Civilinė byla Nr. e2S-939-553/2016
Teisminio proceso Nr. 2-68-3-25610-2015-1
Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.7.1.2.; 3.1.7.4.; 3.3.2.2.; 3.3.2.4
(S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2016 m. gegužės 25 d.
Vilnius
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Aldona Tilindienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės (apeliantės) A. M. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-01-06 nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. e2-1248-726/2016 pagal ieškovės A. M. ieškinį atsakovui J. D. bei atsakovo J. D. priešieškinį ieškovei A. M. dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės, santuokoje įgyto turto bei prievolių kreditoriams padalijimo, nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo, institucija teikianti išvadą - Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius.
Teisėja, išnagrinėjusi atskirąjį skundą,
n u s t a t ė:
- Ginčo esmė
Vilniaus miesto apylinkės teisme gautas ieškovės A. M. patikslintas ieškinys atsakovui J. D., kuriuo prašoma nutraukti šalių santuoką dėl atsakovo kaltės; padalinti santuokos metu įgytą turtą ieškovės nurodytu būdu; priteisti ieškovei iš atsakovo 50 000 eurų neturtinės žalos; nustatyti nepilnamečio vaiko gyvenamąją vietą su ieškove (motina); priteisti iš atsakovo nepilnamečio vaiko išlaikymui kas mėnesį po 1000 eurų mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio pateikimo teismui dienos iki vaiko pilnametystės; priteisti iš atsakovo visas bylinėjimosi išlaidas.
Ieškovė taip pat pateikė teismui prašymą atleisti ją iš dalies nuo žyminio mokesčio mokėjimo arba atidėti žyminio mokesčio sumokėjimą. Nurodo, kad jos gaunamos pajamos yra nedidelės. Nurodo, kad atsakovas taikiai išspręsti su santuokos nutraukimu susijusių klausimų nesutinka.
- Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016-01-06 nutartimi nutarė netenkinti ieškovės A. M. prašymo atleisti iš dalies nuo žyminio mokesčio mokėjimo ir prašymo atidėti žyminio mokesčio mokėjimą bei įpareigojo ieškovę A. M. iki 2016-01-15 sumokėti 967 eurų dydžio žyminį mokestį ir pateikti teismui tai patvirtinančius įrodymus.
Teismas nurodė, kad teisinio pagrindo atleisti ieškovę nuo dalies žyminio mokesčio mokėjimo nėra, kadangi nepateikė teismui duomenų apie gaunamą darbo užmokestį, taip pat duomenų apie santaupas bankų sąskaitose ar kitose kredito įstaigose. Teismas, spręsdamas klausimą dėl žyminio mokesčio sumokėjimo atidėjimo, nurodė, kad ieškovė nepateikė duomenų apie gaunamas pajamas ir argumentų bei juos patvirtinančių įrodymų, jog jos turtinė padėtis pagerės ir ji galės sumokėti reikiamo dydžio žyminį mokestį ateityje. Atsižvelgęs į tai, teismas nenustatė pagrindo tenkinti ieškovės prašymo atidėti likusios dalies žyminio mokesčio sumokėjimą ir įpareigojo ieškovę sumokėti trūkstamą žyminio mokesčio dalį už turtinius reikalavimus.
- Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Atskiruoju skundu ieškovė (apeliantė) prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-01-06 nutartį ir perduoti bylą nagrinėti iš naujo pirmos instancijos teismui.
Nurodo, kad teismo nutartis pažeidžia šalių lygiateisiškumo principą, kadangi atsakovas yra atleidžiamas nuo žyminio mokesčio sumokėjimo, nors iš banko sąskaitų išrašų matyti, kad disponuoja įvairiomis sumomis. Tuo tarpu ieškovė negauna jokio išlaikymo vaikui.
Atsakovas atsiliepimu į pateiktą atskirąjį skundą prašo atmesti atskirąjį skundą ir palikti galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-01-06 nutartį, pripažįstant, kad ieškovė piktnaudžiauja procesinėmis teisėmis.
Nurodo, kad pati ieškovė pateikė dokumentus, kad turi nekilnojamojo turto Maskvoje, tačiau jame negyvena, taip pat ieškovė kartu su atsakovu turi nekilnojamojo turto Lietuvoje. Ieškovė nėra pateikusi duomenų apie gaunamas pajamas iki šiol.
- Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame (atskirajame) skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Absoliučių skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalys, 338 straipsnis).
Byloje kilo ginčas dėl to, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai 2016-01-06 nutartimi nutarė atmesti ieškovės prašymą dėl žyminio mokesčio sumokėjimo atleidimo ar atidėjimo. Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su bylos medžiaga, sprendžia, jog atskirasis skundas dėl 2016-01-06 nutarties yra iš esmės nepagrįstas dėl žemiau nurodytų motyvų.
Dėl atleidimo nuo dalies žyminio mokesčio mokėjimo ir atidėjimo dalies žyminio mokesčio sumokėjimo.
Apeliantė atskiruoju skundu iš esmės tik išreiškė nesutikimą su priimta teismo nutartimi, nenurodydama argumentų, pagrindžiančių skundžiamos nutarties neteisėtumą ir nepagrįstumą.
Žyminio mokesčio, t. y. įstatymo nustatytos pinigų sumos, kurią turi sumokėti asmuo už tam tikrus įstatyme numatytus teismo atliekamus procesinius veiksmus, sumokėjimas yra viena tinkamo kreipimosi į teismą sąlygų. Įtvirtinant šią sąlygą siekiama kelių tikslų, kurie yra svarbūs viešajam interesui: netiesiogiai užkirsti kelią nepagrįstiems reikalavimams, padengti tam tikrą dalį valstybės išlaidų, skirtų teismams išlaikyti, skatinti šalis ieškoti taikių ginčų sprendimo būdų ir panašiai. Be to, CPK imperatyviai reglamentuoja žyminio mokesčio dydį, atidėjimo, atleidimo nuo viso ar dalies mokesčio sąlygas ir tvarką, kuri visiems asmenims, nepriklausomai nuo jų turtinės padėties, užtikrina vienodas galimybes kreiptis į teismą dėl pažeistų teisių gynimo. Taigi reikalavimas sumokėti įstatyme įtvirtinto dydžio žyminį mokestį negali būti traktuojamas kaip kelio ginti pažeistas teises teisme užkirtimas. Įstatymo leidėjas nėra pateikęs baigtinio sąrašo aplinkybių, į kurias turėtų būti atsižvelgiama, vertinant asmens galimybes sumokėti žyminį mokestį, todėl kiekvienu konkrečiu atveju teismas sprendžia, ar pateikti argumentai ir įrodymai yra pakankami atidėti ar atleisti žyminio mokesčio mokėjimą. Savo diskrecijos teisę teismas įgyvendina vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais (CPK 3 str. 7 d.).
Teismas akcentuoja, kad prašymą atleisti ar atidėti žyminio mokesčio mokėjimą padavusiam asmeniui tenka pareiga pateikti kiek įmanoma išsamesnius įrodymus, galinčius suformuoti teismo pagrįstą įsitikinimą, kad asmens turtinė padėtis konkrečiu momentu neleidžia jam sumokėti viso ar dalies žyminio mokesčio už tam tikrą procesinį dokumentą ir egzistuoja būtinumas atleisti nuo šio mokesčio sumokėjimo ar šio mokesčio sumokėjimą atidėti iki bus priimtas sprendimas.
Nagrinėjamu atveju apeliantė savo prašymą iš dalies atleisti nuo žyminio mokesčio sumokėjimo ar atidėti likusios jo dalies mokėjimą iki teismo sprendimo priėmimo grindė tuo, kad gauna nedideles pajamas, kad susidarė įtempta situacija šeimoje ir kad atsakovas nenori taikiai spręsti klausimus, susijusius su santuokos nutraukimu. Prie prašymo nebuvo pateikta jokių rašytinių įrodymų apie apeliantės nedideles pajamas. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas apeliantės prašymą, įvertino byloje esančius įrodymus apie santuokos metu įgytą nekilnojamąjį turtą ir transporto priemonę. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šių duomenų nepakanka, jog teismas suformuotų pagrįstą įsitikinimą, kad apeliantės turtinė padėtis patikslinto ieškinio padavimo momentu neleidžia jai sumokėti likusios dalies žyminio mokesčio. Atkreiptinas dėmesys, jog ieškovei teikiant pradinį ieškinį 2015-07-24, teismas 2015-07-27 nutartimi įpareigojo ieškovę sumokėti trūkstamą žyminį mokestį, 2015-08-13 nutartimi netenkino ieškovės prašymo atleisti ją nuo žyminio mokesčio sumokėjimo, o 2015-08-20 ieškovė sumokėjo 856 EUR dydžio dalį žyminio mokesčio, po pakartotinai nustatytų ieškinio trūkumų, ieškovė 2015-08-24 sumokėjo likusią dalį (192 EUR) žyminio mokesčio. Todėl yra pagrindas daryti išvadą, kad ieškovė turi galimybę sumokėti trūkstamą žyminio mokesčio dalį. Be to, byloje yra duomenų, jog ieškovė yra daugelio sportinių šokių porų trenerė, taigi akivaizdu, jog užsiima veikla, kuri leidžia uždirbti pajamas, tačiau rašytinių įrodymų apie gaunamas pajamas nepateikė nei pirmosios instancijos teismui, nei apeliacinės instancijos teismui. Apeliantės argumentai, jog nutartimi yra pažeidžiamas šalių lygiateisiškumo principas, nes atsakovas yra atleidžiamas nuo žyminio mokesčio sumokėjimo, nagrinėjamu atveju nėra reikšmingi, kadangi nagrinėjamas klausimas yra susijęs būtent su ieškovės procesinių pareigų vykdymu kreipiantis į teismą dėl pažeistų teisių gynimo. Tikėtina, kad atsakovas, reikšdamas prašymą atleisti jį iš dalies nuo žyminio mokesčio, pagrindė jį leistinais ir pakankamais įrodymais apie savo turtinę padėtį, tuo tarpu ieškovė šios pareigos neįvykdė ir teismas pagrįstai vertino, jog nėra pagrindo atleisti ieškovę nuo žyminio mokesčio sumokėjimo ar šio mokesčio mokėjimą atidėti iki teismo sprendimo priėmimo.
Vadovaudamasis išdėstytais motyvais, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo pakeisti ar panaikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį, todėl ji paliekama nepakeista.
Dėl piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis.
Atsakovas atsiliepime į ieškovės atskirąjį skundą prašo pripažinti, jog ieškovė piktnaudžiauja procesinėmis teisėmis.
CPK 95 straipsnyje apibrėžta, kokie šalių veiksmai laikomi piktnaudžiavimu procesinėmis teisėmis, taip pat nustatytos piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis pasekmės. Pagal formuojamą kasacinio teismo CPK 95 straipsnio normų teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, baudai dėl piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis paskirti būtinos šios sąlygos: šalies nesąžiningumas ir ieškinio, skundo ar kito procesinio dokumento, kuriame suformuluotas prašymas, nepagrįstumas, jį pateikiant teismui, arba sąmoningas veikimas prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą. Įstatyme nustatytos teisės pareikšti ieškinį ar paduoti apeliacinį skundą, remiantis kasacinio teismo pozicija, įgyvendinimas gali būti laikomas piktnaudžiavimu tik išimtiniais atvejais, kai tokia teise akivaizdžiai naudojamasi ne pagal jos paskirtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. vasario 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-145/2014). Piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis yra elgesys, kuris nustatomas remiantis objektyviais (išoriniais) jo pasireiškimo požymiais (pvz., ieškinio ar kito procesinio dokumento pateikimo aplinkybėmis, jų turiniu, tarp bylos šalių kilusio ginčo pobūdžiu ir jo teisminio nagrinėjimo eiga). Jeigu visuma aplinkybių suponuoja, kad dalyvaujantis byloje asmuo jam įstatymo suteikta procesine teise akivaizdžiai naudojasi ne pagal paskirtį, bet siekdamas kitų tikslų (pvz., sąmoningai sukelti nepatogumų kitai šaliai, užvilkinti įsiteisėjusio teismo sprendimo vykdymą), toks elgesys negali būti toleruojamas ir turi būti pripažįstamas piktnaudžiavimu, kaip tai apibrėžta CPK 95 straipsnyje, kartu taikant tokio veikimo teisines pasekmes.
Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo vertinti apeliantės skundo kaip aiškiai nesąžiningai pareikšto, taip pat neįžvelgia sąmoningo veikimo prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą, todėl netenkina atsakovo prašymo dėl pripažinimo ieškovę piktnaudžiaujant procesinėmis teisėmis.
Teismas, vadovaudamasis CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
n u t a r i a:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. sausio 6 d. nutartį palikti nepakeistą.
Teisėja Aldona Tilindienė