Civilinė byla Nr. 3K-3-537-690/2015
Teisminio proceso Nr. 2-02-3-08554-2012-4
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.5.8.8; 5.20.2002 (S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2015 m. spalio 30 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Alės Bukavinienės, Egidijaus Laužiko (pranešėjas ir kolegijos pirmininkas) ir Donato Šerno,
teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Vilniaus miesto 42-ojo notaro biuro kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. sausio 5 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo Vilniaus miesto 42-ojo notaro biuro ieškinį atsakovei UAB „Ekskomisarų biuras“ dėl 81 103 Lt (23 489,05 Eur) nuostolių atlyginimo, trečiasis asmuo „BTA Insurance Company SE“, atstovaujamas „BTA Insurance Company SE“ filialo Lietuvoje.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
- Ginčo esmė
Kasacinėje byloje keliami teisės klausimai dėl sutartinės civilinės atsakomybės, kylančios iš atlygintinos (apsaugos) paslaugų teikimo sutarties, taikomo.
Ieškovas Vilniaus miesto 42-asis notaro biuras (toliau – ir notaro biuras) kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas priteisti iš atsakovės UAB „Ekskomisarų biuras“ 81 103 Lt (23 489,05 Eur) nuostolių atlyginimą, susidariusį dėl sutartinių įsipareigojimų nevykdymo dėl atsakovės kaltės.
Ieškovas 2011 m. gruodžio 6 d. su atsakove sudarė sutartį Nr. 1123077 dėl 42-ojo notaro biuro patalpų ir viduje esančio turto apsaugos (toliau – ir Sutartis). 2012 m. sausio 26 d. naktį įvyko vagystė, kurios metu pavogtas turtas – notaro biurui priklausančios ir asmeninės notarės lėšos bei dokumentai, kurie buvo saugomi seife, nuostoliai įvertinti 81 103 Lt (23 489,05 Eur) suma. Pavogti pinigai buvo skirti mokesčiams Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos sumokėti, todėl buvo laikomi seife.
I. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinių dokumentų esmė
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013 m. spalio 8 d. sprendimu ieškinį atmetė.
Teismas nustatė, kad Sutartimi atsakovė įsipareigojo stebėti signalizacijos sistemos signalus biuro (atsakovės) centriniame stebėjimo pulte, o suveikus apsaugos sistemos signalui, sutartyje nustatytomis sąlygomis reaguoti į signalizacijos sistemos suveikimo signalus, gautus iš objekto. Pagal Sutarties 3.2.9 punkto sąlygas, notaro biuras įsipareigojo perduoti saugos tarnybai du komplektus raktų. Nustatytas reagavimo laikas – 15 minučių nuo signalo gavimo, o turtinės atsakomybės žalos turtui atveju stebint objektą visais atvejais yra ne didesnė nei 20 000 Lt (5792,40 Eur). Be to, notaro biuras įsipareigojo saugomose patalpose pinigus ir kitas vertybes, kurių vertė viršija 10 000 Lt (2896,20 Eur), laikyti tam tikromis šalių aptartomis sąlygomis. Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad ekipažas prie saugomo objekto, notaro biuro, atvyko per nustatytą laiką (10 min.) ir Sutarties sąlygų nepažeidė. Teismas sprendė, kad atsakovė UAB „Ekskomisarų biuras“ tinkamai vykdė įsipareigojimus atvykimo operatyvumo aspektu, atsakovės darbuotojų elgesys buvo tinkamas atvykus prie saugomo objekto, atsižvelgiant į profesinės veiklos standartą ir saugomo objekto ypatumus. Saugos tarnybos darbuotojai dėl objektyvių priežasčių negalėjo patekti į saugomo objekto teritoriją – neturėjo raktų (dviejų komplektų raktų, kaip nurodyta sutartyje, notaro biuras neperdavė). Tvora yra 2 metrų aukščio su antgaliais, be to, stebima teritorija ribojasi su greta esančiais sklypais ir jų tvoromis. Apie įvykį buvo pranešta notaro biuro darbuotojams, objektas apžiūrėtas notaro biuro atstovams atrakinus vartus. Tuomet buvo nustatyta, kad įvykdyta vagystė – iš notaro biuro patalpų išneštas seifas ir jis rastas tuščias. Apie įvykį pranešta policijai po to, kai buvo apžiūrėtos patalpos ir nustatytas vagystės faktas. Nėra pagrindo pripažinti, kad saugos tarnybos darbuotojai turėjo pareigą per teritoriją, nepriklausančią saugomam objektui, siekti patekti į notaro biuro teritoriją ir kad notaro biuro turto vagystė iš saugomų patalpų buvo įvykdyta ir turtinė žala padaryta būtent dėl ieškovo nurodytų aplinkybių. Teismas, įvertinęs bylos aplinkybes, sprendė, kad ieškovas neįrodė, jog atsakovė UAB „Ekskomisarų biuras“ būtų nevykdžiusi sutartinių įsipareigojimų arba kad įsipareigojimus būtų vykdžiusi netinkamai, todėl ieškinys dėl nuostolių atlyginimo netenkintas.
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą pagal Vilniaus miesto 42-ojo notaro biuro apeliacinį skundą, 2015 m. sausio 5 d. nutartimi Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. spalio 8 d. sprendimą paliko nepakeistą.
Teisėjų kolegija atkreipė dėmesį į tai, kad iš centrinio stebėjimo pulto (toliau – ir CSP) signalizacijos signalų išklotinės ataskaitos matyti, jog atsakovė 23:55:37–23:59:41 val. gavo informaciją apie 9 aliarmo signalus keturiose skirtingose notaro biuro zonose, t. y. 003, 005, 016 ir 001 zonose. Dėl to spręsta, kad toks dažnas signalizacijos sistemos signalų suveikimas per 4 min. gali reikšti ne klaidingą suveikimą (dėl vėjo, gyvūnų, pamiršto uždaryti lango, neteisingai suvestos signalizacijos ar pan.), o nesankcionuotą trečiųjų asmenų patekimą į atsakovės saugomas ieškovui priklausančias patalpas. 016 zonos reikšmė – sabotažas. Byloje nėra ginčo dėl to, kad sabotažo signalas reiškia signalizacijos sistemos vientisumo pažeidimą, pavyzdžiui, numušus garsiakalbio sireną. Teisėjų kolegija nurodė, kad atsakovė (jos atsakingi darbuotojai), vidurnaktį per kelias minutes gavusi 9 ieškovo signalizacijos sistemos aliarmo signalus, turėdama žinoti, kad suveikė sabotažo signalas, privalėjo imtis visų protingai įmanomų priemonių, kad patektų į ieškovo objekto teritoriją ir patikrintų, ar nėra objekto perimetro pažeidimų ar įsibrovimo požymių. Šios sąlygos liudijo apie būtinojo reikalingumo situacijos susidarymą, todėl protingai įmanoma priemonė, teismo vertinimu, šiuo atveju galėjo būti šalia esančios tvoros perlipimas turint tikslą apeiti saugomą objektą iš dešinės pusės. Taip pat vienas apsaugos darbuotojas galėjo likti prie pagrindinio objekto įėjimo, kol kitas darbuotojas su automobiliu, padaręs kelių kilometrų lanką, privažiuos prie objekto iš priešingos pagrindiniam įėjimui pusės. Tai, kad objektą juosiančios tvoros vartelių raktų atsakovės darbuotojai (specialųjį fizinį pasirengimą ir didelę darbo patirtį turintys asmenys) neturėjo, negalėjo sutrukdyti jiems atlikti šių veiksmų. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija sprendė, kad atsakovė šio įvykio metu netinkamai įvykdė savo sutartinius įsipareigojimus teikdama apsaugos paslaugas ieškovui priklausančiam nekilnojamojo turto objektui. Įvertinusi byloje pateiktus įrodymus, teisėjų kolegija sprendė, kad nusikaltimas notaro biure tęsėsi nuo 23:55:37 val. iki 23:59:41 val., todėl atsakovės darbuotojai, atvykę prie objekto 00:05:37 val., t. y. po 10 min., objektyviai negalėjo saugomame objekte (notaro biure) sulaikyti įtariamų teisės pažeidimu asmenų. Dėl to padaryta išvada, kad ieškovas neįrodė savo patirtos turtinės žalos ir atsakovės neteisėtų veiksmų priežastinio ryšio.
Pasisakydamas dėl ieškovo patirtos turtinės žalos, teismas pažymėjo, kad ieškovo pateikti įrodymai (notaro biuro buhalterės parengta pajamų ir išlaidų suvestinė nuo 2011 m. sausio 1 d. iki 2012 m. sausio 31 d.) nėra pakankamas įrodymas, patvirtinantis, jog 2012 m. sausio 26 d. iš notaro biuro pavogtame seife buvo ieškovo prašoma priteisti grynųjų pinigų suma, t. y. 81 103 Lt (23 489,05 Eur). Tinkama įrodinėjimo priemonė, teismo vertinimu, galėtų būti nepriklausomo asmens pagal pirminius notaro biuro buhalterinės apskaitos dokumentus atliktas to paties laikotarpio auditas.
III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
Kasaciniu skundu ieškovas Vilniaus miesto 42-asis notaro biuras prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. sausio 5 d. nutartį ir priimti naują sprendimą – ieškinį patenkinti. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
- Dėl civilinės atsakomybės sąlygų nustatymo. Nepagrįstai buvo nenustatytas priežastinis ryšys tarp atsakovės neteisėtų veiksmų ir ieškovui padarytos žalos. Ieškovo prašomi atlyginti nuostoliai neabejotinai yra atsakovės neteisėtų veiksmų, konstatuotų apeliacinės instancijos teismo, rezultatas. Apeliacinės instancijos teismas dviem etapais nenustatinėjo priežastinio ryšio, t. y. faktinio ir teisinio priežastinio ryšio. Būtent atsakovės veiksmai, t. y. vengdama aktyviai vykdyti savo sutartimi prisiimtus įsipareigojimus, neįsitikino pastato perimetro saugumu, žinodama apie gautą signalą „016“, reiškiantį sabotažą, taip pat apie paeiliui gautus devynis aliarmo signalus iš keturių skirtingų apsaugos zonų, nesiekė patekti į teritorijos vidų, apie įvykį laiku neinformavo policijos, lėmė žalos ieškovui padarymą. Dėl to šie atsakovės veiksmai buvo viena žalos ieškovui atsiradimo priežasčių. Jeigu atsakovė būtų tinkamai atlikusi savo įsipareigojimus, vagystę vykdantys asmenys nebūtų sėkmingai užbaigę savo daromos nusikalstamos veikos, o laiku informavus policiją būtų buvę įmanoma vykdyti šių asmenų persekiojimo veiksmus, sukuriant galimybę atgauti iš ieškovo pavogtus pinigus. Nors atsakovė turėjo pareigą informuoti policiją, tačiau to nepadarė (Sutarties 4.3.1 punktas). Nustatyta, kad tuo metu, kai atsakovė atvyko į įvykio vietą, notaro biure nusikalstama veika dar buvo vykdoma, todėl tinkamai atliekant savo pareigas buvo galima sutrukdyti ją vykdyti. Atsakovės neteisėti veiksmai sudarė sąlygas atsirasti ieškovo turtinei žalai, todėl šiuo atveju egzistuoja netiesioginis priežastinis ryšys kaip būtinoji civilinės atsakomybės sąlyga. Šalys Sutarties 7.1 punkte susitarė dėl besąlygiškai atsakovės ieškovui išmokamos patirtų nuostolių dalies ir dėl tokio nuostolių atlyginimo išmokėjimo sąlygų, jeigu yra nustatomi atsakovės neteisėti veiksmai bei priežastinis ryšys dėl ieškovo žalos atsiradimo, tačiau apeliacinės instancijos teismas dėl šios Sutarties sąlygos nepasisakė.
- Dėl įrodymų vertinimo taisyklės taikymo. Apeliacinės instancijos teismas netinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus, neatsižvelgė į padaryto nusikaltimo mechanizmą ir visas faktines aplinkybes. Ieškovas byloje įrodė, kad dėl naktį įvykusios vagystės iš biuro buvo patirta nuostolių, taip pat įrodė jų dydį. Byloje buvo pateikta notaro biuro pajamų ir išlaidų suvestinė nuo 2011 m. sausio 1 d. iki 2012 m. sausio 31 d., ji įrodo, kad 2012 m. sausio 26 d. buvo likę 86 730,90 Lt (25 119 Eur) grynųjų pinigų. Ieškovo atstovė visą laiką nuo įvykio iki bylos nagrinėjimo nuosekliai nurodė tą patį pavogtų pinigų kiekį. Kaip liudytoja apklausta I. S. taip pat patvirtino notaro biure buvus tokį kiekį pinigų. Pirmosios instancijos teismas, nekonstatavęs atsakovės neteisėtų veiksmų, dėl kitų civilinės atsakomybės sąlygų nepasisakė, taip apribodamas ieškovo teisę apeliacinės instancijos teismui pateikti papildomus žalos dydžio įrodymus, pvz., audito išvadas. Kadangi tik apeliacinės instancijos teismas pasisakė dėl šios civilinės atsakomybės sąlygos, tai šių argumentų skundimas, kiek tai susiję su faktinėmis aplinkybėmis, papildomai įrodinėjant rašytiniais įrodymais kasaciniame teisme negalimas.
Atsiliepimu į kasacinį skundą trečiasis asmuo „BTA Insurance Company“ SE prašo kasacinį skundą atmesti ir Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. sausio 5 d. nutartį palikti nepakeistą. Jis nurodo, kad kasatorius neįrodė būtinųjų civilinės atsakomybės sąlygų: turtinės žalos ir priežastinio ryšio tarp neteisėtų veiksmų ir žalos. Atsakovės darbuotojai, atvykę prie objekto po 10 min., objektyviai negalėjo jame sulaikyti įtariamų teisės pažeidimu asmenų, t. y. atsakovės veiksmai negalėjo būti žalos atsiradimo priežastis. Kasatorius plečiamai aiškina priežastinio ryšio sampratą, siekdamas įrodyti, kad pakanka ir netiesioginio priežastinio ryšio nustatymo, tačiau tai prieštarauja Sutarties 7.1 punktui, kuriame šalys susitarė dėl atsakovės atsakomybės esant tik tiesioginiam priežastiniam ryšiui. Atsakovė pagal Sutartį nevykdė fizinės objekto apsaugos, todėl nėra pagrindo laikyti, kad ji prisiėmė pareigą užtikrinti saugomo objekto saugumą. Ieškovo pateikta pajamų ir išlaidų suvestinė pagrįstai apeliacinės instancijos teismo laikyta nepakankamu įrodymu žalai nustatyti. Net jeigu grynųjų pinigų suma atitiktų pirminius buhalterinius dokumentus, tai nereiškia, kad visi grynieji pinigai, kurie nebuvo išleisti, buvo saugomi seife, kuris buvo pavogtas iš notaro biuro. Svarbi nustatyta aplinkybė, kad pinigų suma, didesnė negu 10 000 Lt (2896,20 Eur), ieškovo buvo laikoma neįtvirtintame seife, pažeidžiant Sutarties 3.2.9 punktą, o tai leidžia taikyti Sutarties 7.4.10 punktą ir atleisti atsakovę nuo žalos atlyginimo. Be to, atsakovės turtinė atsakomybė yra ribota (Sutarties 3.2.9 punktas), todėl ji jokiu būdu negali būti 81 103 Lt (23 489,05 Eur) dydžio.
Atsiliepimu į kasacinį skundą atsakovė UAB „Ekskomisarų biuras“ prašo kasacinį skundą atmesti ir Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. sausio 5 d. nutartį palikti nepakeistą. Nurodoma, kad paskutinis signalizacijos aliarmo signalas, kai buvo įsibrauta į pastatą, pasibaigė po 4 min., todėl nepagrįsti argumentai, jog vagys nusikalstamą veiką vykdė 20 ir daugiau minučių. Apeliacinės instancijos teismas nustatė neginčytiną faktą, kad atsakovės darbuotojai atvyko prie saugomo objekto po 6 min., kai nusikaltėliai jau buvo pasišalinę. Dėl to nebuvo jokių objektyvių galimybių aptikti teisės pažeidėjus ir imtis atitinkamų veiksmų. Net jeigu apsaugos darbuotojai iš karto po savo atvykimo ir būtų iškvietę policiją į įvykio vietą, būtų užėmę laiko, kol ji būtų atvykusi prie saugomo objekto ir būtų nukreipusi kitas policijos pajėgas nusikaltėlių paieškoms. Kasatorius nepateikė jokių žalos dydį pagrindžiančių dokumentų. Iš pateiktos pajamų ir išlaidų suvestinės neaišku, ar ši pinigų suma faktiškai buvo seife, todėl šis įrodymas yra pernelyg abstraktus. Būdamas apdairus kasatorius turėjo žinoti, kad, nesant įrodymų dėl patirtos žalos dydžio, iš skolininko negali būti priteista nepagrįsta pinigų suma, todėl nepagrįsti argumentai, jog nebuvo galimybės anksčiau procese pateikti papildomus žalos dydžio įrodymus. Saugos paslaugų sutartyje yra įtvirtinta, kad maksimali atsakomybė žalos turtui atveju yra ne didesnė kaip 20 000 Lt (5792,40 Eur), taip pat buvo susitarta, jog pinigus, kurių vertė viršija 10 000 Lt (2896,20 Eur), klientas įsipareigoja saugoti europinį standartą turinčiame seife, t. y. metalinėje rakinamoje dėžėje, kuri pritvirtinta prie grindų ar sienos (Sutarties 3.2.9 punktas). Nevykdant šios pareigos atsakovei prievolė atlyginti patirtą dėl vagystės žalą nekyla (Sutarties 7.4.10 punktas).
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a :
IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai
Dėl sutartinės civilinės atsakomybės, kylančios iš atlygintinos (apsaugos) paslaugų teikimo sutarties
Sutarties laisvės principas užtikrina šalims teisę laisvai sudaryti sutartis ir savo nuožiūra nustatyti tarpusavio teises ir pareigas, išskyrus atvejus, kai tam tikras sutarties sąlygas nustato imperatyviosios teisės normos (CK 6.156 straipsnio 4 dalis). Jeigu sutarties sąlygas nustato dispozityvioji teisės norma, šalys gali susitarti šių sąlygų netaikyti arba susitarti dėl kitokių sąlygų, ir tik tuo atveju, jei šalys tokio susitarimo nesudarė, jų teisės ir pareigos nustatomos pagal dispozityviąją teisės normą (CK 6.156 straipsnio 5 dalis). Taigi dispozityvioji teisės norma palieka laisvę šalims nustatyti tokias sąlygas, kokios joms yra priimtiniausios, o teisės normoje nustatytos elgesio taisyklės taikomos tuo atveju, jei šalys tokia galimybe nepasinaudojo.
Nagrinėjamu atveju šalys 2011 m. gruodžio 6 d. sudarė sutartį Nr. 1123077 dėl 42-ojo notaro biuro patalpų ir viduje esančio turto apsaugos. Byloje nustatyta ir šalių neginčijama, kad atsakovė teikė atlygintinas – apsaugos – paslaugas. Pažymėtina, kad paslaugų sutartimi laikoma sutartis, kuria viena šalis (paslaugų teikėjas) įsipareigoja pagal kitos šalies (kliento) užsakymą suteikti tam tikras nematerialaus pobūdžio (intelektines) paslaugas, nesusijusias su materialaus objekto sukūrimu (atlikti tam tikrus veiksmus ar vykdyti veiklą), o klientas įsipareigoja už suteiktas paslaugas sumokėti (CK 6.716 straipsnio 1 dalis). Kai sutartis sudaryta dėl paslaugų teikimo, jų teikėjo įsipareigojimų ribos turi būti apibrėžtos tiek kiekybiniu, tiek kokybiniu aspektais, t. y. nagrinėjant tokį ginčą būtina nustatyti, ką teikėjas įsipareigojo daryti ir kokius reikalavimus turi atitikti suteikta paslauga. Byloje nustatyta, kad ginčo sutarties dalykas – signalizacijos sistemos signalų (pranešimų) stebėjimas ir reagavimas į signalizacijos sistemos suveikimo signalus (Sutarties 1.1 punktas). Sutarties 4 punkte detalizuotos objekto stebėjimo ir reagavimo sąlygos, t. y., gavusi į savo centrinį stebėjimo pultą signalizacijos sistemos suveikimo signalą, atsakovė privalo nedelsdama atvykti prie objekto, tačiau ne vėliau kaip per šalių sutartą laiką (šiuo atveju per 15 min. nuo signalo gavimo momento CSP); atsakovės darbuotojai, atvykę į objektą, apžiūri iš išorės objekto perimetrą, imasi įstatymų leidžiamų priemonių užtikrinti objekto ir jame esančių asmenų bei turto apsaugą; kai yra aiškūs įsibrovimo požymiai, atsakovės darbuotojai turi teisę įeiti į stebimą objektą, o pastebėję teisės pažeidimo požymius, jie informuoja policiją (Sutarties 4.3.1 punktas).
Ginčo atveju nustatyta, kad atsakovės CSP kasatoriui priklausančio objekto (notaro biuro) signalizacijos sistemos suveikimo signalą gavo 2012 m. sausio 26 d. 23:55:37 val., atsakovės greitojo reagavimo ekipažas prie objekto atvyko 00:05:37 val., t. y. po 10 min., nepažeisdamas Sutartyje nurodyto 15 min. laiko tarpo. Atsakovės CSP 23:55:37–23:59:41 val. gavo informaciją apie 9 aliarmo signalus keturiose skirtingose zonose, t. y. 003, 005 zonose, 016 zonoje, kurios reikšmė – sabotažas, ir 001 zonoje. Tai, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, leido manyti, kad toks dažnas signalizacijos sistemos signalų suveikimas per 4 min. gali reikšti nesankcionuotą trečiųjų asmenų patekimą į atsakovės saugomas kasatoriui priklausančias patalpas. Byloje pateikti įrodymai patvirtina, kad į objektą atvykę atsakovės darbuotojai apžiūrėjo objekto fasadą iš pagrindinio įėjimo pusės ir, nepastebėję jokių įsibrovimo į objektą požymių bei neturėdami raktų nuo objektą saugančios tvoros vartelių, informavo atsakingą asmenį apie signalizacijos sistemos suveikimą ir jo atvykstant laukė sėdėdami automobilyje. Sulaukę atsakingo asmens – notarės, kuri atrakino vartelius, atsakovės darbuotojai kartu su ja 2012 m. sausio 27 d. apie 00:44:05 val. įėję į objektą pastebėjo įsibrovimo požymius ir paskambino policijai. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje pateiktus įrodymus ir šalių sudarytos sutarties sąlygas, sprendė, kad atsakovės darbuotojai pagal įvykių eigą privalėjo imtis visų protingai įmanomų priemonių, kad patektų į kasatoriaus objekto teritoriją ir patikrintų, ar nėra objekto perimetro pažeidimų ar įsibrovimo požymių, tačiau to nepadarė. Dėl to padaryta pagrįsta išvada, kad atsakovė įvykio metu netinkamai įvykdė savo sutartinius įsipareigojimus, teikdama apsaugos paslaugas kasatoriui priklausančiam nekilnojamojo turto objektui.
Apeliacinės instancijos teismas, nustatęs atsakovės neteisėtus veiksmus, nenustatė priežastinio ryšio tarp šių veiksmų ir žalos, taip pat žalos dydžio, todėl atsakovei civilinės atsakomybės netaikė ir ieškinį atmetė. Kasaciniame skunde argumentuojama, kad teismas nepagrįstai nenustatė priežastinio ryšio, nes būtent atsakovės veiksmai, šiuo atveju neveikimas, t. y. vengdama aktyviai vykdyti savo sutartimi prisiimtus įsipareigojimus, neįsitikino pastato perimetro saugumu, žinodama apie gautą signalą „016“, reiškiantį sabotažą, taip pat apie paeiliui gautus devynis aliarmo signalus iš keturių skirtingų apsaugos zonų, nesiekė patekti į teritorijos vidų, apie įvykį laiku neinformavo policijos, lėmė žalos ieškovui padarymą.
Teisėjų kolegija pažymi, kad teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis jos šalims turi įstatymo galią, yra privaloma ir turi būti vykdoma. Šalių sudarytos sutarties 7.1 punkte įtvirtinta, kad kliento patirtą tiesioginę žalą (nuostolius), taip pat žalą fiziniam asmeniui, kilusią dėl biuro kaltės, neįvykdžius sutartinių įsipareigojimų ir esant tiesioginiam priežastiniam ryšiui tarp žalos ir sutartinių įsipareigojimo neįvykdymo, biuras atlygina bendrosios civilinės atsakomybės draudimo sutarties sąlygomis. Sutarties šalių valia, jei ji neprieštarauja bendriesiems teisės principams (CK 1.5 straipsnis), viešajai tvarkai (CK 1.81 straipsnis) ar imperatyviosioms įstatymo nuostatoms (CK 6.157 straipsnis), negali būti ignoruojama ne tik sutarties šalių tarpusavio santykiuose, bet ir sprendžiant ginčus, kylančius iš sutartinių santykių. Pažymėtina, kad sąlygos, dėl kurių susitariama sutartyje, nebūtinai turi būti vienodai palankios abiem sutarties šalims, tačiau susitarimas dėl jų turi būti pasiektas abiejų šalių bendra valia. Nagrinėjamu atveju byloje nustatyta, kad sutarties šalys suderinta valia susitarė dėl atsakovės atsakomybės esant tik tiesioginiam priežastiniam ryšiui tarp žalos ir sutartinių įsipareigojimų neįvykdymo, ši sąlyga buvo priimtina abiem šalims, toks susitarimas yra teisėtas, todėl turi būti vykdomas, ir kiekviena sutarties šalis turi prisiimti iš tokio susitarimo kylančius padarinius. CK 6.247 straipsnyje pateikiama priežastinio ryšio samprata – atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję su veiksmais (veikimu, neveikimu), nulėmusiais skolininko civilinę atsakomybę, tokiu būdu, kad nuostoliai pagal jų ir civilinės atsakomybės prigimtį gali būti laikomi skolininko veiksmų (veikimo, neveikimo) rezultatu. Teismas, siekdamas nustatyti pakankamą neteisėtų veiksmų ir atsiradusių padarinių ryšį, turi vertinti visas aplinkybes ir žalos atsiradimo priežastis. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad priežastinio ryšio nustatymo civilinėje byloje procesą sąlygiškai galima išskirti į du etapus. Pirma, nustatomas faktinis priežastinis ryšys, kai sprendžiama, ar žalingi padariniai kyla iš neteisėtų veiksmų, t. y. sprendžiama, ar žalingi padariniai būtų atsiradę, jeigu nebūtų buvę neteisėto veiksmo (neveikimo). Antra, nustatomas teisinis priežastinis ryšys, kai sprendžiama, ar padariniai teisine prasme nėra pernelyg nutolę nuo neteisėto veiksmo (neveikimo) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. kovo 1 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje S. R. v. UAB „Klaipėdos autobusų parkas“, bylos Nr. 3K-3-53/2010; 2013 m. spalio 22 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Estijos draudimo bendrovės Seesam Insurance AS v. UAB „GRIFS AG“, bylos Nr. 3K-3-531/2013; kt.). Teisėjų kolegija pažymi, kad apeliacinės instancijos teismas įvertino visus teisiškai reikšmingus faktus dėl žalos atsiradimo priežasties ir sprendė, kad nusikaltimas turėjo tęstis apie 4 min., o atsakovės darbuotojai prie objekto atvyko po 10 min., todėl jie objektyviai negalėjo notaro biure sulaikyti įtariamųjų ir išvengti žalos atsiradimo. Taigi šiuo atveju nebuvo nustatytas tiesioginis priežastinis ryšys tarp turtinės žalos ir neteisėtų veiksmų, kuris būtų pakankamas civilinei atsakomybei atsirasti. Ieškovas kasaciniame skunde argumentuoja, kad šiuo atveju egzistuoja netiesioginis priežastinis ryšys, tačiau, kaip minėta pirmiau, šalys ginčo sutartyje aiškiai nusistatė, kad atsakovės civilinei atsakomybei kilti yra būtina nustatyti būtent tiesioginį priežastinį ryšys, o jis šiuo atveju nebuvo nustatytas.
Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į atsiliepimuose į kasacinį skundą pateiktus papildomus argumentus, kad šalių Sutarties 7.4 punkte buvo detalizuoti atvejai, kada biuras neatsako už kliento patirtą žalą (nuostolius), tarp jų nurodytas atvejis, jei nuostoliai atsirado ir (ar) padidėjo dėl to, kad klientas nevykdė sutarties 3.2.9 papunktyje nustatytų reikalavimų (Sutarties 7.4.10 papunktis), t. y. pinigus, brangenybes, kurių vertė viršija 10 000 Lt (2896,20 Eur) sumą, saugoti europinį sertifikatą turinčiame seife (t. y. iš esmės metalinėje rakinamoje dėžėje, kuri turi sudėtingą rakinimo mechanizmą ar kodinį užraktą, yra atspari mechaniniam, ugnies poveikiui, pritvirtinta prie grindų ar sienos, kurios durelės nupjovus skląsčius neišsiima ir kuri iš esmės atitinka seifų standartus tokio pobūdžio turtui saugoti), o iki 10 000 Lt (2896,20 Eur) vertės – bet kuriame kitame seife.
Dėl įrodymų vertinimo taisyklių taikymo
Kasaciniame skunde teigiama, kad apeliacinės instancijos teismas netinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus, neatsižvelgė į padaryto nusikaltimo mechanizmą ir visas faktines aplinkybes ir sprendė, kad ieškovas neįrodė žalos dydžio. Dėl žalos dydžio neįrodytinumo pasisakė tik apeliacinės instancijos teismas, taip apribodamas galimybę ieškovui pateikti papildomus rašytinius įrodymus kasaciniame teisme. Šiame kontekste teisėjų kolegija pažymi, kad pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką dėl įrodymų vertinimo civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis). Įrodinėti turinčias reikšmės civilinėje byloje aplinkybes (įrodinėjimo dalyką) yra šalių ir kitų dalyvaujančių byloje asmenų ir teisė, ir pareiga. Šias teises ir pareigas minėti asmenys įgyvendina nurodydami teisiškai reikšmingas aplinkybes, rinkdami ir pateikdami teismui įrodymus bei dalyvaudami juos tiriant ir vertinant. Civiliniame procese vyraujantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis), be kita ko, suteikia teisę (kartu – procesinę pareigą) šalims ne tik įrodinėti aplinkybes, kuriomis jos remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, bet ir teikti įrodymus, paneigiančius kitos šalies įrodinėjamas aplinkybes. Įstatymų leidėjas nustatė ne tik įrodinėjimo pareigas, bet ir jų paskirstymo taisykles, kurių bendriausios yra suformuluotos CPK 12, 178 ir 179 straipsniuose. Įrodinėjimo pareiga pagal šias taisykles tenka tam, kas teigia, – ieškovui reikia įrodyti ieškinio, atsakovui – priešieškinio, atsikirtimų faktinį pagrindą. Taigi ieškovas, reikšdamas reikalavimą atlyginti turtinę žalą, jau pirmosios instancijos teisme turėjo pateikti žalos dydį pagrindžiančius įrodymus (CPK 111 straipsnio 2 dalies 5 punktas, 135 straipsnio 1 dalies 2 punktas), todėl kasatoriaus argumentai apie apeliacinės instancijos teismo apribotą galimybę įrodyti procese jo patirtos žalos dydį yra nepagrįsti. Ieškovas įrodinėdamas žalos dydį rėmėsi savo paties tvirtinimais apie pavogtą pinigų kiekį iki bylos nagrinėjimo ir byloje pateikė tik vieną įrodymą dėl žalos dydžio, t. y. paties notaro biuro buhalterės parengtą pajamų ir išlaidų suvestinę už laikotarpį nuo 2011 m. sausio 1 d. iki 2012 m. sausio 31 d. tačiau nepateikė jokių kitų įrodymų, finansinių dokumentų, ar įrodymų, kuo remiantis buvo surašyta byloje pateikta ieškovo buhalterės parengta suvestinė (CPK 12, 178 straipsniai). Pažymėtina, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. balandžio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB ,,Interbolis“ v. VĮ Registrų centras, bylos Nr. 3K-3-155/2010; 2011 m. vasario 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje I. K. v. R. S. ir kt., bylos Nr. 3K-3-35/2011; 2011 m. spalio 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. M. ir kt. v. UAB „Skaidula“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-396/2011; kt.). Apeliacinės instancijos teismas sprendė, kad šių įrodymų nepakanka konstatuoti, jog iš notaro biuro pavogtame seife buvo kasatoriaus prašoma priteisti grynųjų pinigų suma, t. y. 81 103 Lt (23 489,05 Eur). Dėl paminėtų teismo nustatytų aplinkybių teisėjų kolegija sprendžia, kad kasatorius neįrodė žalos dydžio vien remdamasis notaro biuro buhalterės parengtos pajamų ir išlaidų suvestinės buvimo faktu. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad vien tai, jog, įvertinęs byloje esančių duomenų visumą, apeliacinės instancijos teismas nekonstatavo, kad kasatoriaus pateikti įrodymai pagrindžia jo įrodinėjamas aplinkybes dėl žalos dydžio, negali būti pripažįstama netinkamu įrodymų vertinimu ar įrodinėjimo taisyklių pažeidimu.
Vadovaudamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacinės instancijos teismas nepažeidė civilinės atsakomybės sąlygų nustatymą ir įrodymus bei jų vertinimą reglamentuojančių teisės normų ir, įvertinęs įrodymus, turėjo teisinį pagrindą padaryti priimtame procesiniame sprendime išdėstytas išvadas dėl byloje reikšmingų aplinkybių. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad kasacinio skundo argumentai nesudaro įstatyme nustatytų pagrindų naikinti skundžiamą apeliacinės instancijos teismo procesinį sprendimą (CPK 346 straipsnis, 359 straipsnio 3 dalis).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
Bylą nagrinėjant kasaciniame teisme, patirta 4,46 Eur bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. spalio 30 d. pažyma apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu). Netenkinus kasacinio skundo, šios bylinėjimosi išlaidos priteistinos valstybės naudai iš kasatoriaus Vilniaus miesto 42-ojo notaro biuro (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis). Atsakovė ir trečiasis asmuo nepateikė duomenų apie turėtas išlaidas advokato pagalbai kasacinės instancijos teisme, todėl šių išlaidų atlyginimas nepriteistinas (CPK 98 straipsnio 1 dalis).
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,
n u t a r i a :
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. sausio 5 d. nutartį palikti nepakeistą.
Priteisti iš Vilniaus miesto 42-ojo notaro biuro 4,46 Eur (keturis Eur 46 ct) bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų kasaciniame teisme įteikimu, į valstybės biudžetą (ši suma mokėtina į Valstybinės mokesčių inspekcijos (j. a. k. 188659752) biudžeto surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660).
Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.
Teisėjai Alė Bukavinienė
Egidijus Laužikas
Donatas Šernas