Civilinė byla Nr. e2A-1314-259/2015

Teisminio proceso Nr. 2-69-3-13538-2014-7

Procesinio sprendimo kategorijos:

11.9.10.8;14.4;16.2.4;121.18;121.21;

(S)

KAUNO APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2015 m. liepos 17 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Galinos Blaževič, Albinos Rimdeikaitės, Arvydo Žibo (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Samsonas“ apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2015 m. vasario 3 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-197-638/2015 pagal ieškovo H. U. ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Samsonas“ dėl atleidimo iš darbo pripažinimo neteisėtu, darbo užmokesčio ir neturtinės žalos priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

Ieškovas prašė pripažinti neteisėtu jo atleidimą iš darbo 2014-07-02 iš UAB „Samsonas“ generalinio direktoriaus pareigų, grąžinti į ankstesnį darbą, priteisti vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 3 000 Lt (868,86 Eur) neturtinei žalai atlyginti ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad nuo 2004-12-28 buvo išrinktas ir dirbo UAB „Samsonas“ generaliniu direktoriumi. Į pareigas jį išrinko ir paskyrė visuotinis akcininkų susirinkimas. Ieškovas be to, yra ir UAB „Samsonas“ akcininkas. Kitas stambus UAB „Samsonas“ akcininkas yra A. R., kuris taip pat dirba UAB „Samsonas“ prezidentu. Ieškovas 2014-06-19 pateikė bendrovei eilę sutarčių su smulkiais bendrovės akcininkais, pagal kurias akcininkai buvo padovanoję ieškovui akcijas. Ieškovas prašė šias akcijas įregistruoti akcijų registro knygoje. Atsakovės prezidentas A. R. pareikalavo pateikti pasiaiškinimą, ar pateiktos akcijų dovanojimo sutartys nėra suklastotos. Ieškovas paaiškinimą pateikė. 2014-07-02 atsakovės prezidentas A. R. įsakymu Nr.17 atleido ieškovą iš darbo pagal LR DK 136 str. 3 d. 2 p. ( DK 235 str. 2 d. 7p.), motyvuodamas, kad 2012 m. birželio 21-23 dienomis ieškovo sudarytose akcijų dovanojimo sutartyse tarp ieškovo ir kitų asmenų yra dokumento suklastojimo ir sukčiavimo požymių. Ieškovas mano, kad atleidimas iš darbo yra neteisėtas, nes generalinį direktorių iš darbo gali atleisti tik visuotinis akcininkų susirinkimas, be to, jokių sutarčių klastojimo požymių nebuvo ir nėra nustatyta, sutarčių originalus pasiėmė A. R., be to, sutarčių galiojimas ar negaliojimas neturi jokio ryšio su ieškovo kaip generalinio direktoriaus atliekamomis darbinėmis funkcijomis. Neteisėtu atleidimu buvo padaryta neturtinė žala, kurią vertino 3000 Lt (868,86 Eur).

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Kauno apylinkės teismas 2015 m. vasario 3 d. sprendimu ieškinį patenkino iš dalies: pripažino neteisėtu ieškovo H. U. atleidimą iš darbo UAB „Samsonas“ generalinio direktoriaus pareigų 2014-07-02 UAB „Samsonas“ prezidento įsakymu Nr. 17 ir 2014-07-03 UAB „Samsonas“ prezidento įsakymu Nr.19; grąžino ieškovą į ankstesnį darbą; priteisė ieškovui darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo kitos dienos po atleidimo iš darbo (2014-07-09) iki šio teismo sprendimo paskelbimo dienos - 16 293,65 Eur (priskaityta suma ) ir 613 eurų išlaidų advokato pagalbai apmokėti; likusią ieškinio dalį atmetė; sprendimą dalyje dėl ieškovo grąžinimo į darbą ir dėl vieno mėnesio vidutinio darbo užmokesčio (2359,77 Eur) (priskaityta suma) priteisimo ieškovui iš atsakovės leido vykdyti skubiai.

              Teismas nustatė, kad ieškovas atsakovės įmonėje dirbo nuo 2004-11-28, kai visuotinio susirinkimo nutarimu buvo patvirtintas bendrovės generaliniu direktoriumi. Atsakovės prezidento 2014-07-02 įsakymu Nr. 17 buvo nuspręsta atleisti ieškovą iš darbo nuo 2014-07-02 pagal LR DK 136 str. 3 d. 2 p.  (DK 235 str. 2 d.7 p.), vėliau atsakovės prezidento 2014-07-03 įsakymu Nr. 19  atleidimo iš darbo data buvo pakeista į 2014-07-08.

Dėl ieškovo pareigybės

Teismas nurodė, kad atsakovės įstatuose 67 punktu nustatyta visuotinio akcininkų susirinkimo kompetencija priimti į darbą ir atšaukti bendrovės prezidentą ir generalinį direktorių, tokiu būdu įstatai abi pareigybes - tiek prezidento, tiek generalinio direktoriaus pareigybę, traktuoja vienodai kaip bendrovės vadovo pareigybes. Įstatų 74 punktas ir prezidentui ir generaliniam direktoriui suteikia teisę priimti sprendimus dėl bendrovės turto pardavimo, perleidimo, nustatydami, kad tam tikros apimties turto sandoriams reikalingas visuotinio susirinkimo pritarimas. Bendrovės generalinio direktoriaus pareiginiai nuostatai numato, kad generalinis direktorius vykdo bendrovės prezidento įgaliojimus jam nesant. Vertindamas UAB „Samsonas“ generalinio direktoriaus pareigybę kaip alternatyvaus įmonės vadovo pareigybę, teismas padarė išvadą, kad atsakovės įstatų 67 punkte nustatyta galimybė tik visuotiniam akcininkų susirinkimui spręsti dėl generalinio direktoriaus paskyrimo ir atšaukimo neprieštarauja imperatyvioms Akcinių bendrovių įstatymo nuostatoms. Todėl sprendė, kad atsakovės prezidentas neturėjo įgaliojimų atleisti iš darbo bendrovės generalinio direktoriaus, nes tai pagal bendrovės įstatus yra bendrovės visuotinio akcininkų susirinkimo kompetencijai pavestas klausimas. Teismas nurodė, kad visuotinis akcininkų susirinkimas, ką abi šalys pripažįsta, generalinio direktoriaus atšaukimo klausimo nesvarstė ir jokio nutarimo dėl to nepriėmė. Ši aplinkybė, teismo vertinimu, pakankamas pagrindas pripažinti ieškovo atleidimą iš darbo neteisėtu.

Dėl drausminės nuobaudos 

Teismas nustatė, kad ieškovas 2014-06-19 pateikė UAB „Samsonas“ užregistruoti 25 akcijų įsigijimo sutartis. Nurodė, kad ieškovas teigė, kad jis pateikė sutarčių originalus. Atsakovas teigė, kad buvo pateiktos sutarčių kopijos. Atsakovės prezidentas 2014-06-30 įsakymu Nr. 13 pareikalavo iš ieškovo pateikti paaiškinimą dėl pateiktų akcijų įsigijimo sutarčių sudarymo laiko ir aplinkybių, dėl šių sutarčių pateikimo UAB „Samsonas“ pateikimo laiko ir aplinkybių ir kitų reikšmingų aplinkybių. Ieškovas pateikė paaiškinimą, kuriame nurodė, kad sutarčių sudarymo laikas ir vieta nurodyti pačiose sutartyse. 2014-07-02 atsakovės prezidentas išleido įsakymą dėl ieškovo atleidimo iš darbo, kuriame nurodė, kad ieškovo padarytą darbo drausmės pažeidimą sudaro: 1) siekis apgaule neteisėtai perimti UAB „Samsonas“ valdymą, 2) pateikimas galimai suklastotų oficialių dokumentų – UAB „Samsonas“ akcijų dovanojimo sutarčių (kopijų), 3) ieškovo veikoje yra oficialių dokumentų klastojimo, suklastotų dokumentų panaudojimo bei sukčiavimo požymių.

Teismo vertinimu, jeigu laikyti, kad bendrovės prezidentas galėjo skirti drausminę nuobaudą generaliniam direktoriui, tai drausminė nuobauda turėjo būti skiriama laikantis Darbo kodekse nustatytų pagrindų ir skyrimo taisyklių. Teismas pažymėjo, kad kai darbuotojas, atleistas iš darbo už šiurkštų darbo pareigų pažeidimą, ginčija darbo sutarties nutraukimo teisėtumą teismine tvarka, darbdavys turi pateikti įrodymus (teisinius argumentus), pagrindžiančius nusižengimo kvalifikavimą šiurkščiu, o teismas, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes, kiekvienu atveju turi įvertinti, ar padarytą nusižengimą darbdavys pagrįstai kvalifikavo kaip šiurkštų. Atsakovės pateikti įrodymai (elektroninis surašinėjimas, jo data, pavyzdžio panašumas su pateiktų sutarčių išvaizda, išdėstymu), teismo nuomone, nėra pakankami daryti išvadą, kad ieškovas pateikė suklastotas sutartis. Nurodė, kad dokumento šablonas/pavyzdys gali būti sukurtas žymiai anksčiau, negu kad yra persiųstas kažkam. Tai, kad ieškovas 2014 metais prašė atsiųsti jam dovanojimo sutarties pavyzdį, nereiškia, kad jis tą pavyzdį panaudojo 2012 metų sutartims sudaryti. Pagaliau, jeigu atsakovės atstovai teigia, kad ieškovas pateikė sutarčių kopijas, tai tampa neaišku, ar kopijų pateikimas apskritai turėjo kokią nors teisinę reikšmę, jeigu, kaip teigia atsakovė, ieškovas nepateikė originalų. Teismas sprendė, kad atsakovė neįrodė apskritai buvus darbo drausmės pažeidimo faktą/įvykį. Teismo nuomone, net jeigu ateityje ir būtų nustatyta, kad ieškovo sudarytos akcijų dovanojimo sutartys yra negaliojančios, tai neturi įtakos ieškovo kaip generalinio direktoriaus darbinių funkcijų vykdymui, jo kokybei.

Teismas, pripažinęs atleidimą iš darbo neteisėtu, grąžino ieškovą į ankstesnį darbą - UAB „Samsonas“ generalinio direktoriaus pareigas, taip pat priteisė ieškovui vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką - po 112,37 euro už kiekvieną darbo dieną  nuo 2014-07-09 iki teismo sprendimo paskelbimo dienos (susidaro 16293,65 Eur).

Dėl neturtinės žalos

Teismas pripažino, kad darbdavio elgesys ieškovo atžvilgiu buvo tendencingas, atleidimas iš darbo buvo skubotas ir neteisėtas, tačiau sprendė, kad pripažinimas ieškovui paskirtos drausminės nuobaudos neteisėta ir darbo užmokesčio už priverstinę pravaikštą priteisimas yra pakankama satisfakcija ieškovui, todėl neturtinės žalos atlyginimo papildomai nepriteisė.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

Apeliaciniu skundu atsakovė prašo Kauno apylinkės teismo 2015 m. vasario 3 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, priteisti iš ieškovo bylinėjimosi išlaidas. Apeliantė nurodo šiuos argumentus:

Dėl ieškovo pareigybės

Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime nurodė, jog išvadą, kad atsakovės generalinis direktorius yra alternatyvus bendrovės vadovas, pagrindžia UAB „Samsonas“ įstatų ir UAB „Samsonas“ generalinio direktoriaus pareiginių nuostatų analizė, tačiau analizuodamas UAB „Samsonas“ įstatus, teismas ignoravo įstatų 52 punkto nuostatas, kurios tarp bendrovės organų nurodo tik visuotinį akcininkų susirinkimą ir administracijos vadovą, bet nenurodo generalinio direktoriaus. Teismas rėmėsi atsakovės įstatų 67 punktu, nustatančiu, kad generalinį direktorių renka ir atšaukia visuotinis akcininkų susirinkimas, bei įstatų 74 punktu, iš kurio kyla generalinio direktoriaus teisė disponuoti įmonės turtu, tačiau šie įstatų punktai labai aiškiai atskiria bendrovės administracijos vadovą (dabartinėje įstatymo redakcijoje vadinamą bendrovės vadovu), kuris pagal įstatų 52 punktą yra valdymo organas, ir bendrovės generalinį direktorių, kuris kaip bendrovės vadovas ir bendrovės valdymo organas įstatuose nenurodytas. Teismas išvadas dėl „alternatyvaus“ vadovo pareigybės grindė ir UAB „Samsonas“ generalinio direktoriaus pareiginiais nuostatais bei jų generaliniam direktoriui suteikiamais įgalinimais, tačiau visiškai nemotyvavo priežasčių, dėl kurių nesirėmė šių nuostatų Bendrosios dalies 3 punkto ir antrosios dalies „Generalinio direktoriaus įgaliojimai, teisės ir pareigos“ 1 punkto nuostatomis, kur aiškiai nurodoma, kad generalinis direktorius yra UAB „Samsonas“ prezidento pavaduotojas, kuris vykdo prezidento įgaliojimus jam nesant. Apeliantės nuomone, juridiškai teisingas ieškovo pareigybės atsakovės įmonėje ir jo statuso įvertinimas būtų būtent toks - tai yra ne valdymo organas, ne „alternatyvus“ bendrovės vadovas, o bendrovės vadovo pavaduotojas, t. y., bendrovės darbuotojas, kuriam akcininkų susirinkimas suteikė teisę pavaduoti bendrovės vadovą šiam nesant. Nesant įstatuose nustatytos bendrovės vadovo pavadavimo tvarkos, šis klausimas būtų sprendžiamas paties bendrovės vadovo, šiuo atveju bendrovės akcininkų susirinkimas konkretizavo, kas pavaduoja bendrovės vadovą. Akcininkų susirinkimo kompetencija spręsti dėl akcininkų susirinkimo renkamo bendrovės vadovo pavadavimo neprieštarauja nei ABĮ, nei kitiems teisės aktams. Atitinkamai klaidinga ir atmestina laikytina pirmosios instancijos teismo išvada, kad atsakovės įstatų 67 punkte nustatyta galimybė tik visuotiniam akcininkų susirinkimui spręsti dėl generalinio direktoriaus paskyrimo ir atšaukimo neprieštarauja imperatyvioms Akcinių bendrovių įstatymo nuostatoms.

ABĮ nenumato bendrovės visuotinio akcininkų susirinkimo teisės spręsti darbuotojų drausminės atsakomybės, jų priėmimo į darbą ir atleidimo klausimų. Atsižvelgiant į Darbo kodekso nuostatas, tokių klausimų priskyrimas visuotinio akcininkų susirinkimo kompetencijai būtų teisiškai sudėtingas, kadangi pagal Darbo kodekso (toliau - DK) 241 str. 1 d. drausminė nuobauda skiriama tuoj pat, paaiškėjus darbo drausmės pažeidimui, bet ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo tos dienos, kai pažeidimas paaiškėjo, tuo tarpu UAB „Samsonas“ įstatų 91 punktas reikalauja, kad pranešimas apie šaukiamą visuotinį akcininkų susirinkimą būtų kiekvienam akcininkui įteiktas ne vėliau kaip prieš 30 dienų iki susirinkimo. Įvertinus minimalų pranešimų siuntimui reikalingą laiką, akivaizdu, kad drausminės atsakomybės klausimams spręsti šaukiamas visuotinis akcininkų susirinkimas visais atvejais susirinktų jau drausminės nuobaudos skyrimo laikotarpiui pasibaigus, išskyrus atvejus, jei darbuotojas šiuo laikotarpiu būtų atostogose ar nebūtų darbe dėl ligos.

ABĮ 37 straipsnio 8 dalis darbuotojų priėmimo ir atleidimo, jų skatinimo ir nuobaudų skyrimo klausimus imperatyviai paveda spręsti bendrovės vadovui ir nenumato jokių galimybių šiuos įgaliojimus perkelti kitam bendrovės valdymo organui, o juo labiau, visuotiniam akcininkų susirinkimui, kuris netgi nėra bendrovės valdymo organas. ABĮ 20 straipsnio 2 dalis nustato, kad visuotinis akcininkų susirinkimas gali spręsti ir kitus bendrovės įstatuose jo kompetencijai priskirtus klausimus, jei pagal šį Įstatymą tai nepriskirta kitų bendrovės organų kompetencijai ir jei pagal esmę tai nėra valdymo organų funkcijos. Minėta ABĮ nuostata riboja galimybę įstatais priskirti visuotiniam akcininkų susirinkimui papildomą, ABĮ nenumatytą kompetenciją, drausdama visuotiniam akcininkų susirinkimui priskirti funkcijas, kurios įstatymo yra priskirtos kitam bendrovės organui arba kurios pagal savo esmę yra valdymo organų funkcijos. DK 24 straipsnio 1 dalis taip pat nustato, kad darbdaviui atstovauja įmonės, įstaigos ar organizacijos vadovas esant tiek kolektyviniams, tiek individualiems darbo santykiams. Todėl, apeliantės nuomone, darbuotojų priėmimo, atleidimo, skatinimo ir drausminės atsakomybės klausimai pagal savo esmę yra valdymo funkcija įstatymų imperatyviai priskirta juridinio asmens vadovui, išskyrus įstatymų numatytas išimtis. Taigi, laikytina, jog UAB „Samsonas“ įstatų 67 straipsnis, nustatantis, kad generalinį direktorių skiria ir atšaukia visuotinis akcininkų susirinkimas, šioje dalyje aiškiai prieštarauja ABĮ 20 str. 2 d. ir 37 str. 8 d., taip pat DK 24 str. 1 d. nuostatoms.

CK 2.42 straipsnio 2 dalis nustato, kad steigimo dokumentų normos galioja tiek, kiek jos neprieštarauja imperatyviosioms įstatymų normoms. Todėl laikytina, kad UAB „Samsonas“ įstatų 67 straipsnio nuostata, kad bendrovės generalinį direktorių skiria ir atšaukia visuotinis akcininkų susirinkimas, laikytina negaliojančia dėl prieštaravimo aukščiau nurodytoms imperatyvioms įstatymo normoms ir atitinkamai laikytina, kad UAB „Samsonas“ vadovas (prezidentas), spręsdamas klausimą dėl H. U. traukimo drausminėn atsakomybėn ir nuobaudos skyrimo, savo įgaliojimų neviršijo ir veikė teisėtai.

Dėl drausminės nuobaudos

Pirmosios instancijos teismo nuomone, atsakovės pateikti įrodymai (elektroninis surašinėjimas, jo data, pavyzdžio panašumas su pateiktų sutarčių išvaizda, išdėstymu), nėra pakankami daryti išvadą, kad ieškovas atsakovei pateikė suklastotas sutartis. Tačiau teismas neatsižvelgė į tai, kad dėl šių sutarčių suklastojimo yra pradėtas ir vyksta ikiteisminis tyrimas, kurio medžiaga netgi teismo reikalavimu negalėjo būti pateikta siekiant nepakenti ikiteisminiam tyrimui. Taigi, atsakovė šioje situacijoje, vykstant ikiteisminiam tyrimui, turėjo ir iki šiol tebeturi labai ribotas galimybes įrodinėti drausmės pažeidimo sudėtį sudarančias faktines aplinkybes, dėl kurių vyksta ikiteisminis tyrimas - reikšmingi su šiomis aplinkybėmis susiję įrodymai yra surinkti ikiteisminį tyrimą vykdančių teisėsaugos pareigūnų, šių įrodymų atskleidimas gali pakenkti ikiteisminiam tyrimui. Apeliantės nuomone, šioje situacijoje, kai dėl darbo drausmės pažeidimą, už kurį ieškovas buvo atleistas, sudarančių aplinkybių tebevyksta ikiteisminis tyrimas, kurio medžiagos pateikti teismui ikiteisminio tyrimo pareigūnai nemato galimybės, ši byla negalėjo būti toliau nagrinėjama ir turėjo būti sustabdyta teismo iniciatyva vadovaujantis CPK 164 straipsnio 4 punktu.

Teismo išvada, kad net jeigu ateityje ir būtų nustatyta, kad ieškovo sudarytos akcijų dovanojimo sutartys yra negaliojančios, tai neturi įtakos ieškovo kaip generalinio direktoriaus darbinių funkcijų vykdymui, jo kokybei, yra nepagrįsta ir prieštarauja skundžiamo sprendimo išvadoms dėl ieškovo kaip „alternatyvaus vadovo“ statuso ir iš to kylančių fiduciarinių, t.y., pasitikėjimu paremtų jo ir bendrovės santykių. Dėl ieškovo įvykdyto dokumentų suklastojimo inicijuotam baudžiamajam procesui užsibaigus apkaltinamuoju nuosprendžiu, kuriuo būtų nustatyta, kad ieškovas išties UAB „Samsonas“ teikė suklastotus akcijų perleidimo dokumentus, bandydamas įgyti nuosavybės teises į jam nepriklausančias bendrovės akcijas, kurios jam nepriklausė, akivaizdžiai būtų laikytinos pagrindu spręsti dėl galimybės ieškovui toliau eiti šias pareigas. Todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai laikė, jog pradėto ikiteisminio tyrimo dėl ieškovo galimai įvykdyto dokumentų (UAB „Samsonas“ akcijų dovanojimo sutarčių) suklastojimo baigtis neturės reikšmės šios bylos nagrinėjimui.

Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovas prašo jį atmesti, priteisti iš atsakovės ieškovui  bylinėjimosi išlaidas. Nurodo šiuos argumentus:

Dėl ieškovo pareigybės

Pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog atsakovės prezidentas pagal bendrovės įstatus nėra tas subjektas, kuris priima sprendimus dėl darbo santykių su bendrovės generaliniu direktoriumi sukūrimo, pakeitimo ar pasibaigimo, nes tai išimtinė visuotinio akcininkų susirinkimo kompetencija. Pagal įstatus bendrovės prezidentas tik įgyvendina visuotinio akcininkų susirinkimo priimtus sprendimus, susijusius su generalinio direktoriaus darbo santykiais su bendrove. Apeliantės teiginiai, kad pirmosios instancijos teismas darydamas išvadą, jog generalinis direktorius yra alternatyvus bendrovės vadovas nepagrįstai rėmėsi teisės doktrina, atmestini, nes teisės doktrina kasacinės instancijos teismas remiasi ne vienoje byloje formuodamas teismų praktiką, ypač tais atvejais, kai teisinis reglamentavimas aiškiai nereglamentuoja susiklosčiusių teisinių santykių. Būtent tokia situacija yra ir šioje byloje. Taip pat ieškovas nesutinka su apeliantės argumentais, kad UAB „Samsonas“ įstatų 67 punkte nustatyta galimybė tik visuotiniam akcininkų susirinkimui spręsti dėl generalinio direktoriaus paskyrimo ir atšaukimo prieštarauja imperatyvioms Akcinių bendrovių įstatymo nuostatoms (ABĮ 20 str. 2 d. ir 37 str. 8 d.).  ABĮ 37 straipsnio 8 dalis numatanti, kad bendrovės vadovas priima į darbą ir atleidžia darbuotojus, sudaro ir nutraukia su jais darbo sutartis, skatina juos ir skiria nuobaudas, priskiria bendrovės vadovui kompetenciją spręsti klausimus dėl priėmimo ir atleidimo iš darbo tik tų darbuotojų, kurie nėra renkami į pareigas. Tokia išvada organiškai išplaukia iš sisteminio ABĮ 37 straipsnio 8 dalies ir DK 102 straipsnio 1 dalies, kurioje įtvirtinta teisė bendrovės įstatuose numatyti pareigas, į kurias paskiriama rinkimų būdu ir rinkimų tvarką, sisteminio aiškinimo ir taikymo. Taigi, teisė bedrovės įstatuose numatyti generalinio direktorius rinkimo ir atšaukimo tvarką ne tik, kad neprieštarauja imperatyvioms įstatymo normoms, bet netgi yra numatyta darbo teisinius santykius reglamentuojančiuose darbo kodekso normose. Pagal UAB „Samsonas“ įstatų 67 punktą, generalinio direktoriaus rinkimo ir atšaukimo klausimai yra priskirti išimtinai visuotiniam akcininkų susirinkimui. Todėl 2004 m. gruodžio 28 d. visuotiniame akcininkų susirinkime ieškovas buvo išrinktas UAB „Samsonas“ generaliniu direktoriumi, su kuriuo atsakovės prezidentas, kaip darbdavio atstovas, vykdydamas visuotinio akcininkų susirinkimo valią, sudarė darbo sutartį. Bendrovės prezidentas, kaip darbdavio atstovas, sudarydamas darbo sutartį su generaliniu direktoriumi, ne tik įvykdė visuotinio akcininkų susirinkimo valią, bet ir DK 24 straipsnio 1 dalies nuostatą.

Dėl drausminės nuobaudos

Šioje byloje atsakovė įrodinėdama, kad ieškovas už šiurkštų darbo drausmės pažeidimą buvo atleistas pagrįstai, turėjo įrodyti, kad veiksmus, už kuriuos ieškovas buvo atleistas iš darbo, net nevertinant šių veiksmų teisėtumo aspektu, ieškovas atliko vykdydamas darbines pareigas, nes tik už darbo pareigų nevykdymą arba netinkamą vykdymą galima drausminė atsakomybė. Ieškovo atleidimo iš generalinio direktoriaus pareigų faktiniu pagrindu nurodyta tai, jog jis, kaip akcininkas, pateikė neva suklastotas akcijų dovanojimo sutartis, kurių pagrindu siekė, jog būtų įregistruota jo nuosavybės teisė į bendrovės akcijas, kurios tuo metu jau buvo registruotos kito akcininko A. R. vardu. Nurodytas ieškovo atleidimo faktinis pagrindas, be kita ko, įvertinus dar ir tai, jog akcijų dovanojimo sutartis ieškovas pateikė bendrovės akcininkų susirinkimo, vykusio 2014 m. birželio 19 d., metu, 2014-06-19 rašte „Dėl dokumentų pateikimo“ aiškiai nurodant, kad ieškovas dokumentus pateikia kaip akcininkas, patvirtina, kad nurodytais veiksmais jis jokių bendrovės generalinio direktoriaus darbo pareigų nevykdė, o veikė išskirtinai kaip bendrovės akcininkas, įgyvendindamas Uždarųjų akcinių bendrovių akcininkų – nematerialių akcijų savininkų asmeninių vertybinių popierių sąskaitų tvarkymo ir materialių akcijų savininkų registravimo uždarosiose akcinėse bendrovėse taisyklių 17 punktą. Todėl veiksmai, kurie nurodyti kaip ieškovo atleidimo faktinis pagrindas, iš principo negali būti vertinami kaip darbo drausmės pažeidimas, nes jie atlikti ne darbo teisinių santykių pagrindu. Be to, vien tai, jog nurodytų akcijų dovanojimo sandorių pateikimo atsakovei metu, akcijos bendrovės akcijų savininkų registracijos žurnale buvo registruotos ne asmenų, dovanojusių akcijas ieškovui vardu, o kito akcininko A. R. vardu, nėra pagrindas spręsti, kad ieškovo pateiktos registruoti sutartys yra suklastotos (juose nurodyta neva ankstesnė sutarčių sudarymo data, nei jos realiai sudarytos), o juo labiau, kad tai sąmoningai padarė ieškovas. Ieškovas pažymi ir tai, kad akcijų savininkų pasikeitimo fakto įregistravimo akcijų savininkų registracijos žurnale data nėra tiesiogiai susijusi su paties sandorio sudarymo data. Joks teisės aktas nenumato per kokį terminą bendrovei turi būti pateikta registruoti akcijų perleidimo sutartis. Todėl atsakovės išvados apie ieškovo pateiktų registruoti akcijų dovanojimo sutarčių suklastojimą, pagrįstos tik vieninteliu faktu, jog jos pateiktos registruoti tuo metu, kai nurodytos akcijos jau registruotos kito akcininko, o ne dovanotojų vardu, yra prielaidų pobūdžio. Tuo labiau, kad ieškovas savo 2014-07-01 rašytiniame paaiškinime atsakovui aiškiai nurodė, jog sutartys sudarytos būtent ta data, kuri nurodyta sutartyse. Be to, byloje esančio Akcininkų registravimo žurnalo įrašai patvirtina aplinkybę, kad ieškovo atsakovei 2014-06-19 pateiktos registruoti akcijų dovanojimo sutartys buvo sudarytos tuo metu, kai akcijos nuosavybės teise priklausė būtent tiems akcininkams, kurie akcijas dovanojo ieškovui, o dovanojimo sutartys nėra suklastotos.

Pirmosios instancijos teismas taip pat pagrįstai pripažino, kad šiuo metu atliekamas ikiteisminis tyrimas dėl galimo akcijų dovanojimo sutarčių suklastojimo šioje darbo byloje teisinės reikšmės neturi. Pirma, darbdavys jau darbuotojo atleidimo iš darbo metu turi turėti pakankamai įrodymų, kad darbuotojas padarė darbo drausmės pažeidimą, o ne po darbuotojo atleidimo kreiptis į teisėsaugos institucijas ir jų pagalba bandyti įrodyti, kad darbuotojas galimai padarė darbo drausmės pažeidimą. Be to, DK 240 straipsnio 1 dalis aiškiai numato, kad prieš skirdamas drausminę nuobaudą, darbdavys turi raštu pareikalauti, kad darbuotojas raštu pasiaiškintų dėl darbo drausmės pažeidimo. Pagal formuojamą teismų praktiką reikalavime pasiaiškinti turi būti tiksliai nurodyta kokį konkrečiai galimą darbo drausmės pažeidimą darbuotojas padarė. Tai taip pat suponuoja išvadą, jog iki atleidimo iš darbo darbdavys turi turėti pakankamai duomenų, jog darbuotojas padarė darbo drausmės pažeidimą. Antra, atsakovės nurodytame ikiteisminiame tyrime įtarimai niekam, o juo labiau ieškovui nėra pareikšti. Tai patvirtina, jog jokių konkrečių duomenų ikiteisminiame tyrime nėra, kad ieškovas vykdydamas generalinio direktoriaus pareigas, padarė kokį nors teisės pažeidimą. Be to, ieškovas pažymi, kad jeigu jis, kaip generalinis direktorius, netinkamai vykdo tarp jo ir bendrovės pasitikėjimu (fiduciariniais santykiais) paremtas darbines funkcijas, jis net be jokių darbo drausmės pažeidimo nustatytų procedūrų gali būti atšauktas iš pareigų, jeigu tokį sprendimą teisės aktų nustatyta tvarka priimtų tinkamas subjektas – visuotinis akcininkų susirinkimas.

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Byloje sprendžiamas šalių ginčas dėl akcinės bendrovės įstatų, reglamentuojančių įmonės valdymo organų formavimą aiškinimo ir taikymo, šių valdymo organų įgalinimų ir kompetencijos ribų nustatymą, siekiant išspręsti klausimą dėl drausminės atsakomybės taikymo procedūrų tinkamumo ir skirtos drausminės nuobaudos pagrįstumo.

Išnagrinėjusi bylą apeliacine tvarka teisėjų kolegija nustatė tas faktines aplinkybes, jog ieškovas  dirba UAB „Samsonas“ generaliniu direktoriumi nuo 2004-12-28. Šioms pareigoms eiti jis buvo patvirtintas 2004 12 28 visuotinio UAB „Samsonas“ akcininkų susirinkimo nutarimu (1 t. b. l. 11). UAB „Samsonas“ prezidento 2014-07-02 įsakymu Nr. 17, 2014-07-03 įsakymu Nr. 19  ieškovas buvo atleistas iš darbo nuo 2014-07-08 pagal LR DK 136 str. 3 d. 2 p., (235 str. 2 d. 7 p.), vadovaujantis LR ABĮ 37 str. 8 d., 20 str. 2 d.  (1 t. b. l. 20, 21). Įsakyme nurodoma, jog drausminė nuobauda atleidimas iš darbo skiriama už tai, kad UAB „Samsonas“ generalinis direktorius H. U. 2014-06-19 „siekdamas apgaule neteisėtai perimti UAB „Samsonas“ valdymą, pateikė galimai suklastotus oficialius dokumentus – UAB „Samsonas“ akcijų dovanojimo sutartis (kopijas), datuotas 2012 m. birželio 21-23 dienomis ir sudarytas H. U. bei Genovaitės Andriūnienės, S. J., bei kitų asmenų, (...)  kuriomis ieškovas tariamai įgijo 461 paprastąją vardinę UAB „Samsonas“ akciją, nurodytoje ieškovo veikoje yra oficialių dokumentų klastojimo, suklastotų dokumentų panaudojimo bei sukčiavimo požymių, (...) tyčiniai galimai nusikalstami prieš UAB „Samsonas“ nukreipti veiksmai siekiant neteisėtai apgaule perimti įmonės valdymą yra visiškai nesuderinami su galimybe toliau eiti pareigas, susijusias su UAB „Samsonas“ ir jos turto valdymo funkcijų įgyvendinimu“.

Ieškovas kreipėsi su ieškiniu į Kauno apylinkės teismą, prašė pripažinti neteisėtu jo atleidimą iš darbo 2014-07-02 iš UAB „Samsonas“ generalinio direktoriaus pareigų, grąžinti į ankstesnį darbą, priteisti vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 3 000 Lt (868,86 Eur) neturtinei žalai atlyginti (1 t. b.l. 3-10).

Kauno apylinkės teismas 2015 m. vasario 3 d. sprendimu ieškinį patenkino iš dalies: pripažino neteisėtu ieškovo H. U. atleidimą iš darbo UAB „Samsonas“ generalinio direktoriaus pareigų 2014-07-02 UAB „Samsonas“ prezidento įsakymu Nr. 17 ir 2014-07-03 UAB „Samsonas“ prezidento įsakymu Nr.19; grąžino ieškovą į ankstesnį darbą; priteisė ieškovui darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo kitos dienos po atleidimo iš darbo (2014-07-09) iki šio teismo sprendimo paskelbimo dienos - 16 293,65 Eur (priskaityta suma ) ir 613 eurų išlaidų advokato pagalbai apmokėti; likusią ieškinio dalį atmetė (1 t. b. l. 139-143).

Šioje bylos nagrinėjimo stadijoje apeliaciniu skundu pirmosios instancijos teismo sprendimą skundžia atsakovas UAB „Samsonas“, esminiai apeliacinio skundo argumentai grindžiami tomis aplinkybėmis, jog Kauno apylinkės teismas, priimdamas skundžiamą apeliacine tvarka teismo sprendimą, netinkamai  aiškino ir taikė UAB „Samsonas“ įstatus, pagal ABĮ 37 straipsnio 8 dalį darbuotojų priėmimo ir atleidimo, jų skatinimo ir nuobaudų skyrimo klausimus sprendžia bendrovės vadovas, t. y. bendrovės prezidentas. Skunde įrodinėjama, kad teismas padarė neteisingą išvadą, jog atsakovės pateikti įrodymai (elektroninis surašinėjimas, jo data, pavyzdžio panašumas su pateiktų sutarčių išvaizda, išdėstymu), nėra pakankami daryti išvadą, kad ieškovas atsakovei pateikė suklastotas sutartis. Teismas neįvertino tos aplinkybės, jog vyksta ikiteisminis tyrimas dėl šių įrodymų suklastojimo, todėl byla turėjo būti sustabdyta CPK 164 straipsnio 4 punkto pagrindu.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą apeliacine tvarka, sprendžia, jog Kauno apylinkės teismas nustatė visas svarbias bylai faktines aplinkybes, teisingai aiškino ir taikė procesinės teisės normas, reglamentuojančias įrodinėjimo pareigos paskirstymo, įrodymų vertinimo procedūras (LR CPK 178 str., 185 str.), tinkamai aiškino ir taikė materialiosios teisės normas, reglamentuojančias uždarosios akcinės bendrovės veiklos, valdymo organų sudarymo, jų kompetencijos klausimus (LR ABĮ, UAB „Samsonas“ Įstatai),  darbuotojo drausminės atsakomybės atsiradimo sąlygas ir taikymo pagrindus, darbuotojo teisių gynimo būdo parinkimą (LR DK 234 str.-240 str., 300 str. 4 d.),  dėl ko šalių ginčas buvo išspręstas teisingai, teismo sprendimo  išvados ir vertinimai yra pagrįsti byloje surinktų įrodymų visuma, todėl apeliacinis skundas yra atmestinas, o skundžiamas apeliacine tvarka teismo sprendimas paliktinas nepakeistas (LR CPK 178 str., 326 str. 1 d. 1 p.).

Teisėjų kolegija laiko nepagrįstais ir atmeta apeliacinio skundo motyvus, kuriuose teigiama, jog pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą apeliacine tvarka teismo sprendimą ignoravo UAB „Samsonas“ įstatų 52 punkto nuostatas, kurios tarp bendrovės organų nurodo tik visuotinį akcininkų susirinkimą ir administracijos vadovą, bet nenurodo generalinio direktoriaus, nesivadovavo UAB „Samsonas“ generalinio direktoriaus pareiginių nuostatų Bendrosios dalies 3 punkto ir antrosios dalies „Generalinio direktoriaus įgaliojimai, teisės ir pareigos“ 1 punkto nuostatomis, kur aiškiai nurodoma, kad generalinis direktorius yra UAB „Samsonas“ prezidento pavaduotojas, kuris vykdo prezidento įgaliojimus jam nesant, todėl padarė nepagrįstą ir neteisingą išvadą, jog pagal UAB „Samsonas“ įstatų 67 punktą tik bendrovės visuotinis akcininkų susirinkimas gali paskirti ir atšaukti direktorių. Teisėjų kolegija vertina, kad Kauno apylinkės teismas pagrįstai sprendė, jog atsakovės prezidentas pagal UAB „Samsonas“ įstatus nėra tas subjektas, kuris priima sprendimus dėl darbo santykių su bendrovės generaliniu direktoriumi sukūrimo, pakeitimo ar pasibaigimo, nes pagal galiojančius bendrovės įstatus skirti ir atleisti bendrovės generalinį direktorių yra išimtinė visuotinio akcininkų susirinkimo kompetencija (Įstatų 67 p.). Apeliaciniame skunde nurodomi motyvai, jog bendrovės vadovas yra tik UAB „Samsonas“ prezidentas ir kuriam ABĮ 37 straipsnio 8 dalis imperatyviai paveda tik jam vienam spręsti darbuotojų priėmimo ir atleidimo, jų skatinimo ir nuobaudų skyrimo klausimus, tame tarpe įgalina atleisti ir bendrovės generalinį direktorių, nepagrįsti. Sistemiškai aiškinant UAB „Samsonas“ įstatų 67 punktą, ABĮ 37 straipsnio 8 dalies nuostatas, kartu su DK 102 straipsnio 1 dalies nuostatomis matyti, kad bendrovės steigėjui yra įtvirtinta teisė bendrovės įstatuose numatyti tas pareigybes, į kurias paskiriama rinkimų būdu ir nustatoma tokių rinkimų tvarka. Byloje yra nustatyta, kad UAB „Samsonas“ galiojančių įstatų 67 punktas numatė, kad bendrovės generalinį direktorių skiria ir atšaukia tik bendrovės visuotinis akcininkų susirinkimas (1 t. b.l. 42). Tokiu būdu bendrovės steigėjas, pasinaudodamas LR DK 102 straipsnyje numatyta procedūra, nustatė, kad UAB „Samsonas“ vadovas negali skirti ir atšaukti bendrovės generalinio direktoriaus, jam suteikta teisė pagal ABĮ 37 straipsnio 8 dalies, LR DK nuostatas spręsti dėl priėmimo, atleidimo iš darbo tik tų bendrovės darbuotojų, kurie nėra renkami į pareigas UAB „Samsonas“įstatų 67 punkte nustatyta tvarka. Nagrinėjamu atveju sprendžiant šalių ginčą dėl darbo santykių su bendrovės generaliniu direktoriumi sukūrimo-nutraukimo, reikšmingi apeliantės skundo motyvai, kuriuose teigiama, kad UAB „Samsonas“ įstatų 52 punktas kaip bendrovės valdymo organus nurodo tik visuotinį akcininkų susirinkimą ir administracijos vadovą ir nenurodo generalinio direktoriaus, jog UAB „Samsonas“ generalinio direktoriaus pareiginių nuostatų Bendrosios dalies 3 punktas ir antrosios dalies „Generalinio direktoriaus įgaliojimai, teisės ir pareigos“ 1 punkto nuostatos įtvirtina, kad generalinis direktorius yra UAB „Samsonas“ prezidento pavaduotojas. Bendrovės generalinio direktoriaus pareiginių nuostatų Bendrosios dalies 1 punkte įrašyta nuostata, kad bendrovės generalinį direktorių renka visuotinis akcininkų susirinkimas trejiems metams  (b. l. 76). Tokiu būdu, patvirtintuose  UAB „Samsonas“ generalinio direktoriaus pareiginiuose nuostatuose buvo atkartotas bendrovės įstatų 67 punktas. Teisėjų kolegija taip pat pažymi, jog Bendrovės generalinio direktoriaus pareiginiai nuostatai niekaip nereglamentuoja bendrovės prezidento kompetencijos skirti, atšaukti bendrovės generalinį direktorių, taip pat taikyti generaliniam direktoriui drausminę atsakomybę.

Teisėjų kolegija nesutinka ir su apeliacinio skundo argumentu, jog ABĮ nenumato bendrovės visuotinio akcininkų susirinkimo teisės spręsti darbuotojų drausminės atsakomybės klausimų, tai prieštarauja DK 241 straipsnio 1 dalies nuostatai, kur įtvirtinti nuobaudos skyrimo terminai. Teisėjų kolegija nagrinėjamu atveju pažymi, kad vadovą ir įmonę sieja fiduciariniai santykiai, nuo pat tapimo įmonės vadovu momento vadovas turi elgtis rūpestingai, atidžiai ir apdairiai. Nustačius, jog bendrovės generalinis direktorius, netinkamai vykdo tarp jo ir bendrovės pasitikėjimu (fiduciariniais santykiais) paremtas darbines funkcijas, jis net be jokių darbo drausmės pažeidimo nustatytų procedūrų gali būti atšauktas iš pareigų, jeigu tokį sprendimą teisės aktų ir bendrovės įstatų nustatyta tvarka priimtų tinkamas subjektas – visuotinis akcininkų susirinkimas.

Teisėjų kolegija vertina, kad pirmosios instancijos teismo sprendimo išvada, jog atsakovas neįrodė apskritai buvus darbo drausmės pažeidimo faktą/įvykį, yra teisinga. Įstatymų leidėjas yra įtvirtinęs, jog darbo drausmės pažeidimas yra darbo pareigų nevykdymas arba netinkamas vykdymas dėl darbuotojo kaltės (DK 234 str.). LR DK 236 str. nustatyta, kad drausminės nuobaudos gali būti taikomos tik konkretų darbo drausmės pažeidimą padariusiam darbuotojui. Nagrinėjamu atveju darbdavys ieškovo darbo drausmės pažeidimo faktą grindė tomis aplinkybėmis, jog H. U. 2014-06-19 pateikė UAB „Samsonas“ užregistruoti 25 UAB „Samsonas“ akcijų įsigijimo sutartis, taip siekė apgaule neteisėtai perimti UAB „Samsonas“ valdymą, pateiktos sutartys yra galimai suklastoti oficialūs dokumentai, ieškovo veikoje yra oficialių dokumentų klastojimo, suklastotų dokumentų panaudojimo bei sukčiavimo požymių. Teisėjų kolegijos vertinimu nei viena iš nurodomų UAB „Samsonas“ 2014 metų liepos 2 ir liepos 3 dienos įsakymuose H. U. veikų neliudija ir neįrodo darbo pareigų nevykdymo ar netinkamo darbo pareigų vykdymo fakto (LR DK 234 str.). Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog kai darbuotojas, atleistas iš darbo už šiurkštų darbo pareigų pažeidimą, ginčija darbo sutarties nutraukimo teisėtumą teismine tvarka, darbdavys turi pateikti įrodymus (teisinius argumentus), pagrindžiančius nusižengimo kvalifikavimą šiurkščiu, o teismas, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes, kiekvienu atveju turi įvertinti, ar padarytą nusižengimą darbdavys pagrįstai kvalifikavo kaip šiurkštų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. lapkričio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje L. K. v. AB „Lietuvos draudimas“, bylos Nr. 3K-3-532/2005; 2005 m. gruodžio 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje I. P. v. VšĮ Radviliškio ligoninė, bylos Nr. 3K-3-669/2005). Civilinė byla Nr. 3K-3-57/2011, 2011-02-14. Teisėjų kolegija todėl vertina, kad atsakovė nei bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, nei apeliaciniame skunde nepateikė įstatymo leistinų įrodymų, kad H. U. padarė darbo tvarkos, darbo drausmės pažeidimą ar netinkami vykdė darbines pareigas (LR CPK 178 str.). Todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas panaikinti skirtą nuobaudą yra teisingas.

Nėra svarbi ir ta apelianto nurodoma aplinkybė, kad dėl šių sutarčių suklastojimo yra pradėtas ir vyksta ikiteisminis tyrimas. Teisėjų kolegija prijungė prie bylos atsakovo pateiktą 2015 05 04 nutarimą dėl A. R. pripažinimo nukentėjusiuoju ikiteisminiame tyrime (2 t. b. l. 22).  Teisėjų kolegijos vertinimu nei ta aplinkybė, kad yra pradėtas ikiteisminis tyrimas, nei A. R. pripažinimas nukentėjusiuoju tame ikiteisminiame tyrime nesudaro prielaidų UAB „Samsonas“ ir jo administracijai teigti, kad H. U. padarė darbo drausmės pažeidimą, už kurį jam buvo taikyta drausminė atsakomybė LRDK 136 straipsnio 3 dalies 2 punkto pagrindais. Teisėjų kolegija laiko nepagrįstu ir apeliacinio skundo argumentą, jog dėl vykstančio ikiteisminio tyrimo nagrinėjama byla turėjo būti sustabdyta. Ikiteisminis tyrimas nėra kitos bylos nagrinėjimas baudžiamąja tvarka, todėl ikiteisminio tyrimo aplinkybė nesudaro įstatyminio pagrindo sustabdyti bylos nagrinėjimą (LR CPK 163 str. 3 p.). Kad nagrinėjamą bylą sustabdyti yra būtina LR CPK 164 straipsnio 4 punkto pagrindu, ieškovė faktinių aplinkybių nenurodė.

Nustatyta, kad ieškovas bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, patyrė 500 eurų išlaidų advokato paslaugoms apmokėti (2 t. b. l. 11-16). Apeliacinį skundą atmetus, šios išlaidos ieškovui priteistinos iš apeliantės (LR CPK 98 str.).

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi LR CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

n u t a r i a :

Kauno apylinkės teismo 2015 m. vasario 3 d. sprendimą palikti nepakeistą.

              Priteisti ieškovui H. U. (a.k. (duomenys neskelbtini) iš uždarosios akcinės bendrovės „Samsonas“ (į. k. 133140587) 500 eurų turėtų išlaidų advokato pagalbai apeliacinės instancijos teisme apmokėti.

Teisėjai                                                                                                                              Galina Blaževič

Albina Rimdeikaitė

Arvydas Žibas