Baudžiamoji byla Nr. 1S-863-485/2017

Procesinio sprendimo kategorija 2.5.19

(S)

Kauno apygardos teismas

N u T A R T i S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2017 m. spalio 31 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jūratės Jakubonienės, Algirdo Remeikos (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Gyčio Večersko,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo E. Ž. skundą dėl Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 5 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos 2 – ame sektoriuje (toliau – Komisija) 2017 m. rugpjūčio 14 d. nutarimą taikyti nuteistajam E. Ž. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos su intensyvia priežiūra.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

1. E. Ž. nuteistas Kauno apygardos teismo 2009 m. birželio 29 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 129 straipsnio 2 dalies 2 ir 6 punktus 12 metų laisvės atėmimo bausme.
1. Bausmės pradžia – 2009 m. gegužės 6 d., bausmės pabaiga – 2021 m. balandžio 5 d.
2. Komisija 2017 m. rugpjūčio 14 d. nutarimu nutarė taikyti nuteistajam E. Ž. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos su intensyvia priežiūra pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 3 dalį, neatlikus 3 metų 7 mėnesių 25 dienų laisvės atėmimo bausmės.
3. Kaišiadorių rajono apylinkės teismas 2017 m. rugsėjo 5 d. nutartimi atsisakė patvirtinti Komisijos 2017 m. rugpjūčio 14 d. nutarimą taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos su intensyvia priežiūra motyvuojant tuo, jog daroma pažanga nėra pakankama konstatuoti, jog lygtinai paleistas nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals.
4. Skunde E. Ž. prašo panaikinti Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 5 d. nutartį ir patvirtinti Komisijos nutarimą taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos nuteistojo atžvilgiu su intensyvia priežiūra.
1. Skunde nurodo, kad teismas klaidingai įvertino jo asmenybės charakteristiką, socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių vykdymą, elgesį bausmės atlikimo metu. Pasak jo, teismas akcentavo senos redakcijos BVK 8 straipsnį, jo reikalavimus ir išplėstinai vertino socialinio tyrimo išvadas, nors to daryti neprivalėjo. Skundo autoriaus nuomone, egzistuoja tiek formalus, tiek materialus lygtinio paleidimo taikymo pagrindas, o taikytina probacija pasieks tikslą, nes yra ženkli pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką, jis skatintas 7 kartus. E. Ž. vertinimu, teismas turi vertinti tik ar komisijos nutarime išdėstytos išvados atitinka faktines aplinkybes ir ar tinkamai taikytos BVK nustatytos lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos sąlygos. Be to, ankstesni teistumai neturi būti vertinami, jo atžvilgiu nustatyti kriminogeniniai veiksniai yra statiniai ir nekintantys, o šiuo atveju būtina vadovautis ne tik bausmės tikslais, bet ir bausmės vykdymo principais bei lygtinio paleidimo tikslais, nes priešingu atveju lygtinio paleidimo institutas praranda savo prasmę, nuteistieji neskatinami pasitaisyti.
2. Skunde taip pat nurodo, jog už lygtinį paleidimą balsavo visi komisijos nariai ir jie padarė vienareikšmę išvadą, kad E. Ž. atitinka lygtinio paleidimo sąlygas. Pataisos įstaigoje nuteistasis elgiasi nepažeidinėdamas vidaus tvarkos taisyklių, gerai ir sąžiningai dirba ir tai yra ženkli pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką. Jo elgesio pokyčiai kinta teigiama linkme. Nuteistasis suvokia savo veiksmų pasekmes ir padarytą žalą kitiems asmenims, žino, kad daugiau nenusikals ir gyvens dorai. Tai įtakojo ne tik pataisos procesas ir nubaudimas, bet ir padarytų klaidų suvokimas. Pasak E. Ž., svarbiausios materialaus pagrindo aplinkybės tos, kurios rodo teigiamus nuteistojo elgesio pokyčius, teisingą bausmės paskirties suvokimą ir kartu su kitomis aplinkybėmis leidžia pagrįstai tikėti, kad išėjus į laisvę, asmuo nenusikals ir laikysis įstatymų.
3. E. Ž. nurodo, jog apylinkės teismas nenurodė kokius procesinius pažeidimus padarė komisija, todėl turėjo taikyti jam lygtinį paleidimą.
5. Nuteistojo skundas atmetamas.
6. Lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos reglamentuoja BVK 157 straipsnio 1 dalis, kurioje numatyta, kad laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. Nuteistąjį paleisti lygtinai yra teismo teisė, o ne pareiga. Taigi taikyti konkrečiam nuteistajam lygtinį paleidimą kompetentingos institucijos gali įvertinusios klausimo sprendimui reikšmingų aplinkybių visumą ir padariusios išvadą, jog lygtinai paleistam asmeniui taikoma probacija pasieks tikslą.
7. Klausimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarimo taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą patvirtinimo sprendžiantis teismas vertina, ar komisijos nutarime išdėstytos išvados atitinka faktines aplinkybes ir ar tinkamai taikytos BVK nustatytos lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygos (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 360 straipsnio 2 dalis). Aptarto teisinio reguliavimo kontekste įvertinus teismui pateiktą medžiagą, konstatuotina, kad priešingai nei nurodyta skunde, apylinkės teismas, svarstydamas nuteistojo E. Ž. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, tinkamai įvertino visas aplinkybes, kurios reikšmingos darant išvadas apie tai, ar yra pagrindas taikyti BVK 157 straipsnio nuostatas. Paneigiančių byloje aplinkybių, jog nuteistasis yra atlikęs privalomą įstatymo nustatytą bausmės dalį, kuomet gali būti svarstomas jo lygtinio paleidimo prašymas bei vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, nėra. Lygtinio paleidimo instituto taikymui būtina nustatyti ne tik formalųjį jo taikymo pagrindo pagrįstumą, bet ir materialųjį.
8. Išnagrinėjusi skundo argumentus, skundžiamą nutartį ir teismui pateiktą medžiagą bei įvertinusi pataisos procesui reikšmingų aplinkybių visumą, teisėjų kolegija konstatuoja, kad apylinkės teismas pagrįstai vertino, jog nagrinėjamu atveju nėra pagrindo manyti, kad nuteistasis E. Ž. jau gali būti paleistas lygtinai iš pataisos įstaigos ir taisomas probacijos.
9. Pažymima, jog formaliųjų kriterijų atitikimas tėra lygtinio paleidimo klausimo svarstymo sąlyga ir šiuo aspektu pažymėtina, jog lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos taikomas tik įvertinus visas aplinkybes asmenybės ir elgesio modelio aspektais, kuriais būtų galima pagrįstai manyti, jog nuteistasis pakankamai pakeitė savo elgesį ir jį toliau galima taisyti neizoliuotą nuo visuomenės, o pats nuteistojo paleidimas užtikrins bausmės tikslų bei teisingumo principo įgyvendinimą.
10. Iš teismui pateiktos medžiagos nustatyta, kad nuteistasis atlieka bausmę nuo 2009 m. Bausmės atlikimo metu iš esmės iki 2015 metų E. Ž. elgesys nebuvo nukreiptas koregavimo ir tinkamų išvadų darymo linkme. Jis per minėtą laikotarpį buvo baustas drausmine tvarka 12 kartų, vėliau jo elgesys pradėjo kisti kas lėmė jo paskatinimą 7 kartus. Šias aplinkybes analizavo ir apylinkės teismas, todėl sutikti su skundo argumentais dėl nepriekaištingo elgesio buvimo bausmės atlikimo metu, aukštesnysis teismas neturi pagrindo, nes tokia argumentacija prieštarauja bylos medžiagai. Materialaus pagrindo pagrįstumui turi reikšmės ir nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo tyrimas, kurio metu nustatyta, kad E. Ž. elgesys šiuo metu yra įvertintas 40 balų, kas reiškia, jog jis priklauso žemai rizikos grupei, tačiau vis tik labai artima vidutinei. Ankstesnis vertinimas rodė 46 balų buvimą pagal OAsys vertinimo metodiką ir šios aplinkybės pagrindžia teismo išvadą, jog nuteistojo pažanga pastebima.
11. Lygtinio paleidimo instituto taikymui reikšmingi ir visi aspektai, susiję su nuteistojo elgesiu ir jo atitinkamu modeliavimu, pasirenkant įgyvendinimo būdus ir darant išvadas dėl veiksmų tinkamumo, todėl apsprendžiant materialaus pagrindo kriterijų (pagrįstą manymą dėl pagrindo buvimo, kas užtikrintų įstatymų laikymąsi ir nusikalstamumo nebuvimą) svarbu dar kartą įvertinti ir socialinio tyrimo išvadą bei kitą reikšmingą medžiagą, nors su tuo nesutinka nuteistasis. Taigi, tokia nuteistojo pozicija yra nepagrįsta, kadangi komisija nors ir nutaria taikyti lygtinį paleidimą nuteistajam, tačiau tokį sprendimą turi patvirtinti teismas, kurio diskrecijoje įvertinti analizuotino instituto taikymo sąlygas ir pagrindus ne tik procesinių pažeidimų aspektu, bet ir pagrindų nustatymo pagrįstumo aspektu.
12. Teismas savo sprendimą motyvavo, nurodydamas ir kriminogeninių veiksnių buvimą, kurie turi būti analizuoti darant išvadą dėl pagrįsto manymo, kad nuteistasis jau yra pasiruošęs resocializuotis visuomenėje ir jo elgesys yra tinkamas ne tik Komisijai, bet ir teismui manyti, kad probacija pasieks tikslą, jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Taigi, šiuo aspektu apylinkės teismas nenukrypo nuo įstatymo normų ir tinkamai vertino reikšmingus duomenis, kurie vis tik teismui nesuformavo materialaus pagrindo konstatavimo, jo pagrįstumo. Vertinant nuteistojo elgesio modelį aktualios skunde nurodytos ir išskirtos bei bylos medžiagoje nustatytos nuteistojo asmenybę charakterizuojančios teigiamos aplinkybės, tačiau vien jų įvertinimas nėra absoliutus pagrindas tenkinti nuteistojo lūkesčius ir naikinti skundžiamą teismo nutartį.
13. Tikrinant skundžiamos nutarties teisėtumą ir pagrįstumą, teisėjų kolegija neabejoja apylinkės teismo sprendimo pagrįstumu. Skundo argumentai, jog nuteistojo pažanga yra ženkli, prieštarauja vertintiems duomenims, o asmens subjektyvi nuomonė bei atliktas duomenų vertinimas nėra pagrindas priimti būtent jo lūkesčius pateisinantį procesinį sprendimą. Nors nuteistasis nesutinka, kad teismas, formuodamas savo įsitikinimą dėl lygtinio paleidimo pagrįstumo, atsižvelgė į padarytos nusikalstamos veikos sunkumą ir pobūdį, kuris jau buvo įvertintas teismo nagrinėjant baudžiamąją bylą, tačiau nurodytina, kad šie veiksmai negali būti visiškai sumenkinami ir jie analizuojami dėl nuteistojo asmenybės bei elgesio veiksmų apimties ir veiksmingumo. Be šių aplinkybių, suponuojančių išvadą dėl nuteistojo elgesio modelio įvertinimo, atliekant bausmę laisvės atėmimo vietoje, nusikaltimo pobūdis, sunkumas ir ankstesni teistumai nėra lemiantys veiksniai, kurie absoliutūs dėl neigiamo teismo sprendimo skundo autoriaus atžvilgiu. Teismas vertino visumą reikšmingų duomenų lygtinio paleidimo materialaus pagrindo nustatymui ir išvados dėl jo pakankamo pagrįstumo nepriėjo.
14. Taigi, pritariant Kaišiadorių rajono apylinkės teismo išvadai, kad nėra pagrindo patvirtinti Komisijos nutarimą dėl lygtinio paleidimo taikymo nuteistojo E. Ž. atžvilgiu su intensyvia priežiūra, Komisijos nutarimo pagrįstumas yra abejotinas, manant, kad Komisija nepakankamai atidžiai įsigilino į nuteistojo atžvilgiu materialų lygtinio paleidimo pagrindą, lygtinio paleidimo institutas nėra taikomas kuomet nuteistasis atitinka tik formalaus pagrindo sąlygas, be to ši teisė, o ne pareiga suteikta teismui, todėl priešingai nei nurodyta skunde, teismas, nesutikdamas su Komisijos nutarimo motyvais, padarė priešingą išvadą ir ją motyvavo.
15. Pažeidimų, vertinant Komisijos nutarimą, apylinkės teismas nagrinėjamoje byloje nepadarė. Vienas iš bausmės tikslų yra kaltininko nubaudimas, tai reiškia, kad jis dėl padarytos nusikalstamos veikos privalo bei patiria tam tikrus suvaržymus ir kitas neigiamas pasekmes, kitaip būtų iškreipta bausmės esmė ir pažeistas teisingumo principas. Taigi, apylinkės teismas BVK nuostatų nepažeidė, faktines aplinkybes ir BVK nuostatas patikrino ir taikė tinkamai.  
16. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, jog nuteistojo elgesio modelis, pažanga mažinant nusikalstamą elgesį bei lygtinio paleidimo materialus pagrindas suponuoja išvadą, kad E. Ž. neatitinka BVK nustatytų lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygų. Aukštesnysis teismas neturi pagrindo pripažinti, kad apylinkės teismas, atsisakydamas tvirtinti Komisijos nutarimą taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą, netinkamai įvertino šio klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes, todėl Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 5 d. nutartis paliktina nepakeista, o skundas atmestinas.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,

n u t a r i a:

nuteistojo E. Ž. skundą atmesti ir palikti galioti Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 5 d. nutartį.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.

Teisėjai                             Jūratė Jakubonienė

                            Algirdas Remeika

                            Gytis Večerskas