Baudžiamoji byla Nr. 1-60-527/2018

Teismo proceso Nr. 1-03-2-00626-2015-8

Procesinio sprendimo kategorijos:

(S)

1.2.18.11; 2.3.6.4.5

KAUNO APYLINKĖS TEISMAS

N U O S P R E N D I S

LIETUVOS RERSPUBLIKOS VARDU

2018 m. birželio 13 d.

Jonava

Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų teisėja Jolita Cirulienė, sekretoriaujant Valei Greskienei, dalyvaujant prokurorui Artūrui Bužavui, kaltinamajam V. P. ir jo gynėjui advokatui Gediminui Marcinkevičiui, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą Nr.1-03-2-00626-2015-8, kurioje V. P. (a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Kaunas, Lietuva, Lietuvos Respublikos pilietis, vedęs, gyv. (duomenys neskelbtini), dirbęs KB ,, (duomenys neskelbtini),“ vadovu, neteistas)

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau ir – BK) 223 straipsnio 1 dalį.

Teismas

n u s t a t ė:

V. P. laikotarpiu nuo 2013-05-03 iki 2014-12-08 būdamas KB „(duomenys neskelbtini),“, įregistruoto 1996-02-14, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), ūkio vadovu ir pagal 2001-11-06 Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 21 str. 1 d., 2 d. būdamas atsakingas už bendrovės apskaitos organizavimą ir apskaitos dokumentų išsaugojimą, laikotarpiu nuo 2013-05-03 iki 2013-12-31 aplaidžiai tvarkė KB „(duomenys neskelbtini),“ buhalterinę apskaitą, o būtent:

– apskaitos dokumentu nepagrindė 2013-06-11 ūkinės operacijos, kurios metu bendrovė iš savo sąskaitos į O. K. R. sąskaitą pervedė 94 611,67 Eur (720 819 NOK), tuo pažeidė Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos 2001-11-06 įstatymo Nr. IX-574 12 straipsnio (redakcija 2012-12-24 redakcija) 1 dalį, kur nurodyta, kad: ,,1. Visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje numatytą atvejį. Apskaitos dokumentai surašomi ūkinės operacijos ir ūkinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus“, dėl to negalima nustatyti kokiu pagrindu buvo pervestos minėtos lėšos ir kaip jų pervedimas buvo apskaitytas bendrovės apskaitoje, dėl šių pažeidimų aplaidžiai organizavo buhalterinės apskaitos tvarkymą ir dėl to laikotarpiu nuo 2013-05-03 iki 2013-12-31 iš dalies negalima nustatyti asmens – KB ,, (duomenys neskelbtini),“ – veiklos, turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros.

Kaltinamasis V. P. 2017-11-20 teisiamajame posėdyje kaltu neprisipažino ir paaiškino, jog jokių sutarčių registro iš buvusio vadovo E. S. jis nėra perėmęs, jis jam jų neperdavė, o už jo vadovavimo laikotarpį jis nėra atsakingas. Jo vadovavimo laikotarpiu paskolų registro nebuvo, nes nebuvo tuo laiku paskolų. O E. S. jam jokių dokumentų, susijusių su paskolomis, nėra perdavęs. Jo vadovavimo laikotarpiu įmonėms mokėjimai buvo PVM sąskaitų faktūrų dengimas: už atliktus darbus, pirktą produkciją, arimo darbus ir kitą. Tai ne paskolos, o pavedimai už atliktus darbus arba prekes tarp įmonių. Tokie dokumentai nesukėlė negalėjimo nustatyti įmonės veikos rezultatų. Buhalterijoje matosi susidengimai, gale metų viskas būna sužiūrėta, sudengta. Jei buhalteris rašo, kad tai paskola, parašo dėl to, kad dar nebūna suformuota sąskaita faktūra. Atsiradus PVM sąskaitai faktūrai, būna dalinis arba visas jos apmokėjimas. Paskolų nebuvo, dėl to ir nebuvo registro. Tai ne paskolos, atsiskaitymai tarp įmonių. Pavedimas O.K. R. 2013-06-11 buvo padarytas pagal tris sąskaitas faktūras NO 2583, 2760, 2977, išrašytos O.K. R. KB ,, (duomenys neskelbtini),“ už prekes 2012 m. Reikėjo apmokėti, nes O.K. R. buvo sena įmonės skola už pirktus gyvulius. Jam atėjus vadovauti O.K. R. pasakė, kad tas sąskaitas reikia padengti, nes jis turi problemų dėl to. Pagal viskas tris sąskaitas gaunasi bendra 94 611,67 Eur suma. 2012-07-18 sąskaita Nr.2977 81 000 kronų, išrašyta O.K. R. už pateiktus gyvulius, pasirašyta sąskaitą priėmusio E. S.. Atėjęs dirbti jis šią sąskaitą rado. Sąskaita Nr.2766 išrašyta 192 000 kronų sumai 2011-04-04. Ne jo vadovavimo laikotarpiu tai buvo, buhalterinėj apskaitoj turėjo būti originalas. 2010-04-11 išrašyta sąskaita Nr. 2583 bendrai 704 000 kronų sumai, t. y. 148 500, 231 000, 258 500 ir 66 000 kronų. Sudėjus visas tris sąskaitas (704 000, 81 000 ir 192 000) gaunasi bendra 977 000 kronų suma. Buvo pervesta 722 819 kronų suma, kadangi tiek pervesti buhalterei nurodė O.K. R.. Pagal bendrovės buhalteriją likutis buvo didesnis. Gal jis užsiskaitė prekes iš kitos įmonės. Jei likutis būtų neatitikęs į kitą pusę, jis pavedimo nebūtų daręs. Buvo apmokėta už gyvulius pagal sąskaitas faktūras, nurodytas pavedime. Ekspertizę atlikę asmenys netikrino, kad tas pavedimas daromas remiantis sąskaitomis faktūromis. Mokėjimų už žemę jis nežino, nes tai vyko ne jo vadovavimo laikotarpiu. Jei buhalteriškai būtų matyti, kad bendrovė skolinga už tą žemę, jis gali pareikalauti. Pagal kitus dalykus yra byla, kur atsakovas O.K. R.. Yra vekseliai, kad jis paėmęs pinigų, o sako, kad jų nepaėmęs. Dėl trąšų barstytuvo jis nieko negali pasakyti, barstytuvas nėra susijęs su kaltinimu. Visi dokumentai, kurių bendrovė reikalavo iš O.K. R., atkeliaudavo kaip į teismą šiandien, taip ir į įmonę. Pagrindžiančių dokumentų O.K. R. po šiai dienai nepateikė. Tai ne jo vadovavimo laikotarpis. O.K. R. įmonę pardavė. Nauji akcininkai pradėjo žiūrėti buhalteriją, o O.K. R. atsisakė pateikti dokumentus, kurie susiję su jo veikla. O.K. R., kuris buvo KB ,, (duomenys neskelbtini),“ savininkas, pagrindžia, kokiu pagrindu jam parvesti pinigai, pasako, kad įmonė yra skolinga jam pinigų, yra dokumentai, pagrindžiantys tą skolą. Buhalterė darė pavedimą, negalėjo sugalvoti sąskaitų faktūrų numerių. Tos trys paminėtos sąskaitos buvo KB ,, (duomenys neskelbtini),“ apskaitoje. Tik negali pasakyti, ar jos yra originalios. Darydami pavedimą turėjo pagal ką daryti pavedimą. Visų tų dokumentų bendrovė neturėjo, buvo paimta tyrimui. Kada grąžino dokumentus – jis nežiūrėjo, ar yra tarp tų dokumentų buvo tos sąskaitos faktūros. Dabar tos sąskaitos faktūros yra bendrovės buhalterijos archyve. Tyrimui to mokėjimo nurodymo kopijos nepateikė, kadangi niekas jo to dalyko neprašė. Jei specialistė būtų pažiūrėjusi banko išrašą, būtų mačiusi. Yra bankinis pavedimas. Jei jis tyrėjos būtų išsireikalautas, šiandien bylos nebūtų. Dėl tokios didelės sumos, atrodo, kad nereikėjo jo parašo, užteko tik buhalterės parašo. Tik buvo bėda dėl valiutos keitimo. Dėl šio pavedimo kreipėsi į Kauno teisėsaugą, nes norėjo, kad O.K. R. pateiktų trūkstamus dokumentus. Žemės sklypą, bendrovės įgytą atpirkimo teise, jo atstovaujama bendrovė pardavė M.. Jis neatsimena, kas notarui pateikė to sklypo pirkimo–pardavimo sutartį, sudarytą su G. S. – gal O.K. R., gal buhalterė. O.K. R. nutarus, kad jis (kaltinamasis) bus KB vadovas, jam buvo perduoti buhalterijoje buvę dokumentai, raštiško perdavimo nebuvo. Jam tapus vadovu bendrovė įsigijo programą, pradėjo tvarkyti buhalteriją su programa, buhalterė buvo atsakinga už visus dalykus, buhalterė pavedimus darydavo jo paliepimu. Iš archyvų buvo bandoma viską suvesti į programą. Prieš tai visa buhalterija buvo vedama ranka. Neatsimena, ar nustatė kokiu įsakymu, sprendimu dokumentų saugojimo tvarką. Būdavo, kad viena įmonė moka už kitą įmonę, dengdavo viena kitos skolas, tai ne paskolos, tarpusavio įmonių dengimai. Jo išsilavinimas jo aukštesnysis, baigęs veterinariją, buhalterinės apskaitos kursų nebaigęs.

Kaltinamasis V. P. apklaustas 2017-12-06 teisiamajame posėdyje paaiškino, jog mokėjimo pavedime nurodytų sąskaitų faktūrų originalai į buhalterinę apskaitą pateko, kai gavo iš policijos, datos tiksliai nepasakys. Jos buvo tų metų buhalterijoje susegtos. Šitos PVM sąskaitos faktūros yra, jos aiškiai matosi buhalterijoje. Yra kiti santykiai su O.K. R., kur nepagrindžiama jokiais dokumentais. Šitos sąskaitos buvo nuo jų išrašymo apskaitoje. Policijai buvo pateiktos šitos sąskaitos, buvo padaryti apyrašai. Ką tyrėja prašė, tą ir pateikdavo. Sąskaitas faktūras teikė tyrėjui V., Ž. Jonavos raj. PK. Kam teikė šias sąskaitas, konkrečiau negali pasakyti. Buvo viskas sunumeruota prieš pateikiant. Mokėjimo nurodymą 94000 kronų sumai pateikė., bet negali atsiminti kada. Jų neprašė pateikti, jei būtų prašę būtų nuvažiavę į banką ir išsiėmę. Jų administratorė J. B. taip parašė todėl, kad visus kitus dokumentus buvo paėmusi policija tirti. Negali nurodyti, kuriam tome yra mokėjimo nurodymas, kuris buvo pateiktas policijai. Mokėjimo pavedimas atliktas seniai, visus bankinius pavedimus darė buhalterė. Tas įmonės antspaudas būdavo pas buhalterį įmonės ofise. Jei reikėjo nuvažiuoti į banką ir jam, jis pasirašė. Tą pavedimą darė buhalterė. Galėjo būti, kad gal jam reikėjo nuvažiuoti į banką, nes didelė suma. 3 t. b. l. 98 jo parašas. Gal taip reikalavo banke.

Kaltinamasis V. P. apklaustas 2018-05-02 teisiamajame posėdyje paaiškino, kad skaičiavimus darė buhalterė, jei ji suklydo darydama skaičiavimus ir pavedimą, tai O.K. R. turėjo tuos pinigus pervesti atgal. Jis mano, kad ji turėjo pagrindžiančius dokumentus tokiai būtent sumai. Kodėl pavedime nurodytos tik trys sąskaitos, iš kurių gaunasi nepilna suma – jis negali paaiškinti. Jis manė, kad ta suma yra 720 819 kronų. Jam buvo pateikta trys sąskaitos faktūros, o O.K. R. su buhaltere derino sumą, kokią pervesti. Pervesta buvo ta suma, kurią pateikė įmonės savininkas. Dėl apmokėjimo už žemę už du žemės sklypus jis nieko nežino, ne jo laikotarpiu buvo, todėl jis net nesigilino. Už žemę O.K. R. nepervedinėjo, neturėjo pagrindžiančio dokumento, kad skolingi už žemę. Pervedė O.K. R. skolą už gyvulius.

Liudytojas O. K. R. apklaustas teisiamajame posėdyje paaiškino, jog buvo savininkas KB ,, (duomenys neskelbtini),“, ,, (duomenys neskelbtini),“, bet netiesiogiai, o per kitas kompanijas ,, (duomenys neskelbtini),“, ŽŪB,, (duomenys neskelbtini),“. KB ,, (duomenys neskelbtini),“ jis pardavė 2014-12-10 su atpirkimo teise, kuria jis nepasinaudojo. Šiuo metu jam priklauso bendrovės: ,, (duomenys neskelbtini),“, ,, (duomenys neskelbtini),.“, ,, (duomenys neskelbtini),“, ,, (duomenys neskelbtini),“ ir ,, (duomenys neskelbtini),“, t. y. visos, išskyrus KB ,, (duomenys neskelbtini),“. Jis tose bendrovėse yra ir akcininkas, ir vadovas. Nuo pat pradžių buvo nesutarimai dėl strategijų, pinigų naudojimo, ekonomikos. V. P. KB ,, (duomenys neskelbtini),“ vadovu prie jo prabuvo nuo 2013 m. balandžio mėn. iki 2014-11-05. Atsakydamas į klausimą ,,Ar vadovaujant V. P. KB ,, (duomenys neskelbtini),“ esate suteikęs paskolą kaip fizinis asmuo?“ liudytojas paaiškino, jog per du kartus, datų nepasakys, pristatė 120 telyčių už apie 50 000 Eur (maždaug už 530 000 Norvegijos kronų, nors kursas keičiasi) pagal 2011-04-07 faktūrą 2766, 2012-07-18 faktūrą 2799 ir 2010-04-11 faktūrą 2583. 2013-06-06 datą parašė žmona, tuo metu tvarkiusi buhalteriją. KB ,, (duomenys neskelbtini),“ 720 819 kronų sumokėjo 2013-06-18 už telyčias. V. P. persiuntė, tikriausiai buhalterė atlikinėjo visą darbą, bet V. P. vardu buvo padarytas pervedimas. V. P. tikslią sumą, kurią jis liepė jam sumokėti, žinojo iš jo buhalterės Norvegijoje, kuri atsiuntė jam visus popierius. Be to, 108 000 kronų (atitinka 14 000 Eur, tuo metu kursas su litu buvo 7,61) sumokėjo už KB ,, (duomenys neskelbtini),“ žemės pirkimą 2012-12-10 pervesdamas tiesiai žemės savininkui G. S.. Tai buvo paskola, kurią jis suteikė KB ,, (duomenys neskelbtini),“. 2012-12-10 jis daviau 108 000 kronų paskolą KB ,, (duomenys neskelbtini),“ nusipirkti žemę. Banko pavedimu jis pervedė šiuos pinigus KB ,, (duomenys neskelbtini),“. Tuo metu direktorius buvo E. S., pirkęs tą žemę KB ,, (duomenys neskelbtini),“ vardu. Žemės pirkimo dokumentai turėtų būti KB ,, (duomenys neskelbtini),“, nes žemė yra jų nuosavybė. Už tą žemę buvo panaudoti jo asmeniniai pinigai atsiskaitant. Šitie pinigai buvo paskola KB ,, (duomenys neskelbtini),“, sugrąžinta 2013-06-18. 2013-06-18 sumokėjo už telyčias ir atidavė paskolą, prieš tai, kas buvo skolos. Prieš atiduodant skolą jis P buvo pasakęs, kad skolingas, kad laikas atiduoti skolą ir kad jie organizavo žemės pardavimus tuo metu, kad V. P. turės grąžinti jam pinigus. Jokios technikos iš Norvegijos bendrovei atsiųsti nesiruošė. KB ,, (duomenys neskelbtini),“ turėjo technikos, reikalingos kasdieninėms užduotims: maitinimui, maišymui. Kiti darbai buvo atliekami su ŽŪB ,, (duomenys neskelbtini),“ technika. Barstytuvas, dėl kurio kilo ginčas, tai yra jo technika, turinti individualų numerį, pirkta Norvegijos firmoj, kuri parduoda ir deda specialius numerius. KB ,, (duomenys neskelbtini),“ šį barstytuvą naudojo trąšoms. Tuo metu jis nenaudojo barstytuvo Norvegijoje, reikėjo Lietuvoje, kad greičiau viskas vyktų, todėl atsivežė čia. Prieš suteikiant pinigus žemės sklypui pirkti sutartis tarp jo ir KB ,, (duomenys neskelbtini),“ nebuvo sudaryta. Tai buvo jo asmeninis sprendimas suteikti paskolą, kuris nėra įformintas. Nors V. P. nebuvo valdžioje tuo momentu, kai karvės buvo parduodamos ir perkama žemė, jis pasižiūrėjęs buhalterijoje turėjo sužinoti apie susiklosčiusius tokius paskolinius santykius. Apie tai, kokie dokumentai turėjo likti buhalterijoje, reikia klausti vadovo, kuris tuo metu vadovavo. Maždaug 1–2 mėn. prieš P. sumokant tuos pinigus jis parodė P. tris sąskaitas faktūras ir du pervedimo popierius. Jokių rašytinių tai patvirtinančių įrodymų nėra, dokumentus turėjo turėti buhalterijoje. Šie popieriai turėjo atvykti su telyčiomis. Žemės pirkimo išrašo jis nėra padavęs KB ,, (duomenys neskelbtini),“ vadovui, tačiau jie, kai gauna pinigus, turi gauti ir čekį, viskas turi būti buhalterijoje. Dėl to, kad G. S. pervesti pinigai buvo skolinti KB ,, (duomenys neskelbtini),“, jokia sutartis nebuvo sudaryta. V. P. 2013 m. turėjo žinoti, kad 108 000 kronų paskolą turi grąžinti, kadangi jis parodė jam dokumentus ir tai Dievas patvirtina. Jo minimas 2016-06-18 pavedimas ir kaltinime nurodytas 2013-06-11 pavedimas yra tas pats, kadangi pinigai ,,nepereina“ per vieną dieną. Už telyčias sumokėta panašiai 530 000 kronų, už žemę – 108 000 kronų, gaunasi bendra 638 000 kronų suma. Suma yra didesnė, kadangi buvo du pirkimai: 2011-11-04 pavedimas 81 319,41 kronos ir 2012-12-10 – 108 000 kronų pavedimas. Jis iš KB ,, (duomenys neskelbtini),“ grynais pinigais atsiskaitymų nėra gavęs.

Liudytojas O. K. R. apklaustas 2018-05-02 teisiamajame posėdyje pateikė 2012-01-18 dokumentą, kuriuo iš jo asmeninės sąskaitos Norvegijoje Nr.13210505789 mokėta G. S. 81 319,41 Norvegijos kronų. Kitas dokumentas – 2013-01-29 pavedimo dokumentas, kuriuo pavedimas darytas 2012-12-10 iš jo asmeninės norvegiškos sąskaitos Nr.13210505789 į ŽŪB ,, (duomenys neskelbtini),“ sąskaitą Nr.1321.13.90233 Norvegijos banke Blaker Sparebank. 108 000 kronų sumokėta paskola KB ,, (duomenys neskelbtini),“, paskola už žemę. Iš šitos sąskaitos mokėjo tiesiai KB ,, (duomenys neskelbtini),“. Nežino, ar tiesiai ėjo į KB ,, (duomenys neskelbtini),“, ar į pardavėjo sąskaitą. Yra už dviejų žemių pirkimą sąskaitos. 108 000 kronų į lietuvišką sąskaitą Nr. 1390233 buvo pervesta už 5,6 ha žemės sklypą. pinigus pervedė jis. Čia yra buhalteriniai dokumentai ŽŪB ,, (duomenys neskelbtini),“. Žemę pirko KB ,, (duomenys neskelbtini), ŽŪB ,, (duomenys neskelbtini),“ pervesti buvo praktiškiau, visos kompanijos dirbo kartu. Paskui 108 000 kronų iš ŽŪB ,, (duomenys neskelbtini),“ buvo pervesta KB ,, (duomenys neskelbtini),“. 2012-12-11 iš ,, (duomenys neskelbtini),“ sąskaitos Norvegijos banke į KB ,, (duomenys neskelbtini),“ lietuvišką sąskaitą (duomenys neskelbtini), buvo persiųsta 109 048,20 kronų žemės pirkimui. Žmona ranka užrašė, kad tai yra už žemės pirkimą. Suma yra ne 108 000 kronų, o 109 000 kronų su likučiu, kadangi buvo likę toje sąskaitoje, jis ,,dadėjo“ 108 000 ir viską pervedė KB ,, (duomenys neskelbtini),“. Ta 720 819 Norvegijos kronų suma, dėl kurios pervedimo kaltinimas V. P., susideda iš 108 000 kronų už žemę ir iš 81 319,41 kronų už žemę G. S. bei už karves 258 500 Norvegijos kronų (pagal sąskaitą Nr.2583 –258 500 kronų suma, pagal sąskaitą Nr. 2766 – 192 000 kronų suma, pagal sąskaitą Nr. 2977 – 81 000 kronų suma). Pavedimo darymo metu visi šie dokumentai buvo KB ,, (duomenys neskelbtini),“ buhalterijoje ir buvo užregistruota kaip skola jam. Nežino, kodėl jų nėjo surasti. Trąšų barstytuvas, kuris yra jo asmeninė nuosavybė, pirkta Norvegijoje, šiuo metu yra ŽŪB ,, (duomenys neskelbtini),“.1 tomas b. l. 7 yra technikos dokumentas pardavėjo, iš kurio pirko. Tai ir yra dokumentas, kuris patvirtina jo nuosavybės teisę, ir pirkimo sąskaita faktūra. 1872 yra mašinos numeris. Data, kada pirktas barstytuvas, yra 2000-05-11, kainos nėra, iš ko pirkta nurodyta, nurodytas savininkas.

Iš 2016-02-01 KB „(duomenys neskelbtini),“ pranešimu atsiųstos 2013-06-11 „Swedbank“ banko išrašo kopijos matyti, jog 2013-06-11 buvo atlikta piniginė operacija, kurios metu iš KB „(duomenys neskelbtini),“ sąskaitos į O. K. R. sąskaitą (duomenys neskelbtini), buvo pervesta 720 819,00 NOK (pagal tos dienos kursą atitinkanti 326 480,55 Lt (nes 720 819 x 0,45293 = 326 480,55) arba 94 555,30 Eur), paminint tris dokumentus NO.2583, 2766 ir 2977 (1 t., b. l. 111–113).

2016-07-22 Nr. 5-2/103 Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie LR VRM Kauno apygardos valdybos ūkinės finansinės veiklos tyrimo skyriaus specialisto išvadoje dėl KB „(duomenys neskelbtini),“ ūkinės finansinės veiklos (1 t., b. l. 171–200; 2 t., b. l. 1–145) konstatuota, kad:

– Iš KB „(duomenys neskelbtini),“ narių registro duomenų nustatyta, kad nuo 2013-04-16 iki 2014-12-10 bendrovės narės-pajininkės buvo šios įmonės: (duomenys neskelbtini),, ŽŪB (duomenys neskelbtini), UAB „(duomenys neskelbtini),“, UAB „(duomenys neskelbtini),“, ŽŪB „(duomenys neskelbtini),“. Minėtų bendrovių direktorius buvo O. K. R.. (1 t., b. l. 185)

– Iš tyrimui pateiktų KB „(duomenys neskelbtini),“ dokumentų nustatyta, kad laikotarpio nuo 2013-01-01 iki 2013-12-31 kasos dokumentuose ir sąskaitų bankuose išrašuose registruotos ūkinės operacijos apie bendrovės gautas iš narių pajininkių paskolas bei grąžintas paskolas, taip pat registruotos ūkinės operacijos apie bendrovės suteiktas paskolas, tačiau tyrimui nepateiktos laikotarpiu nuo 2013-01-01 iki 2013-12-31 su pajininkais sudarytos paskolų sutartys, be to, nepateiktas minėto laikotarpio bendrovės įsiskolinimų pajininkams apskaitos registras. Nesant paskolų sutarčių ir apskaitos registro negalima nustatyti, pagal kokias sutartis ir kokio dydžio paskolas tiriamuoju laikotarpiu bendrovei buvo suteikusios kooperatinės bendrovės narės-pajininkės ir pagal kokias sutartis bei kokio dydžio paskolas minėtu laikotarpiu buvo suteikusi bendrovė. Be to, pagal įrašus sąskaitų banke išrašuose ir pagal įrašus kasos išlaidų orderiuose nėra galimybės tiksliai nustatyti, ar KB „(duomenys neskelbtini),“ grąžina jai suteiktą paskolą, ar pati bendrovė suteikia paskolą kitai bendrovei. (1 t., b. l. 185)

– Sutikrinus KB „(duomenys neskelbtini),“ kasos dokumentus nustatyta, kad laikotarpio nuo 2013-01-01 iki 2013-12-31 dokumentuose registruotos šios ūkinės operacijos, susijusios su paskolų grąžinimu ir išdavimu:

- 2013-07-12 pagal kasos išlaidų orderį Nr. 133 (21 priedas), pasirašytą V. P., kaip vadovo, ir R. K., kaip kasininko ir buhalterio, nuo kasos nurašyta 3 100 Lt, nurodyta mokėjimo paskirtis – ŽŪB ,, (duomenys neskelbtini),“ paskola. Pinigų gavėjo parašo nėra. Kasos knygoje (21 priedas) išlaidų pagal minėtą orderį koresponduojančią balansinę sąskaitą nurodyta Nr. 432 (kitos skolos). Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000-02-17 nutarimu Nr. 179 patvirtintų „Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių“ 19 punkte nurodyta: ,,19. Jeigu kasos išlaidų orderyje arba mokėjimo žiniaraštyje nėra pinigų gavėjo parašo, laikoma, kad pinigai neišmokėti. Nustačius, kad pagal 2013-07-12 kasos išlaidų orderį Nr. 133 nuo kasos nurašyti pinigai 3100 Lt ŽŪB-vei „(duomenys neskelbtini),“ nebuvo išmokėti, tuomet KB „(duomenys neskelbtini),“ būtų fiksuota neįvykusi ūkinė operacija. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos 2001-11-06 įstatymo Nr. IX-574 14 straipsnio (2012-04-24 redakcija) 2 dalyje nurodyta: ,,2. Už apskaitos dokumentų surašymą laiku ir teisingai, už juose esančių duomenų tikrumą ir ūkinių operacijų teisėtumą atsako apskaitos dokumentus surašę ir pasirašę asmenys. Ūkio subjekto vadovas atsako už teisingos, tikslios, išsamios ir laiku pateiktos informacijos apie ūkinius įvykius ir ūkines operacijas pateikimą vyriausiajam buhalteriui (buhalteriui) arba apskaitos paslaugas teikiančiai įmonei, arba apskaitos paslaugas savarankiškai teikiančiam asmeniui.“.

- 2013-08-06 pagal kasos išlaidų orderį Nr. 147 (22 priedas), pasirašytą V. P., kaip vadovo, ir R. K., kaip kasininko ir buhalterio, nuo kasos nurašyta 786 Lt, nurodyta mokėjimo paskirtis – ŽŪB „(duomenys neskelbtini),“ paskolos grąžinimas. Pinigų gavėjo parašas neišskaitomas. Kasos knygoje (22 priedas) koresponduojanti sąskaita nurodyta Nr. 451 (skolos tiekėjams), t. y. pagal įrašus kasos išlaidų orderyje ir kasos knygos lape nurodytą koresponduojančią sąskaitą negalima nustatyti, ar tai buvo paskolos grąžinimas, ar įsiskolinimo tiekėjams sumažinimas.

- 2013-10-17 kasoje pagal kasos pajamų orderį Nr. 100 (23 priedas) apskaityta 6 915 Lt piniginių lėšų gavimą iš ŽŪB (duomenys neskelbtini),. Nurodytas ūkinės operacijos turinys – paskola, tuo tarpu kasos knygos lape (23 priedas) nurodyta korespondentinė sąskaita Nr.240 (pirkėjų skolos), t. y. pagal įrašus kasos pajamų orderyje ir kasos knygos lape nėra galimybės nustatyti, ar ŽŪB (duomenys neskelbtini), grąžino paskolą, ar sumokėjo įsiskolinimą už prekes ir paslaugas. (1 t., b. l. 186)

– Sutikrinus tyrimui pateiktus KB „(duomenys neskelbtini),“ sąskaitų bankuose išrašus nustatyta, kad išrašuose registruotos šios ūkinės operacijos, susijusios su paskolų grąžinimu ir išdavimu:

- 2013-06-11 iš sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), (24 priedas), esančios AB Swedbanke, pervedė 53 932,36 Lt į UAB-vės „(duomenys neskelbtini),“ sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini),. Nurodyta mokėjimo paskirtis – skolos grąžinimas;

- 2013-06-12 iš sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini),, esančios AB Swedbanke, pervedė 100 000 Lt UAB-vės „(duomenys neskelbtini),“ sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini),. Nurodyta mokėjimo paskirtis – paskola. Pagal įrašą sąskaitos registre negalima nustatyti ar KB „(duomenys neskelbtini),“ grąžina (duomenys neskelbtini),“ paskolą, ar suteikia paskolą;

-2013-11-27 į KB „(duomenys neskelbtini),“ sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini),, esančią AB Swedbanke, UAB-vė „(duomenys neskelbtini),“ pervedė 9 900Lt. Nurodyta mokėjimo paskirtis – paskolos grąžinimas už ŽŪB „(duomenys neskelbtini),“. Paskolos sutartis su ŽŪB „(duomenys neskelbtini),“ ir apskaitos registras tyrimui nepateikti. (1 t., b. l. 186)

– Iš tyrimui pateiktų KB „(duomenys neskelbtini),“ laikotarpio nuo 2013-01-01 iki 2013-12-31 kasos dokumentų ir sąskaitų banke išrašų duomenų tiriamuoju laikotarpiu paskolų gavimo iš fizinio asmens O. K. R. nenustatyta. (1 t., b. l. 187)

– Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos 2001-11-06 įstatymo Nr. IX-574 4 straipsnyje ,,Reikalavimai apskaitos informacijai“ nurodyta: „Ūkio subjektai apskaitą tvarko taip, kad apskaitos informacija būtų: 1) tinkama, objektyvi ir palyginama... 3) išsami ir naudinga vidaus ir išorės informacijos vartotojams.“, tuo tarpu tyrimui nepateiktos paskolų sutartys ir apskaitos registrai apie KB „(duomenys neskelbtini),“ suteiktas ir gautas paskolas, nesant paskolų sutarčių ir apskaitos registrų negalima nustatyti, pagal kokias sutartis ir kokio dydžio paskolas tiriamuoju laikotarpiu bendrovei buvo suteikusios kooperatinės bendrovės narės-pajininkės ir pagal kokias sutartis bei kokio dydžio paskolas minėtu laikotarpiu buvo suteikusi bendrovė. Pagal anksčiau įrašus sąskaitų banke išrašuose ir pagal įrašus kasos išlaidų orderiuose nėra galimybės tiksliai nustatyti, ar KB „(duomenys neskelbtini),“ grąžina jai suteiktą paskolą, ar ji pati suteikia paskolą kitai bendrovei., dėl skirtingai nurodytų koresponduojančių sąskaitų kasos knygoje, t. y. tyrimui pateikta informacija nėra tinkama, išsami ir naudinga vidaus ir išorės vartotojams, kaip to reikalauja Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos 2001-11-06 įstatymo Nr. IX-574 4 straipsnio nuoroda. (Išvada septintuoju klausimu, 1 t., b. l. 196)

– KB „(duomenys neskelbtini),“ iš pajininkų gautų ir pajininkams suteiktų paskolų apskaita laikotarpiu nuo 2013-01-01 iki 2013-12-31 buvo vedama pažeidžiant Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos 2001-11-06 įstatymo Nr. IX-574 4 straipsnio 1 ir 2 dalies nuorodas, nes tyrimui nepateiktos paskolų sutartys ir apskaitos registrai apie suteiktas ir gautas paskolas, nesant paskolų sutarčių ir apskaitos registrų negalima nustatyti, pagal kokias sutartis ir kokio dydžio paskolas tiriamuoju laikotarpiu bendrovei buvo suteikusios kooperatinės bendrovės narės-pajininkės ir pagal kokias sutartis, bei kokio dydžio paskolas minėtu laikotarpiu buvo suteikusi bendrovė . Be to, pagal anksčiau aprašytus įrašus sąskaitų banke išrašuose ir pagal įrašus kasos išlaidų orderiuose nėra galimybės tiksliai nustatyti, ar KB „(duomenys neskelbtini),“ grąžina jai suteiktą paskolą, ar ji pati suteikia paskolą kitai bendrovei, dėl skirtingai nurodytų koresponduojančių sąskaitų kasos knygoje, t. y. tyrimui pateikta informacija nėra tinkama, išsami ir naudinga vidaus ir išorės vartotojams, kaip to reikalauja Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos 2001-11-06 įstatymo Nr. IX-574 4 straipsnio nuoroda. Dėl to, kad neišsaugoti gautų ir suteiktų paskolų pajininkams apskaitos registrai, iš dalies negalima nustatyti tiriamuoju laikotarpiu bendrovės turtą, įsipareigojimų dydį ir struktūrą. (1 t., b. l. 187)

– Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos 2001-11-06 įstatymo Nr. IX-574 21 straipsnio 1, 2 dalyse nurodyta: „1. Už apskaitos organizavimą pagal šio įstatymo reikalavimus atsako ūkio subjekto vadovas. 2. Už apskaitos dokumentų ir apskaitos registrų išsaugojimą įstatymų nustatyta tvarka atsako ūkio subjekto vadovas.“ Pagal VĮ Registrų centro kompiuterinės bazės duomenis KB „(duomenys neskelbtini),“ vadovais dirbo: E. S. laikotarpiu nuo 208-05-16 iki 2013-05-03, V. P. – laikotarpiu nuo 2013-05-03 iki 2014-12-08. (1 t., b. l. 196)

– 2013-06-11 bendrovė iš savo sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini),, esančios AB Swedbanke, 94 611,67 Eur konvertavus į 720 819 Norvegijos kronas (NOK) pavedimu pervedė į O. K. R. sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), (bankas ir šalis nenurodyti) (18 priedas). Kokiu pagrindu buvo pervestos minėtos lėšos ir kaip jų pervedimas buvo apskaitytas bendrovės apskaitoje, tyrimo metu nebuvo galimybės nustatyti, nes mokėjimo paskirtis sąskaitos išraše nenurodyta, be to, tyrimui bendrovė nepateikė: dokumento, kurio pagrindu atliktas pavedimas; bendrovės sąskaitos Nr. LT86 7300 0100 0251 3039 Eur apskaitos registro; pajininkų bendrovei suteiktų paskolų ir gautų paskolų apskaitos registrų laikotarpio nuo 2013-01-01 iki 2013-12-31; laikotarpio nuo 2013-01-01 iki 2013-12-31 pardavimų apskaitos registrų. (1 t., b. l. 194, Išvada šeštuoju klausimu)

– Dėl to, kad KB „(duomenys neskelbtini),“ nepateikė apskaitos dokumento, kurio pagrindu 2013-06-11 iš sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), esančios AB Swedbanke, 94 611,67 Eur konvertavus į 720 819 Norvegijos kronas (NOK) bankiniu pavedimu pervedė į O. K. R. sąskaitą, bendrovės buhalterinė apskaita tiriamuoju laikotarpiu buvo vedama pažeidžiant Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos 2001-11-06 įstatymo Nr. IX-574 12 straipsnio 1 dalies reikalavimą, kuriame nurodyta: ,,1. Visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje numatytą atvejį. Apskaitos dokumentai surašomi ūkinės operacijos ir ūkinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus.“ Dėl to, kad KB „(duomenys neskelbtini), nepagrindė apskaitos dokumentu ūkinės operacijos, kurios metu bendrovė iš sąskaitos 94 611,67 Eur konvertavus į 720 819 Norvegijos kronas (NOK) pervedė į O. K. R. sąskaitą, iš dalies negalima nustatyti bendrovės turtą, įsipareigojimų dydį ir struktūrą tiriamuoju laikotarpiu. (1 t., b. l. 194–195, Išvada šeštuoju klausimu).

Liudytojos R. K. parodymais teisiamajame posėdyje nustatyta, kad ji dirbo KB ,, (duomenys neskelbtini),“ nuo 2012 m. spalio mėn. buhaltere, o nuo 2013-07-01 iki 2013-11-13 vyr. buhaltere, išėjo iš darbo 2014 m. kovo mėnesį, nes iki kovo mėn. buvo biuletenyje. Tuo metu V. P. buvo valdytojas, kuris jau dirbo iki jos. (duomenys neskelbtini), ji dirbo iki to. Šių bendrovių savininkas – tas pats asmuo O. R., Norvegijos pilietis. Kai ji atėjo dirbti buhalterija buvo vedama rankiniu būdu, ji pradėjo į programą vesti skaičius, darė pavedimus, V. P. tik pasirašydavo. Buvo inventorizacija atlikta, buvo penki žmonės, vadovas buvęs, V. P., buvusi buhalterė. Sutikrinus ilgalaikį turtą buvo rasta technika iš kitų R. bendrovių, inventorizacijos akte buvo tai pažymėta. Žiniaraščius sudarė, sutikrino tik KB ,, (duomenys neskelbtini),“ techniką, o juodraštinį kitų sudarė. Žiniaraščiai kur prapuolė – nežino. Jie buvo segami daug metų vienoje papkėje. Ar buvo trąšų barstytuvas – neatsimena. Jai dirbant buvo įgytas pašarų dalintuvas. Įgijimas vyko taip: ji gauna pardavėjo pirkimo sąskaitą, užveda kortelę, bendrovė apmoka pinigus. Prie jos trąšų barstytuvo nebuvo. Dėl 2013-06-11 pavedimo 720 819 kronų sumai liudytoja paaiškino, kad buvo gautas išmokos iš Nacionalinės mokėjimo agentūros. Kada ir kokią sumą gavo – neatsimena, gal milijoną litų. Kai ateina į banko sąskaitą iš mokėjimo agentūros, tada labai greitai puola išdalinti savininkas R., surašo lapuką, kam pravesti pinigus, už elektrą, kurą, kitas paslaugas, kitoms jo bendrovėms. Ant lapuko parašo ,,pervesti“, o ji perveda vadovaujantis savininko rašteliu. Pagrindas – kad tai jo bendrovė, tai yra  (duomenys neskelbtini),, (duomenys neskelbtini),, ir tai bendrovei reikia pinigų. Jo bendrovėj (duomenys neskelbtini), pavedimų ji nedarė, o šitoj bendrovėj liepdavo ir ji darydavo. Būdavo, kad ir prašydavo savininko sąskaitos, sakydavo seniai pirkta, tiesiog skola. Ji susirasdavo senas sąskaitas, bandydavo įrašyti. Dėl 2013-06-11 pavedimo R. davė norvegišką sąskaitą pinigams pervesti. Teko važiuoti į banką tikslinti duomenis. V. P. tuo metu buvo kartu su ja vienam kabinete. Ji turėjo atskirą kabinetą. Ateidavo ir savininkas, ir vadovas. Negali pasakyti, ar tai tą pačią dieną vyko, kai buvo pavedimas padarytas. Į R. asmeninę sąskaitą turbūt pravedė pinigus. Galėjo nurodyti paskirtį – O. R. R. sunkiai lietuviškai kalbėdavo, nieko neaiškino, pasakė, kad reikia pervesti pinigus, nežadėjo, kad pateiks dokumentus vėliau. 720 819 pavedimui pinigai buvo gauti iš Nacionalinės mokėjimo agentūros. Išlaidos buvo savininko sąskaita. Nebuvo dokumento tokio kaip sąskaitos. Buhalterinė sąskaita buvo. Yra tokia sąskaita kaip savininko. Buvo įmonės kapitalas ir savininko kartu. R sakė pinigus pervesti. Asmeniškai negirdėjo, kad V. P. R liepė pervesti. V. P. atnešė lapą, ji darė prielaidą, kad R nurodė V. P. pervesti. R sakė, kad reikės pervesti pinigus į Norvegišką sąskaitą, kai ateis pinigai. Lapą atnešė V. P.. R prieš kelias dienas buvo sakęs, kad reikės pervesti pinigus. Dvi dienos prieš 2013-06-11 buvo R atėjęs pas ją į kabinetą ir kalbėjo, kad ateina pinigai, kuriuos reikės pervesti į norvegišką sąskaitą. Sąskaitą pateikė, kai atėjo pinigai birželio 10 ar 11 dieną, ir buvo daromas pavedimas. Atrodo, kad buvo ir R, ir V. P. pavedimo darymo dieną. Kieno ranka sąskaitos numeris buvo užrašytas – nežino. Ant lapelio buvo užrašyta, prie pavedimo buvo įsegta į segtuvą. Tą lapelį ji paliko įmonės apskaitos dokumentuose išeidama iš darbo. Atlikdama pavedimus vadovavosi žodiniu nurodymu. Būdavo sąskaitų, jos laiku nebuvo apmokėtos, pagal jas rašydavo, sumos neatitikdavo pavyzdžiui vienos sąskaitos. Sąskaitas pateikdavo vadovas, kas ką pirkdavo. Didžioji knyga buvo vedama, ji vedė pusę metų. Kol dirbo viena pavedimus atlikinėjo, kai sirgo – nežino kas pavedimus darė. Kai ji atėjo dirbti ir perėmė dokumentus, nematė dokumentų, kad R būtų paskolinęs bendrovei pinigų sumą. Nežino, ar šie pervesti pinigai negalėjo būti paskolos grąžinimas R, R neminėjo apie paskolą. Kai ji dirbo nuo birželio 4 d. bendrovė nebuvo gavusi paskolų, ar kam skolino – neatsimena. Tarp R įmonių gal buvo, bet negali pasakyti. Užskaitos tikrai buvo, apie paskolas neatsimena, užskaitas nuo paskolos skiria. Jei ji rašė ,,skola“, tai nereiškia paskolos grąžinimo, vyko atsikaitymas tarp įmonių. Ar buvo paskolų registras – ji neatsimena, keturi metai praėjo. Prie jos nebuvo paskola imta. Gal buvo prieš 2–3 metus imtos paskolos. Jei priėmimo perdavimo akte neatsispindi paskolų registro perėmimas, vadinasi, jo neperėmė atėjusi dirbti. Pati naujo registro neužvedė, nes nebuvo per jos darbo laiką paimta paskolų. Ar buvo senesnės paskolos – neatsimena. Kai ji pradėjo dirbti, buhalterinius dokumentus perėmė, buvo aktas buhalterinių dokumentų perėmimo aktas, sudarytas buvusios buhalterės. Vidai perduodant nebuvo sudarytas perdavimo aktas, vadovas tai žinojo. Buhalterinius dokumentus ji paliko kabinete. Kai pati atėjo, prašė, kad būtų perduoti tie dokumentai, buvo sudarytas aktas. Kai išeidinėjo iš darbo, V. P. dirbo. Turbūt nereikalavo, kad aktas būtų sudarytas. Akto nesudarė, V. P. turbūt nepareikalavo. Savo iniciatyva nenorėjo to daryti. Išėjo iš darbo labai greitai dėl asmeninių priežasčių. Tai, kad nebuvo perdavimo akto, buvo onkologinės ligos priežastis.

Liudytoja P. D. teisiamajame posėdyje paaiškino, kad KB ,, (duomenys neskelbtini),“ apskaitininke (buhaltere) dirbo gal nuo 1998 m. iki 2013-06-28, su V. P. dirbo vieną mėnesį, darbą perdavė R. K., dokumentų perdavimo–priėmimo aktą surašė, visą archyvą sutvarkė per tą mėnesį. Įmonės savininkas turbūt buvo norvegas. Vyr. buhaltere tuo metu buvo A. I., dirbusi iki 2011 m, kuriai išėjus ji liko viena. Ji nežino, ar jos darbo metu KB ,, (duomenys neskelbtini),“ buvo gautos paskolos, ar skolinosi pinigų. Tokius reikalus tvarkė valdytojas E. S.. Ji darbo užmokestį tvarkė, balansus prašydavo A. I. suvesti, ji padėdavo ir kai nedirbo, nes ji nesuprasdavo. Kai dirbo apie paskolas nieko negirdėjo, apie norvego paskolas įmonei nieko nežino. Kai dirbo su V. P. vieną mėnesį, ji tik archyvą sutvarkė. Paskolų registro ji nevedė. R. K. ji nieko neperdavė, E. S. perdavinėjo. Apie trąšų barstytuvą ji nieko negirdėjo, nematė. Ji nežino, ar R. vežė kokią techniką iš užsienio ir ar KB ,, (duomenys neskelbtini),“ pirko techniką iš R., nes dokumentų jis nepateikdavo. Vyr. buhalterė A. I. tvarkė, gal ji žino. Visą buhalterinę apskaitą ji perdavė R. K.. Priėmimo–perdavimo aktą pasirašė, ji sutikrino viską. Ji tvarkė pirminę apskaitą. Paskolų akcininkų ji nežino, nes A. tvarkė, nuo 2011 m. nedirbo, bet tvarkė E. S. prašymu ir jos prašymu ji padėdavo padaryti metinį balansą. Naujai atėjusiai buhalterei dokumentus ji perdavė, sunumeravo ir paliko. Buvo aktas surašytas. Perdavė dokumentus kuriuos turėjo. Apie registrus nieko nežino, tokių daiktų ir neperdavė. Kai E. S. išeidinėjo, galėjo perduoti. Ji nematė ir nežino. Buvo surašytas vienas perdavimo akto egzempliorius, likęs bendrovėje pas R. K.. Nieko negali pasakyti apie mokėjimo pavedimą, kur nurodyta paskirtis – paskola. Baigė žemės ūkio technikume buhalteriją. Supranta pirminę apskaitą, daugiau nieko. Kas yra paskola – žino. Dirbdama apskaitininke su paskolomis nedirbo. Jos pareigos – darbo užmokestis, atlyginimų išmokėjimas, pašarų ataskaitos. 100 000 Lt į R. sąskaitą pervesti nepatenka į pirminę apskaitą, Nėra dariusi bankinių jokių pavedimų, neturėjo tam įgaliojimų. Viską darydavo E. S..

Liudytojas V. M. apklaustas teisiamajame posėdyje paaiškino, jog 2013 m. dirbo traktorininku KB ,, (duomenys neskelbtini),“. Trąšų barstytuvas, prikabinamas prie traktoriaus, buvo KB ,, (duomenys neskelbtini),“. Kada jis atsirado iš (duomenys neskelbtini), – neprisimena. Viskas buvo bendra su norvegu. Konfliktas dėl to barstytuvo kilo kai kitas traktorininkas A. P. barstė trąšas (duomenys neskelbtini),, norvegas atėmė, nes atseit tai jo. O iš tikrųjų kieno tas barstytuvas – nežino.

Liudytojas A. S. apklaustas teisiamajame posėdyje paaiškino, jog jis dirba KB ,, (duomenys neskelbtini),“ pavaduotoju gal metai laiko, iki to nuo 2013 m. dirbo mechaniku. Jam reikėjo prižiūrėti techniką. Ji žinojo, kad dėl trąšų barstytuvo buvo ginčas, kai traktorininkas išvažiavo tręšti laukų, o lygtai norvegas jį sustabdė ir paėmė tą barstytuvą teigdamas, kad tai yra jo barstytuvas. Jis nežino, ar tas mėlynas barstytuvas dokumentaliai buvo KB ,, (duomenys neskelbtini),“ nuosavybė. Jis tik techninį stovį prižiūrėjo, remontuodavo, nupirkdavo detales, jei reikia. Nieks nevarydavo techninei apžiūrai, nereikėdavo. Traktoriams tuo metu nieks neskyrė lėšų techninei apžiūrai. Nei barstytuvo, nei traktoriaus dokumentų jis nėra matęs. Kas buvo bendrovėje, su tuo ir dirbo nežinodamas kieno tai techniką. R. žadėjo nupirkti du traktorius bendrovei. Jis nežino, ar pinigai jam buvo sumokėti už tuos traktorius nežinau. R, kai ko jam reikėdavo, atvažiuodavo ir pasiimdavo. Bet kokiu turtu, kuris buvo bendrovėje, R naudodavosi kaip savo, sakydamas kad viskas jo. Jei reikėdavo technikos, atvažiuodavo, sakydavo, kad šiandien paims tą ir tą techniką. Gal į kitą ūkį išsiveždavo dirbti, gal į Norvegiją. Materialiai už techniką buvo atsakingas vadovas. Tačiau sužiūrėti tą techniką buvo neįmanoma, nes norvegas naudojasi kaip savo. Atvažiuodavo į garažą ir pasakydavo, kas su norvego žinia ta technika važiuos dirbti į kitą ūkį. Arba jis atsiveždavo savo traktorininką, arba bendrovės traktorininkas važiuodavo. Traktorininkai klausydavo daugiau savininko. Į laukus buvo važiuojama be dokumentų, tik su teisėmis. Ūkio technikai buvo privaloma turėti dokumentus, tačiau kur tie dokumentai buvo – nežino.

Liudytoja V. S. apklausta teisiamajame posėdyje paaiškino, jog ji nuo 2014-05-13 yra dirbusi KB ,, (duomenys neskelbtini),“ vyr. buhaltere iki 2014-11-07, po to 2014-11-22 vėl grįžo iki 2017-05-08, kai išėjo į dekretą. 1,5 mėn. ji buvo išėjusi, kai buvęs savininkas O. susipyko su V. P. ir visai komandai pareiškė nepasitikėjimą. 2014-12-05 KB ,, (duomenys neskelbtini),“ parduota UAB , (duomenys neskelbtini),“ pagrindiniam pajininkui, kurių yra gal dvylika, tarp jų ir V. P., turintis vieną pajų. Apie pavedimą į O. R. sąskaitą ji žino tai, kad ,,ėjo likutis“, kad 2013-06-11 ,,daryta“ didelė suma, kaip dalis už iš jo pirktas karves ir už žadėtą dalį technikos. Ji rado likutį kaip skolą už pirktas karves iš O. R.. Pradėjusi dirbti ji O. K. R. rado kreditorių sąraše. Ji pakėlė dokumentus (sąskaitas faktūras ir važtaraščius iš muitinės), iš ko susidaro ta skola, ir rado, kad 2010–2011 m. buvo vežta iš Norvegijos karvės. 2012 m. dalis skolos už karves buvo apmokėta grynais. Dalis skolos, apie 38 000 Eur, buvo likusi, o pervesta virš 90 000 Eur. Kai ji paklausė valdytojo V. P., kodėl 2013-06-11 pervesta tokia suma, daugiau nei skola už karves, jai atsakė, kad dalis skolos grąžinta ir O. R. už likusią sumą pažadėjo atvežti technikos iš Norvegijos į KB ,, (duomenys neskelbtini),“. 38 000 Eur kreditas kaip skola, o tie 90 000 Eur – debitas. Atėjusi dirbti 2014 m. ji išsiaiškino, kad kredite yra O. R. skolos, o debete – permokos. Užskaitos nebuvo padarytos. Jei būtų padarytas užskaitymas, tai savininkas būtų likęs skolingas. Savininkui būtų pervesta apie 52 000 Eur per daug, nei reikėjo padengi 38 000 Eur skolą už karves. Prie 52 000 Eur reiktų pridėti 38 000 Eur. Apie 90 000 Eur buvo debete, kaip išmokėtos piniginės lėšos O. R.. Jei būtų užskaitymas, būtų permoka tie 52 000 Eur. Atsispindi kaip permoka O. R., jis neigia viską, kad jam yra permoka. O. R. jai nieko nepaaiškino, buvo nepatenkintas, čia ne jos reikalas, nedavė jai paaiškinimo. Ji rašė elektroniniu paštu, kad atsiųstų suvestinę susiderinti tas skolas, jis nieko neatsakė. O. R. paskola jokia nebuvo buhalteriškai atspindėta. Jai asmeniškai O. R. apie paskolą nieko nekalbėjo. Ji kėlė archyvą nuo 2008 m. ir matė, kad skola už karves buvo, o O. R. paskolos bendrovei – nebuvo. Paskolų registro nebuvo, ji 2014 m. pradėjo vesti registrą. Yra bendras sutarčių registras. Atskiro paskolų registro nėra. Pačioj įmonėj ji nerado, kad būtų paskolų įmonei iš O. R.. Buvo būdinga atsiskaitant su kitomis bendrovėmis buhalteriniuose dokumentuose rašyti ,,skola“. Viskas būdavo supainiota, įmonės tarpusavyje sąskaitų negalėjo atrinkti. Bendrovės pirkdavo viena iš kitos tai gyvulius, tai pašarus, nebūdavo nurodyta, kokia paskola ar kad pinigai skolinti. Jei skola už pašarus ar už kažką, tai negali būti įtraukta į paskolų registrą. Jai dirbant paskolų nebuvo su O. R.. Iš kitų buvo – UAB ,, (duomenys neskelbtini),“ 2014 m. skolino lėšas. Yra bendrame sutarčių sąraše ta paskolų sutartis. Ji vedė į vieną registrą, buvo viena sutartis. Skola O. R. kredite buvo apie 38 000 Eur. Debete buvo suma, kur O. R. skolingas bendrovei. Sintetinė analizė – tai tas pats registras taip pavadintas, išvardintos įmonės ir sumos, kas kam kiek skolingas. 2013 m. iš programos buvo ištraukti atspausdinti sąrašai. O. R. kreditorių sąraše buvo ir buvo skola apie 38 000 Eur, paskirtis nebuvo nurodyta. Debitorių sąraše nebuvo rodyta paskirtis, pati suma buvo. Debitorinis įsiskolinimas iš O. R. – virš 90 000 Eur. Nematė 2013 m. paskolos sutarčių, nerado nei vienos paskolos sutarties. Kad paskirtis įrašyta ,,paskola“, nereiškia, kad buvo pati paskola. Turi nurodyti paskolos numerį, datą. Kad pinigai, susiję su skolomis, vaikščiojo pirmyn–atgal – matė, buvo pirkta pašarai, sėklos. Rado, kad kitos įmonės buvo skolingos, aiškinosi su O. R. buvusiomis įmonėmis, buvo, kad sąskaita neįtraukta. Rado, kad be O. R. ir kiti asmenys (UAB ,, (duomenys neskelbtini),“) būtų skolingi bendrovei. O. R. buvo pervesta apie 50 000 Eur daugiau, nei jam priklausytų. O. R. buvo pažadėjęs atvežti technikos iš Norvegijos, kokios – nesigilino, rašytinės sutarties dėl tos technikos ji nematė. Kad O. R. per daug pervesta pinigų, ji nustatė darbo eigoje. 2014 m. dar viskas buvo tvarkoje, jie nesipyko tarpusavyje. Jos nebuvo, kai O. R. pardavė savo pajų kitiems. 2014 m. įmonė veikė nuostolingai, apie 3,5 mln. skolos buvo. Kai 2014 m. O. R. pardavė bendrovę, buvo punktas, kad po 1–2 m. turės teisę atsipirkti tą bendrovę, jei norės.

Liudytoja J. F. apklausta teisiamajame posėdyje paaiškino, jog ji dirba nuo 2014-11-17 ŽŪB ,, (duomenys neskelbtini),“, nuo 2014-12-01ŽŪB ,, (duomenys neskelbtini),“ vyr. buhaltere, UAB (duomenys neskelbtini), buhaltere. Prieš tai dirbo nuo 2013-05-13, 2014-10-02 buvo atleista, po mėnesio grįžo. Su V. P. buvo darbiniai santykiai, jis buvo minėtų įmonių vadovas iki 2014-10-02. Kai ji grįžo, O. R. buvo direktorius. Dabar tos įmonės priklauso O., jis visą laiką buvo ir išliko. Iki 2014-11-05 V. P. buvo šių įmonių vadovas. Šios trys bendrovės turėjo finansinių ar kitų santykių su KB ,, (duomenys neskelbtini),“. Buvo parduodama pagaminta produkcija, piniginiai pervedimai, produkcijos mainai, piniginiai santykiai – atsiskaitymai už paslaugas, prekes gautas KB ,, (duomenys neskelbtini),“. Tarp bendrovių paskolos sutartys nebuvo sudarinėjamos. Reikia pasižiūrėti sutarčių žurnalą, ar buvo. Ji pati nesudarinėjo. Jeigu yra atsakymas policijai, kad nebuvo tokių sutarčių, reiškia, kad jų ir nebuvo. Buhalteriniuose dokumentuose naudotas terminas ,,paskola“ nereiškė, kad tai buvo paskolos, nebuvo dokumentų dėl paskolos davimo ar grąžinimo. Buvo didelis įsiskolinimas. 2013 m. pabaigoje vėl mokėjimai už karves. Galima teigti, kad šitos skolos susidarė iš ūkinės veiklos. Buvo ne paskolos, o skolų grąžinimas. Jei paskolų nėra, paskolų registras neturėtų būti vedamas. Dėl KB ,, (duomenys neskelbtini),“ technikos girdėjo, kad norėjo pasiimti tą techniką. Nemano, kad tai technika, kuri priklauso vienai iš įmonių. To buhalteriniuose dokumentuose nebuvo. Jie techniką nuomavosi iš O. R. kaip fizinio asmens pagal nuomos sutartį. Nežino, ar O. R. skolino KB ,, (duomenys neskelbtini),“, ar žadėjo atvežti iš Norvegijos technikos. O. R. yra skolinęs pinigų bendrovėms, gal 2015 m., pagal paskolos sutartį visoms bendrovėms įsiskolinimams padengti 3,5 mln. Sutartys bendrovėse yra saugomos, kompiuteryje apskaitos programoje. Tuo metu V. P. vadovu nedirbo.

Liudytoja R. I. apklausta teisiamajame posėdyje paaiškino, jog ji dirba ŽŪB ,, (duomenys neskelbtini),“ buhaltere nuo 2014-11-21. Iki tol tris mėnesius nedirbo, buvo atleista. Nuo 2013-11-26 iki 2014-07-31 dirbo vyr. buhaltere, iki atleido V. P. ryšium su reorganizacija. Po trijų mėnesių priėmė O. R.. Su V. P. santykiai normalūs. Nematė, kad ŽŪB ,, (duomenys neskelbtini),“ būtų turėjęs 2013 m. paskolos sutarčių su KB ,, (duomenys neskelbtini),“. Atsiskaitymų tarp ŽŪB ,, (duomenys neskelbtini), `` ir KB ,, (duomenys neskelbtini),“ visą laiką buvo. Buvo pirkimas, pardavimas, iš sąskaitų mokėti pinigai atlyginimams. Savininkas buvo vienas – O. R.. Tos įmonės turėjo finansinius, ekonominius santykius. Buhalteriniuose dokumentuose ,,paskolos“, ,,skolos grąžinimas“ vadindavo pinigų sumą, kurią praveda viena įmonė už kitą, už finansines sąskaitas faktūras, atlyginimus. Kai būdavo sąskaitos užblokuotos, iš kitos įmonės darydavo pavedimus Tokius pavedimus liepdavo daryti direktorius V. P.. Apie 2013 m. nieko nežino, nes nedirbo. Iki jos vyr. buhaltere ilgai dirbo R. J.. Kai atėjo dirbti, ji jokių su KB ,, (duomenys neskelbtini),“ sudarytų paskolos sutarčių neperėmė. Kai pervedami atlyginimai už darbuotojus, rašant pavyzdžiui už ŽŪB ,, (duomenys neskelbtini),“, tai yra trumpalaikės skolos, kai užsidengdavo įsiskolinimai tarp įmonių. Buvo ŽŪB ,, (duomenys neskelbtini),“ sąskaitos areštuotos, Sodrai skola. Kai gavo iš Nacionalinės mokėjimo agentūros, visą kolą padengė. Ir VMI skola buvo. Kitos įmonės tiesiogiai į ŽŪB ,, (duomenys neskelbtini),“ darbuotojų asmenines sąskaitas darbo užmokestį pervesdavo. Parašydavo, kad tai darbo užmokestis mokamas iš ŽŪB ,, (duomenys neskelbtini),“. Buvo, kad parašydavo ,,paskola“. Nuo 2013-10-30 iki 2014-11-25 ŽŪB ,, (duomenys neskelbtini),“ direktoriumi buvo V. P.. Jis nurodydavo padaryti tuos pavedimus. V. P. buvo įmonių ,, (duomenys neskelbtini),“, ,, (duomenys neskelbtini),“, ,, (duomenys neskelbtini),“ ir KB ,, (duomenys neskelbtini),“ direktoriumi. Pavedimai buvo daromi V. P. nurodymu. Parašyta ,,paskola“, o dokumento paskolos niekas nesuformino, pagal parašymą turėjo. Pinigų judėjimas – iš vienos ėmė, į kitą įnešė. Reikėtų suforminti paskolų sutartį ir viskas gerai. Visaip galėjo būti. Jei buvo nepamokėta sąskaita, paskirtį reikia nurodyti, už ką pervedi. Jei nurodoma ,,paskola“, turėtų būti paskolos sutartis.

Liudytojas S. E. apklaustas teisiamajame posėdyje paaiškino, jog dirbo valdytoju kaip ūkvedys KB ,, (duomenys neskelbtini),“ apie tris metus iki 2013 m. balandžio mėnesio, su V. P. nėra dirbęs. Akcininku tuo metu buvo O. R.. Buvo duota teisė, jei sutinka akcininkas, pasirašyti buhalterinius dokumentus, daryti pavedimus, sudaryti sutartis. Viską valdė akcininkas. Atlyginimus jis pasirašydavo, bendrą tvarką prižiūrėjo. Neprisimena, ar nuo 2010 iki 2013 m. su O. R. ar buvo sudarytos paskolos sutartys ir ar jis buvo skolinęs pinigus. Prie jo vadovavimo nebuvo jokių paskolos sutarčių tarp O. R. ir KB ,, (duomenys neskelbtini),“. O. R. grynais pinigais bendrovei neduodavo. 2013 m. sudaryta komisija priėmė visus buhalterinius dokumentus, techniką ir perdavė naujam valdytojui. Buhalteriniai dokumentai buvo perduoti turbūt buhalterės. Gal ir pasirašė perdavimo aktą. Viską akcininkas apžiūrėjo, tvarkė, pasirašė su O. R. atleidimo sutartį tarpusavio susitarimu. Visus dokumentus priėmė likusieji dirbantieji. Turėjo būti surašytas kažkoks dokumentas. Nėra girdėjęs, kad O. R. turėjo iš Norvegijos atvežti bendrovei techniką. KB ,, (duomenys neskelbtini),“ neturėjo specializacijos, neturėjo technikos, kad staigiai apdirbti tą žemę. Bendrovė užsiiminėjo gyvulininkyste, galvijais, 200 melžiamų karvių turėjo ir prieaugį. Karves pirko iš Vokietijos ir Norvegijos iš O. R. 2011–2012 m. O. R. už karves, atrodo, liko skolingi. Sumokėjo PVM muitinėje. Paskolų registras nežinomas. Nežino, ar jį vedė. Jis neperdavė V. P. išeidamas jokių registrų. A. I. buvo vyr. buhalterė, o P. D. tik suvedinėdavo. Įmonė turėjo seną trąšų barstytuvą, kuris buvo likęs iš bendrovės, kur O. R. nupirko, tačiau kuris, atrodo, nusidėvėjo ir buvo nurašytas pagal aktą. Kito barstytuvo nebuvo.

Specialistė Zita Petrulionienė teisiamajame posėdyje paaiškino, kad 2013-06-11 mokėjimo pavedimas, kur pervesta 720 819 kronų iš KB ,, (duomenys neskelbtini),“ į O.K. R. sąskaitą, atliekant tyrimą nebuvo pateiktas, tik sąskaitos išrašas, kur matėsi, kad iš KB ,, (duomenys neskelbtini),“ pervesta į O.K. R. sąskaitą 720 819 kronų mokėjimo pavedimu. Raštais, siųstais tyrėjai (30 priedo 1 lapas), buvo prašyta pateikti išvardintus dokumentus, apimančius ir mokėjimo pavedimą, sąskaitas faktūras. Niekas nei pavedimo, nei sąskaitos faktūros nepateikė. Birželio 30 d. buvo gautas iš tyrėjos atsakymas, kad tai yra visi dokumentai, kuriuos bendrovė gali pateikti (31 priedas 1 lapas). Iš V. P. asmeniškai nieko nereikalavo, nes nebendrauja su tikrinamaisiais asmenimis. Jei mokėjimo pavedimas būtų pateikta, tik operacija būtų pagrįsta dokumentais ir nebūtų buvę Buhalterinės apskaitos įstatymo 12 straipsnio pažeidimo, tačiau išvados esmė nesiskirtų, nes negalima nustatyti turto įsipareigojimų dydžio ir struktūros. Iš žiniaraščio su O.K. R., sudaryto 2016-12-02, t. y. po išvados surašymo, matyti, kad KB ,, (duomenys neskelbtini),“ turėjo įsiskolinimų. Šiuo atveju ji gali pasakyti, kad buvo įsiskolinimas, o tada reikėjo žiūrėti, ar 2013-01-01 buvo įsiskolinimas ir ar tos sąskaitos realios. Nebūtų buvę Buhalterinės apskaitos 12 straipsnio pažeidimo, tačiau visos kitos išvados liktų. Jai, kaip specialistei, nesuteikta teisė reikalauti baudžiamojo proceso tvarka pateikti dokumentus. Gavus dokumentus ir paaiškėjus, kad trūksta, parašė raštą tyrėjai, kuri pateikė gautus dokumentus, parašydama raštą, kad pateikė visus dokumentus, ką turi. Pagal jų nuostatus, 2013-06-20 Rekomendacijas, kuriomis naudojamasi, yra nurodyta, kad (4.12 p.) ūkio subjekto veiklą, jo turtą, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydį ar struktūrą turi būti įmanoma nustatyti analizuojant tik to subjekto dokumentus, nerenkant iš kitų institucijų dokumentų. Tai, kad iš banko gautas mokėjimo nurodymas, išvados nekeičia. Jei pateiktos sąskaitos faktūros – ta ūkinė operacija yra pagrįsta dokumentais, nes pateikė pati įmonė. Tačiau ne jos tyrimo metu pateikta. Įmonė turėjo per tyrėją pateikti jai. Ji pasilieka prie išvados, kad jos apžiūrėtuose dokumentuose yra registruotos ūkinės operacijos, susijusios su paskolų grąžinimu ir išdavimu. Dokumentuose, kurie buvo pateikti tyrimui, įregistruota, kad yra paskolos. Yra finansinė atskaitomybė, balanse yra finansiniai įsipareigojimai likutis 2013-12-31 28 524 Lt. Tai yra bendrovės negrąžintos paskolos (7 priedas, 15 lapas). Iš 2 t. b. l. 28  spręstina, jog yra finansinės skolos Jei ne paskoliniai santykiai, turėjo būti skolos tiekėjams. Negaliu sutikrinti iš ko susideda, reikalinga apskaitos registras. Apskaitos registrai yra privalomi vesti. Buhalterinės apskaitos įstatymo 16 str. 1 d. pasakyta, kad ūkinės operacijos registruojamos apskaitos registre. Pasirinkti, kokius registrus vesti, turi vadovas atsižvelgiant į įmonės veiklos specifiką, kad visos ūkinės operacijos turi atsispindėti (Buhalterinės apskaitos įstatymo 16 str.) Buhalterinės apskaitos įstatymo 4 str. sakoma, kad apskaita turi būti palyginama, išsami vidaus ir išorės vartotojams. Šiuo atveju pateikta informacija nėra išsami. Ar buvo vesti registrai, gali pasakyti buhalteris. Ji rašė sąlyginę išvadą, kad galimai buvo vedami. Didžioji knyga buvo vedama. Reiškia, kad balansinės sąskaitos buvo suskirstytos, registrai turėjo būti. Ji tikrino tik 2013 m. Negalėjimą nustatyti sąlygoja ne vien tai, kad nėra paskolų registro, o ir tai, kaip įformintos operacijos (vienoj rašo paskola, kitoj skolos grąžinimas).  Įrašai skiriasi. Pateikta informacija nėra išsami, nesuprantama. Nei nuostatai, nei jos pareigybinės instrukcijos 7.1 p., kur nurodyta, kad specialistas atlieka ūkio subjektų finansinės veiklos išvadas ir pateikia paaiškinimus BPK, ANK ir kitų teisės aktų nustatytais atvejais ir tvarka, nei BPK 89 str., nurodantis, jog specialistas pateikia išvadą arba  paaiškinimus jo kompetencijos klausimais, nėra nurodyta, kad specialistas turi suvedinėti apskaitą, atkurti apskaitą, sudarinėti registrus. Specialistas tikrina, ar pirminiuose dokumentuose įrašyti duomenys atitinka apskaitos registrus. Apskaita turi būti taip vedama, kad įmanoma būtų nustatyti. Išvadoje pasakyta, kad dalinai negalima nustatyti veiklos už 2013 m. Kadangi 2013 metus užbaigė V. P.,  registras turi būti metų pabaigai. Tie pažeidimai, kur išvadoje išvardinti, padaryti V. P. vadovavimo laikotarpiu. 2013-12-31 sudarytas balansas. 2013m. liepos mėn.  kasos išlaidų orderis, kur įrašyta paskola. 2013-08-06 kasos išlaidų orderis, įrašyta paskolos grąžinimas. 2013-10-17 kasos pajamų orderis, kad gauta paskola. 2013-11-20 skolinamos lėšos. 2013-11-27 išrašas. Buhalterinės apskaitos įstatymo 19 str. 4 p. tai pasakyta, kad pasikeitus ūkio subjekto vadovui, apskaitos dokumentus, apskaitos registrus, finansinius pranešimus, metines ataskaitas perima naujai paskirtas vadovas. V. P. vadovavo iki 2014-12-08. 2013 m. būdamas vadovas jis privalėjo vesti registrus. Pagal Buhalterinės apskaitos įstatymo 19 str. 4 d. senas vadovas turi perduoti, o naujai paskirtas perimti.

Aplaidus apskaitos vedimas

V. P. kaltinamas pirmiausia tuo, kad jis, būdamas KB „(duomenys neskelbtini),“ ūkio vadovu ir pagal 2001-11-06 Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 21 str. 1 d., 2 d. būdamas atsakingas už bendrovės apskaitos organizavimą ir apskaitos dokumentų išsaugojimą, laikotarpiu nuo 2013-05-03 iki 2013-12-31 aplaidžiai tvarkė KB „(duomenys neskelbtini),“ buhalterinę apskaitą, o būtent neišsaugojo ir tyrimui nepateikė apskaitos registrų apie KB „(duomenys neskelbtini),“ suteiktas ir gautas paskolas, tuo pažeidė Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 2001-11-06 Nr. IX-574 19 straipsnio (redakcija 2012-12-24 redakcija) 1, 2 dalies nuorodas, kur nurodyta, kad ,,1. Apskaitos dokumentai ir apskaitos registrai iki finansinių ataskaitų patvirtinimo saugomi ūkio subjekto vadovo nustatyta tvarka, kuri turi numatyti priemones, užtikrinančias dokumentų saugumą. 2. Patvirtinus finansines ataskaitas, apskaitos dokumentai ir apskaitos registrai saugomi ūkio subjekto vadovo nustatyta tvarka vadovaujantis Lietuvos Respublikos dokumentų ir archyvų įstatymo (toliau – Dokumentų ir archyvų įstatymas) nuostatomis“, 4 straipsnio reikalavimus, kur nurodyta, kad „ūkio subjektai apskaitą tvarko taip, kad apskaitos informacija būtų: 1) tinkama, objektyvi ir palyginama...3) išsami ir naudinga vidaus ir išorės informacijos vartotojams“, pažeidė Lietuvos Respublikos dokumentų ir archyvų įstatymo 1995-12-05 Nr. I-1115 (2012-10-20 redakcija) 12 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuorodą, kur nurodyta, kad „1. Valstybės ir savivaldybių institucijos, įstaigos ir įmonės, valstybės įgalioti asmenys, nevalstybinės organizacijos, privatūs juridiniai asmenys privalo:... 2) išsaugoti savo veiklos dokumentus reikiamą laiką, kad būtų užtikrinti veiklos įrodymai, apsaugotos su ja susijusių fizinių ir juridinių asmenų teisės“ taip pat pažeidė Lietuvos Respublikos vyriausiojo archyvaro 2011-03-09 įsakymu Nr. V-100 patvirtintų „Bendrųjų dokumentų saugojimo terminų rodyklės“ 10.24 punktą, kur nurodyta, kad ,,inventorizacijos dokumentai (inventorizavimo aprašai, sutikrinimo žiniaraščiai ir kt.) saugomi 10 metų“ ir 10.19 punktą, kur nurodyta: ,,apskaitos registrai saugomi 10 metų“, dėl to negalima nustatyti, kokio dydžio paskolas tiriamuoju laikotarpiu bendrovei buvo suteikusios kooperatinės bendrovės narės-pajininkės bei kokio dydžio paskolas minėtu laikotarpiu buvo suteikusi bendrovė.

Teismo nuomone, ši kaltinimo dalis, susijusi su neišsaugojimu ir nepateikimu tyrimui apskaitos registrų apie KB „(duomenys neskelbtini),“ suteiktas ir gautas paskolas, iš kaltinimo šalintina kaip neįrodyta.

Kaltintojo teigimu, V. P. vadovavimo laikotarpiu 2013 metais KB „(duomenys neskelbtini), dokumentuose registruotos ūkinės operacijos, susijusios su paskolų grąžinimu ar suteikimu tarp ŽŪB ,, (duomenys neskelbtini),“, ŽŪB ,, (duomenys neskelbtini),“, UAB ,, (duomenys neskelbtini),.“, iš ko daroma išvada, kad turėjo būti vedami paskolų registrai, o V. P. turi atsakyti už tų paskolų registrų neišsaugojimą ir nepateikimą tyrimui.

Teisiamajame posėdyje apklaustų šių bendrovių buhalterių parodymais nustatyta, kad kadangi šios įmonės priklausė iš esmės tam pačiam pajininkui, todėl, esant apyvartinių lėšų trūkumui, įmonės viena už kitą atlikinėjo pinigines operacijas, atsiskaitinėjo pagal PVM sąskaitas faktūras.  Liudytoja J. F. nurodė, kad tarp ŽŪB ,, (duomenys neskelbtini),“ ir KB ,, (duomenys neskelbtini),“ paskolų 2013 m. nebuvo, o pavedime, kur nurodyta ,,paskola“, yra skolos grąžinimas pagal PVM sąskaitą faktūrą. Liudytoja R. J. nurodė, kad šiuo atveju buvo atsiskaitymai tarp bendrovių, panaudotas žodis ,,paskolos“ reiškia įsiskolinimų dengimą. Liudytoja R. K., banke 2013-06-11 dariusi KB „(duomenys neskelbtini),“ pavedimą, patvirtino, kad paskolų registrų nebuvo, nes nebuvo paskolų. Liudytoja P. D., iš KB ,, (duomenys neskelbtini),“ išėjusi prieš V. P. ateinant, nurodė, kad visas paskolas tvarkė buvęs valdytojas E. S. ir kad ji nevedė jokių paskolų registro, todėl V. P. negalėjo perimti nebuvusio paskolų registro ir negalėjo jo išsaugoti. Liudytoja M. nurodė, kad E. S. jokių registrų V. P. neperdavė. Liudytoja V. S. nurodė, kad žodis ,,paskola“ reiškia ne paskolą, o įsiskolinimą pagal PVM sąskaitas faktūras. Jokių rašytinių išrodymų, kurie patvirtintų, jog iki kaltinamojo pradėjimo dirbti vadovu 2013 m. viduryje KB „(duomenys neskelbtini),“ būtų vesti paskolų registrai ir kad jie buvo perduoti kaltinamajam, į bylą nepateikta.

Specialistė teisiamajame posėdyje paaiškino, jog šios operacijos turėjo būti įtrauktos į finansinių įsipareigojimų (arba kitų skolų) registrą. Be to, specialistė iš to, kad tiriamuoju laikotarpiu KB ,, (duomenys neskelbtini),“ Didžiojoje knygoje yra įtraukti registrų duomenys, padarė išvadą, kad tiriamuoju laikotarpiu buvo vedamas kitų skolų, tai yra kitų finansinių įsipareigojimų registras, kuris nebuvo pateiktas tyrimui.

Nustačius, kad jokio paskolų registro iš buvusio vadovo kaltinamasis neperėmė, taip pat nenustačius, kad kaltinime nurodytu laiku bendrovėje, kurioje dirbo buhalterės, būtent kurios yra atsakingos už paskolų registro vedimą, toks paskolų registras būtų vestas (pildytas), tuo labiau, nei vienai iš teisiamajame posėdyje apklaustų liudytojų, dirbusių buhalterėmis ir atlikinėjusių kaltinamajame akte nurodytas operacijas, kuriose buvo paminėtas žodis ,,paskola“ arba ,,paskolos grąžinimas“, nepatvirtinus paskolų buvimo fakto tarp paminėtų bendrovių, priklausiusių tam pačiam pajininkui, teismo nuomone, kaltinamasis negali būti atsakingas už neišsaugojimą ir nepateikimą tyrimui apskaitos registrų apie KB „(duomenys neskelbtini),“ suteiktas ir gautas paskolas, dėl ko iš kaltinimo ši dalis šalintina. Pažymėtina, jog V. P. net nėra kaltinamas tuo, kad jis netinkamai organizavo buhalterinę apskaitą, nes neužtikrino, kad toks paskolų registras būtų vedamas. Dėl šios priežasties konstatuotina, jog netgi jeigu ir būtų nustatyta, kad kaltinime nurodytu laikotarpiu paskolų registras vis tik turėjo būti užvestas ir tokio registro užvedimą turėjo suorganizuoti kaltinamasis, pagal šioje byloje pareikštą kaltinimą jis vis tiek už tai negalėtų būti teisiamas. Be to, sutiktina ir su kaltinamojo gynėjo argumentu, jog V. P. kaltinimas nėra reiškiamas dėl to, kad nebuvo išsaugotas ir tyrimui pateiktas finansinių įsipareigojimų (arba kitų skolų) registras, todėl kaltintojo argumentai, susiję su tokių registrų neišsaugojimu ir nepateikimu tyrimui, teismo nuomone, nėra reikšmingi.

Be to, V. P. kaltinamas tuo, kad laikotarpiu nuo 2013-05-03 iki 2014-12-08 būdamas KB „(duomenys neskelbtini),“ ūkio vadovu ir pagal 2001-11-06 Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 21 straipsnio 1 ir 2 dalis būdamas atsakingas už bendrovės apskaitos organizavimą ir apskaitos dokumentų išsaugojimą, laikotarpiu nuo 2013-05-03 iki 2013-12-31 aplaidžiai tvarkė KB „(duomenys neskelbtini),“ buhalterinę apskaitą, o būtent: apskaitos dokumentu nepagrindė 2013-06-11 ūkinės operacijos, kurios metu bendrovė iš savo sąskaitos į O. K. R. sąskaitą pervedė 94 611,67 Eur (720 819 NOK), tuo pažeidė Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos 2001-11-06 įstatymo Nr. IX-574 12 straipsnio (redakcija 2012-12-24 redakcija) 1 dalį, kur nurodyta, kad: ,,1. Visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje numatytą atvejį. Apskaitos dokumentai surašomi ūkinės operacijos ir ūkinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus“, dėl to negalima nustatyti kokiu pagrindu buvo pervestos minėtos lėšos ir kaip jų pervedimas buvo apskaitytas bendrovės apskaitoje, dėl šių pažeidimų aplaidžiai organizavo buhalterinės apskaitos tvarkymą ir dėl to laikotarpiu nuo 2013-05-03 iki 2013-12-31 iš dalies negalima nustatyti asmens – KB , (duomenys neskelbtini),“ – veiklos, turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros.

Nors kaltinamasis neprisipažino pagal šį kaltinimą, tačiau jo kaltę padarius šią nusikalstamą veiką, teismo nuomone, įrodo 2016-07-22 Nr. 5-2/103 Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie LR VRM Kauno apygardos valdybos ūkinės finansinės veiklos tyrimo skyriaus specialisto išvada dėl KB „(duomenys neskelbtini),“ ūkinės finansinės veiklos (1 t., b. l. 171–200; 2 t., b. l. 1–145), specialistės Zitos Petrulionienės paaiškinimas teisiamajame posėdyje, teisme apklaustų liudytojų (O. K. R. ir kt.) parodymai, byloje esantys rašytiniai įrodymai bei iš dalies ir paties kaltinamojo parodymai, duoti tik po įrodymų tyrimo teisiamajame posėdyje, kurie yra nenuoseklūs ir evoliucionuojantys, priklausomai nuo jam žinomų bylos aplinkybių ir teismo ištirtų įrodymų.

Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu ir pirmais teisiamaisiais posėdžiais V. P. parodė, kad bankinis pavedimas 2013-06-11 buvo atliktas O. K. R. nurodymu ir, V. P. manymu, šis pavedimas buvo turto iššvaistymas, padarytas O. K. R. nurodymu. Patvirtinant šią poziciją liudytoja apklausta dabartinė bendrovės buhalterė V. S. (tai yra asmuo, pavaldus V. P.) pateikė suvestinę, kad O. K. R. dėl šio pavedimo liko skolingas bendrovei 58 145,83 Eur, kurių jis neturėjo pagrindo gauti. Apklaustas liudytoju O. K. R. paaiškino, kad 2013 m. darytas bankinis pavedimas – tai skolos grąžinimas jam už karves ir už bendrovės vardu pirktus žemės sklypus. Tačiau, patvirtindamas savo pirminę poziciją, V. P. teigė, kad neturi duomenų, jog bendrovė pirko iš G. S. žemės sklypą, o bendrovės archyve nėra tokios sklypo pirkimo sutarties. 2017-06-27 posėdžio metu kaltinamasis pateikė raštą, kad nuo 2008 m. nerasta pirkimo–pardavimo sutarties, sudarytos su G. S., KB ,, (duomenys neskelbtini),“ buhalterijoje nėra tokio sandorio, o gauti viešame registre duomenų apie šį sandorį V. P. negali. 2017-07-14 posėdžio metu pateikus žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartį, sudarytą tarp G. S. ir KB ,, (duomenys neskelbtini),“, išrašą iš nekilnojamojo turto registro apie šį sklypą, V. P. prisiminė tokį sandorį buvus, patvirtino žinąs apie sklypą, kurį bendrovė pirko ir pardavė M., o 2017 m. vasarą atpirko. Posėdžio metu išgirdus buhalterės parodymus, kad pavedimą ji atliko kartu su valdytoju su V. P., V. P. apklausos metu teigė, kad neprisidėjo prie bankinio pavedimo atlikimo, jį atliko viena buhalterė nuvažiavusi į banką, tačiau, kaip matyti iš pavedimo išrašo, pavedimas pasirašytas paties V. P.. Nėra ginčijama kaltinamojo teisė gintis, tačiau sutiktina su prokuroro išsakytu argumentu, jog gynybos būdas keisti parodymus ir teikti naujas versijas mažina tokių parodymų patikimumą. Tiek nagrinėjant baudžiamąją bylą, tiek atliekant ikiteisminio tyrimo veiksmus ikiteisminiame tyrime Nr.03-2-00728-16, kuris nutrauktas, nustatyta, kad dėl šio pavedimo nenustatyta turto iššvaistymo požymių, bet nustatytos prievolės, pagal kurias KB ,, (duomenys neskelbtini),“ grąžino lėšas O.K. R.. Todėl V. P. veiksmai organizuojant bankinį pavedimą, nepagrįstą apskaitos dokumentais, teismo nuomone, tinkamai kvalifikuota ne kaip tyčinis turto iššvaistymas, o kaip neatsargios nusikalstamos veikos – aplaidaus buhalterinės apskaitos tvarkymo – epizodas. Tai, kad V. P. nelaikė šio pavedimo turto iššvaistymu, patvirtina ir pasyvus jo elgesys kelerius metus po šio pavedimo atlikimo. Specialisto išvada nustatyta, jog šis pavedimas nebuvo pagrįstas apskaitos dokumentais, dėl ko kilo baudžiamojo įstatymo numatytos pasekmės, o būtent iš dalies negalima nustatyti bendrovės turto, įsipareigojimų dydžio ir struktūros tiriamuoju laikotarpiu.

Teismo reikalavimu Swedbank, AB 2017-06-19 pateikė į bylą patvirtintą kopiją 2013-06-11 mokėjimo nurodymo, kurio pagrindu buvo atliktas kooperatinės bendrovės ,, (duomenys neskelbtini),“ mokėjimo pavedimas iš sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), į O. K. R. sąskaitą Norvegijoje 720 819 Norvegijos kronų (t.3, b. l. 98). Šio tarptautinio mokėjimo nurodymo skiltyje ,,Mokėjimo paskirtis“ nurodyta ,,sąsk. fak. Nr. 2583, 2766, 2977“. Kaltinamasis teismo posėdyje patvirtino, jog ant šio mokėjimo pavedimo yra ir jo, kaip bendrovės vadovo, parašas ir bendrovės antspaudas. Bylos nagrinėjimo metu kaltinamasis į bylą pateikė patvirtintas kopijas trijų sąskaitų faktūrų Nr. 2583, 2766, 2977 bendrai 531 500 Norvegijos kronų sumai (258 500+192 000+81 000), t. y.: 1) 2010-04-11 sąskaitą faktūrą Nr. 2583, O. K. R. išrašytą kooperatinei bendrovei ,, (duomenys neskelbtini),“ 258 500 Norvegijos kronų sumai už 47 karves (telyčias), 2)              2011-04-04 sąskaitą faktūrą Nr. 2766, O K. R. išrašytą kooperatinei bendrovei ,, (duomenys neskelbtini),“192 000 Norvegijos kronų sumai už 48 karves (telyčias), 3) 2012-07-18 sąskaitą faktūrą Nr. 2977, O. K. R. išrašytą kooperatinei bendrovei ,, (duomenys neskelbtini),“ 81 000 Norvegijos kronų sumai už 15 karvių (telyčių).

Teismo nuomone, netgi įvertinus 2013-06-11 mokėjimo nurodyme išvardintas sąskaitas faktūras Nr. 2583, 2766, 2977, kurios nebuvo įvertintos specialisto išvadoje (kadangi kaltinamasis jų nepateikė), bei jose nurodytas sumas bendrai 531 500 Norvegijos kronų sumai (258 500+192 000+81 000), negalima padaryti išvados, jog 2013-06-11 atlikta ūkinė operacija yra pagrįsta apskaitos dokumentais, kadangi jokiu dokumentu iš nurodytų 2013-06-11 mokėjimo nurodyme lieka nepagrįsta 189 319 Norvegijos kronų suma, nes 720 819 – 531 500 = 189 319, kas patvirtina kaltinime nurodytas aplinkybes dėl pažeidimo Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos 2001-11-06 įstatymo Nr. IX-574 12 straipsnio (redakcija 2012-12-24 redakcija) 1 dalies, kur nurodyta, kad: ,,1. Visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje numatytą atvejį. Apskaitos dokumentai surašomi ūkinės operacijos ir ūkinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus“, dėl to negalima nustatyti kokiu pagrindu buvo pervestos minėtos lėšos ir kaip jų pervedimas buvo apskaitytas bendrovės apskaitoje, dėl šių pažeidimų aplaidžiai organizavo buhalterinės apskaitos tvarkymą ir dėl to laikotarpiu nuo 2013-05-03 iki 2013-12-31 iš dalies negalima nustatyti asmens – KB ,, (duomenys neskelbtini),“ – veiklos, turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros.

Tačiau atskirai pasisakytina dėl parodymų liudytoju apklausto O. K. R. (kuris, kaip matyti iš specialisto išvados atsakymo į trečią klausimą, laikotarpiu nuo 2013-04-16 iki 2014-12-10 buvo KB ,, (duomenys neskelbtini),“ narių pajininkių (duomenys neskelbtini),, ŽŪB (duomenys neskelbtini),, UAB ,, (duomenys neskelbtini),“, UAB ,, (duomenys neskelbtini),“ ir ŽŪB , (duomenys neskelbtini),“ direktorius), 2018-05-02 teisiamajame posėdyje patvirtinusio, jog šiuo 2013-06-11 pavedimu 720 819 Norvegijos kronų suma jam buvo sumokėta ne tik už telyčias apie 530 000 Norvegijos kronų (pagal sąskaitą Nr.2583 –258 500 kronų suma, pagal sąskaitą Nr. 2766 – 192 000 kronų suma, pagal sąskaitą Nr. 2977 – 81 000 kronų suma), bet ir už KB ,, (duomenys neskelbtini),“ vardu už jo asmeninius pinigus įgytus du žemės sklypus, o būtent 81 319,41 Norvegijos kronų už 5,57 ha žemę, pirktą iš G. S., bei 108 000 Norvegijos kronų įsiskolinimas už kitą žemės sklypą, o būtent:

-Tarptautinio mokėjimo pavedimo kopija (4 t., b. l. 2) patvirtina, jog 2011-11-03 iš O. K. R. sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), į G. S. sąskaitą buvo pervesta 35 990 Lt. Iš prokuroro į bylą pateiktos Kauno miesto 20-ajame notaro biure 2011-10-26 žemės sklypo pirkimo–pardavimo išsimokėtinai sutarties nustatyta, kad D. S. ir G. S. pardavė KB „(duomenys neskelbtini),“, atstovaujamai administracijos direktoriaus E. S., 5,57 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), , kadastrinis adresas (duomenys neskelbtini),, esantį (duomenys neskelbtini), už 38 990 Lt. Pirkėjas 3 000 Lt perdavė pardavėjui 2011-10-13, o likusią sumą 35 990 Lt pirkėjas lieka skolingas pardavėjui, ir įsipareigoja šią sumą pervesti į pardavėjo G. S. asmeninę sąskaitą per 3 dienas nuo šios sutarties sudarymo, t. y. iki 2011-10-29 (3 t., b. l. 123–131). Kadangi 38 990 Lt – 3 000 =35 990 Lt, spręstina, jog O.K. R. Tarptautinio mokėjimo pavedimu 2011-11-03 sumokėjo G. S. pagal 2011-10-26 žemės sklypo pirkimo–pardavimo išsimokėtinai sutartį už 5,57 ha žemės sklypą. Kadangi, vadovaujantis specialisto išvada, tuo metu Norvegijos kronos santykis su euru buvo 13,13 (94 611,67 x 100 / 720 819), spręstina, jog O.K. R. nurodytos 81 319,41 kronų sumos sumokėjimas 2011-11-03 pavedimu apytiksliai atiko 10 677,24 Eur arba 36 866,37 Lt.

-Dėl 2013-06-11 mokėjimo nurodymu jam sumokėto 108 000 Norvegijos kronų įsiskolinimo už kitą žemės sklypą liudytojas O. K. R. paaiškino, jog 2012-12-10 iš jo asmeninės norvegiškos sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), buvo padarytas pavedimas į ŽŪB ,, (duomenys neskelbtini),“ sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), Norvegijos banke Blaker Sparebank, ko patvirtinimui jis pateikė mokėjimo dokumento kopiją (4 t., b. l. 101), o 2012-12-11 iš ŽŪB ,, (duomenys neskelbtini),“ sąskaitos Norvegijos banke į KB ,, (duomenys neskelbtini),“ lietuvišką sąskaitą (duomenys neskelbtini), buvo persiųsta žemės pirkimui 109 048,20 kronų (suma yra ne 108 000 kronų, o 109 000 kronų su likučiu, kadangi buvo likę toje sąskaitoje, jis ,,dadėjo“ 108 000 ir viską pervedė KB ,, (duomenys neskelbtini),“), ko patvirtinimui jis pateikė mokėjimo dokumento kopiją (4 t., b. l. 100). Liudytojo teigimu, ŽŪB ,, (duomenys neskelbtini),“ pervesti buvo praktiškiau, visos kompanijos dirbo kartu.

Iš tokių liudytojo O. K. R. parodymų akivaizdu, jog, susumavus liudytojo nurodytas sumas, jam viso turėjo būti pervesta 720 819,74 Norvegijos kronų suma (nes 258 500 + 192 000 + 81 000 + 81 319,41 + 108 000 = 720 819,74). Nors ši suma ir atitinka 2013-06-11 mokėjimo nurodymu (t. 3, b. l. 98) atlikto KB ,, (duomenys neskelbtini),“ mokėjimo pavedimo iš sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), į O. K. R. sąskaitą Norvegijoje sumą, tačiau, šių teisiamajame posėdyje surinktų duomenų, teismo nuomone, nepakanka konstatuoti, jog 2013-06-11 kaltinamojo atliktas mokėjimo nurodymas (t. 3, b. l. 98) buvo / yra pagrįstas buhalterinės apskaitos dokumentais, tuo labiau, kad ir teismui nepavyko surinkti iš O. K. R. įrodymų apie tikslios 81 319,41 Norvegijos kronų sumos pervedimą už žemę S, o tuo labiau pats kaltinamasis teigė, jog jam nebuvo žinoma apie jokius įsiskolinimus O. K. R. apie jo asmeniniais pinigais pirktus žemės sklypus, o, be to, mokėjimo nurodymo skiltyje ,,Mokėjimo paskirtis“ buvo nurodytos tik ,,sąsk. fak. Nr. 2583, 2766, 2977“. Teismo nuomone, būtent patys kaltinamojo išsakyti argumentai apie tai, kad 2013-06-11 mokėjimo nurodymas buvo atliktas pagal O. K. R. nurodytą sumą, tačiau kaltinamajam nežinant apie jokius įsiskolinimus O. K. R. apie jo asmeniniais pinigais pirktus žemės sklypus ir iki pinigų pervedimo to neišsiaiškinus bei neišsireikalavus iš O. K. R. visą pervedimo sumą patvirtinančių buhalterinės apskaitos dokumentų, tik patvirtina, jog kaltinamajame akte nurodytu laiku kaltinamasis aplaidžiai tvarkė KB „(duomenys neskelbtini),“ buhalterinę apskaitą, nors iš O. K. R., teismo posėdyje pripažinusio, jog būtent jis, kaip įmonės savininkas, kaltinamajam liepė padaryti būtent tokio dydžio mokėjimo pavedimą, parodymų yra akivaizdu, jog šis aplaidus tvarkymas yra susijęs ir su neatsakingais bendrovės pajininko O. K. R. veiksmais.

Gali kilti pagrįstas klausimas, ar tikrai V. P. veika užtraukia baudžiamąją atsakomybę, jei šiandien atlikus tyrimą galima nustatyti, kokiu pagrindu atliktas bankinis pavedimas, kad tai už karves bei už žemės sklypus, kuriems pirkti buvo panaudoti R. pinigai. Šiuo atveju reikšminga Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006-09-12 nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-458/2006, kur LAT pasisakė, kad BK 223 straipsnyje numatyto nusikaltimo sudėtis sukonstruota taip, kad realią asmens veiklą, jo ūkinę, komercinę, finansinę būklę, nuosavą kapitalą turi būti įmanoma nustatyti analizuojant tik to asmens (ūkio subjekto) buhalterinės apskaitos dokumentus. Jei to padaryti tokiu būdu (o ne atliekant priešpriešinius patikrinimus, ikiteisminį tyrimą ir pan.) negalima, atsiranda šiame straipsnyje numatyti padariniai, ir kaltininkui kyla baudžiamoji atsakomybė. Kaip nustatyta šios bylos nagrinėjimo metu, vien iš KB „(duomenys neskelbtini),“ pateiktų dokumentų negalima buvo nustatyti šios bendrovės ūkinės, komercinės, finansinės būklės, o tokie duomenys gauti tik atlikus įrodymų tyrimą teisme.

Dėl dokumentų pateikimo. 2016-04-21 tyrėja A. Ž. valdytojo V. P. prašė pateikti „(duomenys neskelbtini),“ ūkinės-finansinės veiklos dokumentus (1 t., b. l. 126–127). 2016-04-29 V. P. paprašė pratęsti pateikimo terminą (1 t., b. l. 128). 2016-05-11 V. P. informavo, kad neranda dalies prašomų pateikti dokumentų, o būtent: 1) sąrašo asmenų, turinčių teisę surašyti ir pasirašyti apskaitos dokumentus; 2) registracijos žurnalų; 3) inventorizacijos įsakymų, aprašų, palyginamųjų žiniaraščių ir kitų su inventorizacija susijusių dokumentų (1 t., b. l. 129). 2016-05-16 KB „(duomenys neskelbtini),“ administratorė perdavė dalį prašomų dokumentų surašant daiktų, dokumentų pateikimo protokolą (1 t., b. l. 131). 2016-06-15 specialistė Z. Petrulionienė, pradėjusi daryti tyrimą, raštu prašė tyrėjos A. Ž. pateikti tyrimo atlikimui: 1) bendrovės apskaitoje naudojamų sąskaitų planą; 2) 2013-12-13 balansą; 3) bendrovės valdytojo įsakymą dėl turto vertės nustatymo, kuris priskiriamas ilgalaikiam turtui; 4) pajininkų skolų ir paskolų registrus skolų ir kitus (1 t., b. l. 135–136). 2016-06-16 tyrėja A. Ž. papildomai pateikė V. P. reikalavimą su specialistės Z.Petrulionienės raštu pateikti dokumentus (1 t., b. l. 134). 2016-06-20 raštu specialistė Z. Petrulionienė papildomai prašė tyrėjos A. Ž. iki 2016-06-27 pateikti: 1) 2013 m. žemių pirkimo–pardavimo sutartis; 2) 2013-06-10 pirkimo–pardavimo sutartį su A. M.; 3) dokumentus, kurių pagrindu 2013-06-11 padarytas 94 555,13 (720 819 kronų) pavedimas į O. K. R. sąskaitą; 4) 2013 m. paskolos sutartis ir apskaitos registrus, kuriame būtų duomenys apie O.K. R. suteiktas paskolas, paskolų grąžinimas, negrąžintų paskolų likutis (1 t., b. l. 138). 2016-06-21 tyrėja A. Ž. papildomai pateikė reikalavimą V. P. pateikti dokumentus su specialistės Z.Petrulionienės raštu (1 t., b. l. 137). 2016-06-23 administratorė pateikė segtuvus su A. M. pirkimo–pardavimo dokumentais, 2013 m. segtuvą su žemių pirkimo–pardavimo sutartimis ir segtuvą su ilgalaikio turto dokumentais, kuriuos tyrėja perduoda specialistei Z.Petrulionienei (1 t., b. l. 141). Teismo nuomone, šie duomenys patvirtina, jog jokių dokumentų, pagrindžiančių 2013-06-11 bankinį pavedimą, V. P. ikiteisminio tyrimo metu nepateikė, o kaltinamojo teiginiai, kad jis pateikė visus dokumentus ir kad šie dokumentai vėliau buvo jam grąžinti, todėl jam atsirado galimybė juos pateikti bylos nagrinėjimo teisme metu, yra neteisingi. Kaip matyti iš V. P. pateikto Kauno apskrities VPK KP Ekonominių nusikaltimų tyrimo valdybos 2017-09-11 rašto (4 t., b. l. 36) ir 2017-07-13 rašto (4 t., b. l. 38), jam buvo grąžinti dokumentai, pateikti ne Jonavos, o Kauno pareigūnams ikiteisminio tyrimo medžiagoje Nr. 03-2-00728-16, t. y. visai kiti dokumentai.

Kadangi kaltinamasis kaltinime nurodytu laiku, būdamas KB „(duomenys neskelbtini),“ ūkio vadovu ir pagal 2001-11-06 Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 21 str. 1 d., 2 d. būdamas atsakingas už bendrovės apskaitos organizavimą ir apskaitos dokumentų išsaugojimą, laikotarpiu nuo 2013-05-03 iki 2013-12-31 aplaidžiai tvarkė KB „(duomenys neskelbtini),“ buhalterinę apskaitą, o būtent apskaitos dokumentu nepagrindė 2013-06-11 ūkinės operacijos, kurios metu bendrovė iš savo sąskaitos į O. K. R. sąskaitą pervedė 94 611,67 Eur (720 819 NOK), tuo pažeidė Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos 2001-11-06 įstatymo Nr. IX-574 12 straipsnio (redakcija 2012-12-24 redakcija) 1 dalį, kur nurodyta, kad: ,,1. Visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje numatytą atvejį. Apskaitos dokumentai surašomi ūkinės operacijos ir ūkinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus“, dėl to negalima nustatyti kokiu pagrindu buvo pervestos minėtos lėšos ir kaip jų pervedimas buvo apskaitytas bendrovės apskaitoje, dėl šių pažeidimų aplaidžiai organizavo buhalterinės apskaitos tvarkymą ir dėl to laikotarpiu nuo 2013-05-03 iki 2013-12-31 iš dalies negalima nustatyti asmens – KB ,, (duomenys neskelbtini),“ – veiklos, turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros, teismo nuomone, V. P. veika kvalifikuota teisingai pagal BK 223 straipsnio 1 dalį.

Įvertinęs prieš tai aptartų įrodymų visumą, teismas daro išvadą, jog nors kaltinamojo padarytuose veiksmuose ir yra nusikaltimo, numatyto BK 223 straipsnio 1 dalyje, sudėties požymių, tačiau padarytos veikos, kuria jokia žala kitiems ūkio subjektams nepadaryta, pavojingumas dėl savo tikslų bei motyvų nesiekia tokio laipsnio, dėl kurio būtų tikslinga kaltininką už padarytą nusikaltimą traukti baudžiamojon atsakomybėn ir bausti įstatymo sankcijoje numatyta bausme. Teismas, įvertinęs visumą aptartų aplinkybių, daro išvadą, kad šioje byloje yra pagrindas taikyti BK 37 straipsnio nuostatas ir kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės atleisti dėl nusikaltimo mažareikšmiškumo.

Teismų praktikoje yra pasisakyta, jog jei veika turi konkrečios nusikaltimo sudėties požymius, tačiau iš esmės nepadaro žalos baudžiamojo įstatymo saugomiems visuomeniniams santykiams arba kitiems teisiniams gėriams ar nesukelia realaus pavojaus tokiai žalai atsirasti, tokia veika vertintina kaip nereikšminga baudžiamojo įstatymo saugomoms vertybėms, t. y. pripažįstama mažareikšme (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-86/2006, 2K-449/2012, 2K-180-693/2015). Taigi, net ir padaręs nusikalstamą veiką, asmuo teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu dėl padarytos žalos dydžio, nusikaltimo dalyko ar kitų nusikaltimo požymių ypatumų veika pripažįstama mažareikšme (BK 37 str.). Vadinasi, pagal šį BK straipsnį kaltininkas gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jei jo padarytoje veikoje yra visi konkretaus nusikaltimo sudėties požymiai, tačiau šie požymiai (ar kai kurie iš jų) egzistuoja tik formaliai.

Vienas iš pagrindinių kriterijų sprendžiant apie konkrečios veikos pavojingumą yra padarinių (žalos) rūšis ir dydis. Nusikaltimo pavojingumą nulemia du kriterijai – pavojingumo pobūdis ir pavojingumo laipsnis. Pavojingumo pobūdis paprastai priklauso nuo nusikaltimo objekto, t. y. nuo saugomų teisinių gėrių, į kuriuos kėsinamasi, vertingumo. Pavojingumo pobūdžiui turi įtakos ir padaryta žala, nes ji tiesiogiai yra susijusi su nusikaltimo objektu. Nustatant padarytosios veikos pavojingumo laipsnį, esminę reikšmę irgi turi padarytos žalos dydis, taip pat ir kiti faktoriai – veikos padarymo būdas, kaltė, veikos motyvai, tikslai. Vadinasi, padarinių nustatymas ir įvertinimas yra būtini konstatuojant visos nusikalstamos veikos pavojingumo – kiekvienos veikos materialaus požymio buvimą. Iš nusikaltimo sudėties požymių, kurių išraiška konkrečiame nusikaltime gali būti tokia formali, kad dėl to atsiranda pagrindas šį nusikaltimą vertinti kaip mažareikšmį, įstatymas pirmiausia ir nurodo padarytos žalos dydį. Būtent žalos pobūdis, jos dydis išreiškia veikos pavojingumą, t. y. socialinį, materialųjį veikos požymį, pagal kurį nusikalstamos veikos atribojamos nuo nenusikalstamų, įstatyme diferencijuojama baudžiamoji atsakomybė, nuosprendyje individualizuojama bausmė. Taigi, jei veika turi konkrečios nusikaltimo sudėties požymius, tačiau iš esmės nepadaro žalos baudžiamojo įstatymo saugomiems visuomeniniams santykiams arba kitiems teisiniams gėriams ar nesukelia realaus pavojaus tokiai žalai atsirasti, yra objektyvios prielaidos išvadai, kad tokia veika vertintina kaip nereikšminga baudžiamojo įstatymo saugomoms vertybėms. BK 37 str. formuluotė „ar kitų nusikaltimo požymių ypatumų“ suponuoja išvadą, jog, konstatuojant kaltininko veikos mažareikšmiškumą, turi būti atsižvelgiama į visų veikos – objektyviųjų ir subjektyviųjų – požymių išraišką konkrečiame nusikaltime. Taigi, kaltininko kaltės turinys, jos forma, rūšis, veikos motyvai, tikslai, kaltininko asmenybės ypatumai, taip pat turi esminę reikšmę išvadai apie nusikaltimo mažareikšmiškumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2K-271-648/2015).

Šiuo atveju kaltinamojo nusikalstamais veiksmais žala finansų sistemai ar kitiems ūkio subjektams padaryta nebuvo, BK 223 straipsnio 1 dalyje numatytos pasekmės atsirado dėl nusikalstamo nerūpestingumo, t. y. nenumatant tokių pasekmių galimo kilimo, kas mažina jo veikos pavojingumo laipsnį. Teismas daro išvadą, jog kaltinamasis 2013-06-11 mokėjo pinigus bendrovės pajininkui O.K. R. jo paliepimu, tačiau pervestos sumos dydį patvirtinančių apskaitos dokumentų iš jo savalaikiai negavo. Teismo nuomone, kaltinamasis šią nusikalstamą veiką padarė dėl pernelyg didelio pasitikėjimo bendrovės pajininku O. K. R., kas daro kaltinamojo veiką mažiau pavojinga. Tai, jog ir pats bendrovės pajininkas O. K. R. nemanė, jog įmonėje blogai tvarkoma buhalterinė apskaita, rodo ir ta aplinkybė, jog jis į teisėsaugos organus kreipėsi ne dėl to, kad bendrovės valdytojas aplaidžiai tvarko buhalterinę apskaitą, o dėl to, kad KB ,, (duomenys neskelbtini),“ pasisavino ir atsisako grąžinti jam asmeniškai priklausantį trąšų barstytuvą EX-100 TREN Nr.1872  ir būtent dėl šio kreipimosi buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal BK 182 straipsnio 1 dalį ir buvo pradėta tikrinti bendrovės buhalterinė apskaita, prie kurios tvarkymo trūkumų, kaip nustatyta bylos nagrinėjimo metu, savo neatsakingais veiksmais prisidėjo ir pats pajininkas O. K. R.. Taigi teismas daro išvadą, jog kaltinamasis, organizuodamas bendrovės buhalterinę apskaitą, iš dalies buvo priklausomas nuo neatsakingų bendrovės savininko O. K. R. veiksmų. Įvertinęs šias aplinkybes teismas daro išvadą, jog, nors kaltinamojo veikoje ir yra visi BK 223 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo požymiai, tačiau ši veika pagal jos objektyvių ir subjektyvių požymių turinį, jų pasireiškimą nėra pasiekusi tokio pavojingumo laipsnio, jog būtų pagrįstas represinių baudžiamojo proceso, baudžiamosios teisės priemonių taikymas. Todėl teismas laikosi nuomonės, jog kaltinamojo veika šioje konkrečioje situacijoje mažareikšmė ir jis nuo baudžiamosios atsakomybės atleistinas, vadovaujantis BK 37 straipsniu.

Įvertinus šias aplinkybes darytina išvada, jog, nors kaltinamojo veikoje yra visi BK 223 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo požymiai, tačiau ši veika pagal jos objektyvių ir subjektyvių požymių turinį, jų pasireiškimą nėra pasiekusi tokio pavojingumo laipsnio, jog, vertinant ją pagal protingumo, proporcingumo, teisingumo ir kitų bendrųjų teisės principų nuostatas, taip pat BK 37 straipsnio nuostatų kontekstą, būtų pagrįstas represinių baudžiamojo proceso, baudžiamosios teisės priemonių (t. y. ultima ratio) taikymas. Todėl teismas laikosi nuomonės, jog kaltinamojo veika mažareikšmė ir jis, vadovaujantis BK 37 straipsniu, nuo baudžiamosios atsakomybės atleistinas, o byla nutrauktina.

Be to, teismas, atsižvelgdamas į O. K. R. 2015-06-17 ir 2016-04-07 raštiškus pasižadėjimus saugoti trąšų barstytuvą EX-1000 Tren, kol baigsis procesas (1 t., b. l. 8, 122), esant byloje pateiktiems rašytiniams įrodymams apie tai, jog šio trąšų barstytuvą EX-1000 TREN, važiuoklės Nr. 1872, 2000 metų, savininkas yra R. O. K. (1 t., b. l. 7, 4 t., b,. l. 99), nuosprendžiui įsiteisėjus grąžina jam šį trąšų barstytuvą.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–308 straipsniais,

n u s p r e n d ė :

V. P., vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 37 straipsniu, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 223 straipsnio 1 dalį ir bylą nutraukti.

V. P. skirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti iki nuosprendis įsiteisės, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – KB „(duomenys neskelbtini), “ buhalterinius dokumentus pagal 2016-05-16, 2016-06-22, 2016-06-23 savanoriškų daiktų, dokumentų pateikimo protokolą, saugomus Kauno AVPK ENTV, Vytauto pr. 91, Kaunas, 430 kabinete, nuosprendžiui įsiteisėjus grąžinti KB „(duomenys neskelbtini),“ įgaliotam asmeniui.

Trąšų barstytuvą EX-1000 TREN, važiuoklės Nr. 1872, 2000 metų, nuosprendžiui įsiteisėjus grąžinti savininkui R. O. K..

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmus.

Teisėja                                                                                        Jolita Cirulienė