Civilinė byla Nr. 2-581-335/2017

Teisminio proceso Nr. 2-30-3-00410-2017-3

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.1.6.1.; 2.6.7.; 2.6.8.11.3.; 3.2.3.1.; 3.2.6.5. (S)

(S)

MOLĖTŲ RAJONO APYLINKĖS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2017 m. lapkričio 6 d.

Molėtai

Molėtų rajono apylinkės teismo teisėja Roma Rimkienė,

sekretoriaujant Astai Kanapienienei,

dalyvaujant ieškovės BUAB „GDL plius“ atstovui bankroto administratoriui Lygaudui Petroniui,

atsakovui A. G.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės BUAB „GDL plius“ ieškinį atsakovui A. G. dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu.

              Teismas

n u s t a t ė:

ieškovė kreipėsi į teismą, prašydama pripažinti negaliojančia ir panaikinti UAB „GDL plius“ ir A. G. sudarytą pirkimo – pardavimo sutartį, kuria UAB „GDL plius“ pardavė, o A. G. nupirko automobilį CHRYSLER PT CRUISER, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), taikyti restituciją grąžinant ieškovei šį automobilį, priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas.

Nurodė, kad ieškovei 2017-02-20 iškelta bankroto byla. Patikrinus bendrovės sandorius paaiškėjo, kad ji, atstovaujama direktoriaus L. Ž., 2016-02-14 pardavė atsakovui A. G. automobilį CHRYSLER PT CRUISER už 121 Eur, nors jo vidutinė rinkos vertė buvo 10 kartų didesnė, t. y. 2016 m. pradžioje tokio automobilio vidutinė rinkos kaina buvo apie 1 200 Eur. Sandorio sudarymo metu įmonė buvo nemoki, jos skola kreditoriams – 9 275,78 Eur, bet bankrutuojanti bendrovė negalės atsiskaityti su kreditoriais, nes neturi turto, kurį būtų galima realizuoti. Šio sandorio sudaryti ieškovė neprivalėjo, jį sudarius įmonė neteko turto, kurį pardavusi būtų gavusi daugiau lėšų ir galėjusi atsiskaityti su kreditoriais. Taigi atsakovas suprato arba turėjo suprasti, kad sandoris yra nesąžiningas.

Atsiliepimu į ieškinį atsakovas prašė jį atmesti. Nurodė, kad 2016 m. žmonai gavus vairuotojo pažymėjimą, pradėjo ieškoti nebrangaus automobilio. Internetiniame skelbime radęs skelbimą apie parduodamą automobilį CHRYSLER CRUISER už nedidelę – 500 Eur sumą, jis paskambinęs sužinojo, jog nedidelė kaina yra todėl, kad jis turi defektų. Apžiūrėjus automobilį ir nustačius didelius defektus, po derybų atsakovas jį nupirko už 121 Eur. Sutartis buvo pasirašyta ant seno pavyzdžio sutarties blanko, kuriame nėra dalies, skirtos transporto priemonės trūkumams pažymėti. Su šiuo automobiliu grįžęs į Naująjį Lentvarį, kur gyveno ir kitą dieną jį palikęs servise dėl apžiūros. Darbuotojas jam pasakė, kad reikalingas kapitalinis variklio remontas ir yra kitų defektų, tad visų darbų kaina siektų daugiau nei 1000 Eur. Nusprendęs neremontuoti automobilio, 2017-08-03 jį už 100 Eur pardavė A. T.. Pažymėjo, kad kai pirko automobilį, galiojo jo techninė apžiūra, tačiau samprotavo, jog ji galėjo būti atlikta pasinaudojus pažintimis, t. y. nesąžiningai dėl to susitarus. Automobilis buvo parduotas už mažesnę nei rinkos kainą, esą atsižvelgus į jo techninę būklę ir kaina tuomet atitiko daikto vertę.

Teismo posėdžio metu ieškovės atstovas patikslino ieškinio reikalavimą dėl restitucijos taikymo ir prašė, atsižvelgus į tai, kad per pigiai atsakovo įgytas automobilis jau yra parduotas, priteisti iš jo piniginę vertę-1 200 Eur.

Teismo posėdžio metu atsakovas aiškino, kad automobilis buvo nevažiuojantis, jį tvarkė garaže, o ne servise, todėl dokumentų pateikti negalintis. Pinigų esą turėtų būti reikalaujama ne iš jo, bet iš L. Ž..

Ieškinys tenkintinas.

CK 6.66 straipsnyje nustatyta ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje apibrėžta actio Pauliana taikymo sąlygų visuma, būtina tam, kad kreditorius galėtų ginčyti skolininko sudarytus sandorius: 1) kreditorius turi turėti neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę; 2) ginčijamas sandoris turi pažeisti kreditoriaus teises; 3) nėra suėjęs vienerių metų ieškinio senaties terminas; 4) skolininkas neprivalėjo sudaryti ginčijamo sandorio; 5) skolininkas buvo nesąžiningas, nes žinojo ar turėjo žinoti, kad sudaromas sandoris pažeis kreditoriaus teises; 6) trečiasis asmuo, sudaręs su skolininku atlygintinį dvišalį sandorį, buvo nesąžiningas; 7) kreditoriaus reikalavimas nukreipiamas į perleistą pagal ginčijamą sandorį turtą (ar jo vertę) tiek, kiek būtina šiam reikalavimui patenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-12-09 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-587/2008; 2010-11-30 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-485/2010; kt.). Atvejais, kai bankrutuojančios įmonės administratorius, atstovaudamas kreditorių interesams, ginčija įmonės sudarytą sandorį actio Pauliana pagrindu, teismas privalo nustatyti, kurie iš bankroto byloje patvirtintų kreditorių jau buvo tuo metu, kai buvo sudaryta sutartis, ir sprendžia, ar sutarties sudarymas galėjo turėti įtakos įmonės turtinei padėčiai taip, kad ji iš dalies ar visiškai negalėtų atsiskaityti su kreditoriais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005-11-14 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-573/2005).

Nustatyta, kad Panevėžio apygardos teismo 2017-02-20 nutartimi UAB „GDL plius“ iškelta bankroto byla, bankroto administratoriumi paskirtas Lygaudas Petronis (b. l. 4-5). Šio teismo 2017-04-27 nutartimi patvirtintas įmonės kreditorių sąrašas, būtent bendrovės kreditorė yra VMI prie LR FM su 9 275,78 Eur finansiniu reikalavimu (b. l. 6-7).

2016-02-14 transporto priemonės pirkimo – pardavimo sutartis patvirtina, kad UAB „GDL plius“, atstovaujama jos buvusio direktoriaus L. Ž., pardavė atsakovui automobilį CHRYSLER CRUISER, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) su galiojusia privalomąja technine apžiūra už 121 Eur kainą (b. l. 8-10).

Kaip matyti iš 2017-03-14 VMI prie LR FM rašto bankroto administratoriui, UAB „GDL plius“ mokestinė nepriemoka susidarė nuo 2015-08-25 (b. l. 7), o finansinių atskaitomybių ši įmonė VĮ Registrų centrui nebeteikė jau nuo 2013 metų (b. l. 40). Taigi darytina akivaizdu, kad ginčo automobilio pardavimo metu įmonė turėjo finansinį įsipareigojimą VMI, įmonės faktinis nemokumas egzistavo dar iki bankroto bylos iškėlimo, vadinasi, ginčijamo sandorio sudaryti būtinumo nebuvo.

Akivaizdu ir tai, kad automobilis atsakovui parduotas per pigiai, vos už 121 Eur, kai tuo tarpu J. A. įmonės „Vertona“ konsultacinė pažyma patvirtina, jog šio automobilio vidutinė rinkos vertė 2016 m. vasario mėnesį buvo 1 200 Eur (b. l. 11-15). Nors pažymoje nurodyta, kad konkrečios būklės automobilis, koks jis buvo 2016 m. vasario mėnesį, neapžiūrėtas, tačiau jo vertė nustatyta remiantis analogiškų transporto priemonių pasiūlos rinkos duomenimis. Kitokių duomenų automobilio vertei nustatyti atsakovas teismui nepateikė, todėl nėra pagrindo abejoti kvalifikuoto turto vertintojo nustatyta jo rinkos verte.

Akcentuotina, kad nors atsakovas teigė, kad automobilis turėjo daug defektų, jis neva atrodė apgailėtinai, turėjo daug esminių gedimų, nepaisant to, jis nupirko jį šviesiu paros metu, apie 14 val., pats parvažiavo juo sava eiga iš Molėtų m. į Naująjį Lentvarį (apie 90 km) ir toliau jį eksploatavo. Jo atsiliepime dėstomas aiškinimas apie automobilio blogos būklės įvertinimą servise kitą dieną po nupirkimo teismo neįtikino, nes, kaip minėta, jis nepateikė jokių defektus ar gedimus patvirtinančių dokumentų, nepaisant, jog žadėjo juos pateikti pirmojo posėdžio metu, to neįrodinėjo ir liudytojų pagalba. Priešingai, iš transporto priemonės pirkimo – pardavimo sutarties, kurią jis pasirašė asmeniškai, matyti, kad šio automobilio techninė apžiūra jo pardavimo atsakovui metu galiojo ir netgi buvo nurodyta priešinga informacija, jog jis techniškai tvarkingas, eismo įvykių nebūta. Tai paneigia atsakovo teiginius, kad automobilis buvo apgailėtino stovio, o jis dėl teisinio neišprusimo sutartį tuomet pasirašė neteikdamas dėmesio tam, kas joje parašyta. Atmestini ir jo samprotavimai apie tariamą automobilio techninę apžiūrą pasinaudojus „pažintimis“. Nustatyta, kad nuo 2006-03-21 jo techninė apžiūra buvo atliekama ne tik Molėtuose, bet ir Utenoje, Klaipėdoje, fiksuoti vienokie ar kitokie jo trūkumai, tačiau juos pašalinus automobilis buvo toliau eksploatuojamas (b. l. 14). Visa tai neabejotinai įrodo sandorio šalių nesąžiningumą – beje, automobilis atsakovo itin pigiai buvo įgytas prieš pat bankroto bylos L. Ž. vadovautai bendrovei iškėlimą, o ir dar vieną automobilį pastarojo atstovaujama minėta bendrovė pardavė 2016-08-24 jo motinai, tuo pažeidžiant kreditorių interesus, kas yra nustatyta įsiteisėjusiu Molėtų rajono apylinkės teismo 2017-07-17 sprendimu civ. byloje Nr. 2-585-964/2017 (žr. LITEKO). Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes dėl minėto automobilio pardavimo atsakovui už rinkos vertės neatitinkančią kainą, darytina išvada, kad ginčijamas sandoris pažeidė kreditoriaus, sandorio sudarymo metu turėjusio reikalavimo teisę, interesus.

Taigi, yra visos sąlygos actio Pauliana instituto taikymui. Kadangi turtas, perleistas dešimčia kartų mažesne kaina nei turto vertė, todėl toks sandoris laikytinas prieštaraujančiu bendrovės veiklos tikslams ir žalingu jai. Sandoris neteisėtas ir suvaržo kreditoriaus interesą gauti savo finansinių reikalavimų patenkinimą iš bendrovei priklausiusio turto vertės. Akivaizdu, kad įmonės vadovas privalėjo nedidinti įmonės nemokumo, nepažeisti kreditoriaus teisių, todėl neprivalėjo ir neturėjo teisės sudaryti su A. G. pagrįstai ieškovo ginčijamo sandorio.

Pripažinus sandorį negaliojančiu pagal CK 6.66 straipsnio 1 dalį, CK 1.80 straipsnio 1 dalį, taikytina restitucija (CK 6.145 straipsnio 1, 2 dalys, 1.80 straipsnio 2 dalis). CK 6.146 straipsnyje nustatyta, jog restitucija atliekama natūra, išskyrus atvejus, kai tai neįmanoma arba sukeltų didelių nepatogumų šalims. Nagrinėjamu atveju nustačius, kad ginčijamu sandoriu įgytas automobilis yra perleistas dar kitam asmeniui, siekiant užtikrinti kreditorių interesus, bankrutuojančiai bendrovei iš atsakovo priteistinas vidutinės turto vertės, buvusios sandorio sudarymo metu – 1 200 Eur ir sumokėtos kainos skirtumas – 1079 EUR (1200-121=1079).

Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalies nuostatomis, t. y. ieškovės reikalavimus patenkinus visa apimtimi, valstybei iš atsakovo priteistinos bylinėjimosi išlaidos - 36 Eur žyminis mokestis ir 5,25 Eur pašto išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovė atleista (CPK 83 straipsnio 1 dalies 8 punktas, 96 straipsnio 1 dalis), taip pat jai 30 Eur už turto vertės nustatymą ir 100 Eur už advokato teisinę pagalbą rengiant ieškinį (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3, 6, 10 punktai, 98 straipsnis).

Vadovaudamasis išdėstytu ir remdamasis LR CPK 259, 268-270 straipsniais, teismas

n u s p r e n d ž i a:

ieškinį tenkinti.

Pripažinti negaliojančia UAB „GDL plius“ ir A. G. 2016 m. vasario 14  d.  sudarytą pirkimo – pardavimo sutartį, kuria UAB „GDL plius“ pardavė, o A. G. nupirko automobilį CHRYSLER CRUISER, valst. Nr. (duomenys neskelbtini).

Taikyti restituciją ir priteisti iš A. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini), ieškovei BUAB „GDL plius“, įmonės kodas 302556479, 1 079 Eur (vieną tūkstantį septyniasdešimt devynis eurus).

Priteisti iš A. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 41,25 Eur (keturiasdešimt vieną eurą, 25 ct) bylinėjimosi išlaidų valstybei į VMI sąskaitą Nr. LT247300010112394300 AB „Swedbank“, įmokos kodas 5660.

Priteisti iš A. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini), BUAB „GDL plius“ naudai 130 Eur (vieną šimtą trisdešimt eurų) bylinėjimosi išlaidų.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui per Molėtų rajono apylinkės teismą.

Teisėja                                                                                                                         Roma Rimkienė