Civilinė byla Nr. e2A-814-440/2024
Teisminio proceso Nr. 2-06-3-07847-2023-4
Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.16.3; 1.2.5.2; 3.3.1.14; 3.3.1.19.1;3.1.7.11; 3.3.1.21
(S)
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2024 m. spalio 17 d.
Klaipėda
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Vilija Valantienė
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Sverhus“ apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2024 m. gegužės 7 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-1383-1030/2024 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Sverhus“ ieškinį atsakovui O. P. (O. P.) dėl žalos atlyginimo priteisimo.
Teismas
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Sverhus“ kreipėsi į teismą su ieškiniu prašydama iš atsakovo O. P. priteisti 239,00 Eur žalos atlyginimą, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškovės įmonė užsiima statybos ir apdailos veikla. Atsakovas buvo ieškovės darbuotojas, t. y. plataus profilio apdailininkas. Ieškovė atsakovui išdavė darbo inventorių: drabužius ir kitas būtinas saugos priemones, kurių vertė 239,00 Eur. Nutrūkus šalių darbo santykiams, ieškovė iš atsakovo pareikalavo grąžinti jam išduotus darbo drabužius ir kitas saugos priemones. Tačiau atsakovas išduoto darbo inventoriaus ieškovei negrąžino. Ieškovė dėl neteisėtų atsakovo veiksmų ir (ar) neveikimo patyrė 239,00 Eur turtinės žalos. Ieškovė siekdama ginti savo pažeistas teises kreipėsi į Klaipėdos darbo ginčų komisiją, tačiau komisija 2023 m. lapkričio 21 d. sprendimu darbo byloje Nr. APS-131-21159/2023 ieškovės prašymą atsisakė nagrinėti.
3. Atsakovas su ieškiniu nesutiko ir teismo prašė ieškovės ieškinį atmesti. Ieškovė ir atsakovas sudarė darbo sutartį, pagal kurią atsakovas turėjo pradėti dirbti nuo (duomenys neskelbtini), tačiau nuo šios dienos atsakovui buvo paskelbta prastova, kuri dėl atsakovo ligos tęsėsi iki atleidimo dienos. Tuo metu, kai buvo sudaroma darbo sutartis, ieškovė atsakovui davė užpildyti Darbuotojo asmeninių apsaugos priemonių apskaitos kortelę ir nurodyti, kokio dydžio drabužiai atsakovui reikalingi. Tą dieną atsakovas jokio inventoriaus negavo, tačiau vėliau projektų vadovas atsakovui į namus atvežė darbo drabužius, t. y. marškinėlius, kelnes ir striukę. Kadangi atsakovas taip ir nepradėjo dirbti pas ieškovę, jokio kito darbo inventoriaus jam išduota nebuvo. Atsakovas pats kreipėsi į ieškovės darbo projektų vadovą, kad šis paimtų atsakovui išduotus darbo drabužius, tačiau su atsakovu niekas nesusiekė, drabužių nepasiėmė.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
4. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmai 2024 m. gegužės 7 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-1383-1030/2024 ieškovės ieškinį tenkino iš dalies; priteisė ieškovei iš atsakovo 93,00 Eur žalos atlyginimo, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos 93,00 Eur sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, priteisė 825,67 Eur bylinėjimosi išlaidų; kitą ieškinio dalį atmetė.
5. Teismas nurodė, kad atsakovas neneigė, jog žinojo apie savo pareigą grąžinti asmenines apsaugos priemones. Todėl teismas konstatavo, kad yra įrodyta atsakovo neteisėta veika – darbo pareigų, numatytų Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 31 straipsnio 2 dalyje, Darbo tvarkos taisyklių 118.1 punkte, pažeidimas.
6. Vertindamas, ar nagrinėjamu atveju yra atsakovo kaltė, teismas pažymėjo, jog atsakovas nepakankamai bendradarbiavo su ieškove, nebuvo pakankamai rūpestingas ir apdairus, kad būtų įvykdyta jo pareiga grąžinti asmenines apsaugos priemones darbdaviui, todėl teismas konstatavo, kad yra įrodyta atsakovo kaltė dėl darbo pareigų pažeidimo.
7. Spręsdamas klausimą, kiek darbo rūbų ir apsaugos priemonių buvo faktiškai išduota atsakovui, teismas padarė išvadą, kad byloje nėra įrodyta, jog džemperis, kaip darbo kostiumo sudedamoji dalis, atsakovui buvo išduotas. Dėl kitų darbo kostiumo dalių (ryškiai geltonos (salotinės) spalvos kelnių, marškinėlių ir striukės) teismas konstatavo, kad ieškovė laipsniškai nuo 2022 m. rudens iki 2023 m. pradžios pakeitė seno pavyzdžio rūbus naujais. Todėl teismas vertino, kad tuo metu, kai atsakovui atsirado pareiga grąžinti seno pavyzdžio darbo rūbus ieškovei (duomenys neskelbtini), šie rūbai nebegalėjo būti pagal paskirtį panaudoti ieškovės veikloje. Teismas konstatavo, kad seno pavyzdžio darbo kostiumo dalių (ryškiai geltonos (salotinės) spalvos kelnių, marškinėlių ir striukės) negrąžinimas ieškovei realių nuostolių nesukėlė.
8. Dėl kitų apsaugos priemonių teismas konstatavo, kad byloje nustatyta, jog ieškovei atsakovas negrąžino medvilninių pirštinių (1 pora), apsaugančių nuo triukšmo ausinių arba kištukų (1 vnt.), batų su pirštus saugančiu metaliniu ir plastmasiniu galu (1 pora), šviesą atspindinčios liemenės (1 vnt.), apsauginio šalmo (su pošalmiu) (1 vnt.) ir respiratoriaus (1 vnt.). Teismas nurodė, kad DK 152 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog, nustatant atlygintinos turtinės žalos dydį, atsižvelgiama į netekto turto ar turto, kurio vertė sumažėjo, vertę, atskaičiavus nusidėvėjimą, natūralų sumažėjimą ir turėtas išlaidas (tiesioginius nuostolius). Teismas nurodė, kad pirmiau išvadintų daiktų bendra vertė, pagal Asmeninių apsaugos priemonių grąžinimo lentelę ir teismui pateiktą tokių daiktų įsigijimo PVM sąskaitą faktūrą, yra 93,00 Eur. Teismas nurodė, kad, negrąžinus minėtų apsaugos priemonių, ieškovė patyrė 93,00 Eur tiesioginių nuostolių. Teismas pažymėjo, kad šie ieškovės nuostoliai yra nulemti būtent atsakovo padaryto pirmiau konstatuoto darbo pareigų pažeidimo, todėl tarp jo ir ieškovės nuostolių yra priežastinis ryšys.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
9. Apeliaciniu skundu ieškovė (toliau – ir apeliantė) prašo Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2024 m. gegužės 7 d. sprendimo dalimi ieškovei priteistą 93,00 Eur žalos atlyginimą padidinti iki 239,00 Eur, t. y. ieškovės ieškinį tenkinti visiškai; tenkinus apeliacinį skundą perskirstyti bylinėjimosi išlaidas, patirtas pirmosios instancijos teisme, priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais motyvais ir argumentais:
9.1. Pirmosios instancijos teismas suklydo dėl dviejų dalykų, konstatuodamas, kad 28,10 Eur vertės džemperis atsakovui neva perduotas nebuvo, taip pat kad seno pavyzdžio darbo kostiumo dalių (ryškiai geltonos (salotinės) spalvos kelnių, marškinėlių ir striukės) negrąžinimas ieškovei realių nuostolių nesukėlė.
9.2. Klaidingai konstatuodamas faktinę aplinkybę dėl džemperio (ne)perdavimo atsakovui, teismas visiškai netyrė ir nevertino buvusio ieškovės projektų vadovo D. B. parodymų, iš esmės analogiškų ieškovės vadovo paaiškinimams. Šis liudytojas, atsakydamas į teismo užduotus klausimus, lygiai taip pat kaip ir ieškovės vadovas patvirtino, kad kortelėje ranka yra įrašyti būtent darbo kostiumo sudėtinių dalių dydžiai, o džemperis neabejotinai irgi buvo išduotas, kadangi atsakovas nebuvo kažkuo išskirtinis darbuotojas, kad jam asmeninės apsaugos priemonės, įskaitant ir visus darbo rūbus, būtų išduotos kaip nors kitaip ar kitokios sudėties nei kitiems įmonės darbuotojams.
9.3. Skundžiamame sprendime teismas konstatavo, jog atsakovas neabejotinai suprato kortelės turinį prieš ją pasirašydamas. Tačiau, padarydamas neteisingą išvadą, jog džemperis jam perduotas neva nebuvo, teismas tarsi „pamiršo“ išanalizuoti kitoje kortelės pusėje išvardintų priemonių su nurodytomis vertėmis sąrašą. Pačioje pirmojoje pozicijoje yra pažymėtas 146 Eur vertės darbo kostiumas. Taigi, remiantis paties teismo skundžiamame sprendime išdėstyta logika, akivaizdu, kad pasirašydamas tokią kortelę, kurioje yra įtrauktas išduodamas visos sudėties 146,00 Eur vertės darbo kostiumas (marškinėliai – 10,64 Eur, kelnės – 53,40 Eur, striukė – 53,84 Eur ir džemperis – 28,09 Eur), atsakovas pats patvirtino, kad visa tai, įskaitant ir džemperį, gavo.
9.4. Pirmosios instancijos teismas padarydamas išvadą dėl senosios darbo rūbų kolekcijos nesuprato, ką reiškia senosios darbo rūbų kolekcijos išbaigimas iš sandėlio. Toks dalykas neatsitinka atlikus kažkokį vieną momentinį veiksmą. Tol, kol sandėlyje ieškovė dar turėjo senosios kolekcijos rūbų, juos ir išduodavo savo darbuotojams, tik tokiais pat rūbais sandėlio nebepapildydavo, jų iš UAB „Midateksas“ nebepirkdavo, o pirkdavo jau naujos kolekcijos rūbus iš UAB „Saugima“. Tačiau tai visiškai nereiškia, kad išdavus iš sandėlio paskutinįjį senosios kolekcijos darbo rūbų komplektą iš karto po to buvo pereita prie naujosios kolekcijos. Tą komplektą gavęs darbuotojas dar jį turėjo sudėvėti per 24 mėnesius, kurie nurodyti kortelėje, arba šiek tiek greičiau, priklausomai nuo naudojimo intensyvumo. Atsakovui išduoti darbo rūbai ieškovei tik vėliau (šiuo metu) tapo nebereikalingi būtent dėl šių priežasčių, sandėlio senosios kolekcijos rūbais nebepapildant. Jei atsakovas darbo rūbus ir kitas asmenines apsaugos priemones ieškovei būtų grąžinęs laiku, jie būtų buvę išduoti kitam darbuotojui, kadangi tuo metu tai tikrai buvo nepaskutinis ieškovei priklausęs senosios kolekcijos rūbų komplektas, tuo metu buvo tik perėjimo prie naujos kolekcijos rūbų proceso pradžia, o sandėlyje senosios kolekcijos rūbų dar tikrai buvo likę.
9.5. Atsakovo padaryti nuostoliai, laiku negrąžinus darbo rūbų, kurie tuomet ieškovei dar buvo reikalingi ir tikrai dar būtų buvę panaudoti ieškovės veikloje, yra tiesioginiai, realūs ir visiškai pagrįsti, o atitinkamos ieškovės piniginės išlaidos neabejotinai buvo būtinos ir protingos.
10. Atsiliepimu į ieškovės apeliacinį skundą atsakovas prašo apeliacinį skundą atmesti; nesutinka su ieškovei priteistu 93,00 Eur žalos atlyginimu. Atsiliepimas grindžiamas šiais pagrindiniais motyvais ir argumentais:
10.1. Sudarant darbo sutartį, buvo užpildyta Darbuotojo asmeninių apsaugos priemonių apskaitos kortelė ir nurodyta, kokių dydžių rūbai atsakovui bus reikalingi. Ieškovė nurodė, kad atsakovui priklausys kortelėje nurodytos asmeninės apsaugos priemonės, kurios bus išduotos, kai atsakovas pradės dirbti objekte. Ieškovė informavo atsakovą, kad ji šiuo metu neturi visų priemonių, todėl buvo išduotas kortelės blankas, jį atsakovas užpildė ir pasirašė, t. y. buvo aišku, kad pradėjęs dirbti jis gaus vieną darbo rūbų egzempliorių. Tą dieną jokių darbo rūbų atsakovas negavo. Vėliau ieškovės projektų vadovas D. B. išdavė atsakovui (atvežė į namus) marškinius, kelnes ir striukę. (duomenys neskelbtini) atsakovas buvo atleistas iš ieškovės įmonės.
10.2. Ieškovė neprašo priteisti žalos atlyginimo už rūbus, kuriuos atsakovas iš tikrųjų gavo iš ieškovės (marškinėlius, kelnes, striukę), o prašo žalos atlyginimo už rūbus, kurie atsakovui išduoti nebuvo ir kurių jis niekada nėra matęs. Faktą, kad atsakovui buvo išduoti jo nurodyti rūbai ir kad atsakovas vyko pas ieškovę tam, kad grąžintų darbo rūbus ieškovei, patvirtino liudytoja M. I., kuri vyko kartu su atsakovu.
Teismas
k o n s t a t u o j a :
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas netenkinamas.
11. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 dalyje ir 3 dalyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teismas, išnagrinėjęs bylą, konstatuoja, kad absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, byloje nenustatyta.
12. CPK 321 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus CPK 322 straipsnyje nurodytas išimtis, tai yra jeigu bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Atsižvelgęs į tai, kad šalys savo argumentus yra išdėsčiusios procesiniuose dokumentuose, įvertinęs ginčo objektą ir byloje esančią medžiagą, apeliacinės instancijos teismas mano, kad žodinis bylos nagrinėjimas nėra būtinas, o teisingo bylos išnagrinėjimo tikslas šiuo atveju gali būti pasiektas ir rašytinio proceso priemonėmis (CPK 321 straipsnio 1 dalis).
Dėl faktinių bylos aplinkybių
13. Remiantis byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad tarp ieškovės ir atsakovo (duomenys neskelbtini) buvo sudaryta neterminuota darbo sutartis (toliau – Darbo sutartis) (t. 1, b. l. 8–10), pagal kurią atsakovas nuo (duomenys neskelbtini) buvo įdarbintas ieškovės bendrovėje plataus profilio apdailininku (Darbo sutarties 1.2, 2, 7 punktai). Remiantis byloje esančiais dokumentais nustatyta, kad ieškovė atsakovui 2022 m. spalio 10 d. perdavė asmenines apsaugos priemones, skirtas darbui ieškovės įmonėje: darbo kostiumą (1 vnt.), medvilnines pirštines (1 pora), apsaugančias nuo triukšmo ausines arba kištukus (1 vnt.), batus su pirštus saugančiu metaliniu ir plastmasiniu galu (1 pora), šviesą atspindinčią liemenę (1 vnt.), apsauginį šalmą (su pošalmiu) (1 vnt.) ir respiratorių (1 vnt.). Darbuotojo asmeninių apsaugos priemonių apskaitos kortelėje taip pat ranka padaryti įrašai dėl atsakovui išduotų darbo kostiumo sudedamųjų dalių dydžių – marškinėliai – XL dydis, kelnės – 56 dydis, striukė – L dydis. Įrašų dėl darbuotojo asmeninių apsaugos priemonių grąžinimo kortelėje nėra (t. 1, b. l 11). Remiantis byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad atsakovas su ieškovės Darbo tvarkos taisyklėmis ir Darbuotojo aprūpinimo asmeninėmis apsaugos priemonėmis tvarkos aprašu supažindintas tinkamai, pasirašytinai (t. 1, b. l. 146–170).
14. Remiantis byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad atsakovas ieškovės įmonėje dirbo vieną darbo dieną 2022 m. lapkričio mėn. (darbo laiko ir apskaitos žiniaraštis) (t. 1, b. l. 171). Ieškovė (duomenys neskelbtini) el. paštu informavo atsakovą, kad jis yra atleidžiamas iš darbo ir kad jis privalo ieškovei ne vėliau kaip iki (duomenys neskelbtini) grąžinti 2022 m. spalio 10 d. išduotus darbo drabužius (t 1, b. l. 16). Atsakovas dalį senos kolekcijos darbo rūbų, t. y. darbo kelnes, striukę ir marškinėlius su ieškovės logotipu, jai grąžino tik 2024 m. vasario 27 d. pirmosios instancijos teismo posėdžio metu.
15. Remiantis LITEKO duomenimis Klaipėdos apylinkės teisme vyko ginčas dėl atsakovo atleidimo iš darbo teisėtumo ir Klaipėdos apylinkės teismo 2023 m. birželio 19 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-1877-639/2023, pripažinus atsakovo atleidimą iš darbo neteisėtu, nustatyta, kad darbo sutartis su atsakovu nutraukta teismo sprendimu jo įsiteisėjimo dieną (2023 m. liepos 20 d.).
Dėl ieškovės patirtos žalos dydžio
16. Apeliantė nesutinka su skundžiama pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi, kuria nebuvo priteistas ieškovės patirtos 146,00 Eur žalos atlyginimas dėl to, kad atsakovas jai laiku negrąžino seno pavyzdžio ryškiai geltonų darbo kostiumo dalių: marškinėlių (10,64 Eur), kelnių (53,40 Eur), striukės (53,84 Eur) ir džemperio (28,10 Eur). Be to, apeliantė iš esmės kvestionuoja pirmosios instancijos teismo įrodymų tyrimą ir vertinimą.
17. Apeliacinės instancijos teismas įvertinęs darbuotojo asmeninių apsaugos priemonių apskaitos 2022 m. spalio 10 d. kortelėje ranka padarytą įrašą dėl atsakovui išduotų darbo kostiumo sudedamųjų dalių dydžių nustatė, kad ranka įrašyta – marškinėliai, XL dydis, kelnės, 56 dydis, striukė, L dydis, tačiau darbo kostiumo dalies – džemperio nurodyta nėra.
18. Ieškovės vadovas 2024 m. vasario 27 d. pirmosios instancijos teismo posėdžio metu (teismo posėdžio garso įrašas nuo 13:52:11 iki 14:24:14) duodamas paaiškinimus, kodėl 2022 m. spalio 10 d. Darbuotojo asmeninių apsaugos priemonių apskaitos kortelėje nėra įrašo dėl atsakovui perduodamo džemperio, nurodė, kad džemperis yra visada to paties dydžio, kaip ir darbo striukė, todėl papildomai nebuvo įrašytas, nes šioje kortelėje įrašyti ne faktiškai išduoti darbo rūbai, o išduodamų darbo rūbų dydžiai. Teigė, kad darbo kostiumą sudaro: kelnės, striukė, marškinėliai ir džemperis. Nurodė, kad darbo rūbai atsakovui buvo išduoti ieškovės biure.
19. Ieškovės darbuotojas liudytojas D. B. 2024 m. vasario 27 d. pirmosios instancijos teismo posėdžio metu (teismo posėdžio garso įrašas nuo 14:46:28 iki 15:04:44) nurodė, kad 2022 m. spalio 10 d. atsakovui davė visą darbo rūbų komplektą: kelnes, marškinėlius, striukę ir džemperį. Teigė, kad darbo rūbų komplektas buvo išduotas ieškovės biure.
20. Atsakovas su ieškovės vadovo ir ieškovės darbuotojo nurodytomis aplinkybėmis dėl darbo rūbų perdavimo ir komplekto sudedamųjų dalių nesutiko, 2024 m. vasario 27 d. pirmosios instancijos teismo posėdžio metu (teismo posėdžio garso įrašas nuo 14:24:14 iki 14:46:28) teigė, kad darbo rūbus jam į namus atvežė ieškovės darbuotojas D. B., o atsakovas ieškovės biure darbo rūbus tik matavosi. Ieškovės darbuotojas D. B. atsakovui į namus atvežė tik darbo kelnes, striukę ir marškinėlius, jokio džemperio nebuvo. Šias aplinkybes patvirtino liudytoja M. I. (atsakovo sugyventinė) 2024 m. vasario 27 d. pirmosios instancijos teismo posėdžio metu (teismo posėdžio garso įrašas nuo 15:04:44 iki 15:25:24), kadangi ji vyko į visus ieškovės ir atsakovo su įdarbinimu susijusius aptarimus.
21. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs šalių duotus paaiškinimus 2024 m. vasario 27 d. pirmosios instancijos teismo posėdžio metu, pažymi, kad šalių parodymai dėl perduoto darbo rūbų komplekto ir perduotų jo sudedamųjų dalių iš esmės skiriasi. Todėl, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, tarp šalių kilo ginčas dėl perduotų darbo kostiumo dalių apimties. Ieškovė teigia, kad ji atsakovui perdavė visą darbo rūbų kostiumo komplektą, kuris susideda iš: kelnių, striukės, marškinėlių ir džemperio, o atsakovas teigia gavęs tik kelnes, marškinėlius ir striukę.
22. Apeliantė apeliaciniame skunde iš esmės argumentuoja, kad, remiantis paties pirmosios instancijos teismo skundžiamame sprendime išdėstyta logika, akivaizdu, kad atsakovas pasirašydamas tokią kortelę, kurioje yra įtrauktas išduodamas visos sudėties 146,00 Eur vertės darbo kostiumas (marškinėliai (10,64 Eur), kelnės (53,40 Eur), striukė (53,84 Eur) ir džemperis (28,09 Eur), pats patvirtino, kad visa tai, įskaitant ir džemperį, gavo.
23. Konkrečiu atveju atleidus atsakovą iš darbo ieškovė (duomenys neskelbtini) el. paštu pareikalavo ne vėliau kaip iki (duomenys neskelbtini) grąžinti 2022 m. spalio 10 d. atsakovui išduotus darbo drabužius. Tačiau, remiantis bylos faktinėmis aplinkybėmis, atsakovas dalį senos kolekcijos darbo rūbų, t. y. darbo kelnes, striukę ir marškinėlius su ieškovės logotipu, ieškovei grąžino tik 2024 m. vasario 27 d. pirmosios instancijos teismo posėdžio metu. Atsakovas, duodamas paaiškinimus 2024 m. vasario 27 d. pirmosios instancijos teismo posėdžio metu (teismo posėdžio garso įrašas nuo 14:24:14 iki 14:46:28), nurodė, kad jis bandė ieškovės prašomus darbo rūbus grąžinti, buvo nuvežęs juos į ieškovės biurą, tačiau ten nieko nerado. Be to, darbo rūbus siūlė ieškovei, t. y. siūlė jos darbuotojui D. B. atvykti pasiimti pas atsakovą į namus. Teigė darbo rūbų nepasisavinęs, nes jam jie nereikalingi ir visuomet juos norėjęs grąžinti ieškovei. Ieškovės vadovas ir ieškovės darbuotojas D. B. šias atsakovo nurodytas aplinkybes 2024 m. vasario 27 d. pirmosios instancijos teismo posėdžio metu neigė, tiek ieškovės vadovas, tiek ieškovės darbuotojas liudytojas nurodė, kad atsakovas dėl darbo rūbų grąžinimo su ieškove nesusisiekė ir darbo rūbų kostiumo, kaip buvo prašomas, per nurodytą terminą negrąžino.
24. Pirmosios instancijos teismas spręsdamas šalių ginčą konstatavo, kad atsakovo kaltė dėl darbo pareigų pažeidimo yra įrodyta. Apeliacinės instancijos teismas su šia pirmosios instancijos teismo išvada sutinka.
25. Tačiau vertinant faktines aplinkybes dėl darbo kostiumo komplekto ir dėl to, kokios apimties darbo kostiumas atsakovui buvo perduotas, minėta, kad įrašo dėl atsakovui išduodamo džemperio 2022 m. spalio 10 d. Darbuotojo asmeninių apsaugos priemonių apskaitos kortelėje, priešingai nei kitų sudedamųjų darbo kostiumo dalių, nėra. Nors ieškovės vadovas ir nurodė, kad tiek striukė, tiek ir džemperis yra vienodo dydžio (2024 m. vasario 27 d. pirmosios instancijos teismo posėdžio garso įrašas nuo 13:52:11 iki 14:24:14), todėl papildomai džemperis neįrašytas, tačiau konstatuoti ieškovės vadovo nurodytas faktines aplinkybes, teismo vertinimu, nėra pakankamo pagrindo. Iškovė jokių duomenų, kad tokia praktika dėl kostiumo sudedamųjų dalių įrašymo visa apimtimi ar ne visa, nepateikė (CPK 178 straipsnis). Byloje nėra duomenų, kaip įprastai ieškovės darbuotojams yra išduodami darbo rūbų komplektai, surašomi visi jų dydžiai ar vis dėlto ne visi, iš kurių apeliacinės instancijos teismas turėtų pagrindą daryti priešingas išvadas, nei padarė pirmosios instancijos teismas, juo labiau kad atsakovas neigia gavęs darbo kostiumo dalį – džemperį, nors ir yra pasirašęs ant 2022 m. spalio 10 d. Darbuotojo asmeninių apsaugos priemonių apskaitos kortelės. Tačiau atsakovo parašas nepatvirtina fakto, kad džemperis jam buvo perduotas, kadangi jis nėra įrašytas į 2022 m. spalio 10 d. Darbuotojo asmeninių apsaugos priemonių apskaitos kortelę. Atsižvelgęs į aptartas aplinkybes, šalių paaiškinimus, duotus pirmosios instancijos teismo metu 2024 m. vasario 27 d., apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad byloje nėra įrodyta, jog džemperis, kaip darbo kostiumo sudedamoji dalis, atsakovui buvo perduotas.
26. Pažymėtina, kad naujausioje kasacinio teismo praktikoje dėl teisės normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, išaiškinta, kad CPK įtvirtinta šalies našta įrodyti faktines aplinkybes, kuriomis ji grindžia savo reikalavimus, nėra savitikslė. Įrodinėjimo naštą sudaro du tarpusavyje susiję aspektai. Įrodinėjimo našta pirmiausia apima pareigą pateikti įrodymus (pozityvusis įrodinėjimo naštos aspektas). Ši pareiga pagal bendrąją taisyklę tenka visiems byloje dalyvaujantiems asmenims. Kitas įrodinėjimo naštos aspektas tampa aktualus tais atvejais, kai nepakanka įrodymų patvirtinti nei ieškovo, nei atsakovo nurodomoms aplinkybėms. Pagal įrodinėjimo civiliniame procese taisykles teismo procesinis sprendimas negali būti grindžiamas spėjimu ar prielaidomis, o tais atvejais, kai byloje nepakanka įrodymų patvirtinti šalies nurodomoms aplinkybėms, sprendimas priimamas tos šalies nenaudai, kuriai priklauso neįrodytų aplinkybių įrodinėjimo našta (negatyvusis įrodinėjimo naštos aspektas). Teismas, šalies įrodinėjamas tarp šalių susiklosčiusias ir į bylos įrodinėjimo dalyką patenkančias faktines aplinkybes gali konstatuoti tik pasiekęs tam tikrą įsitikinimo laipsnį. Konkretų įsitikinimo laipsnį, leidžiantį konstatuoti šalių įrodinėjamas faktines aplinkybes, nustato civiliniame procese taikomas įrodinėjimo standartas. Lietuvos civiliniame procese yra taikomas pagrįsto įsitikinimo standartas, kuris reikalauja, kad teisėjas būtų pagrįstai ir asmeniškai įsitikinęs dėl bylos faktinių aplinkybių. Pagrįstas įsitikinimas formuoja teisėjo vidinį tikrumą dėl bylos faktų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-9-1075/2024).
27. Pasisakant dėl, ieškovės nuomone, patirtų nuostolių, kuriuos ji patyrė, nes atsakovas laiku neperdavė senos kolekcijos darbo kostiumo, todėl ji nebegalėjo šio kostiumo panaudoti, t. y. negalėjo galbūt perduoti darbo kostiumo naudoti kitiems savo darbuotojams, pažymėtina, kad pagal DK 151 straipsnį kiekviena darbo sutarties šalis privalo atlyginti savo darbo pareigų pažeidimu dėl jos kaltės kitai sutarties šaliai padarytą turtinę žalą, taip pat ir neturtinę žalą. DK 152 straipsnio 1 dalis įtvirtinta, kad atlygintinos turtinės žalos dydį sudaro tiesioginiai nuostoliai ir negautos pajamos. Todėl, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, žalos dydis kiekvienu konkrečiu atveju yra fakto klausimas, priklausantis nuo konkrečių aplinkybių, todėl pirmosios instancijos teismas jį privalo nustatyti individualizuotai. Pagal DK 152 straipsnio 2 dalies 3 punktą, nustatant atlygintinos turtinės žalos dydį, atsižvelgiama į žalą padariusios darbo sutarties šalies kaltės laipsnį ir jos veiksmus, siekiant išvengti žalos atsiradimo.
28. Taigi nors ir atsakovas pareigą grąžinti asmenines apsaugos priemones turėjo nuo (duomenys neskelbtini) ir žinodamas apie šią savo pareigą jos nevykdė, t. y. tam tikrus darbo rūbus grąžino tik 2024 m. vasario 27 d. pirmosios instancijos teismo posėdžio metu, tačiau konkrečiu atveju ieškovė neįrodė, kad ji dėl atsakovo neteisėtų veiksmų, t. y. dėl to, kad jis laiku jai negrąžino senosios kolekcijos darbo rūbų, patyrė 146,00 Eur žalos (CPK 178 straipsnis).
29. Pirma, aptartos faktinės aplinkybės nepatvirtina, kad atsakovas gavo visą komplektą senos kolekcijos darbo rūbų, kurio vertė 146,00 Eur. Antra, nors ieškovės vadovas 2024 m. vasario 27 d. pirmosios instancijos teismo posėdžio metu nurodė (2024 m. vasario 27 d. pirmosios instancijos teismo posėdžio garso įrašas nuo 13:52:11 iki 14:24:14), kad ieškovė nuo 2022 m. rugpjūčio mėn., t. y. po atsakovo atleidimo, užsakė naują darbo rūbų kolekciją, kuri iš esmės pasikeitė, t. y. pasikeitė kostiumo spalva, todėl ieškovė darbuotojams po 2022 m. rugpjūčio mėn. pradėjo išduoti naujos kolekcijos darbo rūbus, ir šios aplinkybės iš esmės lėmė ieškovės patirtą 146,00 Eur žalą, kadangi atsakovas iki nurodytos naujų darbo rūbų kolekcijos naudojimo pradžios negrąžino ieškovei senos kolekcijos, nes, ieškovės vadovo teigimu, ieškovė laiku atgavusi senosios darbo kostiumo kolekcijos komplektą būtų jį panaudojusi, išduodama jį kitam ieškovės darbuotojui, tačiau apeliacinės instancijos teismo šie ieškovės vadovo argumentai neįtikina, kadangi aplinkybė, kad ieškovė turėjo galimybę panaudoti senos kolekcijos darbo rūbų komplektą, jeigu atsakovas jį būtų grąžinęs laiku, nepatvirtina ieškovės vadovo nurodomų aplinkybių.
30. Byloje nėra duomenų, kad ieškovė faktiškai būtų išdavusi darbuotojų, kurie nebedirba ieškovės įmonėje, darbo rūbus kitiems naujai į darbą priimtiems darbuotojams arba tiems darbuotojams, kurių darbo rūbai susidėvėjo ir pan., t. y. būtų atlikusi grąžintų darbo rūbų išdavimą naujiems / esamiems ieškovės darbuotojams dėl tolesnio jų naudojimo darbe. Ieškovė nepateikė tokio pobūdžio įrodymų, pavyzdžiui, atleistų iš darbo ieškovės darbuotojų grąžintų darbo rūbų išdavimo tvarkos naujiems / esamiems įmonės darbuotojams, arba įrodymų, pavyzdžiui, vykdomos atleistų iš darbo ieškovės darbuotojų grąžintų darbo rūbų apskaitos, t. y. kaip šie panaudoti darbo rūbai išduodami kitiems darbuotojams, kaip ieškovė įvertina jų nusidėvėjimą, sprendžia klausimą, ar jie tinkami toliau naudoti darbe, kokia tvarka ir pan. Todėl, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, tai, kad nauja darbo rūbų kolekcija ieškovė pradėjo naudotis nuo 2022 m. rugpjūčio mėn., konkrečiu atveju neturi esminės reikšmės, kadangi ieškovė neįrodė, kad ji iš tiesų savo praktikoje turėjo galimybę panaudoti atsakovo negrąžintą senos kolekcijos darbo kostiumą ir jo šiuo atveju nepanaudodama patyrė konkretaus nurodyto dydžio nuostolius (CPK 178 straipsnis). Be to, byloje nėra konstatuota, kad atsakovas tyčia jo prašomų darbo rūbų negrąžino arba ieškovei ketinant juos atsiimti vengė juos grąžinti, arba kaip nors kitaip tyčiniais savo veiksmais ieškovės prašomų darbo rūbų laiku negrąžino. Priešingai, atsakovas nurodė, kad ketino juos grąžinti, buvo juos atvežęs į ieškovės biurą ir nors nepranešė ieškovei apie savo atvykimą, vertintina, kad darbo rūbų grąžinti nevengė. Rašė ieškovės darbuotojui D. B. telefonines SMS žinutes (t. 1, b. l. 86), rodė norą grąžinti ieškovės išduotus darbo rūbus, be to, laiku, kaip prašė ieškovė, darbo rūbų negrąžino, nes tuo metu sirgo ir apie tai ieškovei buvo pranešęs (t. 1, b. l. 36). Taigi nors atsakovas ir pažeidė DK 31 straipsnio 2 dalį, pažeidė ieškovės Darbo tvarkos taisyklių 118.1 punktą, tačiau dėl to, kad ieškovė pradėjo naudotis nauja darbo rūbų kolekcija, tokiais savo savo veiksmais / neveikimu, t. y. laiku negrąžinęs senos kolekcijos darbo kostiumo, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ieškovei nurodomos žalos nepadarė.
31. Aptariamos situacijos kontekste apeliacinės instancijos teismas nenustatė, kad pirmosios instancijos teismas šalių parodymus, šalių į bylą pateiktus įrodymus būtų įvertinęs nesilaikydamas CPK nuostatų ar būtų netinkamai teikęs materialines darbo teisnius santykius reglamentuojančias įstatymo teisės normas, arba būtų netinkamai vadovavęsis teismų praktika. Apeliantės apeliaciniame skunde reiškiama pozicija, nurodomos aplinkybės apeliacinės instancijos teismui nesudaro pagrindo šalių ginčą vertinti kitaip, nei vertino pirmosios instancijos teismas. Taigi, apibendrinant, konkrečiu atveju byloje nėra duomenų, kad ieškovė iš tiesų būtų perdavusi atsakovui darbo rūbų kostiumo dalį – džemperį, taip pat nėra duomenų, kad ieškovė savo darbo praktikoje iš tiesų naudojo iš savo įmonės atleistų darbuotojų jai perduotus darbo rūbus ar jo dalis toliau savo darbo veikloje, juos pakartotinai išduodama naujiems / esamiems ieškovės darbuotojams. Todėl apeliacinės instancijos teismas nusprendžia, kad ieškovė neįrodė ieškinio dalies dėl 146,00 Eur patirtos žalos dėl atsakovo neteisėtų veiksmų / neveikimo.
32. Apeliantė apeliaciniame skunde prašo, tenkinus apeliacinį skundą, perskirstyti bylinėjimosi išlaidas, patirtas pirmosios instancijos teisme, apeliaciniame skunde nurodo argumentus, kodėl ji nesutinka su pirmosios instancijos teismo bylinėjimosi išlaidų paskirstymu. Tačiau netenkinus apeliantės apeliacinio skundo bylinėjimosi išlaidos nėra perskirstomos (CPK 93 straipsnio 5 dalis), todėl apeliacinės instancijos teismas šiuo aspektu plačiau nepasisako.
33. Apeliacinės instancijos teismas papildomai pažymi, kad atsiliepime į apeliacinį skundą išdėstyta atsakovo nuomonė dėl to, kad jis nesutinka su pirmosios instancijos teismo dalimi, kuria atsakovui buvo priteistas 93,00 Eur ieškovės patirtos žalos atlyginimas. Atsakovui nebuvo užkirstas kelias pasinaudoti apeliaciniu procesu, t. y. skųsti šią pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį. Tačiau atsakovas šia savo teise nepasinaudojo. Todėl šiuos atsakovo argumentus apeliacinės instancijos teismas atmeta kaip teisiškai nereikšmingus ir dėl jų plačiau nepasisako.
Dėl procesinės bylos baigties
34. Apibendrinęs nustatytas aplinkybes ir išdėstytus motyvus, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai išanalizavo bylos faktines aplinkybes, tinkamai vadovavosi įrodymų vertinimo taisyklėmis, įstatymų normomis, atsižvelgė į kasacinio teismo išaiškinimus, aktualius ginčo klausimu, nenukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos ir tuo pagrindu ginčo klausimu priėmė pagrįstą ir teisėtą procesinį sprendimą. Įvertinęs aplinkybių visumą, teismas daro išvadą, kad ieškovė šioje byloje leistinais įrodymais nepaneigė pirmosios instancijos teismo padarytų išvadų, todėl nėra teisinio pagrindo skundžiamą teisėtą ir pagrįstą Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos mieto rūmų 2024 m. gegužės 7 d. sprendimo dalį pakeisti ar panaikinti (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
35. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008).
Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme
36. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnis). Atmetus ieškovės apeliacinį skundą jos patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlygintinos.
37. Atsakovas kartu su atsiliepimu į apeliacinį skundą pateikė Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Antrinės valstybės garantuojamos teisinės pagalbos ir mediacijos paslaugų administravimo skyriaus 2024 m. gegužės 28 d. sprendimą Nr. (8.28Mr)ATP-C-2024-04625 dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo, kuriame nurodyta, kad atsakovas 100 procentų atleidžiamas nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų (Sprendimo 4 punktas). Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Išteklių administravimo skyrius apeliacinės instancijos teismui pateikė 2024 m. rugpjūčio 13 d. pažymą Nr. APD-2024-07948 dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų (DOK-9592), kurioje nurodyta, kad tarnyba 2024 m. rugpjūčio 13 d. gavo advokato R. S. prašymą Nr. ATP-2024-32552 apskaičiuoti antrinės teisinės pagalbos išlaidų dydį, teikiant antrinę teisinę pagalbą atsakovui pagal 2024 m. gegužės 28 d. sprendimą Nr. ATS-2024-16242. Prašo, vadovaujantis Už antrinės teisinės pagalbos teikimą, koordinavimą ir mediaciją mokamo užmokesčio dydžių ir mokėjimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2016 m. balandžio 13 d. nutarimu Nr. 364 „Dėl Už antrinės teisinės pagalbos teikimą, koordinavimą ir mediaciją mokamo užmokesčio dydžių ir mokėjimo taisyklių patvirtinimo“, 6 punktu, valstybės naudai priteisti antrinės teisinės pagalbos išlaidų sumą – 312,50 Eur.
38. CPK 98 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės kaip Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose. Pagal Rekomendacijų 7 punktą rekomenduojami priteistini užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant Rekomendacijose nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje, šiuo atveju 2024 m. I ketvirtis – bruto 2 161,00 Eur. Už atsiliepimą į apeliacinį skundą taikomas 1,3 koeficientas. Pagal Rekomendacijų 8.11 punktą, maksimalus rekomenduojamas priteisti užmokestis už advokato teikiamą pagalbą, rengiant atsiliepimą į apeliacinį skundą, nagrinėjamu atveju sudaro 2 809,30 Eur (1,3 × 2 161,00 Eur). Šiuo atveju prašomas priteisti bylinėjimosi išlaidų dydis už surašytą atsiliepimą į apeliacinį skundą neviršija Rekomendacijų 8.11 punkte nurodyto rekomenduojamo maksimalaus priteistino dydžio, įvertinus išdėstytus argumentus, procesinio dokumento apimtį, yra pagrįstas, atitinka teisingumo, protingumo, sąžiningumo reikalavimus. Atsižvelgiant į tai, kas aptarta, iš ieškovės valstybei priteistinos 312,50 Eur už antrinės teisinės pagalbos išlaidos (CPK 98 straipsnio 1 dalis).
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas
n u t a r i a :
Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2024 m. gegužės 7 d. sprendimo dalį palikti nepakeistą.
Priteisti iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Sverhus“, įmonės kodas 305076485, valstybės naudai patirtas antrinės teisinės pagalbos išlaidas – 312,50 Eur (trys šimtai dvylika eurų 50 ct) sumokant jas į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąsias sąskaitas nurodant juridinio asmens kodą (188659752), įmokos kodą (5630), mokėjimo paskirtį (įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą).
Teisėja Vilija Valantienė