Civilinė byla Nr. e2-23772-861/2020

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-18258-2020-7

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.4.2.2., 2.4.2.10., 2.6.10.2.

 (S)

       VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS

       S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. spalio 19 d.

Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Donata Kravčenkienė,

sekretoriaujant Jolitai Aleksejūnaitei,

dalyvaujant ieškovo UAB ,,Puertas‘‘ advokatui Edgarui Gaučiui,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo UAB ,,Puertas‘‘ ieškinį atsakovams V. M. ir N. M. bei P. M. ir N. M., kurias atstovauja atsakovai, dėl iškeldinimo iš gyvenamųjų patalpų, nuostolių atlyginimo, išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ir

nustatė:

ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu, nurodydamas, kad antstolio Armino Naujokaičio 2020 m. vasario 28 d. Turto pardavimo iš varžytinių akto, reg Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu, ieškovas, laimėjęs 2019 m. rugpjūčio 5 d. įvykusias varžytines, įgijo nuosavybės teisę į atsakovui priklausiusį nekilnojamąjį turtą. 2020 m. kovo 12 d. ieškovas atsakovui el. paštu pateikė laišką, kuriuo nurodė, jog įsigijo turtą ir siekė susitarti dėl dokumentų ir daiktų perdavimo bei išsikraustymo, taip pat akcentuodamas, kad viską žmogiškai galės suderinti. Atsakymas į el. laišką nebuvo gautas. 2020 m. kovo 26 d. ieškovo direktorius nuvyko į objektą, tačiau patekti nebuvo galimybės. 2020 m. balandžio 21 d. Faktinių aplinkybių konstatavimo protokolu Nr. (duomenys neskelbtini) antstolis Irmantas Gaidelis konstatavo, jog namas neatlaisvintas, viduje girdimi vaikų balsai, atsakovas atstovui teigė, jog visais klausimais reiktų kreiptis į jo advokatą, faktinių aplinkybių konstatavimo metu atsakovams įteiktas Pranešimas dėl nuosavybės teisės pažeidimo ir išsikeldinimo, kuriuo geranoriškai paprašyta per 7 dienas išsikeldinti iš UAB „Puertas“ nuosavybės teise priklausančio nekilnojamojo turto, esančio adresu (duomenys neskelbtini). 2020 m. balandžio 21 d. Faktinių aplinkybių konstatavimo protokolu Nr. (duomenys neskelbtini) antstolis Irmantas Gaidelis konstatavo, jog V. M. teigė, kad be teismo sprendimo neišsikraustys. 2020 m. gegužės 10 d. ieškovas atsakovei N. M. el. paštu nurodė, jog buvo įteiktas pranešimas dėl išsikeldinimo, teiravosi, kur ir kada galėtų gauti namo raktus bei techninę dokumentaciją, tačiau atsakymo negavo. 2020 m. gegužės 6 d. ieškovas internetiniame puslapyje -(duomenys neskelbtini), patalpino nekilnojamojo turto nuomos skelbimą, kurio pagrindu tretiesiems asmenims siūlo išsinuomoti 5 (penkių) kambarių gyvenamojo namo dalį už 950,00 (devynių šimtų penkiasdešimties eurų 00 ct) Eur dydžio sumą per mėnesį. Ieškovas paaiškina, kad patalpintas nekilnojamojo turto nuomos skelbimas sulaukė daugelio potencialių nuomininkų užklausų telefonu ir el. paštu, tačiau dėl atsakovų neteisėtų veiksmų ieškovas neturi galimybės sudaryti nekilnojamojo turto nuomos sutarties ir perduoti nekilnojamojo turto potencialiems nuomininkams. Nurodo, kad atsakovai pažeidžia ieškovo, kaip teisėto nekilnojamojo turto savininko teises bei teisėtus interesus, ieškovas dėjo visas pastangas, jog ginčas dėl iškeldinimo būtų išspręstas geranoriškai be teisminio proceso, tačiau atsakovams sąmoningai siekiant kuo ilgiau neteisėtai naudotis nekilnojamuoju turtu, ieškovas prašo teismo atsakovus iškeldinti ir atlyginti patirtus nuostolius – po 950 Eur už kiekvieną mėnesį nuo 2020 m. vasario 28 d.

Atsakovas pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame nurodo, kad su ieškiniu nesutinka. Atsakovas paaiškino, kad atsisako išsikelti, kadangi yra įsitikinęs, jog Varžytynių aktas, kurio pagrindu nuosavybės teisė į turtą perėjo ieškovui, yra surašytas neteisėtai. Nurodė, kad pateikė ieškinį dėl 2020-02-28 varžytinių akto Nr. (duomenys neskelbtini) panaikinimo, restitucijos taikymo. Akcentavo, kad reiškiant reikalavimą iškeldinti atsakovą iš turto, privalu vadovautis ne savininko teisių apsaugą reglamentuojančiomis materialinės teisės normomis, tačiau specialiomis iškeldinimą iš gyvenamųjų patalpų reglamentuojančiomis teisės normomis, todėl šiuo atveju ginčas dėl iškeldinimo iš turto turi būti sprendžiamas atsižvelgiant į tai, jog šiuo atveju yra paliečiama viena svarbiausių žmogaus teisių - teisė į būsto neliečiamybę ir privalo būti atsižvelgta į atsakovo interesus. Pažymėjo, kad teisė į būstą - tai asmens ekonominė, socialinė teisė, ji įtvirtinta Lietuvos Respublikos Konstitucijos 24 straipsnyje, o pagarbos šiai teisei principas įtvirtintas Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau - Konvencija) 8 straipsnio 1 dalyje. Vadovaujantis Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencija, būstu žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 8 straipsnio prasme gali būti laikoma ir ne teisės aktų nustatyta tvarka užimta gyvenamoji patalpa, jei tai yra faktinė asmens gyvenamoji vieta ir nustatomas asmens pakankamų bei tęstinių ryšių su konkrečia vieta buvimas. Dėl to net ir tokiu atveju, t. y. kai asmuo yra neteisėtai užėmęs gyvenamąją patalpą, jis savaime nepraranda teisės į būsto neliečiamybės gerbimą, tačiau ji gali būti apribojama, priklausomai nuo nustatytų konkrečioje situacijoje susidėjusių aplinkybių. Paaiškino, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 9 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-445/2010 pasisakyta, jog sprendžiant klausimus dėl asmenų iškeldinimo iš gyvenamojo būsto, siekiant išlaikyti šalių interesų pusiausvyrą, turi būti atsižvelgiama į žmogaus teisę į būsto neliečiamybę, nepriklausomai nuo to, ar asmuo būste apsigyveno laikydamasis nustatytos tvarkos, o tenkinus ieškovo ieškinį būtų neproporcingai pažeistos atsakovo teisės ir teisėti interesai, dėl ko ieškovo ieškinys atmestinas. 

Atsakovė atsiliepimu nurodė, jog iš namo, esančio (duomenys neskelbtini), išsikėlė ir tame name negyvena nuo tada, kai turtas parduotas, todėl ji negali būti atsakove ir prašė ieškinį jos atžvilgiu atmesti.

Byloje gauta išvada dėl nepilnamečių P. M. ir N. M., kur nurodyta, jog atstovas lankėsi atsakovų gyvenamojoje vietoje adresu (duomenys neskelbtini), nustatė, kad atsakovai su nepilnamečiais vaikais gyvena 3 kambarių, su visais patogumais namo dalyje, kuri, pasak atsakovo, priklauso jam. Atsakovas nurodė, kad iškeldinimo atveju yra galimybė vaikus apgyvendinti kitur. Pažymėjo, kad Lietuvos Respublikos Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 13, 31 straipsniai, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.155, 3.163 straipsniai įtvirtina nuostatas, kad vaiko teisių įgyvendinimą visų pirma užtikrina tėvai, tame tarpe ir vaikų teisę į gyvenimo sąlygas, būtinas jų fiziniam, protiniam, dvasiniam, doroviniam vystymuisi. Iškeldinimo atveju tėvams neturint galimybės nepilnamečiams vaikams suteikti kitą gyvenamąjį būstą, pareiga pasirūpinti nepilnamečiais vaikais kiltų Tarnybai. Informavo, jog šeima iki 2018-06-30 nebuvo įtraukta į Vilniaus miesto socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitą ar Vilniaus miesto socialinių įgūdžių stokojančių šeimų, auginančių vaikus, sąrašą, tarnyba taip pat nėra gavusi tėvų ar trečiųjų asmenų prašymų/pranešimų ar skundų dėl nepilnamečių teisių ir teisėtų interesų pažeidimų.

Teismo posėdžio metu ieškovo advokatas paaiškino, kad atsakovai vengia bendradarbiauti, buvo tikėtasi, kad jie atvyks į teismo posėdį ir bus galima susitarti taikiai, tačiau atsakovai į teismo posėdį neatvyko.

Teismo posėdžio metu ieškovo atstovas paaiškino, kad bandė tartis, skambino, rašė, kvietė susitikti, siūlė atsakovams nutarti, kiek reikia laiko išsikelti – nesulaukė jokios reakcijos. Nurodė, kad kuomet nuvyko su antstoliu, atsakovas liepė bendrauti su jo advokatu, tačiau kas tas advokatas – nenurodė. Pabrėžė, kad įmonės veikla yra įsigyto turto nuoma, šiuo atveju po skelbimo atsirado nemažai potencialių nuomininkų.

Ieškinys tenkinamas.

Byloje nustatyta, kad antstolio Armino Naujokaičio 2020 m. vasario 28 d. Turto pardavimo iš varžytinių akto, reg Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu, ieškovas, laimėjęs 2019 m. rugpjūčio 5 d. įvykusias varžytines, įgijo nuosavybės teisę į atsakovui priklausiusį nekilnojamąjį turtą. 2020 m. kovo 12 d. ieškovas atsakovui el. paštu pateikė laišką, kuriuo nurodė, jog įsigijo turtą ir siekė susitarti dėl dokumentų ir daiktų perdavimo bei išsikraustymo, atsakymas nebuvo gautas. 2020 m. balandžio 21 d. Faktinių aplinkybių konstatavimo protokolu Nr. (duomenys neskelbtini) antstolis Irmantas Gaidelis konstatavo, jog namas neatlaisvintas, viduje girdimi vaikų balsai. 2020 m. gegužės 6 d. ieškovas internetiniame puslapyje -(duomenys neskelbtini), patalpino nekilnojamojo turto nuomos skelbimą, kurio pagrindu tretiesiems asmenims siūlo išsinuomoti 5 kambarių gyvenamojo namo dalį už 950,00 Eur dydžio sumą per mėnesį. Atsakovas yra įsitikinęs, jog Varžytynių aktas, kurio pagrindu nuosavybės teisė į turtą perėjo ieškovui, yra surašytas neteisėtai, nurodė, kad pateikė ieškinį dėl 2020-02-28 varžytinių akto Nr. (duomenys neskelbtini) panaikinimo, restitucijos taikymo. Vilniaus apygardos teismo 2020-09-01 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-3577-779/2020 ieškovo V. M. ieškinys atsakovui antstoliui Arminui Naujokaičiui dėl varžytynių akto panaikinimo, restitucijos taikymo, trečiasis asmuo UAB „Puertas“, laikytas nepaduotu ir grąžintas jį padavusiam asmeniui. Atsakovė nurodė, jog iš namo, esančio (duomenys neskelbtini), išsikėlė ir tame name negyvena nuo tada, kai turtas parduotas. Išvadoje Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos nurodo, jog atsakovai su nepilnamečiais vaikais gyvena ginčo namo dalyje, iškeldinimo atveju yra galimybė vaikus apgyvendinti kitur. 

Dėl iškeldinimo. 

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK) 4.37 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad nuosavybės teisė - tai teisė savo nuožiūra, nepažeidžiant įstatymų ir kitų asmenų teisių ir interesų, valdyti, naudoti nuosavybės teisės objektą ir juo disponuoti. Nuosavybė teisė gali būti apribota paties savininko valia, įstatymų arba teismo sprendimo (CK 4.39 straipsnio 1 dalis). Savininkas gali reikalauti pašalinti bet kuriuos jo teisės pažeidimus, nors ir nesusijusius su valdymo netekimu (CK 4.98 straipsnis). Skirtingi teisės į būstą ar kitą nekilnojamąjį turtą atsiradimo pagrindai ir to nekilnojamojo turto naudojimo sąlygos nulemia skirtingas šios teisės apsaugos priemones. Teisė į būstą kaip daiktinė teisė įgyvendinama įgyjant nuosavybės teise konkrečią gyvenamąją patalpą, namą ar jo dalį ir ginama daiktinės teisės nustatytomis taisyklėmis, o kai ši teisė atsiranda bet kurios rūšies nuomos ar panaudos pagrindu - atitinkamai prievolinės teisės normose nustatyta tvarka ir sąlygomis. Taigi, iškeldinimas iš gyvenamųjų patalpų, priklausomai nuo šalis siejančių materialinių teisių santykių turinio, gali būti tiek pažeistų daiktinių teisių gynimo būdas, tiek prievolinis teisinis pažeistų teisių gynimo būdas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. birželio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-361/2013). Pažymėtina, kad teismas sutinka su ieškovo nuomone, jog šiuo atveju ginčo šalių nesieja jokie prievoliniai teisiniai santykiai, todėl ginčo dėl iškeldinimo iš gyvenamųjų patalpų nagrinėjimo turinį ir ribas lemia būtent teisės normos dėl savininko teisių apsaugos.

Akcentuotina, jog teismų praktikoje yra aiškiai suformuluotos įrodinėjimo ribos dėl CK 4.98 straipsnio - ieškovas turi įrodyti, kad jis yra turto savininkas ir kad jo teisės yra pažeistos. Savininkas neturi jokios pareigos įrodinėti, kad jo teises pažeidžiantis asmuo elgiasi neteisėtai, o tuo tarpu būtent atsakovas turi įrodyti, jog jo elgesys visiškai atitinka teisės aktų reikalavimus, tačiau nagrinėjamu atveju atsakovai šios aplinkybės niekaip neįrodo. Nors atsakovas yra įsitikinęs, jog Varžytynių aktas, kurio pagrindu nuosavybės teisė į turtą perėjo ieškovui, yra surašytas neteisėtai, tokių aplinkybių byloje nėra nustatyta. Atsakovas, nors ir nurodė teismui, kad Vilniaus apygardos teismui pateikė ieškinį dėl 2020-02-28 varžytinių akto Nr. (duomenys neskelbtini) panaikinimo ir restitucijos taikymo, neinformavo, jog Vilniaus apygardos teismo 2020-09-01 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-3577-779/2020 ieškovo V. M. ieškinys atsakovui antstoliui Arminui Naujokaičiui dėl varžytynių akto panaikinimo, restitucijos taikymo, trečiasis asmuo UAB „Puertas“, yra laikomas nepaduotu ir grąžintas jį padavusiam asmeniui; ši nutartis yra įsiteisėjusi. Teismas akcentuoja, kad jokių kitų motyvų, dėl ko turėtų būti atmestas ieškovo ieškinys, atsakovai į bylą nepateikė, teismo posėdyje nedalyvavo. Atsakovo atsiliepime išsakytus motyvus apie vieną svarbiausių žmogaus teisių - teisę į būsto neliečiamybę, kuri įtvirtinta ne tik Lietuvos Respublikos Konstitucijos 24 straipsnyje, o ir Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 8 straipsnio 1 dalyje, paneigia tiek atsakovės atsiliepimas, tiek Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos išvada (teismas atkreipia dėmesį ir į tai, kad atsakovės ir institucijos nurodomos aplinkybės yra kardinaliai priešingos). Atsakovė nurodo, jog ji išsikėlė ir tame name negyvena nuo tada, kai turtas parduotas, o Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos išvadoje teigia, jog atsakovai su nepilnamečiais vaikais gyvena ginčo namo dalyje, iškeldinimo atveju yra galimybė vaikus apgyvendinti kitur.

Vienas iš savininko teisės naudotis nekilnojamojo turto objektu (gyvenamosiomis patalpomis) pažeidimo pašalinimo būdas yra iškeldinimas iš savavališkai užimtų gyvenamųjų patalpų. Atsižvelgiant į tai, savininkas turi teisę pareikšti reikalavimą iškeldinti asmenis, kurie jam priklausančioje gyvenamojoje patalpoje gyvena neturėdami jokio teisinio ir faktinio pagrindo. 2020 m. vasario 28 d. Turto pardavimo iš varžytinių aktu Nr. (duomenys neskelbtini) ieškovas įgijo nuosavybės teisę į ginčo žemės sklypą ir gyvenamąjį namą, nuosavybės teisę į ginčo nekilnojamąjį turtą įregistravo Nekilnojamojo turto registre, įrašas galioja nuo 2020 m. kovo 9 d. Taigi, ieškovas yra teisėtas Nekilnojamojo turto savininkas ir turi teisę savo nuožiūra, nepažeidžiant įstatymų ir kitų asmenų teisių ir interesų, valdyti, naudoti nuosavybės teisės objektą ir juo disponuoti (CK 4.37 straipsnio 1 dalis) bei teisę reikalauti teismo tvarka pašalinti bet kokius jų nuosavybės teisių į nekilnojamąjį turtą pažeidimus. Tuo tarpu atsakovai, nors turtas jiems nepriklauso, iš nekilnojamojo turto neišsikrausto. Byloje esančiais rašytiniais įrodymais (2020 m. balandžio 20 d. Pažyma gyvenamosios patalpos savininkui (bendraturčiams), 2020 m. balandžio 20 d. ir 2020 m. balandžio 21 d. Faktinių aplinkybių protokolais, 2020 m. gegužės 18 d. Nutarimu atsisakyti pradėti iki teisminį tyrimą) nustatyta, jog ginčo turte faktiškai gyvena atsakovai, o atsakovas savo gyvenamąją vietą yra deklaravęs (duomenys neskelbtini), kas patvirtina, jog atsakovai turi ir kitą gyvenamąją vietą; šią aplinkybę patvirtina ir institucijos į bylą pateikta išvada.

Teismas, atsižvelgdamas į byloje esančius įrodymus bei ieškovo atstovų paaiškinimus teismo posėdžio metu, sutinka su ieškovo nurodyta aplinkybe, kad jis atsakovų geranoriškai prašė išsikelti, dėjo visas pastangas, jog atsakovų išsikeldinimo klausimas būtų išspręstas geranoriškai, tačiau į jo pastangas atsakovai neregavo. Atsakovai be jokio teisinio pagrindo naudojasi nekilnojamuoju turtu, taip pažeisdami ieškovo kaip nekilnojamojo turto savininko teisę naudotis jam priklausančiu turtu, jį valdyti bei disponuoti (CK 4.37 straipsnio 1 dalis, 4.95 straipsnis), todėl ieškovo reikalavimas atsakovams dėl nuosavybės teisės gynimo, kuriuo teismo prašoma iškeldinti atsakovus iš ginčo turto, yra teisėtas ir pagrįstas, tad tenkinamas.

Dėl nuostolių atlyginimo. 

Civilinė atsakomybė atsiranda esant neteisėtiems veiksmams, priežastiniam ryšiui tarp neteistų veiksmų ir pasekmių, žalai (nuostoliams) ir kaltei (CK 6.245-6.249 straipsniai). Skolininko kaltė yra preziumuojama; žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų; piniginė žalos išraiška yra nuostoliai (CK 6.249 straipsnio 1 dalis). Jeigu atsakingas asmuo iš savo neteisėtų veiksmų gavo naudos, tai gauta nauda kreditoriaus reikalavimu gali būti pripažinta nuostoliais (CK 6.249 straipsnio 2 dalis). Teismų praktikoje yra nurodoma, kad apie tai, ar patirti nuostoliai gali būti vertinami kaip negautos pajamos arba patirtos išlaidos (turto sumažėjimas), turi būti spręndžiama pagal tam tikrus kriterijus, o būtent ar pajamos buvo numatytos gauti iš anksto, ar pagrįstai tikėtasi jas gauti esant normaliai veiklai, ar šios pajamos negautos dėl neteisėtų skolininko veiksmų. Pažymėtina, kad gali būti atlyginami tik tie nuostoliai, kurie pagal nuostolių, taip pat civilinės atsakomybės prigimtį, yra prievolę pažeidusio asmens veiksmų ar neveikimo padarinys, t.y. kurių atsiradimo konkrečiu atveju pakankama priežastis buvo būtent šio asmens elgesys.

Teismas sutinka su ieškovo nurodytais motyvais, kad nagrinėjamu atveju atsakovų veiksmų neteisėtumą patvirtina į bylą pateikti jau aukščiau sprendime minėti įrodymai - 2020 m. balandžio 20 d. Pažyma gyvenamosios patalpos savininkui (bendraturčiams), 2020 m. balandžio 20 d. ir 2020 m. balandžio 21 d. Faktinių aplinkybių konstatavimo protokolai, 2020 m. gegužės 13 d. raštas „Dėl V. M. ir N. M. šeimos“, 2020 m. gegužės 18 d. ir 2020 m. birželio 11 d. Nutarimai atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą. Visų šių įrodymų turinys patvirtina, jog atsakovai, kartu su nepilnametėmis dukterimis yra informuoti apie tai, kad 2020 m. vasario 28 d. Turto pardavimo iš varžytinių aktu ieškovas įgijo nuosavybės teises į ginčo turtą ir jie neturi jokio teisinio pagrindo gyventi nekilnojamame turte. Nepaisant to, atsakovai jau ilgą laiką neteisėtai naudojasi ir gyvena ieškovui priklausančioje žemės sklypo ir gyvenamojo namo dalyje. Teismas, išnagrinėjęs bylą, ypatingą reikšmę teikia ištirtiems įrodymams, jog ieškovas ne kartą tiek žodžiu, tiek raštu geranoriškai ragino atsakovus išsikeldinti, o teismo posėdžio metu paaiškino, kad iki pat teismo posėdžio tikėjosi, jog atsakovai atvyks į jį ir net tuomet bus įmanoma sudaryti taikos sutartį su jais.  Tai, kad atsakovai vengė ir vengia bendradarbiauti, neteikė jokių atsakymų į ieškovo raštus, nedalyvavo teismo posėdyje, o jų atsiliepimai iš esmės buvo be pagrįstų motyvų, rodo atsakovų nesąžiningumą. Akivaizdu, jog atsakovams yra žinoma ir jie suvokia, jog neteisėtai naudojasi turtu, tačiau jie sąmoningai vengia geranoriškai išsikraustyti ir taip sukelia ieškovui nuostolius.

Kaip jau minėta, ieškovas, negalėdamas valdyti, disponuoti ir naudotis jam priklausančiu nekilnojamuoju turtu (žemės sklypu ir gyvenamuoju namu) dėl neteisėtų atsakovų veiksmų patiria nuostolius (CK 6.249, 6.251 straipsniai). Tiek ieškinyje, tiek teismo posėdžio metu ieškovas nurodė, jog jo pagrindinė veikla yra nekilnojamojo turto investicinių projektų vystymas, t. y. nekilnojamojo turto pirkimas-pardavimas ir ilgalaikė nuoma. Dėl atsakovų neteisėtų veiksmų, neteisėto turto naudojimo, ieškovas neturi galimybės išnuomoti nekilnojamojo turto ir iš to gauti iš anksto numatytų pajamų. Byloje pateiktas viešas nekilnojamojo turto nuomos skelbimas bei el. susirašinėjimai su potencialiais klientais patvirtina, jog nuo turto įsigijimo momento egzistavo reali galimybė išnuomoti turtą, tačiau dėl atsakovų veiksmų nuomos sutarties sudarymas yra neįmanomas; ieškovas negauna jokių pajamų  ir taip patiria nuostolius, todėl atsakovai turi atlyginti dėl tokių savo veiksmų padarytą žalą. Ieškovas ieškiniu atkreipė dėmesį, kad teismų praktikoje pažymima, jog nesvarbu, ką ketino turto savininkas daryti su nuosavybės teise valdomu turtu: jį parduoti ar nuomoti, kadangi savininko teisė disponuoti jo valdomu turtu yra absoliuti ir dėl jo būdo jis niekam neprivalo atsiskaityti (Vilniaus apygardos teismo 2013 m. balandžio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-136-450/2013). 

Pažymėtina, kad teismų praktikoje pripažįstama, jog dėl neteisėto naudojimosi nekilnojamuoju turtu kaip nuostoliai gali būti priteisiamas nuomos mokestis, nes neatlygintinas naudojamasis svetimu daiktu yra atsakingų asmenų iš savo neteisėtų veiksmų gaunama nauda. Ieškovas paaiškino, kad pagal VĮ Registrų centras pateiktus duomenis, panašiose vertės zonose Vilniaus mieste fiksuota gyvenamųjų namų vidutinė rinkos nuomos vertė sudaro 6,07 Eur dydžio sumą už 1 kv. m. per 1 mėnesį, tad ieškovui priklausančiai namo daliai sudarant 200,77 kv. m.,  ginčo turto vidutinė rinkos vertė sudaro 1 218,67 Eur dydžio sumą. Ieškovas į bylą pateikė nekilnojamojo turto nuomos skelbimą ir el. susirašinėjimą su potencialiu nuomininku, iš kurių matyti, jog buvo ir yra galimybė išnuomoti turtą už 950,00 Eur dydžio sumą, tačiau dėl atsakovų veiksmų ieškovas neturi galimybės sudaryti nuomos sutarties, perduoti turto nuomininkui, dėl ko patiria nuostolius.

Teismas atkreipia atsakovų dėmesį, kad apie prašomus priteisti nuostolius, jų dydį, nei vienas iš atsakovų savo atsiliepimuose nepasisakė, nuostolių susidarymo aplinkybių, jų dydžio niekaip neginčijo, į teimo posėdį neatvyko. Atsižvelgiant į tai, teismas sutinka su ieškovo nurodyta dalies žemės sklypo bei gyvenamojo namo nuomos kaina mėnesiui, kuri sudaro 950,00 Eur dydžio sumą. Kaip teismo posėdžio metu teismo dėmesį atkreipė ieškovas, 950,00 Eur dydžio nuomos kaina yra beveik 350,00 Eur mažesnė, nei VĮ Registrų centras panašiose vertės zonose įregistruotų ir pateikiamų gyvenamųjų namų nuomos kainos vidurkis, todėl teismas sutinka su ieškovo daroma išvada, kad 950,00 Eur nuomos kaina už 200,77 kv. m. gyvenamojo namo dalį su 0.0300 ha žemės sklypu yra pagrįsta ir atitinka protingumo bei sąžiningumo kriterijus. Kadangi teismas jau pasisakė dėl atsakovų atsakomybės už ieškovo patirtus nuostolius,  iš atsakovų solidariai priteistini prašomi nuostoliai periodinėmis išmokomis, mokamomis kas mėnesį už neteisėtą naudojimąsi nekilnojamuoju turtu, nuo 2020 m. vasario 28 d. iki atsakovų išsikėlimo iš nekilnojamojo turto. 

CK 6.275 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog už nepilnamečio iki keturiolikos metų padarytą žalą atsako jo tėvai ar globėjai, jeigu neįrodo, kad žala atsirado ne dėl jų kaltės, todėl šiuo atveju nuostolius solidariai atlyginti privalo įstatyminiai nepilnamečių atstovai (tėvai) - atsakovas V. M. ir atsakovė N. M..

Pagal CK 6.210 str. 1 d., terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 5 proc. dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Pagal CK 6.37 str. 1 d., palūkanas pagal prievoles gali nustatyti įstatymai arba šalių susitarimai, o skolininkas taip pat privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Iš atsakovų priteistinos ir 5 proc. dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Kiti šalių išdėstyti argumentai neturi svarbios reikšmės teisingam bylos išsprendimui.

CPK 93 straipsnio l dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų. Ieškovas patyrė 2095,71 Eur bylinėjimosi išlaidų, taip pat 161 Eur sumokėjo žyminio mokesčio, todėl ieškovui iš atsakovų lygiomis dalimis priteistinos patirtos bylinėjimosi išlaidos, t.y. po 1128,35 Eur (CPK 79 str., 88 str. 1 d. 6 p.).

Ieškovas paduodamas ieškinį už reikalavimą dėl nuostolių priteisimo, sumokėjo žyminį mokestį už 3800 Eur sumą, t. y. už 4 mėnesių nuostolius. Todėl kita neapmokėta 86 Eur žyminio mokesčio dalis (nuo 2020 m. birželio iki 2020 m. spalio – 3800 Eur) lygiomis dalimis priteistina iš atsakovų valstybės naudai, t. y. po 43 Eur.

Kadangi šioje byloje procesinių dokumentų siuntimo išlaidos (10,26 Eur) viršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro nustatytų minimalių valstybei priteistinų bylinėjimosi išlaidų sumą (5 Eur), iš atsakovų lygiomis dalimis valstybės naudai priteistina 10,26 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidų, t.y. po 5,13 Eur (CPK 92 straipsnis).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 259- 271 str., teismas

nusprendžia:

Ieškovo ieškinį tenkinti.

Iškeldinti iš ieškovui UAB „Puertas“, juridinio asmens kodas 304599358, nuosavybės teise priklausančio ir neteisėtai užimto (duomenys neskelbtini) dalies (duomenys neskelbtini) ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini), bei (duomenys neskelbtini) dalies pastato - (duomenys neskelbtini)kv. m. gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini), kambarių ir patalpų planuose pažymėtų: (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), esančių adresu (duomenys neskelbtini), atsakovus V. M., gim. (duomenys neskelbtini), N. M., gim. (duomenys neskelbtini), N. M., (duomenys neskelbtini), P. M., (duomenys neskelbtini), nesuteikiant kitų gyvenamųjų patalpų. 

Priteisti solidariai iš atsakovo V. M., gim. (duomenys neskelbtini), ir atsakovės N. M., (duomenys neskelbtini), ieškovo UAB „Puertas“, juridinio asmens kodas 304599358, naudai 7600 Eur nuostolių (už 8 mėnesius nuo 2020 m. kovo mėnesio iki 2020 m. spalio mėnesio), po 950,00 Eur periodinėmis išmokomis, mokamomis kas mėnesį patiriamai žalai atlyginti nuo 2020 m. lapkričio mėnesio iki išsikėlimo iš nekilnojamojo turto, adresu (duomenys neskelbtini). 

Priteisti solidariai iš atsakovo V. M., gim. (duomenys neskelbtini), ir atsakovės N. M., (duomenys neskelbtini), ieškovo UAB „Puertas“, juridinio asmens kodas 304599358, naudai 5 (penkių) proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Priteisti iš atsakovo V. M., gim. (duomenys neskelbtini), ir atsakovės N. M., gim., lygiomis dalimis bylinėjimosi išlaidas ieškovo UAB „Puertas“, juridinio asmens kodas 304599358, naudai, t. y. po 1128,35.

Priteisti iš atsakovo V. M., gim. (duomenys neskelbtini), ir atsakovės N. M., gim. (duomenys neskelbtini), lygiomis dalimis bylinėjimosi išlaidas valstybės naudai, t. y. po 48,13 Eur.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja                                         Donata Kravčenkienė