Administracinė byla Nr. A-1445-756/2018

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00071-2017-1

Procesinio sprendimo kategorija 20.2.3.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2018 m. birželio 20 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko, Arūno Dirvono ir Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. B. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. kovo 10 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo V. B. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I.

1. Pareiškėjas V. B. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą su skundu, prašydamas iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo (toliau – ir Lukiškių TI-K), priteisti 2 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.
2. Pareiškėjas skunde nurodė, kad nuo 2015 metų rugsėjo mėnesio iki 2016 m. rugpjūčio mėnesio Lukiškių TI-K buvo laikomas perpildytose kamerose antisanitarinėmis žmogaus garbę ir orumą pažeidžiančiomis sąlygomis. Kamerose buvo drėgna, buvo pelėsio, apšvietimas neatitiko reikalavimų. Dėl ploto trūkumo kamerose nebuvo galimybės pavalgyti atsisėdus prie stalo. Be to, iš kamerose esančio tualeto visą parą sklido nemalonūs kvapai, dėl to pareiškėją dažnai pykindavo, atsirasdavo kitų virškinimo sutrikimų. Dėl tokių kalinimo sąlygų pareiškėjas patyrė skaudžių dvasinių išgyvenimų, suprastėjo jo sveikata bei psichologinė būklė.
3. Pareiškėjas 2017 m. vasario 9 ir 24 d. prašymuose teismui papildomai nurodė, jog Lukiškių TI-K kameroje Nr. 123 nuo 2015 m. rugsėjo 10 d. penkias dienas buvo laikomas ne vienas, o kartu su dar dviem asmenimis, 2015 m. rugsėjo 15 ir 17 d. kameroje Nr. 366 pareiškėjas taip pat buvo laikomas ne vienas, Lukiškių TI-K pateikė neteisingus duomenis ir dėl daugumoje kitų Lukiškių TI-K kamerų laikomų asmenų skaičiaus. Be to, naudojantis tualetu, pareiškėjui nebuvo užtikrintas privatumas.   
4. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Lukiškių TI-K, atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė jį atmesti.
5. Nurodė, kad pareiškėjui tekęs plotas kamerose ne visuomet neatitiko minimalių ploto reikalavimų, be to, dalį pareiškėjo nurodyto laikotarpio jo nebuvo Lukiškių TI-K. Atsiradus galimybei, nuteistieji, kurių laikymo sąlygos ne visiškai atitinka nustatytus reikalavimus, perkeliami į laisvesnes kameras. Lukiškių TI-K kameros yra vėdinamos natūraliai per langą. Lukiškių TI-K administracija iš suimtųjų ir nuteistųjų nuolat reikalauja palaikyti švarą kamerose, tam jiems išduodamas reikalingas inventorius ir priemonės. Lukiškių TI-K yra sudaręs paslaugų teikimo sutartį su vabzdžių ir graužikų naikinimo darbus atliekančia įmone. Kamerų remontas atliekamas pagal iš anksto suderintą planą ir turimus finansinius resursus. Kamerose, kuriose yra 2–4 lovos, įrengti stalai su dviem pasukamomis kėdėmis, atitinkamo dydžio stalas ir du suolai yra tose kamerose, kuriose yra daugiau nei keturios lovos. Sanitariniai įrenginiai nuo likusio kameros ploto yra atitverti 1,5 m aukščio sienele, toks sanitarinio mazgo įrengimas atitinka nustatytus reikalavimus, kurie nenustato durelių tualetuose įrengimo.

II.

6. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2017 m. kovo 10 d. sprendimu pareiškėjo skundą tenkino iš dalies – priteisė pareiškėjui iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių TI-K, 30 Eur neturtinės žalos atlyginimą, kitą pareiškėjo skundo dalį atmetė kaip nepagrįstą.
7. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad pareiškėjas prie skundo nepridėjo jokių duomenų, todėl teismas rėmėsi Lukiškių TI-K pateiktais duomenimis. Pareiškėjo teiginius, kad 2015 m. rugsėjo 10 d. kameroje Nr. 123 jis buvo laikomas ne vienas, teismas vertino kaip nepagrįstus. Teismas sprendė neturintis pagrindo abejoti Lukiškių TI-K pateiktais duomenimis, pažymėjo, jog pareiškėjas jokio skundo dėl netinkamai nurodytų laikomų asmenų skaičiaus Lukiškių TI-K administracijai nepateikė, o jo nurodytos aplinkybės negali paneigti Lukiškių TI-K pateiktų duomenų, kurie yra tokie patys kaip ir pareiškėjo prie atsiliepimo pateiktame Lukiškių TI-K atsiliepime.
8. Teismas nustatė, kad pareiškėjas ginčui aktualiu laikotarpiu 6 paras buvo laikomas pažeidžiant nustatytą minimalaus kameros ploto, turinčio tekti vienam asmeniui, reikalavimą
   (3,6 kv. m). Atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes, teismas darė išvadą, jog kiti pareiškėjo nurodyti nepatogumai kameroje (baldai, negalėjimas sėdėti prie stalo) yra neišvengiamai susiję su per mažu kamerų plotu. Reikalavimo, kad baldai nebūtų įskaityti į bendrą kameros plotą, teisės aktai nenustato.
9. Pareiškėjo argumentus, kad kameroje sklido nemalonus kvapas, pirmosios instancijos teismas vertino kaip abstrakčius, pažymėjo, jog atskira vėdinimo sistema veikiančiame Lukiškių TI-K neturėjo būti įrengta. Lukiškių TI-K yra eksploatuojamas, o neatlikus kapitalinio remonto, atskiros vėdinimo sistemos įrengti nėra galimybių. Kameros yra vėdinamos per langus, o Vilniaus visuomenės sveikatos centras, atlikęs patikrinimus, pažeidimų nenustatė. Pareiškėjo teiginius, kad kamerose buvo drėgna, tamsu, veisėsi pelėsis, teismas taip pat laikė nepagrįstais, nes jų pareiškėjas neindividualizavo, pažeidimus nurodė abstrakčiai, jokių duomenų, kad dėl nurodytų pažeidimų kreipėsi į administraciją, nepateikė. Vilniaus visuomenės sveikatos centras pareiškėjo nurodytų pažeidimų nenustatė. Pirmosios instancijos teismas taip pat akcentavo, jog nustačius pažeidimus, Lukiškių TI-K stengiasi kuo greičiau juos pašalinti, o remontas atliekamas pagal poreikį ir finansines galimybes, Lukiškių TI-K atliekami kenkėjų naikinimo darbai.
10. Pirmosios instancijos teismas nesutiko su pareiškėjo teiginiais, kad atliekant gamtinius reikalus buvo ribojamas jo privatumas, kadangi tam tikri kalinamųjų ir suimtųjų privatumo apribojimai ir su tuo susiję nepatogumai yra neišvengiami, o absoliutus pareiškėjo privatumo užtikrinimas yra objektyviai negalimas.
11. Įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, t. y. kad pareiškėjas 6 paras, iš jų 5 paras nežymiai pažeidus ploto reikalavimą (vienam asmeniui teko 3,59 kv. m kameros ploto), buvo laikomas pažeidžiant esminę kalinimo sąlygą – nustatytą minimalų kameros ploto, turinčio tekti vienam asmeniui, reikalavimą, pirmosios instancijos teismas darė išvadą, jog tokios kalinimo sąlygos jam neišvengiamai sukėlė sunkumų, nepatogumų, dėl kurių jis galėjo patirti papildomus neigiamus dvasinius išgyvenimus, papildomą diskomfortą, teisės aktais garantuotos minimalios gyvenimo kokybės pablogėjimą, kurių nebūtų patyręs, jei būtų buvęs laikomas teisės aktų nustatytomis sąlygomis, ir taip buvo pažeistos jo neturtinės teisės. Teismas konstatavo, kad dėl šių aplinkybių egzistuoja pagrindas priteisti pareiškėjui neturtinės žalos atlyginimą pinigais, kadangi netinkamos kalinimo sąlygos pareiškėjui kėlė diskomfortą ir psichologinę kančią bei sumenkino jo žmogiškąjį orumą. Pareiškėjas skunde jokių išskirtinių nusiskundimų sveikata nenurodė ir šioms aplinkybėms pagrįsti duomenų nepateikė, todėl teismas sprendė, kad pareiškėjui priteistina  30 Eur  neturtinei žalai atlyginti.

III.

12. Pareiškėjas V. B. pateikė apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. kovo 10 d. sprendimo, prašo jį peržiūrėti ir priimti naują sprendimą.
13. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas priėmė neteisingą sprendimą, nes neatsižvelgė į pareiškėjo paaiškinimus, kad Lukiškių TI-K į bylą pateikė melagingą medžiagą. Pareiškėjo teigimu, jis pirmosios instancijos teismui pateikė įrodymus, kad Lukiškių TI-K kameroje Nr. 123 jis buvo kalinamas ne vienas, tačiau teismas į juos neatsižvelgė. Nuo 2015 m. rugsėjo 10 d. kameroje Nr. 123 keturias paras pareiškėjas buvo kalinamas su dar dviem ir vieną parą – su trimis asmenimis.
14. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Lukiškių TI-K, atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą prašo jį atmesti.
15. Nurodo, jog nėra jokio teisinio pagrindo pripažinti, kad pareiškėjas patyrė dvasinę skriaudą, neigiamus išgyvenimus, stresą, pareiškėjas taip pat nepateikė įrodymų, patvirtinančių neturtinės žalos atsiradimą.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV.

16. Pareiškėjas skunde pirmosios instancijos teismo prašė priteisti 2 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą. Patirtą neturtinę žalą pareiškėjas kildino iš Lukiškių TI-K neteisėtų veiksmų, laikant pareiškėją patalpose, kuriose nebuvo užtikrintas minimalus asmeniui tenkantis plotas, taip pat neužtikrinant higienos sąlygų, kadangi patalpose esą buvo tamsu ir drėgna, jose buvo pelėsio, nebuvo įrengta pakankamai baldų, iš sanitarinio mazgo nuolat sklido nemalonus kvapas, be to, nebuvo užtikrinamas privatumas juo naudojantis. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime nustatęs, kad pareiškėjo teisė į minimalų asmeniui tenkantį gyvenamosios kameros plotą buvo pažeista 6 paras, taip pat konstatavęs, jog kiti pareiškėjo nurodyti pažeidimai nepasitvirtino, pareiškėjo skundą tenkino iš dalies – priteisė jam 30 Eur neturtinės žalos atlyginimą.
17. Pareiškėjas pateikė apeliacinį skundą, kuriame teigia, kad pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į pareiškėjo paaiškinimus bei pateiktus įrodymus, kad Lukiškių TI-K į bylą pateikė melagingą medžiagą, t. y. neįvertino visų bylos aplinkybių, kurios turėjo reikšmės neturtinės žalos nustatymui. Pareiškėjo teigimu, minimalus gyvenamosios patalpos plotas jam nebuvo užtikrintas ilgesnį nei nustatė pirmosios instancijos teismas laikotarpį, nes 2015 m. rugsėjo 10 d. bei 2015 m. rugsėjo 15  ir 17 d. kamerose Nr. 123 ir Nr. 366 pareiškėjas buvo kalinamas ne vienas, be to, Lukiškių TI-K teismui pateikė neteisingą informaciją ir apie kitose kamerose laikytų asmenų skaičių.
18. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra išaiškinęs, jog konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 56 straipsnio 1 dalį įrodymai byloje yra visi faktiniai duomenys, priimti bylą nagrinėjančio teismo ir kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybių, pagrindžiančių proceso šalių reikalavimus bei atsikirtimus, ir kitokių aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra. Pagal ABTĮ 80 straipsnio 1 dalį teisėjai, nagrinėdami administracines bylas, privalo aktyviai dalyvauti tiriant įrodymus, nustatant visas bylai svarbias aplinkybes ir visapusiškai, objektyviai jas ištirti.
19. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija įvertinusi byloje surinktą medžiagą sprendžia, jog nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas tinkamai neišanalizavo ir neįvertino aplinkybių, susijusių su pareiškėjo buvimo Lukiškių TI-K sąlygomis, kurios turi esminės reikšmės, sprendžiant dėl pareiškėjui priteistinos neturtinės žalos dydžio.
20. Iš Lukiškių TI-K pateiktos medžiagos matyti, kad 2015 m. rugsėjo 10 d. pareiškėjas Lukiškių TI-K kameroje Nr. 123, taip pat 2015 m. rugsėjo 15 ir 17 d. kameroje Nr. 366 buvo laikomas vienas. Nesutikdamas su šiais atsakovo pateiktais duomenimis, pareiškėjas Vilniaus apygardos administraciniam teismui nurodė, kad minėtais laikotarpiais kamerose buvo laikomas su dar 1–2 asmenimis. Pagrįsdamas šiuos savo teiginius pareiškėjas pirmosios instancijos teismui pateikė Lukiškių TI-K kitoje administracinėje byloje Nr. I-7748-331/2016 pagal A. R. skundą Vilniaus apygardos administraciniam teismui teiktus duomenis, iš kurių matyti, kad 2015 m. rugsėjo 10 d. kameroje Nr. 123 bei 2015 m. rugsėjo 15 ir 17 d. kameroje Nr. 366 buvo laikomas  tik 1 asmuo (šie pareiškėjo Vilniaus apygardos administraciniam teismui pateikti duomenys sutampa su teismų informacinėje sistemoje „Liteko“ esančiais administracinės bylos Nr. I-7748-331/2016 duomenimis). Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo teiginius dėl atsakovo pateiktų duomenų neatitikimo tikrovei vertino kritiškai, pažymėjo, jog pareiškėjo nurodytos aplinkybės negali paneigti Lukiškių TI-K pateiktų duomenų, kurie yra tokie patys kaip ir pareiškėjo prie atsiliepimo pateiktame Lukiškių TI-K atsiliepime. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija su tokiu byloje pateiktų įrodymų vertinimu nesutinka.
21. Vertindama Lukiškių TI-K nagrinėjamoje administracinėje byloje, taip pat administracinėje byloje Nr. I-7748-331/2016 pateiktus duomenis apie kamerose Nr. 123 bei Nr. 366 2015 m. rugsėjo 10, 15 ir 17 d. kalėjusių asmenų skaičių, teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad remiantis šiais duomenimis, aptariamais laikotarpiais minėtose kamerose buvo laikomas tik 1 asmuo, nors 2015 m. rugsėjo 10, 15 ir 17 d. Lukiškių TI-K kamerose buvo kalinamas tiek V. B., tiek A. R. Taigi Lukiškių TI-K nagrinėjamoje byloje arba administracinėje byloje Nr. I-7748-331/2016 akivaizdžiai pateikė netikslius (neteisingus) duomenis, tačiau pirmosios instancijos teismas šių aplinkybių nesiaiškino, neprašė Lukiškių TI-K pateikti su tuo susijusius paaiškinimus bei patikslintą informaciją apie asmenų, kalintų kartu su pareiškėju, skaičių minėtose kamerose. Byloje nesant tikslių duomenų apie Lukiškių TI-K kameras Nr. 123 ir Nr. 366, kuriose 2015 m. rugsėjo 10, 15 ir 17 d. buvo laikomas pareiškėjas, nėra galimybės patikrinti, ar pareiškėjui būnant šiose patalpose minimalus gyvenamosios kameros plotas ir (ar) kiti reikalavimai jose atitiko teisės aktuose nustatytas normas, o šių aplinkybių vertinimas yra reikšmingas sprendžiant dėl pareiškėjui priteistinos žalos dydžio.
22. Nagrinėjamu atveju taip pat pažymėtina, kad pareiškėjas pirmosios instancijos teismui, be kita ko, buvo nurodęs, jog tikrovės neatitinka ir kiti Lukiškių TI-K pateikti duomenys, tačiau nedetalizavo, kurie tai duomenys. Atsižvelgiant į tai, kad byloje jau yra pateikti abejonių keliantys Lukiškių TI-K duomenys apie kamerose Nr. 123 bei Nr. 366 kalėjusių asmenų skaičių, šie pareiškėjo teiginiai taip pat turėtų būti patikrinti. Pirmosios instancijos teismas šių pareiškėjo nurodytų aplinkybių nesiaiškino, neprašė pareiškėjo patikslinti, kurių Lukiškių TI-K kamerų ir kurių laikotarpių duomenys tariamai neatitinka tikrovės bei kiek asmenų jose buvo kalinama, nors šie duomenys, kaip minėta, reikšmingi sprendžiant dėl neturtinės žalos atlyginimo bei jos dydžio.  

44. Įvertinusi nustatytas aplinkybes bei išanalizavusi administracinėje byloje esančius įrodymus, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sprendžia, kad byloje nėra pakankamai įrodymų, kurių pagrindu būtų galima daryti visapusiškai pagrįstą išvadą, kokią ginčo laikotarpio dalį pareiškėjas Lukiškių TI-K buvo laikomas galbūt pažeidžiant nustatytas kalinimo sąlygas. Pirmosios instancijos teismas nesurinko visų bylai reikšmingų įrodymų, jų neištyrė bei neįvertino, todėl teismo padarytos išvados dėl byloje kilusio ginčo yra grindžiamos nevisapusiškais duomenimis ir negali būti pripažintos objektyviomis (ABTĮ 80 str. 1 d.), o tai sudaro kliūtis ir apeliacinės instancijos teismui priimti teisingą sprendimą. Pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teismas tikrina priimto pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą bei pagrįstumą, o pirmosios instancijos teismas privalo išsamiai, visapusiškai ir objektyviai ištirti ir įvertinti konkrečios bylos faktus, atskleisti bylos esmę ir sprendimu nustatyti, ar pareiškusio skundą asmens teisės ir įstatymų saugomi interesai pažeisti ir kokiu teisiniu būdu bei kokia apimtimi gintini. Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui teisiškai įvertinus reikšmingus faktinius duomenis, kurie nebuvo tinkamai tirti bei vertinti pirmosios instancijos teisme, būtų pažeista proceso šalies teisė į apeliaciją, o tai lemtų teisės bent kartą apskųsti nepalankų teismo sprendimą instancine teismų sprendimų kontrolės tvarka pažeidimą.

45. Kadangi nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas neišnagrinėjo visų teisinių ir faktinių klausimų (ABTĮ 86 str.), nesurinko įrodymų ir dėl to nebuvo visapusiškai ir objektyviai ištirti ir įvertinti nagrinėjamos bylos faktai, atskleista bylos esmė, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas negali būti paliktas galioti. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, pirmosios instancijos teismo priimtas sprendimas naikintinas, o dėl anksčiau nurodytų priežasčių byla grąžintina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Remdamasi išdėstytais argumentais ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 4 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

Pareiškėjo V. B. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. kovo 10 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai                                                        Audrius Bakaveckas

Arūnas Dirvonas

Vaida Urmonaitė-Maculevičienė