Baudžiamoji byla Nr. 1-398-737/2020

  Teisminio proceso Nr. 1-01-1-24866-2019-1

   Procesinio sprendimo kategorijos:

  1.2.13.2; 1.1.7.2.2; 2.3.6.4.2; 2.3.6.4.5.2

(S)

       KAUNO APYLINKĖS TEISMAS

NUOSPRENDIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

   2020 m. rugsėjo 10 d.

   Jonava

Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų teisėja Jūratė Petraškienė,

sekretoriaujant Inai Jankulskaitei,

dalyvaujant prokurorei Renatai Oželienei,

kaltinamajai V. Č., jos gynėjai advokatei L. B.,

civilinio ieškovo (duomenys neskelbtini) darbuotojų profesinės sąjungos atstovams: pirmininkei B. D. ir advokatui N. K.,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje V. Č., gimusi (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) lietuvė, Lietuvos Respublikos pilietė, faktinė gyvenamoji vieta – (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta – (duomenys neskelbtini), aukštojo išsilavinimo, išsituokusi, dirbanti UAB „(duomenys neskelbtini)“ Logistikos tarnybos vadove, neteista, kaltinama nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 177 straipsnyje padarymu.

Teismas

n u s t a t ė :

V. Č., būdama UAB „(duomenys neskelbtini)“ įmonės kodas (duomenys neskelbtini), Logistikos tarnybos vadove, trukdė (duomenys neskelbtini)  darbuotojų profesinės sąjungos teisėtai veiklai, o būtent: 2019 metų gegužės mėnesį, tiksliau ikiteisminiu tyrimu nenustatytu laiku, UAB „(duomenys neskelbtini)“ teritorijoje, adresu (duomenys neskelbtini), darbo vietoje – kabinete, ragino (duomenys neskelbtini) darbuotojų profesinės sąjungos narę N. K. išstoti iš minėtos profesinės sąjungos, grasindama N. K. atlikti kratas popieriuose bei atleisti ją iš darbo, jeigu ji neišstos iš profesinės sąjungos.

Kaltinamoji V. Č. apklausta teisiamojo posėdžio metu savo kaltės nepripažino, nurodė, kad atėjusi dirbti į UAB „(duomenys neskelbtini)“ įstojo į profsąjungą, tačiau jos lūkesčiai nepasiteisino, profesinė sąjunga buvo neveikli, todėl nusprendė išstoti. Nare buvo nepilnus metus. Jai žinoma, kad panašiu metu išstojo ir daugiau narių. Pagrindinės priežastys, dėl ko nariai išstojo, tai buvo raginimas streikuoti, kas daugeliui nepatiko, ir buvo padidintas ir nario mokestis. Kaltinamoji patvirtino, kad ji yra N. K. vadovė. Su pavaldine yra ankščiau kilusių konfliktų dėl jos padarytų klaidų, dėl nuolatinių prašymų išleisti atostogų. Pripažino, kad teisiamojo posėdžio metu perklausytame garso įraše užfiksuotas jos ir N. K. pokalbis. Patvirtino, kad šio pokalbio metu tik išsakė savo turėtą kategorišką nuomonę apie profsąjungos veiklą. Neskatino N. K. išstoti iš profsąjungos. Kodėl buvo minimos kratos popieriuose, negali paaiškinti, nes N. K. darbas yra prie kompiuterio, su informacinėmis sistemomis, jokių popierių nėra. Apie atleidimą iš darbo užsiminė pati N. K.. Todėl kaltinamoji patvirtino, kad jai pasakė, jog jei ji padarys drausmės pažeidimą ar materialinę žalą įmonei, profsąjunga nepadės. Kaltinamoji nurodė, kad N. K. pati išprovokavo pokalbį, nes kaltinamoji atėjo pas N. K. pakalbėti ne dėl jos narystės profsąjungoje, bet dėl darbo. Jokių grasinimų nebuvo, visas pokalbis apie atleidimą iš darbo išplaukė iš pokalbio konteksto. Niekam iš darbuotojų poveikio, kad išstotų iš profsąjungos nedarė, tokio nurodymo nebuvo gavusi. Pripažino, kad sakydama žodžius „reikia kalbinti išstoti iš profsąjungos“, tik išsakė savo nuomonę. Kas dėl žodžių, jog „daugiausiai jis mane pjovė dėl B.“, tai taip buvo pasakyta todėl, kad su B. O. buvo kilę daug konfliktų, dėl jos darbo kokybės ir ji nuolat nurodydavo, kad profsąjunga ją apgins.

Kaltinamosios V. Č. padaryta nusikalstama įrodyta teisiamajame posėdyje ištirtais įrodymais.

Liudytoja ir civilinio ieškovo atstovė B. D., apklausta teisiamojo posėdžio metu paaiškino, kad 2018 m. sausio 5 d. (duomenys neskelbtini) darbuotojų profesinė sąjunga buvo įregistruota Juridinių asmenų registre. Įsikūrus profsąjungai, į ją įstojo 80 procentų darbuotojų. Ji yra profsąjungos vadovė. Įmonėje nedirba, gauna atlyginimą iš narių mokesčio, kuris sudaro apie 160 Eur per mėnesį atskaičius mokesčius. (duomenys neskelbtini) darbuotojų profesinė sąjunga inicijavo derybas dėl kolektyvinės sutarties. Derybos vyko labai įtemptai, profesinė sąjunga iškėlė reikalavimus kolektyviniam darbo ginčui dėl interesų. Iki šiol su UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovais nėra susitarta dėl kolektyvinės sutarties. 2019 m. vykusiame profsąjungos narių susirinkime buvo išreikštas pasiūlymas streikuoti, apie tai buvo informuotas ir darbdavys. Tą patį mėnesį, ji, kaip profsąjungos vadovė pradėjo gauti profsąjungos narių prašymus dėl išstojimo iš profsąjungos. Buvo gauti penkių asmenų prašymai iš kaltinamosios elektroninio pašto. Dėl to buvo nuspręsta (duomenys neskelbtini)  darbuotojų profesinės sąjungos vardu kreiptis į Generalinę prokuratūrą. Profesinės sąjungos tarybos narys J. M. ją informavo, kad būtent V. Č. sakė ir N. K. išstoti iš profsąjungos, nes priešingu atveju ras prie ko prisikabinti. Su kaltinamąja dėl šio konkretaus įvykio pati nebendravo. Mano, kad profsąjungos narių skaičiaus mažėjimas sietinas su V. Č. veiksmais. Apie kaltinamosios grasinimus N. K. žinojo ir kiti profsąjungos nariai, bei darbuotojai, kurie nėra profsąjungos nariai, nes darbuotojai kalbėjosi tarpusavyje ir vieni kitiems pasakojo, kokiais žodžiais jiems buvo grasinama. Nors darbuotojai viešai neliudija, tačiau tarp savęs kalba, kad būtent, norėdami išvengti spaudimo, priėmė sprendimą išstoti iš profsąjungos. Suaktyvėjus profsąjungos veiklai, padaugėjo ir atliktų patikrinimų, po kurių aktyviausiems profsąjungos nariams buvo skirtos nuobaudos. V. N., kuris buvo profsąjungos valdymo organo narys, buvo atleistas iš darbo. G. K. du kartus buvo teiktas nurodymas pateikti pasiaiškinimus dėl padarytų pažeidimų, yra fiksuotas vienas darbo drausmės pažeidimas; J. M. taip pat buvo fiksuoti darbo pareigų pažeidimai.

Liudytojas G. K., apklaustas teisiamojo posėdžio metu paaiškino, kad jis yra (duomenys neskelbtini) darbuotojų profsąjungos pirmininkės pavaduotoju nuo sąjungos įkūrimo pradžios. Jam yra žinoma, jog V. Č. darė spaudimą savo pavaldžioms darbuotojoms, kad jos išstotų iš profesinės sąjungos. Šios darbuotojos yra pavaldžios ir jam, nes jis yra budėtojas – darbų organizatorius. Liudytojas nurodė, kad į jį tiesiogiai kreipėsi B. O. ir klausė, ką ji turėtų daryti, nes jos tiesioginė viršininkė reikalauja, jog ji išstotų iš profsąjungos. B. O. sakė, kad jai grasina, kabinėjasi prie darbe atliekamų užduočių. Apie tai jis pranešė profsąjungos pirmininkei bei kitiems nariams. Liudytojas nurodė, kad N. K. taip pat jo klausė, kaip jam elgtis, nurodė, kad V. Č. reikalauja jos išstoti iš profsąjungos, jei nori ramiai dirbti. Būtent 2019 m. balandžio mėnesį profsąjungos derybų dėl kolektyvinės sutarties pasirašymo su darbdaviu metu, profsąjungos nariai pradėti spausti dėl išstojimo iš profsąjungos. Jis taip pat patyrė spaudimą, nes buvo užfiksuotas jo padarytas pažeidimas ir generalinis direktorius jam pasakė, kad jam nėra tikslinga būti profsąjungos nariu, nes galima susitarti individualiai. Po 2019 m. balandžio trims liudytojui pavaldiems darbuotojams buvo fiksuoti pažeidimai. Jo paties atveju pažeidimai fiksuoti penkis kartus. Iki to laiko jam pažeidimai nebuvo fiksuoti. Raginimai išstoti iš profsąjungos trukdo profsąjungos veiklai, nes sumažėjo narių skaičius, sumažėjo įmokos, žmonės pasimeta ir nebežino, kaip elgtis. Žmonės svarsto, ar jiems verta būti profsąjungos nariais, jeigu jiems daromas spaudimas ir jei ką profsąjunga iškovos, tai nuo to nukentės ne tik profsąjungos nariai, bet ir kiti darbuotojai. Dabar pasidarė sunkiau derėtis dėl kolektyvinės sutarties, nes sumažėjo narių skaičius nuo 80 procentų iki 50. Šiai dienai profesinės sąjungos patrauklumas sumažėjo ir tai įtakojo visi šie įvykiai, nes žmonės išsigando, kad su jais bus susidorota ir išstojo. Daugiau narių į profesinę sąjungą neįstojo. Iš naujų trijų ar keturių darbuotojų vienas norėjo įstoti, bet apsigalvojo.

Liudytoja N. K., apklausta teisiamojo posėdžio metu paaiškino, kad ji yra (duomenys neskelbtini)  darbuotojų profesinės sąjungos narė. Liudytoja patvirtino, kad jos buvo prašoma išstoti iš profesinės sąjungos. Nurodė, kad jos viršininkė V. Č. atėjo pas ją į darbo vietą ir pasakė, kad jai reiktų išstoti iš profsąjungos. Su ja kartu buvo ir kolegė E. Ž., kuri nėra profsąjungos narė. Liudytoja patvirtino, kad ji telefonu padarė savo ir V. Č. pokalbio garso įrašą. Buvo pasiruošusi įrašui, nes prieš tai pamainoje dirbusios moterys kalbėjo, kad V. Č. ragino ir jas išstoti iš profsąjungos ir jos paklausė. Išstojo F. Š. ir A. K.. V. Č. yra jų tiesioginė viršininkė. Liudytoja nurodė, kad pokalbio su ja metu, V. Č. sakė, kad jei neišstos iš profsąjungos, prie jos kabinsis, nes jiems reikia, kad jos išstotų. Liudytoja patvirtino, kad dėl toko viršininkės pasakymo išsigando. Apie tai, kad prašė jos išstoti iš profsąjungos, pasakė ir kitiems profesinės sąjungos nariams. V. Č. nurodė, kad pokalbį pravesti jai liepė direktorius. Po tokio pokalbio su V. Č. jaudinosi, nes bijojo, kad gali reikėti išeiti iš darbo arba jei neišstos iš profsąjungos, bus kabinėjimaisi ir gali nukentėti finansiškai. Apie šį pokalbį su viršininke ji kalbėjosi su G. K.. Apie įrašą žinojo tik kolegė E. Ž.. Tą įrašą pateikė prokuratūrai. Prieš darant įrašą galvojo, kad jei labai jau kaip profsąjungos narius spaus, tada reikės kažką tai daryti. Klausimų specialiai neuždavinėjo, pokalbis vyko savaime.

Liudytojas V. N., apklaustas teisiamojo posėdžio metu paaiškino, kad jis yra (duomenys neskelbtini) darbuotojų profesinės sąjungos valdybos narys, pirmininko pavaduotojas. Susikūrus profsąjungai į ją įstojo daug darbuotojų. Profsąjungos veikla buvo aktyvi, buvo pradėtos derybos su darbdaviu dėl kolektyvinės sutarties. Derybos buvo sudėtingos, tai buvo kova už kiekvieną žodį, už kiekvieną eilutę, išsireiškimą ar mintį. Darbdavio interesus derybose atstovavo ne tik jų įmonės generalinis direktoriaus ir įmonės juristė, bet ir koncerno atstovai. Generalinis direktorius nebuvo suinteresuotas pasirašyti kolektyvinę darbo sutartį, siūlė įvairias lojalumo programas, tačiau profsąjungos atstovai norėjo būti užtikrinti dėl darbuotojų ateities, todėl reikalavo kolektyvinės sutarties. Vykstant deryboms, prasidėjo spaudimas darbuotojams dėl išstojimo iš profsąjungos. Pirmas etapas buvo administracijos darbuotojų išstojimas, po to jiems buvo nurodyta paspaustų kiekvienas savo padalinį. Po to pradėjo skirti drausmines nuobaudas. Liudytojas nurodė, kad pažeidimų faktų jis neginčija, tačiau iki tol už analogiškus pažeidimus nuobaudos nebuvo skiriamos. Apie V. Č. veiksmus jam žinoma, nes B. O. ir T. T., taip pat jam sakė, kad V. Č. joms liepė išstoti iš profesinių sąjungų. Jos sakė, kad V. Č. atėjo pas jas į kabinetą ir profesinės sąjungos buvo įvardintos kaip nereikalingas dalykas, buvo aiškinama, kam tos profesinės sąjungos, jeigu darbdavys visa tai užtikrina, kam jos moka nario mokestį. Su N. K. jis asmeniškai nekalbėjo, tačiau iš darbuotojų girdėjo, kad ji taip pat buvo spaudžiama išstoti iš profesinės sąjungos ir padarė įrašą.

Liudytoja B. O. apklausta teisiamojo posėdžio metu paaiškino, kad, nuo 2018 m. rugsėjo mėn. pradėjo dirbti UAB „(duomenys neskelbtini)“ priėmėjos-išdavėjos pareigose, įstojo į profsąjungą. Maždaug gegužės 5-ą dieną B. jai parašė žinutę, kad ji rekomenduotų liudytoją į profsąjungos revizinę komisiją. Ji nurodė, kad nieko prieš. Gegužės 8-ą atėjusi viršininkė V. Č. pasakė, kad turi direktoriaus nurodymą, jog nebūtų profsąjungos narių svarstyklinėje, kur ir buvo jos darbo vieta. Buvo pasakyta, kad iki mėnesio galo reikia apsispręsti, o jei ne, tai bus kitokie nurodymai. Pasakė, kad nepaklusus, sekantis nurodymas bus atleisti iš darbo. Liudytoja patvirtino, kad iš profsąjungos ji neišstojo. Pokalbio su viršininke metu kartu su jomis buvo ir T. T.. Tarpusavyje su kitais bendradarbiais apie šį pokalbį šnekėjo, aptarinėjo, tai sužinojo ir B.. Mano, kad grasinimas atleisti iš darbo buvo realus. Suprato, kad arba turi išstoti iš profsąjungos, arba išeiti iš darbo. Liudytoja B. O. nurodė, kad ji V. Č. sakė, kad kalbėjo su B. prieš tris dienas ir sutiko būti revizijos komisijos nare, ir jei išstos iš profsąjungos, tai ji manys, kad daromas spaudimas. Derėjosi su V. Č., kad nors tris mėnesius pabus profsąjungoje. Dėl N. K. pokalbių su V. Č., žino tiek, kad su kiekviena pamaina buvo šnekėta. N. K. buvo paskutinė, su kuria kaltinamoji kalbėjosi dėl išstojimo. Ji pati su N. K. kalbėjo galimai gegužės 11 – 12 dienomis. 2019 m. gegužės 16-ą dieną B. D. parašė jai žinutę: „sveika, ar jau tau darė spaudimą išstoti iš profsąjungos?“; liudytoja atsakė: „Labas, kaip ir negaliu kalbėti šia tema“; B. D. parašė: „Užeik pas mus, kai turėsi laiko“, tačiau liudytoja nurodė, kad taip ir neužėjo, nes nenorėjo.

Liudytoja T. T., apklausta teisiamojo posėdžio metu paaiškino, kad prieš metus dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“ priėmėja-išdavėja. Ji nebuvo profsąjungos narė. Paskutiniu metu tiesioginė vadovė buvo V. Č.. Dirbo pamainoje su B. O.. Santykiai buvo draugiški. Žinojo, kad B. O. yra profsąjungos narė, nes kalbėdavo apie tai. Žino, kad ir V. Č. buvo profsąjungos narė, bet matyti, direktorius buvo nusistatęs prieš profsąjungas, todėl daugelis kitų bendradarbių išstojo. Girdėjo pokalbį tarp B. O. ir V. Č.. Mano, kad tai buvo vadovybės pozicijos išdėstymas. V. Č., paaiškino padėtį, nurodė, kad direktorius yra labai nepatenkintas, kad būtent B. įstojo į profsąjungą, nes jis ją priėmė į darbą. Liudytoja patvirtino girdėjusi, kad V. Č. B. O. paaiškino, kokia yra situacija ir kad jai liepta tuo atveju, jei kas neišstos iš profsąjungos, daryti spaudimą. V. Č. sakė, kad ji šito nebenori. V. Č. užsiminė, jog darbe bus prie ko prikibti, nes darbo sritis specifinė, o už užfiksavus tokius pažeidimus bus nesudėtinga atleisti iš darbo. Matė, kad B. O. bijojo po šio pokalbio. Liudytoja nurodė, kad žino, jog panašaus pobūdžio pokalbį V. Č. pravedė ir su N. K.. Apie tai jai sakė pati N. K..

Liudytoja I. Z., apklausta teisiamojo posėdžio metu paaiškino, kad išstojo iš (duomenys neskelbtini) darbuotojų profesinės sąjungos 2019 m. gegužės mėnesį. Išstojimo priežastis buvo per didelis nario mokestis. Pareiškimą išstoti iš profsąjungos rašė viena, o paskui girdėjo, kad ir daugiau žmonių išstojo. Užpildė išstojimo blanką, nuskanavo ir iš kolegės V. Č. kompiuterio išsiuntė. V. Č. yra jos vadovė, su ja santykiai yra ir, iš jos pusės užuominų dėl išstojimo iš profsąjungos nebuvo. Sutapimas, kad tą pačią dieną ir ant to paties blanko pildė prašymus su V. Č. dėl išstojimo iš profsąjungos, dėl to nesitarė.

Liudytoja V. D., apklausta teisiamojo posėdžio metu paaiškino, kad V. Č. yra jos viršininkė. Kaltinamąją charakterizuoja teigiamai. Liudytoja nurodė, kad ji buvo bendrovės profsąjungos narė. 2019 m. kovo mėnesį buvo surengtas susirinkimas dėl kolektyvinės sutarties, kurio metu buvo pranešta, kad jei nebus pasirašyta kolektyvinė sutartis, reikės streikuoti. Liudytoja nurodė, kad tai jai nepatiko ir ji nusprendė išstoti iš profsąjungos. Viena iš išstojimo priežasčių buvo ir padidintas nario mokestis. Prašymą išstoti rašė viena, su niekuo apie tai nekalbėjo, niekas jos neskatino išstoti. Atėjus į darbą po išeiginių F. Š. ir A. K. jai pasakė, kad ir jos parašė prašymus išstoti iš profsąjungos. Prašymą išstoti iš profsąjungos įdėjo į stalčių, į kurį deda visus dokumentus, kurie per V. Č. perduodami reikiamiems adresatams, nes jos darbas pamaininis ir administracija dažnai tuo metu nedirba. Kad V. Č. konfliktuotų su kitais darbuotojais, negirdėjo.

Liudytoja F. Š., apklausta teisiamojo posėdžio metu paaiškino, kad ji yra V. Č. pavaldinė. Ją charakterizuoja kaip gera vadovę. Paaiškino, kad pati išstojo iš profesinės sąjungos dėl raginimo streikuoti, šeimos narių neigiamos nuomonės apie profsąjungą bei didelio mokesčio. Liudytoja paaiškino, kad ji užpildė blanką dėl išstojimo ir padavė tiesioginiam vadovui V. Č.. Blanką išstoti iš profsąjungos atsispausdino iš savo kompiuterio.

Liudytojas J. M., apklaustas teisiamojo posėdžio metu paaiškino, kad nuo susikūrimo yra (duomenys neskelbtini) profesinės sąjungos valdybos narys. Apie tai, kad V. Č. skatino N. K. išstoti iš profsąjungos, sužinojo tik jau prasidėjus ikiteisminiam tyrimui. Kad kiti du darbuotojai iš profesinės sąjungos išstojo spaudžiami administracijos, jis sužinojo asmeniškai, nes jie jam pasakė. Jo asmeniškai niekas nespaudė išstoti iš profsąjungos, tačiau jam buvo pritaikytos drausminės nuobaudos, buvo pažemintas pareigose. Ankščiau irgi buvo daromi drausmės pažeidimai, bet jų vertinimas buvo kitoks. Mano, kad nubaustas nepagrįstai, tačiau teismui to neskundė, dėl to, kad nenorėjo patirti dar didesnio streso. Savo nuobaudas sieja su naryste profesinėje sąjungoje, nes jam asmeniškai buvo pasakyta, kad nereikėjo kišti trečios pusės ir liudytojas suvokė, kad buvo kalbama apie profsąjungą. Jam nėra žinoma, kad darbuotojai būtų sulaukę neigiamų sankcijų dėl narystės profesinėje sąjungoje.

Savanoriško daiktų dokumentų pateikimo protokolu nustatyta, kad 2019 m. birželio 12 d. N. K. pateikė jos ir V. Č. pokalbio garso įrašą, padarytą mobiliojo ryšio telefonu „Samsung“ (1 t., b. l. 117 - 118).

2019 m. liepos 10 d. daiktų apžiūros protokolu nustatyta, kad apžiūrėtas N. K. pateiktas garso įrašas ir surašyta pokalbio stenograma. Garso įrašas trunka 11 minučių 10 sekundžių (1 t., b.l. 119-122).

Teisiamojo posėdžio metu perklausius garso įrašą, kaltinamoji V. Č. pripažino, kad pokalbis vyko tarp jos ir N. K., tačiau nurodė, kad ji nekalbėjo apie „Kratas popieriuose“. Perklausius garso įrašą, nustatyta, kad 2 minutės 35 sekundės V. Č. klausia N. K.: – Nu kaip? Pagalvojot? N. K. atsako: - Apie ką? V. Č.: - Už  profsąjungas? N. K. atsako: - Ne. V. Č.: - Neišstosit? N. K. atsako: - Ne. V. Č.:- Tai nepykit, jeigu bus kratos popieriuose. N. K.: - O tai dėl ko čia taip? Tiek laukėm. V. Č.: - Direktorius atvažiavo ir pasakė man liepė susitvarkyt. N. K.: - Nu tai liepė, tiek laukėm mes tos profsąjungos, kad įstot. O dabar staigiai. V. Č.:- Ne man, ne man, ne man klausimai prašau. N. K.: - Tai dabar jie privers išeit? V. Č.: - Nežinau, jisai mane verčia, kad jūs išstotumėt. N. K.: - Nu tai tegul jis pats ateina ir pasišneka. Kodėl mes turim išstot? V. Č.:- Aš jums pasakiau! Jeigu jūs nesuprantat, jūsų reikalas. Jūs norit būt mano komandoje? N. K.: - kas tai reiškia jūsų komandoje? O jeigu ne jūsų komandoje, kas bus tada? V. Č.:- Nežinau. N. K.: - Ne bet rimtai? V. Č.: - Kokį aš nurodymą gausiu, toks ir bus. N. K.: - Tai išmes iš darbo? V. Č.: - Nežinau, iš kur aš žinau, bet turiu omeny jis pasakė, kad aš turiu susitvarkyt. N. K.: - Tai tik tai svėrėjas susitvarkyt turi? V. Č.: - Man jūs tik. Svėrėjas. Aš va gi išstojau irgi, reikia nu kaip ir visus kalbint. N. K.: - Bet kodėl čia taip yra? V. Č.: - Nu tai susirinkimai irgi daromi žmonėms. N. K.: - Tai jeigu mes išstosim kolektyvinės sutarties nebus, nieko gero nepasieksim tada. V. Č.: - N. tau, kad tu profsąjungoj apart tavo mokesčių tau profsąjunga net nepadės dėl to, kad tu paprastas narys. Net ne jeigu tau duos papeikimą tave net nekvies profsąjunga. N. K.: - Kodėl? V. Č.:- Dėl to, kad tu paprastas narys. N. K.: - O tai kas? Ką kviečia? V. Č.:- Tik tai tarybai jeigu jisai priklauso, pavaduotojas turi pareigas, tada atstovauja profsąjunga ir žmogų. Nejaugi jūs šito nesuprantat? Aš taip pat buvau profsąjungoj, aš tik buvau vien dėl to, kad ekskursija su geležinkeliu važinėjau. Man papeikimą davė net nereikia klaust tu supranti tokį dalyką. Jeigu baust darbuotoją jeigu jisai nėra pirmininkas, pavaduotojas net nereikia klaust profsąjungos. N. K.: - O už ką čia gali nubaust? V. Č.: - Už bet ką. N. K.: - Nesuprantu kažkas čia vyksta, tiek ėjom į priekį, o dabar ir vėl einam atgal ir kai buvo seniau dabar ir vėl taip pat bus. V. Č.: - Nežinau kaip buvo. N. K.: - Buvo baisu. V. Č.: - Jis atvažiavo ir pasakė. N. K.: - Nu tai nesąmonė. Kas čia yra per direktorius jeigu jisai nežiūri, kad žmonėms geriau būtų, o jisai iš kart gąsdina mus, taip negali būt. Kaip taip galima? V. Č.: - Nes, galima. N. K.: - Nu nežinau. V. Č.: - N., pirmiausiai tai jis yra direktorius, jisai su tavim sudarė sutartį taip? Jeigu tu nepatenkinta, tu išreikšk jam, jisai man pasakė. N. K.: - Nu tai gerai išreikškim, kad nenoriu aš išstot. Aš tiek laukiau tos profsąjungos, kad nežinau, o dabar vėl. V. Č.: - Aš tau pasakysiu, profsąjunga, N., tau nieko neduos. N. K.: - Nu tai neduos, tada išeisiu iš darbo, tegul ieško, kurie dirbs. V. Č.: - Dėl to, kad tavęs profsąjunga neapgins, nes tu paprastas narys kuris tik tais moka mokesčius. N. K.: - Nu tai vis tiek, neišeisiu. V. Č.: - Jūs taip galvojat, kad čia jinai padarė, nieko labai B. gudriai šneka galiu pasakyt, jinai prisidengia, kad čia jinai padarė, jinai nieko nepadarė. Jinai tik eina liežuviu ir šneka, sumažino darbuotojus, darbininkams dadėjo algą. Nebūtų sumažinę, kas būtų? Kas mažina? Direktorius ne profsąjunga. N. K.: -O pas mus, argi sumažino? V. Č.: - Taip, iešmininkus keturis. N. K.: - Nu tai priims naujus. V. Č.: - Nepriims. N. K.: - Vasara bus darbo. Tai gal jų ten tiek nereikia, tenai tų iešmininkų. V. Č.: - Tai gerai, bet tai jums tai nedadėjo, ar dadėjo. N. K.: - Nu tai. V. Č.: - Nu tai va ir kur ta profsąjunga? Ko jinai visiem tolygiai nedadėjo? N. K.: - Nu tai žiūrėsim, pagyvensim kaip sakoma („pažyviom uvydem“) V. Č.: - Nu tai jo pas mane B. irgi sakė po trijų mėnesių išeis, jinai dabar negali, tai nes ją išrinko dabar į pirmininkus ten kur mes sutarėm, jūs tik dviese liksit. N. K.: - Jinai E. tai čia nei prie ko. V. Č.: - Ne profsąjungoj. Tai tu tik viena, jo. N. K.: - Aš tik viena liksiu. V. Č.: - Tai tu liksi viena. N. K.: - Viena balta varna, išmes tai išmes, tegul išmeta, nu ką daryt? Tegul randa geresnių, tegul dirba. Aš padirbau 16 metų, niekas čia nesikeitė ir nieko nedaryta. Tegul dabar daro. Netikiu, kad čia bus geriau, kad iš to, kad mes visi išeisim iš to geriau nebus. V. Č.: - Nuo to, kad tu išeisi, ar tu neišeisi, darbas nepasikeis. N. K.: - O kodėl (duomenys neskelbtini)  yra profsąjunga ir žmonės nelekia iš jos? V. Č.: - Turi omeny, pasižiūrėk, B. (duomenys neskelbtini) („nevastupalina“) N. K.: - Nu bet ten irgi žmonės profsąjungoje. V. Č.: - jinai ten tik pabandė išsižioti, ją iš karto čiut iš darbo aplamai neišmetė , o čionai ji gali purkštaut. Ir plius B. labai negražiai elgiasi, aš pasakysiu, man labai nepatiko, kad jinai manipuliuoja darbu, jinai labai gudriai su jumis, teisingai jūs žmonės neapsišvietę, nesidomite kaip ten kas yra ir jinai labai gerai moka manipuliuot. Nu tegul manipuliuoja, vis vien anksčiau ar vėliau kai sako yla iš maišo išlenda. N. K.: - Nu tai taip, taip. V. Č.: - Taip, bet po to tik tai nereikia graužtis. N. K.: - Taip. V. Č.:- Dėl to, kad jinai labai gudriai sudėliojo. Oi pas mane visa (duomenys neskelbtini) visa administracija, aš čia darysiu ką noriu, čiut ne vadovas, nu kam taip šnekėt. N. K.: - Nežinau. Nu kas čia blogiausia bus, kad išeisiu iš darbo, nu tai ką daryt. Bus tai bus. V. Č.: - Dėl to, kad jisai pats gi atvažiavęs prieš dvi savaites, penktadienį. N. K.: - Nu tai. V. Č.:- Daugiausia tai jis mane pjovė dėl B.. N. K.: - Dėl B.? O dėl ko? V. Č.: - Dėl to, kad jis ją priėmė jinai skaitosi, jisai skaito, kad jo darbuotoja, o ji pirma įstojo į profsąjungą. N. K.: - Nu tai reiškia išeina taip, kad žmogus negali pareikšt savo nuomonės, reiškia tu atėjai dirbt, kad tu kaip vergas ką tau pasako tu tą tada daryk. Taip negali būt. V. Č.: - Ne. Jisai sudarė sutartį su ja (...). N. K.: - Nu tai jau dirbs. V. Č.: - Nu tai dirbs. N. K.: - Dirbs. Ir dirba jau (...).

2019 m. rugpjūčio 26 d. savanoriško daiktų dokumentų pateikimo protokolu nustatyta, kad B. D. pateikė dokumentus: 2019 m. liepos 16 d. kolektyvinės sutarties projektą (nepasirašytas) (2 t., b. l. 1-4), dokumentus įrodančius kolektyvinių derybų eigą, dokumentus dėl G. K. pareigų pažeidimo, 2019-05-24, 2019-06-12 raštus bei 2019-05-30, 2019-06-21 atsakymus (2 t., b. l. 1-28).

(duomenys neskelbtini) darbuotojų profesinės sąjungos pirmininkės 2019 m. gegužės 24 d. raštu nustatyta, kad profesinės sąjungos pirmininkė B. D. kreipėsi į UAB „(duomenys neskelbtini)“ generalinį direktorių A. M., informuodama, kad padalinių vadovai darbuotojams daro spaudimą, reikalaudami išstoti iš profesinės sąjungos, grasina, kad priešingu atveju (jei neišstos iš profesinės sąjungos) su darbuotojais bus susidorota darant patikrinimus ir fiksuojant pareigų pažeidimus. Nurodė, kad tokiu būdu trukdoma profesinių sąjungų veiklai, prašė užkirsti kelią profesinės sąjungos narių persekiojimui (2 t., b. l. 5-6).

2020 m. gegužės 30 d. atsakymu, adresuotu profesinės sąjungos pirmininkei B. D., nustatyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ generalinis direktorius A. M. informavo, kad bendrovė nesutinka su deklaratyviais kaltinimais dėl tariamo trukdymo profesinės sąjungos veiklai. Bendrovė bendradarbiauja su profesine sąjunga, gerbia savo darbuotojus ir nedaro jokios įtakos jų apsisprendimui dėl narystės profesinėje sąjungoje (2 t., b. l. 7).

2018 m. gruodžio 19 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ Logistikos tarnybos vadovo pareigų instrukcija Nr. TR-9252-19, patvirtinta 2018 m. rugsėjo 12 d., nustatyta, kad Logistikos tarnybos vadovą priima ir atleidžia iš darbo UAB „(duomenys neskelbtini)“ generalinis direktorius (1.1 punktas) logistikos tarnybos vadovui tiesiogiai pavaldūs yra priėmėjai – išdavėjai (1.1 punktas) (2 t., b. l. 81).

Darbo sutartimi nustatyta, kad V. Č. UAB „(duomenys neskelbtini)“ dirba nuo 2018 m. rugpjūčio 14 dienos logistikos tarnybos vadovės pareigose. Į nurodytas pareigas įeina „paskirstyti pavaldiems darbuotojams darbus, pavesti atskirus teisėtus nurodymus“ (3.30.16 punktas), „vykdyti darbdavio, tiesioginio vadovo, ar kitų darbdavio įgaliotų asmenų ar pareigūnų, nurodymus“ (3.34 p.) (2 t., b. l. 96-99). 

Prašymais dėl išstojimo iš „(duomenys neskelbtini)“ profsąjungos nustatyta, kad V. Č. prašymas surašytas 2019 m. gegužės 3 d. (5 t., b. l. 8), elektroniniu paštu išsiųstas B. D. 2019 m. gegužės 3 d., 13.23 val.; I. Z. prašymas surašytas 2019 m. gegužės 3 d. (5 t., b. l.10), elektroniniu paštu išsiųstas B. D. 2019 m. gegužės 3 d., 13.24 val. iš V. Č. elektroninio pašto, laiško siuntėjas – V. Č. (5 t., b. l. 9); F. Š. prašymas surašytas 2019 m. gegužės 2 d. (5 t., b. l. 12), elektroniniu paštu išsiųstas B. D. 2019 m. gegužės 3 d., 13.26 val. iš V. Č. elektroninio pašto, laiško siuntėjas – V. Č. (5 t., b. l. 11); A. K. prašymas surašytas 2019 m. gegužės 3 d. (5 t., b. l. 14), elektroniniu paštu išsiųstas B. D. 2019 m. gegužės 6 d., 6.51 val. iš V. Č. elektroninio pašto, laiško siuntėjas – V. Č. (5 t., b. l. 13); V. D. prašymas surašytas 2019 m. gegužės 6 d. (5 t., b. l. 16), elektroniniu paštu išsiųstas B. D. 2019 m. gegužės 6 d., 8..08 val. iš V. Č. elektroninio pašto, laiško siuntėjas – V. Č. (5 t., b. l. 15). Visi nurodyti prašymai yra surašyti ranka ant kompiuteriu parengto ir atspausdinto vienodos formos blanko, ranka nurodant tik asmens duomenis, pareigas ir datas. Visuose blankuose dokumentas pavadintas: „Prašymas dėl išstojimo iš „(duomenys neskelbtini)“ profsąjungos“, kai tuo tarpu juridinių asmenų registre bei įstatuose nurodytas pavadinimas yra: (duomenys neskelbtini) darbuotojų profesinė sąjunga (1 t., b. l. 8). 2019 m. vasario 14 d. – 2019 m. lapkričio 1 d. datomis surašyti dar devyniolikos darbuotojų prašymai išstoti iš (duomenys neskelbtini) darbuotojų profesinė sąjungos. Prašymai surašyti ant skirtingų formų blankų, dalis yra analogiški, kuriuos naudojo V. Č., surašydama prašymą savo vardu (5 t., b. l. 18-36).

Išrašu iš socialinio tinklo „Facebook“ nustatyta, kad 2019 m. gegužės 16 d. B. D. kreipėsi į (duomenys neskelbtini) profsąjungos grupės narius, prašydama „susitelkti ir nepasiduoti darbdavio atstovų grasinimams, kad su jumis bus susidorota, jei neišstosit iš profsąjungos“. B. D. ragina profsąjungos narius, patiriančius spaudimą, kreiptis į ją. M. M., komentuodamas pasisakymą, nurodo, kad yra bijančių prarasti vietą, nes šiuo metu „rašomi tarnybiniai už bet ką, vos ne žiūrėkit po kojom, kai dirbat“ (5 t., b. l. 37-39).

Įrodymų įvertinimas. Kvalifikavimo motyvai ir išvados.

Profesinės sąjungos kuriasi laisvai ir veikia savarankiškai (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 50 straipsnio 1 dalis). Valstybės ir savivaldybių institucijoms bei įstaigoms, darbdaviams, jų įgaliotiesiems atstovams, įmonės, įstaigos, organizacijos valdymo organams, administracijai, pareigūnams, politinėms partijoms ir kitoms organizacijoms draudžiama kištis į profesinių sąjungų vidaus reikalus. Asmenys, trukdantys teisėtą profesinių sąjungų veiklą, atsako pagal įstatymus (Profesinių sąjungų įstatymas, 3 straipsnio 2 dalis). Profesinės sąjungos yra nepriklausomos nuo darbdavio, jo įgaliotojo atstovo. Darbdaviui, jo įgaliotajam atstovui draudžiama sąlygoti priėmimą į darbą arba siūlyti išlaikyti darbo vietą, reikalaujant, kad darbuotojas nestotų į profesinę sąjungą ar išstotų iš jos. Darbdaviui, jo įgaliotajam atstovui draudžiama organizuoti ir finansuoti organizacijas, siekiančias trukdyti profesinių sąjungų veiklą, ją nutraukti ar kontroliuoti (Profesinių sąjungų įstatymas, 10 straipsnis).

Profesinių sąjungų veiklos teisinis garantas yra Lietuvos Respublikos Konstitucija, Profesinių sąjungų įstatymas bei kiti norminiai aktai. BK 177 straipsnyje yra numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas trukdė profesinės sąjungos ar jos nario teisėtai veiklai. Baudžiamajame įstatyme bėra apibrėžta, kokiais veiksmais gali pasireikšti trukdymas profesinės sąjungos ar jos nario teisėtai veiklai, tačiau sistemiškai aiškinant Baudžiamojo ir Profesinių sąjungų įstatymų nuostatas, matyti, kad pastarajame įstatyme įtvirtintas imperatyvus draudimas darbdaviui, ar jo įgaliotajam atstovui sąlygoti priėmimą į darbą arba siūlyti išlaikyti darbo vietą, reikalaujant, kad darbuotojas nestotų į profesinę sąjungą ar išstotų iš jos (Profesinių sąjungų įstatymas, 10 straipsnis 2 dalis). Akivaizdu, kad tokia veika yra trukdoma profesinės sąjungos veiklai, nes sumažėjus profsąjungos narių skaičiui, ribojama jos galimybė veikti.

Nagrinėjamu atveju V. Č. kaltinama trukdžius profesinės sąjungos veiklai, ragindama (duomenys neskelbtini) darbuotojų profesinės sąjungos narę N. K. išstoti iš minėtos profesinės sąjungos, grasindama N. K. atlikti kratas popieriuose bei atleisti ją iš darbo, jeigu ji neišstos iš profesinės sąjungos. Apklaustų liudytojų parodymais bei rašytiniais įrodymais, neginčijamai nustatyta, kad 2018 m. buvo įkurta (duomenys neskelbtini) darbuotojų profesinė sąjunga ir įregistruota Juridinių asmenų registre. Profesinės sąjungos pirmininke paskirta B. D.. N. K., V. Č. ir dauguma UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojų buvo tapę nurodytos profesinės sąjungos nariais. Profesinė sąjunga vedė derybas dėl kolektyvinės sutarties. Liudytojai G. K., V. N. bei B. D. nurodė, kad derybos su darbdaviu dėl kolektyvinės sutarties buvo sudėtingos. Darbdavys nebuvo linkęs pasirašyti sutarties, vietoj jos siūlė įvairias lojalumo programas. 2019 m. pradžioje profsąjungoje buvo pradėtas svarstyti galimo streiko klausimas. 2019 m. vasario 26 d. vyko UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojų profesinės sąjungos narių susirinkimas, 2019 m. kovo 12 d. buvo pritarta tikrojo streiko organizavimui. Nuo 2019 m. vasario 14 dienos darbuotojai pradėjo išstoti iš profsąjungos. 2019-kovo 7 d. – kovo 28 d. išstojo net 12 profesinės sąjungos narių. 2019 m. gegužės 3-6 dienomis iš V. Č. elektroninio pašto buvo išsiųsti penki analogiško turinio prašymai išstoti iš profesinės sąjungos. Liudytoja B. O. nurodė, kad 2019 m. gegužės 8-tą atėjusi viršininkė V. Č. pasakė kad turi direktoriaus nurodymą, jog nebūtų profsąjungos narių svarstyklinėje, kur ir buvo jos darbo vieta. Buvo pasakyta, kad iki mėnesio galo reikia apsispręsti, o jei ne, tai bus kitokie nurodymai. Liudytoju apklausta T. T., girdėjusi pokalbį, šiuos liudytojos B. O. parodymus patvirtino, nurodė, kad B. O. po šio pokalbio atrodė išsigandusi. B. O. nurodė, kad apie šį pokalbį ji be kitų asmenų yra pasakiusi ir N. K.. Liudytoja N. K. patvirtino tą aplinkybę, kad buvo žinojusi, jog V. Č. spaudžia svarstyklinės darbuotojas (priėmėjas-išdavėjas) išstoti iš profsąjungos, todėl atėjus V. Č. į jos darbo vietą, nujautė, apie ką bus pokalbis, todėl pokalbį įrašė mobiliuoju telefonu. Teisiamojo posėdžio metu kaltinamoji iš esmės patvirtino prie bylos prijungto pakalbio įrašo turinį, neneigė, kad įrašytas pokalbis, vykęs tarp jos ir N. K., tik nurodė, kad negalėjusi kalbėti apie „kratas popieriuose“ nes tokių popierių jų darbe nėra ir pasakė, kad pokalbiu ji nesiekė raginti išstoti N. K. iš profesinės sąjungos, o tiesiog išreiškė savo asmeninę nuostatą apie profsąjungą. Atleisti iš darbo negrasino, įgaliojimų atleisti iš darbo neturi. N. K. nurodė neprisimenanti, kad būtų minimos kratos popieriuose, tačiau nurodė, kad vis tik V. Č. galėtų patikrinti dokumentus, kai juos formina, nes gali prisikabinti prie bet ko kiekvieną dieną. Teisiamojo posėdžio metu perklausius prie bylos prijungtą garso įrašą, nustatyta, kad V. Č., kalbėdama apie išstojimą iš profsąjungos, vis tik mini „kratas popieriuose“. N. K. nurodžius, kad ji apsisprendė neišstoti iš profesinės sąjungos, V. Č. pasako jai: „Tai nepykit, jeigu bus kratos popieriuose“. N. K. darytas garso įrašas atliktas asmeniniu įrenginiu, įrašytas jos pačios pokalbis vykęs jos darbo vietoje su kaltinamąja, todėl įrašas laikytinas leistinu įrodymu byloje. Teismui nekyla jokių abejonių dėl garso įrašo autentiškumo, tai yra, kad šis įrašas galėjo būti iškraipytas, suklastotas, juolab, kad kitą įrašo turinį iš esmės patvirtino tiek kaltinamoji, tiek liudytoja. Beje, susipažinusi su garso įrašu ikiteisminio tyrimo metu, V. Č. neišsakė nei vienos pastabos apie tai, kad tai ne jos žodžiai. Priešingai, ji patvirtino, kad tai jos žodžiai ir paaiškino jo turinį. Dėl kratų popieriuose, ikiteisminio tyrimo metu kaltinamoji nurodė, kad jokių popierių nėra ir kratos negali būti atliktos.

V. Č. garso įrašo metu mini, kad pati išstojo iš profesinės sąjungos. V. Č. prašymas išstoti surašytas 2019 gegužės 3 d., prašant išbraukti iš narių nuo gegužės 6 dienos, taigi darytina išvada, kad pokalbis tarp N. K. ir V. Č. vyko po 2019 m. gegužės 6 d. Pokalbio turinyje taip pat minima, kad svarstyklinėje liko tik dvi profsąjungos narės: N. K. ir B. O.. Rašytiniai prašymai ir liudytojų parodymai patvirtina, kad be pačios kaltinamosios, dar keturios V. Č. pavaldžios darbuotojos iš profesinės sąjungos narių išstojo 2019 m. gegužės 2-7 dienomis. Ši aplinkybė taip pat patvirtina, kad įrašytas pokalbis vyko gegužės mėnesį. Be to, B. O. nurodo, kad V. Č. su ja apie išstojimą iš profesinės sąjungos kalbėjo 2019 m. gegužės 8 dieną, o su N. K. kalbėjo dar vėliau. Taigi, gynybos argumentai, kad nenustatyta vykusio pokalbio data ir gali būti suėję baudžiamojo nusižengimo senaties terminai, atmestina kaip nepagrįsta. Nepaisant to, kad liudytoja N. K. neprisimena tikslios vykusio pokalbio datos, šias aplinkybes patvirtina kiti ištirti, aukščiau išvardinti įrodymai. Nurodytų aplinkybių kontekste, darytina išvada, kad abejoti dėl kaltinamajai inkriminuojamos veikos padarymo laiko –  2019 m. gegužės mėnesio, nėra pagrindo.

Teisiamojo posėdžio metu N. K. patvirtino, kad įrašo darymo metu kabinete buvo E. Ž.. E. Ž., apklausiama ikiteisminio tyrimo metu, nurodė, kad nežino apie jokį pokalbį tarp V. Č. ir N. K., bei nežino ir apie jokį garso įrašą. Teismo nuomone, ši aplinkybė neturi įtakos kitų įrodymų vertinimui, nes kad pokalbis tarp N. K. ir V. Č. buvo, patvirtina tiek garso įrašas, tiek kitų proceso dalyvių parodymai.

Tiek B. O., tiek ir N. K. nurodė, kad V. Č. joms sakiusi, kad veikia direktoriaus nurodymu. Tai patvirtina ir prie bylos prijungtas garso įrašas ir liudytojos T. T. parodymai. Pastaroji nurodžiusi, kad jos nuomone, pokalbis vykęs tarp kaltinamosios ir B. O. buvo vadovybės pozicijos išdėstymas. V. Č., paaiškino padėtį, nurodė, kad direktorius yra labai nepatenkintas dėl B. įstojimo į profsąjungą. Taigi, V. Č., nurodžiusi, kad veikia direktoriaus vardu. O direktorius, kaip žinia, yra subjektas, galintis tiek priimti, tiek atleisti iš darbo, todėl šiuo atveju, tiek tiesioginės, tiek netiesioginės  užuominos pavaldiems darbuotojams apie atleidimą iš darbo, kurias N. K., suprato kaip grėsmę jos darbo vietos išsaugojimui, vertintinos kaip realus grasinimas, tai yra neteisėtas poveikis darbuotojui, siekiant palenkti jo valią dėl narystės profesinėje sąjungoje.

Kad apie kaltinamosios V. Č. veiksmus N. K. atžvilgiu, t. y. raginimą išstoti iš profesinės sąjungos, grasinant atleidimu iš darbo, sužinojo darbuotojai, šią aplinkybę, patvirtino didžioji dalis liudytojų (B. D., B. O., G. K., V. N. ir kt.), profesinės sąjungos „Facebook“ paskyros grupės įrašai, iš kurių matosi darbuotojų nerimas, kad narystė profesinėje sąjungoje gali neigiamai paveikti jų darbo santykius. Akivaizdu, kad pasklidusi žinia apie tai, kad narystė profesinėje sąjungoje kelia grėsmę darbo vietos išsaugojimui, mažina šios profesinės sąjungos patrauklumą, darbuotojai praranda pasitikėjimą profesine sąjunga, bijo būti jos nariais. Nors nei vienas iš apklaustų liudytojų nenurodo, kad iš profsąjungos išstojo būtent dėl nurodytų priežasčių, tačiau šią aplinkybę netiesiogiai patvirtina kiti įrodymai: darbuotojų pasisakymai „Facebook“ grupėje, padidėjęs darbuotojų, prašančių išstoti iš profsąjungos narių skaičius, nebestojantys nauji nariai. Darbuotojai suprato, jog jei jie neišstos iš profesinės sąjungos ir dalyvaus jos veikloje, bus ieškoma priekabių, kad klaidos nebus toleruojamos. Šias aplinkybes patvirtina ir liudytojų G. K., B. D., V. N. parodymai. Netiesiogiai šią aplinkybę patvirtina ir nuosekli įvykių seka: liudytojų parodymais patvirtinta sunki derybų dėl kolektyvinės sutarties eiga, profsąjungos narių diskusijos dėl streiko, darbdavio užuominos atskiriems profsąjungos valdybos nariams, kad profsąjunga nėra reikalinga, galima susitarti individualiai, bei galiausiai, V. Č. veiksmai N. K. atžvilgiu, lenkiant ją išstoti iš profesinės sąjungos ir nurodant, kad veikia direktoriaus nurodymu. Šių aplinkybių kontekste, darytina išvada, kad byloje įrodyta, kad V. Č. inkriminuojami veiksmai, teisingai kvalifikuojami kaip trukdymas profesinės sąjungos veiklai, nes ji, prisistatydama, kad veikia darbdavio vardu, tai yra kaip darbdavio įgaliotas asmuo, pavaldžiai darbuotojai, N. K., užuominomis, kad gali būti atliktos kratos popieriuose, arba ji gali būti atleista iš darbo, siūlė išlaikyti darbo vietą, išstojant iš profesinės sąjungos. Darbuotojas yra linkęs išsaugoti savo darbo vietą, tad darytina išvada, kad pasklidus kalboms apie V. Č. veiksmus, šie veiksmai ir grasinimai įtakojo ir kitų darbuotojų apsisprendimą dalyvauti ar nedalyvauti profesinės sąjungos veikloje.

Nors kaltinamoji yra kaltinama tik N. K. skatinimu išstoti iš profesinės sąjungos, tačiau teisiamojo posėdžio metu liudytojų parodymais nustatyta, kad analogiškus veiksmus V. Č. atliko ir B. O. atžvilgiu. Konkrečiu atveju teismas bylą nagrinėja pareikšto kaltinimo ribose ir į šias aplinkybes neatsižvelgia, vertindamas V. Č. veikos pavojingumą bei skirdamas bausmę, tačiau šie kaltinamosios veiksmai, abejais atvejais atlikti jai pavaldžių svarstyklinėje dirbančių darbuotojų atžvilgiu, yra susiję logine grandine ir įrodo būtent kaltinamosios tikslą – trukdyti profesinių sąjungų veiklai, skatinant jos narius išstoti iš profesinės sąjungos.

Kaltinamoji ir jos gynėja teigia, kad šiuo atveju kaltinamoji yra tik aiškiai ir atvirai išreiškusi savo asmenine patirtimi pagrįstą nuomonę dėl dalyvavimo profesinių sąjungų veikloje. Tai tėra jos iš Konstitucijos kylančios teisės reikšti savo nuomonę realizavimas. Teismas nesutinka su šia gynybos pozicija. Tiek liudytojos N. K. parodymai, tiek pokalbio įrašas patvirtina, kad kaltinamoji turėjo tikslą ne tik išsakyti savo asmeninę nuomonę, bet ir palenkti N. K. priimti sprendimą – išstoti iš profsąjungos. N. K., apklausiama teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad nors pokalbio su V. Č. metu tiesiogiai jai nebuvo pasakyta, jog jei neišstos iš profesinės sąjungos, bus atleista iš darbo, bet davė suprasti, jog visko gali būti. Jai paklausus: „gal iš darbo išleisit?“, vadovė atsakė: „nežinau, kokį aš nurodymą gausiu, toks ir bus“. N. K. paaiškino turėjo pagrindo manyti, kad jei neišstos iš profesinės sąjungos, gali būti atleista iš darbo. Nors V. Č. nėra įpareigota priimti ir atleisti žmones. Tačiau V. Č. patvirtino, jog atleidimas iš darbo, kaip griežčiausia drausminė nuobauda, gali būti skiriama ir tuo atveju, jei pažeidimai yra užfiksuoti ir, kaip žinia, už atsakingų savo darbuotojų pažeidimų fiksavimą atsakinga pati V. Č.. Taigi tiesioginis ryšys tarp atleidimo iš darbo ir V. Č. veikimo, ar neveikimo, geros valios savo darbuotojui, tiesiogiai susiję yra ir su galimu atleidimu iš darbo. Konkrečiu atveju, būtent grasinančiomis užuominomis pasireiškęs siekis įtakoti N. K. narystę profesinėje sąjungoje, tokiu būdu trukdant pačios N. K., kaip profesinės sąjungos narės, ir visos profsąjungos veiklai, atriboja veiką, sudarančią baudžiamojo nusižengimo sudėtį nuo teisėtos veikos, o būtent, asmeninės nuomonės išsakymo.

Gynybą suabejojo liudytojų T. T. ir B. O. parodymų teisingumu, motyvuodama tuo, kad nurodytos liudytojos yra pavaldžios G. K., todėl egzistuoja galimybė, kad šių liudytojų parodymai yra šio pavaldumo vienaip ar kitaip įtakoti. Teismas, įvertinęs nurodytų liudytojų parodymus sistemiškai su kitais teisiamojo posėdžio metu ištirtais įrodymais, nenustatė aplinkybių, kurios duotų pagrindą teismui netikėti šių liudytojų parodymais. Liudytojų parodymai yra nuoseklūs, patvirtinti kitų teisiamojo posėdžio metu ištirtų įrodymų, ir vien tas faktas, kad liudytojos yra pavaldžios G. K., nedaro jų parodymų nepatikimais.

Gynybos nuomone, ta aplinkybė, kad V. Č. inkriminuojama veika nesukėlė jokių padarinių, nes N. K. iš profesinės sąjungos neišstojo, turėtų būti įvertinta kaip atsakomybę lengvinanti aplinkybė. Teismas nesutinka su šia nuomone. Teismo vertinimu, tai, kad N. K. neišstojo iš profesinės sąjungos, niekaip nesusiję su kaltinamosios valia, todėl negali būti pripažinta jos atsakomybę lengvinančia aplinkybe. BK 177 straipsnio sudėtis formali, todėl ta aplinkybė, kad N. K. iš profesinės sąjungos neišstojo, neturi įtakos ir veikos kvalifikavimui.

Teismo vertinimu, V. Č. veika atitinka baudžiamojo nusižengimo, numatyto BK 177 straipsnyje, sudėtį ir kvalifikuota tinkamai.

Bausmės skyrimas

V. Č. padarė vieną baudžiamąjį nusižengimą, veika padaryta tiesioginės tyčios kaltės forma. Kaltinamoji praeityje neteista, už administracinius nusižengimus nebausta, dirba, dalies teisiamojo posėdžio metu apklaustų jai pavaldžių darbuotojų charakterizuojama kaip reikli, gera vadovė, psichiatrinio ir narkologinio kabineto įskaitose neįrašyta. 

Kaltinamosios veikoje teismas nenustatė nei atsakomybę sunkinančių, nei atsakomybę lengvinančių aplinkybių. Nenustačius kaltinamosios veikoje atsakomybę lengvinančių aplinkybių, nėra pagrindo svarstyti jos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės BK 39 straipsnio pagrindu, klausimo.

Atsižvelgiant į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį bei pavojingumą, kaltinamosios asmenybę, V. Č. skirtina sankcijoje numatyta baudos bausmė, kurios dydis nustatytinas mažesnis už šios bausmės rūšies, skiriamos už baudžiamųjų nusižengimų padarymą, vidurkį. 

Kaltinamajai paskirta kardomoji priemonė rašytinis pasižadėjimas neišvykti paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, po to – panaikintina.

Civilinis ieškinys

Asmuo dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti kaltinamajam arba už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį (BPK 109 straipsnis). Būtinumas atlyginti asmeniui padarytą materialinę ir moralinę žalą yra konstitucinis principas (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1997 m. sausio 20 d., 2000 m. gruodžio 13 d. ir 2006 m. rugpjūčio 19 d. nutarimai).

Civilinė ieškovė (duomenys neskelbtini) darbuotojų profesinė sąjunga pateikė byloje patikslintą civilinį ieškinį, kuriuo prašo priteisti iš kaltinamosios V. Č. 320 Eur turtinės žalos ir 100 Eur neturinės žalos atlyginimo bei priteisti išlaidas advokato pagalbai apmokėti (4 t., b. l. 151-153).

Patikslintu civiliniu ieškiniu prašomą priteisti 320 Eur turtinę žalą (duomenys neskelbtini)  darbuotojų profesinė sąjunga grindžia tuo, jog dėl kaltinamosios V. Č. trukdymo profesinės sąjungos veiklai ir grasinimų N. K., civilinė ieškovė buvo priversta kreiptis į ikiteisminio tyrimo institucijas dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo. Neturėdama specialių žinių civilinė ieškovė kreipėsi į advokatą dėl teisinės pagalbos suteikimo, todėl už advokato konsultacijas ir 2019 m. gegužės 31 d. pareiškimo prokuratūrai surašymą (duomenys neskelbtini) darbuotojų profesinė sąjunga sumokėjo 320 Eur. Tuo tarpu prašomą priteisti 100 Eur neturtinę žalą (duomenys neskelbtini) darbuotojų profesinė sąjunga sieja su profesinės sąjungos dalykinės reputacijos sumažėjimu, kurią lėmė V. Č. neteisėti veiksmai. Apie kaltinamosios grasinimus ir reikalavimus N. K. sužinojo ir kiti (duomenys neskelbtini)  darbuotojų profesinės sąjungos nariai, todėl profesinė sąjunga prarado ir savo narių, ir kitų darbuotojų pasitikėjimą. Darbuotojai dalyvavimą profesinės sąjungos veikloje pradėjo vertinti kaip grėsmę jų darbo santykiams, todėl po V. Č. nusikalstamų veiksmų nauji nariai į (duomenys neskelbtini) darbuotojų profesinę sąjungą nebeįstojo, sumažėjo ir profesinės sąjungos narių skaičius.

(duomenys neskelbtini) darbuotojų profesinė sąjunga yra įgijusi juridinio asmens statusą, todėl profesinė sąjunga gali reikalauti atlyginti tiek turtinę, tiek neturtinę žalą baudžiamajame procese. Iš BPK 109 straipsnio, 110 straipsnio 1 dalies, 111 straipsnio 1 dalies nuostatų išplaukia, kad žala baudžiamajame procese suprantama kaip turtiniai ar neturtiniai netekimai (praradimai), patirti būtent dėl nusikalstamos veikos. Nagrinėjamu atveju turtinę žalą pagal patikslintą civilinį ieškinį sudaro 320 Eur suma, kuri buvo sumokėta advokatui už konsultacijas dėl galimo ikiteisminio tyrimo pradėjimo ir pareiškimo surašymo prokuratūrai. Įvertinus aptartas aplinkybes, teismo vertinimu, civilinės ieškovės prašoma priteisti 320 Eur suma turi būti vertinama ne kaip (duomenys neskelbtini) darbuotojų profesinės sąjungos patirta turtinė žala, o kaip civilinės ieškovės patirtos išlaidos advokato teisinei pagalbai apmokėti. Remiantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.249 straipsnio nuostatomis, turtinę žalą sudaro turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Tuo tarpu 320 Eur suma buvo išleista teisinės pagalbos išlaidoms ikiteisminio tyrimo metu – advokato konsultacijoms ir pareiškimo prokuratūrai parengimui. Pagal šiuo klausimu formuojamą teismų praktiką, ikiteisminio tyrimo metu civilinio ieškovo patirtos išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti, gali būti pripažintos proceso išlaidomis ir priteistos iš kaltinamojo esant BPK 106 straipsnio 2 dalies pagrindui (2020 m. balandžio 8 d. Kauno apygardos teismo nutartis Nr. 1S-284-813/2020, 2020 m. kovo 23 d. Kauno apygardos teismo nutartis Nr. 1A-6-493/2020 ir kt.). Atsižvelgiant į išdėstytą, patikslintas civilinis ieškinys dalyje dėl 320 Eur turtinės žalos priteisimo netenkintinas, o patirtos išlaidos laikytinos civilinės ieškovės išlaidomis advokato paslaugoms apmokėti.

Neturtinė žala pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį – tai asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Nurodyti neturtinės žalos požymiai daugiausia taikytini tik fiziniam asmeniui (fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija), tačiau kartu tai nepaneigia neturtinės žalos atsiradimo galimybės ir juridiniam asmeniui. Tokia žala paprastai pasireiškia reputacijos pablogėjimu, juridinio asmens pažeminimu, jo socialinių santykių sumažėjimu ir kita. Praktikos, kai neturtinė žala dėl įtariamojo ar kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos atlyginama juridiniam asmeniui laikomasi ir Lietuvos Respublikos teismų praktikoje (pvz. Kauno apygardos teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 1-244/2014, 1A-599/2015, Šiaulių apygardos teismo nutartis baudžiamojoje byloje 1A-243-135/2011 ir kt.). Būtent (duomenys neskelbtini) darbuotojų profesinės sąjungos dalykinės reputacijos ir profesinės sąjungos narių skaičiaus sumažėjimu, darbuotojų pasitikėjimo profesine sąjunga praradimu ir yra grindžiamas civilinės ieškovės patikslintas civilinis ieškinys dėl 100 Eur neturinės žalos atlyginimo.

Be abejonės, V. Č. neteisėti veiksmai, kai ji užimdama vadovaujančias pareigas UAB „(duomenys neskelbtini)“ ragino (duomenys neskelbtini) darbuotojų profesinės sąjungos narę N. K. išstoti iš minėtos profesinės sąjungos, grasindama N. K. atlikti kratas popieriuose bei atleisti ją iš darbo, jeigu ji neišstos iš profesinės sąjungos, sutrikdė (duomenys neskelbtini) darbuotojų profesinės sąjungos veiklą. Remiantis analizuojamoje baudžiamojoje byloje pateiktais duomenimis ir liudytojais apklaustų asmenų duotais paaiškinimas, šis įvykis tarp V. Č. ir N. K. neliko tik tarp jų dviejų, priešingai, itin plačiai paplito tarp (duomenys neskelbtini) darbuotojų profesinės sąjungos narių ir kitų darbuotojų. Tai sukėlė profesinės sąjungos narių diskusijas ir socialinio tinklo „Facebook“ (duomenys neskelbtini) darbuotojų profesinės sąjungos paskyroje, kurioje buvo aptariamas daromas spaudimas išstoti iš profesinės sąjungos ir kaip elgtis, jei tai nutiktų konkrečiam darbuotojui. Vertintina ir tai, jog po V. Č. neteisėtų veiksmų atlikimo į (duomenys neskelbtini) darbuotojų profesinę sąjungą 2019 m. neįstojo nauji nariai, be to, narių skaičius sumažėjo iki 56 narių (2019 m. sausio 1 d. profesinei sąjungai priklausė 88 nariai). Neabejotina, kad (duomenys neskelbtini) darbuotojų profesinės sąjungos dalykinės reputacijos sumažėjimą ir sumenkusį pasitikėjimą profesine sąjunga darbuotojų tarpe lėmė neteisėti V. Č. veiksmai, kurie tapo žinomi ir kitiems profesinės sąjungos nariams ir darbuotojams, kas leidžia pagrįstai teigti, jog dėl šių kaltinamosios V. Č. neteisėtų veiksmų civilinė ieškovė neabejotinai patyrė neturtinės žalos, todėl (duomenys neskelbtini) darbuotojų profesinės sąjungos patikslintas civilinis ieškinys dalyje dėl 100 Eur neturtinės žalos priteisimo iš kaltinamosios V. Č. tenkintinas pilna apimtimi.

Proceso išlaidos

Pagal BPK 104 straipsnio 2 dalį įtvirtintas nuostatas proceso dalyvis, kuris savo nuožiūra pakvietė dalyvauti procese ekspertą, specialistą, gynėją ar atstovą arba turėjo kitų išlaidų, jas apmoka pats iš savo lėšų. Proceso dalyvis gali prašyti teismo, kad šios išlaidos būtų pripažintos proceso išlaidomis ir išieškotos iš nuteistojo. BPK 106 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, priimdamas nuosprendį teismas turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo kaip nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Kartu šiame įstatyme nurodyta, jog teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų nepriteisti ar jų dydį sumažinti.

Nagrinėjamu atveju, (duomenys neskelbtini) darbuotojų profesinė sąjunga patikslintu civiliniu ieškiniu prašo priteisti 560 Eur išlaidas advokato pagalbai apmokėti parengiant patikslintą civilinį ieškinį bei kitas išlaidas, kurios patirtos iki baudžiamosios bylos nagrinėjimo teisme pabaigos. Teisiamojo posėdžio metu civilinės ieškovas atstovas advokatas N. K. patikslino, kad civilinės ieškovės patirtos išlaidos advokato pagalbai apmokėti iš viso sudaro 2320 Eur. Kaip jau buvo minėta, patikslintame civiliniame ieškinyje taip pat buvo nurodyta 320 Eur suma sumokėta advokato teisinėms paslaugoms ikiteisminio tyrimo metu, kuri nebuvo pripažinta turtine žala, todėl šiuo atveju spręstinas klausimas ir dėl šių išlaidų priteisimo.

Pažymėtina, jog kadangi prieš civilinę ieškovę (duomenys neskelbtini) darbuotojų profesinę sąjungą buvo padaryta nusikalstama veika, pastaroji turėjo teisę tinkamai ginti savo procesines teises ir turėti atstovą. Nagrinėjamu atveju byloje esantys duomenys patvirtina, kad civilinei ieškovei tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek bylą nagrinėjant teisme atstovavo advokatas N. K., kuriam už suteiktas teisines paslaugas (duomenys neskelbtini) darbuotojų profesinė sąjunga sumokėjo 2320 Eur atstovaujant civilinę ieškovę teisme ir 320 Eur ikiteisminio tyrimo metu. 2019 m. liepos 1 d. sąskaita faktūra už suteiktas teisines paslaugas patvirtina, kad civilinė ieškovė advokatui N. K. sumokėjo 80 Eur už vienos valandos konsultaciją dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ įgaliotų atstovų kišimosi į profesinės sąjungos veiklą ir 240 Eur už 2019 m. gegužės 31 d. pareiškimo prokuratūrai parengimą (3 val. × 80 Eur) (4 t., b. l. 154-155). 2020 m. vasario 24 d. sąskaita faktūra už suteiktas teisines paslaugas patvirtina, kad civilinė ieškovė sumokėjo advokatui 560 Eur (7 val. × 80 Eur) už susipažinimą su baudžiamosios bylos medžiaga ir patikslinto ieškinio parengimą (4 t., b. l. 156-157). 2020 m. rugpjūčio 13 d. sąskaita faktūra už suteiktas teisines paslaugas patvirtina, kad civilinė ieškovė sumokėjo advokatui 400 Eur (5 val. × 80 Eur) už 2020 m. rugpjūčio 17 d. atstovavimą teisme ir 40 Eur už kelionės išlaidas (5 t., 65-66). Taip pat 800 Eur buvo sumokėti už 2020 m. gegužės 14 d. atstovavimą teisme (5 val. × 80 Eur) ir už 2020 m. rugpjūčio 12 d. atstovavimą teisme (5 val. × 80 Eur) bei 80 Eur už kelionės išlaidas (2020 m. gegužės 13 d. sąskaita faktūra, mokėjimo nurodymas Nr. 20 (5 t. b. l. 67-68). 400 Eur buvo sumokėti už 2020 m. kovo 3 d. atstovavimą teisme (5 val. × 80 Eur) bei 40 Eur už kelionės išlaidas (2020 m. kovo 9 d. sąskaita faktūra, mokėjimo nurodymas Nr. 11 (5 t., b. l. 69-70). Taigi, iš į baudžiamąją bylą pateiktų dokumentų matyti, jog advokatas N. K. šioje baudžiamojoje byloje dalyvavo nuo ikiteisminio tyrimo pradžios, jis parengė patikslintą civilinį ieškinį, teikė konsultacijas ir dalyvavo keturiuose teisiamuosiuose posėdžiuose (2020 m. kovo 3 d. posėdžio trukmė apie 2 val. 37 min., 2020 m. gegužės 14 d. posėdžio trukmė apie 1 val. 54 min., 2020 m. rugpjūčio 12 d. posėdžio trukmė apie 2 val. 10 min., 2020 m. rugpjūčio 17 d. posėdžio trukmė apie 2 val. 40 min.).

Atsižvelgdamas į baudžiamosios bylos pobūdį (pakankamo sudėtingumo), į tai, kad teisinėmis advokato N. K. paslaugomis (duomenys neskelbtini) darbuotojų profesinė sąjunga naudojosi ir ikiteisminio tyrimo metu, baudžiamosios bylos nagrinėjimo trukmę, advokato ruoštų dokumentų pobūdį ir skaičių (parengtas patikslintas civilinis ieškinys), įvertinęs kaltinamosios turtinę padėtį (darbingo amžiaus, dirbanti), vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, teismas daro išvadą, jog 2640 Eur (2320 Eur ir 320 Eur išlaidos ikiteisminio tyrimo metu) yra realiai patirtos, adekvačios suteiktoms teisinėms paslaugoms, todėl byloje spręstų klausimų sudėtingumui, advokato kvalifikacijai, jo aktyvumui procese, šios proceso išlaidos yra aiškiai ne per didelės ir yra priteistinos iš kaltinamosios V. Č..

Prie baudžiamosios bylos prijungti kompaktiniai diskai su įrašais, nuosprendžiui įsiteisėjus, paliktini saugoti prie baudžiamosios bylos.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-298, 302-307 straipsniais,

n u s p r e n d ž i a :

V. Č. pripažinti kalta padarius baudžiamąjį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 177 straipsnyje ir nuteisti ją 50 (penkiasdešimties) MGL (2500 Eur) dydžio bauda.

Baudą įpareigoti sumokėti per 6 mėnesius nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos (baudą mokėti į vieną iš Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR Finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų: Nr. (duomenys neskelbtini), „Swedbank“, AB; Nr. (duomenys neskelbtini)L. B.AB; Nr. (duomenys neskelbtini) AB SEB bankas; Nr. (duomenys neskelbtini) AB Šiaulių bankas; Nr. (duomenys neskelbtini) D. B.A/S Lietuvos filialas; Nr. (duomenys neskelbtini)L. B.AB; Nr. (duomenys neskelbtini) UAB Medicinos bankas; įmokos kodas 6801, mokėjimo paskirtis „bauda už...“).

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, po to – panaikinti.

Kompaktinius diskus su įrašais, nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti saugoti prie baudžiamosios bylos.

Priteisti iš kaltinamosios V. Č., gim. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini)  darbuotojų profesinei sąjungai (juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini)) 100 Eur (vieną šimtą eurų) neturtinės žalos atlyginimui.

Priteisti iš kaltinamosios V. Č., gim. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) darbuotojų profesinei sąjungai (juridinio asmens kodas 304742678) 2640 Eur (du tūkstančius šešis šimtus keturiasdešimt eurų) proceso išlaidų.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui apeliacinį skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmus.

Teisėja                                        Jūratė Petraškienė