Vieša sprendimų paieška



Pavadinimas: nuasmenintas sprendimas byloje [2A-1183-605-2011].doc
Bylos nr.: 2-68-292/2011
Bylos rūšis: civilinė byla
Teismas: Alytaus rajono apylinkës teismas
Raktiniai žodžiai:
Teisiniai terminai:
Šalys:
Vardas/Pavardė/Pavadinimas Kodas Byloje kaip
UAB "Rogetra" 149934987 atsakovas
UAB "Transilotas" 300909585 Ieškovas
AB ,,Lietuvos draudimas" tretysis asmuo
UAB ,, Transilotas Customs" 301593688 tretysis asmuo
Kategorijos:
SU PRIEVOLŲ TEISE SUSIJUSIOS BYLOS
Bylos, kylančios iš sutartinių teisinių santykių
Bylos dėl pirkimo-pardavimo
dėl energijos pirkimo-pardavimo
CIVILINIAI TEISINIAI SANTYKIAI
Prievolių teisė
Vežimas
Krovinių ekspedicija

Civilinė byla Nr. 2A-1183-605/2011

(Teisminio proceso Nr. 2-13-3-03990-2010-3)

Pirmosios instancijos teismo teisėja Dalia Kvederavičienė

Procesinio sprendimo kategorija 44.2.4.1.;

 121.15.; 121.18.; 121.21. 

 

 

KAUNO APYGARDOS TEISMAS

 

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2011 m. gegužės 30 d.

Kaunas

 

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Neringos Venckienės

kolegijos teisėjų Aušros Baubienės, Dalės Burdulienės,

sekretoriaujant Juventai Blaževičiūtei, dalyvaujant apelianto UAB „Transilotas“ atstovui advokatui Raimondui Kalverš, atsakovo atstovui advokatui Vytautui Kucevičiui, trečiojo asmens AB „Lietuvos draudimas“ atstovui Giedriui Tunkevičiui,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės UAB „Transilotas“ apeliacinį skundą dėl Alytaus rajono apylinkės teismo 2011 m. vasario 22 d. sprendimo panaikinimo civilinėje byloje Nr. 2-68-292/2011 pagal ieškovės UAB „Transilotas” ieškinį atsakovei UAB „Rogetra“, tretiesiems asmenims AB „Lietuvos draudimas“ ir UAB „Transilotas Customs“ dėl nuostolių atlyginimo.

 

 

Teisėjų kolegija nustatė:

 

 

Ieškovė prašė (b.l. 22-23) priteisti iš atsakovės 5666,04 Lt nuostoliams atlyginti, 6 procentų metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei turėtas bylinėjimosi išlaidas.

Ieškinyje nurodė, kad 2010-06-23 sutartimi - užsakymu pervežimui įmonė „Shipserve management (Panama) S.A.“ pavedė ieškovei UAB „Transilotas“ vežti krovinį (įrangą) maršrutu Rurny (Čekija)- Maskva (Rusija), perkraunant krovinį Kaune. Dalies šio užsakymo vykdymui, t.y. krovinio vežimui iš Kauno į Maskvą UAB „Transilotas“ pasitelkė atsakovę UAB „Rogetra“, su kuria 2010-07-12 sudarė vienkartinę transporto užsakymo sutartį, kurioje buvo numatyta krovinio vežimo kaina - 1600 eurų (5524,48 Lt). Atsakovei UAB „Rogetra“ atvežus krovinį į paskirties vietą (Maskvą), 2010-07-17 perduodant krovinį gavėjui OOO „Perun“ buvo nustatyti krovinio apgadinimai, kurie užfiksuoti perdavimo - priėmimo akte. Atsakovė su šiuo aktu susipažino ir jį pasirašė. Krovinio gavėjas OOO „Perun“ dėl krovinio apgadinimo pareiškė reikalavimus įmonei „Shipserve management (Panama) S. A.“ dėl 3241 eurų nuostolių atlyginimo (išlaidų krovinio apgadinimams likviduoti bei dėl krovinio vertės sumažėjimo esant nepataisomiems apgadinimams) atlyginimo. Kompensavusi nuostolius, ši įmonė pareiškė analogiškus reikalavimus UAB „Transilotas“, kuri remiantis 1956 m. Tarptautinių krovinių vežimo sutarties (CMR) konvencijos 17 str. 1 d ir 25 str. 1 d., reikalauja priteisti patirtus nuostolius iš atsakovės UAB „Rogetra“. Dalį šios nuostolių atlyginimo sumos, lygios krovinio pervežimo kainai - 1600 eurų (5524,48 Lt), ieškovė 2010-07-21 pranešimu Nr. 99 atsakovei įskaitė kaip priešpriešinį vienarūšį reikalavimą atsakovės reikalavimui sumokėti krovinio vežimo kainą, todėl reikalauja atlyginti tik likusią nuostolių atlyginimo sumą 1641 Lt eurų (5666,04 Lt).

Alytaus rajono apylinkės teismas 2011 m. vasario 22 d. sprendimu (b.l. 133-135) ieškinį atmetė. Priteisė iš UAB „Transilotas“ 59 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei.

Sprendime nurodyta, jog iš 2010-07-12 vienkartinės transporto užsakymo sutarties (b.l. 34-35) matyti, kad pagal jos esmę tarp šalių buvo sudaryta krovinio vežimo sutartis, pagal kurią atsakovė (vežėjas) įsipareigojo siuntėjo (ieškovės) jam perduotą krovinį nugabenti į paskirties punktą ir išduoti turinčiam teisę gauti krovinį asmeniui (gavėjui), o siuntėja (ieškovė) įsipareigojo už krovinio vežimą sumokėti nustatytą užmokestį (CK 6.808 str. 1 d.). Nurodyto CK straipsnio 2 d. reikalauja, kad vežimo sutarties sudarymas būtų patvirtintas važtaraščiu. Minėta vežimo sutartis patvirtinta CMR važtaraščiu (b.l. 28-30). Iš važtaraščio matyti, kad krovinio siuntėjas yra BIOTECHNOLOGICKE INOVACINI Centrum, Čekijos Respublika pagal 2010-01-13 kontraktą su UAB „Transilotas Customs“. Pagal CMR Konvenciją vežėjo kaltė preziumuojama. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų - UAB „Klaipėdos netas“ krovinio apžiūros raporto (b.l. 58-65) nustatyta, kad krovinys buvo pažeistas transportavimo metu dėl netinkamos krovinio pakuotės, t.y. dėl jos nepakankamumo. Šaldymo įrenginiai su stiklo vitrinomis turi būti transportuojami įtaisius juos į medinį rėmą ar dėžę. To nepadarius, transportavimo metu sulūžo krovinio padėklas, ko pasėkoje nuvirto ant jo stovėjęs įrengimas ir buvo pažeistas šalia esantis. Vadovaujantis CMR Konvencijos 17 str. 4 d., vežėjas atleidžiamas nuo atsakomybės tuo atveju, kai krovinys, kuris pagal savybes netinkamas vežti jo neįpakavus ar blogai įpakavus, vežamas jo neįpakavus arba įpakavus netinkamai. Teismas pripažino, kad krovinį paruošti ir tinkamai įpakuoti turi krovinio siuntėjas, šiuo atveju ieškovė. Vertindamas įrodymų visumą - krovinio apžiūros raportą ir kitus byloje esančius rašytinius įrodymus, šalių bei trečiųjų asmenų paaiškinimus, teismas padarė išvadą, jog dėl atsiradusių nuostolių kaltas yra siuntėjas. Atsakovė paneigė vežėjo kaltės prezumpciją (CPK 185 str.). Teismas pripažino ieškovės reikalavimus dėl nuostolių atlyginimo nepagrįstais, todėl juos atmetė.

Ieškovė UAB „Transilotas“ apeliaciniu skundu (b.l. 139-142) prašo Alytaus rajono apylinkės teismo 2011 m. vasario 22 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą - ieškinį tenkinti bei priteisti iš atsakovo UAB „Rogetra“ visas bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, kad vežėjas (atsakovas) UAB „Rogetra“ šioje byloje įrodė, jog nėra atsakingas už krovinio apgadinimus, t.y. paneigė kaltės prezumpciją. Tokią išvadą teismas padarė vienintelio rašytinio įrodymo - atsakovo pateikto į bylą UAB „Klaipėdos netas“ krovinio apžiūros raporto - pagrindu. Sprendžiant dėl šio įrodymo patikimumo ir įrodomosios reikšmės, atsižvelgtina į tai, kad į bylą nepateikta jokių UAB „Klaipėdos netas“ ar atskirų šios uždarosios akcinės bendrovės specialistų kvalifikaciją bei kompetenciją atlikti tokio pobūdžio tyrimus patvirtinančių įrodymų. Pagal įrodomąją reikšmę paminėta UAB „Klaipėdos netas“ tyrimo medžiaga bei išvados prilygintinos tik byloje nedalyvaujančio (CPK 37 str. 2 d.) juridinio asmens raštu išdėstytiems paaiškinimams (nuomonei). Tokia neaiškios kompetencijos asmens nuomonė negali turėti lemiamos reikšmės sprendžiant dėl vienos ar kitos šalies teikiamų teismui argumentų teisingumo. UAB „Klaipėdos netas“ tyrimo medžiagoje nurodoma, jog tyrimas atliktas ne betarpiškai apžiūrėjus sugadintą krovinį, o iš nuotraukų. Atlikto tyrimo objektyvumas yra apribotas nuotraukas padariusių bei jas tyrėjams pateikusių (tyrimą užsakiusių) asmenų. UAB „Klaipėdos netas“ atliktas tyrimas taip pat nėra pakankamai išsamus, padarytos išvados nėra neginčytinai logiškai susietos su tyrimo akte (raporte) nurodytomis aplinkybėmis. Teigiama, jog „peržiūrėjus <...> krovinio nuotraukas <...> nustatyta, kad krovinys <...> pritvirtintas prie padėklų varžtais“,  tačiau raporto nuotraukose to nematyti. Taip pat teigiama, jog krovinio pakuotė netinkama, tokio  tipo  kroviniai  turi būti  transportuojami įpakuoti  kitaip, tačiau nepateikiama jokių šiuos teiginius pagrindžiančių objektyvių duomenų ir įrodymų. Jokiais įrodymais nepagrįstas ir teiginys, jog vežant krovinį nebuvo eismo įvykių. Iš šios tyrimo medžiagos neaišku, ar krovinio apgadinimo priežastimi buvo jo pakuotė, ar tam tikros vežimo aplinkybės ir situacijos. Nėra įrodymų, kad krovinys galėjo būti sugadintas ir normaliai (atsargiai) vežant. Pirmosios instancijos teismas nenurodė, kodėl šiais argumentais nesivadovauja ir juos atmetė visiškai nemotyvuotai (CPK 265 str., 270 str. 4 d. 3 p.). Iš skundžiamo sprendimo lieka neaišku, kokiu būdu nustatyta, jog padėklas sulūžo būtent dėl to, kad krovinys nebuvo įpakuotas į dėžę (nors ji būtų tvirtinama tokiu pačiu būdu), o ne dėl netinkamo vežimo (staigių manevrų, staigaus stabdymo ir pan.). Be to, pirmosios instancijos teismas neįvertino UAB „Transilotas“ svarbių faktinių aplinkybių, tai yra, kad UAB „Rogetra“ (nuolat besiverčianti krovinių gabenimu, turinti tam reikiamos patirties), neperspėjusi UAB „Transilotas“ apie galimus pavojus krovinio saugumui dėl jo pakuotės (jei tokie pavojai iš tiesų buvo), tuo pačiu prisiėmė šių aplinkybių sąlygotų neigiamų pasekmių riziką; byloje įrodyta, jog  krovinį  UAB   „Rogetra“   transporto
priemonėje pritvirtino pats UAB „Rogetra“ vairuotojas, būtent jis nurodė, kaip krovinys turi būti talpinamas transporto priemonėje.

Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovas UAB „Rogetra“ (b.l.148-152) nurodo, kad su apeliaciniu skundu nesutinka. Nors ieškovas ir nesutinka su tyrimo medžiaga, tačiau grįsdamas savo teiginius dėl krovinio pritvirtinimo ir pats ja remiasi. Ieškovas neginčija, kad ant krovinio įpakavimo nebuvo jokių įspėjamųjų ženklų dėl specialaus krovinio tvirtinimo, kas iš esmės eliminuoja vežėjo kaltę. Už krovinio įpakavimą ir pakrovimą atsakovas atsakomybės pagal sutartį nebuvo prisiėmęs, kaip ir nebuvo sulygta, kad atsakovo vairuotojas privalo dalyvauti pakrovime ir jį kontroliuoti. Iš pateiktų nuotraukų aiškiai matyti, kad krovinys pažeistas dėl netinkamos krovinio pakuotės - transportavimo metu sulūžo medinis padėklas, todėl nuvirto ant jo stovėjęs įrengimas ir buvo pažeistas šalia esantis. UAB „Klaipėdos netas“ yra nepriklausoma ekspertų siurvėjerių firma, kuri taip pat nustatė, kad toks krovinys turi būti vežamas įpakavus juos į medinį rėmą ar dėžę, o ne uždengus krovinį permatoma polietilenine plėvele ir apjuosus lipnia juosta. Būtent dėl netinkamos krovinio pakuotės, o ne dėl atsakovo kaip vežėjo kaltės buvo sugadintas krovinys. Tokiu atveju, vadovaujantis Tarptautinio krovinių vežimo keliais sutarties konvencijos (toliau - CMR konvencija) 17 str. 4 d. b p., 18 str. 2 d., vežėjas, šiuo atveju atsakovas, atleidžiamas nuo atsakomybės. Esant tokioms aplinkybėms, kai krovinio pakuotė buvo netinkama, vežėjo kaltumo dėl krovinio sugadinimo nėra, ieškovas vežėjo kaltės neįrodė. Šiuo atveju teismas pagristai nurodė, kad krovinį paruošti ir tinkamai įpakuoti turi krovinio siuntėjas. Šio fakto iš esmės neginčija ir pats ieškovas. Nepagristi ir ieškovo teiginiai, kad krovinys analogiškoje pakuotėje buvo atgabentas į Lietuvą, nes tokius teiginius pagrindžiančių įrodymų byloje nepateikta. Analogiškai vertintini ir ieškovo teiginiai dėl neva galimo krovinio sugadinimo dėl netinkamo vežimo - automobilio vairavimo, kas iš esmės prieštarauja bendriesiems teisės principams (teisingumui, sąžiningumui ir protingumui), nes kiekvienas krovinys turi būti paruoštas ir įpakuotas taip, kad vežant nebūtų pažeidžiamas dėl paprasto vežimo proceso.

Apeliacinis skundas tenkintinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Kolegija konstatuoja, kad CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl pasisako dėl apeliacinio skundo faktinių bei teisinių pagrindų.

Nagrinėjamu atveju ginčas kilo dėl krovinio sugadinimo aplinkybių ir atsakomybės už krovinio sugadinimą. Iš 2010-07-20 pretenzijos (b.l. 42-43) matyti, kad 2010-07-17 krovinio gavėjo sandėlyje nuėmus automobilio Nr. HMF852/RM872 tentą nustatyti krovinio pažeidimai. Krovinio priėmimo – perdavimo aktas (b.l. 36-37) patvirtina, kad 2010-07-17 priimant automobilį, kurio numeris HMF852, buvo pastebėti vitrinų DN116-5 Nr. 705257, MCL318-6 Nr.705599 pažeidimai.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos CPK 178 straipsniu, šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių šio Kodekso nustatyta tvarka nereikia įrodinėti. Taigi pagal šias įstatymo normas šalys šioje byloje nėra atleidžiamos nuo pareigos nurodyti faktus ir įrodymus, juos rinkti ir pateikti. Pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį įrodinėjimo tikslas – tai teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja, t.y. faktą galima pripažinti neįrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų, kuriuos visapusiškai įvertino teismas, pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad fakto nebuvo. Teismas civilinei bylai reikšmingas aplinkybes nustato remdamasis įrodymais. Įrodymai – civilinei bylai reikšmingi faktiniai duomenys, gauti CPK 177 straipsnio 2 ir 3 dalyse išvardytomis įrodinėjimo priemonėmis. Ar tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistavo arba neegzistavo, teismas sprendžia remdamasis tikimybių pusiausvyros principu. Jeigu pateikti įrodymai leidžia teismui padaryti išvadą, kad yra didesnė tikimybė, jog tam tikri faktai egzistavo, negu neegzistavo, teismas pripažįsta tuos faktus nustatytais. Įrodinėjimo proceso baigiamasis etapas yra įrodymų įvertinimas. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas teismų praktiką dėl CPK normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, aiškinimo ir taikymo, ne kartą yra pažymėjęs, kad CPK 185 straipsnyje įtvirtintas laisvo įrodymų vertinimo principas reiškia, jog bet kokios informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Įrodymų vertinimas civilinėje byloje grindžiamas vadinamąja tikėtinumo taisykle (tikimybių pusiausvyros principu), pagal kurią tam tikrų faktinių aplinkybių buvimą teismas dėl to, kad jis pats nėra ginčijamų teisinių santykių dalyvis ar stebėtojas, konstatuoja tada, kai jam nekyla didelių abejonių dėl tų aplinkybių egzistavimo. Teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tada, kai byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti, jog labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2001 m. kovo 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-260; 2002 m. kovo 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-462). Teisėjų kolegija konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas pažeidė įrodymų vertinimą reglamentuojančias procesinės teisės normas, kadangi įrodymus vertino atsietai, jų vertinimo nepagrindė visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, dėl ko priėmė neteisėtą ir nepagrįstą sprendimą. Tokia išvada darytina įvertinus tai, kad pirmosios instancijos teismas, konstatuodamas, jog atsakovas paneigė kaltės prezumpciją, sprendimą grindė tik vienu rašytiniu įrodymu – UAB „Klaipėdos netas“ krovinio apžiūros raportu. Nors sprendimo motyvuojamojoje dalyje nurodyta, kad ši išvada padaryta vertinant įrodymų visumą – krovinio apžiūros raportą ir kitus byloje esančius rašytinius įrodymus, šalių bei trečiųjų asmenų paaiškinimus, tačiau įrodymų viseto vertinimo analizė nėra atlikta, dėl ko neaišku, kokius rašytinius įrodymus ir kokius šalių paaiškinimus teismas laikė paneigiančiais atsakovo kaltę. Toks įrodymų vertinimas prieštarauja įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisykles reglamentuojančioms proceso teisės normoms (CPK 178, 185 straipsniai).

Iš bylos medžiagos matyti, kad, siekiant nustatyti nuostolių atsiradimo priežastis, aplinkybes bei jų dydį, trečiojo asmens AB „Lietuvos draudimas“ pavedimu buvo atliktas šaldymo vitrinų krovinio, pristatyto auto – treileriu HMF852/RM872, pažeidimo dokumentinis tyrimas, kurį atliko UAB „Klaipėdos netas“. Šio tyrimo krovinio apžiūros raporte (b.l. 58-61) nustatyta, kad krovinys/įrengimai buvo pažeisti transportavimo metu; šaldymo spinta ir vitrina buvo pakrautos ant medinių padėklų, kuriuos vairuotojas prikalė prie treilerio grindų, krovinį sutvirtinti diržais nebuvo galimybių, nes krovinio pakavimas tam nepritaikytas, ant pakuotės nebuvo jokių įspėjamųjų ženklų/lipdukų, tvirtinimo vietos nepažymėtos; pervežimo metu nebuvo jokių eismo įvykių; viso pervežimo metu treileris buvo užplombuotas, atidarius treilerį pas gavėją nustatyta, kad vienas padėklas sulūžęs ir ant jo stovėjęs įrengimas nuvirtęs/pažeistas. Atlikus šį tyrimą, konstatuota, kad krovinys pažeistas dėl netinkamos krovinio pakuotės – transportavimo metu sulūžo medinis padėklas, dėl ko nuvirto ant jo stovėjęs įrengimas ir buvo pažeistas šalia esantis, ir kad krovinio pakuotė buvo nepakankama, jog būtų galima krovinį sutvirtinti diržais, tokio tipo kroviniai turi būti transportuojami įtaisius juos į medinį rėmą ar dėžę.

Teisėjų kolegija, sutikdama su pirmosios instancijos teismo motyvais dėl 2010-07-12 sutarties pripažinimo krovinio vežimo sutartimi ir jų neatkartodama, atkreipia dėmesį į Tarptautinio krovinių vežimo keliais sutarties konvencijos (toliau - CMR konvencija), pagal kurią vežėjo kaltė preziumuojama, nuostatas. Šios konvencijos 8 straipsnio 1 dalyje nurodyta, jog vežėjas, priimdamas krovinį, privalo patikrinti: a) ar teisingai nurodytas krovinio vietų skaičius, jo ženklinimas ir numeracija važtaraštyje; b) krovinio ir pakuotės išorinę būklę. Minėto straipsnio 2 dalyje numatyta, kad vežėjas važtaraštyje privalo motyvuotai pagrįsti visas pastabas apie krovinio ir pakuotės būklę. Šios pastabos neprivalomos siuntėjui, jeigu pastarasis nenurodė važtaraštyje, kad jos yra jam priimtinos. Kaip matyti iš bylos medžiagos, vežėjas (atsakovas) jokių pastabų dėl krovinio ar pakuotės būklės važtaraštyje nepažymėjo, nors vairuotojas po pasikrovimo krovinį sutvirtino pats, prikaldamas medinius padėklus vinimis prie medinių treilerio grindų. CMR konvencijos 9 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad jeigu vežėjas važtaraštyje neįrašo motyvuotų pastabų dėl krovinio ir pakuotės būklės, tai iki priešingo įrodymo laikoma, kad krovinio ir pakuotės išorė priėmimo metu buvo tinkamos būklės ir kad krovinio vietų skaičius, jo žymėjimas ir numeracija atitiko važtaraščio įrašus. Konvencijos 9 straipsnio 1 dalis numato, jog važtaraštis yra vežimo sutarties sudarymo patvirtinimas, taip pat įrodymas, kad krovinys vežėjo dispozicijon yra perėjęs iki tol, kol bus įrodyta priešingai. Vertinant bylos medžiagą ir Tarptautinio krovinių vežimo keliais sutarties konvencijos (CMR) nuostatas, darytina išvada, kad vežėjui važtaraštyje neįrašius motyvuotų pastabų dėl krovinio ir pakuotės būklės, laikoma, kad krovinio ir pakuotės išorė priėmimo metu buvo tinkamos būklės. Teisėjų kolegija sutinka su apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais, jog pagal įrodomąją reikšmę UAB „Klaipėdos netas“ tyrimo medžiaga bei išvados prilygintinos tik byloje nedalyvaujančio juridinio asmens raštu išdėstytiems paaiškinimams (nuomonei). Tokia nuomonė negali turėti lemiamos reikšmės sprendžiant dėl vienos ar kitos šalies teikiamų teismui argumentų teisingumo. Teismas daro išvadą, jog krovinio ir pakuotės išorė priėmimo (perdavimo vežėjui) metu buvo tinkamos būklės. Teisėjų kolegija, vertindama byloje esančius įrodymus, daro išvadą, kad už krovinio apgadinimą šiuo atveju yra atsakingas vežėjas. Dalį šios nuostolių atlyginimo sumos, lygios krovinio pervežimo kainai - 1600 eurų (5524,48 Lt), ieškovė 2010-07-21 pranešimu Nr. 99 atsakovei įskaitė kaip priešpriešinį vienarūšį reikalavimą atsakovės reikalavimui sumokėti krovinio vežimo kainą, todėl reikalauja atlyginti tik likusią nuostolių atlyginimo sumą 1641 Lt eurų (5666,04 Lt). Pirmosios instancijos teismo sprendimas naikintinas ir priimtinas naujas sprendimas – ieškinį tenkinti visiškai (CPK 326 str. 1 d. 2 p.). Priėmus naują sprendimą, atitinkamai keistinas bylinėjimosi išlaidų paskirstymas (CPK 93 str. 4 d., b.l.2, 24, 106, 143).

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326  straipsnio 1 dalies 2 punktu,

 

 

n  u s p r e n d ž i a :

 

 

Alytaus rajono apylinkės teismo 2011 m. vasario 22 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą: ieškinį patenkinti visiškai.

Priteisti iš atsakovės UAB „Rogetra“, įm.k. 149934987, 5666,04 Lt (penkis tūkstančius šešis šimtus šešiasdešimt šešis litus 04 ct) nuostoliams atlyginti, 6 procentų metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2010-08-10) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 340 Lt (tris šimtus keturiasdešimt litų) žyminio mokesčio ir 2783 Lt (du tūkstančius septynis šimtus aštuoniasdešimt tris litus) atstovavimo išlaidų ieškovei UAB „Transilotas“, įm.k. 300909585.

Priteisti iš atsakovės UAB „Rogetra“, įm.k. 149934987, 80 Lt (aštuoniasdešimt litų) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei.

 

 

 

Kolegijos pirmininkė                                                                                         Neringa Venckienė

 

 

Kolegijos teisėjos                                                                                            Aušra Baubienė

 

 

                                                                                                  Dalė Burdulienė