Civilinė byla Nr. e2A-708-562/2021

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-32388-2018-4

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.1.3.6; 2.6.10.2.3; 2.6.10.2.4.1; 3.1.7.6; 3.3.1.18.1; 3.3.1.18.2

(S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

NUTARTIS

2021 m. kovo 30 d.

Vilnius

        Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rositos Patackienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Dainiaus Rinkevičiaus ir Almos Urbanavičienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo M. S. ir ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Logerma“ apeliacinius skundus dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 4 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Logerma“ ieškinį atsakovui M. S. dėl skolos priteisimo.

        Teismas

nustatė:

                                                                 I. Ginčo esmė

1.       Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Logerma“ (toliau – ieškovė) kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui M. S. (toliau – atsakovas), prašydama priteisti ieškovės naudai iš atsakovo 7 063,95 Eur skolą, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo civilinės bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bylinėjimosi išlaidas.

2.       Ieškinyje nurodė, kad ieškovė teikia transporto, logistikos, perkraustymo, sandėliavimo paslaugas. Atsakovas, būdamas ieškovės darbuotoju, 2017 m. gruodžio 12 d. vykdė užsakovo UAB „Judisa“ užsakytą krovinių pervežimą automobiliu Citroen Jumper, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini). Teigė, kad aiškiai nenustatytomis aplinkybėmis iš atsakovo vairuojamo automobilio dingo dalis vežamų krovinių. Pažymėjo, jog dėl to buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, atsakovui įteiktas pranešimas apie įtarimą dėl Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 1 dalyje numatytos veikos padarymo. Darbo sutartis su atsakovu nutraukta 2017 m. gruodžio 20 d.

3.       Papildomai nurodė, kad prokurorės 2018 m. liepos 11 d. nutarimu minėtas ikiteisminis tyrimas dalyje atsakovo atžvilgiu nutrauktas, nes nesurinkta pakankamai duomenų, pagrindžiančių atsakovo kaltę dėl nusikalstamos veikos padarymo, ikiteisminis tyrimas sustabdytas. Pažymėjo, jog prokurorės 2018 m. liepos 11 d. nutarime konstatuota, kad „įtariamasis atsakovas <...> parodė, kad <...> Pagal darbo sutartį yra atsakingas asmuo už prekes, dėl to žalą atlyginti sutinka, tačiau su įtarimu nesutinka“; „atsakovo su ieškove sudarytoje darbo sutartyje numatyta jo materialinė atsakomybė už žalą, padarytą darbinių santykių metu. Jis ir pats sutinka atlyginti žalą, atsiradusią dėl krovinių dingimo, todėl jo padaryta žala gali būti atlyginta šios sutarties pagrindu civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka“.

4.       Atsakovas atsiliepimu į ieškinį prašė ieškinį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas.

5.       Atsiliepime nurodė, kad ieškovės ir atsakovo nesiejo jokie prievoliniai teisiniai santykiai, todėl nurodytas ieškinio teisinis pagrindas yra neteisingas.

6.       Dubliku ieškovė prašė tenkinti visus ieškinio reikalavimus. Dublike teigė, ieškinyje aiškiai nurodytas ieškinio faktinis ir teisinis pagrindai, ieškinio dalykas, pateikti įrodymai, patvirtinantys, jog atsakovas, būdamas ieškovės darbuotoju, vykdė užsakovo UAB „Judisa“ užsakytą krovinių pervežimą automobiliu Citroen Jumper, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini); aiškiai ikiteisminiame tyrime nenustatytomis aplinkybėmis iš atsakovo vairuojamo automobilio dingo dalis vežamų krovinių; atsakovas turėjo pareigą saugoti krovinį ir jo nepradanginti; dėl to buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, atsakovui įteiktas pranešimas apie įtarimą dėl BK 178 straipsnio 1 dalyje numatytos veikos padarymo; darbo sutartis su atsakovu nutraukta 2017 m. gruodžio 20 d. Iš esmės nurodė argumentus, tapačius ieškinio argumentams, ir papildomai pažymėjo, kad krovinio pervežimo užsakovas UAB „Judisa“ pateikė ieškovei pretenziją dėl 7 063,95 Eur nuostolių, atsiradusių dėl nepristatytų ir pradangintų prekių, atlyginimo, bei nuostolių sumas patvirtinančias PVM sąskaitas-faktūras. Ieškovė papildomai surinko ir su dubliku pateikė mokėjimo nurodymus, kurie, anot ieškovės, patvirtina, kad ieškovė atlygino pradangintų krovinių vertę pervežimo užsakovui UAB „Judisa“, dalimis sumokėdama visą 7 063,95 Eur sumą, todėl tai patvirtina, jog ieškovė faktiškai patyrė žalą dėl atsakovo veiksmų neaiškiomis aplinkybėmis pradanginant krovinį.

7.       Dublike taip pat teigė, kad atsakovo padaryta žala yra akivaizdi ir įrodyta, atsakovas net pats ikiteisminio tyrimo metu pripažino savo civilinę atsakomybę ir žalos padarymo faktą. Šiuo atveju atsakovas nepagrįstai vengia vykdyti savo prievolę ieškovei. Atsakovo prievolė atlyginti padarytą žalą atsirado iš atsakovo pareigos saugoti krovinį ir atsakovo neteisėtų veiksmų tą krovinį prarandant, dėl ko ieškovė patyrė krovinio vertės dydžio žalą. Pažymėjo, jog atsakovas elgiasi nesąžiningai, nes ilgą laiką piktybiškai neatsiskaito su ieškove, nepaisant to, kad skolos faktą atsakovas iš esmės pripažino dar 2018 metais. Tai patvirtina atsakovo nesąžiningumą. Be to, atsakovas yra nuteistas pagal BK 182 straipsnio 2 dalį (sukčiavimas stambiu mastu). Taip pat atsakovas atsiliepime į ieškinį nepaaiškino jokių ginčo aplinkybių, nepaneigė ieškinyje nurodytų argumentų ir pateiktų įrodymų.

8.       Triplike atsakovas palaikė atsiliepimo į ieškinį argumentus. Ieškovė, atlyginusi žalą kitam asmeniui, turi atgręžtinio reikalavimo teisę, tačiau tokia teise nepasinaudojo. Be to, ieškovė nepateikė jokių įrodymų, kad atsakovas privalėjo saugoti krovinį ir yra materialiai atsakingas už krovinio praradimą. Neįrodyta atsakovo kaltė. Iš esmės triplike remiasi Lietuvos Respublikos darbo kodeksu (toliau – DK).

9.       Vilniaus miesto apylinkės teisme 2020 m. spalio 7 d. vykusio teismo posėdžio metu ieškovės atstovai E. M. ir advokatas Egidijus Matonis, iš esmės palaikydami procesiniuose dokumentuose išdėstytas aplinkybes ir argumentus, prašė ieškinį tenkinti dėl 6 671,80 Eur sumos, nes antstolis išieškojo dalį skolos. Papildomai nurodė, kad dingo ne tik prekės, bet ir krovinio dokumentai. Atsakovas nepranešė vadovybei apie krovinio trūkumą. Kadangi darbo santykiai nutrūko, o ieškovei žala padaryta atsakovo veiksmais, turinčiais nusikaltimo požymių, todėl šalių santykiai laikytini civiliniais santykiais.

10.       Vilniaus miesto apylinkės teisme vykusio teismo posėdžio metu atsakovas ir jo atstovas advokato padėjėjas Artūras Melisiakas, iš esmės palaikydami procesiniuose dokumentuose išdėstytas aplinkybes ir argumentus, prašė ieškinį atmesti. Papildomai paaiškino, kad taikytina ieškinio senatis, nes šalis sieja darbo teisiniai santykiai, kuriems taikomos DK 220 straipsnio nuostatos, numatančios, jog dėl žalos atlyginimo galima kreiptis į Darbo ginčų komisiją per 3 (tris) mėnesius.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

11.       Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. gruodžio 4 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-4668-808/2020 ieškinį tenkino iš dalies – priteisė iš atsakovo ieškovės naudai 2 387,70 Eur žalos, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 2 387,70 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2018 m. spalio 16 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 755,22 Eur bylinėjimosi išlaidų; priteisė iš ieškovės atsakovo naudai 449,47 Eur bylinėjimosi išlaidų.

12.       Pirmosios instancijos teismo vertinimu, atsižvelgiant į ieškinio senaties instituto esmę ir jo paskirtį, ginčo esmę, šalių elgesį ir nustatytas bylos aplinkybes, vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, taip pat ir į tai, kad Vilniaus apygardos teismo 2019 m. lapkričio 7 d. nutartyje yra pasisakyta, jog ieškovė siekia priteisti žalą, kildinamą iš darbo teisinių santykių, nagrinėjamoje byloje šalių santykiams taikytinos DK nuostatos, reglamentuojančios darbuotojo žalos atlyginimą. Todėl teismas sprendė, kad ieškovė, 2018 m. spalio 16 d. kreipdamasi į teismą su pareiškimu dėl teismo įsakymo išdavimo, ieškinio senaties termino nepraleido.

13.       Nagrinėjamu atveju nustatęs, kad atsakovas nedalyvavo dėžių krovimo į automobilį metu (nestovėjo ir neskaičiavo), bei į tai, kad automobilį su kroviniais atsakovas naktį palikdavo prie namų, teismas sprendė, kad toks atsakovo elgesys iš esmės neatitiko atidaus ir rūpestingo asmens standartų. Juolab pats atsakovas suprato arba turėjo suprasti savo pareigas tiek kraunant prekes, tiek jas pakrovus ir tai, kad būtent jis yra atsakingas už prekių saugojimą nuo jų pakrovimo į automobilį iki iškrovimo klientams. Pirmosios instancijos teismas vertino, kad tokie atsakovo veiksmai kvalifikuotini kaip didelis neatsargumas (o ne kaip tyčia), neišsaugant krovinio (prekių).

14.       Nagrinėjamoje byloje ieškovė pateikė žalos faktą ir dydį patvirtinančius rašytinius įrodymus, kurių atsakovas iš esmės neginčijo, todėl žalos faktą ir dydį teismas laikė įrodytais. Tačiau, atsižvelgęs į kasacinio teismo praktiką, tenkino iš dalies ieškinį.

III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos teisiniai argumentai

15.       Atsakovas apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 4 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti; priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

15.1.                      Atsakovas niekada nesudarė su ieškove materialinės atsakomybės sutarties, dirbo nekvalifikuotą darbą. Tai pagrindžia faktas, jog atsakovas dirbo už minimalų darbo užmokestį, o minimalų darbo užmokestį nuo 2017 m. liepos 1 d. galima mokėti tik nekvalifikuotiems darbuotojams.

15.2.                      Atsakovas niekada nepalikdavo krovinių per naktį prie namų. Krovinys prie atsakovo namų buvo apie vieną valandą, t. y. kol atsakovas pavalgė ir persirengė. Atsakovas tokių savo veiksmų nelaiko sutarties pažeidimu.

15.3.                      Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė taikyti ieškinio senaties institutą.

15.4.                      Teismas, priimdamas naujus ieškovės įrodymus, elgėsi šališkai.

15.5.                      Teismas nusprendė, kad atsakovas padarė ieškovei 2 387,70 Eur žalos, tačiau bylos nagrinėjimo metu ieškovė pripažino gavusi iš atsakovo 392,15 Eur ir nepasisakė apie kompensuotą žalą, kurios atsakovas nepripažįsta.

16.       Ieškovė atsiliepime į atsakovo apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

16.1.                      Teisinių argumentų dėl skundžiamame sprendime nustatytų atsakovo materialinės atsakomybės sąlygų atsakovas apeliaciniame skunde nepateikė. Atsakovo veiksmų neteisėtumas ir atsakovo kaltė, padarant ieškovei žalą, yra byloje nustatyti faktai, kurių atsakovas nepaneigė.

16.2.                      Pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė ir motyvavo kaltės buvimą atsakovo veiksmuose (tik neteisingai nustatė pačios kaltės formą, dėl ko ieškovė pasisako savo apeliaciniame skunde). Šioje byloje esantys įrodymai ir duomenys patvirtina, kad atsakovas kaltas dėl žalos ieškovei padarymo.

16.3.                      Kaip ikiteisminio tyrimo metu bei teismo posėdyje šioje byloje paaiškino ir ieškovės direktorius, prekes galėjo pradanginti tik atsakovas, nes automobilio durys buvo rakinamos (galinės durys iš išorės), raktelius turėjo tik atsakovas, šoninės durys atsidarydavo tik iš vidaus, iš priekinės kabinos patekti į automobilio galą, kur turėjo būti prekės, neįmanoma, jokių įsilaužimo į automobilį žymių nenustatyta, visos spynos buvo tvarkingos; dingo tik brangesnio ir paklausesnio Adidas prekės ženklo prekės, o tų prekių dėžių nebūtų buvę įmanoma atrinkti, neturint informacijos apie jas, kokią turėjo atsakovas; atsakovas dalyvavo prekių pakrovime; įvykio metu dingo ne tik prekės, bet ir automobilio priekyje esančioje daiktadėžėje buvę tų prekių važtaraščiai, kas rodo, kad tai nebuvo atsitiktinio asmens atlikta vagystė, tą galėjo padaryti tik atsakovas; atsakovas apie prekių dingimą ar trūkumą nepranešė vadovybei. Šios bylos aplinkybės (fiksuotos ir prokurorės nutarime) patvirtina atsakovo kaltę ir neteisėtus veiksmus, žalos padarymą.

16.4.                      Atsakovas, pasirašęs krovinių gabenimo ir laikymo taisykles, įsipareigojo vykdyti saugų krovinio transportavimą, pasirinkti vietą saugomose stovėjimo aikštelėse arba prie stacionarių policijos postų; rūpintis automobilio ir juo vežamo krovinio apsauga. Šių pareigų atsakovas nevykdė. Ieškovo nurodymu atsakovas įsipareigojo automobilį su kroviniu laikyti mokamoje saugomoje stovėjimo aikštelėje. Atsakovas ne tik pažeidė darbdavio nurodymą, sukėlė grėsmę krovinio saugumui, elgėsi itin neatsakingai ir nerūpestingai, nepaisė atidumo ir rūpestingumo taisyklių, nesilaikė net minimalių atsargumo ir rūpestingumo reikalavimų, neatliko visų reikiamų ir įmanomų veiksmų, galėjusių sumažinti žalos atsiradimo riziką arba padėti jos išvengti, dėl ko sukėlė grėsmę krovinio saugumui ir dalis krovinio neaiškiomis aplinkybėmis dingo, todėl atsakovas yra atsakingas už ieškovei padarytus nuostolius.

16.5.                      Nėra jokio pagrindo teigti, kad prieš posėdį prijungdamas naujus įrodymus teismas elgėsi šališkai.

16.6.                      Atsakovas nepateikė jokių argumentų, kurie paneigtų skundžiamo sprendimo motyvus dėl ieškinio senaties netaikymo.

17.       Ieškovė apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 4 d. sprendimo dalį, kuria netenkintas ieškovės reikalavimas dėl 4 284,10 Eur sumos priteisimo, ir šioje dalyje priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti ir šioje dalyje; kitoje dalyje skundžiamą sprendimą palikti nepakeistą; priteisti bylinėjimosi išlaidas; išreikalauti iš Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros nutraukto ikiteisminio tyrimo Nr. 02-2-00053-18 dėl atsakovo medžiagą ir prijungti ją prie šios civilinės bylos. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

17.1.                      Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs tik keletą bylos aplinkybių, sprendė, jog atsakovo veiksmai kvalifikuotini kaip didelis neatsargumas (o ne kaip tyčia), neišsaugant krovinio (prekių), todėl vadovaudamasis DK 153 straipsnio 1 dalimi, priteisė iš atsakovo tik jo 6 (šešių) VDU dydžių, t. y. 2 387,70 Eur ((871,61 Eur/ 46 d.) x 21 d.) x 6) žalos atlyginimą. Ieškovės įsitikinimu, šias išvadas pirmosios instancijos teismas padarė neįvertinęs visų reikšmingų bylos aplinkybių ir įrodymų, dėl to nepagrįstai nepriteisė iš atsakovo likusios 4 284,10 Eur žalos sumos.

17.2.                      Byloje esančių tiesioginių ir netiesioginių įrodymų visuma aiškiai patvirtina, kad atsakovas žalą padarė tyčia ir/arba nusikaltimo požymių (vagystės, turto pasisavinimo) turinčiais veiksmais.

17.3.                      Prašymas dėl įrodymų išreikalavimo grindžiamas tuo, kad atsirado poreikis papildomai pagrįsti ieškovės argumentus, ir šių įrodymų ieškovė pati negali pateikti.

18.       Atsakovas atsiliepime į ieškovės apeliacinį skundą prašo ieškovės apeliacinį skundą atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

18.1.                      Ieškovė viso proceso metu neigė darbo ginčo buvimą byloje, reikalavimą grindė prievoliniais santykiais.

18.2.                      Teisėsaugai nustačius, kad atsakovas nepadarė nusikalstamos veikos, tvirtinimas, kad visgi atsakovas tai padarė, yra ne tik ginčo su teisėsauga faktas, bet ir šmeižimas.

18.3.                      Ieškovė nepaaiškina, dėl kokių kliūčių negalėjo išreikalauti jos nurodytų įrodymų pirmosios instancijos teisme.

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl bylos esmės.

19.       Apeliacinio proceso paskirtis – laikantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, t. y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar nustatytoms faktinėms aplinkybėms teisingai taikė materialiosios teisės normas, ar nepažeidė įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančių proceso teisės normų. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas, ir, neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai.

20.       Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Nagrinėjamu atveju absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, taip pat nėra kitų aplinkybių, dėl kurių būtų pagrindas peržengti skundo ribas (CPK 329 straipsnis 2, 3 dalys). Dėl to apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas apeliacinį skundą, remiasi jo teisiniais bei faktiniais pagrindais, neperžengdamas jo ribų.

21.       Byloje nustatyta, kad ieškovė ir atsakovas 2017 m. spalio 16 d. pasirašė darbo sutartį Nr. 7 (toliau – Darbo sutartis). Pagal Darbo sutarties 15 punktą, atsakovas savo pareigas pradėjo eiti 2017 m. spalio 17 d. Remiantis Darbo sutarties 1.2 punktu, atsakovas užėmė vairuotojo pareigas; jo mėnesinis darbo užmokestis buvo 380 Eur (Darbo sutarties 3 punktas). Remiantis Darbo sutarties 10 punktu, atsakovas sutiko sudaryti materialinės atsakomybės sutartį ir pasirašytinai buvo supažindintas su nurodymais apie jo pareigas (saugaus krovinio transportavimo vykdymą; poilsio, sustojimo ir stovėjimo, išskyrus neišvengiamus ir privalomus sustojimus (vietą pasirenkant saugomose stovėjimo aikštelėse arba stacionariuose milicijos postuose); rūpinimąsi automobilio ir juo vežamo krovinio apsauga). Darbo sutartis nutraukta nuo 2017 m. gruodžio 20 d. DK 55 straipsnio pagrindu, Viliaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 6-ojo skyriaus (Vilniaus rajonas) prokuroro 2018 m. liepos 11 d. nutarimu ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas dalyje – atsakovo atžvilgiu, nesurinkus pakankamai duomenų, pagrindžiančių jo kaltę dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 178 straipsnio 1 dalyje, padarymo. Nutarime nurodyta, kad ikiteisminis tyrimas pradėtas 2018 m. sausio 8 d. ieškovės pareiškimo pagrindu. Tyrimo metu nustatyta, jog atsakovo vairuotu automobiliu Citroen Jumper, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), vykdant krovinių pervežimą maršrutu Vilnius-Ryga, 2017 m. gruodžio 11 d. apie 17:30 val. pasikrovus krovinius, į jų pristatymo vietą nepristatytos (dingo) dvi dėžės; atsakovas nepasirašė už 22 dėžes, nors vaizdo įraše užfiksuota, kad jos visos pakrautos į automobilį; 2017 m. gruodžio 15 d. atsakovui vežant krovinį į Rygą dingo 2 dėžės (iš 6 dėžių); jis nebuvo pasirašęs už vieną iš krovinių, nors sandėlyje pasirašė apie gautą krovinį (buvo pakrauta 60 dėžių); atsakovas negalėjo paaiškinti kur dingo 24 dėžės, nors automobilį su kroviniais naktį laikydavo prie namų; pripažino, kad pagal Darbo sutartį jis yra atsakingas už prekes, todėl sutiko atlyginti žalą, bet nesutiko su jam pateiktu įtarimu. UAB „Judisa“ su 2018 m. liepos 31d. Pretenzija kreipėsi į ieškovę dėl 7 063,95 Eur nuostolių už dingusius ir nepristatytus krovinius atlyginimo, kuriuos ieškovė atlygino (byloje esantys mokėjimo nurodymai nuo 2018 m. rugsėjo 21 d. iki 2019 m. lapkričio 11 d.).

22.       Apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl skundžiamo sprendimo, kuriuo pirmosios instancijos teismas ieškinį tenkino iš dalies. Atsakovas, nesutikdamas su skundžiamu sprendimu ir jame pateiktomis išvadomis, apeliaciniame skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė taikyti ieškinio senatį, buvo šališkas; atsakovas niekada nepalikdavo automobilio per naktį prie namų, ir buvo palikęs tik vieną kartą apie vieną valandą, t. y. kol persirengė ir pavalgė, todėl tai nėra Darbo sutarties pažeidimas. Ieškovė, nesutikdama su pirmosios instancijos teismo sprendimu iš dalies, apeliaciniame skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismas neįvertino visų aplinkybių, dėl to nepagrįstai nepriteisė iš atsakovo likusios 4 284,10 Eur žalos sumos; atsakovas žalą ieškovei padarė tyčia.

Dėl atsakovo apeliacinio skundo.

Dėl ieškinio senaties.

23.       Remiantis CK 1.124 straipsniu, ieškinio senatis – tai įstatymų nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises pareikšdamas ieškinį. Įstatymas, nustatydamas laiko tarpą, per kurį valstybė garantuoja pažeistos teisės gynimą, siekia ne tik užtikrinti subjektinės teisės realumą, bet ir sukurti stabilius civilinius teisinius santykius, todėl nustato ilgesnį ir trumpesnį ieškinio senaties terminą. Tai ne tik skatina nukentėjusiąją šalį operatyviai reaguoti į savo teisės pažeidimą, bet ir suteikia garantiją kitai civilinio teisinio santykio šaliai, kad po tam tikro įstatyme numatyto laikotarpio jos įgytos teisės negalės būti ginčijamos. Jeigu asmuo, žinodamas arba turėdamas žinoti apie savo teisės pažeidimą (CK 1.127 straipsnio 1 dalis), į šį pažeidimą per visą ieškinio senaties termino eigą nereaguoja ir nereiškia ieškinio, tai kita civilinio teisinio santykio šalis turi teisę pagrįstai tikėtis, kad toks asmuo arba apskritai atsisako savo teisės, arba nemano, jog jo teisė yra pažeista. Taigi, taikant normas, reguliuojančias ieškinio senatį, būtina atsižvelgti tiek į abiejų civilinio teisinio santykio šalių interesus, tiek ir į ieškinio senaties instituto normų tikslus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-523-248/2020). Kadangi ieškinio senaties pabaiga reiškia teisės į pažeistos teisės gynimą pabaigą, kiekvienu atveju svarbu nustatyti, kada šis terminas prasideda. Pagal CK 1.127 straipsnio 1 dalyje nustatytą reikalavimą ieškinio senaties termino eigos pradžia apibrėžiama ne objektyviu (teisės pažeidimo), o subjektyviu momentu (kada asmuo sužinojo ar turėjo sužinoti apie jo teisės pažeidimą), nes asmuo gali įgyvendinti teisę ginti savo pažeistas teises tik žinodamas, kad šios yra pažeistos; teisės pažeidimo ir sužinojimo apie jį momentas gali sutapti, bet gali ir nesutapti, t. y. asmuo apie tai gali sužinoti vėliau, tačiau pastarąją aplinkybę jis turi įrodyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-177/2014).

24.       Atsakovas apeliaciniame skunde teigdamas, kad teismas nepagrįstai atsisakė taikyti ieškinio senatį, iš esmės neįrodo skundžiamo sprendimo nepagrįstumo šioje dalyje. Atsakovas, be kita ko, nenurodo, kada turėjo būti pradedamas skaičiuoti, ir kada turėjo sueiti ieškinio senaties terminas. Teisėjų kolegijos vertinimu, vien deklaratyvių teiginių pateikimas apeliaciniame skunde nepagrindžia skundžiamo sprendimo neteisėtumo bei nepagrįstumo dalyje dėl ieškinio senaties. Priešingai, bylos duomenimis, ieškovė į teismą kreipėsi 2018 m. spalio 16 d. su pareiškimu dėl teismo įsakymo išdavimo, o paskutinė PVM sąskaita-faktūra, pagal kurią ieškovė turėjo atlikti paskutinį mokėjimą dėl kompensacijos už dingusį krovinį UAB „Judisa“, buvo ieškovei pateikta 2018 m. rugpjūčio 31 d. ir turėjo būti apmokėta iki 2018 m. rugsėjo 30 d. Kadangi ieškovė prievolę UAB „Judisa“ įvykdė laikotarpiu tarp 2018 m. rugpjūčio 31 d. ir 2018 m. rugsėjo 30 d., teisėjų kolegijos vertinimu, atsižvelgiant į pareiškimo dėl teismo įsakymo išdavimo pateikimo datą, nėra pagrindo išvadai, jog ieškovė praleido ieškinio senaties terminą.

Dėl pirmosios instancijos teismo (ne)šališkumo.

25.       Atsakovo apeliaciniu skundu taip pat yra keliamas teismo šališkumo klausimas. Atsakovas teigia, kad pirmosios instancijos teismas priėmė naujus ieškovės įrodymus, todėl buvo šališkas. Teisėjų kolegija šį atsakovo apeliacinį skundą vertina kaip teisiškai nepagrįstą.

26.       Tinkama teisės į nešališką teismą užtikrinimo garantija yra CPK normų, reglamentuojančių nušalinimo institutą, taikymas. CPK 64 straipsnis nustato, kad teisėjas, teismo posėdžio sekretorius, ekspertas ar vertėjas negali dalyvauti nagrinėjant bylą ir turi būti nušalinami, jeigu jie patys tiesiogiai ar netiesiogiai suinteresuoti bylos baigtimi, arba yra kitokių aplinkybių, kurios sukelia abejonių dėl jų nešališkumo. Teisėjo (teisėjų) nušalinimo pagrindai išvardyti CPK 65 ir 66 straipsniuose. Nušalinimas turi būti motyvuotas ir pareiškiamas prieš bylą pradedant nagrinėti iš esmės (CPK 68 straipsnio 2 dalis). Pagal teismų praktiką asmuo, reikšdamas nušalinimą, turi pagrįsti, jog egzistuoja pakankamas pagrindas manyti, kad byla bus išnagrinėta neobjektyviai ir šališkai, t. y. nurodyti konkrečias aplinkybes ir pateikti jas patvirtinančius įrodymus, kurie patvirtintų tokį pagrindą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gegužės 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-234/2012).

27.       Teisėjo nušalinimas yra viena iš procesinių teisių, kuria siekiama teisingo bylos išnagrinėjimo. Ši procesinė teisė leidžia vienai iš šalių, abejojančių teisėjo nešališkumu, pareikšti nušalinimą, kad byloje būtų išsaugomas nešališkumo principas ir užtikrintas teisingas bylos išnagrinėjimas, ja yra užtikrinama asmens teisė į tinkamą procesą bei teisė reikalauti, kad šalių bylą nagrinėjantis šališkas teisėjas nusišalintų ir būtų paskirtas kitas teisėjas, dėl kurio nešališkumo nekiltų abejonių. Siekiant užtikrinti tinkamą teisės į nešališką ir objektyvų teismo procesą, CPK 64–71 straipsniuose įtvirtintas nušalinimo institutas.

28.       Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) praktikoje pripažįstama, kad teisėjo nešališkumas paprastai reiškia išankstinio nusistatymo ir tendencingumo nebuvimą.

29.       Vadovaujantis nusistovėjusia EŽTT praktika, nešališkumas Konvencijos 6 straipsnio 1 dalies prasme gali būti nagrinėjamas dviem aspektais, t. y. pagal objektyvųjį ir subjektyvųjį testus (EŽTT sprendimas byloje Morice prieš Prancūziją, peticijos Nr. 29369/10, par. 73).

30.       Vadovaujantis subjektyviuoju testu, yra atsižvelgiama į konkretaus teisėjo įsitikinimus ir elgesį, t. y. ar teisėjas konkrečioje byloje turi kokį nors išankstinį nusistatymą ar tendencingumą, o vadovaujantis objektyviuoju testu, yra nustatoma, ar pats teismas ir jo sudėtis suteikė pakankamas garantijas, kad būtų pašalintos bet kokios teisėtos abejonės dėl jo nešališkumo (EŽTT sprendimas byloje Morice prieš Prancūziją, peticijos Nr. 29369/10, par. 73).

31.       Taikant subjektyvųjį teisėjo nešališko testą yra laikomasi teisėjo nešališkumo prezumpcijos (EŽTT sprendimas byloje Kyprianou prieš Kiprą, peticijos Nr. 73797/01, par. 119). EŽTT yra pripažinęs, kad asmeninis teisėjo nešališkumas yra preziumuojamas, kol nėra tam prieštaraujančių įrodymų (EŽTT sprendimas byloje Wettstein prieš Šveicariją, peticijos Nr. 33958/96, par. 43, Micallef prieš Maltą, peticijos Nr. 17056/06, par. 94). Dėl reikalaujamų įrodymų pobūdžio EŽTT, pavyzdžiui, siekė išsiaiškinti, ar teisėjas rodė priešiškumą ar piktavališkumą dėl asmeninių priežasčių (EŽTT sprendimai bylose De Cubber prieš Belgiją, peticijos Nr. 9186/80, par. 25, Buscemi prieš Italiją, peticijos Nr. 29569/95, par. 67–68).

32.       Objektyvusis teisėjo nešališkumo testas yra laikomas papildoma garantija, atsižvelgiant į tai, kad kai kuriose bylose gali būti sudėtinga pateikti įrodymus, paneigiančius teisėjo subjektyviojo nešališkumo prezumpciją (EŽTT sprendimas byloje Pullar prieš Jungtinę Karalystę, peticijos Nr. 22399/93, par. 32). Taikant objektyvųjį teisėjo nešališkumo testą reikia nustatyti, ar, be teisėjo elgesio, yra kitų patikrinamų faktų, kurie gali kelti abejonių dėl teisėjo nešališkumo. Taikant šį testą didelė reikšmė suteikiama suinteresuoto asmens požiūriui, objektyvaus stebėtojo nuogąstavimams. Tai, kaip situacija atrodo, turi tam tikros svarbos arba, kitaip tariant, „teisingumas ne tik turi būti įvykdytas, jis taip pat turi atrodyti įvykdytas“ (EŽTT sprendimas byloje De Cubber prieš Belgiją, peticijos Nr. 9186/80 par. 26, Micallef prieš Maltą, peticijos Nr. 17056/06, par. 98). Nuo to priklauso pasitikėjimas, kurį demokratinėje visuomenėje teismai turi įkvėpti žmonėms ir visų pirma bylos šalims. Šiuo atžvilgiu net įtarimas gali turėti tam tikrą reikšmę, todėl kiekvienas teisėjas, dėl kurio šališkumo gali kilti teisėtų (pagrįstų) abejonių, turi nusišalinti (EŽTT sprendimas byloje Castillo Algar prieš Ispaniją, peticijos Nr. 28194/95, par. 45). Nepaisant suinteresuoto asmens nuogąstavimų reikšmės, svarbu pabrėžti, kad nors tokie nuogąstavimai yra svarbūs, tačiau nėra lemiami, sprendžiant dėl teisėjo nešališkumo. Lemiamą reikšmę šiuo atžvilgiu turi tai, ar suinteresuoto asmens būgštavimai gali būti laikomi objektyviai pateisinamais (EŽTT sprendimai bylose Wettstein prieš Šveicariją, peticijos Nr. 33958/96, par. 44, Pabla Ky prieš Suomiją, peticijos Nr. 9186/80, par. 30, Micallef prieš Maltą, peticijos Nr. 17056/06, par. 96). Objektyvusis testas paprastai yra susijęs su hierarchinių ar kitų ryšių tarp teisėjo ir proceso dalyvių nustatymu arba to paties asmens skirtingų funkcijų vykdymu teisminiame procese (EŽTT sprendimas byloje Kyprianou prieš Kiprą, peticijos Nr. 73797/01, par. 121). Todėl kiekvienu atveju turi būti sprendžiama, ar ginčijami santykiai yra tokio pobūdžio ir laipsnio, kad būtų galima konstatuoti teisėjo ar teismo nešališkumo trūkumą (EŽTT sprendimai bylose Mežnarić prieš Kroatiją, peticijos Nr. 71615/01, par. 36, Wettstein prieš Šveicariją, peticijos Nr. 33958/96, par. 47).

33.       Atsakovas teigia, kad pirmosios instancijos teismo teisėja buvo šališka, kadangi 2020 m. sausio 21 d. nutartimi teisėja įpareigojo šalis pateikti visus turimus įrodymus byloje, įspėjusi, kad jokie nauji įrodymai vėliau priimami nebus. Prieš pat Vilniaus miesto apylinkės teisme 2020 m. spalio 7 d. vykusį teismo posėdį ieškovė pateikė prašymą prijungti naujus įrodymus prie bylos ir teismas, pažeisdamas CPK normas, nepasiteiravo atsakovo nuomonės dėl tokių įrodymų prijungimo.

34.       CPK 178 straipsnyje nustatyta, jog šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių CPK nustatyta tvarka nereikia įrodinėti. CPK 256 straipsnyje numatyta, kad teismas, baigiamųjų kalbų metu arba po jų iki sprendimo priėmimo, pripažinęs, kad reikia nustatyti naujas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai, arba ištirti naujus įrodymus, priima nutartį atnaujinti bylos nagrinėjimą iš esmės. Vadovaujantis šia norma bei CPK 251 straipsniu, dalyvaujantys byloje asmenys turi teisę pateikti teismui įrodymus ir prašymus juos prijungti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos.

35.       Patikrinus Lietuvos teismų informacinę sistemą LITEKO, nustatyta, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. sausio 20 d. nutartimi šalis įpareigojo pateikti visus įrodymus ir išaiškino, kad jeigu per teismo nustatytą terminą kartu su paruošiamaisiais procesiniais dokumentais įrodymai, prašymai nebus pateikti, vėliau, nustačius, kad papildomų įrodymų pateikimas arba prašymai juos išreikalauti galėjo būti pateikti anksčiau ir tai užvilkintų bylos nagrinėjimą bei sprendimo priėmimą byloje, jie nebus priimami. Taigi, pirmosios instancijos teismas šalims nurodė sąlygą, kuriai esant, papildomi įrodymai nebebus priimami: tikimybė, kad gali būti užvilkintas bylos nagrinėjimas.

36.       Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO taip pat nustatyta, kad nagrinėjamoje byloje ieškovė prašymą dėl papildomų įrodymų prijungimo pateikė 2020 m. spalio 6 d. 19:51 val. Teismo posėdis, kuriame buvo sprendžiamas papildomai pateiktų ieškovės įrodymų prijungimo klausimas, Vilniaus miesto apylinkės teisme vyko 2020 m. spalio 7 d. Atsižvelgiant į nurodytą, ieškovė nepažeidė CPK taisyklių, reglamentuojančių įrodymų pateikimą byloje, kadangi ieškovė papildomus įrodymus pateikė iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos. Taigi, ir pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė tokius įrodymus prijungti prie bylos.

37.       Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į tai, kas nurodyta, pažymi, jog nėra pagrindo konstatuoti bylą pirmosios instancijos teisme išnagrinėjusios teisėjos šališkumo. Įvertinus pirmosios instancijos teismo veiksmus sprendžiant dėl ieškovės papildomų įrodymų prijungimo, pažymima, kad, remiantis subjektyviuoju teismo šališkumo nustatymo testu, nenustatytas bylą išnagrinėjusios teisėjos išankstinis nusistatymas ar tendencingumas, jos įsitikinimai ir veiksmai, turintys reikšmės sprendžiant dėl jos šališkumo. Nėra pagrindo daryti išvadą, kad teisėja buvo šališka, remiantis ir objektyviuoju šališkumo nustatymo testu, kadangi bylą išnagrinėjusi teisėja atliko veiksmus, kuriuos CPK yra įpareigotas atlikti bylą nagrinėjantis teismas: įrodymų prijungimas, prašymų dėl įrodymų prijungimo išsprendimas ir kt. Teisėjų kolegija pažymi, jog vien tai, kad bylą išnagrinėjusi teisėja priėmė papildomus įrodymus, pateiktus nepažeidžiant CPK reikalavimų, galinčius įrodyti atitinkamas byloje nurodytas aplinkybes, dar savaime nesuponuoja teismo šališkumo. Atsakovo nuogąstavimai dėl bylą išnagrinėjusios teisėjos šališkumo yra nepagrįsti, deklaratyvūs, ir asmeninio pobūdžio vertinimas, siekiant palankaus rezultato byloje.

Dėl automobilio laikymo vietos.

38.       Atsakovas apeliaciniame skunde teigia, kad jis niekada nepalikdavo automobilio per naktį prie namų, ir buvo palikęs tik vieną kartą apie vieną valandą, t. y. kol persirengė ir pavalgė, todėl tai nėra Darbo sutarties pažeidimas. Su šiuo apeliacinio skundo teiginiu teisėjų kolegija nesutinka.

39.       Atsakovo atžvilgiu pradėtas ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas nenustačius nusikalstamos veikos požymių, tačiau ikiteisminio tyrimo metu nustatytos aplinkybės nebuvo paneigtos, jų jokiais įrodymais ginčo byloje nepaneigia ir atsakovas. Atsakovo atžvilgiu atlikto ikiteisminio tyrimo metu buvo nustatyta, jog atsakovas automobilį su ginčo kroviniu prie namų buvo palikęs nuo 2017 m. gruodžio 11 d. vakaro iki 20217 m. gruodžio 12 d. 02:30 (nakties laikas); laikotarpiu nuo 2017 m. gruodžio 4 d. iki 2017 m. gruodžio 15 d. automobilį su kroviniu palikdavo prie namų per naktį. Teisėjų kolegija neturi pagrindo abejoti Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 6-ojo skyriaus 2018 m. liepos 11 d. nutarime nutraukti ikiteisminį tyrimą dalyje atsakovo atžvilgiu nustatytomis aplinkybėmis. Teisėjų kolegija daro išvadą, jog atsakovas pažeidė savo įsipareigojimą automobilį su kroviniu laikyti tam skirtoje ir saugioje vietoje.

Dėl ieškovės apeliacinio skundo.

Dėl atsakovo kaltės formos.

40.       Ieškovė apeliaciniame skunde teigia, kad atsakovo padaryta žala ieškovei atsirado tyčia, todėl pirmosios instancijos teismas, neįvertinęs visų bylos aplinkybių, nepagrįstai nepriteisė iš atsakovo likusios 4 284,10 Eur žalos atlyginimo. Teisėjų kolegija su šiais ieškovės apeliacinio skundo argumentais sutinka.

41.       DK 154 straipsnio 1 punkte nustatyta, kad darbuotojas privalo atlyginti visą žalą, kai žala padaryta tyčia.

42.       Pagal CK 6.248 straipsnio 1 dalį, civilinė atsakomybė atsiranda tik tais atvejais, jeigu įpareigotas asmuo kaltas, išskyrus įstatymų arba sutarties numatytus atvejus, kuriais civilinė atsakomybė atsiranda be kaltės. Skolininko kaltė preziumuojama, išskyrus įstatymų numatytus atvejus. Kaltė gali pasireikšti tyčia arba neatsargumu (CK 6.248 straipsnio 2 dalis). CK 6.248 straipsnio 3 dalyje nustatyta, jog laikoma, kad asmuo kaltas, jeigu atsižvelgiant į prievolės esmę bei kitas aplinkybes jis nebuvo tiek rūpestingas ir apdairus, kiek atitinkamomis sąlygomis buvo būtina.

43.       Byloje nustatyta ir įrodymais nepaneigta, jog ginčo prekės galėjo dingti tik dėl atsakovo kaltės, nes automobilio, kuriame laikytas krovinys, durys buvo rakinamos, o raktus turėjo tik atsakovas; nebuvo jokių įsilaužimo žymių. Dingo ne tik ginčo prekės, bet ir automobilyje buvę tų prekių važtaraščiai, atsakovas apie tokias aplinkybes ieškovei nepranešė. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad pirmosios instancijos teismas šių aplinkybių nevertino.

44.       Iš bylos duomenų taip pat matyti, jog atsakovas buvo pasirašęs krovinių gabenimo taisykles, kuriomis įsipareigojo: 1) vykdyti saugų krovinio transportavimą; 2) poilsiui, sustojimui ir stovėjimui, išskyrus neišvengiamų ir privalomų sustojimų atvejais, pasirinkti vietą saugomose stovėjimo aikštelėse; 3) rūpintis automobilio ir juo vežamo krovinio apsauga. Pasisakant dėl atsakovo apeliacinio skundo byloje jau nustatyta, kad atsakovas automobilį su ginčo kroviniu prie namų buvo palikęs nuo 2017 m. gruodžio 11 d. vakaro iki 20217 m. gruodžio 12 d. 02:30 (nakties laikas); laikotarpiu nuo 2017 m. gruodžio 4 d. iki 2017 m. gruodžio 15 d. automobilį su kroviniu palikdavo prie namų per naktį.

45.       Iš nurodytų aplinkybių akivaizdu, jog atsakovas nesilaikė krovinių gabenimo taisyklių, jas akivaizdžiai pažeidė, nes buvimas namuose nėra neatidėliotinas ar neišvengiamas atvejis, todėl automobilis su kroviniu turėjo būti laikomas pasirinktoje saugomoje aikštelėje.

46.       Be to, teisėjų kolegija, spręsdama dėl atsakovo kaltės formos, atkreipia dėmesį į tai, kad byloje jau nustatyta, jog automobilis su ginčo kroviniu nebuvo apgadintas, nebuvo matyti ant jo įsilaužimo žymių, todėl prekės dingo iš automobilio iš esmės esant atsakovo valiai.

47.       Atsižvelgiant į tai, kad ieškovei žala padaryta per atitinkamą laikotarpį, o ne per vieną kartą, kai, tikėtina, atsakovas būtų galėjęs tiesiog dėl neatsargumo pamiršti užrakinti automobilio su kroviniu duris ar pamiršti vieną kartą nuvežti automobilį į saugomą aikštelę arba dėl nenumatytų aplinkybių nebūtų galėjęs to padaryti, darytina išvada, jog atsakovas tyčia nesielgė rūpestingai ir atsakingai, kaip to reikalaujama krovinių gabenimo taisyklėse. Dėl šios priežasties teisėjų kolegija sprendžia, kad ieškovė patyrė žalą dėl atsakovo tyčios, todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sumažino ieškovei priteistinos žalos dydį, nepagrįstai konstatavęs atsakovo didelį neatsargumą.

Dėl įrodymų išreikalavimo.

48.       Ieškovė apeliaciniu skundu prašo išreikalauti įrodymus – išreikalauti nutraukto ikiteisminio tyrimo Nr. 02-2-00053-18 dėl atsakovo medžiagą ir prijungti prie bylos.

49.       Pagal CPK 314 straipsnyje įtvirtintą nuostatą, apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Taip siekiama panaikinti galimybę piktnaudžiauti procesu ir skatinti bylos dalyvius veikti už greitą ir išsamų bylos ištyrimą, bylinėtis sąžiningai, atskleidžiant bylai reikšmingus duomenis pirmosios instancijos teisme, o ne sukuriant netikėtumus po pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. sausio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-50-1075/2019).

50.       Nurodytų argumentų pagrindu teisėjų kolegija atsisako tenkinti prašymą dėl nutraukto ikiteisminio tyrimo Nr. 02-2-00053-18 medžiagos išreikalavimo ir jos prijungimo prie bylos, kadangi toks naujų įrodymų prijungimas neturi reikšmės šios bylos išnagrinėjimui.

Dėl procesinės bylos baigties.

51.       Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje nurodyta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (V. de H. v. Netherlands judgement of 19 April 1994, Series A n. 288, p. 20, par. 61). Tokios pat pozicijos laikomasi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010). Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad apeliacinio skundo argumentais, įpareigojančiais teismą motyvuotai atsakyti, gali būti pripažįstami ne bet kokie teiginiai, o tik tie argumentai, kurie yra teisiškai reikšmingi nagrinėjamam ginčui išspręsti. Vertinant, ar apeliacinio skundo argumentai yra pakankami jų išsamumo aspektu, reikšminga yra tai, ar išdėstytais motyvais teismas atsakė į teisiškai reikšmingus klausimus, neperžengdamas bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribų (CPK 320 straipsnis).

52.       Kadangi kiti apeliaciniuose skunduose nurodyti argumentai neturi esminės reikšmės, vertinant pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako.

53.       Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs apeliaciniuose skunduose nurodytus argumentus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, netinkamai įvertinęs bylos aplinkybes ir netinkamai taikęs proceso teisę reglamentuojančias normas, priėmė iš dalies neteisėtą ir nepagrįstą sprendimą, kurio dalį dėl ieškovės reikalavimo dėl 4 284,10 Eur sumos priteisimo yra pagrindas naikinti ir šioje dalyje priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti (CPK 320 straipsnis, 326 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų ir jų perskirstymo.

54.       CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos ture?tas byline?jimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir bu?tu? atleista nuo byline?jimosi išlaidu? moke?jimo i? valstybe?s biudžeta?.

55.       Tiek ieškovė, tiek atsakovas prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas, patirtas bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme.

56.       Kadangi tenkinamas ieškovės apeliacinis skundas, o atsakovo atmetamas, teisėjų kolegija atmeta ir atsakovo prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

57.       Ieškovė prašo iš atsakovo priteisti 1 089 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme. Iš byloje esančios 2020 m. gruodžio 31 d. PVM sąskaitos-faktūros Serija AMG2012 Nr. 067 ir iš 2021 m. sausio 29 d. PVM sąskaitos-faktūros Serija AMG2101 Nr. 034 matyti, kad ieškovei advokato paslaugų atstovaujant apeliacinės instancijos teisme buvo suteikta iš viso už 1 089 Eur. Šios sumos sumokėjimą patvirtina byloje esantys AB SEB banko mokėjimo nurodymai.

58.       Pagal CPK 98 straipsnį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas iš antrosios šalies priteisia išlaidas už advokato, dalyvavusio nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat pagalbą rengiant procesinius dokumentus, teikiant konsultacijas; šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio. Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. IR-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos) 11 punkte nustatyta, kad teismas išimtiniais atvejais gali nukrypti nuo šių rekomendacijų 8 punkte nustatytų maksimalių dydžių, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes ir vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais (pavyzdžiui, kai advokatas arba advokato padėjėjas teikia teisines paslaugas itin sudėtingoje byloje ir pan.).

59.       Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog ieškovės patirtos išlaidos už advokato teisinę pagalba neviršija Rekomendacijose nustatytų dydžių, todėl ieškovės prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo tenkinamas ir jai priteisiama iš atsakovės 1 089 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme.

60.       CPK 93 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad jeigu apeliacine?s instancijos teismas ar kasacinis teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrine?ti, pakeic?ia teismo sprendima? arba priima nauja? sprendima?, jis atitinkamai pakeic?ia byline?jimosi išlaidu? paskirstyma?.

61.       Atsižvelgiant į tai, kad skundžiamas sprendimas dalyje yra naikinamas ir priimamas naujas sprendimas toje dalyje, yra pagrindas perskaičiuoti bylinėjimosi išlaidas, priteistas pirmosios instancijos teisme.

62.       Sprendžiant iš pirmosios instancijos teismo sprendimo, ieškinį tenkinus iš dalies, atsakovui iš ieškovės priteista 449,47 Eur bylinėjimosi išlaidų, ir iš atsakovo ieškovės naudai – 755,22 Eur.

63.       Atsižvelgiant į tai, jog tenkinus ieškovės apeliacinį skundą, yra patenkinamas visas ieškovės reikalavimas, pateiktas pirmosios instancijos teisme, apeliacinės instancijos teismas perskirsto pirmosios instancijos teismo priteistas bylinėjimosi išlaidas, jas iš atsakovo priteisdamas ieškovės naudai. Ieškovės bylinėjimosi išlaidas, patirtas bylą nagrinėjus pirmosios instancijos teisme, sudarė 159 Eur žyminis mokestis ir 1 951,13 Eur išlaidos už advokato teisinę pagalbą. Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos nagrinėjimą pirmosios instancijos teisme, ginčo sudėtingumą bei bylos apimtį, sprendžia, jog ieškovės patirtos 1 951,13 Eur išlaidos už advokato teisinę pagalbą pirmosios instancijos teisme neatitinka Rekomendacijose nustatytų dydžių, todėl šį dydį mažina iki 1 551,13 Eur, iš viso ieškovės naudai iš atsakovo priteisdamas 1 710,13 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjus pirmosios instancijos teisme (CPK 93 straipsnio 2, 5 dalys).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93 straipsnio 1, 2 ir 5 dalimis, 98 straipsnio 1 dalimi, 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Logerma“ apeliacinį skundą tenkinti.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 4 d. sprendimą dalyje dėl ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Logerma“ reikalavimo dėl 4 284,10 Eur sumos priteisimo panaikinti ir šioje dalyje priimti naują sprendimą – priteisti ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Logerma“, juridinio asmens kodas 304231057, naudai iš atsakovo M. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 4 284,10 Eur (keturis tūkstančius du šimtus aštuoniasdešimt keturis eurus ir dešimt centų) žalos atlyginimą, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 4 284,10 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2018 m. spalio 16 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Perskirstyti pirmosios instancijos teismo priteistas bylinėjimosi išlaidas ir ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Logerma“, juridinio asmens kodas 304231057, naudai priteisti iš atsakovo M. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 1 710,13 (vieną tūkstantį septynis šimtus dešimt eurų ir trylika centų) bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjus pirmosios instancijos teisme.

Atsakovo M. S. apeliacinį skundą atmesti.

Likusioje dalyje Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 4 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Logerma“, juridinio asmens kodas 304231057, naudai iš atsakovo M. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 1 089 Eur (vieną tūkstantį aštuoniasdešimt devynis eurus) bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme.

Teisėjai                                                                                                                 Rosita Patackienė

        Dainius Rinkevičius

        Alma Urbanavičienė