Teikimas Nr. T-842-957/2018

Teisminio proceso Nr. 1-10-9-00150-2010-0

Procesinio sprendimo kategorija 2.5.15

(S)

VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS

NUTARTIS

2018 m. rugpjūčio 27 d.

Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Marijus Kursevičius rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo N. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gyvenančio (duomenys neskelbtini), prašymą dėl bausmės vykdymo atidėjimo termino skaičiavimo ir laikino sulaikymo bei suėmimo įskaitymo į paskirtą bausmę.

Teismas

nustatė:

Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2012 m. balandžio 27 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-15-576/2012, be kita ko, N. L. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 225 straipsnio
1 dalyje, ir jam skirta vienerių metų laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 75 straipsnio
1-3 dalimis, paskirtos bausmės vykdymas atidėtas trejiems metams, įpareigojant N. L. per bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo. Be to, šiuo nuosprendžiu N. L. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – 20 MGL (2600 LT) dydžio įmoka į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą, sumokant ją per tris mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Vilniaus apygardos teismo 2013 m. vasario 1 d. nutartimi baudžiamojoje byloje
Nr. 1A-141-166/2013, be kita ko, nuteistojo N. L. ir jo gynėjo apeliacinis skundas dėl Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2012 m. balandžio 27 d. nuosprendžio atmestas.

2013 m. vasario 26 d. nuteistasis N. L. įtrauktas į Probuojamųjų asmens duomenų registrą (b. l. 4, 5-6).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 8 d. nutartimi baudžiamojoje byloje
Nr. 2K-375/2013 panaikinta Vilniaus apygardos teismo 2013 m. vasario 1 d. nutartis ir byla perduota iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka.

2013 m. lapkričio 11 d. N. L. išregistruotas iš Probuojamųjų asmens duomenų registro (b. l. 4, 5-6).

Vilniaus apygardos teismo 2014 m. gruodžio 19 d. nutartimi baudžiamojoje byloje
Nr. 1A-153-209/2014, be kita ko, nuteistojo N. L. ir jo gynėjo apeliacinis skundas dėl Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2012 m. balandžio 27 d. nuosprendžio atmestas.

2015 m. sausio 26 d. nuteistasis N. L. įtrauktas į Probuojamųjų asmens duomenų registrą (b. l. 4, 5-6).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 3 d. nutartimi baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-357-699/2015 panaikinta Vilniaus apygardos teismo 2014 m. gruodžio 19 d. nutartis ir byla perduota iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka.

2016 m. balandžio 14 d. N. L. išregistruotas iš Probuojamųjų asmens duomenų registro (b. l. 4, 5-6).

Vilniaus apygardos teismo 2017 m. balandžio 5 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1A-7/2017, be kita ko, nuteistojo N. L. ir jo gynėjo apeliacinis skundas tenkintas iš dalies: Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2012 m. balandžio 27 d. nuosprendis pakeistas ir pašalintos kaip neįrodytos tam tikros aplinkybės. Likusioje dalyje nuteistojo N. L. atžvilgiu Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2012 m. balandžio 27 d. nuosprendis paliktas nepakeistas.

2017 m. balandžio 21 d. nuteistasis N. L. įtrauktas į Probuojamųjų asmens duomenų registrą (b. l. 4, 5-6).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. balandžio 17 d. nutartimi baudžiamojoje byloje Nr. 2K-23-788/2018 Vilniaus apygardos prokuratūros vyriausiojo prokuroro J. L. kasacinis skundas atmestas.

Nuteistasis N. L. prašo, išreikalavus oficialius duomenis iš Vilniaus apygardos probacijos tarnybos Vilniaus probacijos skyriaus (toliau – ir Vilniaus probacijos skyrius), į bausmės vykdymo laiką įskaityti visą nuo nuosprendžio įsiteisėjimo momento iki jo įtraukimo į probuojamųjų asmens duomenų sąrašą laiką, kaip visą jo probavimo laiką bei tiksliai jį įvardyti teismo nutartyje; taip pat į bausmės laiką įskaityti laikiname sulaikyme ir suėmime išbūtą laiką.

Nuteistasis prašyme, be kita ko, nurodo, kad, remiantis Vilniaus probacijos skyriaus
2018 m. birželio 28 d. pažyma Nr. V7-920 (kuri pridedama prie prašymo), Vilniaus miesto
3 apylinkės teismo 2012 m. balandžio 27 d. nuosprendžio pagrindu jis buvo įtrauktas į Probuojamųjų asmens duomenų registrą laikotarpiais nuo 2013 m. vasario 26 d. iki
2013 m. lapkričio 11 d., nuo 2015 m. sausio 26 d. iki 2016 m. balandžio 14 d. bei nuo
2017 m. balandžio 21 d. Nuteistojo teigimu, jo atžvilgiu bausmė buvo vykdoma nuo
2013 m. vasario 1 d. iki 2013 m. lapkričio 11 d., nuo 2015 m. sausio 26 d. iki 2016 m. balandžio 14 d. bei nuo 2017 m. balandžio 21 d. iki 2018 m. birželio 28 d. Nuteistojo N. L. teigimu, lieka neaišku, ar laikas nuo nuosprendžio įsiteisėjimo iki jo įtraukimo į probuojamųjų asmenų sąrašą yra įskaitytinas į probavimo laiką. Mano, kad į probavimo laiką neįskaityti laikotarpiai nuo 2014 m. gruodžio 19 d. iki 2015 m. sausio 26 d. bei nuo 2017 m. balandžio 5 d. iki
2017 m. balandžio 21 d.

Be to, nuteistasis nurodo, kad jis ikiteisminio tyrimo metu laikiname sulaikyme ir suėmime išbuvo nuo 2010 m. balandžio 26 d. iki 2010 m. gegužės 28 d., tačiau šis laikotarpis nebuvo įskaitytas į jam paskirtos bausmės laiką. Nuteistajam kyla abejonių, kurioje byloje turi būti įskaitytas jo nurodytas laikiname sulaikyme ir suėmime išbūtas laikas, kadangi jis buvo sulaikytas atliekant ikiteisminį tyrimą baudžiamojoje byloje Nr. 07-1-514-09, iš kurių vėliau išskirti ikiteisminiai tyrimai baudžiamosiose bylose Nr. 10-9-150-10 ir Nr. 10-9-012-12.

Vilniaus apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokurorė Jūratė Karčinskienė pateikė teismui atsiliepimą, kuriuo prašo nuteistojo
N. L. prašymą tenkinti iš dalies, į paskirtos bausmės vykdymo laiką įskaityti visą laiką nuo nuosprendžio įsiteisėjimo momento iki įtraukimo į probuojamųjų asmenų sąrašą, t. y. nuo
2014 m. gruodžio 19 d. iki 2015 m. sausio 26 d. ir nuo 2017 m. balandžio 5 d. iki 2017 m. balandžio 21 d. Likusioje dalyje prašymą atmesti.

Prokurorė atsiliepime, be kita ko, nurodo, kad pagal teisinį reguliavimą bausmės vykdymo atidėjimo terminas skaičiuojamas nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o probacija pradedama vykdyti įsiteisėjusio teismo nuosprendžio ir patvarkymo (potvarkio) vykdyti nuosprendį gavimo probacijos tarnyboje dieną. Apeliacinės instancijos teismo nuosprendis įsiteisėja nuo jo paskelbimo dienos ir yra privalomas visoms valstybės ir savivaldybių institucijoms ir pareigūnams, įmonėms, įstaigoms ir organizacijoms bei asmenims ir turi būti be prieštaravimų ir netrukdomai vykdomas visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje. Nuteistojo
N. L. prašymas į paskirtą bausmę įskaityti laiką nuo apkaltinamojo nuosprendžio įsiteisėjimo iki probacijos pradžios yra teisėtas ir pagrįstas. Aplinkybė, kad byla buvo nagrinėjama ilgą laiką, neturėtų neigiamai atsiliepti nuteistojo N. L. teisėms ir teisėtiems interesams.

Be to, prokurorė nurodo, kad ikiteisminiame tyrime baudžiamojoje byloje Nr. 07-1-514-9 nuteistasis N. L. 2010 m. balandžio 26 d. laikinai sulaikytas, 2010 m. balandžio 28 d. – suimtas vienam mėnesiui, o 2010 m. gegužės 28 d. – paleistas iš tardymo izoliatoriaus. Pirmosios instancijos teismas į paskirtą bausmę neįskaitė nuteistojo N. L. laikino sulaikymo ir suėmimo laiko, tačiau vieningos teismų praktikos dėl šio laikotarpio įskaitymo tais atvejais, kai bausmės vykdymas atidedamas, nėra. Tokiais atvejais laikinas sulaikymas ir suėmimas į paskirtą bausmę įskaitomas, kai sprendžiamas klausimas dėl bausmės vykdymo atidėjimo panaikinimo ir nuteistojo pasiuntimo atlikti nuosprendžiu paskirtą bausmę. Nagrinėjamu atveju toks klausimas nebuvo sprendžiamas, todėl nėra tikslinga į nuteistajam N. L. paskirtą bausmę įskaityti laikino sulaikymo ir suėmimo laiką.

Vilniaus apygardos probacijos tarnybos Vilniaus probacijos skyrius atsiliepime nurodė, kad N. L. atžvilgiu buvo priimtas Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2012 m. balandžio 27 d. nuosprendis, kuris įsiteisėjo 2013 m. vasario 1 d. Šio nuosprendžio pagrindu 2013 m. vasario 26 d. N. L. buvo įtrauktas į Probuojamųjų asmens duomenų registrą. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 8 d. nutartimi byla buvo perduota nagrinėti apeliacine tvarka, todėl 2013 m. lapkričio 11 d. N. L. buvo išregistruotas iš Probuojamųjų asmens duomenų registro. Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2012 m. balandžio 27 d. nuosprendis pakartotinai įsiteisėjo 2014 m. gruodžio 19 d. Šio nuosprendžio pagrindu 2015 m. sausio 26 d.
N. L. buvo įtrauktas į Probuojamųjų asmens duomenų registrą. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 3 d. nutartimi byla buvo perduota nagrinėti apeliacine tvarka, todėl
2016 m. balandžio 14 d. N. L. buvo išregistruotas iš Probuojamųjų asmens duomenų registro. Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2012 m. balandžio 27 d. nuosprendis paskutinį kartą įsiteisėjo 2017 m. balandžio 5 d. Šio nuosprendžio pagrindu 2017 m. balandžio 21 d. N. L. buvo įtrauktas į Probuojamųjų asmens duomenų registrą.

Vilniaus probacijos skyrius pažymėjo, kad asmeniui bausmės vykdymo atidėjimo terminas skaičiuojamas nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2012 m. balandžio 27 d. nuosprendyje, kuris iš dalies pakeistas Vilniaus apygardos teismo
2017 m. balandžio 5 d. nuosprendžiu, nėra numatyti suėmimo ir laikino sulaikymo laikotarpiai bei jų įskaitymas į paskirtą bausmę.

Dėl bausmės vykdymo atidėjimo termino skaičiavimo

Nuteistasis N. L. prašyme iš esmės kelia klausimą, ar bausmės vykdymo atidėjimo terminas apima laikotarpį nuo pirmosios instancijos teismo nuosprendžio, kuriuo jam paskirtos bausmės vykdymas buvo atidėtas, įsiteisėjimo iki jo probacijos vykdymo pradžios.

Šis N. L. prašymas paliktinas nenagrinėtu.

Pirmiausia teismas pažymi, kad nuteistojo N. L. keliamas klausimas šiuo atveju negali būti pripažintas abejone dėl nuosprendžio, kylančia jo vykdymo metu, todėl nėra pagrindo šį klausimą spręsti Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 361 ir 362 straipsniuose nustatyta tvarka. Pastebėtina, kad nuosprendžio vykdymo metu kylančių abejonių ir neaiškumų pašalinimą reglamentuoja BPK 361 straipsnio 1 dalies nuostatos. Klausimai, dėl kurių teismas tokiu atveju turi teisę priimti sprendimus, apibrėžti BPK 361 straipsnio 2 dalyje, kurioje nėra nurodyta, kad šiame straipsnyje nustatyta tvarka gali būti sprendžiami klausimai, susiję su bausmės vykdymo atidėjimo termino skaičiavimu. Šiuo atveju N. L. atžvilgiu priimtame nuosprendyje nurodytas konkretus bausmės vykdymo atidėjimo terminas, įstatymas nustato aiškią bausmės vykdymo atidėjimo termino skaičiavimo tvarką, t. y. pradžią, Probacijos tarnybai dėl to abejonių nekilo, o vien tas faktas, kad abejonės kyla pareiškėjui, savaime nesudaro pagrindo šias abejones spręsti BPK 361 ir 362 straipsnyje nustatyta tvarka.

Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos probacijos įstatymo (toliau – ir Probacijos įstatymas) 13 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose įtvirtinta probuojamųjų teisė gauti žodinę ir rašytinę informaciją apie teismo nuosprendžiu paskirtos probacijos vykdymo tvarką ir sąlygas, savo teises ir pareigas; kreiptis su pasiūlymais, prašymais (pareiškimais) peticijomis ir skundais į probacijos vykdymo ar kitas valstybės ir savivaldybių institucijas, įstaigas ar pareigūnus, visuomenines ar tarptautines organizacijas, taip pat kitas institucijas, įstaigas ir organizacijas. Probacijos 33 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad probuotojų veiksmai ir sprendimai skundžiami probacijos tarnybos direktoriui, o 2 dalyje įtvirtinta, jog probacijos tarnybos direktoriaus veiksmai ir sprendimai, be kita ko, susiję su nuosprendžio ar nutarties vykdymo teisiniais santykiais, gali būti skundžiami apylinkės teismui BPK nustatyta tvarka. Vertinant sistemiškai, toks teisinis reglamentavimas sudaro pagrindą spręsti, kad probuojamasis, siekdamas gauti informaciją apie nuosprendžio vykdymo tvarką (taip pat ir apie probuotojo atliktą aktualių terminų skaičiavimą, likusį atlikti bausmės vykdymo atidėjimo terminą), turi kreiptis į Probacijos tarnybą, taip pat teikti prašymus bei pasiūlymus probacijos vykdymo klausimais, o tais atvejais, kai tarp probuotojo ir probuojamojo kyla ginčas, susijęs su nuosprendžio vykdymo teisiniais santykiais (pavyzdžiui, dėl terminų skaičiavimo), probuojamasis turi teisę probuotojo veiksmus skųsti Probacijos tarnybos direktoriui, o pastarojo jam nepalankų sprendimą – teismui. Taigi, klausimas dėl bausmės vykdymo atidėjimo termino skaičiavimo iš esmės galėtų kilti ir būti sprendžiamas teisme probuojamojo skundo pagrindu tuo atveju, jeigu tarp probuojamojo ir probuotojo būtų kilęs ginčas dėl bausmės vykdymo atidėjimo termino skaičiavimo, t. y. jeigu probuojamasis ir probuotojas skirtingai skaičiuotų bausmės vykdymo atidėjimo terminą ir šiuo klausimu priimtas probuojamajam nepalankus probuotojo sprendimas būtų apskųstas probacijos tarnybos direktoriui, o pastarasis taip pat priimtų probuojamajam nepalankų sprendimą. Nagrinėjamu atveju nei N. L. pateiktame prašyme, nei Probacijos tarnybos atsiliepime nėra nurodoma, kad toks ginčas kilo. Iš Vilniaus probacijos skyriaus 2018 m. birželio 28 d. rašto Nr. V7-920 „Dėl prašymo išnagrinėjimo“ matyti, kad jame pateikti laikotarpiai, kuriais buvo vykdoma nuteistojo N. L. probacija. Šiame rašte nėra nurodyta, kad N. L. paskirtos bausmės vykdymo atidėjimo terminas neapima laikotarpio nuo pirmosios instancijos teismo nuosprendžio, kuriuo jam paskirtos bausmės vykdymas buvo atidėtas, įsiteisėjimo iki nuteistojo N. L. probacijos vykdymo pradžios, be kita ko, jo įtraukimo į Probuojamųjų asmens duomenų registrą. Taigi, tiek probuojamasis, tiek probacijos tarnyba turi iš esmės tą patį suvokimą apie terminų skaičiavimą. Taip pat byloje nėra nuteistojo N. L. skundo dėl probacijos tarnybos direktoriaus sprendimo, kuriuo būtų padaryta kitokia išvada. Negana to, nuteistasis N. L. įrodinėja, kad bausmės vykdymo atidėjimo terminas turi būti skaičiuojamas ne nuo jo įtraukimo į Probuojamųjų asmens duomenų registrą, o nuo nuosprendžio įsiteisėjimo, tačiau būtent tokį bausmės vykdymo atidėjimo skaičiavimo pradžios momentą Vilniaus probacijos skyrius ir nurodė atsiliepime.

Apibendrinant konstatuotina, kad įvertinus faktą, jog tarp nuteistojo N. L. ir probacijos tarnybos nėra ginčo dėl bausmės vykdymo atidėjimo termino skaičiavimo, jo keliamas klausimas negali būti sprendžiamas Probacijos įstatymo 33 straipsnio 2 dalies pagrindu. Todėl nesant N. L. jo keliamu klausimu nepalankaus probacijos tarnybos direktoriaus sprendimo, atitinkamai ir nuteistojo N. L. skundo dėl probacijos tarnybos direktoriaus sprendimo dėl bausmės vykdymo atidėjimo termino skaičiavimo ir apskritai – ginčo dėl to tarp jo ir Probacijos tarnybos, nuteistojo N. L. prašymas dalyje dėl bausmės vykdymo atidėjimo termino skaičiavimo paliktinas nenagrinėtas.

Dėl laikino sulaikymo ir suėmimo įskaitymo į paskirtą bausmę, kai jos vykdymas atidėtas

Nagrinėjamu atveju nuteistajam N. L. dėl vykdomo nuosprendžio kilo abejonė dėl jo laikiname sulaikyme ir suėmime išbūto laiko neįskaitymo į paskirtą bausmę.

BPK 361 straipsnio pagrindu teismas nuosprendžio vykdymo metu turi teisę išspręsti dėl nuosprendžio kylančias abejones, jeigu jas išsprendus nepakeičiama nuosprendžio esmė (1 dalis). Teismas turi teisę priimti sprendimą, be kita ko, įskaityti kardomąjį kalinimą į bausmės atlikimo laiką, jeigu kardomasis kalinimas teismo nuosprendžiu neįskaitytas arba įskaitytas netiksliai
(2 dalis).

Pagal BK 66 straipsnio 1 dalį teismas, skirdamas bausmę asmeniui, kuriam buvo taikytas kardomasis kalinimas (suėmimas), privalo jį įskaityti į paskirtą bausmę. BPK 140 straipsnio
9 dalyje numatyta, kad laikino sulaikymo laikas įskaitomas į suėmimo ir bausmės laiką.

Pažymėtina, kad laikino sulaikymo ir suėmimo laikas įskaitomas į paskirtą bausmę
(BK 66 straipsnio 1 dalis, BPK 140 straipsnio 9 dalis), o ne terminą, kuriam jos vykdymas buvo atidėtas. Kai bausmės vykdymas yra atidėtas, svarbus terminas, kuriam tai padaryta, kadangi probacijos vykdymas baigiamas bausmės vykdymo atidėjimo paskutinę dieną (Probacijos įstatymo 31 straipsnio 1 dalis), o tiksli neatliktos bausmės (ne termino, kuriam jos vykdymas atidėtas) dalis iš esmės neturi reikšmės, kadangi nuteistasis išvengia realaus laisvės atėmimo bausmės vykdymo. Tuo tarpu, kai bausmės vykdymo atidėjimas panaikinamas ir nuteistasis pasiunčiamas atlikti nuosprendžiu skirtą laisvės atėmimo bausmę, turi būti nustatyta tiksli neatlikta jos dalis. Šiuo tikslu į paskirtą bausmę privalo būti įskaitytas, be kita ko, suėmimo ir laikino sulaikymo laikas. Dėl šių priežasčių nuteistojo N. L. bylą nagrinėjęs apeliacinės instancijos teismas nurodė, kad vieningos teismų praktikos dėl laikino sulaikymo ir suėmimo įskaitymo į bausmės laiką, kai bausmės vykdymas atidedamas, nėra. Tais atvejais, kai atidedant bausmės vykdymą nuosprendžiu į bausmės laiką neįskaitomas laikino sulaikymo ir suėmimo laikas, tai padaroma, kai sprendžiamas klausimas dėl bausmės vykdymo atidėjimo panaikinimo ir nuteistojo pasiuntimo atlikti nuosprendžiu skirtą laisvės atėmimo bausmę (Vilniaus apygardos teismo 2017 m. balandžio 5 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1A-7/2017).

Vis dėlto, nuteistajam N. L. prašant, teismas išsprendžia klausimą dėl jo laikiname sulaikyme ir suėmime išbūto laiko įskaitymo į paskirtą bausmę, kadangi įstatymas iš esmės nedraudžia to padaryti.

Iš baudžiamosios bylos, kurios teisminio proceso Nr. 1-10-9-00150-2010-0, medžiagos matyti, kad Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos Vilniaus valdybos Ikiteisminio tyrimo skyriaus vyriausiojo specialisto R. L. 2010 m. balandžio 26 d. laikino sulaikymo protokole nurodyta, jog 2010 m. balandžio 26 d. nutarimo sulaikyti asmenį pagrindu
N. L. buvo laikinai sulaikytas 2010 m. balandžio 26 d. 19.00 val., atliekant ikiteisminį tyrimą baudžiamojoje byloje Nr. 07-1-514-09 (8 t., b. l. 50-51). Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2010 m. balandžio 28 d. nutartimi N. L. skirta kardomoji priemonė – suėmimas vienam mėnesiui, terminą skaičiuojant nuo 2010 m. balandžio 28 d. (8 t., b. l. 52-55). Iš įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro ir jo archyvo duomenų išrašo apie asmenį matyti, kad
2010 m. gegužės 28 d. N. L. paleistas iš laisvės atėmimo vietų ligoninės, t. y. paleistas iš suėmimo (b. l. 5-6).

Atsižvelgiant į tai, kad nuteistasis N. L. buvo laikinai sulaikytas ir suimtas ikiteisminiame tyrime, kuris buvo atliekamas ir dėl nusikalstamos veikos, kuri vėliau buvo išskirta į atskirą ikiteisminį tyrimą, kurio pagrindu pradėtoje baudžiamojoje byloje nuteistasis
N. L. prašo į paskirtą bausmę įskaityti jo laikiname sulaikyme ir suėmime išbūtą laiką, taip pat tai, jog pradiniame ir iš jo atskirtuose kituose ikiteisminiuose tyrimuose tai nebuvo padaryta, teismas sprendžia, kad nuteistojo N. L. laikiname sulaikyme ir suėmime išbūtas laikas į paskirtą bausmę turi būti įskaitytas baudžiamojoje byloje, kurios teisminio proceso
Nr. 1-10-9-00150-2010-0.

BK 66 straipsnio 2 dalies pagrindu kardomasis kalinimas (suėmimas) į paskirtą bausmę įskaitomas pagal šio kodekso 65 straipsnio 1 dalies taisykles vieną kardomojo kalinimo (suėmimo) dieną prilyginant vienai laisvės atėmimo parai.

Teismas nustatė, kad Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2012 m. balandžio 27 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-15-576/2012, iš dalies pakeistu Vilniaus apygardos teismo 2017 m. balandžio 5 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1A-7/2017, nuteistajam
N. L., be kita ko, buvo paskirta vienerių metų laisvės atėmimo bausmė, kurios vykdymas atidėtas trejiems metams. Minėta, nuteistasis N. L. laikiname sulaikyme išbuvo nuo
2010 m. balandžio 26 d. 19.00 val. iki 2010 m. balandžio 28 d., o suėmime – nuo
2010 m. balandžio 28 d. iki 2010 m. gegužės 28 d.

Remiantis tuo, kas išdėstyta, į Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2012 m. balandžio
27 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-15-576/2012, iš dalies pakeistu Vilniaus apygardos teismo 2017 m. balandžio 5 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1A-7/2017, nuteistajam
N. L. paskirtą vienerių metų laisvės atėmimo bausmę įskaitytinas jo laikiname sulaikyme išbūtas laikas nuo 2010 m. balandžio 26 d. 19.00 val. iki 2010 m. balandžio 28 d. ir suėmime išbūtas laikas nuo 2010 m. balandžio 28 d. iki 2010 m. gegužės 28 d., vieną laikino sulaikymo ir suėmimo dieną prilyginant vienai laisvės atėmimo parai.

Vis dėlto, N. L. išaiškintina, kad laikiname sulaikyme ir suėmime išbūto laiko įskaitymas į bausmę neturi reikšmės trijų metų termino, kuriam atidėtas nuteistojo bausmės vykdymas, skaičiavimui, kadangi šis terminas įskaitomas į laisvės atėmimo bausmę, o ne į bausmės vykdymo atidėjimo terminą.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 361, 362 straipsniais, teismas

nutaria:

N. L. prašymą tenkinti iš dalies.

Įskaityti nuteistajam N. L. į Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2012 m. balandžio 27 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-15-576/2012, iš dalies pakeistu Vilniaus apygardos teismo 2017 m. balandžio 5 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1A-7/2017, paskirtą vienerių metų laisvės atėmimo bausmę jo laikiname sulaikyme išbūtą laiką, laikotarpiu nuo 2010 m. balandžio 26 d. 19.00 val. iki 2010 m. balandžio 28 d., ir suėmime išbūtą laiką nuo 2010 m. balandžio 28 d. iki 2010 m. gegužės 28 d., vieną laikino sulaikymo ir suėmimo dieną prilyginant vienai laisvės atėmimo parai.

Likusioje dalyje N. L. prašymą palikti nenagrinėtą.

Nutartis per septynias dienas nuo jos nuorašo gavimo gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėjas                                                                                        Marijus Kursevičius