Administracinio teisės pažeidimo byla Nr. II-82-997/2016

Proceso Nr. 4-06-3-01219-2016-5

Procesinio sprendimo kategorija: 2.7.4.2.; 3.10.

(S)

Registro objektas ROIK: 16055649558

KLAIPĖDOS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS

N U T A R T I S

2016 m. gegužės 2 d.

Klaipėda

Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Skaistė Bystriakovienė,

sekretoriaujant Erikai Grigišienei,

dalyvaujant administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui A. K.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi administracinėn atsakomybėn patraukto asmens A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gyvenančio (duomenys neskelbtini), vidurinio išsilavinimo, besimokančio, vykdančio individualią veiklą, nevedusio, bausto administracine tvarka, skundą dėl Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos
2016-03-17 nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 30N-54407991-16 panaikinimo,

n u s t a t ė :

A. K. Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos (toliau – Klaipėdos AVPK KPT) 2016-03-17 nutarimu administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 30N-54407991-16 už pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 1241 straipsnio 4 dalyje, padarymą buvo paskirta administracinė nuobauda – 30 Eur bauda. A. K. administracinė nuobauda buvo paskirta už tai, kad jis 2016-02-26 apie 15.23 val., ties Butkų Juzės g. 9, Klaipėdoje, vairuodamas transporto priemonę OPEL ZAFIRA, valst. Nr. T14851, stovėjo prie geltonos ištisinės linijos, kai tai draudžiama. Nurodoma, kad buvo pažeistas Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 3 priedo 1.4 punkto reikalavimai (b.l. 4).

Klaipėdos miesto apylinkės teisme 2016-03-22 gautas administracinėn atsakomybėn patraukto A. K. skundas dėl Klaipėdos AVPK KPT 2016-03-17 nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 30N-54407991-16, kuriuo prašoma minėtą nutarimą panaikinti ir bylą nutraukti. Skunde nurodo, kad su pažeidimu nesutinka, kadangi policijos pareigūnai neįvertino visų aplinkybių, t.y. kad tariamo pažeidimo vietoje nesimato geltonos linijos, o matosi tik jos likučiai, ženklo „Sustoti ir stovėti draudžiama“ toje vietoje nėra (b.l. 3).

Klaipėdos AVPK KPT atsiliepimu į A. K. skundą nurodė, kad su pateiktu skundu nesutinka, prašo jo netenkinti, nutarimą palikti nepakeistą, kadangi administracinė nuobauda paskirta pagrįstai ir teisėtai. Pažymėta, kad pažeidimas buvo užfiksuotas, kada A. K. apie netinkamą sustojimą pastabą davęs asmuo pranešė apie pažeidimą (b.l. 26).

Teismo posėdžio metu administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo A. K. palaikė skunde išdėstytus motyvus ir prašė jį tenkinti. Paaiškino, kad automobilį vairuoja keturis metus, dirba taksi vairuotoju. Paaiškino, kad tą dieną buvo apsiniaukę, jis sustojo netoli siuntų skyriaus išleisti žmogų ir geltonos linijos nematė. Teigia, kad ir gero matomumo dieną ginčo linijos sėdint automobilyje nesimato. Parodė atvažiavęs nuo Dariaus ir Girėno g. pusės, prisiparkavęs vairuotojo puse, t.y. priešpriešinio eismo juostoje, o paleidęs žmogų, dar stovėjęs ten apie 5-10 min. Paaiškino, kad prie jo buvo priėjęs kolega, taksi vairuotojas, jie kalbėjo darbo reikalais, tačiau jokios pastabos nebuvo pareikšta dėl stovėjimo prie geltonos linijos. Iš automobilio išlipęs nebuvo. Parodė, kad į bylą pateiktos nuotraukos buvo padarytos kelios dienos po pažeidimo. Parodė, kad ten yra geltonos linijos likučiai. Prašo panaikinti nutarimą, nes jis linijos nematė.

Skundas netenkintinas.             

Administraciniu teisės pažeidimu laikomas priešingas teisei kaltas (tyčinis ar neatsargus) veikimas arba neveikimas, kuriuo kėsinamasi į valstybinę arba viešąją tvarką, nuosavybę, piliečių teises ir laisves, nustatytą valdymo tvarką ir už kurį įstatymai nustato administracinę atsakomybę (ATPK 9 str.). Nagrinėjant bylą, būtina nustatyti, ar buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, kurio padarymu administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo yra kaltinamas, ar pažeidėjas kaltas jo padarymu, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, taip pat išsiaiškinti kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti (ATPK 284 str. 1 d.). Teismas nagrinėdamas skundą dėl nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina institucijos (pareigūno) priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą (ATPK 301 str.).

ATPK 1241 straipsnio 4 dalis numato, kad sustojimas ar stovėjimas vietose, kuriose KET draudžia sustoti ar stovėti, taip pat sustojimas ar stovėjimas nesilaikant kelio ženklų ir ženklinimo reikalavimų užtraukia baudą vairuotojams nuo 28 iki 86 eurų.

Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 3 straipsnio 3 punktas apibrėžia, kad eismą keliuose Lietuvos Respublikoje gali riboti tik KET numatyti kelio ženklai, ženklinimo linijos, šviesoforai ir reguliuotojo signalai. Jeigu kelio ženklo ir ženklinimo linijų reikalavimai skiriasi, vadovaujamasi kelio ženklo reikalavimais. KET 3 priedo 1 punktas numato, kad horizontalusis ženklinimas (linijos, strėlės, užrašai ir kitokie simboliai ant važiuojamosios dalies) nustato tam tikrą eismo režimą ir tvarką. Šioje byloje aktualus KET 3 priedo 1.4 punktas, kuris numato, kad geltona ištisinė linija žymi vietas, kur uždrausta sustoti (stovėti). Kelių horizontaliojo ženklinimo taisyklės, o būtent jų 105 ir 162 punktai numato, kad draudimą sustoti žyminti geltona ištisinė linija, gali būti ženklinama palei važiuojamosios dalies kraštą arba ant bortelio, taip pat tai, kad jos naudojamos atskirai arba kartu su kelio ženklais Nr. 332 „Sustoti draudžiama“ ir Nr. 333 „Stovėti draudžiama“. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad negaliojantis ženklinimas turi būti pašalintas taip, kad jis nebūtų atpažįstamas bet kokiomis oro sąlygomis (Kelių horizontaliojo ženklinimo taisyklių 107 p.).

Šioje byloje yra kilęs ginčas dėl geltonos ištisinės linijos faktinio buvimo bei galiojimo toje vietoje, kur buvo užfiksuotas administracinis teisės pažeidimas. Pažymėtina, jog ATPK 257 straipsnyje nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Atsižvelgiant į tai galima daryti išvadą, kad konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš ATPK 257 straipsnio taip pat galima daryti išvadą, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.

Teismas atkreipia dėmesį į KET 9 punkto reikalavimus: ši norma numato, kad eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, nesudaryti kliūčių jų eismui, taip pat siekdami išvengti nuostolingų padarinių arba juos sumažinti privalo imtis visų būtinų priemonių, išskyrus tuos atvejus, kai dėl to kiltų pavojus jų pačių, kitų žmonių gyvybei ar sveikatai arba tokios priemonės padarytų dar daugiau žalos palyginti su ta, kurios būtų galima išvengti.

Iš į bylą pateiktų keturių pažeidimo vietos fotonuotraukų matyti, kad jose yra užfiksuota geltona ištisinė linija. Pripažintina, kad kelio horizontalusis ženklinimas nėra ypatingai ryškus, kadangi nebėra naujas, tačiau negalima paneigti to, kad apdairus ir atsargus vairuotojas šį spalvinį žymėjimą, esant šviesiam paros metui, net ir esant stipriam debesuotumui, turėjo ir galėjo pastebėti, ypač kai administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo nėra eilinis vairuotojas, o vairuotojas profesionalas, užsiimantis šia veikla, t.y. taksi vairuotojas. Be to, prisiparkavęs prie šio bortelio buvo iš vairuotojo pusės. Todėl aplinkybė, kad A. K. nematė šios geltonos linijos, vertintina kritiškai, kaip siekimą išvengti administracinės atsakomybės. Teismas taip pat atkreipia dėmesį į pažeidimo vietos aplinką, eismo bei automobilių parkavimo sprendinius, kurių dalis yra užfiksuota fotonuotraukose. Visa pažeidimo vietos aplinka ir geltonos ištisinės linijos likučiai akivaizdžiai suponuoja išvadą, kad gatvės, einančios ties Klaipėdos miesto autobusų stotimi, kryptimi nuo Butkų Juzės g. link Priestočio g. dešinėje pusėje, pasibaigus riboto laiko stovėjimo vietų teritorijai, prasideda bortelis pažymėtas geltona ištisine linija, dėl ko nuo šio taško yra draudžiama sustoti ir stovėti.

Teismo nuomone, A. K. pagrįstai ir teisėtai nubaustas už pažeidimo, numatyto ATPK 1241 straipsnio 4 dalyje, padarymą, jo veiksmuose yra šio pažeidimo sudėtis. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, jog ginčijamas nutarimas yra  teisėtas ir pagrįstas, todėl naikinti jį nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo. Dėl šios priežasties A. K. skundas yra netenkintinas.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 4 ir 6 dalimis, 3022 straipsniu, 3024 straipsnio 1 ir 2 dalimis,

n u t a r i a :

A. K. skundo netenkinti.

Nutartis per dvidešimt dienų nuo jos paskelbimo dienos gali būti skundžiama Klaipėdos apygardos teismui tiesiogiai arba per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.

Teisėja                                                                                                  Skaistė Bystriakovienė