Pranešėja Danutė Burbulienė
Teisėjas Audronė Alčauskienė Civilinė byla Nr. 2A-196-267/2012
Teisminio proceso Nr. 2-47-3-01488-2011-1
Procesinio sprendimo kategorija 121.1.
(S)
ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2012 m. kovo 20 d.
Šiauliai
Šiaulių apygardos teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Danutės Burbulienės (pirmininkė ir pranešėja),
Vytauto Kursevičiaus, Birutės Simonaitienės,
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo V. Ž. apeliacinį skundą dėl Telšių rajono apylinkės teismo 2011-12-05 sprendimo panaikinimo civilinėje byloje Nr. 2-1691-671/2011, pagal ieškovo Šiaulių apygardos prokuroro ieškinį atsakovui Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, V. Ž., tretiesiems asmenims V. E., Telšių rajono 2-ojo notarų biuro notarei N. U. dėl panaikinimo Telšių apskrities viršininko įsakymų dalyje, pripažinimo negaliojančiais valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutarties, žemės sklypo perdavimo ir priėmimo akto, bei restitucijos taikymo.
Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
Ieškovas Šiaulių apygardos prkuratūra kreipėsi į Telšių rajono apylinkės teismą prašydamas panaikinti Telšių apskrities viršininko 2006-04-13 įsakymo Nr. P1.Ž-911 „Dėl žemės sklypų įregistravimo Telšių apskrities viršininko administracijos vardu valstybinės žemės patikėjimo teise Telšių rajone“ 5 p.; panaikinti Telšių apskrities viršininko 2006-04-25 įsakymo Nr. P1.Ž-992 „Dėl žemės sklypų įregistravimo Telšių apskrities viršininko administracijos vardu valstybinės žemės patikėjimo teise, žemės sklypų išnuomojimo, pardavimo ir nuosavybės teisių atkūrimo Telšių rajone“ 1.3 p.; pripažinti negaliojančia 2006-04-28 valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutartį, patvirtintą Telšių rajono 2-ojo notarų biuro notarės N. U., notarinio registro Nr. 3316; pripažinti negaliojančiu 2006-04-28 valstybinės žemės sklypo perdavimo-priėmimo aktą Nr. V9-549; taikyti restituciją – 0,24 ha žemės sklypą, (duomenys neskelbtini), patenkantį į 1,06 ha žemės sklypą, unikalus Nr. 7880-0004-0060, kadastrinis Nr. 7880/0004:60, esantį Dilbų kaime, Viešvėnų seniūnijoje, Telšių r., palikti V. E.; įpareigoti valstybę grąžinti V. Ž. 276 Lt; panaikinti 0,24 ha žemės sklypo, (duomenys neskelbtini), teisinę registraciją; priteisti iš atsakovų žyminį mokestį ir bylinėjimosi išlaidas.
Nurodė, kad Telšių apskrities viršininko administracija J. L. privačiam ūkiui steigti suteikė 1,06 ha ploto žemės sklypą, kurį ji 2000 m. liepos 26 d. sutartimi pardavė J. L.. Šio įsakymo ir sutarties pagrindu Nekilnojamojo turto registre J. L. vardu buvo įregistruotas 1,06 ha žemės sklypas, tačiau registracijos metu buvo pakeista žemės sklypo konfigūracija. 1995 m. lapkričio 27 d. buvo parengtas J. L. žemės sklypo brėžinys Nr. 21, kuriame tarp pietinės žemės sklypo ribos ir rytinės žemės sklypo ribos buvo parodytas 90 laipsnių kampas, o 2000 m. vasario 4 d. parengus žemės sklypo Nr. 21 planą žemės sklypo rytinė riba buvo pasukta 65-70 laipsnių kampu. Nekilnojamojo turto registre J. L. žemės sklypas grafiškai buvo pavaizduotas pagal pastarąjį žemės sklypo planą, o ne pagal abrisą. To pasėkoje minėtame registre susidarė „laisvas“ trikampio formos valstybinės žemės 0,24 ha ploto žemės sklypas. J. L. 2010 m. balandžio 26 d. pirkimo-pardavimo sutartimi, notarinio registro Nr. 2285, ir perdavimo-priėmimo aktu, notarinio registro Nr. 2286, patvirtintais Telšių rajono 4-ojo notarų biuro notarės L. B., minėtą žemės sklypą pardavė V. E.. Telšių apskrities viršininko administracijos 2001 m. rugpjūčio 16 d. sprendimu Nr. 78-11346 V. Ž. atkurtos nuosavybės teisės į jam tenkantį buvusio savininko L. Ž. nuosavybės teisėmis valdytą nekilnojamąjį turtą 7,55 ha žemės, grąžinant natūra 6,89 ha žemės, 0,5 ha miško. Šio sprendimo pagrindu Nekilnojamojo turto registre V. Ž. vardu buvo įregistruotas 7,24 ha žemės sklypas. Prieš atkuriant nuosavybės teises V. Ž., buvo parengtas žemės sklypo Nr. 145 planas, kuriame parodyta, kad iš vakarų pusės jo sklypas ties taškais 8 ir 9 ribojasi su J. L. žeme, o ne valstybine žemės fondo žeme. 2005 m. balandžio 13 d. V. Ž. pateikė prašymą Telšių žemėtvarkos skyriui įsigyti laisvą, iš vakarų pusės su jo sklypu besiribojantį žemės sklypą. 2006 m. balandžio 10 d. parengtas žemės sklypo Nr. 108 planas, kuriame nurodyta, kad jis yra gretimybėje su šiais žemės sklypais: ties ribomis Nr. 2-3 su žemės sklypu Nr. 145, o ties ribomis Nr. 3-1 su žemės sklypu Nr. 21. Telšių apskrities viršininko 2006 m. balandžio 13 d. įsakymo pagrindu VĮ „Registrų centre“ įregistruotas valstybinės žemės patikėjimo teise 0,24 ha ploto žemės ūkio paskirties žemės sklypas Nr. 478, esantis Telšių rajone, Viešvėnų seniūnijoje, Dilbų kaime, Vembūtų kadastro vietovėje, kurio nominali vertė – 356 Lt, naudojimo būdas – kiti žemės ūkio paskirties žemės sklypai, sklypui taikyta specialioji žemės naudojimo sąlyga LII - 0,24ha. Telšių apskrities viršininko 2006 m. balandžio 25 d. įsakymo 1.3 punktu įsakyta parduoti V. Ž. ne aukciono tvarka, rinkos verte už 276 Lt, 0,24 ploto žemės sklypą. Lietuvos Respublikos valstybė 2006 m. balandžio 28 d. valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutartimi, notarinio registro Nr. 3316, patvirtinta Telšių rajono 2-ojo notarų biuro notarės N. U., pardavė V. Ž. minėtą žemės sklypą, kuris perduotas valstybinės žemės sklypo perdavimo-priėmimo aktu Nr. V9-549. Šių įsakymų ir sutarties pagrindu Nekilnojamojo turto registre V. Ž. vardu įregistruotas 0,24 ha žemės sklypas.
Atsakovas Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos nurodė, kad klaidingai įklojus į kadastro žemėlapį J. L. nuosavybės teise priklausantį 1,06 ha ploto žemės sklypą, po to valstybės vardu įregistravus nekilnojamojo turto registre suklydimo įtakoje atsiradusį 0,24 ha ploto žemės sklypą kaip laisvą valstybinės žemės fondą ir jį pardavus V. Ž., buvo pažeistos J. L., kaip savininkės, konstitucinės ir turtinės teisės, pažeisti galiojantys norminiai teisės aktai, reglamentuojantys valstybinės žemės ūkio paskirties žemės pardavimą.
A. V. Ž nurodė, kad J. L. 2010-04-26 pirkimo-pardavimo sutartimi (duomenys neskelbtini) ir 2010-04-26 priėmimo perdavimo aktu (duomenys neskelbtini) pardavė V. E. žemės sklypą, kurio savininke nebuvo.
Tretysis asmuo V. E. nurodė, kad ji įsigijo iš J. L. žemės sklypą. Pradžioje žemės sklypą nuomojo, ir tik 2010-04-26 šį žemės sklypą nusipirko. Jau nuomojantis žemę, dalį žemės sklypo savavališkai naudojo V. Ž., tačiau J. L. pasakė, kad V. Ž. yra konfliktiškas ir prašė nesivelti į konfliktą. Kai žemės sklypą įsigijo, ji užsakė tikslius žemės sklypo matavimus dėl deklaravimo, kuriuos atliko privati firma „Votumas“. To matavimo metu paaiškėjo, kad V. Ž. naudojasi jos žemės sklypo dalimi. Atlikus tikslius matavimus paaiškėjo, kad V. Ž. buvo neteisėtai parduota dalis J. L. priklausančio žemės sklypo.
II. Pirmos instancijos teismo sprendimo esmė
Telšių rajono apylinkės teismas 2011 m. gruodžio 5 d. sprendimu ieškinį patenkino ir nusprendė: 1. Panaikinti Telšių apskrities viršininko 2006-04-13 įsakymo Nr. P1.Ž-911 „Dėl žemės sklypų įregistravimo Telšių apskrities viršininko administracijos vardu valstybinės žemės patikėjimo teise Telšių rajone“ 5 p.; 2. Panaikinti Telšių apskrities viršininko 2006-04-25 įsakymo Nr. P1.Ž-992 „Dėl žemės sklypų įregistravimo Telšių apskrities viršininko administracijos vardu valstybinės žemės patikėjimo teise, žemės sklypų išnuomojimo, pardavimo ir nuosavybės teisių atkūrimo Telšių rajone“ 1.3 p.; 3. Pripažinti negaliojančia 2006-04-28 valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutartį, patvirtintą Telšių rajono 2-ojo notarų biuro notarės N. U., notarinio registro Nr. 3316; 4. Pripažinti negaliojančiu 2006-04-28 valstybinės žemės sklypo perdavimo-priėmimo aktą Nr. V9-549; 5. Taikyti restituciją: 0,24 ha žemės sklypą, (duomenys neskelbtini), patenkantį į 1,06 ha žemės sklypą, (duomenys neskelbtini) palikti V. E., asmens kodas (duomenys neskelbtini) Įpareigoti valstybę grąžinti V. Ž. 276 Lt; 6. Panaikinti 0,24ha žemės sklypo, (duomenys neskelbtini), teisinę registraciją.
Teismas įvertinęs byloje esančius rašytinius įrodymus padarė išvadą, kad atsakovai 2006-04-28 sudarydami valstybinės žemės 0,24 ha pirkimo pardavimo sutartį, pardavė ir įgijo dalį žemės sklypo, kurį 2000-07-26 buvo įsigijusi J. L. ir kuris 2000-09-19 buvo įregistruotas viešame registre J. L. vardu. Pažymėjo, kad rašytiniai įrodymai patvirtino ieškinyje nurodytas aplinkybes, kad tarp V. E. (iki to - J. L.) žemės sklypo ir V. Ž. žemės sklypo nebuvo laisvos valstybinės žemės, todėl negalėjo būti suformuotas žemės sklypas, suteikiant jam unikalų numerį, jį įregistruojant Telšių apskrities viršininko administracijos vardu valstybinės žemės patikėjimo teise. Teismas nusprendė, kad buvo pažeistos J. L., o jai pardavus žemės sklypą – trečiojo asmens V. E., kaip žemės sklypo savininkės, teisės, bei imperatyvi įstatymo, numatyto LR CK 4.48 str., norma, kad perduoti nuosavybės teisę gali tik pats savininkas arba savininko įgaliotas asmuo. Teismas konstatavo, kad pripažinus administracinius aktus ir jų pagrindu sudarytus sandorius negaliojančiais, taikytina restitucija. Akcentavo, kad ieškovas įstatymo nustatyto termino ieškiniui pareikšti nepraleido, nes raštą dėl viešo intereso gynimo Šiaulių apygardos prokuratūra gavo 2011-07-04 (b. l. 8), o ieškinys Telšių rajono apylinkės teisme buvo gautas 2011-07-28.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į apeliacinį skundą esmė.
I. V. Ž. teismui pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo Telšių rajono apylinkės teismo 2011-12-05 sprendimą panaikinti ir priimti naują – ieškinį atmesti bei priteisti iš ieškovo patirtų bylinėjimosi išlaidų kompensaciją.
Skundas grindžiamas tokiais argumentais:
1. Apelianto nuomone, teismas nepagrįstai netaikė ieškinio senaties, nes praleistas įstatyme nustatytas 30 dienų terminas administraciniams aktams apskųsti. Nurodo, kad administraciniai aktai buvo priimti 2006 metais, kaip ir ginčijamos sutartys, o ieškinys teisme paduotas 2011 metų rugpjūčio mėn.
2. Apelianto nuomone, nebuvo pagrindo pareikšti ieškinį viešojo intereso gynimui, nes abi ginčo šalys yra privatūs asmenys.
Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos Telšių žemėtvarkos skyrius prašo atmesti apeliacinį skundą. Nurodė, kad J. L. 1,06 ha ploto valstybinės žemės sklypas parduotas buvo 2000 m. liepos 26 d. A. V. Ž. 0,24 ha ploto žemės sklypas buvo parduotas 2006 m. balandžio 28 d. Kadangi J. L. 1,06 ha žemės sklypu naudotis leido tretiesiems asmenims, todėl jai nebuvo žinoma apie jos, kaip sklypo savininkės, teisių pažeidimą. V. E. 1,06 ha ploto žemės sklypą iš J. L. įsigijo 2010 m. balandžio 26 d. Tais pačiais 2010 metais tarp V. Ž. ir V. E. kilo konfliktas sužinojus, kad V. E. priklausančio žemės sklypo dalis (0,24 ha) yra parduota V. Ž., kaip valstybinė žemė. 2011 m. sausio 20 d. V. E. kreipėsi į Nacionalinę žemės tarnybą prie Žemės ūkio ministerijos dėl jos teisių pažeidimo. Nacionalinė žemės tarnyba 2011 m. sausio 31 d. Telšių žemėtvarkos skyriui nurodė atlikti žemės sklypų naudojimo valstybinę kontrolę. V. E. apie patikrinimo rezultatus buvo informuota 2011 m. kovo 7 d. Per laikotarpį nuo 2011 m. kovo mėnesio iki 2011 m. birželio mėnesio Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Telšių žemėtvarkos skyrius ne kartą atsakovui siūlė įvairius variantus dėl 0,24 ha žemės sklypo kadastro duomenų tikslinimo, tačiau atsakovas V. Ž. nesutiko. 2011 m. birželio 17 d. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Telšių žemėtvarkos skyrius kreipėsi į Šiaulių apygardos prokuratūrą dėl viešojo intereso gynimo. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.125 straipsnyje numatytas bendrasis ieškinio senaties terminas – dešimt metų. V. E. 1,06 ha ploto žemės sklypą iš L. L. įsigijo 2010 metais. Tais pačiais metais ji sužinojo apie jos teisių pažeidimą. Šiaulių apygardos prokuratūros vyriausiasis prokuroras ieškinį dėl viešojo intereso gynimo pareiškė 2011 metais. Bet kuriuo atveju ieškinio senaties termino pradžią skaičiuojant nuo 2010 metų, jis nėra pasibaigęs. Telšių rajono apylinkės teismas, priimdamas 2011 m. gruodžio 5 d. sprendimą, pagrįstai padarė išvadą, kad prokuroras, gindamas V. E. įtvirtintą asmens teisę Konstitucijoje į nuosavybę, gina viešąjį interesą.
Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovė Šiaulių apygardos prokuratūra prašo apeliacinį skundą atmesti. Nurodė, kad nagrinėjamu atveju prokuroras nustatė, kad valstybės institucijos priimti teisės aktai prieštarauja imperatyviosioms įstatymo normoms, o tai neabejotinai yra viešasis interesas, todėl ir kreipėsi į teismą, kad šis pažeidimas būtų pašalintas. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad prokuroras nepraleido ieškinio senaties termino. Ši teismo išvada pagrįsta. Delsimo požymių prokuroro veiksmuose, kaupiant, analizuojant ir sisteminant su nagrinėjamos bylos ginčo dalyku susijusius duomenis, pirmosios instancijos teismas taip pat nenustatė.
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės ir teisiniai argumentai.
Apeliacinis skundas atmestinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str.).
Dėl viešojo intereso gynimo.
CPK 49 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad įstatymų nustatytais atvejais prokuroras gali pareikšti ieškinį viešajam interesui ginti. Prokuratūros įstatyme taip pat įtvirtinta nuostata, kad prokurorai, nustatę asmens, visuomenės, valstybės teisių ir teisėtų interesų pažeidimą, viešąjį interesą gina įstatymų nustatytais atvejais bei tvarka ir, turėdami pagrindą manyti, jog yra pažeisti teisės aktų reikalavimai, gindami viešąjį interesą, turi įgaliojimus kreiptis į teismą su ieškiniu, pareiškimu, prašymu (19 straipsnio 1 dalis, 2 dalies 1 punktas). Taigi pagal įstatymus prokurorui suteikta teisė spręsti, yra konkrečiu atveju viešasis interesas inicijuoti civilinę bylą ar jo nėra. Kreiptis į teismą civilinio proceso tvarka, gindamas viešąjį interesą, prokuroras gali visais atvejais, nustatęs tokį teisės aktų pažeidimą, kurio pobūdis, prokuroro nuomone, turi esminę reikšmę asmenų, jų grupių, valstybės ir visuomenės teisėms bei teisėtiems interesams ir sudaro pagrįstas prielaidas prokuroro reiškiamam materialiniam teisiniam reikalavimui patenkinti. Tinkamas valstybės institucijų ir pareigūnų funkcijų vykdymas yra viešojo intereso dalis. Kiekvienas valstybės pareigūnas ir institucija privalo be jokių išlygų laikytis įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytų reikalavimų. Jeigu valstybės institucija ar pareigūnas pažeidžia įstatymą arba kitą teisės aktą, pakertamas piliečių pasitikėjimas valstybe, o kartu pažeidžiamas ir viešasis interesas, kad valstybės institucijų veikloje būtų užtikrintas teisėtumas ir jos tarnautų žmonėms (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 5 straipsnio 3 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. kovo 22 d. nutartis Lietuvos Respublikos generalinis prokuroras v. D. P., E.T. ir kt. byloje Nr. 3K-3-194/2006; 2008 m. spalio 13 d. nutartis Utenos rajono apylinkės vyriausiasis prokuroras v.P.Ž., A.Ž., Z.Ž. ir kt. byloje Nr. 3K-3-494/2008). Nustačius faktą, kad valstybės institucijos priimti aktai prieštarauja imperatyviosioms įstatymo normoms, neabejotinai yra viešasis interesas, jog šis pažeidimas būtų kuo greičiau pašalintas. Šioje byloje ginčijami administracijos aktai – įsakymai ir sandoris, kurie priimti pažeidžiant Lietuvos Republikos civilinio kodekso 4.48 straipsnio, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. vasario 18 d. nutarimo Nr. 236 „Dėl valstybinės žemės ūkio paskirties žemės sklypų pardavimo ir nuomos“ nuostatas. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad galiojant neatitinkantiems įstatymų reikalavimų administraciniams aktams yra pažeidžiamas viešasis interesas, kurį prokuroras pagal Lietuvos Respublikos prokuratūros įstatymo 2 straipsnio 2 dalies 7 punktą ir 19 straipsnio 2 dalies 1 punktą turi ginti.
Dėl ieškinio senaties termino taikymo.
Apeliantas nurodo, kad teismas nepagrįstai netaikė ieškinio senaties, nes praleistas įstatyme nustatytas 30 dienų terminas administraciniams aktams apskųsti. Administracinių bylų teisenos įstatymo 33 straipsnio 1 dalyje nustatytas vieno mėnesio terminas kreiptis į teismą nuo skundžiamo akto paskelbimo arba individualus akto ar pranešimo apie veiksmą (neveikimą) įteikimo suinteresuotai šaliai dienos. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad tiek pažeistų valstybės interesų gynimas, tiek ieškinio senaties instituto, kurio paskirtis – užtikrinti civilinių santykių stabilumą ir apibrėžtumą, normų taikymas yra viešojo intereso dalys; teismas nustato, kurį iš šių dviejų viešųjų interesų konkrečiu atveju reikėtų ginti prioritetiškai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Varėnos rajono apylinkės prokuratūros vyriausiasis prokuroras v. Alytaus apskrities viršininko administracija ir kt., byla Nr. 3K-3-177/2010). Teisėjų kolegija pažymi tai, kad net ir tuo atveju, jeigu būtų konstatuotas ieškinio senaties termino kreiptis į teismą su ieškiniu dėl viešojo intereso gynimo praleidimas, tai dar nereikštų absoliutaus pagrindo atmesti tokį ieškinį. Tokioje situacijoje tiek ieškinio senaties terminas, tiek ir ieškinys reiškia viešojo intereso gynimą. Dėl to teismas turi suderinti ieškinio senaties termino nustatymu siekiamą tikslą – įtvirtinti stabilumą ir teisinį tikrumą. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje laikomasi nuostatos, kad tuo atveju, kai į teismą kreipiamasi ginant viešąjį interesą, termino tokiam ieškiniui (prašymui) paduoti eigos pradžia laikytina diena, kai pareiškėjas gavo pakankamai duomenų, kad yra pažeistas viešasis interesas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. gruodžio 18 d. nutartis civilinėje byloje generalinis prokuroras v. F. Z. ir kt., byla Nr. 3K-3-578/2007). Šiaulių apygardos prokuratūroje 2011 m. liepos 4 d. buvo gautas Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM Telšių žemėtvarkos skyriaus raštas dėl viešojo intereso gynimo (8-10 b. l.). Todėl kolegija konstatuoja, kad terminas ieškiniui pareikšti prasidėjo 2011 m. liepos 4 d., t. y. prokuroras į teismą su ieškiniu turėjo kreiptis per 30 dienų nuo 2011 m. liepos 4 d. Prokuroras 2011 m. liepos 27 d. surašė ieškinį, kuris Telšių rajono apylinkės teisme buvo gautas 2011 m. liepos 28 d. (2-7 b. l.). Įvertinusi šias aplinkybes teisėjų kolegija nesutinka su apelianto argumentais dėl senaties termino taikymo Šiaulių apygardos vyriausiojo prokuroro pareikštam ieškiniui.
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
n u t a r i a :
Telšių rajono apylinkės teismo 2011-12-05 sprendimą palikti nepakeistą.
Kolegijos pirmininkė Danutė Burbulienė
Teisėjai Vytautas Kursevičius
Birutė Simonaitienė