Civilinė byla Nr. 2A-1708-555/2014;

Teisminio proceso Nr. 2-69-3-03160-2013-6;

Procesinio sprendimo kategorijos: 32.5; 121.18

(S)

KAUNO APYGARDOS TEISMAS

S P R E N D i M A s

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2014 m. spalio 31 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Virginijos Lozoraitytės, Arūno Rudzinsko (kolegijos pirmininkas) ir Egidijaus Tamašausko (pranešėjas), rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo V. M. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2014 m. kovo 17 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-668-877/2014 pagal ieškovo V. M. ieškinį atsakovui L. D., su trečiaisiais asmenimis A. B., K. D., AB SEB banku, AB DNB banku, AB „Lietuvos dujos“ dėl priverstinės hipotekos nustatymo.

Teismas

n u s t a t ė:

I. Ginčo esmė

ieškovas kreipėsi į teismą ieškiniu prašydamas nustatyti priverstinę hipoteką skolininkui L. D. priklausančioms 41/100 dalims gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), hipotekos kreditoriumi nustatant V. M. iki visiško 2009 m. lapkričio 10 d. Kauno apygardos teismo nutartimi patvirtintos taikos sutarties įvykdymo. Nurodė, kad pagal teismo patvirtintą taikos sutartį skolininkas L. D. privalėjo iki 2011 m. balandžio 1 d. sumokėti kreditoriui V. M. 110 000 Lt skolos. Skolininkas taikos sutartyje nustatytų skolinių įsipareigojimų nevykdė, todėl suėjus skolos grąžinimo terminui, kreditorius kreipėsi į antstolių kontorą su prašymu pradėti vykdymą pagal pasirašytą taikos sutartį. Antstolis pranešė kreditoriui, jog skolos išieškoti iš skolininko nepavyks, nes šis asmuo neturi jokio turto iš kurio būtų galima išieškoti skolą. Skolininko turimas turtas įkeistas bankui, todėl išieškojimas iš jo negalimas. Ieškovas Kauno miesto apylinkės teisme ginčijo turto perleidimo sandorius, jo reikalavimai buvo patenkinti.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Kauno apylinkės teismas 2014 m. kovo 17 d. sprendimu ieškinį atmetė, paskirstė bylinėjimosi išlaidas. Teismas vadovavosi VĮ Registrų centras duomenimis, iš kurių nustatė, kad gyvenamojo namo dalis, kuriam ieškovas siekia nustatyti priverstinę hipoteką, yra areštuotas. Be to, teismas, nustatęs, kad be ieškovo, atsakovas turi ir kitų kreditorių, sprendė, kad tenkinus ieškovo prašymą, ieškovas nepagrįstai įgytų privilegijuotą padėtį visų kitų kreditorių  atžvilgiu.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į apeliacinį skundą teisiniai argumentai

Apeliaciniu skundu ieškovas prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2014 m. kovo 17 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį patenkinti.

Apeliaciniame skunde nurodo, kad teismas nepagrįstai nustatė, kad nėra pagrindo ieškovo interesus laikyti prioritetiniais kitų kreditorių reikalavimų atžvilgiu. Apelianto nuomone teismas nepagrįstai netaikė CK 6.66 straipsnio 4 dalies normos, be to pažeidė ir įrodymų vertinimo taisykles. Apeliantas pažymi, kad jis remiasi aplinkybėmis, kuriomis negali remtis kiti kreditoriai. Apeliantas mano, kad byloje įrodė prašomos apsaugos būtinumą.

Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas L. D. prašo apeliacinį skundą atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad teismas priėmė teisingą sprendimą.

Atsiliepimu į apeliacinį skundą trečiasis asmuo K. D. prašo apeliacinį skundą atmesti, teismo sprendimą palikti nepakeistą. Nurodo, kad teismas pagrįstai atmetė ieškinį.

Atsiliepimu į apeliacinį skundą trečiasis asmuo AB DNB bankas prašo apeliacinį skundą atmesti, teismo sprendimą palikti nepakeistą. Nurodo, kad priverstinės hipotekos nustatymas skolininko L. D. nekilnojamojo turto atžvilgiu nėra sąlygojamas socialiai reikšmingo gėrio apsauga, priešingai – patenkinus ieškinį būtų pažeisti kitų atsakovo kreditorių interesai.

Atsiliepimu į apeliacinį skundą trečiasis asmuo A. B. prašo teismo sprendimo nekeisti. Atsiliepime nurodo, kad teismas tinkamai taikė teisės aktus, teismų praktiką ir priėmė pagrįstą sprendimą.

Apeliacinės instancijos teismas,

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas tenkintinas.

Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, tai yra, tiriant byloje surinktus įrodymus, tarp jų ir priimtus CPK 314 straipsnio tvarka, patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialinės teisės normas. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Nenustačius absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, pasisakoma dėl apeliacinio skundo faktinių bei teisinių pagrindų.

Bylos medžiaga nustatyta, kad Kauno apygardos teismas 2009 m. lapkričio 10 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. L2-1543-527/2009 patvirtino Taikos sutartį tarp kreditoriaus V. M., šios bylos ieškovo, ir skolininko L. D., šios bylos atsakovo, kurios pagrindu skolininkas L. D. iki 2011 m. balandžio 1 d. įsipareigojo kreditoriui sumokėti 110 000 Lt. Skolininkui nevykdant teismo patvirtintos taikos sutarties sąlygų, vykdymo veiksmus atlieka antstolis R. S., kuris nustatė, kad L. D. sąskaitose, esančiose kredito įstaigose, piniginių lėšų nėra; antstolis areštavo L. D. turtą - automašinų remonto dirbtuves (duomenys neskelbtini), du automobilius, žemės sklypą ir gyvenamojo namo dalis. Pirmosios instancijos teismas iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus 2013 m. spalio 31 d. pažymos Nr. 10.36-5894 nustatė, kad pagal vykdomąjį dokumentą Nr. 0070/11/00458 likusi neišieškota iš L. D. suma 2013 m. rugsėjo 30 d. yra 109 576,85 Lt, iš antstolės N. B. 2013 m. spalio 14 d. patvarkymo Nr. S-6373 nustatė, kad pagal Kauno apylinkės teismo vykdomąjį raštą Nr. L2-14080-451/2013 dėl išlaikymo išieškojimo iš L. D. pirmos eilės išieškotojui K. D. išlaikymo įsiskolinimas iki 2013 m. spalio 1 d. yra 27 000 Lt. Be to nustatyta, kad 2009 m. spalio 21 d. Kauno miesto apylinkės teismo sprendimu už akių iš L. D. AB DNB bankui priteista 32 000 Lt skola, 639,63 Lt palūkanų, 10,42 Lt delspinigių, 17,25 proc. metinės palūkanos nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 980 Lt bylinėjimosi išlaidos, šio sprendimo pagrindu išduotas vykdomasis raštas. Įvertinęs antstolių pateiktą vykdomųjų bylų sąrašą, pirmosios instancijos teismas sprendė, kad iš L. D. vykdomas išieškojimas ne tik dėl jau aptartų skolų, bet ir kreditoriui AB SEB bankui dėl 1 278 533,43 Lt, 97 760,57 Lt, kreditoriui AB „Lietuvos dujos“ dėl 616,31 Lt bei 559,44 Lt, 576,54 Lt.

Bylos medžiaga taip pat nustatyta, kad atsakovui L. D. asmeninės nuosavybės teise priklauso 41/100 dalis gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini). Kauno miesto apylinkės teismas 2012 m. liepos 26 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-625-329/2012 pripažino negaliojančiomis atsakovų L. D. ir A. B. 2008 m. gruodžio 30 d. sudarytą pastato-gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), 41/100 dalių pirkimo-pardavimo sutartį Nr. 1-8104 ir 2008 m. gruodžio 30 d. sudarytą Sutartį Nr.1-8105 dėl nekilnojamojo turto priėmimo-perdavimo nuosavybėn bei pripažino atitinkamai negaliojančiomis šių sandorių teisines registracijas; taikė restituciją natūra ir nusprendė grąžinti atsakovui L. D. 2008 m. gruodžio 30 d. pirkimo-pardavimo sutartimi Nr. 1-8104 ir atitinkamai 2008 m. gruodžio 30 d. Sutartimi Nr. 1-8105 dėl nekilnojamojo turto priėmimo-perdavimo nuosavybėn perleistą turtą - 41/100 dalis gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), o atsakovui A. B. priteisė iš L. D. 70 000 Lt jo sumokėtus pinigus. Kauno apygardos teismas 2012 m. gruodžio 21 d. nutartimi Kauno miesto apylinkės teismo sprendimą paliko nepakeistą (I t. b. l. 26-34). 

              Ieškovas, siekdamas užsitikrinti Kauno apygardos teismo civilinėje  byloje Nr. L2-1543-527/2009 2009 m. lapkričio 10 d. priteistos 110 000 Lt sumos išieškojimą, prašo atsakovo nekilnojamajam turtui nustatyti priverstinę hipoteką.

CK 4.175 straipsnio 3 dalies 2 punktas nustato, kad priverstinė hipoteka atsiranda pagal teismo sprendimą patenkintiems turtiniams reikalavimams užtikrinti. CK 4.178 straipsnyje ši teisės norma detalizuojama, numatant, kad pagal teismo sprendimą patenkinus reikalavimą dėl pinigų išieškojimo, kreditoriaus prašymu gali būti įregistruota skolininko daikto hipoteka. Teismo sprendime turi būti nurodyta: hipoteka užtikrinama reikalavimo suma, hipotekos terminas, daiktas, kuris registruojamas hipotekos registre, ir šio daikto savininkas.

Hipoteka suteikia kreditoriui privilegijuotą padėtį prieš kitus kreditorius siekiant priverstinio skolos išieškojimo. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra išaiškinta, kad kadangi hipotekos kreditorius išieškojimo procese turi pirmumo teisę prieš kitus kreditorius, toks asmuo, prašydamas, kad teismo sprendimu būtų nustatyta hipoteka jo patenkintiems reikalavimams užtikrinti, turi įrodyti tokios apsaugos taikymo būtinumą ir prioritetinę teisę kitų kreditorių atžvilgiu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-307/2010).

Teisėjų kolegija vertina, kad ginčo atveju priverstinės hipotekos būtinumas yra pagrįstas išskirtiniu apelianto, kaip kreditoriaus, interesu kitų atsakovo kreditorių atžvilgiu (LR CK 178 str.).

Apeliantas būtinybę nustatyti priverstinę hipoteką grindžia iš esmės vienintele faktine aplinkybe – kad priteisus skolą iš skolininko sprendimas nėra įvykdytas, ir, kad paaiškėjus, jog skolininkas perleido turtą pažeisdamas kreditoriaus interesus, kreditorius teismine tvarka nuginčijo skolininko sudarytą sandorį, todėl sandorio pripažinimas negaliojančiu sukėlė teisines pasekmes tik ieškinį dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu pareiškusiam kreditoriui ir tik tiek, kiek būtina kreditoriaus teisių pažeidimui pašalinti (CK 6.66 straipsnio 4 dalis). Apelianto teigimu, kiti atsakovo kreditoriai neginčijo skolininko sudaryto turto perleidimo sandorio, nevertino, jog skolininkui perleidus turtą skolininko (atsakovo) turtinė padėtis pablogėjo. Todėl, apelianto nuomone, būtent jam turi būti suteikiama pirmumo teisė lyginant su kitais kreditoriais, išieškoti iš turto, kuris buvo skolininko perleistas ir teismo sprendimo pagrindu buvo grąžintas skolininko nuosavybėn.

Apeliacinės instancijos teismas sutinka su apelianto nurodytais argumentais. Bylos medžiaga, kaip jau minėta, nustatyta, kad pagal šios bylos ieškovo ieškinį actio Pauliana pagrindu buvo pripažintas negaliojančiu skolininko sudarytas nekilnojamojo turto perleidimo sandoris ir taikyta restitucija. Minėta, kad sandorio pripažinimas actio Pauliana pagrindu sukelia teisines pasekmes tik ieškinį dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu pareiškusiam kreditoriui ir tik tiek, kiek būtina kreditoriaus teisių pažeidimui pašalinti (CK 6.66 straipsnio 4 dalis). Taigi byloje nustatytos aplinkybės yra pakankamos, kolegijos vertinimu, spręsti, jog ieškovui, kaip atsakovo kreditoriui, suteikta pirmenybės teisė nukreipti išieškojimą būtent į tą turtą, kuris buvo ginčo objektu pagal ieškovo pareikštą ieškinį skolininkui dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu. Ieškovo veiksmai, kuriais pastarasis siekė, jog būtų atkurta padėtis buvusi iki kreditoriaus teisių pažeidimo atspindi kreditoriaus išskirtinumą kitų kreditorių atžvilgiu, kurie nesiėmė jokių veiksmų ir toleravo skolininko veiksmus, kurių pagrindu buvo sumažintas skolininko mokumas.

Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nustačius priverstinę hipoteką apelianto naudai, šis kreditorius tampa privilegijuotas kitų kreditorių atžvilgiu, o tokiam privilegijavimui yra teisinis pagrindas ir išskirtinis apelianto specifiškumas kitų kreditorių atžvilgiu. Tokiu būdu nėra pažeidžiamas kreditorių lygiateisiškumo principas bei neiškreipiama CPK ir kituose teisės aktuose reglamentuota kreditorių reikalavimų tenkinimo sistema, nes actio Pauliana paskirtis – kompensacinė, kadangi pagal CK 6.66 straipsnio 4 dalį sandorio pripažinimas negaliojančiu sukelia teisinius padarinius ieškinį dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu pareiškusiam kreditoriui ir tik tiek, kiek būtina kreditoriaus teisių pažeidimui pašalinti, kreditoriaus reikalavimą nukreipiant į perduotą pagal skolininko sudarytą sandorį turtą, jo vertę ar lėšas (CK 6.66 straipsnio 4 dalis). (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. sausio 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-17/2006; 2006 m. lapkričio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-584/2006; 2006 m. lapkričio 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-497/2006).

Hipotekos santykiai grindžiami inter alia proporcingumo principu, kuris reikalauja, kad skolininko interesai su hipotekos nustatymu susijusiais apribojimais neturėtų būti suvaržomi daugiau negu iš esmės reikia kreditoriaus interesų apsaugai. Hipotekos užtikrinamas pagrindinis reikalavimo įvykdymas, netesybų bei teismo išlaidų, susijusių su hipotekos vykdymu, išieškojimas (CK 4.174 straipsnio 1 dalis). Nustatyta, kad vykdant 2009 m. lapkričio 10 d. Kauno apygardos teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. L2-1543-527/2009 patvirtintą Taikos sutartį iš skolininko išieškotina 109 576,65 Lt (1 t. b. l. 142-144), todėl šiai sumai nustatytina hipoteka. Dėl nurodytos priežasties sprendimas naikintinas ir priimtinas naujas sprendimas – ieškinys tenkintinas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Panaikinus teismo sprendimą ir priėmus naują sprendimą, perskirstytinos bylinėjimosi išlaidos. Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovas pirmosios instancijos teisme sumokėjo 143 Lt žyminio mokesčio (1 t. b. l. 4), paduodamas apeliacinį skundą sumokėjo 144 Lt žyminio mokesčio (2 t. b. l. 94), todėl šios išlaidos priteistinos iš atsakovo (CPK 80 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 9 punktas, 93 straipsnio 1, 3 dalys).

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 326 straipsnio 1 dalies 2punktu, 331 straipsniu,

n u s p r e n d ž i a:

Kauno apylinkės teismo 2014 m. kovo 17 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą.

Ieškovo V. M. ieškinį patenkinti.

Nustatyti priverstinę hipoteką pastatui-gyvenamajam namui, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiam (duomenys neskelbtini), 41/100 dalims, kurios nuosavybės teise įregistruoti atsakovo L. D. (a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini) vardu kreditoriaus V. M. (a. k (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini) reikalavimams 109 576,65 Lt (vieno šimto devynių tūkstančių penkių šimtų septyniasdešimt šešių litų, 65 ct) (atitinka 31 735,59 Eur) sumai užtikrinti.

Priverstinės hipotekos terminas nustatomas iki 2009-11-10 Kauno apygardos teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. L2-1543-527/2009 patvirtintos Taikos sutarties visiško įvykdymo.

Priteisti V. M. (a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini) iš atsakovo L. D. (a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini) 143 Lt (vieną šimtą keturiasdešimt tris litus) (atitinka 41,42 Eur) bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme ir 144 Lt (vieną šimtą keturiasdešimt keturis litus) (atitinka 41,71 Eur) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Priteisti valstybei iš atsakovo L. D. (a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu - 66 Lt (šešiasdešimt šešis litus) (atitinka 19,11 Eur). Ši suma turi būti įmokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai (įmonės kodas 188659752) į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB banke „Swedbank“, banko kodas 73000, įmokos kodas 5660.

Teisėjai              Virginija Lozoraitytė

              Arūnas Rudzinskas

              Egidijus Tamašauskas