Civilinė byla Nr. e3K-3-109-969/2020

Teisminio proceso Nr.  2-69-3-20503-2017-0

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1.2.4.1.4; 2.3.2.8

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. balandžio 23 d.

Vilnius

        Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Janinos Januškienės, Sigitos Rudėnaitės (kolegijos pirmininkė) ir Gedimino Sagačio (pranešėjas),

teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovių J. Č. ir L. V. kasacinį skundą bei ieškovo M. Č. kasacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. spalio 31 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo M. Č. ieškinį atsakovėms J. Č. ir L. V. dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu, ieškovo M. Č. ieškinį atsakovei J. Č. ir atsakovės J. Č. priešieškinį ieškovui M. Č. dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės ir bendrosios jungtinės nuosavybės padalijimo, dalyvaujant trečiajam asmeniui „SIA B2Kapital“.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1.       Kasacinėje byloje sprendžiama dėl teisės normų, reglamentuojančių akcijų pirkimo–pardavimo sandorio pripažinimą apsimestiniu, bendrosios jungtinės nuosavybės padalijimo būdą, aiškinimo ir taikymo.

2.       Ieškovas prašė teismo:

2.1.                      nutraukti šalių 1995 m. gruodžio 1 d. sudarytą santuoką dėl atsakovės J. Č. (toliau – ir atsakovė, J. Č.) kaltės;

2.2.                      2011 m. birželio 3 d. akcijų pirkimo–pardavimo sutartį Nr. 11/001 pripažinti apsimestiniu sandoriu ir palikti galioti sandorį, kurį J. Č. ir atsakovė L. V. (toliau – ir L. V., L. V.) nuslėpė, pripažinti 2635 vnt. (50 proc.) UAB „Imber“ akcijų pirkėja atsakovę;

2.3.                      ieškovui natūra priteisti 2635 vnt. UAB „Imber“ akcijų, 245 vnt. UAB „Frondita“ akcijų, 1/2 dalį pastato ir 1/2 dalį žemės sklypo, esančių (duomenys neskelbtini), 1/2 dalį pastato – garažo su dirbtuvėmis, esančio (duomenys neskelbtini);

2.4.                      prievoles pagal 2007 m. kovo 21 d. kredito sutartį Nr. BP2028070293 ir 2007 m. spalio 16 d. kredito sutartį Nr. KVRSAV100702260, sudarytą su AB „Sampo“ banku (dabar „Danske Bank A/S“, atstovaujamas Lietuvos filialo), palikti solidariąja šalių prievole.

3.       Ieškovas nurodė, kad santuoka iširo tik dėl atsakovės kaltės, nes ši nustojo rūpintis šeima, su ja pasidarė neįmanoma rasti bendrą sutarimą buities, ūkio tvarkymo, laisvalaikio praleidimo, vaiko auklėjimo klausimais.

4.       Ieškovo tėvai Z. Č. ir Janina P. Č. santuokoje įsigijo 100 proc. UAB „Imber“ akcijų. 2009 m. balandžio 16 d. Z. Č. su atsakove J. Č. pasirašė akcijų pirkimo–pardavimo sutartį Nr. 9/001, pagal kurią atsakovei perleido 50 proc. UAB „Imber“ akcijų. Civilinėje byloje Nr. 2-2563 214/2014 įrodyta, jog įmonės akcijas atsakovė J. Č. nupirko už bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybės teise priklausančias lėšas, todėl akcijos pripažintinos bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe. 2011 m. birželio 3 d. Z. Č. su J. Č. motina L. V. pasirašė akcijų pirkimo–pardavimo sutartį Nr. 11/001, pagal kurią perleido L. V. 50 proc. UAB „Imber“ akcijų. 2011 m. birželio 3 d. akcijų pirkimo–pardavimo sutartimi Nr. 11/001 išreikštoji valia ir siektas tikslas neatitinka tikrųjų J. Č. ir L. V. ketinimų. Tikrieji ketinimai buvo atsakovei įgyti akcijas, nes L. V. nesuinteresuota įmonės veikla. Atsakovė buvo suinteresuota turėti visų UAB „Imber“ akcijų kontrolę, tačiau atsakovei buvo nepalanki situacija, kai visos akcijos įsigyjamos jos vardu. Jeigu atsakovė būtų nupirkusi 100 proc. UAB „Imber“ akcijų, tai skyrybų atveju ieškovui, kaip jos sutuoktiniui, atitektų 50 proc. akcijų, kadangi šis turtas nupirktas santuokos metu iš sutuoktinių bendrų lėšų. Tam, kad to būtų išvengta, 50 proc. akcijų įsigijimas buvo įformintas L. V. vardu. Dėl to pagal atsakovės schemą santuokos nutraukimo atveju jos žinioje lieka kontrolinis akcijų paketas ir ji toliau gali vienvaldiškai priiminėti sau palankius sprendimus bendrovėje. L. V. jokių įmonės valdymui būdingų ir reikalingų veiksmų po UAB „Imber“ akcijų nupirkimo neatliko, pasisakė, kad akcijas turi tik formaliai, visus vykdymo veiksmus atlieka jos duktė J. Č..

5.       Atsakovė J. Č. įtikino Z. Č. pasirašyti jam nenaudingas sutartis. Dar 2007 m. Z. Č. įtarta Alzheimerio liga, o vėliau jam diagnozuota lėtinė galvos smegenų išemija ir lėtinis galvos smegenų kraujotakos sutrikimas. 2008 m. Z. Č. gydėsi Kauno 2-ojoje klinikinėje ligoninėje, skundėsi atminties sutrikimu, galvos svaigimu. 2009 m. lapkritį–gruodį po daugybinių tyrimų jam diagnozuota kraujagyslinė demencija, išduota specialiojo nuolatinės slaugos poreikio pažyma. 2013 m. gegužę Z. Č. pripažintas neveiksniu dėl kraujagyslinės demencijos, konstatuotas vidutinis-sunkus pažinimo sutrikimas.

6.       2012 m. gegužės mėnesį Z. Č. kreipėsi į teismą su ieškiniu dėl UAB „Imber“ akcijų pirkimo–pardavimo sutarčių pripažinimo negaliojančiomis tuo pagrindu, kad atsakovės pasinaudojo jo psichikos liga bei apgaule įtikino jį pasirašyti jam itin nenaudingas sutartis (Kauno apylinkės teismo civilinė byla Nr. 2-2563-214/2014). Po šio Z. Č. kreipimosi į teismą santykiai tarp ieškovo ir atsakovės J. Č. paaštrėjo, ji neįspėjusi pakeitė gyvenamąją vietą ir paliko ieškovą vieną gyventi su šalių dukterimi. Atsakovė nepadeda šeimai nei materialiai, nei moraliai. Atsakovė J. Č., pasinaudodama perimtų akcijų suteikiamomis teisėmis, atleido ieškovą iš UAB „Imber“ direktoriaus pareigų.

7.       Ieškovui ir atsakovei J. Č. nuosavybės teise priklauso 100 proc. UAB „Imber“ akcijų, kurios įgytos santuokos metu ir yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė. Taigi ieškovui po santuokos nutraukimo turi atitekti 2635 vnt. (50 proc.) UAB „Imber“ akcijų.

8.       Santuokos metu 2005 m. kovo 21 d. atsakovė J. Č. įgijo 490 vienetų paprastųjų vardinių UAB „Frondita“ (49 proc.) akcijų po 100 Lt (28,96 Eur). Šis turtas dalytinas sutuoktiniams lygiomis dalimis natūra po 1/2 dalį (po 245 vnt.).

9.       Santuokos metu ieškovas su atsakove įgijo pastatą ir žemės sklypą, esančius (duomenys neskelbtini), vidutinė turto rinkos vertė – 140 941 Eur, garažą su dirbtuvėmis (duomenys neskelbtini), vidutinė turto rinkos vertė – 198 679 Eur. Šis turtas dalytinas sutuoktiniams lygiomis dalimis natūra po 1/2 dalį.

10.       Santuokos metu ieškovas 2007 m. kovo 21 d. pasirašė kredito sutartį Nr. BP2028070293 su „Danske Bank A/S“ Lietuvos filialu. Įsipareigojimų likutis bankui pagal šią sutartį sudaro 203 975,29 Eur bei 11 procentų dydžio metinių palūkanų, skaičiuojamų nuo negrąžintos skolos sumos už laikotarpį nuo 2013 m. spalio 14 d. iki visiško skolos išieškojimo. Šios kredito sutarties laiduotoja – atsakovė J. Č.; kredito paskirtis – būsto įsigijimas. Be to, šalys santuokos metu 2007 m. spalio 16 d. sudarė kredito sutartį Nr. KVRSAV100702260 su „Danske Bank A/S“ Lietuvos filialu. Įsipareigojimų likutis bankui pagal šią kredito sutartį sudaro 16 082,94 Eur bei 11 procentų dydžio metinių palūkanų, skaičiuojamų nuo negrąžintos skolos sumos už laikotarpį nuo 2013 m. spalio 14 d. iki visiško skolos išieškojimo. Po santuokos nutraukimo šios prievolės laikytinos solidariosiomis šalių prievolėmis.

11.       Ieškovas yra priėmęs savo tėvo Z. Č. palikimą pagal 2014 m. rugsėjo 22 d. turto apyrašą Nr. 0114/14/00930. Ieškovas paveldėjo ir Z. Č. skolą Valstybinei mokesčių inspekcijai – 439 102,60 Eur. Skolos išieškojimas apsiriboja paveldėtu turtu, įrašytu į turto apyrašą. Išieškojimas vykdomas iš ieškovo paveldėto turto, esančio (duomenys neskelbtini).

12.       UAB „Frondita“ akcijų nominalioji vertė – 100 Lt (28,96 Eur) už vienetą. Taigi, 490 vnt. akcijų vertė – 14 191,38 Eur. Ieškovo naudai priteistinų akcijų (245 vnt.) vertė – 7095,69 Eur. UAB „Imber“ akcijų nominalioji vertė – 100 Lt (28,96 Eur) už vienetą, taigi, 5270 vnt. akcijų vertė – 152 627,75 Eur. Ieškovui tenkančių UAB „Imber“ akcijų vertė – 76 313,88 Eur. Ieškovo naudai priteistinas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe jam su atsakove J. Č. priklausantis nekilnojamasis turtas, atsižvelgiant į Nekilnojamojo turto registro išrašo duomenis, vertintinas 169 810 Eur.

13.       Atsakovė J. Č. priešieškiniu prašė teismo:

13.1.                      nutraukti santuoką, sudarytą su ieškovu 1995 m. gruodžio 1 d. Kauno miesto civilinės metrikacijos skyriuje, kaip iširusią dėl ieškovo kaltės;

13.2.                      priteisti atsakovės J. Č. naudai iš ieškovo 2000 Eur neturtinės žalos atlyginimo;

13.3.                      nustatyti, jog santuokos nutraukimas atsakovės J. Č. ir ieškovo turtinėms teisėms teisines pasekmes sukėlė nuo 2012 m. gegužės 8 d., kai jie faktiškai nustojo kartu gyventi;

13.4.                      padalyti bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausantį turtą ir prievoles, atsakovei J. Č. asmeninės nuosavybės teise priteisiant: 1/2 dalį žemės sklypo ir 1/2 dalį gyvenamojo namo, 70 470,50 Eur vertės, (duomenys neskelbtini); 2635 vnt. UAB „Imber“ akcijų, 76 309,60 Eur vertės; 1/2 dalį garažo su dirbtuvėmis (duomenys neskelbtini), 99 339,50 Eur vertės; ieškovui asmeninės nuosavybės teise priteisiant: 1/2 dalį žemės sklypo ir 1/2 dalį gyvenamojo namo, 70 470,50 Eur vertės, (duomenys neskelbtini); 1/2 dalį garažo su dirbtuvėmis (duomenys neskelbtini), 99 339,50 Eur vertės; 490 vnt. UAB „Frondita“ akcijų, 14 190,40 Eur vertės; 416 vnt. UAB „MDJ ir ko“ akcijų, 12 047,36 Eur vertės; 206 167,63 Eur prievolę (dydis tikslintinas) ir kitas susijusias prievoles pagal 2017 m. kovo 21 d. kredito sutartį Nr. BP2028070293, sudarytą su AB „Sampo“ banku (dabar „Danske Bank A/S“ Lietuvos filialas), priteisti iš ieškovo ir atsakovės solidariai ir įpareigoti nuo gyvenimo skyrium pradžios (2012 m. gegužės 8 d.) šalis tarpusavyje šią prievolę vykdyti lygiomis dalimis; priteisti ieškovui iš atsakovės 25 035,92 Eur kompensaciją už atsakovei tenkančią didesnę santuokinio turto dalį, nutraukus santuoką palikti atsakovei Č. pavardę.

14.       Atsakovė nurodė, kad šalys santuokoje susilaukė vieno vaiko – D. Č., ji yra pilnametė. 2012 m. gegužės mėnesį santuoka iširo, šalys pradėjo gyventi atskirai. Ieškovas pažeidė pareigą būti ištikimas, lojalus, gerbti kitą sutuoktinį ir prisidėti prie bendrų šeimos poreikių tenkinimo, vartojo fizinį smurtą.

15.       Ieškovas, iki 2012 m. su pertraukomis būdamas UAB „Imber“ direktorius (Kauno apylinkės teismo 2017 m. spalio 26 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-13871-894/2017 ieškovo atleidimas iš direktoriaus pareigų pripažintas teisėtu), atliko veiksmus, kuriais pažeidė UAB „Imber“ ir jos akcininkių J. Č. bei L. V. interesus. Ieškovas sudarė UAB „Imber“ nenaudingus sandorius su savo faktiškai valdoma UAB „MDJ“, taip siekdamas perkelti UAB „Imber“ turtą į UAB „MDJ“. Ieškovas sudarė tris transporto priemonių nuosavybės teisės perleidimo sandorius. Kauno apylinkės teismas 2016 m. gruodžio 20 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-769-429/2016 pripažino šiuos sandorius negaliojančiais ir priteisė UAB „Imber“ iš UAB „MDJ“ 32 834,22 Eur. Be to, 2011 m. rugsėjo 5 d. ieškovas nepalankiomis sąlygomis sudarė su savo neoficialiai valdoma UAB „MDJ“ negyvenamųjų patalpų nuomos sutartį Nr. 09/05 – išnuomojo visas UAB „Imber“ priklausančias patalpas (duomenys neskelbtini) 10 metų terminui. UAB „MDJ“ perėmė visus iki nuomos sutarties sudarymo patalpas naudojusius UAB „Imber“ nuomininkus ir su jais sudarė subnuomos sutartis. Kauno apylinkės teismas 2017 m. vasario 23 d. sprendimu pripažino negaliojančiais 2011 m. rugsėjo 5 d. negyvenamųjų patalpų nuomos sutartį Nr. 09/05 ir perdavimo–priėmimo aktą Nr. 1. Tokiais ieškovo veiksmais UAB „Imber“ buvo padaryta žala, kadangi nuo 2012 m. ji nevykdė veiklos ir negavo pajamų. 2016 m. balandžio 14 d. UAB „Imber“ kreipėsi į Kauno apygardos teismą su ieškiniu dėl 60 237,93 Eur žalos atlyginimo priteisimo iš UAB „MDJ“. Civilinė byla yra sustabdyta, iki bus išnagrinėta Kauno apygardos teismo baudžiamoji byla Nr. 1-34-317/2016, kurioje ieškovas kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas UAB „Imber“ atžvilgiu. Šiuo metu baudžiamoji byla grąžinta ikiteisminiam tyrimui.

16.       Santuokos metu šalys įgijo prievolę pagal 2017 m. kovo 21 d. kredito sutartį Nr. BP2028070293, sudarytą su AB „Sampo“ banku (dabar „Danske Bank A/S“ Lietuvos filialas), kurios suma – 206 167,63 Eur (ir kitos susijusios prievolės pagal šią sutartį). Bendras sutuoktinių turtas: 1) žemės sklypas ir gyvenamasis namas (duomenys neskelbtini), atitinkamai 29 414 Eur ir 111 527 Eur vertės; garažas su dirbtuvėmis (duomenys neskelbtini), 198 679 Eur vertės; 490 vnt. UAB „Frondita“ akcijų, 14 190,40 Eur vertės, 5) 2635 vnt. UAB „Imber“ akcijų, 76 309,60 Eur vertės; 416 vnt. UAB „MDJ ir ko“ akcijų, 12 047,36 Eur vertės. Iš viso yra dalytino santuokinio turto už 442 167,36 Eur sumą aktyvo ir 206 167,63 Eur pasyvo, tai bendrame balanse sudaro 235 999,73 Eur. Šalims bendrosios nuosavybės teise priklausantis turtas turi būti padalytas lygiomis dalimis, t. y. po 117 999,86 Eur turto aktyvo kiekvienai.

17.       Atsakovei asmeninės nuosavybės teise turi būti priteistos visos 2635 UAB „Imber“ akcijos. Šiuo metu įmonę valdo atsakovė – yra įmonės direktorė nuo 2012 m. balandžio 11 d. Šalių santykiai yra konfliktiški, jos negalės tinkamai ir efektyviai kartu valdyti įmonės. Ankstesni ieškovo nuostolingi bendrovei veiksmai rodo, jog jis negali valdyti UAB „Imber“. Dėl ieškovo kaltės nuo 2012 m. iki 2015 m. UAB „Imber“ veikla buvo apribota, ji negavo pajamų iš jai teisėtai priklausančių patalpų nuomos. Be to, Kauno apylinkės teisme ir Kauno apygardos teisme per laikotarpį nuo 2012 m. iki šios dienos buvo užvesta ir nagrinėjama daugiau nei 10 bylų tarp atsakovės, ieškovo bei jų valdomų UAB „Imber“ ir UAB „MDJ“. Faktą, jog ieškovui negali būti priteistos UAB „Imber“ akcijos, patvirtina ir tai, jog Kauno apygardos prokuratūroje vyksta ikiteisminis tyrimas Nr. 20-9-00026-L4, kuriame ieškovas įtariamas nusikaltimo, nurodyto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 183 straipsnio 2 dalyje, padarymu. 2016 m. ikiteisminis tyrimas buvo pasiekęs teismą bei Kauno apygardos teisme buvo nagrinėjama baudžiamoji byla Nr. 1-34-317/2016, kurioje ieškovas buvo kaltinamas padaręs vieną iš nusikalstamų veikų – sudarė UAB „Imber“ nuostolingą 2011 m. rugsėjo 5 d. negyvenamųjų patalpų nuomos sutartį Nr. 09/05.

18.       UAB „Imber“ akcijų vertę sudaro 76 314,87 Eur – jų įsigijimo kaina. Nuo akcijų įsigijimo momento akcijų vertė nedidėjo. UAB „Imber“ ilgą laiką nevykdė veiklos dėl kitose bylose taikytų laikinųjų apsaugos priemonių, be to, dėl neteisėtų ieškovo ir jo vadovaujamos UAB „MDJ“ veiklos įmonei UAB „Imber“ buvo padaryta žala – UAB „MDJ“ neteisėtai naudojosi UAB „Imber“ turtu ir gavo iš to pajamas, tačiau nemokėjo UAB „Imber“ ne tik už nuomą, bet ir už patalpose teikiamas komunalines paslaugas, dėl to UAB „Imber“ turi 6019 Eur skolos. Labiau tikėtina, kad akcijų vertė sumažėjo. Akcijų vertė atitinka pusę įmonės turimo turto vertės. Įmonei priklausančio nekilnojamojo turto vertė sudaro 371 211,30 Eur. Pusę dalytinų akcijų vertės apytikriai atitinka pusė įmonės turto vertės (50 proc. akcijų vertė sudaro 76 314,87 Eur, pusę įmonės turto sudaro 185 605,65 Eur). Akcijų vertės nustatymo ekspertizės negalimumą lėmė ieškovo veiksmai, kuriais jis neperdavė J. Č. įmonės dokumentų, todėl akcijų vertinimas būtų netikslus ir neinformatyvus.

19.       Atsakovei ir ieškovui asmeninės nuosavybės teise turi būti priteista po 1/2 dalį 206 167,63 Eur prievolių pagal 2017 m. kovo 21 d. kredito sutartį Nr. BP2028070293 – 103 083,82 Eur.

20.       Nei atsakovė, nei ieškovas iki šios dienos nesinaudoja UAB „Frondita“ akcijų suteikiamomis teisėmis, faktiškai nedalyvauja valdant įmonę. Įmonė yra veikianti. Atsakovė sutinka, jog minėtos akcijos būtų priteistos ieškovui. Taigi, ieškovui atitenka 14 190,40 Eur vertės turto. Ieškovui asmeninės nuosavybės teise turi būti priteista 416 vnt. UAB „MDJ ir ko“ akcijų. Šią įmonę nuo įkūrimo valdė ieškovas, atsakovė ilgą laiką net nežinojo apie šios įmonės egzistavimą. Abiem šalims negali būti priteistos tos pačios įmonės akcijos, kadangi šalys kartu negalėtų tinkamai ir efektyviai valdyti jokios įmonės. Taigi, ieškovui atitenka 12 047,36 Eur vertės turto.

21.       Atsakovei priteistino turto vertės bendras balansas sudaro 143 035,78 Eur, o ieškovui – 92 963,94 Eur. Ieškovui iš atsakovės priteistina 25 035,92 Eur kompensacija už didesnę jai tenkančio santuokinio turto dalį (117 999,86 Eur – 92 963,94 Eur = 25 035,92 Eur arba 143 035,78 Eur – 117 999,86 Eur = 25 035,92 Eur). 

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinių sprendimų esmė

22.       Kauno apylinkės teismas 2019 m. vasario 11 d. sprendimu tenkino dalį ieškinio ir priešieškinio:

22.1.                      nutraukė ieškovo ir atsakovės santuoką, sudarytą 1995 m. gruodžio 1 d. Kauno miesto civilinės metrikacijos skyriuje, dėl abiejų sutuoktinių kaltės;

22.2.                      po santuokos nutraukimo atsakovei paliko santuokinę Č. pavardę, ieškovui M. Č. paliko prigimtinę Č. pavardę;

22.3.                      pripažino 2011 m. birželio 3 d. Z. Č. ir L. V. sudarytą akcijų pirkimo–pardavimo sutartį Nr. 11/001, pagal kurią 50 proc. UAB „Imber“ akcijų perleidžiama L. V., apsimestiniu sandoriu ir nustatė, kad šis sandoris buvo sudarytas Z. Č. ir J. Č., t. y. šiuo sandoriu atsakovė J. Č. įsigijo 2635 vnt. (50 proc.) UAB „Imber“ akcijų;

22.4.                      nustatė, kad po šalių santuokos nutraukimo ieškovui asmeninės nuosavybės teise atitenka: 1/2 dalis žemės sklypo ir 1/2 dalis gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini); 1/2 dalis pastato – garažo su dirbtuvėmis (duomenys neskelbtini); 245 vnt. UAB „Frondita“ akcijų; 2635 vnt. UAB „Imber“ akcijų; 416 vnt. UAB „MDJ ir ko“ akcijų;

22.5.                      nustatė, kad po šalių santuokos nutraukimo atsakovei asmeninės nuosavybės teise atitenka: 1/2 dalis žemės sklypo ir 1/2 dalis gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini); 1/2 dalis pastato – garažo su dirbtuvėmis (duomenys neskelbtini); 245 vnt. UAB „Frondita“ akcijų; 2635 vnt. UAB „Imber“ akcijų;

22.6.                      nustatė, kad po šalių santuokos nutraukimo prievolės kreditorei „SIA B2Kapital“ pagal 2007 m. kovo 21 d. kredito sutartį Nr. BP2028070293 ir 2007 m. spalio 16 d. kredito sutartį Nr. KVRSAV100702260 lieka solidariosiomis ieškovo ir atsakovės prievolėmis; 

22.7.                      kitą ieškinio ir priešieškinio dalį teismas atmetė, paskirstė bylinėjimosi išlaidas.

23.       Nė viena iš šalių nepateikė teismui pakankamai objektyvių įrodymų, patvirtinančių Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.60 straipsnio 3 dalyje nustatytų kito sutuoktinio kaltės atvejų. Abu sutuoktiniai nebuvo lojalūs vienas kitam, santuokoje nepateisino vienas kito lūkesčių, nesiekė išsaugoti šeimos, nedėjo tam maksimalių pastangų ir tai bendrą sutuoktinių gyvenimą padarė negalimą. Konstatavęs abiejų šalių kaltę dėl santuokos nutraukimo, teismas nesprendė klausimo dėl sutuoktinių tarpusavio išlaikymo priteisimo (CK 3.72 straipsnio 4 dalis), o atsakovės priešieškinio reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo iš ieškovo (CK 3.70 straipsnio 2 dalis) ir reikalavimą pripažinti, kad santuokos nutraukimas atsakovės ir ieškovo turtinėms teisėms teisines pasekmes sukėlė nuo 2012 m. gegužės 8 d., kai jie faktiškai nustojo kartu gyventi, atmetė (CK 3.67 straipsnio 2 dalis).

24.       2009 m. balandžio 16 d. Z. Č. su atsakove J. Č. pasirašė akcijų pirkimo–pardavimo sutartį Nr. 9/001, pagal kurią perleido 50 proc. UAB „Imber“ akcijų atsakovei. 2011 m. birželio 3 d. Z. Č. su atsakovės motina L. V. pasirašė akcijų pirkimo–pardavimo sutartį Nr. 11/001, pagal kurią 50 proc. UAB „Imber“ akcijų perleido L. V.. Atsakovė yra UAB „Imber“ akcininkė ir direktorė, veikianti įmonės vardu vienvaldiškai.

25.       Iš L. V. paaiškinimų šios bylos nagrinėjimo metu akivaizdu, kad ji neturi įmonių valdymo žinių ir patirties. L. V. teismo posėdžio metu vengė sau nepatogių klausimų, į juos neatsakinėjo arba painiojosi atsakymuose, negalėjo paaiškinti, kokius veiksmus atliko kaip UAB „Imber“ įmonės akcininkė ir prokuristė. Būtent atsakovė valdė UAB „Imber“ ir sprendė visus su įmone ir jos veikla susijusius klausimus, todėl teismas laikė, kad L. V. nėra tikroji akcininkė, akcininkai yra jos vaikai, kurie ir valdo verslą. Atsakovė yra verslininkė, dalyvauja valdant įmonę, sudarinėja verslo sandorius, todėl jai suprantami teisiniai klausimai, susiję su verslu. Atsakovei buvo naudinga faktiškai valdyti 100 proc. įmonės akcijų, tačiau pusę jų įforminti motinos vardu, kad santuokos nutraukimo atveju tarp sutuoktinių būtų dalijama tik 50 proc. atsakovės vardu turimų ir santuokoje įgytų akcijų, o atsakovė galėtų ir po santuokos nutraukimo išlaikyti kontrolinį akcijų paketą. Ginčijamas sandoris sudarytas 2011 m., galima numanyti, kad šalių santykiai tuo metu jau nebuvo nuoširdūs ir pagarbūs, todėl labai tikėtina, kad pirkdama akcijas atsakovė įvertino jų dalijimosi galimybes nutraukiant santuoką. Dėl nurodytų aplinkybių yra labiau tikėtina, kad ginčijamas sandoris buvo sudarytas siekiant nuslėpti tikrąjį sandorį – kad akcijas perka atsakovė, nes ji tam turėjo žinių, patirties bei tikslą turėti kontrolinį įmonės akcijų paketą, o L. V. neturėjo nė vieno iš šių aspektų bei neįrodė teismui, kad po sandorio sudarymo dalyvavo įmonės veikloje kaip savarankiška akcininkė. Teismas sprendė, kad 2011 m. birželio 3 d. Z. Č. ir L. V. sudaryta akcijų pirkimo–pardavimo sutartis Nr. 11/001 pripažintina apsimestiniu sandoriu, ir nustatė, kad šis sandoris buvo sudarytas tarp Z. Č. ir J. Č., t. y. šiuo sandoriu atsakovė įsigijo 2635 vnt. (50 proc.) UAB „Imber“ akcijų (CK 1.87 straipsnis, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 178 straipsnis, 185 straipsnio 1 dalis). Ieškovas turėjo teisę ginčyti tokį sandorį CK 1.87 straipsnio 2 dalies pagrindu, nes apsimestiniu sandoriu perleidžiant akcijas buvo nepagrįstai sumažintas nutraukiant santuoką dalijamų akcijų kiekis, lemiantis akcininkų teisių ir pareigų apimtį. Kitose civilinėse bylose, kuriose ieškovas ginčijo tą patį sandorį ir kuriose ieškovo reikalavimai netenkinti, sandoris buvo ginčijamas kitais pagrindais.

26.       Šalių turto aktyvą sudaro: žemės sklypas ir gyvenamasis namas (duomenys neskelbtini); garažas su dirbtuvėmis (duomenys neskelbtini); 490 vnt. UAB „Frondita“ akcijų; 2635 vnt. UAB „Imber“ akcijų; 416 vnt. UAB „MDJ ir ko“ akcijų. Šalių turto pasyvą sudaro: prievolė kreditoriui „Danske Bank A/S“ pagal 2007 m. kovo 21 d. kredito sutartį Nr. BP2028070293 (likusi skola bankui pagal kredito sutartį Nr. BP2028070293 2017 m. spalio 31 d. („Danske Bank A/S“ atsiliepimo pateikimo dieną) sudaro 203 975,29 Eur (203 446,29 Eur negrąžinto kredito, 508,36 Eur palūkanų, 20,64 Eur delspinigių), taip pat 148 Eur nesumokėtų turto draudimo įmokų, 793,65 Eur vykdymo išlaidų bei 11 procentų dydžio metinių palūkanų, skaičiuojamų nuo negrąžintos skolos sumos už laikotarpį nuo 2013 m. spalio 14 d. iki visiško skolos išieškojimo; prievolė kreditoriui „Danske Bank A/S“ pagal 2007 m. spalio 16 d. kredito sutartį Nr. KVRSAV100702260, įsipareigojimų likutis bankui pagal šią kredito sutartį 2017 m. spalio 31 d. („Danske Bank A/S“ atsiliepimo pateikimo dieną) sudaro 16 082,94 Eur (15 738,34 Eur negrąžinto kredito, 328,19 Eur palūkanų, 16,41 Eur delspinigių) bei 11 procentų dydžio metinių palūkanų, skaičiuojamų nuo negrąžintos skolos sumos už laikotarpį nuo 2013 m. spalio 14 d. iki visiško skolos išieškojimo.

27.       Pagal 2009 m. balandžio 16 d. akcijų pirkimo–pardavimo sutartį Nr. 9/001 ir 2011 m. birželio 3 d. akcijų pirkimo–pardavimo sutartį Nr. 11/001 atsakovei priklauso 100 procentų, arba 5270 vnt., UAB „Imber“ akcijų. Akcijos įgytos santuokoje, apmokėtos iš bendrų lėšų, todėl yra laikomos bendrąja jungtine nuosavybe. Byloje neįrodyta, kad atsakovė akcijas ar jų dalį įgijo išimtinai iš asmeninių lėšų.

28.       Atsakovės argumentas, kad ieškovas padarė įmonei žalą, todėl negali jos toliau valdyti, šioje byloje nėra lemiantis veiksnys nukrypti nuo sutuoktinių lygių dalių principo. Nors atsakovo verslo sprendimai ne visada buvo ekonomiškai naudingi įmonei, t. y. ieškovas sudarė įmonės transporto priemonių perkleidimo sandorius, nuostolingą nuomos sutartį, kurie vėliau buvo nuginčyti teisme, tačiau lygiai taip pat galima vertinti ir atsakovės veiksmus, 2015 m. birželio 29 d. ilgalaike nuomos sutartimi išnuomojant UAB „Imber“ patalpas savo broliui V. V.. Šia nuomos sutartimi buvo nustatyta 18 000 Eur nuomos kaina už mėnesį už visą išnuomotą plotą, tačiau nuomos mokesčio mokėjimas atidėtas dvejiems metams. Akivaizdu, kad tokio dydžio nuomos mokesčio atidėjimas nėra naudingas UAB „Imber“, nes šį laiką įmonė negauna pajamų. V. V. patalpas pernuomojo UAB „Imdo“, kurios vienintelės akcininkės yra J. Č. ir L. V.. Kadangi šioje byloje šalių asmeniniai šeimos ir verslo santykiai yra glaudžiai susipynę, sunku nustatyti, kiek įmonėms nenaudingi sprendimai padaromi netyčia, o kiek – sąmoningai, siekiant pakenkti sutuoktiniui. Dėl to ir nesant aplinkybių, dėl kurių būtų reikalinga nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo, teismas sprendė, kad po šalių santuokos nutraukimo asmeninės nuosavybės teise ieškovui ir atsakovei atitenka po 2635 vnt. (50 proc.) UAB „Imber“ akcijų (CK 3.117, 3.127 straipsniai).

29.       Teismas, įvertinęs atsakovei atitenkančios santuokoje įgyto nekilnojamojo turto dalies vertę (169 810 Eur), byloje paaiškėjusias aplinkybes, jog ne tik atsakovė, bet ir jos šeimos nariai užsiima verslu, tai, kad atsakovė galėjo atidėti savo įmonės išnuomotų patalpų nuomos mokestį (mėnesiui 18 000 Eur) dvejiems metams, laikė, kad atsakovė turėjo pakankamas finansines galimybes sumokėti 5000 Eur užstatą už akcijų rinkos vertės ekspertizę. Vertinti, ar pakanka duomenų ekspertizei, turi ekspertai, o ne atsakovė. Taigi, atsakovei dėl subjektyvių priežasčių atsisakius akcijų rinkos vertės ekspertizės, teismas sprendė, kad neturi galimybių ir specialių žinių nustatyti akcijų rinkos vertę, todėl vadovavosi nominaliąja akcijų verte ir nustatė, kad UAB „Imber“ akcijų kaina – 100 Lt (28,96 Eur) už vienetą, 5270 vnt. akcijų vertė – 152 627,75 Eur, 1/2 dalies (50 proc.) akcijų, tenkančių kiekvienam iš sutuoktinių, vertė yra 76 313,88 Eur.

30.       Nesant aplinkybių, dėl kurių būtų reikalinga nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo, teismas sprendė, kad po šalių santuokos nutraukimo asmeninės nuosavybės teise ieškovui ir atsakovei atitenka po 245 vnt. UAB „Frondita“ akcijų, kurių vertė 7095,69 Eur (CK 3.117, 3.127 straipsniai).

31.       UAB „MDJ ir ko“ akcijas ieškovas įsigijo 2011 m. spalio 28 d., t. y. santuokos metu, vadinasi, akcijos laikomos bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, tačiau, atsakovei priešieškiniu prašant visas akcijas priteisti ieškovui, o šiam dėl to neprieštaraujant ir neginčijant atsakovės nurodytų akcijų vertės, teismas sprendė, kad priešieškinio reikalavimas dėl šių akcijų padalijimo tenkintinas ir nustatoma, kad po šalių santuokos nutraukimo asmeninės nuosavybės teise ieškovui atitenka 416 vnt. UAB „MDJ ir ko“ akcijų, kurių vertė 12 047,36 Eur (CK 3.117 straipsnio 2 dalis). Atsakovė reikalavimo dėl kompensacijos už šias akcijas priteisimo iš ieškovo nereiškė, todėl ji nepriteistina atsakovei.

32.       Nesant ginčo nekilnojamasis turtas ieškovui ir atsakovei padalytinas po 1/2 dalį.

33.       Teismas sprendė, kad prievolės kreditoriui „Danske Bank A/S“ pagal 2007 m. kovo 21 d. kredito sutartį Nr. BP2028070293 ir 2007 m. spalio 16 d. kredito sutartį Nr. KVRSAV100702260 po šalių santuokos nutraukimo lieka solidariosiomis ieškovo ir atsakovės prievolėmis (CK 3.109 straipsnio 1 dalis). „Danske Bank A/S“ ir „SIA B2Kapital“ 2008 m. rugsėjo 10 d. sudarė reikalavimo teisių perleidimo sutartį, todėl 2018 m. rugsėjo 14 d. nutartimi trečiasis asmuo šalių kreditorius „Danske Bank A/S“ pakeistas jo teisių perėmėja „SIA B2Kapital“. Taigi po santuokos nutraukimo šalys lieka solidariai atsakingos kreditorei „SIA B2Kapital“.

34.       Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą pagal atsakovių apeliacinį skundą, 2019 m. spalio 31 d. nutartimi Kauno apylinkės teismo 2019 m. vasario 11 d. sprendimą pakeitė – panaikino Kauno apylinkės teismo 2019 m. vasario 11 d. sprendimo dalį, kuria atmestas atsakovės J. Č. priešieškinio reikalavimas priteisti iš ieškovo kompensaciją už jam tenkančią didesnę santuokinio turto dalį, ir dėl šios dalies priėmė naują sprendimą – tenkino dalį priešieškinio, t. y. priteisė iš ieškovo atsakovei J. Č. 6023,68 Eur kompensaciją, perskirstė bylinėjimosi išlaidas. Kitą pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį paliko nepakeistą.

35.       Kolegija nurodė, kad Kauno apylinkės teismas 2014 m. gruodžio 8 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-2563-214/2014 atmetė ieškovo reikalavimą pripažinti negaliojančia 2011 m. birželio 3 d. akcijų pirkimo–pardavimo sutartį. Teismo sprendimas yra įsiteisėjęs. Kauno apylinkės teismas 2019 m. rugsėjo 25 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. A2-21381-435/2019 atmetė ieškovo prašymą atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2-2563-214/2014.

36.       Teisėjų kolegija pritarė pirmosios instancijos teismo motyvams, kad tikroji L. V. valia, perkant UAB „Imber“ akcijas, buvo padėti savo dukteriai J. Č. įgyti kuo daugiau ieškovo šeimos turto ir santuokos nutraukimo atveju turėti UAB „Imber“ akcijų kontrolinį paketą.

37.       Atsakovė ginčijo UAB „Imber“ akcijų vertę, nurodė, kad įmonės akcijų vertė yra 185 605,65 Eur, tačiau šio teiginio nepagrindė. Abi šalys sutiko, kad byloje esančių UAB „Imber“ finansinių dokumentų nepakako akcijų rinkos kainai nustatyti, o atsakovei atsisakius ekspertizės paskyrimo, teismas neturėjo galimybės ir specialių žinių nustatyti akcijų rinkos vertę, todėl, kolegijos vertinimu, pagrįstai vadovavosi nominaliąja akcijų verte ir nustatė, kad UAB „Imber“ 1/2 dalies (50 proc.) akcijų, tenkančių kiekvienam iš sutuoktinių, vertė yra 76 313,88 Eur.

38.       Atsakovė dėl savo turtinės padėties buvo nepajėgi sumokėti 5000 Eur už ekspertizės atlikimą, į bylą nepateikė duomenų, kad ji įstengtų sumokėti ieškovui kompensaciją tuo atveju, jeigu visos UAB „Imber“ akcijos būtų paskirtos jai. Be to, atsakovė ir apeliaciniame skunde nurodė, kad jos darbo užmokestis sudaro vidutiniškai tik 275 Eur per mėnesį, ji neturi likvidaus turto, kurį galėtų parduoti, todėl, atsižvelgdamas į jos turtinę padėtį, pirmosios instancijos teismas pagrįstai UAB „Imber“ akcijas tarp šalių padalijo natūra.

39.       Byloje abi šalys teigė, kad faktiškai UAB „Frondita“ akcijomis nesinaudoja, įmonės veikloje nedalyvauja, todėl kolegija atmetė atsakovės argumentą, kad abiejų šalių buvimas akcininkais gali privesti įmonę prie bankroto. Pirmosios instancijos teismas, padalydamas UAB „Frondita“ akcijas šalims po lygiai, priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą.

40.       Pirmosios instancijos teismas, paskirdamas ieškovui visas UAB „MDJ ir ko“ akcijas, kurių vertė 12 047,36 Eur, nepagrįstai nepriteisė atsakovei kompensacijos už ieškovui tenkančią didesnę santuokinio turto dalį. Atsakovė sudarė bendrą turto balansą, apskaičiavo kiekvienam sutuoktiniui priteistino turto bendrą vertę, įskaitė vienas kitam mokėtinas kompensacijas ir nurodė, jog, daugiau turto priteisus jos naudai, ieškovui turi būti priteista 25 038,56 Eur kompensacija. Aplinkybė, kad atsakovė nenurodė už kiekvieną konkretų šaliai priskirto turto vienetą mokėtinų kompensacijų, tačiau apibendrino ir įskaitė vienas kitam mokėtinas sumas ir nurodė galutinę ieškovui mokėtiną sumą, nagrinėjamu atveju nesudaro pagrindo teismui netaikyti CK 3.117 straipsnio 3 dalies, nes teismas tarp šalių santuokinį turtą padalijęs kitaip, negu buvo suformuluota priešieškinyje, ir nustatęs, kad ieškovui atiteko didesnė santuokinio turto dalis, privalėjo iš ieškovo atsakovei priteisti kompensaciją. Pirmosios instancijos teismui priteisus ieškovui visas UAB „MDJ ir ko“ akcijas, atsakovė turi teisę į 6023,68 Eur kompensaciją.

III. Kasacinių skundų ir atsiliepimo į kasacinį skundą teisiniai argumentai

41.       Kasaciniu skundu ieškovas prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria nustatyta, kad po šalių santuokos nutraukimo ieškovui asmeninės nuosavybės teise atitenka 416 vnt. UAB „MDJ ir ko“ akcijų, apeliacinės instancijos teismo nutarties dalį, kuria nutarta panaikinti pirmosios instancijos teismo dalį, kuria atmestas priešieškinio reikalavimas priteisti iš ieškovo kompensaciją už jam tenkančią didesnę santuokinio turto dalį ir dėl šios dalies priimtas naujas sprendimas – priteista iš ieškovo atsakovei 6023,68 Eur kompensacija. Priimti naują sprendimą – priteisti ieškovui ir atsakovei po 208 vnt. UAB „MDJ ir ko“ akcijų, taip pat priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

41.1.                       Santuokoje įgytas turtas nedalijamas natūra tik tais atvejais, kai toks padalijimas negalimas dėl konkretaus turto savybių ar toks padalijimo būdas nepriimtinas, atsižvelgiant į buvusių sutuoktinių ar jų vaikų interesų apsaugą. Vien tik konfliktiški sutuoktinių santykiai neturėtų lemti turto padalijimo būdo. Teismo turi būti nustatyta, kad sutuoktinis, kuriam priteisiamas turtas natūra, turi galimybę kompensuoti kitam sutuoktiniui jo dalį pinigais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. balandžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-137-378/2018; 2019 m. rugsėjo 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-272-687/2019). Teismai, dalydami UAB „MDJ ir ko“ akcijas, be pagrindo nukrypo nuo prioritetinio turto padalijimo natūra principo, kuriam teiktina pirmenybė. Akcijas yra galimybė padalyti po lygiai. Atsakovas visą procesą laikėsi pozicijos, kad visas turtas dalytinas po lygiai natūra, atsakovė – kad UAB „MDJ ir ko“ akcijos priteistinos ieškovui. Šalių konfliktiški santykiai nėra pagrindas netaikyti turto padalijimo natūra būdo. Be to, sutuoktiniai neturi nepilnamečių vaikų, nė vienas nėra silpnesnė šalis, kurios interesus reikėtų ginti prioritetiškai. Ieškovas neturi galimybės išmokėti kompensacijos atsakovei, nes turi įsipareigojimų kreditoriams (jo asmeninė 439 102,60 Eur prievolė Valstybinei mokesčių inspekcijai, solidarioji su atsakove 206 167,63 Eur prievolė „SIA B2kapital“). Dėl to gali kilti naujų ginčų tarp šalių. Be to, jeigu turtas dalijamas ne natūra, tampa aktualus dalijamo turto rinkos vertės klausimas, nes reikia nustatyti kitam sutuoktiniui mokėtinos kompensacijos dydį, kuris tiesiogiai proporcingas dalijamo turto rinkos vertei. Dalijamo bendro turto vertė nustatoma pagal rinkos kainas, kurios galioja bendrosios jungtinės nuosavybės pabaigoje (CK 3.119 straipsnis), remiantis VĮ Registrų centro, turto vertintojų pateiktais duomenimis ir kitais įrodymais; šalys taip pat gali sutarti dėl dalijamo turto vertės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2010 m. gegužės 20 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010). Specifinio turto, kaip akcijų, nominalioji vertė neatspindi jų vertės rinkoje. Akcijų rinkos vertė priklauso nuo daugelio veiksnių – nuo įmonės turtinės padėties, sudarytų sandorių, jos valdomo turto, ūkinės veiklos rezultatų, akcijų rinkos būklės ir kitų veiksmų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. vasario 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-52/2008). Nagrinėjamoje byloje nėra įrodymų, pagrindžiančių UAB „MDJ ir ko“ ar jos akcijų rinkos vertę, todėl neįmanomas teisingos kompensacijos nustatymas ir atitinkamai proporcingumo principą atitinkantis santuokinio turto padalijimas. Apeliacinės instancijos teismas kompensacijos dydį nustatė pagal UAB „MDJ ir ko“ akcijų nominaliąją vertę. Nesurinkus įrodymų, pagrindžiančių UAB „MDJ ir ko“, kaip turtinio komplekso, rinkos vertę arba UAB „MDJ ir ko“ akcijų rinkos vertę, nebuvo sukurtos teisinės prielaidos teisingai apskaičiuoti kompensaciją, o tai pagal kasacinio teismo praktiką sudaro kliūtį nukrypti nuo turto padalijimo natūra principo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-529-916/2016; 2019 m. rugsėjo 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-5-272-687/2019).

41.2.                      Dėl šioje byloje ginčijamo sandorio Z. Č. ieškinys buvo atmestas Kauno apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 4 d sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-2563-214/2014. Kauno apygardos teismo 2015 m. birželio 25 d. nutartimi šis Kauno apylinkės teismo sprendimas paliktas nepakeistas. Teismams sprendžiant, ar Z. Č. galėjo suprasti savo veiksmų reikšmę ir juos valdyti sudarydamas sandorius su atsakovėmis, buvo vadovautasi Teismo psichiatrijos ekspertizės aktu Nr. 83TPK-404/2013. Teismo posėdyje ekspertizę atlikę ekspertai paaiškino, jog kategoriškos (patikimos) išvados apie Z. Č. psichikos būklę ginčijamų sandorių sudarymo metu negali duoti dėl medicininių dokumentų trūkumo ir psichikos ligos (kraujagyslinės demencijos) „banguojančios“ eigos, kad Z. Č. ginčijamų sandorių sudarymo metu galėjo nesuvokti savo veiksmų reikšmės dėl ligos paūmėjimo. Ekspertai neprašė papildomų dokumentų iš ligoninių, nors tokia galimybė buvo, nes Z. Č. buvo hospitalizuotas. Teismų priimti sprendimai iš esmės paremti tuo, kad bylos nagrinėjimo metu surinktų įrodymų neužteko pripažinti Z. Č. buvus neveiksnų ginčijamų akcijų pirkimo–pardavimo sandorių sudarymo metu. 2019 m. gegužės mėn. ieškovas surado naujų įrodymų, patvirtinančių, kad Z. Č. buvo neveiksnus ginčijamų akcijų pirkimo–pardavimo sandorių sudarymo metu – tai liudytojų parodymai ir iš ikiteisminio tyrimo bylos Nr. 01-1-18770-16 gautas 2019 m. balandžio 15 d. Teismo psichiatrijos ekspertizės aktas Nr. 78TPK-62/2019. Akte konstatuojama, kad Z. Č. įgyta silpnaprotystė – kita kraujagyslinė demencija su išreikštais kognityvinio sutrikimo požymiais – patikimai nustatyta nuo 2009 m. lapkričio 26 d., nuo kada pagal savo psichikos būklę Z. Č. negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti. Ieškovas kreipėsi į teismą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. 2-2563-214/2014, tačiau Kauno apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 25 d. nutartimi atsisakyta procesą atnaujinti. Ši nutartis Kauno apygardos teismo 2019 m. lapkričio 26 d. nutartimi palikta nepakeista. Ieškovas ketina teikti kasacinį skundą dėl šių nutarčių. 

42.       Kasaciniu skundu atsakovė J. Č. ir L. V. prašo panaikinti bylą nagrinėjusių teismų procesinių sprendimų dalis dėl akcijų pirkimo–pardavimo sandorio pripažinimo apsimestiniu, UAB „Imber“ akcijų padalijimo, dėl kompensacijos už tenkančią didesnę santuokinio turto dalį iš atsakovės ieškovui priteisimo ir priimti naują sprendimą dėl šios bylos dalies – ieškovo reikalavimą dėl 2011 m. birželio 3 d. Z. Č. ir L. V. sudarytos akcijų pirkimo–pardavimo sutarties Nr. 11/001 pripažinimo apsimestiniu sandoriu atmesti kaip nepagrįstą, priteisti atsakovei J. Č. 2635 vnt. 50 proc. UAB „Imber“ akcijų, ieškovui – iš atsakovės J. Č. 38 157,44 Eur kompensaciją už atsakovei tenkančią didesnę santuokinio turto dalį. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

42.1.                      Nagrinėjęs ginčą dėl sandorio pripažinimo apsimestiniu teismas turėjo nustatyti, ar ginčijamoje sutartyje nėra išreikšta tikroji jį sudariusių šalių valia, ji neatitinka šalių tikrųjų ketinimų, ar ginčijama sutartimi yra pridengtas kito sandorio sudarymo faktas, ar sutartimi šalys faktiškai siekė sukurti pirkimo–pardavimo sandorio pasekmes ne L. V., o atsakovei. Remiantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. sausio 18 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-85-695/2017 išaiškinimais bylos nagrinėjimo metu ieškovas privalėjo įrodyti visas paminėtas sąlygas sandoriui pripažinti apsimestiniu, tačiau to nepadarė. 

42.2.                       Byloje nėra duomenų, kurie patvirtintų L. V. valios įsigyti UAB „Imber“ akcijas nebuvimą. Sutartis apsimestine pripažinta dėl to, kad pirkėja, įsigijusi bendrovės akcijas, tariamai nevykdė jokių akcininko pareigų ir faktiškai nevaldė bendrovės, nesidomėjo jos veikla. Vien tai, kad pirkėja, daugiausia dėl objektyvių priežasčių – UAB „Imber“ pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių, paralyžiavusių visą bendrovės veiklą, – aktyviai nedalyvavo kasdienėje bendrovės veikloje ir ją valdant, savaime nereiškia, kad ji nebuvo bendrovės tikroji akcininkė. Pirkėjos valia ir interesas sudaryti ginčo sutartį su pardavėju Z. Č. patvirtinta įsiteisėjusia Kauno apygardos teismo 2015 m. birželio 25 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-830-153/2015, kurioje nagrinėtas ieškovo ieškinys dėl sutarties pripažinimo negaliojančia. Be to, Kauno apylinkės teismas 2016 m. rugsėjo 21 d. civilinėje byloje Nr. 2-864-454/2016 nagrinėjo tapatų ieškovo pareikštą ieškinį bei sprendė klausimą dėl 2011 m. birželio 3 d. akcijų pirkimo–pardavimo sutarties Nr. 11/001 pripažinimo negaliojančia. Išnagrinėjęs civilinę bylą, teismas priėmė nutartį, kuria nutraukė civilinę bylą CPK 293 straipsnio 3 punkto pagrindu. Teismo nutartis yra įsiteisėjusi. Nurodytoje byloje teismas aktyviai aiškinosi pirkėjos valią sudaryti ginčijamą sandorį. Pirkėja buvo apklausta teismo posėdžio metu ir aiškiai bei nedviprasmiškai patvirtino faktą, jog akcijas pirko sau ir ketino pradėti naują verslą. Teismui nekilo abejonių dėl L. V. valios įgyti akcijas buvimo.

42.3.                       Teismai nepagrįstai netaikė svarbiausio CK įtvirtinto sąžiningo sutarties aiškinimo principo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-44/2011). Teismų atliktas sutarties aiškinimas yra nesąžiningas L. V. atžvilgiu. Teisės aktai nenustato pareigos bendrovės akcininkui aktyviai domėtis bendrovės veikla ar aktyviai joje dalyvauti ir nesieja akcininko ar asmens aktyvumo bendrovės veikloje lygmens su nuosavybės į akcijas apimties pokyčiais. Įstatymais nėra uždrausta akcininkui būti pasyviam ir nedalyvauti kasdienėje bendrovės veikloje. 2019 m. lapkričio 12 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos dėl akcininko teisių įgyvendinimo ir jų gynimo būdų apžvalgoje akcentuojamos akcijų savininko teisės dalyvauti valdant bendrovę, gauti pelno dalį dividendo forma ir teisė į likviduojamos bendrovės grynojo turto dalį. Šios bendrosios akcininko teisės, bet ne pareigos, paprastai sudaro minimalų kiekvieno akcininko, nepriklausomai nuo bendrovės rūšies ir jo turimų akcijų skaičiaus, teisių rinkinį. Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo (toliau – ABĮ) 15, 16 straipsniai nustato akcininkų teises, įskaitant teisę dalyvauti visuotiniuose akcininkų susirinkimuose ir pagal akcijų suteikiamas teises juose balsuoti; gauti informaciją apie bendrovę. Pirkėja objektyviai negalėjo aktyviai dalyvauti valdant bendrovę dėl teismų nutartimis pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių – draudimo akcininkams disponuoti jų teisėmis bei bendrovės turtu – nuo 2012 m. gegužės 2 d. iki 2015 m. birželio UAB „Imber“ buvo pritaikytos laikinosios apsaugos priemones Kauno apylinkės teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-2563-214/2014, o nuo 2015 m. liepos 10 d. iki 2017 m. kovo 1 d. – Kauno apylinkės teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-864-454/2016. Akcijos įsigytos prieš 6 metus iki šios civilinės bylos iškėlimo ir penkerius metus UAB „Imber“ akcininkams buvo uždrausta naudotis iš esmės visomis akcininkų teisėmis. Be to, būtent atsakovė kaip bendrovės vadovė turi pareigą aktyviai rūpintis bendrovės veikla, tačiau tokios pareigos vykdymas savaime negali būti pagrindas pripažinti ją ir bendrovės akcininke, juolab kad bendrovės vadovė kartu buvo ir savo akcijų dalies savininkė. Pažymėtina, kad teismai nenustatė, jog už ginčijamu sandoriu pirktas akcijas būtų sumokėjusi ne L. V. ir ne savo lėšomis, kas prieštarauja kasacinio teismo praktikai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-44/2011).

42.4.                      Teismai nepagrįstai konstatavo atsakovės interesą sudaryti apsimestinį sandorį. Byloje nėra jokių duomenų apie tai, kad atsakovė 2011 m. birželio mėnesį būtų turėjusi realių ketinimų nutraukti santuoką ir būtų modeliavusi turto perleidimą L. V.. Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad sutuoktiniai bendrą ūkį nustojo vesti tik 2012 m. gegužės 8 d., t. y. po sutarties sudarymo praėjus daugiau kaip 11 mėnesių. Ieškinį dėl santuokos nutraukimo teismui pateikė ne atsakovė, o ieškovas, ir tik 2017 m. spalio 13 d., t. y. po ginčo sutarties praėjus daugiau kaip 6 metams. Nesant jokių objektyvių duomenų apie atsakovės valią nutraukti santuoką su ieškovu 2011 m. birželį, teismai neturėjo pagrindo spręsti apie atsakovės valią slėpti nuo ieškovo turtą įsigyjant jį ne savo vardu. Tai, kad šiuo atveju, kilus ginčui dėl santuokos nutraukimo ir sutuoktinių turto padalijimo, atsakovei būtų palankiau, jog UAB „Imber“ akcijų dalis priklausytų ne atsakovei, o pirkėjai, savaime negali būti pagrindas preziumuoti atsakovės nesąžiningumą. Civilinėje teisėje galioja sąžiningumo prezumpcija (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. vasario 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-41/2014). Įrodymų, pagrindžiančių atsakovės nesąžiningumą, byloje nėra surinkta. Priešingai, bylos duomenys patvirtina tik ieškovo sąmoningą, tikslingą ir nesąžiningą veikimą UAB „Imber“ nenaudai. Atsakovė, net jei būtų norėjusi būti nesąžininga ir iš anksto numatydama galimą ginčą su ieškovu, nebūtų savo vardu įsigijusi 50 proc. UAB „Imber“ akcijų 2009 m. balandžio 16 d. sutartimi. Teismai privalėjo vertinti ne vien atsakovės ar pirkėjos, tačiau ir UAB „Imber“ akcijų pardavėjo Z. Č. tikruosius interesus sudarant sandorį.

42.5.                      Teismai, pripažinę sutartį apsimestiniu sandoriu, neperkėlė visų „tikrojo“ sandorio pasekmių atsakovei, nes pinigus už akcijas vis dar yra sumokėjusi L. V., kuriai teismai pinigų nepriteisė.

42.6.                      Teismai neįvertino, kad susijusiose civilinėse bylose tarp tų pačių asmenų įsiteisėjusiais teismų sprendimais jau yra nustatyta, kad L. V. turėjo interesą ir ketinimus sutartimi įsigyti UAB „Imber“ akcijas, taip pat nustatyta, kad sutartis yra tinkamai sudarytas ir galiojantis sandoris. Šios prejudicinę reikšmę turinčios faktinės aplinkybės nustatytos Kauno apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2-2563-214/2014 ir Kauno apygardos teismo civilinėje byloje Nr. 2A-830-153/2015 (CPK 182 straipsnio 2 punktas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-702-687/2015; 2017 m. rugsėjo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-330-916/2017). Nurodytose bylose teismai nenustatė L. V. valios trūkumų. Vien tai, kad ieškovas šioje civilinėje byloje tų pačių faktinių aplinkybių pagrindu reikalavimą dėl sutarties pripažinimo negaliojančia reiškia kitu teisiniu pagrindu, nesudaro pagrindo iš naujo nagrinėti tas pačias faktines aplinkybes.

42.7.                      Teismai, nustatę reikšmingas aplinkybes, susijusias su ieškovo veiksmais, kuriais buvo sąmoningai kenkiama UAB „Imber“ veiklai ir bendrovei daroma žala, privalėjo taikyti CK 3.123 straipsnį ir nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo, priteisdami visas bendrovės akcijas atsakovei, kuri nuo 2012 m. balandžio 11 d. yra bendrovės vadovė, o ieškovui – kompensaciją. Teismai privalėjo įvertinti akivaizdžiai konfliktiškus sutuoktinių santykius, didelį skaičių teisme nagrinėjamų ginčų, atitinkamai privalėjo spręsti, kad UAB „Imber“ akcijų padalijimas abiem sutuoktiniams lygiomis dalimis faktiškai neišspręstų šioje civilinėje byloje nagrinėjamo ginčo ir tik sukurtų galimybę naujiems ginčams kilti, privedant bendrovę prie bankroto. Be to, teismai turėjo įvertinti ieškovo atliktus žalingus veiksmus bendrovei (taikytos laikinosios apsaugos priemonės, bendrovė negavo pajamų iš patalpų nuomos).

43.       Ieškovas atsiliepimu į kasacinį skundą prašo atsakovės J. Č. ir L. V. kasacinį skundą atmesti. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:

43.1.                      Kauno apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 8 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-2563-214/2014 Z. Č. ieškinys pripažinti ginčo sandorį negaliojančiu buvo atmestas. Kauno apygardos teismo 2015 m. birželio 25 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-830-153/2015 šis Kauno apylinkės teismo sprendimas paliktas nepakeistas. Teismų priimti sprendimai iš esmės paremti tuo, kad bylos nagrinėjimo metu surinktų įrodymų neužteko pripažinti Z. Č. buvus neveiksnų ginčytų akcijų pirkimo–pardavimo sandorių sudarymo metu. Ieškovas 2019 m. gegužės mėn. surado naujų įrodymų, patvirtinančių, kad Z. Č. buvo neveiksnus ginčijamų akcijų pirkimo–pardavimo sandorių sudarymo metu: iš ikiteisminio tyrimo bylos Nr. 01-1-18770-16 gautas 2019 m. balandžio 15 d. Teismo psichiatrijos ekspertizės aktas Nr. 78TPK-62/2019, liudytojų parodymai. Nors teismai atsisakė atnaujinti procesą nurodytoje byloje, ieškovas ketina teikti kasacinį skundą.

43.2.                      J. Č., kartu su L. V. nesąžiningai persirašiusi UAB „Imber“ akcijas savo vardu, atstatydino ieškovą iš UAB „Imber“ direktoriaus pareigų ir į jas paskyrė J. Č., o ši pradėjo teikti skundus ikiteisminio tyrimo institucijoms. Nė vienas ikiteisminis tyrimas nepasitvirtino. Be to, J. Č. išnuomojo UAB „Imber“ priklausančias didelės vertės patalpas savo broliui V. V. su įprastai verslo praktikai prieštaraujančiu nuomos mokesčio mokėjimo atidėjimu, todėl J. Č. brolis V. V. realiai nemoka nuomos mokesčio, nors iš UAB „Imber“ išnuomotas patalpas subnuomoja tretiesiems asmenims ir iš šios veiklos gauna pajamas. Dėl šios priežasties UAB „Imber“ negauna didelės vertės pajamų (648 000 Eur). Atsižvelgiant į tai, jog akcijos J. Č. yra įgytos santuokos metu, iš bendrų sutuoktinių lėšų, ieškovui priklauso dalis UAB „Imber“ akcijų, todėl J. Č. pažeidžia ieškovo kaip UAB „Imber“ akcininko turtinius interesus.

43.3.                      L. V. patvirtino, kad neprisiminė akcijų įsigijimo aplinkybių, o tapusi akcininke jokių sprendimų bendrovėje nepriėmė, pasirašinėdavo dokumentus, kuriuos jai pateikdavo duktė. L. V. skirtingais laikotarpiais ėjo UAB „Imber“ direktoriaus ir prokuristo pareigas. Sprendžiant pagal CK 1.5 straipsnio standartus ir kasacinio teismo praktiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. vasario 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-19/2012; 2018 m. lapkričio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-455-403/2018; kt.) aplinkybė, kad akcininkas bendrovėje eina valdymo organo pareigas, liudija apie jo aktyvų įsitraukimą į bendrovės veiklą, turėjimą žinoti apie bendrovės veiklą, svarbiausius ūkinius įvykius ir t. t. Faktas, jog L. V. nieko nežino apie UAB „Imber“ veiklą (pvz., apie su sūnumi V. V. sudarytą nuomos sutartį), pats savaime įrodo ją esant J. Č. statytine. L. V. tik formaliai dalyvavo bendrovės veikloje (pasirašinėjo jai pateiktus dokumentus), o tokie veiksmai laikytini klaidinančiais. Teismai pagrįstai vertino L. V. elgesį po ginčo sutarties sudarymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. liepos 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-349/2010). L. V. negalėjo paaiškinti ginčo sandorio sudarymo aplinkybių ir savo elgesio po sutarties.

43.4.                      Laikinosiomis apsaugos priemonėmis nebuvo UAB „Imber“ uždrausta vykdyti ūkinę veiklą. Be to, pagal CPK 148 straipsnį galima pakeisti pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones, tačiau nei L. V., nei J. Č. nesikreipė dėl to į teismą. Ši aplinkybė netrukdė L. V. dalyvauti su UAB „Imber“ susijusiuose teisminiuose procesuose ir J. Č. 2015 m. išnuomoti UAB „Imber“ patalpų V. V.. Akivaizdu, kad nebuvo jokių objektyvių kliūčių L. V. būti aktyviai.

43.5.                      2019 m. lapkričio 12 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos dėl akcininko teisių įgyvendinimo ir jų gynimo būdų apžvalgoje Nr. AC-50-1 nėra šiai bylai aktualių teisės aiškinimo ir taikymo taisyklių, kadangi joje nėra analizuojamas apsimestinio sandorio institutas, nurodoma, kad taikomos šį institutą reglamentuojančios taisyklės. L. V. skirtingais laikotarpiais ėjo UAB „Imber“ direktoriaus ir prokuristo pareigas, taigi turėjo būti aktyvi akcininkė. Dėl to teismai pagrįstai įvertino L. V. pasyvumą po akcijų pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo.

43.6.                      Kasaciniame skunde cituojamoje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. sausio 28 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-26/2011 nurodyta, kad turi būti vadovaujamasi sutarčių aiškinimo taisyklėmis ir kad pinigų sumokėjimas yra tik vienas iš sandorio vykdymo aspektų. Be to, nurodytoje byloje buvo analizuojami reikalavimo teisės perleidimo teisiniai santykiai, o ne akcijų pirkimo–pardavimo santykiai.

43.7.                      Bylos nagrinėjimo metu J. Č. ir L. V. patvirtino, kad sudarant ginčo sandorį dalyvavo Z. Č., J. Č. ir L. V., buvo atsiskaityta grynaisiais pinigais – 2635 Lt. Akivaizdu, kad ieškovas objektyviai neturi galimybių surinkti įrodymų, pagrindžiančių tariamą pinigų perdavimo procedūrą. Vadovaujantis bendrąja įrodinėjimo naštos paskirstymo taisykle įrodinėti privalo tas, kas teigia. Išimtis iš bendrosios įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklės – neigiamų aplinkybių įrodinėjimas, t. y. neįmanomos įrodyti aplinkybės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gruodžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-482-1075/2017).

43.8.                      J. Č. ir L. V. ginčo sutarties sudarymo metu turėjo tikslą sudaryti apsimestinį sandorį, nes tuo metu santykiai tarp sutuoktinių jau buvo konfliktiški, bet J. Č. nenorėjo skirtis, nes jai tai buvo nenaudinga finansiškai (ieškovo tėvai valdė UAB „Imber“, o J. Č. siekė perimti įmonės valdymą).

43.9.                      Pripažinus sutartį apsimestine, kai vidinis tikrąją šalių valią atitinkantis sandoris lieka galioti, nėra teisinio pagrindo taikyti restituciją (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-109-248/2018). Šiuo atveju sandoris pagal CK įmanomas, todėl nėra teisinio pagrindo taikyti restituciją. Be to, civilinis procesas yra grindžiamas dispozityvumo principu (CPK 13 straipsnis), todėl apsimestiniu pripažinto sandorio statytinis turėtų įstatymo nustatyta tvarka reikšti reikalavimus tikrosioms to sandorio šalims dėl jo apsimestiniu sandoriu pažeistų teisių gynimo. Šioje byloje nebuvo nustatytos su pinigų perdavimu pagal ginčo sutartį susijusios aplinkybės, todėl išvis nėra pagrindo kalbėti, kad L. V. patyrė kokius nors praradimus. Jeigu L. V. mano turinti teisę į kompensaciją, ji turi teisę teisme pareikšti atitinkamus reikalavimus sutuoktiniams.

43.10.                      Kauno apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2-2563-214/2014 ir Kauno apygardos teismo civilinėje byloje Nr. 2A-830-153/2015 išnagrinėtas Z. Č. ieškinys dėl jo su J. Č. ir L. V. sudarytų akcijų pirkimo–pardavimo sutarčių pripažinimo negaliojančiomis tuo pagrindu, kad pastarosios pasinaudojo jo psichine liga (CK 1.89 straipsnis) bei apgaule įtikino jį pasirašyti jam itin nenaudingas sutartis (CK 1.91 straipsnis), t. y. kad jis negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti sudarydamas ginčijamus sandorius. Taigi, Z. Č. ieškinio ir ieškovo šioje byloje pareikšto ieškinio pagrindas ir dalykas skiriasi. Pagal Z. Č. ieškinį buvo nustatomos aplinkybės, kokia buvo Z. Č. tikroji valia sudarant ginčijamas sutartis, ir nebuvo nustatoma, ar pasirašydama ginčijamą sutartį L. V. išreiškė tikrąją savo valią ar buvo tik statytinė. Taigi nurodytose bylose priimtuose teismų sprendimuose nustatytos aplinkybės nesudaro kliūties šioje byloje spręsti, ar L. V. sudarė apsimestinį sandorį.

43.11.                      Turto padalijimo sutuoktiniams natūra principas yra prioritetinis ir nėra pagrindo šioje byloje nuo jo nukrypti. Sutuoktiniai nesutaria dėl UAB „Imber“ akcijų padalijimo būdo, o UAB „Imber“ akcijas įmanoma padalyti sutuoktiniams natūra. Sutuoktinių santykiai yra konfliktiški, tačiau tai yra viena iš aplinkybių spręsti apie turto padalijimo natūra nepriimtinumą, tačiau savaime nėra pagrindas nukrypti nuo prioritetinio turto padalijimo natūra principo. Nuo šio principo galima nukrypti tik esant pakankamai rimtam pagrindui, atsižvelgiant į buvusių sutuoktinių ar jų vaikų interesų apsaugą. Tokių aplinkybių byloje nenustatyta. Nukrypimas nuo turto padalijimo sutuoktiniams natūra principo neatitiktų proporcingumo principo. Šią dieną yra sudėtinga nustatyti UAB „Imber“, kaip turtinio komplekso, vertę, nes vyksta daug teisminių ginčų. Dalijamo bendro turto vertė nustatoma pagal rinkos kainas, kurios galioja bendrosios jungtinės nuosavybės pabaigoje. Akcijų nominalioji vertė neatspindi jų vertės rinkoje. Akcijų rinkos vertė priklauso nuo daugelio veiksnių – nuo įmonės turtinės padėties, sudarytų sandorių, jos valdomo turto, ūkinės veiklos rezultatų, akcijų rinkos būklės ir kitų veiksnių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-52/2008). Nagrinėjamoje byloje nėra įrodymų, pagrindžiančių UAB „Imber“ ar jos akcijų rinkos vertę, todėl neįmanomas teisingos kompensacijos nustatymas ir atitinkamai proporcingumo principą atitinkantis santuokinio turto padalijimas. J. Č. nepateikė į bylą akcijų vertei nustatyti reikalingų bendrovės finansinės atskaitomybės dokumentų, atsisakė ekspertizės skyrimo. Ieškovas į bylą pateikė UAB „Imber“ priklausančio nekilnojamojo turto rinkos kainos UAB „Ober Haus“ skaičiavimus, pagal kuriuos turto vertės vidurkis 2018 m. spalio mėn. sudarė 2 849 823,90 Eur. UAB „Imber“ priklausančios patalpos yra išnuomotos J. Č. broliui V. V. su nuomos mokesčio mokėjimo atidėjimu, V. V. mokėtino nuomos mokesčio skola UAB „Imber“ 2018 m. spalio mėn. – 648 000 Eur. Vadinasi, UAB „Imber“ turtas sudaro mažiausiai 3 497 823,90 Eur ir yra 22,91 karto didesnis už UAB „Imber“ akcijų nominaliąją vertę (152 627,75 Eur). J. Č. neturėtų galimybės sumokėti ieškovui už UAB „Imber“ akcijas kompensacijos, atitinkančios 1/2 UAB „Imber“ akcijų rinkos vertę (1 748 911,95 Eur).

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

Dėl akcijų pirmo–pardavimo sutarties pripažinimo negaliojančia

44.       CK 1.87 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu sandoris sudarytas kitam sandoriui pridengti, taikomos sandoriui, kurį šalys iš tikrųjų turėjo galvoje, taikytinos taisyklės. Jeigu apsimestiniu sandoriu yra pažeistos trečiųjų asmenų teisės ar teisėti interesai, šie asmenys, gindami savo teises, gali panaudoti apsimetimo faktą prieš apsimestinio sandorio šalis (2 dalis). Apsimestinio sandorio šalys apsimestinio sandorio sudarymo fakto negali panaudoti prieš trečiuosius asmenis, kurie sąžiningai įgijo teises apsimestinio sandorio pagrindu (3 dalis).

45.       Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad simuliacija, t. y. apsimestiniai ar tariami sandoriai, yra sutarties šalių bendras melas trečiųjų asmenų atžvilgiu. Melas simuliacijos atveju gali būti skirtingo intensyvumo. Apsimestinio sandorio atveju dėl to paties dalyko sudaromi du susitarimai: išorinis, neatspindintis tikrųjų šalių ketinimų, ir kitas – atspindintis tikrąją šalių valią, tačiau neviešinamas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. sausio 21 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-18-469/2016 17 punktą).

46.       Kasacinis teismas dėl CK 1.87 straipsnio taikymo yra išaiškinęs, kad apsimestinis sandoris pripažįstamas negaliojančiu dėl to, kad juo siekiama pridengti kitą sandorį, todėl tuo atveju turi būti taikomos taisyklės to sandorio, kurį sutarties šalys iš tikrųjų turėjo galvoje (jei tas sandoris neprieštarauja įstatymui). Apsimestinis sandoris turi būti pripažintas negaliojančiu vien dėl to, kad jame nėra esminio sandorio elemento – šalių valios, nes jame išreikštoji valia neatitinka šalių tikrųjų ketinimų. Tokiu sandoriu yra dengiamas kitas sandoris, kurio teisinių padarinių ir siekė sandorio šalys. Taigi, įrodinėjant sudaryto sandorio apsimestinumą, reikia įrodyti, kad šalys iš tikrųjų siekė kito nei ginčijamame sandoryje nurodyto teisinio tikslo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. rugsėjo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-288/2009; 2015 m. birželio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-387-415/2015; kt.).

47.       Kai kyla ginčas dėl sandorio pripažinimo apsimestiniu, teismas, vadovaudamasis sutarčių aiškinimo taisyklėmis (CK 6.193 straipsnis), turi aiškintis tikruosius sandorio šalių ketinimus, tikslus, atsižvelgti į sandorio sudarymo aplinkybes, šalių tarpusavio santykius, kitas svarbias aplinkybes, kurios padėtų nustatyti, ar sandorį sudariusių šalių valia iš tikrųjų atitiko jų valios išorinę išraišką, ar buvo siekiama kitų tikslų, kurių sandoryje užfiksuota šalių valia neatitinka, o priešingai – juos pridengia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. sausio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-26/2011; 2015 m. sausio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-68-686/2015).

48.       Kasacinis teismas yra nurodęs, kad sandoris, sudarytas ne su tikrąja sandorio šalimi, bet su jos statytiniu, yra apsimestinis. Tokį sandorį sudariusių šalių valia, išreikšta išorine forma, neatitinka šalių tikrųjų ketinimų, nes jo sudarymo metu buvo ketinimas sudaryti sandorį, pridengiantį tikrąją sandorio šalį. Teisės ir pareigos pagal tokį sandorį atsiranda kitam asmeniui – tikrajai sandorio šaliai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. sausio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-26/2011; 2015 m. lapkričio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-583-421/2015; kt.).

49.       Kasacinis teismas taip pat yra nurodęs, kad, sprendžiant klausimą dėl pirkimo–pardavimo sutarties apsimestinumo dėl subjekto, svarbu nustatyti, ar asmuo, sudaręs sutartį, iš tikrųjų ketino įgyti iš jos kylančias teises ir pareigas, ar jomis naudojosi ir jas vykdė, ar, priešingai, tik formaliai pasirašė sutartį kaip jos šalis, tačiau iš tikrųjų neketino įgyti ir neįgijo nei teisių, nei pareigų, o jas įgijo kitas asmuo, kuris jomis iš tikrųjų naudojosi. Sandorio ydingumui dėl jo sudarymo su netikrąja šalimi konstatuoti būtina nustatyti, kad tikroji, o ne apsimestinė šalis (statytinis) ne tik rūpinosi sutarties sudarymu, derėjosi dėl jos sąlygų, atsiskaitė su pardavėju, bet ir tai, kad atsiskaityta buvo tikrajai šaliai priklausančiomis lėšomis, kad po sandorio sudarymo tikroji šalis įgijo ir vykdė pirkėjo teises ir pareigas pagal ginčijamą sandorį (sutarties objektą priėmė, jį valdė, juo naudojosi). Pažymėtina, kad įrodyti aplinkybę, jog faktiškai sandorį sudarė kitas asmuo nei tas, kuris nurodytas kaip sandorio šalis, turi asmuo, ginčijantis sandorį kaip apsimestinį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. birželio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-228/2009; 2011 m. sausio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-26/2011; 2013 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-260/2013; 2015 m. sausio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-68-686/2015; kt.).

50.       Nagrinėjamoje byloje ieškovas ginčijo 2011 m. birželio 3 d. savo sutuoktinės J. Č. motinos L. V. ir savo tėvo Z. Č. sudarytą akcijų pirkimo–pardavimo sutartį Nr. 11/001, pagal kurią 50 proc. UAB „Imber“ akcijų buvo perleista L. V., kaip apsimestinę, įrodinėjo, kad šis sandoris realiai buvo sudarytas tarp Z. Č. ir J. Č., t. y. šiuo sandoriu būtent atsakovė J. Č., o ne jos motina įsigijo 2635 vnt. (50 proc.) UAB „Imber“ akcijų. Bylą nagrinėję teismai sprendė, kad ieškovas įrodė ginčijamo sandorio apsimestinumą, nes tikroji L. V. valia, perkant UAB „Imber“ akcijas, buvo padėti savo dukteriai J. Č. įgyti kuo daugiau ieškovo šeimos turto ir santuokos nutraukimo atveju turėti UAB „Imber“ akcijų kontrolinį paketą. Teisėjų kolegija nurodytas teismų išvadas laiko neįrodytomis ir nepagrįstomis.

51.       Remdamasi CK 1.87 straipsniu ir nutarties 45-49 punktuose nurodyta kasacinio teismo formuojama praktika teisėjų kolegija nurodo, kad, sprendžiant dėl ginčijamo sandorio apsimestinumo, turėjo būti nustatyti šalių valios simuliaciją patvirtinantys faktai, būtent: abiejų sandorio šalių, t. y. Z. Č. ir L. V., tikslas akcijas realiai perleisti ne L. V., o J. Č. ir jų abiejų motyvas nuslėpti tikrąją sandorio šalį; J. Č. rūpinimasis sutarties sudarymu, derėjimasis dėl jos sąlygų, atsiskaitymas su pardavėju ir atvirkščiai – L. V. nesirūpinimas sutarties sudarymu, nesiderėjimas dėl jos sąlygų, neatsiskaitymas su pardavėju arba realios galimybės įvykdyti sandorį neturėjimas; realus J. Č. naudojimasis įsigytomis akcijomis ir (ar) ketinimas tai daryti ir atvirkščiai – L. V. nesinaudojimas įsigytomis akcijomis ir (ar) neketinimas tai daryti.

52.       Taigi pagal šios nutarties 51 punkte nurodytus kriterijus sandorio apsimestinumui konstatuoti nagrinėjamoje byloje, be kita ko, turėjo būti nustatyta abiejų sandorio šalių, t. y. Z. Č. ir J. Č., valia sudaryti apsimestinį akcijų pirkimo–pardavimo sandorį. Bylą nagrinėję teismai, spręsdami dėl ginčijamo sandorio apsimestinumo, iš esmės rėmėsi tik aplinkybėmis, susijusiomis su L. V. ir J. Č. ketinimais ir valia, L. V. gebėjimu valdyti akcijas ir jomis naudotis. Tuo tarpu aplinkybių, kurių pagrindu būtų galima spręsti apie akcijų pardavėjo Z. Č. valią ir motyvus sudaryti būtent apsimestinį sandorį, byloje nenustatyta.

53.       Ieškovas byloje teikė duomenis, kad jo tėvas Z. Č. 2011 m. birželio 3 d. akcijų pirkimo–pardavimo sandorio sudarymo metu pagal savo psichikos būklę negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti, tai galėtų reikšti, jog Z. Č. sandorio sudarymo dieną šiuo tikslu suformuotos valios ir ketinimų neturėjo apskritai. Atkreiptinas dėmesys, kad Kauno apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2-2563-214/2014 teismas 2014 m. gruodžio 8 d. sprendimu ir Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2015 m. birželio 25 d. nutartimi (civilinės bylos Nr. 2A-830-153/2015), be kita ko, išnagrinėjo Z. Č. (po jo mirties procesines teises perėmė ieškovas M. Č.) ieškinį dėl ginčijamo sandorio pripažinimo negaliojančiu, pareikštą kitu nei šioje byloje pagrindu – kad J. Č. ir L. V. pasinaudojo Z. Č. psichine liga (CK 1.89 straipsnis) bei apgaule įtikino jį pasirašyti nenaudingą sutartį (CK 1.91 straipsnis). Nurodytoje byloje ieškovas įrodinėjo, kad sudarydamas ginčijamus sandorius Z. Č. negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti. Tačiau teismai nenustatė Z. Č. valios sudaryti ginčijamą sandorį trūkumų. Kauno miesto apylinkės teismas 2014 m. gruodžio 8 d. sprendime konstatavo, kad Z. Č. ginčijamo sandorio sudarymo metu sugebėjo atlikti ne tik buitinius, bet ir teisinius veiksmus įmonės veikloje, būdingus suprantančiam savo veiksmus asmeniui, todėl nėra pagrindo pripažinti, kad sudarydamas ginčijamą sandorį Z. Č. nesuprato savo veiksmų. Šią išvadą pripažino pagrįsta ir Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2015 m. birželio 25 d. nutartimi. Šis teismų nustatytas faktas turi prejudicinę reikšmę nagrinėjamoje byloje, todėl iš naujo neįrodinėtinas (CPK 182 straipsnio 2 punktas). Kasaciniame skunde ieškovas nurodo, kad gavo naujų įrodymų, patvirtinančių, jog Z. Č. negalėjo suprasti savo veiksmų ir jų valdyti ginčijamo sandorio sudarymo metu, kreipėsi į teismą dėl proceso atnaujinimo Kauno apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2-2563-214/2014, tačiau Kauno apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 25 d. nutartimi atnaujinti procesą atsisakyta, ši nutartis Kauno apygardos teismo 2019 m. lapkričio 26 d. nutartimi buvo palikta nepakeista. Taigi remiantis nurodytais duomenimis nėra pagrindo spręsti, kad Z. Č. ginčijamo sandorio sudarymo dieną šiuo tikslu suformuotos valios ir ketinimų negalėjo turėti.

54.       Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad nagrinėjamoje byloje ieškovas iš esmės neįrodinėjo savo tėvo Z. Č. valios ir motyvų perleisti akcijas ne L. V., o būtent J. Č.. Teisėjų kolegijos vertinimu, ieškovo pozicija dėl Z. Č. valios yra prieštaringa. Ieškovas teigia, kad Z. Č. apskritai negalėjo suprasti savo veiksmų esmės ir jų valdyti, taigi atitinkamai ir spręsti dėl ginčijamo sandorio sudarymo, naudingumo ir pan. (tai ieškovas bandė daryti pirmiau nurodytose Kauno apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2-2563-214/2014 bei Kauno apygardos teismo civilinėje byloje Nr. 2A-830-153/2015). Kita vertus, ieškovas nurodo, kad ginčijamą sandorį Z. Č. realiai sudarė su J. Č., t. y. jo valia buvo nukreipta sudaryti sandorį su šiuo subjektu, o ne su L. V.. Teisėjų kolegijos vertinimu, pripažinus pardavėjo negalėjimą suprasti ir išreikšti valios dėl akcijų pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo, nebūtų galima ir išvada, jog Z. Č. valia buvo sudaryti sutartį būtent su J. Č.. Tokiu atveju sandoris galėtų būti pripažintas negaliojančiu ne CK 1.87 straipsnio, o CK 1.89 straipsnio pagrindu, taikant restituciją, t. y. akcijas grąžinant savininko įpėdiniui, o ne J. Č.. Tačiau, kaip minėta, ieškovo reikalavimas pripažinti ginčo sandorį negaliojančiu CK 1.89 straipsnio pagrindu jau atmestas įsiteisėjusiu teismo sprendimu kitoje byloje.

55.       Teisėjų kolegija konstatuoja, kad nagrinėjamoje byloje teismų nustatytos aplinkybės nesudaro pagrindo konstatuoti, kad Z. Č. turėjo tikslą ir jo valia buvo nukreipta sudaryti ginčijamą sutartį būtent su J. Č. ir kad jis turėjo motyvą ką nors slėpti ir tuo tikslu sudaryti sandorį su kitu asmeniui, nei realiai buvo sudaryta sutartis.

56.       Kauno miesto apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 8 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-2563-214/2014 konstatuota, kad Z. Č. ir L. V. savo valia susitarė dėl akcijų pardavimo, jų kainos (CPK 182 straipsnio 2 punktas). Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2015 m. birželio 25 d. nutartimi konstatavo, kad L. V. turėjo interesą įsigyti UAB „Imber“ akcijas, naudojosi įsigytomis akcijomis, atstovavo bendrovei 2012 m. balandžio 4 d. prokūros pagrindu, trumpam laikotarpiui (nuo 2011 m. rugsėjo 19 d. iki 2011 m. rugsėjo 27 d.) buvo paskirta bendrovės direktore (CPK 182 straipsnio 2 punktas). Byloje nustatyta, kad Kauno miesto apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2-2563-214/2014 2012 m. gegužės 9 d. nutartimi buvo taikytos laikinosios apsaugos priemonės, galiojusios iki Kauno apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 8 d. sprendimo įsigaliojimo 2015 m. birželio 25 d. apeliacinės instancijos teismui priėmus nutartį. Nuo 2015 m. liepos 10 d. iki 2017 m. kovo 1 d. galiojo Kauno apylinkės teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-864-454/2016 taikytos laikinosios apsaugos priemonės. Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegija laiko pagrįstais atsakovių kasacinio skundo argumentus, kad L. V. ilgą laiką neturėjo galimybės aktyviai dalyvauti valdant bendrovę nei kaip prokuristė, nei kaip akcininkė, taigi ir tinkamai įsigilinti į bendrovės vykdomą veiklą bei atitinkamai atlikti tam tikrus veiksmus, būtinus įgyvendinant savo teises ir pareigas pagal ABĮ nustatytą kompetenciją. Bylą nagrinėję teismai nenustatė, kokius konkrečiai veiksmus L. V. kaip akcininkė ir prokuristė turėjo atlikti, o faktiškai būtų atlikusi J. Č., kuri yra bendrovės direktorė ir jai pagal kompetenciją priklauso organizuoti kasdienę bendrovės veiklą bei veikti bendrovės vardu (ABĮ 37 straipsnio 8, 10 dalys). Teisėjų kolegija konstatuoja, kad byloje nepaneigtas L. V. ketinimas naudotis UAB „Imber“ akcijomis.

57.       Nagrinėdamas bylą pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad ginčijamas sandoris buvo sudarytas, nes atsakovei J. Č. buvo naudinga faktiškai valdyti 100 proc. įmonės akcijų, pusę jų įforminant motinos vardu tam, kad santuokos nutraukimo atveju tarp sutuoktinių būtų dalijama tik 50 proc. atsakovės vardu turimų ir santuokoje įgytų akcijų, o atsakovė galėtų ir po santuokos nutraukimo išlaikyti kontrolinį akcijų paketą. Teisėjų kolegija nurodo, kad byloje nėra jokių duomenų, patvirtinančių, jog Z. Č. ir L. V. 2011 m. birželio 3 d. sandorio sudarymo metu atsakovė J. Č. jau turėjo ketinimų nutraukti su ieškovu santuoką, todėl siekė motinos pagalba skyrybų atveju dalijant akcijas išlaikyti kontrolinį bendrovės akcijų paketą. Tiek ieškovas, tiek ir atsakovė J. Č. teigė, kad bendrą ūkį nustojo vesti tik 2012 m. Santuokos nutraukimo bylą inicijavo ne atsakovė, o ieškovas, ir tik 2017 m. spalio 16 d., t. y. po ginčo sutarties praėjus daugiau kaip 6 metams. Teisėjų kolegija sprendžia, kad vienintelis L. V. tikslas sudaryti ginčo sutartį – padėti dukteriai skyrybų atveju išlaikyti kontrolinį akcijų paketą – byloje neįrodytas (CPK 178 straipsnis).

58.       Remiantis 2011 m. birželio 3 d. akcijų pirkimo–pardavimo sutarties 2.1, 3.1 punktais L. V. už įsigyjamas UAB „Imber“ akcijas sumokėjo Z. Č. 2635 Lt. Byloje nėra jokių duomenų, paneigiančių realų pinigų sumokėjimo faktą, taip pat faktą, kad būtent L. V. savo lėšomis sumokėjo už akcijas. Teismai dėl šios aplinkybės nepasisakė. Teisėjų kolegijos vertinimu, aplinkybė, kad už akcijas sumokėjo J. Č., o ne L. V. ir (ar) kad ši neturėjo lėšų akcijoms įsigyti, byloje neįrodinėta ir teismų nenustatyta. L. V. sumokėjimas už perkamas akcijas savo lėšomis – tai vienas iš kriterijų, patvirtinančių, kad ginčijamą sandorį sudarė būtent ji pati, o ne J. Č. (nutarties 49 punktas).

59.       Teisėjų kolegija, apibendrindama nurodytus argumentus, konstatuoja, kad nagrinėjamoje byloje teismų nenustatytos reikiamos aplinkybės CK 1.87 straipsniui taikyti, todėl teismų išvada, kad ginčijamas 2011 m. birželio 3 d. UAB „Imber“ akcijų pirkimo–pardavimo sandoris yra apsimestinis, yra nepagrįsta. Teismai neturėjo teisinio pagrindo pripažinti, kad šiuo sandoriu atsakovė J. Č. įsigijo 2635 vnt. (50 proc.) UAB „Imber“ akcijų, kad šios akcijos yra bendroji ieškovo ir J. Č. jungtinė nuosavybė, įtraukti jas į dalytino turto balansą ir atitinkamai padalyti jiems šias akcijas po 1/2 dalį. Dėl šių priežasčių teisėjų kolegija sprendžia, kad bylą nagrinėjusių teismų procesinių sprendimų dalys dėl: 1) 2011 m. birželio 3 d. Z. Č. ir L. V. akcijų pirkimo–pardavimo sutarties pripažinimo apsimestiniu sandoriu, nustatant, kad šis sandoris buvo sudarytas tarp Z. Č. ir J. Č., t. y. šiuo sandoriu atsakovė J. Č. įsigijo 2635 vnt. (50 proc.) UAB „Imber“ akcijų; 2) 2635 vnt. (50 proc.) UAB „Imber“ akcijų padalijimo natūra ieškovui ir J. Č. po 1/2 dalį, naikintinos ir šie ieškovo ieškinio reikalavimai atmestini (CPK 346 straipsnis, 359 straipsnio 1 dalies 4 punktas, 3 dalis).

        Dėl akcijų padalijimo būdo

60.       Tiek ieškovas, tiek ir atsakovė J. Č. nesutinka su bylą nagrinėjusių teismų atliktu sutuoktiniams bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančių akcijų padalijimu. Ieškovas kasaciniame skunde ginčija teismų taikytą UAB „MDJ ir ko“ akcijų padalijimo būdą, priteisiant jam akcijas natūra, o atsakovei – kompensaciją (be pagrindo nukrypta nuo prioritetinio turto padalijimo natūra principo). Atsakovė J. Č. nesutinka su 2635 vnt. (50 proc.) UAB „Imber“ akcijų padalijimu šalims natūra, nurodo, kad bendrovės akcijos turėjo būti priteistos atsakovei, o ieškovui – kompensacija.

61.       CK 3.127 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad turtas padalijamas natūra, atsižvelgiant į jo vertę ir abiejų sutuoktinių bendro turto dalis, jeigu galima taip padalyti. Jeigu natūra abiem sutuoktiniams turto padalyti negalima, turtas natūra priteisiamas vienam sutuoktiniui, kartu jį įpareigojant kompensuoti antram sutuoktiniui jo dalį pinigais. Parenkant turto padalijimo būdą ir padalijant turtą natūra, atsižvelgiama į nepilnamečių vaikų interesus, vieno sutuoktinio sveikatos būklę ar turtinę padėtį arba kitas svarbias aplinkybes.

62.       Pagal kasacinio teismo praktiką turto padalijimo natūra principas yra prioritetinis, nes toks padalijimo būdas labiausiai atitinka ir apsaugo savininko teises (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. lapkričio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-430/2011; 2015 m. rugsėjo 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-476-916/2015; kt.). Tačiau šis prioritetas nėra absoliutus ir kiti (ne natūra) turto padalijimo būdai gali būti taikomi esant pakankamai rimtam pagrindui, patvirtinančiam padalijimo natūra nepriimtinumą ar negalimumą. Negalimumas yra objektyvus, kai techniškai neįmanoma konkrečių turto objektų paskirstyti ar turto dalių atskirti (pvz., dėl pernelyg mažos priklausančios dalies, nesant izoliuotų patalpų ir techninių sąlygų jas atskirti). Nepriimtinumas vertinamas kaip subjektyvaus pobūdžio aplinkybė – bendraturčių santykiais, jų galimybe objektą bendrai valdyti ir naudoti. Įvertinant pastarąją aplinkybę gali turėti reikšmės, kokios paskirties yra dalijamas objektas, kokie bendraturčių santykiai ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. lapkričio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-430/2011; 2015 m. rugsėjo 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-476-916/2015; kt.). Taigi santuokoje įgytas turtas nedalijamas natūra tik tais atvejais, kai toks padalijimas negalimas dėl konkretaus turto savybių arba toks padalijimo būdas nepriimtinas, atsižvelgiant į buvusių sutuoktinių ar jų vaikų interesų apsaugą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. balandžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-137-378/2018, 28 punktas).

63.       Remiantis kasacinio teismo praktika konfliktiški santykiai savaime nėra pakankamas pagrindas nukrypti nuo turto padalijimo natūra principo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-662-313/2015). Be to, kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad šeimos santykių esmė ir kuriamo turto šeimos poreikiams tenkinti paskirtis lemia tokio turto individualių savybių specifiką, kartu ir objektyviai suvokiamus kaip neišvengiamus tokio turto valdymo bei naudojimo įgyvendinimo ypatumus šeimos teisinių santykių nutraukimo atvejais. Dėl to santuokos nutraukimo atveju, nesant teisinių pagrindų netaikyti turto padalijimo natūra būdo, buvę sutuoktiniai turi lygiomis dalimis prisiimti ir turto specifiškumų nulemtą valdymo ir ypač naudojimosi juo nepatogumų naštą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-115/2012; 2015 m. balandžio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-225-686/2015).

64.       Tais atvejais, kai teismas sprendžia, kad yra pagrindas nukrypti nuo santuokos metu įgyto turto padalijimo natūra principo, toks teismo sprendimas turi būti pagrįstas faktinėmis byloje nustatytomis aplinkybėmis, kurios leistų konstatuoti, kad, pirma, natūra turto padalyti sutuoktiniams negalima ir, antra, sutuoktinis, kuriam priteisiamas turtas natūra, turi galimybę kompensuoti kitam sutuoktiniui jo dalį pinigais, t. y. teismas turi įsitikinti, kad tokiu sprendimu nebus pažeidžiamas proporcingumo principas, reikalaujantis, kad naudojamos priemonės atitiktų siekiamą tikslą, o išimtys iš bendrų taisyklių būtų adekvačios keliamiems tikslams (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 22 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-529-916/2016 53 punktą).

65.       Pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką esminis reikalavimas nustatant sutuoktiniui priteistiną kompensaciją (jos dydį) – kad ji būtų teisinga. Dalijamo turto vertės nustatymas yra viena esminių teisingo turto padalijimo garantijų, todėl svarbu, kad, dalijant turtą, būtų nustatyta jo tikroji vertė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. balandžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-137-378/2018, 35 punktas).

66.       CK 3.119 straipsnyje nustatyta, kad dalijamo bendro turto vertė nustatoma pagal rinkos kainas, kurios galioja bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės pabaigoje. Dėl dalijamo turto vertės gali susitarti pačios šalys. Jei šalys dėl dalytino turto vertės nesusitaria, kiekviena iš jų turi teisę remtis savo pateikiama turto verte ir ją įrodinėti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gruodžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-566/2012). Šalims papildomų įrodymų dėl bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe esančio turto vertės nepateikus, teismas dalytino turto vertę nustato pagal byloje esančius įrodymus, kuriais jis suformuluoja savo įsitikinimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gruodžio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-505/2014; 2016 m. vasario 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-99-969/2016, 30 punktas).

67.       Kasacinis teismas taip pat yra nurodęs, kad teismas, spręsdamas dėl santuokinio turto padalijimo būdo, turėtų visų pirma atsižvelgti į sutuoktinių pageidavimus, o kai sutuoktiniai nesutaria – įvertinti visas svarbias aplinkybes, nurodytas CK 3.123 straipsnio 1 dalyje (nukrypimas nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo), 3.127 straipsnio 3 dalyje, ir parinkti santuokinio turto padalijimo būdą, atsižvelgdamas į konkrečios bylos svarbias nustatytas faktines aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. spalio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-526/2006; 2018 m. balandžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-137-378/2018, 28 punktas).

68.       Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad 2009 m. balandžio 16 d. Z. Č. su atsakove J. Č. pasirašė akcijų pirkimo–pardavimo sutartį Nr. 9/001, pagal kurią atsakovei perleido 2635 vnt. (50 proc.) UAB „Imber“ akcijų. Ieškovas ginčijo šią sutartį Kauno miesto apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2-2563-214/2014, tačiau teismas 2014 m. gruodžio 8 d. sprendimu ieškinį atmetė, nenustatęs pagrindo pripažinti šią sutartį negaliojančia. Šis sprendimas Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. birželio 25 d. nutartimi paliktas nepakeistas. Nagrinėjamoje byloje nėra ginčo, kad šios akcijos yra bendroji jungtinė ieškovo ir atsakovės nuosavybė, nes šia sutartimi J. Č. įsigijo akcijas santuokos metu, todėl jos dalytinos nutraukiant jų santuoką.

69.       Pagal byloje šalių reikštus reikalavimus ieškovas prašė teismo UAB „Imber“ akcijas šalims padalyti natūra po 1/2 dalį, o atsakovė – priteisti akcijas jai natūra, o ieškovui – kompensaciją. Bylą nagrinėję teismai sprendė šias akcijas šalims padalyti natūra, taigi tenkinti ieškinio reikalavimą. Atsakovė, minėta, su tokiu akcijų padalijimo būdu nesutinka, kaip pagrindą nukrypti nuo turto padalijimo natūra principo nurodo: konfliktiškus sutuoktinių santykius; ieškovo žalingus bendrovei veiksmus; tai, kad ji nuo 2012 m. balandžio 11 d. yra bendrovės vadovė. Teisėjų kolegija pažymi, kad nors atsakovė remiasi CK 3.123 straipsnio 1 dalimi ir prašo dalijant šias akcijas nukrypti nuo lygių dalių principo, tačiau įvertinus jos reikštą reikalavimą ir kasacinio skundo argumentus darytina išvada, kad faktiškai ji prašo ne priteisti jai didesnę akcijų dalį, o nukrypti nuo santuokos metu įgyto turto padalijimo natūra principo, dėl to teisėjų kolegija ir pasisako.

70.       Atsakovės nurodoma aplinkybė, kad ieškovas yra padaręs žalos UAB „Imber“, teisėjų kolegijos vertinimu, yra nulemta bendrovės valdymo ir akcijų pasidalijimo tarp sutuoktinių proceso. Byloje nustatyta, kad tam tikri atsakovo verslo sprendimai nebuvo ekonomiškai naudingi bendrovei (ieškovas buvo sudaręs įmonės transporto priemonių perleidimo sandorius, nuostolingą UAB „Imber“ nekilnojamojo turto nuomos sutartį). Tačiau atsakovės J. Č., kaip bendrovės direktorės, verslo sprendimai taip pat ne visuomet buvo naudingi bendrovei. 2015 m. birželio 29 d. ilgalaike nuomos sutartimi UAB „Imber“ patalpos buvo išnuomotos atsakovės broliui V. V., nustatant 18 000 Eur nuomos kainą už mėnesį ir nuomos mokesčio mokėjimą atidedant dvejiems metams. V. V. patalpas pernuomojo UAB „Imdo“, kurios vienintelės akcininkės – J. Č. ir L. V.. Remiantis teismų nustatytomis aplinkybėmis, abu sutuoktiniai nurodytais atvejais veikė ne UAB „Imber“ naudai.

71.       Atsakovės nurodyta aplinkybė, kad nuo 2012 m. balandžio 11 d. ji yra UAB „Imber“ vadovė, taip pat neteikia pagrindo nukrypti nuo akcijų padalijimo natūra principo. Bylos duomenimis, ieškovas taip pat ilgą laiką buvo šios bendrovės vadovu, taigi turi vadovavimo bendrovei patirties ir jam yra žinoma bendrovės veikla, jos vykdomas verslas.

72.       Byloje konstatavus, kad pagrindo pripažinti 2011 m. birželio 3 d. 2635 vnt. (50 proc.) UAB „Imber“ akcijų pirkimo–pardavimo sandorį, kuriuo Z. Č. akcijas perleido L. V., apsimestiniu nenustatyta, tarp sutuoktinių yra dalijama tik likę 50 proc. akcijų, t. y. 2635 vnt. akcijų, kurios įgytos 2009 m. balandžio 16 d. Z. Č. ir atsakovės J. Č. pasirašytos akcijų pirkimo–pardavimo sutarties Nr. 9/001 pagrindu. Nors šalių santykiai, susiję su bendrosios jungtinės nuosavybės valdymu, yra konfliktiški, tačiau pasibaigus santuokos nutraukimo procesui, padalijus šalims bendrąją jungtinę nuosavybę, konstruktyvus šalių bendradarbiavimas ir turto valdymas iš esmės yra įmanomas. Taigi nagrinėjamoje byloje nenustatyti pagrindai nukrypti nuo UAB „Imber“ akcijų padalijimo natūra principo.  

73.       Teisėjų kolegija sprendžia, kad ieškovui ir atsakovei J. Č. natūra dalytina 2634 vnt. UAB „Imber“ akcijų, t. y. po 1317 vnt. UAB „Imber“ akcijų. Viena likusi UAB „Imber“ akcija pagal CK 3.127 straipsnio 3 dalį priteistina vienam iš sutuoktinių, kitam priteisiant kompensaciją, lygią 1/2 daliai šios akcijos vertės. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kad abu sutuoktiniai siekė valdyti UAB „Imber“ ir jai vadovauti, yra aktyviai dalyvavę jos ūkinėje komercinėje veikloje, kad ieškovas prašė teismo priteisti 1/2 dalį bendrovės akcijų, tačiau jam tenka tik 1/4 dalis, o 50 proc. bendrovės akcijų priklauso atsakovės J. Č. artimam asmeniui – motinai L. V., sprendžia šią UAB „Imber“ akciją natūra priteisti ieškovui, o atsakovei – kompensaciją.

74.       Nagrinėjamoje byloje atsakovė, prašydama priteisti jai 2635 vnt. UAB „Imber“ akcijų, nurodė jų nominaliąją vertę – 100 Lt (28,96 Eur) už vienetą, taip pat įrodinėjo, kad akcijų vertė nepadidėjo dėl ilgą laiką bendrovei taikytų laikinųjų apsaugos priemonių, o galimai net ir sumažėjo, taip pat atsisakė teismo siūlytos akcijų rinkos vertės nustatymo ekspertizės atlikimo. Ieškovas, kuris prašė teismo akcijas padalyti natūra, nebuvo suinteresuotas akcijų rinkos vertės nustatymu, savo ieškinyje taip pat nurodė tik nominaliąją akcijų vertę, grįsdamas savo atsikirtimus į priešieškinį duomenų apie kitokią akcijų vertę nei nominalioji vertė nenurodė. Nagrinėjamoje byloje nenustatyta tokių aplinkybių, dėl kurių teismas būtų turėjęs būti aktyvus dėl dalytino turto vertės nustatymo ir rinkti įrodymus dėl akcijų rinkos vertės savo iniciatyva. Dėl to spręsdama dėl atsakovei priteistinos kompensacijos už 1/2 dalį UAB „Imber“ akcijos teisėjų kolegija vadovaujasi byloje esančiais duomenimis apie akcijų nominaliąją vertę. Byloje nustatyta, kad UAB „Imber“ akcijos vertė – 28,96 Eur. Taigi 1/2 dalies akcijos vertė – 14,48 Eur, todėl tokio dydžio kompensacija atsakovei priteistina iš ieškovo (CK 3.127 straipsnio 3 dalis).

75.       Nagrinėjamoje byloje taip pat nustatyta, kad sutuoktiniams bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklauso 416 vnt. UAB „MDJ ir ko“ akcijų. Savo ieškinyje ieškovas šių akcijų, kaip dalytinų tarp sutuoktinių, nenurodė. Atsakovė prašė šias akcijas priteisti ieškovui, o jai – kompensaciją, kurią ji apskaičiavo susumavusi visus ieškovui priteistinos kompensacijos už atsakovei tenkančią didesnę turto dalį dydžius. Pirmosios instancijos teismas priteisė šias akcijas ieškovui, tačiau kompensacijos už šių akcijų dalį atsakovei nepriteisė, nurodydamas, kad atsakovė kompensacijos priteisti neprašė. Šių akcijų vertės klausimas pirmosios instancijos teisme nebuvo sprendžiamas. Apeliaciniu skundu atsakovė prašė priteisti jai 6023,68 Eur kompensaciją už 1/2 dalį UAB „MDJ ir ko“ akcijų. Kompensacijos dydis atsakovės apskaičiuotas pagal nominaliąją akcijų vertę. Atsiliepime į apeliacinį skundą ieškovas nurodė, kad bendrovės akcijos bevertės, bendrovė veiklos nevykdo, įmonė turto neturi. Apeliacinės instancijos teismas pakeitė pirmosios instancijos teismo sprendimą – priteisė atsakovei iš ieškovo 6023,68 Eur kompensaciją, apskaičiuotą pagal atsakovės priešieškinyje nurodytą nominaliąją šių akcijų vertę. Minėta, ieškovas nesutinka su tokiu teismų sprendimu, nurodo, kad teismai be pagrindo nukrypo nuo prioritetinio turto padalijimo natūra principo, neatsižvelgė į tai, kad jis neturi galimybės išmokėti atsakovei kompensacijos, nenustatė šių akcijų rinkos vertės. Teisėjų kolegija pripažįsta šiuos ieškovo kasacinio skundo argumentus teisiškai pagrįstais.

76.       Minėta, kad turto padalijimo būdas, kai turtas vienam sutuoktiniui priteisiamas natūra, kartu jį įpareigojant kompensuoti antram sutuoktiniui jo dalį pinigais, laikomas išimtiniu, todėl byloje turi būti nustatomos visos teisiškai reikšmingos aplinkybės, kurios leistų teismui pagrįstai spręsti, kad nebus pažeistos sutuoktinio, gaunančio piniginę kompensaciją, kaip turto savininko teisės, o priteisiama kompensacija atitinka proporcingumo ir teisingumo principus. Tačiau nagrinėjamoje byloje teismų nebuvo nustatyti pagrindai nukrypti nuo prioritetinio UAB „MDJ ir ko“ akcijų padalijimo natūra principo.

77.       Dėl nurodytų priežasčių teisėjų kolegija sprendžia, kad yra pagrindas panaikinti bylą nagrinėjusių teismų procesinių sprendimų dalis dėl 416 vnt. UAB „MDJ ir ko“ akcijų padalijimo ir dėl šios bylos dalies priimti naują sprendimą – taikyti CK 3.127 straipsnio 3 dalyje nustatytą bendrosios jungtinės nuosavybės padalijimo natūra būdą ir priteisti ieškovui ir atsakovei J. Č. po 208 vnt. UAB „MDJ ir ko“ akcijų (CPK 346 straipsnis, 359 straipsnio 1 dalies 4 punktas, 3 dalis).

        Dėl bylinėjimosi išlaidų

78.       CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (2 dalis). Pagal CPK 93 straipsnio 5 dalį, jeigu apeliacinės instancijos teismas ar kasacinis teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą.

79.       Pagal kasacinio teismo priimtą sprendimą šioje byloje yra atmetamas ieškovo reikalavimas 2011 m. birželio 3 d. akcijų pirkimo–pardavimo sutartį Nr. 11/001 pripažinti apsimestiniu sandoriu ir pripažinti 2635 vnt. UAB „Imber“ akcijų pirkėja atsakovę J. Č., taip pat reikalavimas padalyti šias akcijas tarp sutuoktinių ieškovo nurodytu būdu. Dėl šios priežasties teisėjų kolegija sprendžia, kad nagrinėjamoje byloje patenkintų ieškovo reikalavimų procentas mažintinas nuo 90 proc. iki 75 proc. Atsakovės patenkintų reikalavimų 72,43 proc., nustatyti apeliacinės instancijos teismo, nekeistini, nes faktiškai galutinis bylos rezultatas atsakovei pagal jos reikštus byloje reikalavimus priskirtino turto prasme nesikeičia (keičiasi tik priteisimo būdas). Dėl nurodytų priežasčių teisėjų kolegija perskaičiuoja šalių bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme atlyginimą.

80.       Kaip nustatė pirmosios instancijos teismas, ieškovo valstybei mokėtinas 3099,15 Eur žyminis mokestis (100 Eur ieškovas sumokėjo paduodamas ieškinį, 2999,15 Eur priteistas iš jo sprendimu). CPK 93 straipsnio 2 dalies pagrindu ieškovui iš atsakovės J. Č. priteistina 75 proc. žyminio mokesčio už ieškinį – 2324,36 Eur. Atsakovės J. Č. valstybei mokėtinas 2910,94 Eur žyminis mokestis (100 Eur atsakovė sumokėjo paduodama priešieškinį, 2810,94 Eur priteistas iš jos sprendimu). Taip pat atsakovė turėjo 181,50 Eur išlaidų antstoliui už faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą. Iš viso atsakovė patyrė 3092,44 Eur bylinėjimosi išlaidų, taigi, kaip nustatė apeliacinės instancijos teismas, atsakovei iš ieškovo priteistinas 2239,85 Eur (72,43 proc.) bylinėjimosi išlaidų atlyginimas. Atlikus ieškovo ir atsakovės vienas kitam mokėtinų bylinėjimosi išlaidų atlyginimų įskaitymą, ieškovui iš atsakovės priteistina 84,51 Eur bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme atlyginimo.

81.       Apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad atsakovė J. Č. už apeliacinį skundą turėjo sumokėti 1791,52 Eur žyminio mokesčio (700 Eur atsakovė yra sumokėjusi). Pagal atliktus apskaičiavimus teismas laikė, kad yra tenkinti 7,59 proc. atsakovių apeliacinio skundo. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į šios bylos galutinį rezultatą, sprendžia, kad faktiškai yra patenkinta 23 proc. apeliacinio skundo reikalavimų (tenkinamas reikalavimas panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį dėl ginčijamos sutarties pripažinimo apsimestiniu sandoriu ir padalyti 2635 vnt. UAB „Imber“ akcijų). Taigi valstybei mokėtinas žyminis mokestis priteistinas iš šalių atitinkamomis proporcijomis – iš ieškovo valstybei priteistinas 412 Eur žyminis mokestis, o iš atsakovės – 679,52 Eur.

82.       Pagal šalių kasaciniais skundais reikštus reikalavimus teisėjų kolegija tenkina 100 proc. ieškovo kasacinio skundo ir 67 proc. atsakovių kasacinio skundo reikalavimų. Ieškovas už kasacinį skundą sumokėjo 136 Eur, atsakovė L. V. – 2120 Eur. Atsižvelgiant į šias proporcijas šalims paskirstomos bylinėjimosi išlaidos, turėtos kasaciniame teisme: ieškovui iš atsakovės J. Č. (kasacinis skundas reikštas dėl UAB „MDJ ir ko“ akcijų, priklausančių šiai atsakovei ir ieškovui bendrosios jungtinės nuosavybės teise, padalijimo) priteistinas 136 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimas, o atsakovei L. V. iš ieškovo – 1420,40 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimas.

83.       Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 14 d. pažymą apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, kasacinis teismas patyrė 11,79 Eur tokių išlaidų. Kadangi atsakovių kasacinis skundas tenkinamas 67 proc., tai 33 proc. šių išlaidų priteistina iš atsakovių, t. y. 3,90 Eur, o 67 proc. – iš ieškovo, t. y. 7,89 Eur (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 96 straipsnis). Šiuo atveju atlyginimas valstybei iš atsakovių po 1,95 Eur nepriteistinas, nes nurodyta suma yra mažesnė už Lietuvos Respublikos teisingumo ministro kartu su finansų ministru 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 (redakcija, galiojanti nuo 2020 m. sausio 23 d.) nustatytą minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą – 5 Eur.        

        Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,

n u t a r i a :

        Panaikinti Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. spalio 31 d. nutarties ir Kauno apylinkės teismo 2019 m. vasario 11 d. sprendimo dalis, kuriomis:

        – 2011 m. birželio 3 d. Z. Č. ir L. V. sudaryta akcijų pirkimo–pardavimo sutartis Nr. 11/001, pagal kurią 50 proc. UAB „Imber“ akcijų perleidžiama L. V., pripažinta apsimestiniu sandoriu ir nustatyta, kad šis sandoris buvo sudarytas tarp Z. Č. ir atsakovės J. Č., t. y. šiuo sandoriu atsakovė J. Č. įsigijo 2635 vnt. (50 proc.) UAB „Imber“ akcijų;

        – nustatyta, kad po santuokos nutraukimo ieškovui M. Č. ir atsakovei J. Č. atitenka po 2635 vnt. UAB „Imber“ akcijų;

        – nustatyta, kad po santuokos nutraukimo ieškovui M. Č. atitenka 416 vnt. UAB „MDJ ir ko“ akcijų, o atsakovei J. Č. – 6023,68 Eur (šešių tūkstančių dvidešimt trijų Eur 68 ct) kompensacija.

        Dėl šios bylos dalies priimti naują sprendimą:

        – atmesti ieškovo M. Č. ieškinio reikalavimą pripažinti 2011 m. birželio 3 d. akcijų pirkimo–pardavimo sutartį Nr. 11/001 apsimestiniu sandoriu ir nustatyti, kad šis sandoris buvo sudarytas tarp Z. Č. ir atsakovės J. Č., t. y. šiuo sandoriu atsakovė J. Č. įsigijo 2635 vnt. (50 proc.) UAB „Imber“ akcijų;

        – tenkinti M. Č. ieškinio ir atsakovės J. Č. priešieškinio reikalavimų dalį – nustatyti, kad po santuokos nutraukimo ieškovui M. Č. atitenka 1318 vnt. UAB „Imber“ akcijų, atsakovei J. Č. – 1317 vnt. UAB „Imber“ akcijų;

        – priteisti atsakovei J. Č. (a. k. (duomenys neskelbtini) iš ieškovo M. Č. (a. k. (duomenys neskelbtini) 14,48 Eur (keturiolikos Eur 48 ct) kompensaciją;

        – nustatyti, kad po santuokos nutraukimo ieškovui M. Č. ir atsakovei J. Č. atitenka po 208 vnt. UAB „MDJ ir ko“ akcijų.

        Pakeisti Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. spalio 31 d. nutarties dalį, kuria Kauno apylinkės teismo 2019 m. vasario 11 d. sprendimu priteistas ieškovui M. Č. iš atsakovės J. Č. 624,53 Eur (šešių šimtų dvidešimt keturių Eur 53 ct) bylinėjimosi išlaidų atlyginimas sumažintas iki 549,39 Eur (penkių šimtų keturiasdešimt devynių Eur 39 ct), ir priteisti ieškovui M. Č. (a. k. (duomenys neskelbtini) iš atsakovės J. Č. (a. k. (duomenys neskelbtini) 84,51 Eur (aštuoniasdešimt keturis Eur 51 ct) bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme atlyginimo.

        Pakeisti Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. spalio 31 d. nutarties dalį, kuria valstybei iš ieškovo M. Č. priteista 136 (vienas šimtas trisdešimt šeši) Eur, o iš atsakovės J. Č. 955,52 Eur (devyni šimtai penkiasdešimt penki Eur 52 ct) žyminio mokesčio, ir priteisti valstybei iš ieškovo M. Č. (a. k. (duomenys neskelbtini) 412 (keturis šimtus dvylika) Eur, o iš atsakovės J. Č. (a. k. (duomenys neskelbtini) – 679,52 Eur (šešis šimtus septyniasdešimt devynis Eur 52 ct) žyminio mokesčio. Šios sumos mokėtinos į Valstybinės mokesčių inspekcijos (j. a. k. 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5660.

        Kitas Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. spalio 31 d. nutarties ir Kauno apylinkės teismo 2019 m. vasario 11 d. sprendimo dalis palikti nepakeistas.

        Priteisti ieškovui M. Č. (a. k. (duomenys neskelbtini) iš atsakovės J. Č. (a. k. (duomenys neskelbtini) 136 (vieną šimtą trisdešimt šešis) Eur bylinėjimosi išlaidų kasaciniame teisme atlyginimo.

        Priteisti atsakovei L. V. (a. k. (duomenys neskelbtini) iš ieškovo M. Č. (a. k. (duomenys neskelbtini) 1420,40 Eur (vieną tūkstantį keturis šimtus dvidešimt Eur 40 ct) bylinėjimosi išlaidų kasaciniame teisme atlyginimo.

        Priteisti valstybei iš ieškovo M. Č. (a. k. (duomenys neskelbtini) 7,89 Eur  (septynis Eur 89 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, atlyginimo. Ši suma mokėtina į Valstybinės mokesčių inspekcijos (j. a. k. 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5660.

        Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėjai                                        Janina Januškienė

                Sigita Rudėnaitė

                Gediminas Sagatys