Civilinė byla Nr. e2-832-638/2025

Teisminio proceso Nr. 2-56-3-00062-2025-3

Procesinio sprendimo kategorija 3.1.14.8.2

 (S)

KAUNO APYGARDOS TEISMAS

NUTARTIS

2025 m. birželio 18 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Diana Labokaitė, rašytinio proceso tvarka spręsdama ieškinio teismingumo klausimą civilinėje byloje pagal ieškovų R. S. ir bankrutuojančios Užgirių žemės ūkio bendrovės ieškinį atsakovui (duomenys neskelbtini) M. A. dėl žalos atlyginimo, trečiasis asmuo G. F. OU,

nustatė :

ieškovas R. S. nurodė, kad yra bankrutuojančios Užgirių ŽŪB  ( toliau- Bendrovė) kreditorius bei vienas iš savininkų, todėl reiškia netiesioginį ieškinį bendrovės vardu.  Ieškinyje nurodo, kad atsakovas teisiškai (de jure) buvo Bendrovės vadovu buvo nuo 2022 m. gegužės 4 d. iki 2022 m. rugpjūčio 24 d., tačiau pasitelkdamas advokatų profesinę bendriją TGS Baltic, kuri rengė visus aktualius dokumentus abiem pusėms, faktiškai valdė Bendrovę nuo 2022 m. vasario mėn. Bendrovė parduodavo žemės ūkio produkciją J. H. karalystės įmonėms. Dar iki atsakovo paskyrimo Bendrovės vadovu, 2021 m. birželio 1 d. Bendrovė ir(duomenys neskelbtini) and Food processing company susitarė dėl 664 130,25 Eur įsiskolinimo už pateiktą produkciją sumokėjimo dalimis. Dalį skolos A. F. Company sumokėjo (174 720 Eur), tačiau likusios skolos dalies 489 410,25 Eur (664 130,25 – 174 720) Bendrovė iki šiol faktiškai neatgavo iš A. F. Company ((duomenys neskelbtini) and Food processing company). Bendrovė (Atsakovui jau būnant Bendrovės vadovu) 2022 m. birželio 19 d. įgaliojo Atsakovą kaip Bendrovės vadovą, tuo metu būnantį Bendrovės vadovu ir dalininku atlikti su skolos išieškojimu iš A. F. Company reikalingus veiksmus. A. F. Company išdavė (duomenys neskelbtini) M. A. 12 čekių, kuriais Bendrovei turėjo būti grąžinama skola. Tačiau atsakovas dalį šių čekių išgrynino ir pasisavino (bent 206 004 Eur), dalies čekių neperdavė Bendrovei. Būtent 489 130,25 Eur suma, kurios iki šiol Atsakovas neperduoda Bendrovei, yra jo neteisėtais veiksmais padaryta aiškiai apibrėžta žala.

Dėl bylos teismingumo ieškovas nurodė, kad ieškinys yra reiškiamas pagal žalos padarymo vietą, nes Atsakovo padaryta žala yra  į Bendrovės sąskaitą turėjusios patekti lėšos.  Šias lėšas Atsakovas privalo pervesti į Bendrovės vardu atidarytą kreditorių sąskaitą. T. A. veiksmais padarytos žalos vieta yra išimtinai Lietuvos Respublika (Bendrovė ir jos kreditoriai), visi Atsakovo neteisėti veiksmai (neveikimas) ir įrodymai, susiję su ginčo nagrinėjimu yra Lietuvos Respublikoje. Tai pagrindžia, kad būtent Lietuvos Respublikos teismai turi jurisdikciją nagrinėti kilusį ginčą. Atitinkamai, remiantis bendrosiomis CPK teismingumo taisyklėmis (CPK 27 straipsnio 1 punktas), atsižvelgiant į civilinio proceso tikslus (2 straipsnis), aplinkybę, kad Bendrovės bankroto bylą nagrinėja Kauno apygardos teismas pagal Bendrovės buveinę, šis ieškinys teismingas Kauno apygardos teismui.

A. M. (duomenys neskelbtini) M. A. atstovas advokatas M. B. pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame pirmiausia prašo išspręsti ieškinio teismingumo klausimą, nurodo, kad ieškinys nėra teismingas Lietuvos Respublikos teismams, prašo palikti jį nenagrinėtu.

Nurodo, kad atsakovas yra Estijos Respublikoje nuolatinę gyvenamąją vietą turinti fizinis asmuo. Todėl nagrinėjamu atveju svarbu, kaip klausimą dėl ginčo jurisdikcijos reglamentuoja ES teisės aktai – nagrinėjamu atveju Reglamentas Nr. 1215/2012 (toliau - Briuselis Ibis) (ankstesnėje redakcijoje – Reglamentas Nr. 44/2001). Briuselio Ibis 5 straipsnio 1 dalis nustato, kad asmenims, kurių nuolatinė gyvenamoji (buveinės) vieta yra valstybėje narėje, kitos valstybės narės teismuose ieškiniai gali būti pareiškiami tik taikant šio skyriaus 2–7 skirsniuose nustatytas taisykles. Briuselio Ibis 2 skyriaus 7 straipsnio 2 punktas nustato, kad asmeniui, kurio nuolatinė gyvenamoji (buveinės) vieta yra valstybėje narėje, ieškinys kitoje valstybėje narėje gali būti pareikštas bylose dėl civilinės teisės pažeidimų, delikto arba kvazidelikto – vietos, kurioje įvyko ar gali įvykti žalą sukėlęs įvykis, teismuose. Taip pat atsakovo atstovas nurodė, kad pagal ESTT  praktiką specialiosios jurisdikcijos taisyklė bylose dėl delikto ar kvazidelikto yra nereikšminga, jeigu negalima nustatyti vietos, kurioje tariamai įvyko žalą sukėlęs įvykis, dėl to, kad pažeidimą, kuriuo grindžiamas ieškinys, sudaro veiksmai, atlikti keliose vietose, kuriose dėl jų buvo sutarta ir (arba) jie buvo vykdomi, todėl negalima aiškiai ir tinkamai nustatyti ypač glaudžiai su visa byla susijusio teismo (ESTT 2015 m. gegužės 21 d. sprendimas byloje C. D. (duomenys neskelbtini) (CDC) H. P. SA, C-352/13, 45 punktas). Nagrinėjamu atveju ieškinys grindžiamas faktinėmis aplinkybėmis, kad Atsakovas neteisėtai pasisavino Bendrovei skirtas lėšas (bent 206 004 Eur), išsigryninęs (duomenys neskelbtini) and F. P. C. B. išrašytus čekius ir dėl jo neteisėtų veiksmų likusios A. F. Company skolos dalies Bendrovė neatgavo. Prie Ieškinio pridėti čekiai liudija, kad čekiai apmokėjimui turėjo būti pateikti J. K. Banke, esančiame Jordanijos H. K.. Ieškovo teigimu, ieškinys yra reiškiamas pagal žalos padarymo vietą, nes Atsakovo, turinčio buveinę Lietuvos Respublikoje, žala – į Bendrovės sąskaitą turėjusios patekti lėšos nebuvo sumokėtos. Atsakovo teigimu, Ieškovo nurodoma aplinkybė, kad žalos vieta yra Lietuvoje, nes į Bendrovės, kurios buveinė Lietuvos Respublikoje, sąskaitą turėjusios patekti lėšos nebuvo sumokėtos, nėra žalos atsiradimo vieta Briuselio Ibis prasme. Todėl Lietuvos Respublikos teismai neturi jurisdikcijos nagrinėti šį ginčą.

Ieškinys paliktinas nenagrinėtu

Teismingumo taisyklių laikymasis reiškiant ieškinį yra būtinoji teisės kreiptis į teismą teisminės gynybos įgyvendinimo sąlyga (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 5 straipsnis). Teismo pareiga savo iniciatyva spręsti nacionalinio teismingumo klausimą išplaukia iš CPK 115 ir 137 straipsnių nuostatų, o tarptautinio teismingumo klausimą – expressis verbis (iš lot. tiesiogiai) iš CPK 782 straipsnio. Atsakovas pagal ieškinį yra Estijos Respublikoje nuolatinę gyvenamąją vietą turintis fizinis asmuo (gyvenantis(duomenys neskelbtini)), todėl byla turi tarptautinį elementą.

CPK 782 straipsnyje nustatyta ir Lietuvos teismų praktikoje akcentuojama, kad teismas, gavęs bylą, privalo ex officio patikrinti, ar byla jam yra teisminga. Šios teismo pareigos tinkamas įgyvendinimas ypač svarbus, kai byla turi tarptautinį elementą, nes nuo to gali priklausyti tokioje byloje priimto teismo sprendimo pripažinimas ir įvykdymo galimumas kitoje valstybėje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2019 m. gegužės 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-171-611/2019). Spręsdamas jurisdikcijos klausimą teismas nustato, koks teisės aktas (Lietuvos vidaus teisė, tarptautinė dvišalė sutartis, tarptautinė daugiašalė sutartis, E. S. teisės aktai) reglamentuoja bylos teismingumo klausimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. kovo 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-128-611/2020).

Kadangi Lietuvos Respublika ir Estijos Respublika yra E. S. valstybės narės, o ginčas kyla iš tarp šalių susiklosčiusių santykių, teismingumo klausimui spręsti yra aktualios 2012 m. gruodžio 12 d. E. P. ir Tarybos Reglamento (ES) Nr. 1215/2012 dėl jurisdikcijos ir teismo sprendimų civilinėse ir komercinėse bylose pripažinimo ir vykdymo (Reglamentas Briuselis I bis) (toliau – Reglamentas) nuostatos. Remiantis Reglamento Briuselis I bis 81 straipsniu, jis privalomas visas ir tiesiogiai taikomas valstybėse narėse.

Reglamento 4 straipsnio 1 dalyje nustatyta bendroji jurisdikcijos taisyklė, pagal kurią asmenims, kurių nuolatinė gyvenamoji (buveinės) vieta yra valstybėje narėje, ieškiniai turi būti pareiškiami tos valstybės narės teismuose, neatsižvelgiant į šių asmenų pilietybę. Reglamento 5 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmenims, kurių nuolatinė gyvenamoji (buveinės) vieta yra valstybėje narėje, kitos valstybės narės teismuose ieškiniai gali būti pareiškiami tik taikant šio skyriaus 2–7 skirsniuose nustatytas taisykles.

Viena iš teismingumo išimčių, leidžiančių pateikti ieškinį atsakovui kitoje valstybėje, negu jo gyvenamoji vieta, yra Reglamento 7 straipsnio 2 punkte nurodytas atvejis, kai byla keliama dėl civilinės teisės pažeidimų, delikto arba kvazidelikto, byla tokiu atveju gali būti keliama vietos, kurioje įvyko ar gali įvykti žalą sukėlęs įvykis, teismuose.

Ieškovo teigimu, žalos vieta yra Bendrovės buveinė/sąskaita, į kurią nepateko lėšos, o atsakovo teigimu, žalos padarymo vieta buvo J. H. karalystėje, kur atsakovas išsigrynino čekius ir pasisavino lėšas.

Teismas sutinka su atsakovo vertinimu, argumentais ir jo nurodyta praktika, kad žalą sukėlusio įvykio  padarymo vieta šiuo atveju nėra aiški ir gali būti skirtingai suprantama. Formuluotė „vieta, kurioje įvyko žalą sukėlęs įvykis“ negali būti aiškinama taip plačiai, kad apimtų bet kokią vietą, kur galėtų būti jaučiamos įvykio, dėl kurio žala jau faktiškai atsirado kitoje vietoje, žalingos pasekmės (ESTT 1995 m. rugsėjo 19 d. sprendimo byloje(duomenys neskelbtini), C-364/93, EU:C:1995:289, 14 punktas). Minėta formuluotė neapima ieškovo gyvenamosios vietos, kur yra pagrindinė jo turto buvimo vieta, vien dėl to, kad joje jis patyrė finansinių nuostolių, susidariusių dėl turto dalies praradimo kitoje valstybėje narėje (ESTT 2004 m. birželio 10 d. sprendimo byloje(duomenys neskelbtini), C-168/02, EU:C:2004:364, 21 punktas). Vien finansiniai nuostoliai, kurių atsiranda tiesiogiai ieškovo banko sąskaitoje, taip pat savaime negali būti laikomi „reikšminga sąsaja“ pagal Reglamento Nr. 44/2001 (šiuo metu – Reglamentas ,,Briuselis I bis“) 5 straipsnio 3 punktą. Tik tuo atveju, jei kitos ypatingos bylos aplinkybės taip pat prisideda prie jurisdikcijos suteikimo vien finansinių nuostolių atsiradimo vietos teismui, tokia žala galėtų ieškovui pagrįstai leisti pareikšti ieškinį šiame teisme (ESTT 2016 m. birželio 16 d. sprendimo byloje U. M. I. H. BV, C-12/15, ECLI:EU:C:2016:449, 38, 39 punktai). 

Kasacinis teismas, apibendrindamas aptartą ESTT praktiką, yra padaręs tokią išvadą, kad vieta, kurioje buvo padaryta žala, nėra ta vieta, kurioje ieškovas gyvena arba kuri yra pagrindinė jo turto buvimo vieta, jeigu ten jis patyrė vien tik finansinę žalą, kurios priežastis buvo turto praradimas, patirtas kitoje šalyje. Vieta, kurioje buvo padaryta žala, yra tik ta vieta, kurioje buvo padaryta pirminė, tiesioginė žala (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-368-687/2018, 78 punktas).

Padarius išvadą, kad bankrutuojančiai Užgirių ŽŪB galimai žalą sukėlęs įvykis (lėšų pasisavinimas)  nebuvo atliktas vien tik Lietuvos Respublikos teritorijoje, spręsdamas šios bylos teismingumo klausimą teismas grįžta prie bendrosios Reglamento Briuselis Ibis 4 straipsnio 1 dalies taisyklės, kad pagal šį reglamentą asmenims, kurių nuolatinė gyvenamoji (buveinės) vieta yra valstybėje narėje, ieškiniai turi būti pareiškiami tos valstybės narės teismuose, neatsižvelgiant į šių asmenų pilietybę. Vadinasi, ieškinio reikalavimai teismingi Estijos Respublikos teismams.

Vadovaudamasis tuo, kas pasakyta, teismas konstatuoja, kad Lietuvos Respublikos teismai neturi jurisdikcijos nagrinėti ieškovo pareikštus reikalavimus atsakovui dėl žalos atlyginimo, todėl ieškinys, pateiktas Kauno apygardos teismui, paliktinas nenagrinėtas (CPK 296 straipsnio 1 dalies 12 punktas).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 296 straipsnio 1 dalies 12 punktu, 290–291 straipsniais,

nutaria :

ieškovo R. S. ieškinį atsakovui (duomenys neskelbtini) M. A. dėl žalos atlyginimo palikti nenagrinėtu.

Nutarties kopiją išsiųsti šalims, trečiajam asmeniui.

Nutartis per septynias dienas nuo nutarties patvirtintos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Lietuvos apeliaciniam teismui per Kauno apygardos teismą.

Teisėja           Diana Labokaitė