Baudžiamoji byla Nr. 2K-63/2013

Teisminio proceso Nr. 1-50-9-00021-2011-2

Procesinio sprendimo kategorijos:

1.1.8.1.2.  (S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2013 m. sausio 29 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Vytauto Piesliako, Vladislovo Ranonio ir pranešėjo Alvydo Pikelio,

sekretoriaujant Linai Baužienei,                                                           

dalyvaujant prokurorui Gedgaudui Norkūnui, gynėjui, advokatui Romualdui Mikliušui,                            

teismo posėdyje kasacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos skyriaus tyrimo departamento prokuroro Gedgaudo Norkūno kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. liepos 4 d. nuosprendžio nuteistojo A. R. baudžiamojoje byloje.

Panevėžio apygardos teismo 2012 m. vasario 23 d. nuosprendžiu A. R. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 265 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu vieneriems metams  šešiems mėnesiams, 253 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu  penkeriems metams; vadovaujantis 63 straipsnio 1, 4 dalimis, bausmės subendrintos iš dalies sudedant ir paskirta galutinė subendrinta  bausmė  – laisvės atėmimas šešeriems metams. Bausmę paskirta atlikti pataisos namuose. A. R. dėl kaltinimų pagal BK  262 straipsnį ir 231 straipsnio 2 dalį išteisintas, nepadarius veikų, turinčių šių nusikaltimų požymių.

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. liepos 4 d. nuosprendžiu Panevėžio apygardos teismo 2012 m. vasario 23 d. nuosprendis pakeistas: A. R. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažinta tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 253 straipsnio 2 dalyje, ir nuoširdžiai gailisi; vadovaujantis BK 54 straipsnio 3 dalimi, pagal BK 253 straipsnio 2 dalį paskirta penkerių metų laisvės atėmimo bausmė sumažinta iki vienerių metų, bausmę paskirta atlikti pataisos namuose. A. R. pagal BK 265 straipsnio 1 dalį išteisintas, nepadarius veikos, turinčios šio nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Panaikinta nuosprendžio dalis dėl bausmių subendrinimo pagal BK 63 straipsnio 1, 4 dalis. Kita nuosprendžio dalis palikta nepakeista.

Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo A. Pikelio pranešimą, prokuroro, prašiusio kasacinį skundą tenkinti, paaiškinimų,                                  

n u s t a t ė :

A. R. nuteistas už tai, kad 2011 m. balandžio 10 d. Panevėžio rajone, prie (duomenys neskelbtini) kaimo esančiame miške, surado ir taip neturėdamas leidimo įgijo didelį kiekį – 404 vienetus pramoninės gamybos šaudmenų, juos tą pačią dieną neteisėtai gabeno iš suradimo vietos į namus Panevėžio rajone, (duomenys neskelbtini) kaime, kur laikė iki 2011 m. balandžio 12 d. 14.12 val., kai juos kratos metu surado ir paėmė policijos pareigūnai.

Kasaciniu skundu prokuroras prašo pakeisti Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. liepos 4 d. nuosprendžio dalį, kurioje A. R. bausmė pagal BK 253 straipsnio 2 dalį paskirta vadovaujantis BK 54 straipsnio 3 dalimi, ir palikti galioti Panevėžio apygardos teismo 2012 m. vasario 23 d.  nuosprendžio dalį, kurioje A. R. pagal BK 253 straipsnio 2 dalį paskirta penkerių metų laisvės atėmimo bausmė.

Kasaciniame skunde prokuroras nurodo, kad apeliacinės instancijos teismas, skirdamas bausmę A. R. pagal BK 253 straipsnio 2 dalį, nesant pagrindo taikė BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas, todėl netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą. Prokuroras pažymi, kad, taikydamas BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas ir skirdamas  švelnesnę, negu straipsnio sankcijoje numatyta, bausmę, teismas turi nurodyti išimtines aplinkybes, dėl kurių straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas asmeniui už nusikalstamos veikos padarymą aiškiai prieštarautų teisingumo principui; be to, taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas galima, kai nėra BK 62 straipsnyje nurodytų pagrindų (kasacinės nutartys Nr. 2K-39/2009, 2K-84/2009, 2K-3/2010, 2K-128/2011 ir kt.). Prokuroras nurodo, kad aplinkybės, kurias apeliacinės instancijos teismas vertino taikydamas BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas, o būtent tai, jog A. R. prisipažino ir nuoširdžiai gailisi, yra jaunas, turi nuolatinę gyvenamąją vietą, gyvenamosios vietos seniūnija duomenų apie nuteistojo elgesį neturi, registruotas darbo biržoje, nors anksčiau teistas, tačiau teistumai išnykę, baustas administracine tvarka, yra ūkininkas, plėtoja verslą, turi įsipareigojimus kredito įstaigoms, apibūdina nuteistojo asmenybę ir į jas atsižvelgtina individualizuojant bausmę. Šis teismas sprendimą skirti švelnesnę, negu straipsnio sankcijoje numatyta, bausmę, grindė neturinčiomis įtakos atsakomybei pagal BK 253 straipsnio 2 dalį bei nesudarančiomis pagrindo švelninti nuteisėtojo teisinę padėtį aplinkybėmis, susijusiomis su šaudmenų laikymo laikotarpiu, gabenimo atstumu ir tuo, kad neteisėtas disponavimas šaudmenimis nesukėlė žalingų padarinių. Prokuroras atkreipia dėmesį, kad BK 253 straipsnio 1 ir 2 dalyse numatytų nusikalstamų veikų pavojingumas diferencijuojamas pagal kitus požymius – šaunamųjų ginklų kiekį, sprogmenų bei šaudmenų kiekį ir galią. Prokuroras pažymi, kad paskirtąja bausme siekiant teisingumo principo įgyvendinimo (BK 41 straipsnio 2 dalies 5 punktas), negali būti ignoruojamos ar neįvertinamos dėl nusikaltimo prarastos vertybės, jų svarba, vieta vertybių hierarchijoje. Kai teismo sprendimu paskiriama pernelyg švelni, veikos pavojingumo, jos padarinių, kaltininko asmenybės neatitinkanti bausmė, formuojama nuomonė, kad teismai nevienodai, šališkai saugo atskirų baudžiamųjų teisinių santykių subjektų interesus. Prokuroras daro išvadą, kad apeliacinės instancijos teismas nenurodė ir baudžiamojoje byloje nenustatyta išimtinių aplinkybių, dėl kurių straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas A. R. aiškiai prieštarautų teisingumo principui.

Kasacinis skundas atmestinas.

Dėl BK 54 straipsnio 3 dalies taikymo

Konstitucinis Teismas yra pažymėjęs, kad „Konstitucijoje įtvirtintas teisingumo principas, taip pat nuostata, kad teisingumą vykdo teismai, reiškia, kad konstitucinė vertybė yra ne pats sprendimo priėmimas teisme, nes konstitucinė teisingumo samprata suponuoja ne formalų, nominalų teismo vykdomą teisingumą ir ne išorinę teismo vykdomo teisingumo regimybę bet būtent teisingo sprendimo priėmimą. Kaip ne kartą konstatuota Konstitucinio Teismo aktuose, vien formaliai teismo vykdomas teisingumas nėra tas teisingumas, kurį įtvirtina, saugo ir gina Konstitucija“ (Konstitucinio Teismo 2006 m. rugsėjo 21 d., 2008 m. sausio 21 d., 2011 m. sausio 31 d., 2012 m. rugsėjo 25 d. nutarimai).

Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje pažymėta, kad konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja ir tai, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, jos turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti; tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas) (Konstitucinio Teismo 2000 m. gruodžio 6 d., 2001 m. spalio 2 d., 2004 m. sausio 26 d., 2005 m. lapkričio 3 d., 2005 m. lapkričio 10 d., 2008 m. sausio 21 d., 2008 m. kovo 15 d., 2008 m. rugsėjo 17 d. 2009 m. balandžio 10 d. nutarimai).

BK 54 straipsnio 1 dalyje nustatyti bendrieji bausmių skyrimo pagrindai. Teismas skiria bausmę pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikosi šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad, skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Švelnesnė, negu straipsnio sankcijoje numatyta, bausmė skiriama tik esant BK 62 straipsnio 1 ar 2 dalyse arba 54 straipsnio 3 dalyje nurodytiems pagrindams. BK 54 straipsnio 3 dalyje numatyta priemonė, kuri taikoma, kai išskirtinės veikos aplinkybės eliminuoja teismo galimybę nusikaltimą padariusiam asmeniui paskirti teisingą bausmę. Bausmės teisingumo principas - vienas pagrindinių bausmės skyrimo principų, įtvirtintų baudžiamajame įstatyme. Bausmė yra teisinga tada, kai ji atitinka padarytos nusikalstamos veikos ir kaltininko asmenybės pavojingumą.

BK 253 straipsnis numato baudžiamąją atsakomybę už neteisėtą disponavimą šaunamaisiais ginklais, šaudmenimis, sprogmenimis ar sprogstamosiomis medžiagomis. Nustatinėjant BK 253 straipsnyje numatytą neteisėtumo požymį, nepakanka formalaus konstatavimo, kad disponavimo BK 253 straipsnyje išvardytais objektais tvarka yra pažeista. Baudžiamoji atsakomybė pagal BK 253 straipsnį gali būti taikoma tik tuo atveju, kai disponavusio nurodytais objektais asmens elgesio neteisėtumas siekia būtiną baudžiamosios atsakomybės taikymui pavojingumo laipsnį (kasacinė nutartis Nr. 2K-P-178/2012). BK 253 straipsnio 2 dalies  sankcija numato laisvės atėmimą nuo ketverių iki aštuonerių metų. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad įvertinus BK 253 straipsnio 2 dalies sankcijos vidurkį (šešeri metai laisvės atėmimo), neteisėtas disponavimas dideliu kiekiu šaudmenų pagal pavojingumą prilygsta ar net laikomas pavojingesniu už tokias veikas kaip plėšimas (BK 180 straipsnio 1-3 dalys), turto prievartavimas (BK 181 straipsnio 1-3 dalys), orlaivio, laivo ar stacionarios platformos kontinentiniame šelfe užgrobimas (BK 251 straipsnio 2 dalis) ir kiti sunkūs nusikaltimai. Formaliai taikant šio straipsnio nuostatas gali būti iš esmės vienodai nuteisti asmenys už didelį kiekį galingų kovinės paskirties ginklų, šaudmenų, sprogstamųjų medžiagų bei sprogmenų įgijimą, laikymą, nešiojimą, gabenimą ar realizavimą, kurie gali kelti didelį pavojų visuomenės saugumui, ir už didelį kiekį (skaičių) mažo kalibro šovinių, kurie patys, be ginklo, nekelia didesnės grėsmės visuomenės saugumui, įgijimą, laikymą, nešiojimą, gabenimą ar realizavimą. Toks teisinis reguliavimas ir teisingumo vykdymo standartas, kai skiriamos panašaus dydžio bausmės už skirtingo pavojingumo veikas neatitiktų Konstitucijos nuostatų, kurios išaiškintos Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje ir BK įtvirtinto teisingumo principo.

Įstatymų leidėjas, nustatęs sankciją už nusikalstamą veiką, kartu įstatyme nustatė ir tokį teisinį reguliavimą, pagal kurį teismas, skirdamas bausmę už teisės pažeidimą, turi turėti galimybę atsižvelgti į visas bylos aplinkybes bei paskirti švelnesnę negu įstatymo numatyta bausmę (Konstitucinio Teismo 2004 m. sausio 26 d. nutarimas). Teismų praktikoje nustatyta, kad: 1) taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas galima, kai nėra BK 62 straipsnyje nurodytų pagrindų (kasacinės nutartys Nr. 2K-264/2005, 2K-632/2007, 2K–395/2007 ir kt.); 2) BK 54 straipsnio 3 dalies taikymas susijęs su aplinkybių, apibūdinančių nusikalstamos veikos pavojingumą ir šią veiką padariusį asmenį, visumos vertinimu (kasacinės nutartys 2K-163/2008, 2K-152/2009, 2K-7/2010 ir kt.). Taigi, teismų praktikoje suformuluota nuostata, kad pagal BK 54 straipsnio 3 dalį kitokia bausmė, nei numatyta straipsnio, pagal kurį kvalifikuota veika, sankcijoje, paprastai gali būti paskiriama, jei yra išimtinės aplinkybės ir nėra pagrindo paskirti švelnesnę negu įstatymo numatyta bausmę pagal BK 62 straipsnį, o įstatymo numatytos bausmės paskyrimas būtų aiškiai neproporcingas (neadekvatus) konkrečiam baudžiamojo įstatymo pažeidimui, kaltininko asmenybei bei kitų bylos aplinkybių visumai. Be to, teismų praktikoje vadovaujamasi nuomone, kad, taikydamas BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas, teismas privalo nurodyti, kokios yra išimtinės aplinkybės, kad straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas šiam asmeniui už šios nusikalstamos veikos padarymą aiškiai prieštarautų teisingumo principui (kasacinės nutartys Nr. 2K-413/2007, 2K-251/2008, 2K-39/2009, 2K-226/2010). Pažymėtina, kad teisingumo principas reiškia ne tik nusikalstamos veikos, jos padarymo aplinkybių, kaltininko asmenybės įvertinimą, atkreiptinas dėmesys į tai, kad skiriant bausmę taip pat negali būti ignoruojamos ar neįvertinamos dėl nusikaltimo prarastos vertybės, jų svarba, vieta vertybių hierarchijoje (kasacinė nutartis Nr. 2K-451/2012).

Apeliacinės instancijos teismas, išdėstydamas motyvus dėl BK 54 straipsnio 3 dalies taikymo, nurodė, kad nėra visų įstatyme numatytų sąlygų taikyti BK 62 straipsnį, įvertino padarytos nusikalstamos veikos realų pavojingumo laipsnį, nuteistojo asmenybę apibūdinančius duomenis, jo socialinius ryšius, pripažino jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę. Kasacinės instancijos teisėjų kolegija pritaria apeliacinės instancijos teismo motyvams dėl BK 54 straipsnio 3 dalies taikymo; įvertinant veikos pavojingumą atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad surasti šoviniai yra 5,6 mm kalibro žiedinio skėlimo šoviniai, kurie pagal savo galingumą priskiriami prie mažos pramušamosios galios šaudmenų, ginklas pas nuteistąjį nebuvo rastas. Visos šios nusikalstamą veiką bei nuteistojo asmenybę apibūdinančios aplinkybės sudaro išimtinį atvejį, atitinkantį BK 54 straipsnio 3 dalies taikymo sąlygas. Paskirta laisvės atėmimo bausmė, tačiau nustatytas pakankamai trumpas vienerių metų laisvės atėmimo bausmės terminas tam, kad atlikęs bausmę nuteistasis galėtų išlaikyti socialinius ryšius ir sėkmingai integruotis į socialinį gyvenimą.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 1 punktu,

n u t a r i a :

Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos skyriaus tyrimo departamento prokuroro Gedgaudo Norkūno kasacinį  skundą atmesti.             

Teisėjai                                                                          Vytautas Piesliakas

    Vladislovas Ranonis

     Alvydas Pikelis