Civilinė byla Nr. 2-12-804/2014 m.
Teisminio proceso Nr. 2-48-3-01795-2012-4.
Procesinio sprendimo kategorijos: 32.1.; 116.1.
(S)
TRAKŲ RAJONO APYLINKĖS TEISMAS
S P R E N D I M A S
Lietuvos Respublikos vardu
2014 m. balandžio 18 d.
Trakai
Trakų rajono apylinkės teismo teisėjas Ričardas Prašmuntas,
sekretoriaujant Nijolei Blaževič,
dalyvaujant ieškovo atstovui advokatui K. J.,
atsakovui J. V.,
atsakovo J. V. atstovui advokatui Andžejui Seliavai,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo K. L. ieškinį atsakovams J. V. ir D. S., tretiesiems asmenims Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, J. J. ir L. J. dėl kelio servituto vietos nustatymo ir
n u s t a t ė:
ieškovas prašė nustatyti neatlygintino kelio servituto vietą, suteikiančią teisę neatlygintinai važiuoti antžeminėmis transporto priemonėmis per atsakovams J. V. ir D. S. dalinės asmeninės nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) esantį adresu (duomenys neskelbtini) ir besiribojančia su ieškovo K. L. žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pagal 2001 m. gegužės 14 d. LR Elektrėnų savivaldybės mero potvarkiu Nr. 253 Dėl detaliojo plano patvirtinimo, detaliajame žemės sklypo plane nurodyta patekimo į žemės sklypą vieta, priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Ieškovas į teismo posėdį neatvyko, jis yra atstovaujamas savo atstovo. Ieškinyje ieškovas nurodė, kad jam asmeninės nuosavybės teise priklauso du žemės sklypai, unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), esantys (duomenys neskelbtini) Greta šių sklypų iš vienos pusės yra žemės sklypai, unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini)ir Nr. (duomenys neskelbtini), priklausantys tretiesiems asmenims Jociams - ir iš kitos pusės žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)kuris dalinės jungtinės nuosavybės teise priklauso atsakovams. Atsakovams priklausančiame žemės sklype 1998-04-23 Apskrities viršininko įsakymu Nr. 1100-79 buvo nustatyti du kelio servitutai leidžiantis tiek ieškovui, tiek ir tretiesiems asmenims tinkamai patekti į jiems asmeninės nuosavybės teise priklausančius žemės sklypus. Nors ilgą laiko tarpą, t.y. daugiau nei 30 metų, tiek ieškovas, tiek ir tretieji asmenys į savo žemės sklypus patekdavo per atsakovų žemės sklypą, tačiau atsakovui J. V. 2011 m. rudenį suarus žemę jam dalinės jungtinės nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype, patekimas tiek ieškovui į savo žemės sklypą, tiek ir tretiesiems asmenims tapo neįmanomas.
Ieškovo atstovas ieškinį palaikė, prašė jį tenkinti, nurodė, kad ieškovo prašomas nustatyti kelio servitutas vienintelė galimybė ieškovui patekti į jo žemės sklypą.
Atsakovė D. S. į teismo posėdį neatvyko, jai apie teismo posėdį pranešta tinkamai, pateikė prašymą dėl netinkamos šalies pakeitimo šioje byloje, kadangi ji nėra tinkama atsakovė.
Atsakovas J. V. atsiliepime į ieškinį nurodė, kad jis su ieškiniu nesutinka, prašo jį atmesti. Nurodė, kad ieškovas turi visas galimybes patekti prie jam nuosavybės teise priklausančių žemės sklypų: į žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ieškovas gali patekti atsakovų žemės sklype nustatytu bendro naudojimo keliu, kurio plotas 201 kv.m., o į žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ieškovas gali patekti atsakovų žemės sklype nustatytu bendro naudojimo keliu, kurio plotas 701 kv.m. Jokių objektyvių trukdžių, kurie neleistų ar apsunkintų ieškovui ar kitiems asmenims naudojimąsi šiais dviem keliais, nėra.
Atsakovo atstovas su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti, nurodė, kad ieškovas turi galimybę patekti į savo žemės sklypą ir nenustačius ieškovo prašomo kelio servituto atsakovų žemės sklype.
Trečiojo asmens Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atstovas į teismo posėdį neatvyko, trečiajam asmeniui apie teismo posėdį pranešta tinkamai, gautas prašymas bylą nagrinėti jų atstovui nedalyvaujant. Atsiliepime į ieškinį, o Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atstovė ir bylos nagrinėjimo metu nurodė, kad dėl ieškinio pagrįstumo prašo teismo spręsti savo nuožiūra.
Tretieji asmenys į teismo posėdį neatvyko, jiems apie teismo posėdį pranešta tinkamai, neatvykimo priežastys nežinomos, atsiliepimų nepateikė.
Ieškinys atmestinas.
Iš byloje esančių Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašų kopijų (t.1., b.l. 7-8, 9-10) matyti, kad ieškovui K. L. priklauso žemės sklypai, unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), esantys (duomenys neskelbtini), atsakovams – žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)esantis (duomenys neskelbtini) (t.1., b.l. 11-13).
Ieškovas prašo nustatyti kelio servitutą, suteikiantį teisę neatlygintinai važiuoti antžeminėmis transporto priemonėmis per atsakovams priklausantį žemės sklypą, besiribojantį su ieškovo žemės sklypu, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini).
Servitutas – tai teisė į svetimą nekilnojamąjį daiktą, suteikiama naudotis tuo svetimu daiktu (tarnaujančiuoju daiktu), arba to daikto savininko teisės naudotis daiktu apribojimas, siekiant užtikrinti daikto, dėl kurio nustatomas servitutas (viešpataujančiojo daikto), tinkamą naudojimą (CK 4.111 str. 1 d.). Teismo sprendimu servitutas nustatomas, jeigu savininkai nesusitaria, o, nenustačius servituto, nebūtų įmanoma normaliomis sąnaudomis daiktą naudoti pagal paskirtį (CK 4.126 str. 1 d.).
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas vieningą teismų praktiką servituto nustatymo bylose, yra konstatavęs, jog servitutas priverstinai gali būti nustatytas tik įrodžius, kad jis yra objektyviai būtinas. Jeigu asmuo, reikalaujantis nustatyti servitutą, daiktu gali naudotis ir be servituto nustatymo, tai servituto negalima nustatyti, nes servituto nustatymas tokiu atveju reikštų nepagrįstą kito savininko nuosavybės teisės ribojimą. Ta aplinkybė, kad asmuo, prašantis nustatyti servitutą, patiria tam tikrų sunkumų ar nepatogumų, įgyvendindamas savo nuosavybės teisę, taip pat nėra pakankamas pagrindas varžyti kito asmens nuosavybės teisę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. spalio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-496/2005; 2007 m. vasario 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-82/2007; 2009 m. gegužės 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-2/2009; 2011 m. gegužės 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2011). Kasacinio teismo praktikoje nuosekliai laikomasi nuostatos, kad servituto būtinumas turi būti objektyvus, įrodytas ir vienintelis būdas išspręsti viešpataujančiojo daikto savininko interesų tinkamą įgyvendinimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. balandžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-246/2005; 2007 m. birželio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-234/2007; 2009 m. balandžio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-157/2009; 2009 m. gruodžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-581/2009; 2011 m. gegužės 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2011).
Nors ieškovas teigė, kad prašomas nustatyti kelio servitutas vienintelė galimybė jam patekti į savo žemės sklypą, pateikė tai patvirtinančius faktinių aplinkybių konstatavimo protokolus (t.1., b.l. 112-123, t.2., b.l. 32-38), tačiau teismas juos vertina kritiškai, o ieškovo nurodytą aplinkybę, kad prašomas nustatyti kelio servitutas vienintelė galimybė jam patekti į savo žemės sklypą atmeta kaip nepagrįstą: bylos duomenimis nustatyta, kad 1998-04-23 apskrities viršininko įsakymu Nr. 1100-79 atsakovų žemės sklype nustatyti du kelio servitutai (t.1., b.l. 12), taip pat ir iš atsakovų pateikto jų žemės sklypo plano M1:2000 matyti, kad jų žemės sklype yra du bendro naudojimo 4 m pločio 201 m2 ir 703 m2 ploto keliai (t.1., b.l. 73). Šiais keliais, privažiuoti iki savo žemės sklypo ieškovas gali laisvai ir netrukdomas, ką patvirtina antstolio R. V. 2012-09-10 faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas Nr. 0179-12-47 („neprivažiavus J. V. priklausančio sklypo yra kitas atsišakojantis kelias, vedantis nuo ežero pakrantės šiaurės vakarų kryptimi, šis kelias yra naudojamas, juo galima privažiuoti į kaimyninius su sklypu besiribojančius sklypus“) (t.1., b.l. 75-88)) ir to paties antstolio 2013-10-29 faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas Nr. 0179/13/30 („abu atsakovų žemės sklype pažymėti keliai yra pravažiuojami ir naudojami“ (t.1., b.l. 172-177)).
Taip pat teismas pažymi, kad Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Trakų ir Elektrėnų žemėtvarkos skyriaus 2011-12-07 nutarimu administarcinio teisės pažeidimo byloje Nr. 1 buvo konstatuota, kad atsakovas J. V. nepadarė pažeidimo suardamas ginčo keliuką, kadangi šis keliukas kadastro duomenyse ir sklypo plane, parengtame atlikus kadastrinius matavimus, nenurodytas ir nepažymėtas (t.1, b.l. 95-98).
Atsižvelgiant į visas nurodytas aplinkybes, konstatuotina, kad nagrinėjamu atveju kelio servituto nustatymas ieškovo žemės sklype nėra pagrįstas ir objektyviai būtinas, todėl ieškinys atmestinas.
Visi kiti byloje esantys ir teismo posėdyje aptarti įrodymai nėra reikšmingi sprendžiant šį ginčą, todėl, priimant sprendimą, teismo neanalizuojami ir nevertinami.
Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 str. 1 d.). Ieškinį atmetus, iš ieškovo priteisiamos atsakovui J. V. jo patirtos bylinėjimosi išlaidos pagal pateiktus įrodymus, t.y. 930,00 Lt už antstolio konstatavimo protokolus, 2500,00 Lt advokato pagalbai apmokėti (t.1., b.l. 166, 167, 168, 169, 178), viso 3430,00 Lt.
Taip pat iš ieškovo priteisiamos bylinėjimosi išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu valstybei, kurios šioje byloje sudaro 172,31 Lt.
Ieškinį atmetus, panaikinamos ieškovo prašymu atsakovų žemės sklypui taikytos laikinosios apsaugos priemonės (t.1., b.l. 125).
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 5, 12, 13, 92, 93, 96, 176-178, 259-260, 265, 268-270 straipsniais, teismas
n u s p r e n d ž i a:
ieškinį atmesti.
Priteisti iš ieškovo K. L. 3430,00 Lt bylinėjimosi išlaidų atsakovui J. V..
Priteisti iš ieškovo K. L. 172,31 Lt bylinėjimosi išlaidų valstybei.
Panaikinti laikinąsias apsaugos priemones, pritaikytas Trakų rajono apylinkės teismo 2012-10-15 nutartimi.
Sprendimas per 30 dienų nuo sprendimo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Trakų rajono apylinkės teismą.
Teisėjas Ričardas Prašmuntas