Administracinė byla Nr. eI2-1293-561/2025

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00762-2024-6

Procesinio sprendimo kategorijos: 41; 55.1.3

 (S)

REGIONŲ ADMINISTRACINIS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2025 m. birželio 16 d.

Vilnius

Regionų administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jūratės Gaidytės-Lavrinovič, Arūno Kaminsko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Inos Kirkutienės,

viešame teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „GKM“ skundą atsakovei Lietuvos Respublikos valstybinei darbo inspekcijai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos dėl nutarimo panaikinimo.

Teismas

nustatė:

Pareiškėja uždaroji akcinė bendrovė „GKM“ (toliau – ir Bendrovė) kreipėsi į teismą, prašydama panaikinti atsakovės Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir Inspekcija) 2024 m. vasario 13 d. nutarimą Nr. NUĮPBJ 33143 (toliau – ir Nutarimas). Pareiškėja taip pat prašo priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Skunde teismui nurodo, kad Inspekcijos darbuotojai, vykdydami Vilniaus skyriaus vedėjo 2023 m. rugsėjo 29 d. pavedimą Nr. 2042 dėl neplaninio patikrinimo nelegalaus darbo (nedeklaruotos veiklos) klausimais (toliau – ir Pavedimas) 2023 m. rugsėjo 30 d. apie 10:15 val. patikrino statomą namą adresu: (duomenys neskelbtini), Vilnius (toliau – ir Patikrinimas). Prie statomo namo buvo surasti Baltarusijos Respublikos pilietis A. N. (A. N.), kuris paaiškino, kad dirba Bendrovėje, pateikė asmens dokumentą ir skaidriai dirbančio asmens indentifikavimo kodą bei Baltarusijos Respublikos pilietis A. A. M., kuris paaiškino, kad 2023 m. rugsėjo 26 d. pasirašė sutartį su Bendrovės direktoriumi G., pateikė galiojantį Baltarusijos Respublikos pasą ir Lietuvos Respublikos vizą.

Paaiškina, kad 2023 m. spalio 3 d. tuometinis Bendrovės direktorius G. K. Inspekcijai pateikė paaiškinimą, kuriame nurodė, kad A. N. įmonėje dirba nuo 2023 m. rugsėjo 27 d., o A. M. sutartį pasirašė 2023 m. rugsėjo 26 d. ir darbą turėjo pradėti nuo 2023 m. spalio 3 d., tačiau A. M. į darbą išėjo be jo žinios sutarčiai dar neįsigaliojus. A. M. yra mūrininkas – betonuotojas ir yra trūkstamų profesijų sąraše, o A. N. į darbą Bendrovėje priimtas tinkuotojo/apdailininko darbinėms funkcijoms atlikti. G. K. pripažino, kad A. M. galėjo dirbti tik nuo 2023 m. spalio 3 d., tačiau nekontroliavo jo ir to, ką jis veikia nedarbo metu.

Statybos objekto, esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje, užsakovas – UAB „Kijota“, kuriam rangos sutarties pagrindu Bendrovė įsipareigojo už atlygį atlikti namų statybos mūro darbus statybos objekte, esančiame (duomenys neskelbtini) Vilniuje, o užsakovas įsipareigojo sumokėti už atliktus darbus. Darbai pradedami 2023 m. rugsėjo 15 d. ir baigiami 2023 m. gruodžio 31 d.

Bendrovė paaiškina, kad Inspekcija Patikrinimą atliko šeštadienį. Pažymi, kad Bendrovės administracijos darbo laikas apima laikotarpį darbo dienomis nuo pirmadienio iki penktadienio, nuo 8:00 iki 17:00 val., kad Bendrovė šeštadienį, t. y. betarpiškai skundžiamo administracinio nusižengimo padarymo dieną nedirbo. Bendrovė neturi teisinių galimybių kontroliuoti, ką asmenys, su kuriais sudaromos darbo sutartys dėl darbo ateityje, veikia ne darbo laiko metu, tuo labiau iki šiam asmeniui pradedant dirbti įmonėje.

Iš esmės Bendrovei tenka atsakomybė už kito asmens – A. M. – savavališkus, niekaip nesuderintus su administracija veiksmus, nesant jokio nurodymo nei iš Bendrovės, nei iš jos tuometinio direktoriaus G. K. pusės.    

              Bendrovė pabrėžia, kad Inspekcijos pareigūnai, tirdami skundžiamo administracinio nusižengimo padarymo aplinkybes, net nebandė nustatinėti administracinei atsakomybei atsirasti būtinų sąlygų visumos, o būtent – net nesigilino į skundžiamo administracinio nusižengimo subjektyviąją pusę, net nebandė nustatinėti kaltės formos. Pareigūnai neišsiaiškino, ar A. M. buvo gavęs nurodymą iš Bendrovės administracijos dirbti objekte, esančiame (duomenys neskelbtini), Vilniuje, jei taip – tai kada tokį nurodymą buvo gavęs, kas iš Bendrovės administracijos jį davė ir kuriuo laiku. Bendrovei nebuvo jokio objektyvaus poreikio nelegaliai darbinti asmenis objekte, atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad skundžiamo administracinio nusižengimo padarymo dieną rangos sutartis su UAB „Kijota“ buvo vos tik pradėta vykdyti (darbų atlikimo terminas – 2023 m. rugsėjo 15 d – 2023 m. gruodžio 31 d.), tai yra skundžiamo administracinio nusižengimo padarymo dieną buvo praėję tik 15 procentų bendro termino, būtino rezultatui pagal rangos sutartį pasiekti. Tiek A. N., tiek ir A. M. darbo sutartis sudarė praktiškai vienu metu – pirmasis 2023 m. rugsėjo 26 d., antrasis – 2023 m. rugsėjo 25 d. Skirtinga jų darbo laiko pagal darbo sutartis pradžia – 2023 metų rugsėjo 27 d. A. N. atveju ir 2023 metų spalio 3 d. A. M. atveju, buvo apspręsta pačių darbuotojų sprendimu ir individualiais poreikiais. Bendrovė nebuvo suinteresuota nedarbinti A. M. – priešingai, padarė viską, kad darbo santykiai su juo būtų įteisinti Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka.

              Inspekcija teisingai nustatė, kad Bendrovė pagal rangos sutartį nėra atsakinga už objekte adresu (duomenys neskelbtini) Vilniuje, esančių asmenų ID kodų kontrolę, Bendrovė neprivalėjo užtikrinti, kad visi šiame objekte esantys asmenys atitiktų teisės aktuose keliamus reikalavimus tokiems asmenims. Kaip jau buvo minėta – A. M. objekte buvo savavališkai, nesant jokių nurodymų iš Bendrovės administracijos pusės.

              Skundžiamo administracinio nusižengimo atveju Inspekcija net nenustatinėjo, ar Bendrovė ir A. M. 2023 m. rugsėjo 30 d. siejo pavaldumo santykiai (pavaldumo santykiai, vadovaujantis rašytine A. M. ir Bendrovės darbo sutartimi turėjo atsirasti tiktai nuo 2023 m. spalio 3 d.), nesiaiškindama, ar Bendrovės administracija davė nurodymą A. M. dirbti objekte, tokį pavaldumą preziumavo vien pažeidimo padarymo dieną ir vien iš sutarties, kurioje nurodyta vėlesnė pavaldumo atsiradimo data, buvimo fakto, t. y. Nutarimas priimtas Inspekcijai net neišsiaiškinus visų būtinųjų administracinei atsakomybei atsirasti sąlygų, todėl yra neteisėtas ir naikintinas.

Atsakovė atsiliepime į pareiškėjos skundą su pareiškėjos skundu nesutinka ir prašo teismo pareiškėjos skundo netenkinti.

Atsiliepime nurodo, kad atlikto tyrimo metu buvo nustatyta, kad Bendrovė, būdama darbdaviu, nelegaliai įdarbino bei leido dirbti Bendrovės naudai Baltarusijos Respublikos) piliečiui A. M., t. y. atlikti mūrininko – betonuotojo darbines funkcijas statybos objekte, esančiame (duomenys neskelbtini), Vilniuje. Tokiais veiksmais (neveikimu) Bendrovė pažeidė imperatyvias Darbo kodekso 42 straipsnio 2 dalies, Užsieniečių teisinės padėties įstatymo 62 straipsnio 6 dalies nuostatas ir padarė Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytą pažeidimą.

Atsakovas kategoriškai nesutinka su Bendrovės skunde išdėstyta pozicija ir pabrėžia, kad Nutarimas priimtas išsamiai ir visapusiškai įvertinus byloje surinktus įrodymus. Atsakovo atlikto patikrinimo metu tarnybinių vaizdo registratorių pagalba užfiksuota, kad A. M., duodamas paaiškinimus patikrinimą atliekantiems Inspekcijos darbuotojams aiškiai nurodė, kad darbą Bendrovės objekte atlieka jau savaitę, todėl Bendrovės teiginius apie tai, kad A. M. galėjo į statybos objektą 2023 m. rugsėjo 30 d. (šeštadienį) atvykti ir pradėti dirbti savavališkai, Bendrovės atsakingiems asmenims nežinant, Atsakovas vertina itin kritiškai ir kaip siekį išvengti atsakomybės už nelegalų darbą. Atsakovas taip pat pažymi, kad jam nesuprantami Bendrovės teiginiai apie tai, kad Inspekcija nesiaiškino, kurio iš Bendrovės atsakingų asmenų veiksmais (neveikimu) padarytas Užimtumo įstatymo pažeidimas, turint omenyje, kad tuometis Bendrovės direktorius G. K. 2024 m. vasario 13 d. Inspekcijos nutarimu buvo pripažintas kaltu dėl administracinio nusižengimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 95 straipsnio 1 dalyje, padarymo ir jam skirta 1 200 eurų bauda. Šis nutarimas įsiteisėjo 2024 m. kovo 5 d.

Atsakovas pažymi, kad priimdamas Nutarimą, nuosekliai vadovavosi suformuota teismų praktika. 

Atsakovas atkreipia dėmesį į tai, kad nelegalus darbas yra vienas sunkiausių darbo teisės pažeidimų, tokia veika paprastai yra laikoma tyčine, ji padaroma turint tikslą nemokėti mokesčių į valstybės biudžetą, įmokų į socialinio draudimo fondą. Šiuo atveju minėti asmenys dirbo nesudarius su jais darbo sutarties, tuo pačiu buvo pažeistos jų konstitucinės teisės turėti tinkamas, saugias ir sveikas darbo sąlygas, gauti teisingą apmokėjimą už darbą ir socialinę apsaugą nedarbo atveju, turėti poilsį ir laisvalaikį, taip pat kasmetines mokamas atostogas, o valstybė mokesčių pavidalu negavo priklausančių pajamų. Pažymėtina, kad fiziniai ar juridiniai asmenys, teikdami paslaugas ar atlikdami darbus nelegalių darbuotojų pagalba, iškreipia rinką, pažeidžia sąžiningos konkurencijos principus, kadangi gali pasiūlyti mažesnes paslaugų ar darbų kainas, negu sąžiningai dirbantys ir mokesčius mokantys asmenys, todėl šiuo pažeidimu iškreipiama konkurencija tarp įmonių bei darbo rinka. Šiuo atveju atsakovas pažymi, kad išsamiai ir nuosekliai surinko Bendrovės kaltę patvirtinančius įrodymus, juos išnagrinėjo ir įvertinęs įrodymų visumą konstatavo pažeidimo padarymo faktą.

Teismas

konstatuoja:

Byloje ginčas kilo dėl Nutarimo, kuriuo atsakovė skyrė pareiškėjai 1 000 Eur baudą už Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatyto pažeidimo padarymą.

   Nustatyta, kad Inspekcijos vyriausieji darbo inspektoriai R. N., R. Š. ir A. J., vykdydami Pavedimą, 2023 m. rugsėjo 30 d. apie 10 val. 15 min. patikrino statomą namą adresu: (duomenys neskelbtini), Vilniuje, ir prie statomo namo surado Baltarusijos Respublikos pilietį A. N., kuris paaiškino, kad dirba Bendrovėje, pateikė asmens dokumentą ir skaidriai dirbančio asmens indentifikavimo kodą. Patikrinus A. N. VSDFV IS nustatyta, kad jis dirba Bendrovėje; bei Baltarusijos Respublikos pilietį A. M., kuris paaiškino, kad 2023 m. rugsėjo 26 d. pasirašė sutartį su Bendrovės direktoriumi Gintaru. Patikrinimo metu pateikė galiojantį Baltarusijos Respublikos pasą ir Lietuvos Respublikos vizą. Patikrinus VSDFV IS nustatyta, kad minėtas asmuo niekur nedirba, neturi nei individualios veiklos pažymos, nei verslo liudijimo.

   2023 m. rugsėjo 30 d. A. M. Inspekcijai pateikė rašytinį paaiškinimą, surašytą rusų kalba, kuriame nurodė, kad atvyko į Lietuvos Respubliką 2023 m. rugsėjo 20 d. susiskambino telefonu su G. Nr. (duomenys neskelbtini) ir sutarė susitikti. Jis pasiūlė darbą ir parodė objektą. Darbo sutartį su Bendrove pasirašė 2023 m. rugsėjo 23 d. Skaidriai dirbančio asmens indentifikavimo kodo patikrinimo dieną neturėjo.                      

   2023 m. spalio 3 d. Bendrovės tuometinis direktorius G. K. Inspekcijai pateikė paaiškinimą, kuriame nurodė, kad 2023 m. rugsėjo 30 d. objekte (duomenys neskelbtini), Vilniuje, Inspekcijos darbuotojai  10:15 val. atvyko į objektą ir rado dirbančius A. N. ir A. M.. A. N. Bendrovėje dirba nuo 2023 metų rugsėjo 27 d., o A. M. sutartį pasirašė 2023 m. rugsėjo 26 d. ir darbą turėjo pradėti nuo 2023 m. spalio 3 d., tačiau A. M. į darbą išėjo be jo žinios sutarčiai dar neįsigaliojus. A. M. yra mūrininkas – betonuotojas ir yra trūkstamų profesijų sąraše. G. K. pripažino, kad A. M. galėjo dirbti tik nuo 2023 m. spalio 3 d., tačiau nekontroliavo jo ir to, ką jis veikia nedarbo metu.

    Buvęs Bendrovės direktorius G. K. Inspekcijai pateikė užsieniečių darbo sutartis, kuriose nustatyta, kad 2023 m. rugsėjo 25 d. su A. M., gim. (duomenys neskelbtini) buvo sudaryta terminuota (90 dienų) darbo sutartis Nr. 23/7, kurioje nurodyta, kad A. M. į darbą Bendrovėje priimamas mūrininko – betonuotojo darbinėms funkcijoms atlikti, nustatytas jo darbo laikas ir sutarta dėl atlyginimo. Sutartyje nurodyta, kad darbuotojas pradeda dirbti ir darbo sutartis įsigalioja nuo 2023 m. spalio 3 d.. Darbo sutartį pasirašė darbdavio atstovas, tuometinis Bendrovės direktorius G. K. ir darbuotojas A. M.. Darbo sutartis sudaryta dviem kalbomis (rusų ir lietuvių); kad 2023 m. rugsėjo 26 d. su A. N., gim. (duomenys neskelbtini)  buvo sudaryta terminuota (90 dienų) darbo sutartis Nr. 23/7, kurioje nurodyta, kad A. N. į darbą Bendrovėje priimamas tinkuotojo/apdailininko darbinėms funkcijoms atlikti, nustatytas jo darbo laikas ir sutarta dėl atlyginimo. Sutartyje nurodyta, kad darbuotojas pradeda dirbti ir darbo sutartis įsigalioja nuo 2023 m. rugsėjo 27 d. Darbo sutartį pasirašė darbdavio atstovas, tuometinis Bendrovės vadovas G. K. ir darbuotojas A. N.. Darbo sutartis sudaryta dviem kalbomis (rusų ir lietuvių).

    VSDFV IS duomenimis, A. N. įmonėje įdarbintas nuo 2023 m. rugsėjo 27 d., o A. M. įdarbintas nuo 2023 m. spalio 3 d.

    Nustatyta, kad statybos objekto, esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje, užsakovas – UAB „Kijota“, įm. k. 304159017. 2023 m. rugsėjo 15 d. tarp UAB „Kijota“ ir Bendrovės buvo sudaryta rangos sutartis Nr. 09.15-I. Sutartimi Bendrovė įsipareigojo už atlygį atlikti namų statybos mūro darbus statybos objekte, esančiame (duomenys neskelbtini) Vilniuje, o užsakovas įsipareigojo sumokėti už atliktus darbus. Darbai pradedami 2023 m. rugsėjo 15 d. ir baigiami 2023 m. gruodžio 31 d. Sutartį pasirašė užsakovo atstovas direktorius R. B. ir Bendrovės tuometinis direktorius G. K.. UAB „Kijota“ pateikė 2023 m. spalio 23 d. paaiškinimą, kuriame nurodė, kad už darbuotojų, atliekančių statybos darbus objekte, esančiame (duomenys neskelbtini) Vilniuje, skaidriai dirbančio asmens identifikavimo kodų kontrolę atsakinga Bendrovė.

 Atsakovė, įvertinusi minėtas aplinkybes, Nutarimu skyrė pareiškėjai 1 000 Eur baudą už Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatyto pažeidimo padarymą. 

 Pareiškėja, nesutikdama su Nutarimu, su skundu kreipėsi į teismą, prašydama Nutarimą panaikinti.

 Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalis nustato, kad nelegaliu darbu laikomos fizinio asmens (darbuotojo) pavaldžiai kitam asmeniui (darbdaviui) ir jo naudai atlygintinai atliekamos darbo funkcijos, kai:

                1) darbdavys nesudaro darbo sutarties raštu arba nepraneša Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritorinei įstaigai mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki darbo pradžios apie darbuotojo priėmimą į darbą;

 2) dirba trečiosios šalies pilietis, įdarbintas nesilaikant norminių teisės aktų, reglamentuojančių trečiųjų šalių piliečių įdarbinimą, nustatytos tvarkos.

                Objektyviai bei visapusiškai ištyręs byloje surinktus įrodymus, t. y. 2024 m. sausio 18 d. Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo pažeidimo protokolą juridiniam asmeniui Nr. UĮPPJ 1539 – 0020, 2023 m. rugsėjo 30 d. Inspekcijos tyrimo veiksmų protokolą, paaiškinimus, rangos sutartį, darbo sutartis, atlikęs išsamią teisės aktų, reglamentuojančių užsieniečių įdarbinimo Lietuvos Respublikoje, analizę, teismas daro išvadą, kad Inspekcija pagrįstai nustatė, jog Bendrovė, sudariusi rašytinę darbo sutartį, tačiau apie asmens (A. M.) įdarbinimą įstatymų nustatyta tvarka nepranešusi VSDFV teritoriniam skyriui ne vėliau kaip prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbo pradžios, ne vėliau nei nuo 2023 m. rugsėjo 26 d. iki 2023 m rugsėjo 30 d. Inspekcijos atlikto Patikrinimo, nelegaliai įdarbino, leido dirbti Bendrovės naudai trečiosios šalies (Baltarusijos Respublikos) piliečiui A. M., gim. (duomenys neskelbtini) t. y. atlikti mūrininko – betonuotojo darbines funkcijas statybos objekte, esančiame (duomenys neskelbtini), Vilniuje. Tokiais veiksmais (neveikimu) Bendrovė pažeidė imperatyvias Darbo kodekso 42 straipsnio 2 dalies, Užsieniečių teisinės padėties įstatymo 62 straipsnio 6 dalies nuostatas ir padarė Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytą pažeidimą.

 Teismas daro išvadą, kad Bendrovės tuomečio vadovo G. K. pateikti darbo laiko apskaitos žiniaraščiai neturi jokios esminės įtakos padarytos neteisėtos veikos kvalifikavimui ir nepaneigia Bendrovės padaryto pažeidimo fakto. Inspekcijos atlikto patikrinimo metu užfiksuota, kad A. M., duodamas paaiškinimus patikrinimą atliekantiems Inspekcijos darbuotojams, aiškiai nurodė, kad darbą Bendrovės objekte pradėjo po to, kai pirmadienį (2023 m. rugsėjo 25 d.) pasirašė darbo sutartį, t. y. ne vėliau nei nuo 2023 m. rugsėjo 26 d., kad šiame objekte dirba jau visą savaitę. A. M. Inspekcijos darbuotojams patikslino, kad atvažiavo į Lietuvos Respubliką turėdamas tikslą teisėtai dirbti ir užsidirbti, todėl darbą pradėjo tik pasirašęs darbo sutartį, t. y. būdamas įsitikinęs, kad oficialiai įdarbintas Bendrovėje.

 Bendrovės argumentus, kad A. M. galėjo į statybos objektą 2023 m. rugsėjo 30 d. (šeštadienį) atvykti ir pradėti dirbti savavališkai, Bendrovės atsakingiems asmenims nežinant, kad Bendrovė neturi teisinių galimybių kontroliuoti, ką jų įdarbintas asmuo veikia ne darbo metu, iki jam pradedant dirbti Bendrovėje, teismas vertina kritiškai, įvardindamas tai, kaip siekį išvengti atsakomybės už neteisėtus veiksmus (už nelegalų darbą). Teismas daro išvadą, kad A. M. šiame Bendrovės objekte dirbo ne mažiau nei 4 dienas, t. y. nuo 2023 m. rugsėjo 26 d. iki 2023 m. rugsėjo 29 d., A. M. dirbo Bendrovės objekte, esančiame (duomenys neskelbtini), Vilniuje, tuo metu, kai su juo jau buvo pasirašyta darbo sutartis, jis vykdė darbdavio nurodytus darbus objekte, tačiau apie jo įdarbinimą nebuvo pranešta VSDFV teritoriniam skyriui. Akivaizdu, kad minėtame Bendrovės objekte A. M. galėjo atsidurti tik su Bendrovės žinia, tik iš Bendrovės administracijos jis galėjo sužinoti, kuriame objekte ir kokius darbus turėtų atlikti, o negavęs jų nurodymo pradėti darbą, jis negalėjo tikėtis atlygio už atliktą darbą.

 Teismas daro išvadą, kad Bendrovės kaltę, nustatytą Nutarimu, patvirtina ir tai, kad Inspekcijos 2024 m. vasario 13 d. nutarimu Nr. VDI-ANR_N-121-2024 (ROIK: 24229724232) tuometinis Bendrovės direktorius G. K. buvo pripažintas kaltu dėl administracinio nusižengimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 95 straipsnio 1 dalyje, padarymo ir jam skirta 1 200 eurų bauda, patvirtinant, kad šioje byloje nustatytu laikotarpiu A. M. dirbo minėtame objekte nelegaliai ir už tai atsakingas G. K.. Šis nutarimas yra įsiteisėjęs.

 Teismas daro išvadą, kad suformuota teismų praktika patvirtina, jog tam, kad būtų konstatuota nelegalaus darbo, kaip administracinio nusižengimo, sudėtis, turi būti nustatyti šios veikos objektyvieji požymiai, t. y. tai, kad: 1) asmuo pradėjo realiai dirbti; 2) darbdavio ir nelegalaus darbuotojo santykiai turi darbo sutarties požymių (tarp darbdavio ir darbuotojo yra susitarimas; dirbamas tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbas arba einamos tam tikros pareigos; asmuo dirba paklusdamas darbovietėje nustatytai darbo tvarkai; asmuo dirba atlygintinai); 3) nesilaikyta darbo sutarties sudarymo taisyklių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-19-2013).

 Teismas konstatuoja, kad nelegalus darbas yra vienas sunkiausių darbo teisės pažeidimų, tokia veika paprastai yra laikoma tyčine, ji padaroma turint tikslą nemokėti mokesčių į valstybės biudžetą, įmokų į socialinio draudimo fondą. Pažymėtina, kad fiziniai ar juridiniai asmenys, teikdami paslaugas ar atlikdami darbus nelegalių darbuotojų pagalba, iškreipia rinką, pažeidžia sąžiningos konkurencijos principus, kadangi gali pasiūlyti mažesnes paslaugų ar darbų kainas, negu sąžiningai dirbantys ir mokesčius mokantys asmenys.

 Proceso dalyviai procesiniuose dokumentuose išdėstė daugiau argumentų, tačiau, teismo vertinimu, jie nėra esminiai sprendžiant šią administracinę bylą ir niekaip nekeičia šiame sprendime padarytos išvados, todėl teismas jų nenagrinės. Šiame kontekste paminėtina, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo ir LVAT praktikoje ne kartą pažymėta, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (EŽTT 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas Van de Hurk prieš Olandiją; 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimas Helle prieš Suomiją; LVAT 2011 m. lapkričio 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-261-3555/2011).

 Remdamasis tuo, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, kad Inspekcija tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus, objektyviai taikė nelegalų darbą reglamentuojančius teisės aktus ir pagrįstai konstatavo Bendrovės pažeidimo padarymo faktą, t. y. Inspekcijos Nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas ir jo naikinti Bendrovės nurodytais ar kitais pagrindais nėra jokio teisinio pagrindo. 

 Pareiškėjos skundas atmetamas, todėl prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo netenkinamas.

 Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40–41 straipsniais, 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu ir 132–134 straipsniais,

nusprendžia:

  Pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „GKM“ skundą atmesti kaip nepagrįstą.

  Pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „GKM“ prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo netenkinti.

  Sprendimas per 30 kalendorinių dienų nuo sprendimo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą per Regionų administracinį teismą.

Teisėjai                              Jūratė Gaidytė-Lavrinovič

                                         Arūnas Kaminskas

                                          Ina Kirkutienė