Civilinė byla Nr. 2SA-40-881/2013

Teisminio proceso Nr. 2-03-3-03695-2012-6    

Procesinio sprendimo kategorija: 128.11 

(S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

2013 m. kovo 6 d.

Vilnius

            Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Vilija Mikuckienė teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo suinteresuoto asmens antstolio A. B. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2012 m. rugsėjo 6 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. 2-4892-608/2012 pagal pareiškėjo A. P. skundą dėl antstolio veiksmų, suinteresuoti asmenys – antstolis A. B. ir išieškotojas UAB „Vilniaus energija“, kuria pareiškėjo skundas patenkintas iš dalies.

Teisėja, išnagrinėjusi bylą,

n u s t a t ė :

                                                          I. Ginčo esmė

            Pareiškėjas A. P. su skundu kreipėsi į antstolį A. B. dėl šio veiksmų nuo pareiškėjo banko sąskaitos nurašant pinigines lėšas. Pareiškėjas prašė grąžinti jo vaikui priklausančius 1 499,34 Lt, nurašytus nuo pareiškėjo banko sąskaitos, taip pat perskaičiuoti palūkanas bei vykdymo išlaidas, kadangi antstolio raginimo gavimo dieną pareiškėjo skola UAB „Vilniaus energija“ buvo 561,91 Lt, o antstolis nuo pareiškėjo banko sąskaitos nurašė 1 980,10 Lt. Visas nuo sąskaitos nurašytas pinigines lėšas pareiškėjas prašė grąžinti.

            Antstolis A. B. 2012 m. liepos 27 d. patvarkymu atsisakė tenkinti pareiškėjo skundą ir kartu su vykdomąja byla persiuntė jį apylinkės teismui.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Vilniaus miesto 3 apylinkės teismas 2012 m. rugsėjo 6 d. nutartimi pareiškėjo A. P. skundą dėl antstolio veiksmų patenkino iš dalies – pripažino neteisėtais antstolio A. B. veiksmus, nurašant nuo skolininko A. P. banko sąskaitos, esančios (duomenys neskelbtini), 1 980,10 Lt sumą laikotarpiu nuo 2012 m. birželio 13 d. iki 2012 m. liepos 23 d., kitoje dalyje skundą atmetė. Teismas nustatė, kad skolininko banko sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini), esančioje (duomenys neskelbtini), buvusios ir antstolio nurašytos lėšos buvo pervestos VSDFV kaip tėvystės pašalpa. Atsižvelgdamas į tai, teismas konstatavo, kad antstolio veiksmai yra neteisėti (CPK 739 str. 3 p.). Teismas nurodė, kad antstolis nepateikė įrodymų, patvirtinančių, jog jis neturėjo galimybės išsiaiškinti skolininko piniginių lėšų įgijimo pagrindo. Pasak teismo, reikalingą informaciją antstolis turėjo galimybę gauti iš banko. Teismas taip pat atmetė antstolio argumentą, kad skolininkas yra praleidęs antstolio veiksmų apskundimo terminą. Teismas nurodė, kad skolininkas apie piniginių lėšų areštą buvo informuotas tik 2012 m. liepos 2 d., t. y. po dalies lėšų nurašymo. Skolininko lėšų nurašymą teismas vertino kaip tęstinį antstolio procesinį veiksmą, todėl šio antstolio veiksmo apskundimo terminą teismas skaičiavo jo eigos pradžia laikydamas antstolio procesinio veiksmo pabaigos dieną 2013 m. liepos 23 d. Taip teismas padarė išvadą, kad skolininkas nėra praleidęs antstolio veiksmų apskundimo termino. Tačiau atsižvelgdamas į tai, kad skundo nagrinėjimo dieną išieškota suma jau buvo paskirstyta ir išmokėta išieškotojui, teismas sprendė, kad antstolis negali būti įpareigotas grąžinti išieškotą sumą. Anot teismo, tokiu atveju skolininkas turi teisę kreiptis į teismą dėl žalos atlyginimo pagal bendrąsias ginčo teisenos taisykles. Teismas taip pat sprendė, kad skolininkas neįrodė, jog antstolis neteisingai apskaičiavo iš skolininko išieškotinas procesines palūkanas.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

          Suinteresuotas asmuo antstolis A. B. atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2012 m. rugsėjo 6 d. nutartį ir pareiškėjo skundą atmesti. Nurodo, kad patvarkymas dėl piniginių lėšų arešto skolininkui įteiktas 2012 m. liepos 2 d. Būtent ši diena laikytina data, kada pareiškėjas sužinojo (privalėjo) sužinoti apie banko sąskaitose turimų lėšų areštą, ir nuo šios dienos turi būti skaičiuojamas antstolio veiksmų apskundimo terminas. Pareiškėjas skundą padavė 2012 m. liepos 25 d., praleidęs 20 dienų apskundimo terminą. Teismas netinkamai interpretuoja atskirus lėšų nuo sąskaitų (beje, skirtingų) nurašymus kaip tęstinį veiksmą, kadangi antstolis, priimdamas patvarkymą areštuoti skolininko lėšas, duoda bankams privalomus nurodymus areštuoti ir pervesti skolininko turimas (būsimas) lėšas areštuojamose sąskaitose. Todėl tik patekus lėšoms į areštuotas sąskaitas, jos automatiškai nurašomos į antstolio depozitinę sąskaitą. Visa tai vyksta tol, kol įvykdomas visas antstolio nurodytas reikalavimas. Šiuo atveju antstolis negali sužinoti pinigų, esančių skolininko banko sąskaitoje kilmės. Siekiant įgyvendinti civilinio proceso bendruosius principus – proceso ekonomiškumo, efektyvumo, operatyvumo – CPK 644 str. yra numatyta skolininko pareiga aktyviai domėtis vykdymo eiga, laiku informuoti antstolį apie procesui reikšmingas aplinkybes ir t. t. Tuo tarpu teismas nepagrįstai šią pareigą perkelia tik antstoliui. Teismas taip pat be jokių pagrįstų įrodymų konstatuoja, kad nuo sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) nurašyti pinigai yra tėvystės pašalpa. Be to, teismas neatsižvelgė į įrodymų tinkamumo ir išsamumo reikalavimus, apibrėžtus CPK.

            Atsiliepimų į antstolio A. B. atskirąjį skundą byloje negauta.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

             Atskirasis skundas tenkinamas iš dalies.

             Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.).

             CPK 512 straipsnyje nustatyta, kad skundas dėl antstolio veiksmų gali būti paduodamas ne vėliau kaip per dvidešimt dienų nuo tos dienos, kurią skundą pateikiantis asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie skundžiamo veiksmo atlikimą, bet ne vėliau kaip per devyniasdešimt dienų nuo skundžiamo veiksmo atlikimo. Apeliantas tvirtina, kad terminas jo veiksmams apskųsti turi būti skaičiuojamas nuo 2012 m. birželio 12 d. patvarkymo areštuoti lėšas įteikimo skolininkui dienos (2012 m. liepos 2 d.), tačiau apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad paduotu skundu skolininkas ginčijo ne lėšų areštą apskritai, bet išieškojimą iš konkrečių lėšų, nagrinėjamu atveju – motinystės (tėvystės) pašalpos. Iš bylos duomenų matyti, kad išieškojimas iš skolininko lėšų, pervestų jam kaip valstybinio socialinio draudimo išmokos, buvo tęsiamas nuo 2012 m. birželio 13 d. iki 2012 m. liepos 23 d., tad pirmosios instancijos teismo išvada, kad skolininko lėšų nurašymas turėtų būti vertinamas kaip tęstinis veiksmas, o terminas jam apskųsti turėtų būti skaičiuojamas nuo paskutinės šio veiksmo atlikimo dienos, konkrečiai – 2012 m. liepos 23 d., yra iš esmės teisinga. Skolininkas skundą dėl antstolio veiksmų padavė 2012 m. liepos 25 d., taigi įstatymo nustatyto termino skundui paduoti nepraleido.

             Kaip matyti iš skolininko pateiktos pažymos apie asmens valstybinį socialinį draudimą, skolininkui buvo priskaičiuota 1 535,93 Lt (neatskaičius mokesčių) motinystės (tėvystės) pašalpa už 2012 m. birželio mėnesį ir 1 515,72 Lt (neatskaičius mokesčių) motinystės (tėvystės) pašalpa už 2012 m. liepos mėnesį. (duomenys neskelbtini) banko išduotas išrašas iš skolininko banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtina, kad 2012 m. birželio 15 d. skolininkui buvo pervesta 1 499,34 Lt valstybinio socialinio draudimo išmoka, o 2012 m. liepos 16 d. – 1 284,30 Lt valstybinio socialinio draudimo išmoka. Šios sumos nesutampa su skolininkui priskaičiuotomis motinystės (tėvystės) pašalpomis, netgi iš pastarųjų atskaičius gyventojų pajamų mokestį ir sveikatos draudimo įmokas. Kita vertus, iš bylos duomenų negalima spręsti, koks neapmokestinamas pajamų dydis buvo taikomas skolininkui. Atsižvelgdamas į tai, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad neišsiaiškinęs nustatytų neatitikimų priežasties, pirmosios instancijos teismas negalėjo padaryti pagrįstos išvados, kad į skolininko banko sąskaitą pervestos lėšos buvo jam priskaičiuota motinystės (tėvystės) pašalpa. CPK 739 straipsnio 3 punkte yra imperatyviai nurodyta, kad negalima išieškoti iš sumų, kurios skolininkui priklauso kaip valstybinio socialinio draudimo motinystės (tėvystės) pašalpos. Byloje nustatyta, kad ginčijamu laikotarpiu skolininkui iš tikrųjų buvo paskirtos motinystės (tėvystės) pašalpos, tačiau spręsti, ar būtent jos 2012 m. birželio 15 d. ir 2012 m. liepos 16 d. buvo pervestos į skolininko banko sąskaitą, byloje esančių duomenų nepakanka.

            Apeliacinės instancijos teismas taip pat atkreipia dėmesį, kad į skolininko banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) iš viso buvo pervesta 2 783,64 Lt valstybinio socialinio draudimo išmokų (1 499,34 Lt + 1 284,30 Lt), tačiau 2012 m. liepos 23 d. dalis jų – 873,71 Lt, iš nurodytos sąskaitos buvo pervestos į kitą skolininko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) tame pačiame banke (b. l. 18). Būtent iš šios sąskaitos antstolis tą pačią dieną ir nurašė 869,37 Lt (b. l. 30). Todėl į šią aplinkybę teismas taip pat turėtų atsižvelgti, nustatydamas tiek išieškotų lėšų kilmę, tiek jų tikslų dydį.

             Dėl išdėstytų motyvų skundžiama Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2012 m. rugsėjo 6 d. nutartis panaikinama ir klausimas perduodamas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 327 str. 1 d. 2 p., 337 str. 1 d. 3 p.).

             Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 338 straipsniu,

n u t a r i a :

              Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2012 m. rugsėjo 6 d. nutartį panaikinti ir klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

            Teisėja                                                                                                              Vilija Mikuckienė