Civilinė byla Nr. e2A-611-587/2023

Teisminio proceso Nr. 2-69-3-15362-2021-2

Procesinio dokumento kategorijos: 2.6.10.2; 3.3.1.14; 3.3.1.18.1 

 (S)

Kauno apygardos teismas 

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

                                                       2023 m.  birželio 15 d. 

                                                                   Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Mariaus Bartninko, Egidijaus Tamašausko ir Linos Žemaitienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),  

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Grožio edukacijos studija“ apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2023 m. sausio 13 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-1062-955/2023 pagal ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Grožio edukacijos studija“, atstovaujamos bankroto administratorės mažosios bendrijos „Vilniaus nemokumo administratoriai“, ieškinį atsakovams I. J. ir A. N. J. dėl žalos atlyginimo.

Teismas

n u s t a t ė :

I.       Ginčo esmė 

1.       Ieškovė bankrutuojanti uždaroji akcinė bendrovė „Grožio edukacijos studija“ (toliau ­– ir BUAB „Grožio edukacijos studija“), atstovaujama bankroto administratorės mažosios bendrijos „Vilniaus nemokumo administratoriai“ (toliau – ir MB „Vilniaus nemokumo administratoriai“) prašo solidariai iš atsakovų I. J. ir A. N. J. priteisti 5 400 Eur žalą, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. 

2.       Ieškovė procesiniuose dokumentuose nurodė ir jos atstovas teismo posėdyje paaiškino, kad Kauno apygardos teismo 2020 m. spalio 29 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-1851-259/2020 UAB „Grožio edukacijos studija“ iškelta bankroto byla, nemokumo administratore paskirta MB „Vilniaus nemokumo administratoriai“. Nuo 2020 m. kovo 18 d. UAB „Grožio edukacijos studija“ vienintelis savininkas – A. N. J.. Įmonės vadovais buvo I. J. ir A. N. J.. 

3.       2019 m. spalio 3 d. verslo plano 1.16 punkte nurodyta, kad UAB „Grožio edukacijos studija“ turi šį turtą: kosmetologinė įranga – 2 500 Eur; kosmetologijai skirti baldai – 1 800 Eur; manikiūro įranga – 1 100 Eur. 2021 m. rugpjūčio 20 d. raštu atsakovo A. N. J. paprašyta perduoti UAB „Grožio edukacijos studijos“ turtą administratoriui. 2021 m. rugpjūčio 24 d. raštu atsakovas nurodė, kad turtas nebuvo įtrauktas į įmonės buhalterinius dokumentus, verslo plane nurodyta, kad turtą turi tuometinė įmonės direktorė, o ne pati įmonė. 2021 m. rugpjūčio 20 d. raštu pakartotinai paprašyta perduoti įmonės turtą administratoriui. 2021 m. rugpjūčio 24 d. raštu atsakovas nurodė, kad įmonė turto neturėjo. Ieškovės vertinimu, įmonės paraiška kreditui gauti yra tolygi įmonės balansui, todėl nereikia dokumentų, patvirtinančių šio turto įsigijimą. Nėra tiksliai žinoma, kuris iš atsakovų neišsaugojo įmonės turto, todėl žalą prašoma priteisti solidariai iš atsakovų.

4.       Atsakovai I. J. ir A. N. J. su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti. Procesiniuose dokumentuose nurodė ir teismo posėdyje paaiškino, kad 2019 m. nutarė steigti įmonę I. J., kuri yra grožio terapeutė, vykdyti veiklą grožio srityje, atsakovai planavo kosmetologijos priemonių ir įrenginių pardavimus. I. J. yra įgijusi savo srities aukštąjį specialųjį išsilavinimą, turi ilgalaikę savo srities veiklos patirtį ir atestatus, turi ilgalaikius nuolatinius klientus ir partnerius. 2019 m. rugsėjo 27 d. įregistruota UAB „Grožio edukacijos studija“. Įmonės akcininkais buvo I. J. ir A. N. J., įmonės direktorė – I. J.. 2019 m. rugsėjo 27 d. suformuotas bendrovės įstatinis kapitalas, 2 500 Eur lėšas įnešant į bendrovės sąskaitą. 2019 m. spalio 3 d. parengtas UAB „Grožio edukacijos studija“ verslo planas. 2019 m. spalį vyko pozicijų derinimai dėl paskolos su Kredito unija „Moterų taupa“, tačiau kreditas nesuteiktas. 2019 m. lapkričio 20 d. UAB „Grožio edukacijos studija“ sudarė nuomos sutartį su UAB „Investicijų matmenys“ dėl patalpų nuomos įmonės veiklai. 2020 m. sausio 30 d. nuomotojas UAB „Investicijų matmenys“ perdavė, o UAB „Grožio edukacijos studija“ perėmė išnuomotas patalpas. Dėl prasidėjusios COVID-19 pandemijos nutrūko ryšiai su prekių pardavėjais Kinijoje, jie neteikė informacijos dėl planuotos įsigyti įrangos. Be įrangos nebuvo galimybės pradėti teikti paslaugų. Nuo 2020 m. kovo 16 d. Lietuvos Respublikoje buvo paskelbtas karantinas visiškai uždraudžiant teikti grožio paslaugas, jokia įmonės veikla nebuvo vykdoma. 2020 m. spalio 29 d. nutartimi Kauno apygardos teismas iškėlė bankroto bylą UAB „Grožio edukacijos studija“, 2020 m. gruodžio 22 d. nutartimi teismas patvirtino vienintelės kreditorės UAB „Investicijų matmenys“ 2 815,08 Eur sumos finansinį reikalavimą. Bankroto bylos iškėlimą inicijavo atsakovas A. N. J., supratus, kad įmonė veiklos vykdyti negalės.

5.               Perduotino turto įmonė neturėjo, per savo veiklos laikotarpį neįsigijo jokio materialaus turto, pajamų negavo. Įmonės steigimo momentu suformuotas 2 500 Eur įstatinis kapitalas, lėšos panaudotos atsiskaityti pagal nuomos sutartį su vienintele kreditore bankroto byloje UAB „Investicijų matmenys“ ir atlyginimams darbuotojui. Nepateikta duomenų apie tariamo turto įsigijimą, įmonės finansiniuose dokumentuose nėra duomenų apie turimą įmonės trumpalaikį ar ilgalaikį materialų turtą. Įmonė savo žinioje turėjo tik 2 500 Eur lėšų. Finansiniai įmonės dokumentai paneigia ieškinio reikalavimus. 

6.       2019 m. spalio 3 d. pirminis verslo planas ruoštas kredito unijai „Moterų taupa“, gauti kreditą verslo skatinimui pagal 2014–2020 metų Europos sąjungos fondų investicijų veiksmų programą INVEGA. Kreditas įmonei pagal šį verslo planą nesuteiktas. Į verslo planą įrašė duomenis apie I. J. turėtą turtą, kurį buvo planuojama perduoti įmonei, kai prasidės įmonės veikla. Atsakovai patys buvo įmonės steigėjai, suinteresuoti įmonės sėkme, jiems niekas nedraudė planuoti savo turimo turto perdavimo įmonei. Įmonė faktiškai veiklos vykdyti nepradėjo, turtas įmonei nebuvo perduotas. Verslo planas nėra dokumentas, patvirtinantis nuosavybės įsigijimą. Tarp I. J. ir įmonės nesudaryta jokių nuosavybės teisės perleidimo į minėtą turtą sandorių. Iškėlus bankroto bylą direktorius jokio turto bankroto administratoriui perduoti neprivalėjo.

7.       Teismo posėdyje atsakovų atstovė prašė skirti ieškovės administratorei MB „Vilniaus nemokumo administratoriai“ 5 000 Eur baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis, pusę šios sumos skiriant atsakovams. Nurodė, jog nemokumo administratorius atsakovams reiškia nepagrįstus ieškinius, kurie įsiteisėjusiais teismo sprendimais yra atmetami. 

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

8.       Kauno apylinkės teismas 2023 m. sausio 13 d. sprendimu ieškinį atmetė. Priteisė iš atsakovės BUAB „Grožio edukacijos studija“ bankroto administravimo išlaidų atsakovui A. N. J. 580 Eur bylinėjimosi išlaidas, atsakovei I. J. – 900 Eur bylinėjimosi išlaidas. Teismas atsakovų A. N. J. ir I. J. prašymą skirti ieškovės atstovui baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis atmetė.

9.       Teismas konstatavo, jog Kauno apygardos teismas 2020 m. spalio 29 d. nutartimi iškeldamas UAB „Grožio edukacijos studija“ bankroto bylą, nurodė, jog atsakovės 2020 m. rugpjūčio 31 d. balansu nustatė, kad atsakovės turtą sudaro tik 81 Eur piniginių lėšų; 2019 m., 2020 m. rugpjūčio 31 d. įmonės pelno (nuostolio) ataskaitomis nustatė, kad įmonė negavo pajamų. Įsiteisėjusioje Klaipėdos apygardos teismo 2022 m. vasario 17 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2A-87-826/2022 nurodyta, kad byloje ne tik nepateikti duomenys, jog įmonė turto neturėjo, tai iš esmės konstatuota nutartyje iškelti bankroto bylą. Aplinkybė, kad verslo plane nurodytas koks tai turtas, įkūrus įmonę galėjo būti panaudotas (perduotas) jos veikloje, savaime neįrodo, kad šį turtą įmonė valdė nuosavybės teise. Turtas priklauso I. J., yra naudojamas jos individualioje veikloje. Minėtoje byloje teismas nepagrįstu pripažino ieškovės atstovo argumentą, kad įmonės vadovai neišsaugojo ir neperdavė nemokumo administratorei turto – 2  500 Eur vertės kosmetologinės įrangos, 1 800 Eur vertės kosmetologijai skirtų baldų ir 1 100 Eur vertės manikiūro įrangos. Įsiteisėjusiais teismų sprendimais konstatuota, jog bankroto bylos iškėlimo momentu UAB „Grožio edukacijos studija“ jokio kilnojamojo turto, kurio vertę kaip žalos atlyginimą prašo priteisti ieškovė, neturėjo.

10.       Teismas pripažino pagrįstais atsakovų argumentus, jog verslo paraiška, ruošta kredito unijai „Moterų taupa“ gauti kreditą verslo skatinimui pagal 2014–2020 metų Europos sąjungos fondų investicijų veiksmų programą INVEGA, nelaikytina įrodymu, jog įmonė jos veiklos metu turėjo materialaus turto. Atsakovai nurodė, kad verslo plane duomenis apie turimą, verslui reikalingą turtą pateikė taip, kaip suprato klausimą, į verslo planą įrašė duomenis apie I. J. turėtą turtą, kurį planuota perduoti įmonei, prasidėjus įmonės veikla. Turtas priklausė I. J., kuri tik ateityje, jeigu įmonė pradėtų veikti, būtų perdavusi jį įmonei.  

11.       Aplinkybes, kad į verslo planą gali būti įtraukiamas ir ateityje įgytinas turtas, patvirtino byloje liudytoju apklaustas verslo tarpininkas T. V., konsultavęs atsakovę pildant verslo paskolos paraišką. Standartizuotoje paraiškos formoje nurodyti duomenys nepatvirtina realios įmonės finansinės padėties, apibūdina paraiškos gavėjo idėją apie verslą, siekį įsigyti tam tikrą turtą. Paraiškoje nurodytų faktų kredito teikėjas netikrina, paprastai į šią lentelę įrašomas žadamas įsigyti turtas. Byloje nustatytos faktinės aplinkybės, liudytojo parodymai patvirtina, jog verslo paraiškoje nurodydama, jog UAB „Grožio edukacijos studija“ verslui vykdyti turi turto už 5 400 Eur, atsakovė I. J. nepatvirtino fakto, jog paraiškos padavimo metu UAB „Grožio edukacijos studija“ faktiškai nuosavybės teise valdė šį kilnojamąjį turtą. Ieškovė kitais rašytinais įrodymais neįrodė, jog UAB „Grožio edukacijos studija“ realiai valdė 5 400 Eur vertės turtą. Įsiteisėjusiais teismų sprendimais nustatytas faktas, jog nėra duomenų, kad UAB „Grožio edukacijos studija“ jos veiklos metu turėjo kokio nors kilnojamojo ar nekilnojamojo turto. Teismas konstatavo, kad atsakovai nepadarė ieškovei 5 400 Eur žalos.

12.       Teismas konstatavo, kad neturi pagrindo pripažinti, jog ieškovės atstovas, ieškovės vardu pareiškęs ieškinį dėl žalos atlyginimo, elgėsi akivaizdžiai nesąžiningai, nepagrįstai naudojasi reikalavimo teise. Atstovo elgesio nepripažino piktnaudžiavimu procesinėmis teisėmis, atsakovų prašymo skirti baudą netenkino, ieškovės atstovui netaikė piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis pasekmių.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai 

13.       Apeliaciniu skundu ieškovė BUAB „Grožio edukacijos studija“, atstovaujama MB „Vilniaus nemokumo administratoriai“ (toliau – ir apeliantė), prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2023 m. sausio 13 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-1062-955/2023 ir priimti naują sprendimą – UAB „Grožio edukacijos studija“ ieškinį tenkinti visiškai. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:   

13.1.       Vertinant, ar buvo suklysta verslo plano 1.16 punkte nurodant turimą turtą, taikytinas protingumo kriterijus (CK 1.5 straipsnis). Atsakovams verslo planą padėjęs rengti verslo konsultantas T. V. raštu patvirtino: „1.16 lentelėje nurodoma verslo faktinė situacija – surašomas valdomas turtas, kurio sąrašą pateikia pats verslininkas. Tikrai nepamenu, ar aš galėjau tai įrašyti, ar verslininkas pats įrašė, kai jam buvo nusiustas parengta skaičiuoklė. Bet už tokios informacijos patikimumą atsako pats verslininkas, ir aš jos netikrinu.“ Šis įrodymas teismo nebuvo vertinamas, dėl jo skundžiamame teismo sprendime nepasisakyta. Teismas sprendimu pasisakė tik dėl pirmosios verslo konsultanto T. V. liudytojo apklausos dalies, kuomet klausimus pateikinėjo atsakovų atstovė ir tikslino teismas. Vėlesnių liudytojo atsakymų į ieškovės atstovo klausimus teismas nevertino. Būtent liudytojo atsakymai į ieškovės atstovo pateiktus klausimus patvirtina, jog labiau tikėtina, kad atsakovai žinojo ir suprato, jog verslo paraiškoje nurodo šiuo metu įmonės turimą turtą, o ne tą, kurį numatoma turėti, arba, kuris priklauso asmenine nuosavybe.

13.2.       Verslo plano 10 lape yra atskira pastraipa, pavadinimu „Dalyvių ir vadovų nuosavybė“, pateikiama lentelė, kurioje turėjo būti nurodomas įmonės dalyvių ir vadovų nekilnojamas turtas, kitas turtas ir finansinis turtas, turto vertės. Atsakovai teigia, kad turtas visada priklausė atsakovei I. J., tačiau plane, kaip dalyvio ir savininko, minėto turto nenurodė. Verslo plano 1.17 punkte atsakovai aiškiai nurodė, kokią įrangą iš tiesų planuoja turėti ir iš kur planuoja įsigyti. Šiame punkte ginčo turtas nepaminėtas. Turto nebuvo planuojama įmonei perleisti, nes jis jau buvo perleistas. Šių įrodymų teismo nevertino, ir dėl jų nepasisakė.  

13.3.       Kreditorės UAB „Investicijų matmenys“ atstovas teismo posėdyje patvirtino, kad atsakovas A. N. J. verslą vykdė neatsakingai, kreditorė ėmėsi veiksmų, kad nebūtų didinami skoliniai įsipareigojimai. Atsakovas A. N. J., pažeisdamas CK 6.9301 straipsnį, iš UAB „Grožio edukacijos studija“ kasos sau ir atsakovei I. J. išmokėjo paskutinius 500 Eur. Tai patvirtina atsakovų tikslus neapskaityti įmonės turto, neišsaugoti įmonės turto nuosavybės dokumentų, jų neperduoti administratorei. Metinė finansinė atskaitomybė už 2019 m. sudaryta 2020 m. rugsėjo 8 d., o pareiškimas dėl bankroto bylos iškėlimo pateiktas tik 2020 m. rugsėjo 15 d. Atsakovai, ruošdami dokumentus įmonės bankrotui, ginčo turtą eliminavo, taip palikdami įmonę be turto ir piniginių lėšų. Byloje esančių įrodymų visuma pagrįstai leidžia manyti esant labiau tikėtina tai, kad UAB „Grožio edukacijos studija“ turėjo turtą, nei tai, kad planavo jį turėti.

13.4.       Teismas, Kauno apygardos teismo 2020 m. spalio 29 d. nutartimi BUAB „Grožio edukacijos studija“ iškelti bankroto bylą ir Kauno apygardos teismo 2022 m. spalio 17 d. nutartyje atsisakyti bankrotą pripažinti tyčiniu nustatytas aplinkybes nepagrįstai pripažino prejudiciniais faktais. Iškeliant bankroto bylą, nagrinėjamos civilinės bylos duomenys nebuvo žinomi, liudytojo T. V. elektroninis laiškas gautas vėliau, 2022 m. spalio 24 d., o jo parodymai duoti dar vėliau, tai yra 2022 m. lapkričio 25 d., minėtose bylose nenagrinėti šioje byloje surinkti rašytiniai įrodymai. Sprendžiant bankroto bylos iškėlimo klausimą, nenustatinėjamas faktinis nemokumo momentas.

13.5.       Atsižvelgiant į atsakovės I. J. aukštąjį išsilavinimą, amžių, spręstina, kad atsakovė negalėjo suklysti dėl verslo plane nurodyto įmonės turto. Verslo plane aiškiai įrašyta, kokį turtą įmonė turi ir turto vertė. Atsakovė turėjo suvokti, kokį tiksliai ir kokios vertės turtą įmonė turi. Atsakovė nesikreipė dėl šio įrašo nuginčijimo CK 1.90 straipsnio tvarka.

14.       Atsakovai A. N. J. ir I. J. atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo pirmos instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, o BUAB „Grožio edukacijos studija“ apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą; iš įmonės administravimo lėšų I. J. priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:

14.1.       Administratorei perduotino turto įmonė neturėjo, nebuvo įmanoma jo perduoti nei padaryti įmonei žalos. Įmonė per veiklos laikotarpį savo vardu nesuspėjo įsigyti jokio materialaus turto, faktiškai veiklos nepradėjo, pajamų negavo. Įmonės steigimo momentu suformuotas 2 500 Eur įstatinis kapitalas panaudotas atsiskaityti pagal nuomos sutartį su vienintele kreditore bankroto byloje UAB „Investicijų matmenys“ ir atlyginimams.

14.2.       Ieškinys neįrodytas, nepateikta duomenų apie tariamo turto įsigijimą, t. y. sąskaitų faktūrų, mokėjimus už prekių įsigijimą patvirtinančių dokumentų, sutarčių dėl daiktų pirkimo, kitokių sandorių dokumentų. Tokių faktinių aplinkybių nebuvo. Įmonės finansiniuose dokumentuose nėra duomenų apie įmonės trumpalaikį ar ilgalaikį materialų turtą. 2019 m. rugsėjo 27 d. I. J. į įmonės sąskaitą įnešė 2 500 Eur įstatinio kapitalo formavimui. Iš pateiktų 2019–2020 metų kasos knygų matyti, kad įmonė jokio kilnojamojo turto neįgijo.

14.3.       Ieškinį apeliantė grindė 2019 m. spalio 3 d. pirminio verslo plano 1.6 punkte nurodyta informacija. Šis verslo planas buvo ruoštas kredito unijai „Moterų taupa“ gauti kreditą verslo skatinimui pagal 2014–2020 metų Europos sąjungos fondų investicijų veiksmų programą INVEGA. Kreditas įmonei pagal šį verslo planą nebuvo suteiktas. Verslo plane duomenis apie turimą turtą, reikalingą verslui, atsakovai pateikė taip, kaip suprato klausimą. Į verslo plano 1.6 punktą buvo įrašyti duomenys apie I. J. turėtą turtą, kurį buvo planuojama perduoti įmonei, kai prasidės įmonės veikla. I. J. įmonei turto neperdavė, todėl ir nemokumo administratorė neturi teisės reikalauti, kad I. J. perduotų savo nuosavybėje turimą turtą, kaip įmonės turtą. Verslo planas nepatvirtina nuosavybės įsigijimo ar nuosavybės fakto, nuosavybės perleidimo sandorio.

14.4.       Apeliaciniame skunde yra visiškai iškraipyti liudytojo T. V. parodymai. To, kas nurodyta apeliaciniame skunde, liudytojas teismui niekuomet nesakė. Pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino šio liudytojo parodymus.

14.5.       Šiuo atveju susiklostė tokia situacija, kad nemokumo administratorė piktybiškai reiškia atsakovams nepagrįstus ieškinius. Taip kerštauja atsakovams už tai, kad pastarieji nesumokėjo reikalaujamos sumos bankroto proceso pradžioje. Atsakovai dėl patiriamų bylinėjimosi išlaidų yra piktybiškai skurdinami, jiems kenkiama.

14.6.       Faktinės aplinkybės yra išnagrinėtos daugybę kartų ir tokiu klausimu, kaip veiklos nevykdymas ir pajamų negavimas, dėl įmonės turėto turto ir jo sudėties, dėl duomenų, fiksuotų buhalteriniuose dokumentuose, yra konstatuotos ankstesniuose, įsiteisėjusiuose teismų sprendimuose. Pirmos instancijos teismas pagrįstai vadovavosi prejudiciniais faktais.

14.7.       Apeliantė nepagrįstai reikalavo solidariosios atsakomybės. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad pareigą perduoti bankroto administratoriui įmonės dokumentus ir turtą turi tik paskutiniai bendrovės valdymo organai. Anksčiau vadovavę asmenys gali būti atsakingi už dokumentų neperdavimą savarankiškais pagrindais, jei jie netinkamai organizavo įmonės apskaitą ir apskaitos dokumentų bei apskaitos registrų išsaugojimą. Atsakovė I. J. tinkamai tvarkė finansinius dokumentus. A. N. J. buvo perduoti įmonės finansiniai dokumentai ir turėtos piniginės lėšos, todėl I. J. atsakomybė dėl neperduoto turto nemokumo administratorei apskritai negali kilti.

Teismas

k o n s t a t u o j a :

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

15.       Apeliacinio proceso paskirtis – laikantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant faktinę ir teisinę bylos puses, t. y. tiriant byloje surinktus įrodymus, patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialines teisės normas. Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

16.       Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs apeliacijos dalyką, apeliacinį skundą, atsiliepimo į jį argumentus, konstatuoja, jog nenustatyta būtinybė apeliacinį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka, o rašytinis šios bylos nagrinėjimas nepažeis šalių teisių ir užtikrins civilinio proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principų įgyvendinimą (CPK 321 ir 322 straipsniai).

Dėl naujų rašytinių įrodymų prijungimo prie bylos

17.       Apeliantė BUAB „Grožio edukacijos studija“ pateikė papildomus rašytinius paaiškinimus ir jų priedus – teismo posėdžio dalinę stenogramą, 2019 m. spalio 4 d. elektroninį laišką, A. N. J. veiklos aprašymą, kuriuos prašo prijungti prie bylos. Šiais rašytiniais paaiškinimais apeliantė atsikerta į atsakovų atsiliepime į apeliacinį skundą išdėstytus argumentus, kuriuose nurodė, kad su verslo konsultantu T. V. tiesiogiai bendravo atsakovas A. N. J., kuris 2019 m. spalio 4 d. elektroniniu laišku patvirtino, kad jie peržiūrėjo ir susipažino su verslo planu, ir mano, kad viskas yra gerai. A. N. J. turi didelę vadovavimo verslui patirtį ne tik Lietuvos kompanijose, bet ir tarptautinėje rinkoje. Liudytojo apklausos metu verslo konsultantas T. V. patvirtino, kad duomenys apie įmonės turimą turtą nurodomi verslo plano 1.16 punkte, o už šių duomenų teisingumą atsako būtent pats verslininkas, nes tik jis žino, kokį turtą turi įmonė. Šios aplinkybės visiškai panaikina galimo suklydimo tikimybę. Jei tikėti atsakovų versija, jog įmonė turto neturėjo, o tik planavo perduoti asmeninį turtą ateityje, atsakovai pateikdami informaciją turėjo „suklysti“ mažiausiai trijose vietose – 1.16, 1.17 punktuose ir 10 lentelėje. Atsakovai neabejotinai suprato, kad paskolos išdavimo pirminiame etape nurodžius melagingus, neteisingus duomenis, tolimesnis svarstymas tiesiog neįmanomas. Todėl atsakovai nurodė tikrovę atitinkančią informaciją, tačiau dabar tai mėgina paversti suklydimu, siekiant išvengti atsakomybės. Jei paskolos išdavimo svarstymas būtų tęsiamas, atsakovai tuomet būtų pateikę kredito įstaigai įmonės nuosavybės teises į nurodytą turtą patvirtinančius dokumentus, tačiau kreditoriui nesutikus su 400 Eur kompensacija vietoj 3 000 Eur, nuspręsta nuosavybę patvirtinančius dokumentus eliminuoti iš įmonės dokumentų. Šiuo atveju, akivaizdu, kad turto nuosavybės teisės buvo perleistos, ir buvo skola turto perleidėjui (jei nebuvo dovanojimo), tačiau atsakovams tai netiko, nes bankroto proceso metu būtų reikėję turtą dalinti proporcingai, pagal kreditorinių reikalavimų sumas. Atsakovė I. J. taip pat tvirtino, jog neva įmonė turto neturėjo, todėl atsakovai turėtų atsakyti solidariai. 

18.       CPK 314 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, dalis apeliantės pateiktų įrodymų yra byloje, kitus įrodymus ji turėjo visas galimybes pateikti pirmosios instancijos teismui, be to jie nėra esmingai reikšmingi šioje byloje, todėl apeliacinės instancijos teismas atsisako juos priimti. Pagal CPK 323 straipsnį pasibaigus apeliacinio skundo padavimo terminui, keisti (papildyti) apeliacinį skundą yra draudžiama. Pasibaigus apeliacinio skundo padavimo terminui, nebegalima nurodyti naujų, įstatymo nustatytu terminu pateiktame skunde nenurodytų argumentų, faktinių aplinkybių, nebegalima keisti apeliacinio skundo reikalavimo. Šis draudimas susijęs su apeliacinio proceso paskirtimi ir ypatumais, proceso dalyvių lygiateisiškumo užtikrinimu bei su tuo, kad būtent apeliacinio skundo pagrindas ir dalykas apibrėžia apeliacinio proceso ribas. Nors CPK 42 straipsnio 1 dalis suteikia teisę byloje dalyvaujančiam asmeniui pateikti rašytinius paaiškinimus, tačiau juose negali būti nurodomos naujos aplinkybės ar nauji argumentai, kurie nebuvo pateikti anksčiau (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-197-611/2015). Iš apeliantės pateiktų papildomų paaiškinimų matyti, kad dalis juose nurodytų aplinkybių yra nurodyta apeliaciniame skunde, o dalis aplinkybių bei argumentų yra nurodoma naujai ar tikslinant jau nurodytas. Šiuo atveju ieškovės pateiktų paaiškinimų priėmimas reikštų, kad apeliacinės instancijos teismas priima apeliacinio skundo papildymą. Todėl teisėjų kolegija atsisako priimti ieškovo papildomus paaiškinimus, jais, nagrinėdama bylą, nesivadovauja.

19.       Byloje kilo ginčas dėl to, ar UAB „Grožio edukacijos studija“ turėjo įrangą, kurios vertę, kaip žalą prašoma priteisti.

20.        Ieškovė nurodo, kad UAB „Grožio edukacijos studija“ įrangą turėjo, nes ji nurodyta bendrovės verslo plane, o atsakovai sako, kad neturėjo, kad ji priklausė atsakovei I. J., ir ji tik pradėjus bendrovės veiklą ją būtų perdavusi. Verslo plane įrangą nurodė kaip bendrovės turimą turtą, nes taip suprato verslo plano lentelės pildymą, suprato, kad galima įrašyti ir tai, kokį turtą planuojama turėti ar perimti.

21.       Iš 2020 m. spalio 29 d. Kauno apygardos teismo nutarties civilinėje byloje Nr. eB2-1851-259/2020 iškelti bankroto bylą UAB „Grožio edukacijos studija“ matyti, kad dėl bankroto bylos iškėlimo kreipėsi bendrovės direktorius ir atsakovas šioje byloje A. N. J., nurodydamas, kad dėl karantino bendrovė veiklos nepradėjo, tik išsinuomojo patalpas ir liko skolinga UAB „Investicijų matmenys“ pagal patalpų nuomos sutartį tačiau įsipareigojimų negali įvykdyti, nes jos turtą sudaro tik 81 Eur piniginių lėšų. Teismas, nustatęs šias nurodomas aplinkybes ir bendrovės skolą 3035,22 Eur, kurios mokėjimo terminas buvo praleistas, nutarė iškelti bendrovei bankroto bylą. Kaip matyti iš 2020 m. kovo 19 d. VĮ Registrų centro išrašo, bendrovė buvo įregistruota 2019 m. rugsėjo 27 d. nurodant 2500,00 Eur įstatinio kapitalo dydį. 2020 m. gruodžio 22 d. Kauno apygardos teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-1851-259/2020 patvirtintas vienintelis 2815,08 Eur kreditorinis reikalavimas UAB „Investicijų matmenys“. Verslo plane, Verslo apžvalgos skirsnyje, 1.16 punkte nurodoma, kad UAB „Grožio edukacijos studija“ turi verslui reikalingą kosmetologinę įrangą 2500,00 Eur vertės, kosmetologijai skirtus baldus 1800,00 Eur vertės, manikiūro įrangą 1100,00 Eur vertės. Kaip minėjo atsakovai, verslo planas buvo skirtas paskolai gauti, kurios bendrovė negavo, nes buvo paskelbtas karantinas ir nebuvo įmanoma vystyti verslo. Bankroto administratoriui atsakovas, rašte dėl bendrovės turto perdavimo, nurodė, kad jokio turto bendrovė neturi, verslo plane nurodytas turtas nebuvo bendrovės nuosavybė, jis neįformintas jokiuose bendrovės dokumentuose. Tai patvirtina ir bendrovės dokumentai – finansinės ataskaitos, 2020 m. pelno (nuostolių) ataskaita, balansas, Byloje nėra pateikta nei vieno įrodymo apie ginčo įrangos įsigijimą ar turėjimą UAB „Grožio edukacijos studija“ vardu, įsigijimo nepatvirtina ir prie atsiliepimo (DOK-134999) pateikti kasos išlaidų orderiai, sąskaitos išrašas. Kad įmonės įstatinis kapitalas buvo 2500 Eur, patvirtina 2019 m. rugsėjo 9 d. banko sąskaitos išrašas.

22.       Ieškovė prašo priteisti žalą iš atsakovų, nurodydama, kad jie neišsaugojo UAB „Grožio edukacijos studija“ turėto turto, nurodyto verslo plane – kosmetologinės įrangos 2500,00 Eur vertės, kosmetologijai skirtų baldų 1800,00 Eur vertės, manikiūro įrangos 1100,00 Eur vertės. Žalą prašo priteisti šio turto vertės dydžio.

23.       Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad ieškovė neįrodė, jog ginčo turtas, kurio verte nurodomas žalos dydis, buvo UAB „Grožio edukacijos studija“ nuosavybė. Iš esmės, šio turto įsigijimo dokumentų byloje iš viso nėra pateikta. Aplinkybė, kad verslo plane yra nurodytas turtas, savaime neįrodo, kad šį turtą įmonė valdė nuosavybės teise.

24.       Kaip matyti, įsiteisėjusiais teismų sprendimais yra konstatuota, jog bankroto bylos iškėlimo momentu UAB „Grožio edukacijos studija“ jokio kilnojamojo turto, kurio vertę kaip žalos atlyginimą prašo priteisti ieškovė, neturėjo (Klaipėdos apygardos teismo 2022 m. vasario 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-87-826/2022; 2020 m. spalio 29 d. Kauno apygardos teismo nutartis civilinėje byloje Nr. eB2-1851-259/2020).

25.       Ieškovė akcentuoja, kad jeigu atsakovai verslo plane nurodė turtą, kurio bendrovė neturėjo, reiškia nesąžiningai nurodė duomenis, tai reiškia buvo nesąžiningi įmonės veiklos procese, taip pat ir sudarant nuomos sutartį su UAB „Investicijų matmenys“. Teismas sprendžia, kad tokia ieškovės pozicija nedaro įtakos šiam bylos nagrinėjimui, jos minėtos prielaidos nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas ar pagrindas, todėl teismas dėl to nepasisako.

26.       Kaip teisingai nustatė pirmos instancijos teismas, įsiteisėjusiais teismų sprendimais yra konstatuota, jog bankroto bylos iškėlimo momentu UAB „Grožio edukacijos studija“ jokio kilnojamojo turto, kurio vertę kaip žalos atlyginimą prašo priteisti ieškovė, neturėjo. Byloje pateikti bendrovės finansiniai dokumentai, banko sąskaitos išrašas, kuriuose neatsispindi, jog bendrovė turėjo kokio nors materialaus turto. Vienintelis dokumentas, kuriuo ieškovė grindžia savo reikalavimą, yra verslo planas, pildytas atsakovų, kuriame nurodoma UAB „Grožio edukacijos studija“ turėta įranga.

27.       Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad verslo plane nurodytas, bet finansiniuose dokumentuose nenurodytas ir neapskaitytas bendrovės turtas, ginčijant jo buvimą, negali būti traktuojamas kaip bendrovės turtas, kadangi verslo planas nėra dokumentas, kuris įrodo bendrovės balanse esantį turtą.

28.       Apeliantė nurodo, kad pirmos instancijos teismas nevertino T. V. patvirtinimo raštu: „1.16 lentelėje nurodoma verslo faktinė situacija – surašomas valdomas turtas, kurio sąrašą pateikia pats verslininkas. Tikrai nepamenu, ar aš galėjau tai įrašyti, ar verslininkas pats įrašė, kai jam buvo nusiųsta parengta skaičiuoklė. Bet už tokios informacijos patikimumą atsako pats verslininkas, ir aš jos netikrinu.“ Kolegija, įvertinus šį įrodymą daro išvadą, kad verslininko atsakomybė už nurodomą verslo situaciją neįrodo, kad ieškovė faktiškai turtą turėjo, o atsakomybės už turto sąrašo pateikimo palikimas pačiam verslininkui, taip pat nepatvirtina visų nurodomų duomenų teisingumo. Kai dėl to kyla ginčas, tai vertintina su kitais byloje esančiais įrodymais. Kaip minėta, neteisingų duomenų nurodymas verslo plane, nenustačius, kad turtą bendrovė turėjo, kas nustatyta šioje byloje, nesukelia atsakovams pasekmių sumokėti turto vertės žalą. Be to atkreiptinas dėmesys, kad verslo planas nėra bendrovės turto apskaitos dokumentas.

29.       Atmestini, kaip neturintys įrodomosios galios dėl turto buvimo natūroje pas atsakovę apeliantės argumentai, kad atsakovai verslą vykdė neatsakingai, kadangi teismas sprendžia, kad byloje apie tai nepateikta jokių neginčijamų įrodymų (CPK 177, 178 straipsniai), be to šie argumentai neturi ryšio su UAB „Grožio edukacijos studija“ įrangos turėjimu. Apeliantės argumentas, kad atsakovė negalėjo suklysti pildydama verslo planą, kadangi turi aukštąjį išsilavinimą, taip pat atmestinas, kadangi aplinkybė ar ji suklydo, ar neteisingai nurodė turtą norėdama gauti paskolą, neturi įtakos byloje nustatytai aplinkybei, kad UAB „Grožio edukacijos studija“ neturėjo jokio turto. Ieškinys neįrodytas, nepateikta duomenų apie tariamo turto įsigijimą, t. y. sąskaitų faktūrų, mokėjimus už prekių įsigijimą patvirtinančių dokumentų, sutarčių dėl daiktų pirkimo, kitokių sandorių dokumentų. Įmonės finansiniuose dokumentuose nėra duomenų apie įmonės trumpalaikį ar ilgalaikį materialų turtą. Iš pateiktų 2019–2020 metų kasos knygų taip pat matyti, kad įmonė jokio kilnojamojo turto neįgijo.

30.       Kaip teisingai konstatavo pirmos instancijos teismas, įsiteisėjusioje Klaipėdos apygardos teismo 2022 m. vasario 17 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2A-87-826/2022 nustatyta, kad apeliantės argumentas, jog įmonės vadovai neišsaugojo ir neperdavė nemokumo administratorei turto, t. y. 2 500 Eur vertės kosmetologinės įrangos, 1 800 Eur vertės kosmetologijai skirtų baldų ir 1 100 Eur vertės manikiūro įrangos, kurio būtų pakakę kreditorių reikalavimų tenkinimui, yra nepagrįstas.

31.        Nesant turto bendrovės apskaitos dokumentuose, tikėtina, kad verslo plane duomenis apie turimą turtą, reikalingą verslui, atsakovai pateikė įrašydami turtą, kurį buvo planuojama perduoti įmonei tuomet, kai prasidės įmonės veikla. Aplinkybes, kad į verslo planą gali būti įtraukiamas ir ateityje įgytinas turtas patvirtino pirmos instancijos teisme apklaustas liudytojas verslo tarpininkas T. V., kuris konsultavo atsakovę I. J., pildant verslo paskolos paraišką. Kaip matyti iš pateikto pildyto verslo plano duomenų, turto turėjimo fakto patvirtinti dokumentais nėra reikalaujama.

32.       Apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmos instancijos teismo išvadai, kad iš surinktų byloje įrodymų darytina išvada, kad bankroto bylos iškėlimo momentu UAB „Grožio edukacijos studija“ jokio kilnojamojo turto, kurio vertę kaip žalos atlyginimą prašo priteisti ieškovė, neturėjo.

33.       Civilinei atsakomybei kilti būtina įstatyme nustatytų sąlygų visuma: neteisėti vadovo veiksmai (išskyrus įstatyme nustatytas išimtis), priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir nuostolių, vadovo kaltė (išskyrus įstatyme ar sutartyje nustatytas išimtis), žala (nuostoliai) (CK 6.246-6.249 straipsniai).

34.       Ieškovė privalo įrodyti neteisėtus atsakovų veiksmus, padarytą žalą ir neteisėtų veiksmų bei žalos priežastinį ryšį (CPK 12, 178 straipsniai). Vadovo civilinei atsakomybei atsirasti būtina jo kaltė. Teismui nustačius, kad atsakovas (vadovas) atliko neteisėtus veiksmus, lėmusius žalos atsiradimą, jo kaltė preziumuojama (CK 6.248 straipsnio 1 dalis).

35.       Ieškovė nurodo, jog nagrinėjamu atveju atsakovai, būdami bendrovės vadovais, neišsaugojo bendrovei nuosavybės teise priklausančio turto, jo neperdavė bankroto administratoriui, todėl tokie atsakovų veiksmai (neveikimas) laikytini neteisėtais.

36.       Apeliacinės instancijos teismui nenustačius aplinkybės, kad UAB „Grožio edukacijos studija“ turėjo ieškovo nurodomą turtą, nėra pagrindo daryti išvadų dėl CK 6.246-6.249 straipsniuose sąlygų buvimo.

37.       Esant nustatytoms šioms aplinkybėms apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad apeliacinio skundo argumentais sprendimo naikinti nėra teisinio pagrindo. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje surinktus įrodymus bei nustatytas aplinkybes konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes bei vertino byloje esančius įrodymus atsižvelgdamas į Kasacinio teismo praktiką (CPK 177, 178, 185 straipsniai), teisingai aiškino CK 6.246-6.249 straipsnius, vertino kitų teismų priimtus sprendimus,  padarė pagrįstas, argumentuotas išvadas ir priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą todėl sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

38.       Atsakovė I. J. pateikė įrodymus, kad apeliacinės instancijos teisme patyrė 450,00 Eur išlaidų už advokato pagalbą už atsiliepimo į apeliacinį skundą surašymą (DOK-26588), todėl netenkinus apeliacinio skundo, jos priteistinos iš apeliantės ieškovei (CPK 93, 98 straipsniai).

39.       Valstybė apeliacinės instancijos teisme nepatyrė procesinių dokumentų siuntimo išlaidų, todėl jos nepriteistinos.

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a :

Kauno apylinkės teismo 2023 m. sausio 13 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš bankrutavusios uždarosios bendrovės „Grožio edukacijos studija“, juridinio asmens kodas 305269438, bankroto administravimo išlaidų atsakovei I. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 450,00 Eur (keturių šimtų penkiasdešimt eurų) bylinėjimosi išlaidas.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjai        Marius Bartninkas

                                                            Egidijus Tamašauskas

                                                            Lina Žemaitienė