Civilinė byla Nr. 2-176-761/2013

Teisminio proceso Nr. 2-42-3-00117-2013-3

Procesinio sprendimo kategorija Nr. 75.4.3; 113.8; 116.1; 116.4 (N)

 (S)

ŠILALĖS RAJONO APYLINKĖS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2013 m. balandžio 19 d.

Šilalė

Šilalės rajono apylinkės teismo teisėjas Osvaldas Briedis, sekretoriaujant Virginijai Makarienei, dalyvaujant ieškovei E. J. teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės E. J. ieškinį atsakovui A. J. dėl santuokos nutraukimo esant kito sutuoktinio kaltei ir turto padalijimo

n u s t a t ė :

ieškovė E. J. ieškiniu prašo nutraukti santuoką, sudarytą tarp E. J. ir A. J. 1970 m. birželio 26 d. Šilalės rajono civilinės metrikacijos biure, akto įrašas Nr. 144, pripažįstant atsakovą kaltu dėl santuokos iširimo, po santuokos nutraukimo ieškovei palikti santuokinę pavardę. Ieškovė nurodo, kad jų santuoka nutrūko apie 1983 metų pavasarį. Santuokos iširimo priežastis yra tai, kad atsakovas A. J. buvo jai neištikimas, smurtavo, girtavo, žemino įžeidinėjo ją kėlė konfliktus šeimoje dėl ko jai tekdavo su vaikais bėgti iš namų. Todėl 1983 m. pavasarį ji su vaikais išėjo iš namų, t. y. uošvių J. ir B. J. namų. Todėl atsakovas remiantis CK 3.27 str. yra kaltas dėl santuokos iširimo. Gyvendami santuokoje jie jokio turto neįgijo. Ji 2003 m. po mamos mirties paveldėjo 3,44 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini). Išėjus gyventi iš atsakovo namų jai kolūkis suteikė gyvenamąjį namą, kurį ji pagal turto privatizavimo įstatymą privatizavo 1992 metais. 2008 m. birželio 12 d. ji iš valstybės išsipirko ir žemės sklypą, kuriame yra pastatytas namas. Todėl namas su ūkiniais pastatais ir žemės sklypas pripažintina jos asmenine nuosavybe.

Atsakovas A. J. į teismo posėdį neatvyko, gautas prašymas bylą nagrinėti jam nedalyvaujant. Kadangi gautas atsakovo prašymas nagrinėti bylą jam nedalyvaujant, atsakovas abejingas bylos procesui, ieškovei neprieštaraujant byla nagrinėjama iš esmės.

Atsakovas atsiliepime į ieškinį su reikalavimu nutraukti santuoką sutiko, tačiau neigia savo kaltę dėl santuokos iširimo. Atsakovas nurodo, kad jų santuoka nutrūko dėl jų charakterių nesuderinamumo. Santuokai iširus Upynos apylinkės pirmininkas buvo aprašęs jų sugyventą kilnojamąjį turtą, t.y. gyvulius, baldus, kuriuos jis paliko ieškovei. Be to jis abiem dukroms iki 18 metų mokėjo alimentus. Kadangi šiuo metu gyvena išlaikomas kitos moters, pats jokių pajamų neturi dėl sunkios turtinės padėties prašo atleisti nuo žyminio mokesčio, bei nepriteisti bylinėjimosi išlaidų.

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Iš ieškovės paaiškinimo, rašytinės bylos medžiagos (b. l. 3-28) nustatyta, kad A. J. ir E. B. (J.) susituokė 1970 m. birželio 26 d. Šilalės rajono civilinės metrikacijos biure, akto įrašas Nr. 144 (b. l. 6). 1983 metų pavasarį ieškovė su dukromis išėjo iš namų, t. y. uošvių J. ir B. J. namų, kuriame iki tol gyveno su atsakovu. Ieškovė po mamos mirties 2003 m. paveldėjo 3,44 ha žemės sklypą, Unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini) (b. l.  12). Išėjus gyventi iš atsakovo namų jai kolūkis suteikė gyvenamąjį namą, su ūkiniais pastatais, kurį ji pagal turto privatizavimo įstatymą privatizavo 1992 metais. 2008 m. birželio 12 d. ji iš valstybės išsipirko ir žemės sklypą, kuriame stovi namas su ūkiniais pastatais (b. l. 13-15).

Šalys sutinka, kad juos jungę dvasiniai ryšiai yra nutrūkę jie visiškai susvetimėjo, negyvena santuokinio gyvenimo. Laikytina, kad šeima jau yra faktiškai iširusi, negalima tikėtis, kad šalys gyvens kartu, todėl  santuoka turi būti nutraukta, nenustatant susitaikymo laikotarpio. Ieškovė atsakovo kaltę dėl santuokos nutraukimo grindžia tuo, kad A. J. buvo jai neištikimas, smurtavo, girtavo, žemino įžeidinėjo ją kėlė konfliktus šeimoje dėl ko jai tekdavo su vaikais bėgti iš namų. Atsakovas neigia kaltę dėl santuokos iširimo, nurodo, kad santuoka iširo dėl jų charakterių nesuderinamumo. Šalys jokių kitokių įrodymų dėl priešingos šalies kaltės dėl santuokos iširimo nepateikė. Iš bylos medžiagos matosi, kad šalys negyvena kartu neveda bendro ūkio apie 30 metų. Todėl teismas laiko, kad sutuoktiniai abu kalti dėl santuokos iširimo, nes nebuvo lojalūs vieni kitiems, negerbė, nerėmė vienas kitą. Todėl santuoka nutrauktina CK 3.61 str. 2 d. pagrindu.

2003-03-10 pagal paveldėjimo teisės liudijimą ieškovė E. J. įgijo 3,44 ha žemės sklypą, Unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini). Remiantis CK 3.89 str. 1 d. 2 p., numatančiu, jog sutuoktinio paveldėtas turtas po santuokos sudarymo yra pripažįstamas asmenine sutuoktinio nuosavybe. Todėl šis turtas pripažintinas asmenine E. J. nuosavybe.

1992-03-19 Nr. 1240 pirkimo – pardavimo sutartimi, pagal LR 1991-05-28 turto privatizavimo įstatymą Nr. I-1374, E. J. įgijo gyvenamąjį namą Unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); daržinę Unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); tvartą Unikalus Nr. (duomenys neskelbtini);  malkinę Unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); ir kiemo statinius Unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini). 2008-06-12, Nr. 1-2999 Valstybinės žemės pirkimo – pardavimo sutartimi E. J. nusipirko žemės sklypą Unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini). Šis turtas nors ir įgytas po santuokos sudarymo, tačiau atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, kad sutuoktiniai nuo 1983 metų kartu negyveno nevedė bendro ūkio, šis turtas įgytas už asmenines E. J. lėšas, todėl remiantis CK 3.89 str. 1 d. 7 p. šis turtas pripažintinas asmenine E. J. nuosavybe.

Po santuokos nutraukimo ieškovei paliktina santuokinė pavardė – J. (CK 3.69 str.).

Ieškovė išlaikymo sau nereikalauja, byloje nėra duomenų, kad atsakovui būtų reikalingas išlaikymas, todėl šis klausimas priimant teismo sprendimą nesprendžiamas.

Iš šalių pateiktų duomenų matosi, kad sutuoktiniai bendrąją jungtinę nuosavybę neturi įgiję turto.

Rašytine bylos medžiaga nustatyta, kad ieškovė turėjo 300 Lt teisinės pagalbos išlaidų (b. l. 16). Dėl reikalavimo nutraukti santuoką žyminis mokestis sudaro 143,3 Lt. Teismas turėjo 12,30 Lt išlaidų susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Ieškovei 2013-03-06 nutartimi buvo atidėtas žyminio mokesčio sumokėjimas iki sprendimo priėmimo. Atsakovas prašo atleisti jį nuo žyminio mokesčio, nepriteisti bylinėjimosi išlaidų dėl sunkios turtinės padėties, nes savo turto neturi, yra išlaikomas sugyventinės. Galimybė atleisti nuo žyminio mokesčio numatyta CPK 83 str. 1 d. 12 p., t.y. sutuoktiniams paduodant prašymą nutraukti santuoką bendru sutikimu. Šalys šia galimybe nepasinaudojo. Atsakovas nepateikė teismui duomenų, kad jis būtų kreipęsis dėl nemokamos teisinės pagalbos ir būtų valstybės  atleistas nuo žyminio mokesčio mokėjimo. Todėl atleisti atsakovą nuo jam priklausančios žyminio mokesčio dalies mokėjimo nėra pagrindo. Pagal patenkintą ieškinio reikalavimą, šalys turi mokėti po 50 % bylinėjimosi išlaidų (CPK 86 str.,93 str., 96 str.). Todėl iš šalių priteistina valstybei po 72 Lt žyminio mokesčio ir po 6 Lt išlaidų susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Iš atsakovo ieškovei priteistina 150 litų teisinės pagalbos išlaidų.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 268 - 270 str., teismas

n u s p r e n d ė:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Nutraukti santuoką tarp E. B. (J.), a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini) ir A. J., a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), sudarytą 1970 m. birželio 26 d. Šilalės rajono civilinės metrikacijos biure, akto įrašas Nr. 144, pripažįstant, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

Palikti E. J. santuokinę pavardę „J.“.

Pripažinti asmenine E. J., a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), nuosavybe: 3,44 ha žemės sklypą, Unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini); gyvenamąjį namą Unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); daržinę Unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); tvartą Unikalus Nr. (duomenys neskelbtini);  malkinę Unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); ir kiemo statinius Unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini); žemės sklypą Unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini).

Priteisti iš A. J., a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), E. J., a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini)150 Lt (vieną šimtą penkiasdešimt litų) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš A. J., a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini) ir, E. J., a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini)po 72 Lt (septyniasdešimt du litus) žyminio mokesčio ir po 6 Lt (šešis litus) išlaidų susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.

Žyminis mokestis ir pašto išlaidos turi būti sumokėtos į vieną iš Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos sąskaitų, įmokos kodas 5660, mokėjimo paskirtis: bylinėjimosi išlaidos.

Likusioje dalyje ieškinį atmesti.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Klaipėdos apygardos teismui per Šilalės rajono apylinkės teismą.

Teisėjas                                                                                                                   Osvaldas Briedis