbtini) ir 1/2 dalis 100,18 kv. m bendro ploto patalpos Nr. (duomenys neskelbtini). Iš šių duomenų matyti, kad atsakovai yra tų pačių patalpų bendraturčiai, patalpos jiems priklauso bendrosios dalinės nuosavybės teise. Atsakovas D. Z. bylos nagrinėjimo metu teigė, kad 1/3 dalies patalpos Nr. (duomenys neskelbtini) savininku jis tapo tik 2016 m. rugsėjo 23 d., taigi ginčo laikotarpiu jis nebuvo šios dalies savininkas, todėl ieškinio reikalavimas dėl skolos už elektrą, tenkančią šiai patalpos daliai, pareikštas netinkamam subjektui. Teismas šį argumentą atmetą kaip nepagrįstą. Iš Nekilnojamojo turto registro išrašo matyti, kad atsakovas D. Z. 1/3 dalies patalpos Nr. (duomenys neskelbtini) savininkas yra nuo 1999 metų, o į kitą 1/3 šios patalpos dalį jo nuosavybės teisė įregistruota (duomenys neskelbtini) pagrindu. Pagal CK 6.474 straipsnį apdovanotasis atsako už dovanotojo skolas, neatsiejamai susijusias su dovana, jeigu ko kita nenustato įstatymai ar sutartis. Atsakovas nepateikė įrodymų, kad dovanojimo sutartimi šalys būtų susitarusios kitaip, o savo prievolės atsiskaityti už elektros energiją, per ginčo laikotarpį tiektą dovanojimo pagrindu įgytai patalpos daliai, nebuvimą grindė tik tuo, kad nuosavybės teisę į šią patalpos dalį įgijo vėliau. Atsakovui neįrodžius kitokio dovanojimo šalių susitarimo, taikytina CK 6.494 straipsnio norma ir konstatuotina, kad jam tenka pareigos, susijusios su dovana, taigi pripažintina, kad atsakovui, kaip 2/3 dalių patalpos Nr. (duomenys neskelbtini) savininkui, tenka ir pareiga atsiskaityti už šiai patalpai tiektą elektros energiją. Kitų ginčų dėl atsakovų nuosavybės teisėmis valdomų patalpų nekilo, atsakovų nuosavybės teisės yra įregistruotos viešame registre, todėl teismas aplinkybę dėl atsakovų per ginčo laikotarpį valdytų patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), pripažįsta nustatyta.
18. Vilniaus apygardos teismas šioje byloje priimta 2017 m. kovo 28 d. nutartimi konstatavo, kad, nepaisant to, jog ieškovė per ginčo laikotarpį teikė sąskaitas už suvartotą elektrą Bendrijai, iš tikrųjų sutartys dėl elektros energijos tiekimo konkliudentiniais veiksmais buvo sudarytos ne su Bendrija, o su kiekvienu faktiniu elektros energijos vartotoju, t. y. butų ir (ar) kitų patalpų savininkais. Atsižvelgiant į tai, nagrinėjamoje byloje buvo sprendžiamas klausimas dėl skolos už tiektą elektros energiją, apskaitomą pagal bendrą įvadinį elektros skaitiklį, paskirstymo patalpų savininkams. Ieškinio reikalavimai tikslinti daug kartų, daugelio atsakovų atžvilgiu ieškovė reikalavimų atsisakė (tikslindama ieškinį), dėl dalies atsakovų byla nutraukta. Šiuo sprendimu sprendžiamas ginčas dėl atsakovų D. Z. ir J. Z., kaip dalies patalpų bendraturčių, skolos per laikotarpį nuo 2014 m. sausio mėn. iki 2016 m. spalio mėn.
19. Byloje nustatyta, kad pastatuose (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) buvo bendras įvadinis skaitiklis, ieškovė taip pat nurodė, kad dalis šių pastatų patalpų savininkų per ginčo laikotarpį buvo sudarę individualias sutartis dėl elektros energijos tiekimo ir atsiskaitinėjo pagal individualiai įrengtus elektros skaitiklius. Vilniaus apygardos teismo 2017 m. kovo 28 d. nutartis, kuria konstatuota, kad sutartys dėl elektros energijos tiekimo konkliudentiniais veiksmais buvo sudarytos tarp ieškovės ir butų bei kitų patalpų savininkų, o ne tarp ieškovės ir Bendrijos, priimta ir įsiteisėjo tik 2017 m. kovo 28 d., taigi jau pasibaigus laikotarpiui, už kurį ieškovė prašo priteisti skolą šioje byloje. Iki šios teismo nutarties priėmimo ieškovė, Bendrija ir jos administruojamų pastatų patalpų savininkai faktiškai elgėsi taip, lyg sutartis tarp ieškovės ir Bendrijos būtų galiojusi; tai patvirtina ir ieškovės pradinis ieškinys dėl skolos už elektrą, pareikštas Bendrijai, ir Bendrijos atsiliepimas į ieškinį, kuriuo ji ginčijo skolos ir delspinigių apskaičiavimą, prašė perskaičiuoti tarifą, tačiau neatsikirtinėjo tuo, kad yra netinkama atsakovė pagal pareikštą reikalavimą. Tokiomis aplinkybėmis teismas sprendžia, kad nagrinėjant ginčą dėl skolos už elektrą per ginčo laikotarpį priteisimo iš patalpų savininkų, negalima neatsižvelgti ir nevertinti to, kokie buvo faktiškai susiklostę šalių santykiai dėl elektros tiekimo ir atsiskaitymo už ją, kaip buvo nustatomas suvartotos elektros energijos kiekis, kokiais kriterijais remiantis jis buvo paskirstomas patalpų savininkams ir kokiu būdu už elektrą buvo atsiskaitoma.
20. Iš bylos duomenų matyti, kad iki 2017 m. kovo 28 d. Vilniaus apygardos teismo nutarties priėmimo patalpų savininkai įmokas už elektrą mokėjo per Bendriją. Tokią išvadą leidžia daryti šios aplinkybės: 1) ieškovė nuo 2013 m. spalio 31 d. ir per visą ginčo laikotarpį sąskaitas už elektros energiją išrašinėjo ir teikė Bendrijai, o ne patalpų savininkams; 2) Vilniaus apygardos teismo 2017 m. kovo 28 d. nutartyje nurodyta, kad ieškovė tiekė elektros energiją Bendrijos butų ir (ar) kitų patalpų savininkams, o pastarieji priėmė elektros energiją ir už sunaudotą jos kiekį per Bendriją mokėjo ieškovei; 3) aplinkybę, kad buvo atsiskaitoma per Bendriją, kaip minėta, ieškovė patvirtino ir tuo, kad pradinį ieškinį šioje byloje pareiškė Bendrijai, jame nurodė, kad atsakovė (Bendrija) už ginčijamą laikotarpį atsiskaitė tik iš dalies, taigi iš esmės pripažino, kad per Bendriją gavo įmokas, o Bendrija nesigynė tuo, kad yra netinkama atsakovė; 4) atsiskaitymo per Bendriją aplinkybė nustatyta ir Vilniaus apygardos teismo 2019 m. lapkričio 15 d. nutartyje, kurioje akcentuota, kad šiai bylai išnagrinėti svarbu iš Bendrijos gauti duomenis, kiek mokėjimų už elektros energiją buvo atlikta per Bendriją; 5) atsiskaitymus per Bendriją patvirtina atsakovių V. P. bei M. P. pateiktuose atsiliepimuose į ieškinį nurodytos aplinkybės ir pridėti įrodymai. Pažymėtina, kad Bendrijos atstovas (pirmininkas) teismo posėdžio metu nesutiko, jog Bendrija išrašydavo sąskaitas patalpų savininkams ir priimdavo iš jų mokėjimus už elektrą, tačiau pirmiau nurodytos aplinkybės patvirtina, kad mokėjimai (bent jau iš dalies) buvo vykdomi per Bendriją.
21. Teismas pažymi, kad siekiant nustatyti, kokia dalis bendros sumos už suvartotą elektrą, apskaitomą pagal įvadinį viso pastato skaitiklį, tenka konkretiems patalpų savininkams, būtina tiksliai žinoti bendrai suvartotą elektros energijos kiekį ir jį paskirstyti bendraturčiams remiantis aiškiu ir vieningu kriterijumi. Paprastai toks kriterijus, nesant individualios apskaitos, yra bendraturčiams priklausančių patalpų proporcinga dalis (CK 4.76 straipsnis, 4.82 straipsnio 3 dalis). Tačiau šioje byloje susiklostė tokia situacija, kad per ginčo laikotarpį suvartotos elektros energijos, apskaitytos per įvadinį skaitiklį, tam tikra dalis jau yra paskirstyta patalpų savininkams, su elektros energijos tiekėju už tam tikrą dalį elektros atsiskaityta, nors nėra aišku, pagal kokius kriterijus (metodus) skola buvo skirstoma, taip pat nėra tiksliai žinoma nei sumokėta skolos dalis, nei kas ir kiek už elektrą yra atsiskaitęs. Tokių duomenų neturi ir ieškovė. Ieškovė tai pripažįsta ir nurodo, kad, neturėdama informacijos apie patalpų savininkų atsiskaitymą per Bendriją (t. y. informacijos, kuo remiantis buvo paskirstoma suvartota elektros energija, kurie patalpų savininkai ir kiek yra sumokėję Bendrijai), ji rėmėsi viešais duomenimis apie savininkų valdomas patalpas ir paskirstė suvartotą elektros energiją proporcingai jų valdomų patalpų plotui. Teismo įsitikinimu, reikalavimas priteisti skolą proporcingai nuosavybės teise valdomų patalpų plotui būtų pagrįstas tuo atveju, jeigu pagal šį vieningą kriterijų būtų paskirstyta visa pagal įvadinį skaitiklį apskaityta elektros energija, t. y. jeigu byloje būtų pateikti tikslūs ir aiškūs duomenys, koks kiekis elektros energijos pagal įvadinį skaitiklį buvo suvartotas per ginčo laikotarpį ir kokioms pastato patalpoms (bendro naudojimo, priklausančioms asmeninės nuosavybės teise) bei kokiu pagrindu (individualios sutarties buvimas / nebuvimas, elektrą vartojančių įrenginių prijungimas prie tinklų ir kt.) jis paskirstytas proporcingai patalpų plotui. Tokių duomenų byloje nėra. Priešingai, byloje yra pakankamai įrodymų daryti išvadą, kad per ginčo laikotarpį už elektros energiją patalpų savininkai atsiskaitė per Bendriją, tik nėra duomenų, kaip konkrečiai buvo paskirstoma bendra suma už suvartotą elektros energiją. Tačiau, pavyzdžiui, iš atsakovės V. P. pateiktų sąskaitų faktūrų (priedai prie 2018 m. birželio 19 d. atsiliepimo į patikslintą ieškinį) galima spręsti, kad Bendrija išrašinėjo sąskaitas patalpų savininkams už elektros tiekimą. Tai patvirtina 2013 m. gruodžio 12 d. sąskaita faktūra serija AAA Nr. 215, kurioje už atsakovės V. P. patalpoms tiektą elektros energiją išrašyta sąskaita pagal keturių skaitiklių parodymus, taip pat analogiška 2014 m. vasario 10 d. sąskaita faktūra serija AAA Nr. 220. Tokias pat sąskaitas į bylą pateikė ir atsakovas D. Z. (2013 m. gruodžio 12 d. sąskaita-faktūra serija AAA Nr. 216 už laikotarpį nuo 2013 m. spalio 1 d. iki 2013 m. lapkričio 31 d., 2016 m. sausio 29 d. sąskaita faktūra serija AAA Nr. 239 už laikotarpį nuo 2014 m. sausio 31 d. iki 2016 m. sausio 29 d., į kurias įtraukti mokesčiai už elektros energijos tiekimą).
22. Įvertinęs šias aplinkybes, teismas sprendžia, kad, nesant tikslių duomenų apie tai, kaip per ginčo laikotarpį buvo skirstoma suvartota elektros energija patalpų savininkams ir kokiu būdu apskaičiuota susidariusi skola, nebūtų teisinga šią skolą priteisti iš atsakovų proporcingai jų valdomų patalpų daliai. Teismo vertinimu, ieškovės pateikti skaičiavimai, ką iš dalies ir ji pati pripažįsta, yra tik apytikriai, pagrįsti hipotetiniais kriterijais, todėl negali būti pripažinti pagrįstais ir jų pagrindu nustatytas atsakovų prievolės dydis. Tokią teismo išvadą papildomai pagrindžia aplinkybė, kad ieškovė ieškiniu reikalavo iš atsakovų (proporcingai jų patalpų daliai) ir skolos už laikotarpį nuo 2016 m. spalio 29 d. iki 2018 m. sausio 1 d., nors vėliau paaiškėjo, kad už šį laikotarpį atsakovai yra atsiskaitę. Tai rodo, kad ieškovės pateikti skaičiavimai negali būti pripažinti patikimais ir teismas negali jais vadovautis kaip įrodymais skolos dydžiui nustatyti.
23. Remdamasis tuo, kas išdėstyta, teismas konstatuoja, kad susiklosčiusioje situacijoje neįmanoma tiksliai apskaičiuoti atsakovams tenkančios skolos už elektros energiją dydžio, tačiau vien dėl to, kad nepakanka duomenų tiksliai apskaičiuoti atsakovų skolą, jiems neturėtų tekti neigiamos pasekmės priteisiant nepagrįstai didelę skolą, taip pat tai nesudaro pagrindo išvadai, kad atsakovai apskritai neturi mokėti už elektrą. Teismo vertinimu, esant pakankamai duomenų išvadai, kad per ginčo laikotarpį įprastai buvo atsiskaitoma per Bendriją, teisinga ir pagrįsta atsakovų skolos dydį apskaičiuoti remiantis tuo, kaip atsakovams tenkanti suma už elektrą buvo nustatoma atsiskaitant per Bendriją.
24. Atsakovas D. Z. pateikė duomenis, kad jam ir atsakovei J. Z. bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančiose patalpose buvo įrengti trys skaitikliai, jų parodymus jie teikė Bendrijai. Atsakovas pripažįsta, kad skaitikliai nebuvo sertifikuoti, nebuvo įrengti su ieškovės žinia (jo teigimu, įsigyjant patalpas skaitikliai jau buvo įrengti), tačiau skaitiklių parodymus Bendrija priėmė ir jų pagrindu išrašė sąskaitas. Atsakovas pateikė 2013 m. gruodžio 12 d. Bendrijos išrašytą sąskaitą faktūrą serija AAA Nr. 216 už 2013 m. spalio 1 d. – 2013 m. lapkričio 31 d. laikotarpį, kurioje nurodyta, kad už elektros tiekimą atsakovo patalpoms priskaičiuota mokėti 1530,19 Lt, suvartotos elektros energijos kiekis nustatytas pagal trijų atsakovo patalpose esančių skaitiklių parodymus. 2016 m. sausio 29 d. Bendrija išrašė sąskaitą faktūrą serija AAA Nr. 239 už laikotarpį nuo 2014 m. sausio 31 d. iki 2016 m. sausio 29 d., į ją taip pat įtrauktas mokestis už elektros tiekimą pagal skaitiklių parodymus – iš viso 4508,20 Eur (neįskaičius sutarties administravimo mokesčio). Atsakovas taip pat pateikė rašytinius įrodymus apie Bendrijai teiktus skaitiklių parodymus, skaitiklių parodymai sutampa su sąskaitose faktūrose nurodytais rodmenimis, pagal juos apskaičiuotas suvartotos elektros energijos kiekis.
25. Byloje esančius įrodymus teismas įvertina pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais (CPK 185 straipsnio 1 dalis). Kasacinis teismas yra ne kartą pabrėžęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvadą dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daro pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-35/2011; 2011 m. lapkričio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-396/2011; ir kt.). Laisvo įrodymų vertinimo principas reiškia, kad galutinai ir privalomai įrodymai įvertinami atsižvelgiant į įrodymų leistinumą ir sąsajumą bei kitas įrodinėjimo taisykle (CPK 177 straipsnio 4 dalis, 180, 182 straipsniai). Turi būti įvertinama kiekvieno įrodymo įrodomoji reikšmė ir iš įrodymų viseto daroma išvada, kad tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo bei nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas. Tam tikrų faktinių aplinkybių buvimą civilinio proceso tvarka teismas konstatuoja tais atvejais, kai jam nekyla didelių abejonių dėl tų aplinkybių egzistavimo (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-206/2010; kt.). Šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai remiamasi aplinkybėmis, kurių CPK nustatyta tvarka nereikia įrodinėti (CPK 178 straipsnis).
26. Nagrinėjamoje byloje atsakovo pateikti įrodymai apie atsiskaitymo tvarką su Bendrija yra nuoseklūs, iš jų gauti duomenys vienas kitam neprieštarauja, vienas kitą papildo. Teismas pažymi, kad teismo posėdžio metu Bendrijos pirmininkas nepripažino atsakovų patalpose suvartotos elektros energijos apskaitymo pagal jose įrengtų skaitiklių parodymus, taip pat neigė, jog Bendrija gavo ir priėmė skaitiklių parodymus bei išrašinėjo sąskaitas, tačiau nepateikė duomenų, kurie paneigtų atsakovo pateiktus įrodymus. Bendrijos pirmininko pateikti duomenys, kad po Vilniaus apygardos teismo 2017 m. kovo 28 d. nutarties priėmimo Bendrija atšaukė sąskaitas už elektrą (kaip nurodyta Bendrijos 2017 m. balandžio 1 d. rašte – sąskaitos „tikslinamos šalinant iš jų paslaugą – elektros energijos tiekimas“), nėra reikšmingi vertinant ginčo laikotarpiu praktiškai susiklosčiusią atsiskaitymo už elektrą tvarką, nes buvo atlikti vėliau, kita vertus, Bendrijos 2017 m. balandžio 1 d. raštu iš esmės pripažįstama, kad sąskaitos už elektrą buvo išrašytos. Be to, aplinkybė, kad atsakovei V. P. Bendrija taip pat išrašinėjo sąskaitas už elektrą pagal skaitiklių parodymus, papildomai patvirtina atsakovo pateiktų įrodymų patikimumą. Bendrijos pirmininkas taip pat tvirtino, kad sąskaitos nepripažintinos įrodymais, nes išrašytos ne atsakovams kaip fiziniams asmenims, o advokatų kontorai „Z., Z. ir partneriai“, tačiau teismas šiuos teiginius atmeta kaip nepagrįstus, nes iš sąskaitų matyti, kad jos buvo išrašomos už visoms trims atsakovų patalpoms teiktas paslaugas (įskaitant elektros energiją), o tai, kaip konkrečiai sąskaitose įvardytas pirkėjas (kai mokėjimai siejami su konkrečiomis patalpomis), neturi teisinės reikšmės. Įvertinęs byloje pateiktus įrodymus ir remdamasis išdėstytais argumentais, teismas pripažįsta, kad atsakovas įrodė, jog jo ir atsakovės J. Z. patalpose suvartota elektros energija buvo apskaitoma pagal jose įrengtus skaitiklius, nors ir įrengtus be ieškovės žinios, bet naudotus santykiuose su Bendrija paskirstant įvadiniu skaitikliu užfiksuotą suvartotos elektros energijos kiekį (CPK 185 straipsnis).
27. Atsakovo pateikta 2016 m. sausio 29 d. sąskaita faktūra serija AAA Nr. 239 išrašyta už paslaugas už laikotarpį nuo 2014 m. sausio 31 d. iki 2016 m. sausio 29 d., nors pagal skaitiklių parodymus matyti, kad į ją įtraukta ir elektros energija už 2014 m. sausio mėnesį. Ieškovė prašė priteisti iš atsakovų skolą už elektrą už laikotarpį nuo 2014 m. sausio 1 d. iki 2016 m. spalio mėn. Atsakovas nepateikė Bendrijos išrašytos sąskaitos už laikotarpį nuo 2016 m. vasario iki 2016 m. spalio mėn. Teismo vertinimu, konstatavus, kad šiuo atveju teisingiausia atsakovų skolos dydį nustatyti pagal tai, kaip mokėjimai už elektrą buvo paskirstomi santykiuose su Bendrija, tuo pačiu kriterijumi remiantis skola turi būti apskaičiuojama už visą ginčo laikotarpį, t. y. pagal atsakovų skaitiklių, nors ir nesertifikuotų, parodymus. Byloje yra pateikti atsakovų patalpų skaitiklių duomenys bei jų pagrindu atlikti skaičiavimai, iš kurių matyti, kad atsakovų patalpoms tenkanti skola už elektros energiją per laikotarpį nuo 2016 m. vasario mėn. iki 2016 m. rugsėjo mėn. įskaitytinai sudaro 1206,61 Eur. Ieškovė šių skaičiavimų neginčijo, ji tik teikė kitu metodu (pagal atsakovų turimų patalpų proporciją) savo atliktus skaičiavimus, pagal kuriuos atsakovų skola už šį laikotarpį turėtų sudaryti 2363 Eur. Dėl pirmiau nurodytų motyvų teismas šios sumos nepripažįsta pagrįsta ir remiasi atsakovo pateiktais skaičiavimais, kaip labiau atitinkančiais teisingumo kriterijų. Pažymėtina, kad ieškovė savo pateiktoje skolos paskirstymo lentelėje (2018 m. gegužės 25 d. patikslinto ieškinio priedas) atsakovų skolos už 2016 m. spalio mėn. nenurodė, todėl laikytina, kad už šį mėnesį ieškovė skolos nereikalauja.
28. Remiantis tuo, kas išdėstyta, konstatuotina, kad atsakovams tenkanti bendra skola už elektros energiją už laikotarpį nuo 2014 m. sausio iki 2016 m. rugsėjo mėn. įskaitytinai sudaro 5714,81 Eur (4508,20 + 1206,61). Atsižvelgiant į atsakovams priklausančias bendrosios dalinės nuosavybės teisės į patalpas dalis, atsakovui D. Z. tenka 3185,44 Eur, J. Z. – 2529,37 Eur skolos.
29. Atsakovas D. Z. byloje įrodinėjo, kad jis yra atsiskaitęs už elektros energiją su Bendrija, apmokėdamas Bendrijos išrašytą sąskaitą ne tiesiogiai Bendrijai, bet sumokėdamas Bendrijos skolą akcinei bendrovei „Vilniaus vandenys“. Šią aplinkybę atsakovas įrodinėjo pateiktu susirašinėjimu elektroniniu paštu su Bendrija ir AB „Vilniaus vandenys“ atstovais, taip pat išrašais iš banko sąskaitos, iš kurių matyti, kad 2016 m. vasario 15 d., 2016 m. rugpjūčio 3 d., 2017 m. vasario 7 d. pavedimais D. Z. sumokėjo AB „Vilniaus vandenys“ iš viso 4000,68 Eur, mokėjimo paskirtis nurodyta kaip „apmokėjimas už paslaugas pagal sąskaitą Nr. AAA238 (DNSB 998)“. Atsakovas nurodė, kad sąskaitos faktūros serija AAA Nr. 238 neturi ir į bylą pateikti negali, tačiau tai yra ta pati sąskaita kaip ir 2016 m. sausio 29 d. sąskaita faktūra serija AAA Nr. 239, kurią Bendrija išrašė už paslaugas, įskaitant elektros energiją. Atsakovo teigimu, sąskaita faktūra AAA Nr. 238 buvo nepasirašyta, todėl Bendrija išrašė kitą analogišką sąskaitą AAA Nr. 239, kurią jis ir apmokėjo ne tiesiogiai Bendrijai, bet įvykdydamas Bendrijos prievolę AB „Vilniaus vandenys“ pagal susitarimą su Bendrija. Teismas, įvertinęs byloje pateiktus įrodymus ir atsakovo bei Bendrijos pirmininko paaiškinimus, pripažįsta neįrodyta, kad sąskaitos faktūros serija AAA Nr. 238 ir serija AAA Nr. 239 yra viena ir ta pati sąskaita, nes to nepatvirtina nė vienas byloje esantis įrodymas: atsakovo pateiktuose banko sąskaitos išrašuose, atliekant mokėjimus AB „Vilniaus vandenys“, nurodyta tik sąskaita serija AAA Nr. 238, tačiau jos turinys iš jokių bylos duomenų negali būti nustatytas, byloje taip pat nepateikta jokio susitarimo, kuris patvirtintų, kad atsakovo mokėjimai AB „Vilniaus vandenys“ reiškia jo atsiskaitymą su Bendrija už elektrą, informacijos apie atsiskaitymą už elektrą, net ir netiesioginės, nėra ir atsakovo pateiktuose susirašinėjimuose elektroniniu paštu su Bendrija ir AB „Vilniaus vandenys“, taigi joks byloje esantis įrodymas atsakovo teiginių apie atsiskaitymą su Bendrija už elektrą nepatvirtina. Atsakovo atstovo paaiškinimai ir jo nurodyta aplinkybė, kad AB „Vilniaus vandenys“ sumokėta suma (4000,68 Eur) ir 2016 m. sausio 29 d. sąskaitoje faktūroje serija AAA Nr. 239 nurodyta suma už elektrą (4733,61 Eur) yra panašios, nėra pakankami daryti išvadai apie atsiskaitymą už elektrą sumokant Bendrijos skolą AB „Vilniaus vandenys“. Teismas byloje buvo įpareigojęs Bendriją pateikti sąskaitą AAA Nr. 238, tačiau Bendrija nurodė, kad jos neturi, taigi nebuvo pagrindo pakartotinai reikalauti pateikti šį įrodymą. Pažymėtina, kad įrodinėjimo našta saisto visų pirma šalis – ieškovę ir atsakovus, ir joms tenka įrodinėjimo pareigos neįvykdymo procesinės pasekmės (CPK 178 straipsnis). Bendrija šioje byloje dalyvauja kaip trečiasis asmuo. Tačiau tai neužkerta kelio atsakovui, manančiam, kad Bendrija nepagrįstai praturtėjo jo sąskaita, pareikšti savarankišką reikalavimą Bendrijai kitoje civilinėje byloje.
30. Remiantis tuo, kas išdėstyta, konstatuotina, kad atsakovai neįrodė, jog už ginčo laikotarpiu suvartotą elektros energiją yra atsiskaitę, todėl ieškovės reikalavimas tenkinamas iš dalies ir jai priteistina iš atsakovo D. Z. 3185,44 Eur, o iš atsakovės J. Z. – 2529,37 Eur skolos už jiems priklausančioms patalpoms, esančioms (duomenys neskelbtini), tiektą elektros energiją per laikotarpį nuo 2014 m. sausio 1 d. iki 2016 m. rugsėjo 30 d.
Dėl procesinių palūkanų.
31. Ieškovė prašo priteisti jai iš atsakovų 6 procentus metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
32. CK 6.37 straipsnyje nurodyta, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Šios palūkanos dar vadinamos procesinėmis palūkanomis. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, kad nors pareiga mokėti procesines palūkanas yra nustatyta įstatymo, procesinės palūkanos skaičiuojamos tik esant kreditoriaus prašymui jas skaičiuoti. Taigi, procesinėms palūkanoms skaičiuoti ir priteisti būtinos dvi pagrindinės sąlygos: bylos iškėlimo teisme faktas (CK 6.37 straipsnio 2 dalis) ir kreditoriaus raštu pareikštas reikalavimas priteisti procesines palūkanas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 17 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-668-915/2015, 2017 m. liepos 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-325-684/2017). Bendroji norma, nustatanti palūkanų už pinigines prievoles dydį, yra įtvirtinta CK 6.210 straipsnio 1 dalyje, kurioje nurodyta, kad terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. CK 6.210 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad tais atvejais, kai abi sutarties šalys yra verslininkai ar privatūs juridiniai asmenys, tai už termino praleidimą mokamos šešių procentų dydžio metinės palūkanos. Kadangi atsakovai yra fiziniai asmenys ir ieškovė nepateikė duomenų, kad jie šalių santykiuose laikytini verslininkais, tai atsakovams CK 6.210 straipsnio 2 dalyje nustatyta 6 procentų palūkanų norma negali būti taikoma, todėl ieškinio reikalavimas dėl 6 procentų procesinių palūkanų priteisimo tenkinamas iš dalies ir ieškovei iš atsakovų priteisiama 5 procentai metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2017 m. gruodžio 11 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Dėl bylinėjimosi išlaidų.
33. Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 98 straipsnio 2 dalis).
34. Pažymėtina, kad ieškovė pradiniu ieškiniu prašė priteisti iš atsakovų iš viso 12 848,77 Eur, už šį reikalavimą ji sumokėjo 289 Eur žyminio mokesčio. Patikslintu ieškiniu reikalavimai atsakovams buvo sumažinti iki bendros 12 482,72 Eur sumos. Už tokį turtinį reikalavimą mokėtinas 281 Eur žyminis mokestis. Taigi, ieškovė yra sumokėjusi 8 Eur žyminio mokesčio daugiau nei yra būtina pagal patikslinto ieškinio reikalavimus. CPK 87 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyta, kad sumokėtas žyminis mokestis arba jo dalis grąžinami, kai sumokėta daugiau žyminio mokesčio, negu numato įstatymai. Atsižvelgiant į tai, ieškovei grąžintina 8 Eur žyminio mokesčio dalis (CPK 87 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 5 dalis).
35. Teismo sprendimu patenkinta 45,78 proc. patikslinto ieškinio reikalavimų. Taikant šią proporciją ieškovei ir atsakovams padalijamos ieškovės patirtos bylinėjimosi išlaidos – 281 Eur žyminio mokesčio, priteisiant ieškovei iš atsakovo D. Z. 71,87 Eur žyminio mokesčio, o iš atsakovės J. Z. – 56,76 Eur žyminio mokesčio.
36. Šioje byloje yra pagrindas konstatuoti, kad atsakovų pasyvumo priežastys, lėmusios 2020 m. gruodžio 8 d. sprendimo už akių priėmimą, buvo nesvarbios, tai yra nustatyta ir šioje byloje priimta Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. rugsėjo 16 d. nutartimi, kuria patenkintas atsakovo D. Z. pareiškimas dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo. Atsižvelgiant į tai, atsakovui D. Z. iš ieškovės nepriteisiama dalis žyminio mokesčio, sumokėto už pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, proporcinga atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 288 straipsnio 7 dalis). Remiantis tais pačiais argumentais, procesinių dokumentų įteikimo išlaidos, susidariusios iki Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 8 d. sprendimo už akių priėmimo, iš viso 196,82 Eur, priteisiamos valstybei iš atsakovų lygiomis dalimis po 98,41 Eur (CPK 96 straipsnio 5 dalis).
37. Nagrinėjant bylą pagal pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, patirta 51,83 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidų, jos valstybei priteisiamos pagal patenkintų ir atmestų ieškinio reikalavimų proporciją: iš ieškovės – 28,10 Eur, iš atsakovų – po 11,86 Eur. Taigi iš viso šioje byloje valstybei iš ieškovės priteisiama 28,10 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidų, iš atsakovų lygiomis dalimis – po 110,27 Eur (CPK 96 straipsnis).
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 87, 93, 96, 259, 260, 270 straipsniais,
nusprendžia:
patikslintą ieškinį patenkinti iš dalies.
Priteisti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Ignitis“ (j. a. k. 303383884) iš atsakovo D. Z. (a. k. (duomenys neskelbtini) 3185,44 Eur (tris tūkstančius šimtą aštuoniasdešimt penkis eurus 44 ct) skolos, 5 (penkis) procentus metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme (2017 m. gruodžio 11 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 71,87 Eur (septyniasdešimt vieną eurą 87 ct) bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.
Priteisti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Ignitis“ (j. a. k. 303383884) iš atsakovės J. Z. (a. k. (duomenys neskelbtini) ) 2529,37 Eur (du tūkstančius penkis šimtus dvidešimt devynis eurus 37 ct) skolos, 5 (penkis) procentus metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme (2017 m. gruodžio 11 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 56,76 Eur (penkiasdešimt šešis eurus 76 ct) bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.
Kitą ieškinio dalį atmesti.
Priteisti valstybei iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Ignitis“ (j. a. k. 303383884) 28,10 Eur (dvidešimt aštuonis eurus 10 ct) bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.
Priteisti valstybei iš atsakovo D. Z. (a. k. (duomenys neskelbtini) 110,27 Eur (vieną šimtą dešimt eurų 27 ct) bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.
Priteisti valstybei iš atsakovės J. Z. (a. k. (duomenys neskelbtini)) 110,27 Eur (vieną šimtą dešimt eurų 27 ct) bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.
Išaiškinti ieškovei ir atsakovams, kad suma, priteista valstybei, turi būti įmokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos sąskaitą. Įmokos kodas 5660. Sumokėjus bylinėjimosi išlaidų atlyginimą valstybei, būtina nedelsiant pateikti teismui tai patvirtinančius įrodymus.
Grąžinti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Ignitis“ (j. a. k. 303383884) 8 Eur (aštuonis eurus) žyminio mokesčio (mokėjimo užduoties kodas ZJ10962), išaiškinant, kad žyminį mokestį grąžina Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.
Teisėja Lina Navickytė