Civilinė byla Nr. e2-4945-475/2020

Teisminio proceso Nr. 2-69-3-18838-2019-0

Procesinių sprendimų kategorijos: 2.4.2.9.1; 2.4.5; 3.2.6.1 (S)

KAUNO APYLINKĖS TEISMAS

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. lapkričio 25 d.

Kaunas

Kauno

sekretoriaujant teismo posėdžių sekretorei D. J.,

dalyvaujant ieškovės L. B. atstovei advokatei D. V.,

atsakovui V. B., jo atstovei advokatei E. G.,

atsakovui R. B., jo atstovei advokatei G. G.,

žodinio proceso tvarka viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės L. B. ieškinį atsakovams V. B., R. B. dėl teisės pripažinimo įregistruoti gyvenamojo namo kadastro duomenis.

Teismas

nustatė:

I.                      Ieškovės reikalavimai ir argumentai

1.       Ieškovė prašo leisti be atsakovų sutikimo VĮ Registrų centre įregistruoti 2018 m. spalio 4 d. uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Netkada“ užfiksuotus gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) esančio (duomenys neskelbtini) kadastro duomenis. 

1.1.       Ieškinyje nurodė, kad ieškovė ir atsakovas V. B. (duomenys neskelbtini) sudarė santuoką Kauno rajono civilinės metrikacijos skyriuje. Santuokos metu 2000 m. lapkričio 7 d. atsakovui V. B. jo tėvas V. B. padovanojo 200/1563 dalis žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) ir 39/100 dalis jame esančio gyvenamojo namo bei pastatą – kioską su 39/100 dalimis kitų statinių - kiemo statinių. Nors minėtas turtas yra įgytas dovanojimo sutarties pagrindu, tačiau šalys jame apsigyveno iškart sudariusios santuoką. Santuokos metu (laikotarpiu nuo 1996 m. iki 2015 m.) tiek pastatas, tiek kioskas buvo iš esmės pagerinti. 2000–2014 m. buvo atlikta pastato rekonstrukcija (2008 m. gegužės mėn. pradėti pastogės rekonstrukcijos darbai), kurios pagrindu Kauno apylinkės teismo Kauno rūmuose nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr. 2-3001-955/2019 yra pareikštas reikalavimas turtą pripažinti bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe. Rekonstrukcijos metu atlikti šie statybos darbai: pakeltas gyvenamojo namo stogas, suformuojant ir įrengiant palėpę, pirmajame pastato aukšte patalpoje 1-12/9,66 suformuoti laiptai į antrąjį aukštą, panaikintos durys į patalpą, kurioje yra laiptai į rūsį, antrajame pastato aukšte griautos sienos (panaikintos sienos tarp patalpų 1/-7/16,41 ir 1-8/9,97, panaikinta siena tarp patalpos 1-11/9,69 ir laiptinės, laiptus perkeliant į patalpą 1-11/9,69; patalpoje 1-6/13,18 panaikintas langas; panaikintos durys iš buvusios laiptinės į patalpą 1-5/4,38; suformuota patalpa 1-10/33,24; sudėtos grindys; dažytos sienos, atskirai nuo broliui tenkančios pastato dalies įvesta elektra, vanduo, dujos, pastatyti laiptai į naujai suformuotą mansardos patalpą, joje įrengiant du kambarius ir vonios (tualeto) patalpą, naujai pastatytas kioskas ir garažo patalpa 5G’p). Be to, santuokos metu, 1996 m. buvo nupirktas namelis, kurio rekonstrukcija pradėta 1999 m. (I etapas), 2008 m. vykdytas kitas rekonstrukcijos etapas, kuris užbaigtas 2015 m. įregistruojant pakeitimus viešajame registre, kurios pagrindu Kauno apylinkės teismo Kauno rūmuose nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr. 2-3001-955/2019 yra pareikštas reikalavimas turtą pripažinti bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe. Rekonstrukcijos metu atlikti šie statybos darbai: suformuotos naujos išorinės sienos padidinant kiosko plotą, suformuotas naujas stogas, įrengti vidaus inžineriniai tinklai (elektra, vandentiekis). Minėtoje santuokos nutraukimo byloje 2018 m. lapkričio 22 d. nutartimi teismas paskyrė teismo ekspertizę nekilnojamojo turto, t. y. gyvenamojo namo, pastato - parduotuvės, kitų statinių - kiemo statinių, (duomenys neskelbtini) Kauno r., pagerinimų vertei ir rinkos vertei (kainai) nustatyti. Ekspertizės atlikimo metu nurodyta, kad yra būtina atlikti naujus Pastato kadastrinius matavimus, nes faktinė Pastato būklė neatitinka kadastro duomenų, įregistruotų viešajame registre. 2018 m. spalio 4 d. UAB „Netkada“ atliko naujus Pastato kadastrinius matavimus. 2019 m. vasario 26 d. buvo baigta ekspertizė, parengtas teismo statinių pagerinimo darbų nustatymo ekspertizės aktas. Ieškovės atstovė 2019 m. rugpjūčio 27 d. kreipėsi į VĮ „Registrų centras“, prašydama įregistruoti kadastro duomenis, 2018 m. spalio 4 d. užfiksuotus UAB „Netkada“. VĮ „Registrų centro“ Turto registrų tvarkymo tarnybos Nekilnojamojo turto kadastro departamento Kauno skyrius 2019 m. rugpjūčio 30 d. prašymą atmetė, kadangi šiuo momentu ieškovei nepriklauso nuosavybės teisės į pastatą.

1.2.       Tiek 2019 m. vasario 26 d. ekspertizės aktas, tiek UAB „Netkada“ matavimai patvirtina, jog pastatas laikotarpiu nuo 1990 m. iki 2015 m. buvo rekonstruotas. Ekspertizės akto 5 punkte nurodyta, jog nuo 1990 m. iki 2015 m. atlikti statybos darbai su jiems panaudotomis medžiagomis yra esminiai pagal STR 1.01.08:2002 „Statinio statybos rūšys“ 9 p., 9.1. p., 9.6. p., 9.9.1. p., 9.9.2. p., 9.10 p., 9.13 p., kadangi 2006 m. vykusios rekonstrukcijos metu buvo pašalintos pastato stogą laikančios konstrukcijos ir naujai įrengtos laikančios konstrukcijos, buvo apšiltintos fasado sienos ekovata, pakeista šlaitinio stogo danga, apšiltintas šlaitinis stogas, įrengta elektros naujai instaliuota galia, dujos, vandentiekio tinklų papildymas. Šie kadastro duomenų pakitimai viešajame registre nėra įregistruoti.

1.3.       Šiuo metu ieškovei nepripažinta nuosavybės teisė į pastatą, kadangi jis yra įgytas dovanojimo sutarties pagrindu, tačiau iš šioje byloje pateikto ekspertizės akto išvadų yra akivaizdu, jog ginčo pastatas yra iš esmės pagerintas, t.y. pripažintinas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, todėl ieškovė turi teisę reikalauti, kad viešajame registre būtų įregistruoti pastato kadastro duomenų pakeitimai, kurie atitinka faktinę situaciją. Įregistravus kadastro duomenų pakitimus, egzistuos teisinis pagrindas patenkinti ieškovės reikalavimą, jog po rekonstrukcijos pasikeitė pastato savininkų nuosavybės dalys. Po 2006 m. sutuoktinių lėšomis užbaigtos rekonstrukcijos pastato plotas padidėjo 85,71 m2 (307,28-221,57=85,71). Šis pastato plotas yra sukurtas išimtinai ieškovės ir atsakovo V. B. santaupomis ir kredito lėšomis, kuris buvo grąžinamas iš jų abiejų gaunamų darbo pajamų. Iki rekonstrukcijos atsakovo V. B. asmenine nuosavybe registruotos 39/100 dalys pastato (t.y. atsakovui buvo padovanota 86,41 kv. m. ploto pastato dalis (221,57 kv. m. * 39 / 100 = 86,41 kv. m), tačiau po rekonstrukcijos ieškovei su atsakovu priklauso 172,12 kv. m. ploto turtas (85,71+86,41). Minėtas 172,12 kv. m. ploto turtas sudaro 56/100 dalis viso pastato ploto (172,12 * 100 / 307,28 = 56,01). Be to, ekspertizės akto antrajame puslapyje nurodyta, jog pagal 2018 m. spalio 4 d. atliktą pastato kadastro įmonės inventorizaciją, pastato bendras plotas padidėjo nuo 221,57 m2 iki 307,28 m3, statybinis tūris nuo 1 066 m3 iki 1 285 m3. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 9 straipsnio 1 dalimi, nekilnojamojo turto kadastre įrašyti statinių kadastro duomenys turi būti keičiami, jeigu statiniai buvo rekonstruoti, todėl ieškovės reikalavimas yra pagrįstas ir tenkintinas.

1.4.       Ieškovė teismo posėdyje nedalyvavo, apie posėdį pranešta tinkamai. Ieškovės atstovė teismo posėdžio metu palaikė ieškinyje nurodytas aplinkybes ir argumentus. Ieškinį prašė tenkinti.

II.                      Atsakovų argumentai

2.       Atsakovas V. B. atsiliepime į ieškinį nurodė, jog su ieškiniu nesutinka, prašo jį atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas.

2.1.       Atsakovas V. B. atsiliepime nurodo, kad jo tėvai dar iki sudarant nekilnojamojo turto dovanojimo sutartį, atliko pastato kapitalinį remontą, o jam gavus dovanų nekilnojamąjį turtą, buvo atliekami tik paprastojo statinio remonto darbai, kurių registruoti nėra būtinybės. Šias aplinkybes pripažįsta ir pati ieškovė L. B., procesiniuose dokumentuose bei jų prieduose nurodydama, kad nekilnojamojo turto rekonstrukcija buvo atlikta dar iki 2000 metų.

2.2.       Ieškovės L. B. dar 2019 metais teikti dokumentai VĮ Registrų centrui bei dabar teikiami dokumentai, neatitinka Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 12 punkto nurodytų reikalavimų, tai yra akivaizdžiai negali būti pripažinti nekilnojamojo daikto kadastro duomenų nekilnojamojo turto kadastre pakeitimo dokumentais, kas daro ieškovės ieškinio reikalavimus neteisėtais, neįrodytais. Atsakovas pažymi, kad vien tik nekilnojamojo daikto kadastrinių duomenų byla nėra nekilnojamojo daikto kadastro duomenų pakeitimo pagrindas.

2.3.       Antra labai svarbi aplinkybė yra tai, kad pati ieškovė L. B. savo procesiniuose dokumentuose pripažįsta, kad ji neturi teisės teikti prašymo, tai yra pati ieškovė ieškinyje nurodo, kad remiantis nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 13 straipsnio 2 dalimi, prašymą įrašyti nekilnojamojo daikto kadastro duomenis į nekilnojamojo turto kadastrą arba juos pakeisti paduoda nekilnojamojo turto savininkas ar patikėjimo teise valdantis nekilnojamąjį daiktą asmuo. Pati ieškovė L. B. ieškinyje nurodo, kad ji neturi jokių teisių į nekilnojamąjį turtą, kadangi tai yra atsakovo ir jo brolio R. B. asmeninė nuosavybė. Ieškovė šio ieškinio reikalavimu siekia ne nustatyti tiesą, bet sukurti teisinį pagrindą patenkinti jos reikalavimus kitoje Kauno apylinkės teisme Kauno rūmuose nagrinėjamoje byloje.

2.4.       Ieškovės L. B. nurodytų pastatų - gyvenamojo namo, kiosko rekonstrukcijos buvo atliktos iki 2000 m. lapkričio 7 d. dovanojimo sutarties sudarymo, dar nekilnojamojo turto savininko V. B. lėšomis, atsakovės L. B. nurodyta gyvenamojo namo, kiosko ir namelio rekonstrukcija nebuvo nei rekonstrukcijos metu, nei po jos įteisinta. Todėl neįteisinti rekonstruoti pastatai nėra dalytini turto objektai, tačiau gali ir turi būti padalytos statybos darbams atlikti panaudotos medžiagos, jei ieškovė L. B. pateiktų realiai atliktų rekonstrukcijos darbų patvirtintus dokumentus ir keltų reikalavimus rekonstrukcijos metu pagerintų objektų savininkams.

2.5.       Nagrinėjamoje byloje vienas iš ieškovės L. B. pareikštų reikalavimų buvo pripažinti gyvenamąjį namą, kioską, priklausantį atsakovui R. B. asmeninės nuosavybės teise, iš esmės pagerintu santuokos metu ir taip pat pripažinti jį bendrąja jungtine nuosavybe bei šį turtą padalyti (ieškinio dalykas). Atsakovė L. B. nurodė esminį pastatų pagerinimą pagrindžiančias aplinkybes (ieškinio pagrindas). Tačiau šiame kontekste pažymėtina, kad anot pačios ieškovės L. B. rekonstrukcijos darbai buvo atliekami laikotarpiu nuo 1996 iki 2015 metų, taigi akivaizdu, kad nekilnojamas turtas buvo gerinamas dar iki atsakovui R. B. įgyjant nuosavybės teises į šį turtą. Be to, apie inžinierinių tinklų pagerinimus ieškovė nėra pateikusi jokių duomenų ir dokumentų. Ieškovė L. B. nurodo, kad rekonstrukcija nėra įteisinta, nes jai nebuvo gauta nei projekto, nei būtinų leidimų, dėl to atsakovui R. B. asmeninės nuosavybės teise priklausantis nekilnojamas turtas negali būti įregistruotas.

2.6.       Atsakovas V. B. teismo posėdyje prašė ieškinį atmesti. Paaiškino, kad nebuvo informuotas, kad bus atliekami ginčo namo kadastriniai matavimai. Atsakovas teigė, kad namą remontavo jo tėvas savo lėšomis. Atsakovas taip pat prisidėjo. Vėliau tėvas jam padovanojo dalį namo. UAB „Netkada“ užfiksuoti ginčo namo kadastro duomenys neatitinka faktinės padėties.

2.7.       Atstovo V. B. atstovė teismo posėdžio metu palaikė atsiliepime nurodytus argumentus, ieškinį prašė atmesti. Teismo posėdyje paaiškino, kad kadastriniai matavimai neatitinka faktinės padėties, nes palėpė buvo kaip bendro naudojimo patalpa, o prašomuose įteisinti kadastriniuose matavimuose tai niekur neatsispindi. Todėl neaišku kaip palėpė būtų padalinta registruojant kadastrinius matavimus. Atsakovo atstovė pažymėjo, kad leidimai namo rekonstrukcijai atlikti išduoti atsakovų tėvo vardu, jis ją ir atliko. Patenkinus ieškinio reikalavimus neaišku kaip išdidės atsakovams priklausančios namo dalys.

3.       Atsakovas R. B. atsiliepime į ieškinį nurodė, jog su ieškiniu nesutinka, prašo jį atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas.

3.1.       Atsiliepime nurodo, kad ieškovė prašo pripažinti jos teisę įregistruoti gyvenamojo namo, kadastro duomenis, nors remiantis į bylą pateiktu VĮ „Registrų centras“ išrašu matyti, kad namas, nėra L. B. nuosavybė. Namas bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso atsakovams R. B. (61/100 dalys) ir V. B. (39/100 dalys).

3.2.       Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 13 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad prašymą įrašyti nekilnojamojo daikto kadastro duomenis į Nekilnojamojo turto kadastrą ar juos pakeisti paduoda nekilnojamojo daikto savininkas ar patikėjimo teise valdantis nekilnojamąjį daiktą asmuo. Taigi ieškovė neatitinka nė vieno iš keliamų kriterijų asmeniui, galinčiam teikti prašymą VI „Registrų centras“ dėl nekilnojamojo daikto kadastro duomenų įrašymo ar pakeitimo. Todėl VĮ „Registrų centas“ pagristai atsisakė tenkinti ieškovės atstovės prašymą dėl kadastrinių matavimų įregistravimo.

3.3.       Nors, kaip nurodo ieškovė šiuo metu Kaimo apylinkės teismo Kauno rūmuose yra nagrinėjama jos ir kito atsakovo V. B. santuokos nutraukimo byla Nr. 2-1849-955/2020, tačiau ji nėra išnagrinėta ir galutinis sprendimas joje dar nėra priimtas. Todėl ieškovės L. B. santuokos nutraukimo byloje keliami reikalavimai, kurių vienas pripažinti ginčo namą bendrąją jungtine sutuoktinių nuosavybe, gali būti teismo netenkintas - iš esmės nėra žinoma baigtis santuokos nutraukimo byloje. Neišnagrinėjus ieškovės ir kito atsakovo V. B. santuokos nutraukimo bylos ir joje nepriėmus galutinio sprendimo, nėra jokio teisinio pagrindo laikyti neva ieškovė L. B. yra ginčo namo bendrasavininkė, todėl turi teisę įregistruoti kadastrinius matavimus nekilnojamojo turto objektui viešajame registre.

3.4.       Atsakovas R. B. pažymi, kad teikiant kadastrinę bylą, ieškovė nepateikė teismui pagal atliktus kadastrinius matavimus iš naujo paskaičiuotų atsakovams priklausančių idealiųjų dalių, dėl ko ieškovės reikalavimas yra nepagrįstas.

3.5.       UAB „Netkada“ atliktus kadastrinius matavimus name reikia patikrinti, nes kadastriniai matavimai, gali būti klaidingi. Pagal dovanojimo sutartį, kurios pagrindu atsakovams buvo padovanotos ginčo turto dalys, palėpės patalpos ir laiptai į antrą aukštą yra bendrojo naudojimo, tačiau atliktuose kadastriniuose matavimuose šis faktas niekur nenurodytas. Todėl atlikti kadastriniai namo matavimai yra netikslūs ir neatitinkantys realios faktinės situacijos. Kadastriniai matavimai atlikti pažeidžiant esmines kadastrinių matavimų procedūras ir neatitinka faktinių kadastrinių namo duomenų, jais negalima vadovautis ir reikalauti registruoti kadastrinius namo pakeitimus.

3.6.       Atsakovas R. B., išnagrinėjus L. B. ir V. B. santuokos nutraukimo bylą, kuomet bus nustatytas ginčo namo turtinis režimas, ketina prašyti teismo išduoti teismo liudijimą patekti į jam nepriklausančios dalies namo patalpas, ir iš naujo name atlikti kadastrinius matavimus atitinkančius teisės aktuose įtvirtintus reikalavimus. Atlikus kadastrinius matavimus, turi būti paskaičiuotos kiekvienam atsakovui priklausančios idealiosios dalys, ko iki šiol byloje nėra padaryta, vadovaujantis 2000 m. kovo 1 d. dovanojimo sutartyje nurodytomis dalimis bei nurodyta naudojimosi tvarka.

3.7.       Atsakovas R. B. teismo posėdžio metu su ieškiniu nesutiko prašė jį atmesti. Atsakovas R. B. teigė, kad atlikti kadastriniai matavimai neatitinka realios padėties. Kad bus atliekami namo kadastriniai matavimai, atsakovui nebuvo žinoma. Matininkę į namą įleido, tik dėl to, kad atsitiktinai tuo metu buvo pas mamą. Atsakovui nebuvo suteikta galimybė susipažinti su atliktų kadastrinių matavimų rezultatais. Patalpų plotai ir sienų dislokacija nurodyta kadastriniuose matavimuose neatitinka realios padėties, palėpė buvo dovanojama kaip bendro naudojimo patalpa, tačiau atliktuose kadastriniuose matavimuose tai nėra nurodyta.

3.8.       Atsakovo R. B. atstovė teismo posėdžio metu ieškinį prašė atmesti arba palikti nenagrinėtą. Atstovė nurodė, kad ieškovė netinkamas subjektas reikšti tokio pobūdžio reikalavimą. Ginčo namas nuosavybės teise priklauso atsakovams. Ieškovė santuokos nutraukimo byloje yra pareiškusi reikalavimą dalį ginčo namo pripažinti bendrąją jungtine sutuoktinių nuosavybe. VĮ Registrų centras atsisakė įregistruoti kadastrinius matavimus, nes ieškovė nėra namo savininkė. Pažymi, kad atlikti kadastriniai matavimai gali būti klaidingi, nes laiptai yra bendro naudojimo, tačiau tai kadastriniuose matavimuose neatsispindi.

Teismas

konstatuoja:

        ieškinys atmestinas.

III.                      Teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

3.       Byloje nustatyta, kad ieškovė L. B. ir atsakovas V. B. susituokė 1980 m. sausio 11 d. Santuokos metu 2000 m. lapkričio 7 d. atsakovui V. B. jo tėvas V. B. padovanojo 200/1563 dalis žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) ir 39/100 dalis jame esančio gyvenamojo namo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) bei pastatą – parduotuvę (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) su 39/100 dalimis kitų statinių - kiemo statinių (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) (2000 m. lapkričio 7 d. dovanojimo sutartis). 61/100 dalys gyvenamojo namo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini) su 61/100 dalimis kitų statinių - kiemo statinių (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) bei pastatai, kurių unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise 2003 m. išlaikymo iki gyvos galvos sutarties Nr. 2-8021 pagrindu priklauso atsakovui R. B. (Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašas).

4.       Kauno

5.       Šioje byloje ieškovė reiškia reikalavimą VĮ Registrų centre įregistruoti 2018 m. spalio 4 d. UAB „Netkada“ užfiksuotus gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) esančio (duomenys neskelbtini) kadastro duomenis, nes VĮ „Registrų centro“ Turto registrų tvarkymo tarnybos Nekilnojamojo turto kadastro departamento Kauno skyrius 2019 m. rugpjūčio 30 d. sprendimu ieškovės L. B. 2019 m. rugpjūčio 27 d. prašymą atmetė, kadangi ieškovė nėra pastato savininkė.

6.       Pagal Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 9 straipsnio 1 dalį nekilnojamojo turto kadastre įrašyti statinių kadastro duomenys turi būti keičiami, jeigu statiniai buvo rekonstruoti, kapitaliai remontuoti ar jeigu buvo atlikti nekilnojamosios kultūros paveldo vertybės tvarkymo statybos darbai ir jeigu šie pakitimai nebuvo nustatyti šio straipsnio 2 dalyje nurodytu atveju, taip pat Lietuvos Respublikos statybos įstatymo nustatytais atvejais. Nekilnojamojo turto kadastro duomenų keitimui pagal Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 9 straipsnį būtinas savininkų prašymas (13 straipsnio 2 dalis). Nesant bent vieno iš savininkų prašymo ar sutikimo procesas negalimas.

7.       Ieškovė teigia, kad turi teisę reikalauti, kad viešajame registre būtų įregistruoti pastato kadastro duomenų pakeitimai, nes jie atitinka faktinę situaciją. Kaip pažymėjo Nekilnojamojo turto kadastro departamento Kauno skyrius 2019 m. rugpjūčio 30 d. sprendime, Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 13 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad prašymą įrašyti nekilnojamojo daikto kadastro duomenis į Nekilnojamojo turto kadastrą ar juos pakeisti paduoda nekilnojamojo daikto savininkas ar patikėjimo teisę valdantis nekilnojamąjį daiktą asmuo. Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 13 straipsnio 2 dalis numato, kad nekilnojamojo daikto kadastro duomenis Nekilnojamojo turto kadastre gali būti įregistruoti ar pakeisti tik pačiam daikto savininkui ar patikėjimo teise tą daiktą valdančiam asmeniui prašant. Taigi nekilnojamojo daikto kadastro duomenis Nekilnojamojo turto kadastre gali būti įregistruoti ar pakeisti esant dviem aplinkybėms: esant nekilnojamojo daikto savininko ar daiktą patikėjimo teise valdančio asmens prašymui ir nekilnojamojo daikto kadastro duomenis neatitinka faktinės situacijos. Teismo statinių pagerinimo darbų nustatymo 2019 m. vasario 26 d. ekspertizės akto 2 punkte nurodyta, kad pagal 2018 m. rugpjūčio 20 d. atliktą gyvenamojo namo kadastro įmonės inventorizaciją nustatyta, kad jo bendras plotas buvęs 221,57m2, dabar yra 307,28 m2, buvęs statybinis tūris – 1 066 m3, dabar yra 1 285 m3, pagal aukštų planus dabar yra dviejų aukštų pastatas su rūsiu ir pastatyta pastogė. 2006 metais atlikta rekonstrukcija. Taigi ginčo namo kadastro duomenis neatitinka faktinės situacijos. Šios aplinkybės neginčijo ir atsakovai. Tačiau ieškovė nepateikė duomenų, kad yra ginčo namo savininkė ar jo valdytoja patikėjimo teise. Priešingai, ieškovės reikalavimas pripažinti 39/100 dalių gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) pastato – parduotuvės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), su 39/100 dalių kitų statinių – kiemo statinių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini) bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe yra nagrinėjamas civilinėje byloje Nr. 2-1849-955/2020.

8.       Ieškovė teigia, kad įregistravus kadastro duomenų pakitimus, egzistuos teisinis pagrindas pagrįsti aplinkybę, jog po rekonstrukcijos pasikeitė pastato savininkų nuosavybės dalys. Statinio kadastriniai matavimai - tai tikslių statinyje esančių patalpų matmenų nustatymas, faktiniai duomenys. Ieškovei įrodinėjant turtą esant bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybės teise, nėra būtina kadastrinius matavimus įregistruoti registrų centre. Faktiniai duomenys, gauti atlikus kadastrinius matavimus, gali būti pripažinti tinkamais įrodinėjant tam tikras aplinkybes, nepaisant to ar jie yra įregistruoti VĮ Registrų centre. Teismas atitinkamas išvadas byloje daro tik įvertinęs kiekvieną įrodymą atskirai ir įvertinęs byloje esančių įrodymų visumą.

9.       Šiuo atveju ieškovei nuosavybės teise nepriklauso gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) esantis (duomenys neskelbtini). Namo savininkai atsakovai V. B. ir R. B. nesutinka, kad būtų įregistruoti 2018 m. spalio 4 d. UAB „Netkada“ užfiksuoti ginčo namo, esančio (duomenys neskelbtini) kadastro duomenys. Taigi ieškovė neatitinka Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 13 straipsnio 2 dalies reikalavimų. Tik tuo atveju, jei bus patenkintas ieškovės reikalavimas pripažinti jai nuosavybės teisę į ginčo namą, esantį (duomenys neskelbtini) ji galėtų reikšti reikalavimą VĮ Registrų centre įregistruoti 2018 m. spalio 4 d. UAB „Netkada“ užfiksuotus gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) esančio (duomenys neskelbtini) kadastro duomenis.

10.       Ieškovė teigia, kad nors turtas yra įgytas dovanojimo sutarties pagrindu, tačiau šalys jame apsigyveno iškart sudariusios santuoką, santuokos metu ginčo turtas buvo iš esmės pagerintas, atliktas remontas, todėl akivaizdu, kad ieškovė turi teisę reikalauti įregistruoti VĮ Registrų centre gautus kadastrinius duomenis. Šioms aplinkybėms pagrįsti ieškovė pateikė Teismo statinių pagerinimo darbų nustatymo 2019 m. vasario 26 d. ekspertizės aktą, L. B. rašytų sąsiuvinių kopijas, remonto eigos nuotraukas, sąskaitų, kvitų sutarčių patvirtintas kopijas. Šios ieškovės nurodytos aplinkybės (ieškinio pagrindas) ir pateikti įrodymai nėra šioje byloje nagrinėjamo ieškinio dalyko pagrindas, o yra kitoje civilinėje byloje nagrinėjamo reikalavimo dėl nuosavybės teisių pripažinimo pagrindas.

11.       Teismas pažymi, kad jei ieškovės reikalavimas santuokos nutraukimo civilinėje byloje Nr. 2-1849-955/2020 dėl ginčo turto pripažinimo bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe būtų atmestas, o šioje byloje patenkintas ieškovės reikalavimas leisti jai įregistruoti ginčo turto naujai atliktus kadastrinius matavimus, susidarytų neleistina situacija, kuomet būtų pažeistas nuosavybės teisės neliečiamumo principas. Taigi tik išnagrinėjus civilinėje byloje Nr. 2-1849-955/2020 pareikštą reikalavimą dėl ginčo turto pripažinimo bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe ieškovės naudai, ieškovė galėtų reikšti reikalavimą dėl kadastrinių duomenų įregistravimo ginčo turtui. Ieškovė nebūdama ginčo turto savininke, neturi subjektinių teisių reikšti tokio pobūdžio reikalavimo. Įvertinus nurodytas aplinkybes ieškovės ieškinys atmestinas kaip nepagrįstas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

12.       CPK 93 straipsnis numato, jog šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų. Šiuo atveju ieškinį atmetus, sprendžiamas klausimas dėl bylinėjimosi išlaidų atsakovams priteisimo. Atsakovas V. B. prašo atlyginti 1 173,70 Eur išlaidas už advokatės teisines paslaugas. Atsakovo prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos yra pagrįstos byloje esančiais įrodymais, todėl ieškinį atmetus jos priteistinos iš ieškovės. Atsakovas R. B. atsiliepime nurodė prašymą priteisti bylinėjimosi išlaidas, tačiau nenurodė jų dydžio ir nepateikė jas patvirtinančių įrodymų.

13.       Procesinių dokumentų siuntimo išlaidos sudaro 11,62 Eur, todėl ieškinį patenkinus šios išlaidos valstybės naudai priteistinos iš atsakovės (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 96 straipsnio 2 dalis).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259–270 straipsniais,

nusprendžia:

ieškinį atmesti.

Priteisti iš ieškovės L. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atsakovui V. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 1 173,70 Eur (vieno tūkstančio vieno šimto septyniasdešimt trijų eurų 70 ct) bylinėjimosi išlaidas.

Priteisti iš ieškovės L. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 11,62 (vienuolikos eurų 62 ct) procesinių dokumentų siuntimo išlaidas ir valstybei. Šios sumos turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.

Teisėja                                                                                          Virginija Simanavičienė