Civilinė byla Nr. e2S-845-861/2024
Teisminio proceso Nr. 2-68-3-17114-2023-0
Procesinio sprendimo kategorijos: 3.3.2.3; 3.3.2.5; 3.4.5.11
(S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2024 m. balandžio 11 d.
Vilnius
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Donata Kravčenkienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apelianto atsakovo V. K. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. vasario 15 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės UAB „Respublikos“ leidiniai ieškinį atsakovui V. K. dėl darbo ginčo ir
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė UAB „Respublikos“ leidiniai kreipėsi į teismą ieškiniu bei patikslinusi ieškinį prašė išnagrinėti darbo ginčą dėl teisės iš esmės.
2. Atsakovas pateikė atsiliepimą į ieškovės ieškinį, kuriuo prašė ieškovės patikslintą ieškinį atmesti.
3. Teisme 2024 m. sausio 16 d. priimtas atsakovo V. K. priešieškinys.
4. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. sausio 16 d. nutartimi nutarta prijungti prie civilinės bylos Nr. e2-2648-1159/2024 civilinę bylą Nr. e2-4795-996/2024, suteikti bylai vieną numerį e2-2648-1159/2024.
5. 2024 m. vasario 6 d. teisme gautas ieškovės UAB „Respublikos“ leidiniai atsiliepimas į atsakovo priešieškinį, kuriuo ieškovė prašo: 1) civilinę bylą dalyje pagal atsakovo priešieškinį nutraukti Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 293 straipsnio 1 punkto pagrindu, o to nepadarius dėl visos atitinkamos bylos dalies, CPK 293 straipsnio 2 punkto pagrindu nutraukti bylą dalyje pagal priešieškinio reikalavimą dėl neturtinės žalos priteisimo; 2) civilinės bylos dalies nenutraukus, taikyti ieškinio senaties terminą ir jo pabaigos (praleidimo) pasekmes atsakovo priešieškinio ir prašymų / reikalavimų atžvilgiu, laikyti jį praleistu ir jo neatnaujinti; 3) atsakovo priešieškinį, prašymus / reikalavimus ieškovei atmesti / jų netenkinti; 4) tenkinti ieškovės ieškinį ir jame išdėstytus prašymus / reikalavimus; 5) iš atsakovo ieškovės naudai priteisti visas patirtas bylinėjimosi išlaidas, įrodymai apie kurias teismui bus pateikti proceso eigoje.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
6. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2024 m. vasario 15 d. nutartimi nutarė nutraukti civilinę bylą dalyje dėl atsakovo V. K. priešieškinyje pareikštų reikalavimų: 1) 2012-04-02 sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2012-05-21 sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) pripažinti apsimestiniais sandoriais kaip niekinius, nustatyti, kad tarp šalių susiklostė nelegalūs darbo santykiai ir taikyti teisės normas reglamentuojančias darbo santykius; 2) pripažinti atsakovo atleidimą iš darbo neteisėtu, priteisti atsakovui vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo jo atleidimo iš darbo dienos iki sprendimo įvykdymo dienos ir kompensaciją, lygią 6 darbuotojo vidutiniams darbo užmokesčio dydžiams; 3) priteisti 13 850,32 Eur nesumokėto darbo užmokesčio; 4) priteisti 12 073,37 Eur kompensacijos už nepanaudotas atostogas; 5) priteisti 1 000 Eur neturtinė žalos; 6) įpareigoti ieškovą įforminti atsakovo darbo teisinius santykius įstatymo numatyta tvarka ir informuoti Valstybinio socialinio fondo draudimo valdybą bei sumokėti privalomus mokesčius. Teismas savo sprendimą grindė šiais motyvais:
6.1 nurodė, kad jeigu civilinė byla jau yra iškelta, tai teismas, atmesdamas prašymą (pareiškimą) dėl praleisto termino atnaujinimo, bylą nutraukia CPK 293 straipsnio 1 punkte nustatytu pagrindu;
6.2 teismas nustatė, kad Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus darbo ginčų komisija (toliau – DGK) 2023 m. spalio 23 d. sprendimu darbo byloje Nr. APS-131-16199/2023 ieškovo V. K. prašymą dalyje dėl darbo santykių fakto pripažinimo, darbo užmokesčio skirtumo išieškojimo, kompensacijos už nepanaudotas kasmetines atostogas ir netesybų išieškojimo bei atleidimo iš darbo pripažinimo neteisėtu nusprendė tenkinti iš dalies;
6.3 ieškovas (šioje byloje atsakovas) V. K. DGK ieškinio per vieną mėnesį nuo DGK sprendimo priėmimo dienos teismui nepateikė, todėl DGK 2023 m. spalio 23 d. sprendimas darbo byloje Nr. APS-131-16199/2023, toje dalyje, kurioje ieškovas nesikreipė į teismą įsiteisėjo 2023 m. gruodžio 1 d. Teismo prašė atnaujinti terminą priešieškiniui pareikšti teisme. To priežastis nurodė, jog pasibaigus darbo ginčų komisijos dėl teisės nagrinėjimo procedūrai, jam buvo paaiškinta, kad galutinai išsprendus darbo santykių susidarymo klausimą, bus galimybė kreiptis į teismą, pareiškiant ieškinį dėl priklausančių išmokų išmokėjimo. Ieškovas (šioje byloje atsakovas) neva buvo suklaidintas dėl esminių aplinkybių kreiptis į teismą dėl savo teisių gynimo. Be to, ieškovas (šioje byloje atsakovas) yra senyvo amžiaus, pensininkas, nėra teisininkas, jam buvo sunku tinkamai ginti savo interesus, ieškinio senaties terminas praleista nežymiai. Šios aplinkybės laikytinos kaip svarbios ir yra teisėtas pagrindas atnaujinti ieškinio terminą;
6.4 nustatė, jog atsakovas priešieškinį (ieškinį) teismui pateikė 2024 m. sausio 15 d. DGK sprendimą darbo byloje Nr. APS-131-16199/2023 priėmė 2023 m. spalio 23 d., įregistravo 2023 m. spalio 30 d. Tai reiškia, kad atsakovas priešieškinį teisme pareikšti turėjo iki 2023 m. lapkričio 30 d. Terminas praleistas daugiau kaip 2,5 mėnesio. Pirmosios instancijos teismo vertinimu, atsakovo nurodytos priežastys negali būti laikomos svarbiomis ir įtikinamomis aplinkybėmis, nes atsakovas yra atstovaujamas advokato, todėl nei pats atsakovas, nei jo atstovas negalėjo būti suklaidinti. Pažymėjo, jog kaip nagrinėjamu atveju turėtų elgtis šalis, nesutinkanti su DGK sprendimu, yra aiškiai ir nedviprasmiškai nustatyta ne tik įstatymu, bet ir buvo nurodyta DGK 2023 m. spalio 23 d. sprendimo rezoliucinėje dalyje;
6.5 nustatęs, kad atsakovas praleido terminą kreiptis į teismą su ieškiniu po DGK sprendimo ir teismui praleidimo priežasčių nepripažinus svarbiomis, bylą dalyje dėl atsakovo priešieškinyje pareikštų reikalavimų nutraukė (CPK 75 straipsnio 1 dalis, 293 straipsnio 1 punktas, DK 231 straipsnis);
6.6 teismas išaiškino, kad bus vertinama tik atsiliepime ir priešieškinyje atsakovo išdėstytos aplinkybės, susijusios su ieškovo pareikštu ieškiniu.
III. Atskirojo skundo argumentai
7. Atskiruoju skundu atsakovas V. K. prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. vasario 15 d. nutartį dalyje, kurioje buvo netenkintas atsakovo prašymas dėl termino atnaujinimo ir išspręsti klausimą iš esmės, patenkinant prašymą dėl praleisto termino atnaujinimo, pareiškiant ieškinį. Skundas grindžiamas šiais argumentais:
7.1 nurodo, jog pareikšti ieškinį dėl darbo ginčo dėl teisės išnagrinėjimo teisme praleido dėl svarbių priežasčių;
7.2 pasibaigus darbo ginčų komisijos dėl teisės nagrinėjimo procedūrai, ieškovui buvo paaiškinta, kad galutinai išsprendus darbo santykių susidarymo klausimą, bus galimybė kreiptis į teismą, pareiškiant ieškinį dėl priklausančių išmokų išmokėjimo. Ieškovas buvo suklaidintas dėl esminių aplinkybių kreiptis į teismą dėl savo teisių gynimo. Be to, ieškovas senyvo amžiaus, pensininkas nėra teisininkas, jam buvo sunku tinkamai ginti savo interesus, ieškinio senaties terminas praleista nežymiai. Vertina, jog šios aplinkybės laikytinos kaip svarbios ir yra teisėtas pagrindas atnaujinti ieškinio terminą;
7.3 nurodo, kad parengiamojo posėdžio eigoje, teismas įpareigojo pateikti ieškinį, todėl atsakovas buvo įsitikinęs, kad išnagrinėti jo reikalavimus kliūčių nėra. Vadovaujantis CPK 78 straipsnio nuostatomis, teismas priimdamas ieškinį, išsprendžia klausimą dėl praleisto termino atnaujinimo, ieškinys buvo priimtas;
7.4 2023 m. spalio 22 d. teisinių paslaugų sutartis su atsakovu buvo nutraukta, atsakovas nebuvo atstovaujamas advokatės.
8. Ieškovė UAB „Respublikos“ leidiniai atsiliepime į atsakovo atskirąjį skundą prašo atskirąjį skundą atmesti. Atsiliepimas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
8.1 nurodo, jog teismas parengiamojo posėdžio metu jokių įpareigojimų pateikti ieškinį atsakovui nepateikė ir jokių nepagrįstų lūkesčių atsakovui nesuteikė. Teismas tik paaiškino, kad jeigu atsakovas vistik ketintų teisme reikšti ieškinį dėl reikalavimų, kurie nebuvo patenkinti Komisijos sprendimu, tuomet kartu su ieškiniu turėtų reikšti prašymą dėl akivaizdžiai praleisto termino atnaujinimo nurodant svarbias termino praleidimo priežastis, kurias teismas vertintų ir tik tuomet spręstų, atnaujinti terminą, ar ne;
8.2 LR DK 231 str. 1 d. nustato, kad darbo ginčo šaliai nesutinkant su darbo ginčų komisijos sprendimu, taip pat darbo ginčų komisijai priėmus sprendimą atsisakyti atnaujinti praleistą terminą kreiptis į darbo ginčų komisiją su prašymu išnagrinėti darbo ginčą dėl teisės, darbo ginčo šalis per vieną mėnesį nuo darbo ginčų komisijos sprendimo priėmimo dienos turi teisę pareikšti ieškinį dėl darbo ginčo dėl teisės išnagrinėjimo teisme, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nuostatomis. Tai atsakovui buvo labai aiškiai paaiškinta darbo ginčo nagrinėjimo Komisijoje metu, o taip pat buvo raštu nurodyta Komisijos sprendimo pabaigoje;
8.3 atsakovas tiek proceso metu Komisijoje, tiek ir teisme turėjo atstovus advokatus ir buvo jų atstovaujamas. Dar iki priešieškinio pareiškimo teisme 2024 m. sausio 15 d., advokato atstovaujamas atsakovas ne tik dalyvavo 2023 m. gruodžio 20 d. parengiamajame posėdyje, bet ir teikė 2023 m. gruodžio 7 d. atsiliepimą į pareikštą ieškinį, kuriame nenurodė jokių aplinkybių, kad nesutinka su Komisijos sprendimu. Priešingai, atsakovas atsiliepime nurodė, kad Darbo ginčų komisija visapusiškai ir objektyviai išnagrinėjo atsakovo prašymą, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą;
8.4 atsakovas bent jau iki 2023 m. gruodžio 14 d. visiškai sutiko su Komisijos sprendimu ir reikšti ieškinio teisme neketino. Tai, kad atsakovas vėliau persigalvojo, jokiu būdu nereiškia ir negali reikšti termino praleidimo priežasties, o juo labiau svarbios.
Teismas
konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas netenkinamas
9. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas nustato atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų CPK 329 straipsnis patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nurodytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeisti asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 1-2 dalys, 338 straipsnis).
Dėl naujų įrodymų prijungimo
10. Apeliantas kartu su atskiruoju skundu pateikė rašytinius įrodymus – atsakovo (duomenys neskelbtini) pažymėjimą.
11. Bylos proceso eigai optimizuoti yra nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, jeigu jie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui, išskyrus dvi išimtis: 1) jeigu pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisako priimti įrodymus; 2) jeigu tokių įrodymų pateikimo būtinybė iškyla vėliau (CPK 314 straipsnis). Toks įstatymo leidėjo įtvirtintas naujų įrodymų priėmimo aukštesnės instancijos teisme reglamentavimas yra nustatytas atsižvelgiant į CPK įtvirtintą ribotą apeliaciją, kuriai būdinga tai, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas apeliacine tvarka tikrinamas pagal byloje jau esančius ir pirmosios instancijos teismo ištirtus bei įvertintus duomenis, patikrinant, ar pirmosios instancijos teismas turėjo pakankamai įrodymų teismo padarytoms išvadoms pagrįsti, ar teismas juos tinkamai ištyrė ir įvertino, ar nepažeidė kitų įrodinėjimo taisyklių ir pan.
12. Teismo vertinimu, konkrečiu atveju aplinkybių, lemiančių būtinybę priimti naujus rašytinius įrodymus nenustatyta, apeliantas nenurodė, kodėl juos teikia apeliacinės instancijos teismui, todėl atsižvelgiant į naujų įrodymų pateikimo apeliacinės instancijos teisme ribojimo tikslus, jie yra nepriimami ir nevertinami (CPK 314 straipsnis).
13. Atskirasis skundas paduotas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria nutarta nutraukti civilinę bylą dalyje dėl atsakovo V. K. priešieškinyje pareikštų reikalavimų.
14. DK
231 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, darbo ginčo šaliai nesutinkant su darbo ginčų komisijos sprendimu, taip pat darbo ginčų komisijai priėmus sprendimą atsisakyti atnaujinti praleistą terminą kreiptis į darbo ginčų komisiją su prašymu išnagrinėti darbo ginčą dėl teisės, darbo ginčo šalis per vieną mėnesį nuo darbo ginčų komisijos sprendimo priėmimo dienos turi teisę pareikšti ieškinį dėl darbo ginčo dėl teisės išnagrinėjimo teisme, vadovaudamasi CPK nuostatomis.
15. Pažymėtina, jog Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra išaiškinta, kad DK 231 straipsnio 1 dalyje numatytas vieno mėnesio terminas individualaus darbo ginčo šalims, nesutinkančioms su Darbo ginčų komisijos sprendimu, pareikšti ieškinį teisme yra procesinis terminas. Jis yra siejamas su veiksmų atlikimu teisme. Šį terminą kvalifikavus kaip ieškinio senaties terminą, tektų pripažinti egzistuojant teisiškai negalimą situaciją, jog vienam ir tam pačiam materialiajam teisiniam reikalavimui, pavyzdžiui, dėl žalos atlyginimo priteisimo, DK yra nustatyti du skirtingi ieškinio senaties terminai – bendrasis trejų metų terminas pagal DK 15 straipsnio 2 dalį ir mėnesio terminas pagal DK 231 straipsnio 1 dalį, nes darbdavio reikalavimui priteisti iš darbuotojo žalos atlyginimą pareikšti taikytinas bendrasis DK 15 straipsnio 2 dalyje nustatytas trejų metų ieškinio senaties terminas. Aptariamo termino pasibaigimas (ir neatnaujinimas) nelemia asmens materialiosios subjektinės teisės pasibaigimo ir nepanaikina asmens teisė į valstybės prievarta užtikrinamą jo pažeistų teisių gynybą, o lemia teisės atlikti procesinį veiksmą – pateikti teismui ieškinį dėl individualaus darbo ginčo dėl teisės išnagrinėjimo – išnykimą, t. y. asmens procesinė subjektinė teisė pasibaigia. Dėl to konstatuotina, kad DK 231 straipsnio 1 dalyje nustatytas vieno mėnesio terminas yra procesinis terminas (DK 5, 16 straipsniai), kuriam taikomos CPK VII skyriaus „Procesiniai terminai“ normų nuostatos dėl procesinių terminų taikymo ir skaičiavimo, išskyrus DK ir kitų įstatymų nustatytas išimtis (DK 5 straipsnis, 16 straipsnio 1 dalis). Procesinius terminus teismas taiko ex officio (pagal pareigas), nepriklausomai nuo šalių valios (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020-02-20 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-28-701/2020).
16. Kasacinio teismo praktikoje taip pat pažymėta, jog išsprendęs termino atnaujinimo klausimą, teismas paprastai iš karto nusprendžia ir dėl ieškinio priėmimo. Tuo tarpu nustatęs, kad pagrindo tenkinti prašymą (pareiškimą) dėl praleisto termino atnaujinimo ir atnaujinti praleistą procesinį terminą nėra, teismas priima motyvuotą nutartį, kuria atmeta prašymą (pareiškimą) dėl praleisto termino atnaujinimo (CPK 78 straipsnio 5 dalis). Atmesdamas prašymą (pareiškimą) dėl praleisto DK 231 straipsnio 1 dalyje nustatyto procesinio termino atnaujinimo, teismas paprastai ta pačia nutartimi atsisako priimti ieškinį CPK 137 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatytu pagrindu. Toks ginčas nenagrinėtinas teisme civilinio proceso nustatyta tvarka, nes vertinama, kad ieškinį pateikęs asmuo neturi suinteresuotumo – savarankiško teisinio intereso ir poreikio jį ginti (CPK 5 straipsnio 1 dalis). Jeigu civilinė byla jau yra iškelta, tai teismas, atmesdamas prašymą (pareiškimą) dėl praleisto termino atnaujinimo, bylą nutraukia CPK 293 straipsnio 1 punkte nustatytu pagrindu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020-02-20 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-28-701/2020).
17. Iš bylos medžiagos ir teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų nustatyta, kad atsakovas priešieškinį (ieškinį) teismui pateikė 2024 m. sausio 15 d. DGK sprendimą darbo byloje Nr. APS-131-16199/2023 priėmė 2023 m. spalio 23 d., įregistravo 2023 m. spalio 30 d. Vadinasi, atsakovas priešieškinį teisme pareikšti turėjo iki 2023 m. lapkričio 30 d. Pirmosios instancijos teismas teisingai nurodė, jog terminas praleistas daugiau kaip 2,5 mėnesio.
18. DK 231 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad šio straipsnio pirmoje dalyje nustatytas praleistas ieškinio pareiškimo terminas gali būti atnaujintas teismo, jeigu nurodytas termino praleidimo priežastis teismas pripažįsta svarbiomis. Kasacinis teismas, pasisakydamas dėl procesinių terminų atnaujinimo, yra nurodęs, kad praleistų įstatymuose nustatytų terminų atnaujinimas galimas tais atvejais, kai nustatoma, jog terminas praleistas dėl svarbių priežasčių, t. y. termino, per kurį asmuo, siekiantis konkrečios teisės įgyvendinimo, turėjo atlikti atitinkamus procedūrinius veiksmus, eigos metu egzistavo aplinkybės, kurios kliudė asmeniui laiku ir tinkamai, tiesiogiai ar per atstovą atlikti atitinkamus procedūrinius veiksmus, ir šios aplinkybės nepriklausė nuo asmens valios. Tokios aplinkybės kiekvienu atveju yra skirtingos, jų vertinimas ir atitinkamai pripažinimas svarbiomis ar nesvarbiomis priklauso nuo konkrečios bylos faktinių aplinkybių, nuo prašymą atnaujinti praleistą terminą teikiančių asmenų individualių savybių ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006-11-13 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-510/2006). Teismas kiekvienu konkrečiu atveju turi įvertinti pareiškėjo nurodytų termino praleidimą pateisinančių aplinkybių atsiradimo momentą, jų egzistavimo trukmę, taip pat ar po to, kai minėtos aplinkybės išnyko, asmuo kreipėsi į teismą per protingą laiko tarpą ir pan. Be to, vertintina, ar asmuo buvo pakankamai atidus, sąžiningas, ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-10-20 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-532/2008; 2017-06-15 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-272-701/2017).
19. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas prašymo dėl termino atnaujinimo pagrįstumą, laikėsi pozicijos, jog atsakovo nurodytos termino praleidimo priežastys nėra laikytinos svarbiomis ir pagrįstai lėmusiomis pavėluotą ieškinio pateikimą teismui. Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su nagrinėjamos bylos medžiaga ir faktinių aplinkybių seka, iš esmės pritaria pirmosios instancijos teismo pozicijai, t. y. kad šiuo atveju neegzistuoja pagrindas atnaujinti apeliantui praleistą terminą priešieškiniui paduoti.
20. Apeliantas atskirajame skunde termino praleidimo priežastimis iš esmės įvardija jo suklaidinimą. Teigia, jog jam buvo paaiškinta, kad galutinai išsprendus darbo santykių susidarymo klausimą, bus galimybė kreiptis į teismą, pareiškiant ieškinį dėl priklausančių išmokų išmokėjimo. Taip pat nurodo, jog ieškovas senyvo amžiaus, pensininkas nėra teisininkas.
21. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su ieškovės argumentais, jog iki priešieškinio pareiškimo teisme 2024 m. sausio 15 d., atsakovas atstovaujamas advokato dalyvavo 2023 m. gruodžio 20 d. parengiamajame posėdyje, taip pat teikė 2023 m. gruodžio 7 d. atsiliepimą į pareikštą ieškinį. Byloje pateikta 2023 m. gruodžio 8 d. atstovavimo sutartis. Atsiliepime į ieškinį nurodė, jog DGK visapusiškai ir objektyviai išnagrinėjo atsakovo prašymą, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Atmestini kaip deklaratyvūs apelianto teiginiai, jog atsakovas buvo suklaidintas. Viena vertus, atsakovas nepateikia tokius argumentus pagrindžiančių jokių duomenų, kita vertus kaip turėtų elgtis šalis, nesutinkanti su DGK sprendimu, buvo nurodyta DGK 2023 m. spalio 23 d. sprendimo rezoliucinėje dalyje.
22. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas analizavo apelianto nurodytas aplinkybes, kuriomis jis remiasi kaip svarbiomis priežastimis, nulėmusiomis termino praleidimą; vertino, ar jos yra svarbios pateisinti termino praleidimą ir pagrįstai sprendė, jog nesant teismo pripažintų svarbiomis termino pateikti priešieškinį dėl DGK sprendimo praleidimo priežasčių, prašymo netenkino.
23. Apibendrinus išdėstytus argumentus, darytina išvada, kad pripažinti apelianto nurodytas termino praleidimo priežastis svarbiomis nėra pagrindo. Bylą išnagrinėjęs pirmosios instancijos teismas, ištyręs faktines bylos aplinkybes, tinkamai taikė procesinės ir materialinės teisės normas, reglamentuojančias praleisto termino atnaujinimą ir nenukrypo nuo kasacinio teismo praktikos tokio pobūdžio bylose. Todėl pakeisti ar panaikinti skundžiamą teismo nutartį atskirajame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
24. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, apelianto atskirasis skundas atmetamas, nes jame išdėstyti motyvai nesudaro pagrindo keisti arba naikinti ginčijamą pirmosios instancijos teismo nutartį. Taip pat pažymėtina, jog teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį (atskirąjį) skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo visiems motyvams ar esminei jų daliai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-03-14 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010-06-01 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010-03-16 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010).
25. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Kadangi apelianto skundas atmetamas, jo patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlygintinos.
26. Ieškovė atsiliepime į atskirąjį skundą prašė priteisti jos patirtas 471,90 Eur bylinėjimosi išlaidas, susijusias su apeliacinėje instancijoje teiktomis teisinėmis paslaugomis iš atsakovo, pateikė atstovavimo išlaidas pagrindžiančius įrodymus. Teismas, įvertinęs tai, kad prašoma priteisti atstovavimo išlaidų suma neviršija Rekomendacijoje nustatytų maksimalių dydžių, taip pat atsižvelgęs į ginčo sudėtingumą teisės taikymo bei faktinių aplinkybių požiūriu, rengtų procesinių dokumentų turinį ir apimtį, sprendžia, jog prašoma priteisti atstovavimo išlaidų suma yra pagrįsta, todėl atmetus atsakovo atskirąjį skundą priteistina iš atsakovo ieškovės naudai (CPK 93 straipsnis).
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
n u t a r i a :
apelianto V. K. atskirąjį skundą atmesti.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. vasario 15 d. nutartį palikti nepakeistą.
Priteisti iš atsakovo V. K., a. k. (duomenys neskelbtini) ieškovei UAB „Respublikos“ leidiniai, į. k. 124251033, 471,90 Eur bylinėjimosi išlaidas.
Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.
Teisėja Donata Kravčenkienė