Civilinė byla Nr. e2-43111-918/2017
Teisminio proceso Nr. 2-68-3-36221-2017-3
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.1.3.6.;
(S)
2.6.29.3.; 3.2.6.6.2.
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS
S P R E N D I M A S U Ž A K I Ų
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2017 m. gruodžio 29 d.
Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Aistė Petrevičienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo UAB „Moment Credit“ ieškinį atsakovui V. B. dėl skolos už negrąžintą kreditą, kredito mokesčio ir palūkanų priteisimo.
Teismas
n u s t a t ė:
ieškovas UAB „Moment Credit“ kreipėsi į teismą ieškiniu, prašydamas priteisti iš atsakovo V. B. 1987,48 EUR skolą už negrąžintą kreditą, 2287,57 EUR kredito mokesčio, 1074,76 EUR kompensuojamųjų palūkanų, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Ieškovas prašė teismo priimti sprendimą už akių, jeigu atsakovas nepateiks atsiliepimo į ieškinį.
Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 142 straipsnio 4 dalis numato, kad tokiais atvejais, jei atsakovas be pateisinamos priežasties per nustatytą terminą nepateikia atsiliepimo į ieškinį, teismas turi teisę, jeigu yra ieškovo prašymas, priimti sprendimą už akių.
Iš byloje esančių rašytinių įrodymų matyti, kad atsakovui teismo procesiniai dokumentai (ieškinio, jo priedų kopijos ir CPK 142 straipsnio 1 dalies pagrindu priimtas teismo pranešimas) įteikti deklaruotos gyvenamosios vietos adresu, vadovaujantis CPK 123 straipsnio 3 dalies nuostatomis. Kadangi atsakovas per teismo nustatytą terminą atsiliepimo į ieškinį nepateikė, teismas priima sprendimą už akių.
Ieškinys tenkintinas iš dalies.
Priimdamas sprendimą už akių, teismas atlieka formalų byloje pateiktų ir nurodytų įrodymų vertinimą, t. y. įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui, būtų pagrindas priimti tokį sprendimą (CPK 285 straipsnio 2 dalis).
Iš bylos medžiagos nustatyta, kad 2015 m. sausio 17 d. šalys nuotoliniu būdu sudarė vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Sutartis), kurios pagrindu ieškovas atsakovui papildomai suteikė 200 EUR kreditą prie 2014 m. spalio 3 d. sutarytos vartojimo kredito sutarties, pagal kurią atsakovas turėjo 1 787,48 EUR įsipareigojimą ieškovui. Atsakovas 1 987,48 EUR kreditą įsipareigojo grąžinti iki 2020 m. sausio 17 d., sumokėti kredito mokestį ir palūkanas (Sutarties 2.1 punktas, Sutarties specialiosios sąlygos). Sutarties sudarymą tarp šalių patvirtina teismui pateikti 2014 m. spalio 3 d. ir 2015 m. sausio 17 d. mokėjimo nurodymai, iš kurių matyti, kad atsakovas patvirtino kredito sutarties bendrąsias sąlygas ir į ieškovo sąskaitą pervedė 0,01 EUR registracijos mokestį, o ieškovas pervedė atsakovui 200 EUR (e. b. l. 17,19). Atsakovui tinkamai nevykdant savo sutartinių įsipareigojimų, t. y. delsiant grąžinti kreditą, ieškovas laikotarpiu nuo 2015-02-17 iki 2015-04-10 siuntė atsakovui priminimus trumposiomis žinutėmis, ragindamas padengti susidariusį įsiskolinimą (e. b. l. 22). Byloje duomenų, kad atsakovas su ieškovu būtų atsiskaitęs, nėra (CPK 178 straipsnis).
Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.38 straipsnį, prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus, o kai tokių nėra, – vadovaujantis protingumo kriterijais. CK 6.256 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad kiekvienas asmuo privalo tinkamai ir laiku įvykdyti savo sutartines prievoles. Esant nurodytoms aplinkybėms, darytina išvada, kad 2014 m. spalio 3 d. ir 2015 m. sausio 17 d. vartojimo kredito išdavimo sutarčių pagrindu tarp šalių yra susiklostę paskolos teisiniai santykiai. Nagrinėjamu atveju ieškovas reikalauja priteisti iš atsakovo1 987,48 EUR negrąžinto kredito, paskaičiuoto nuo 2015-02-17, t. y. pirmos įmokos pagal Sutartį sumokėjimo, iki 2020-01-17, t. y. galutinio kredito grąžinimo termino. Įvertinus tarp šalių susiklosčiusių teisinių santykių pobūdį akivaizdu, kad tarp šalių buvo sudaryta sutartis su atidedamuoju terminu – t. y. atsakovui buvo atidėtas kredito grąžinimo terminas iki 2020 m. sausio 17 d. CK šeštosios knygos bendrosios nuostatos, reglamentuojančios terminuotų prievolių rūšis ir vykdymą, nustato, kad prievolė su atidedamuoju terminu yra egzistuojanti prievolė, kuri nevykdytina tol, kol nesuėjo tam tikras terminas ar nebuvo tam tikros aplinkybės. Šiuo atveju negalima reikalauti ją įvykdyti tol, kol nesuėjo terminas, tačiau to, kas buvo įvykdyta savanoriškai ir neklystant iki termino pabaigos, negalima reikalauti grąžinti (CK 6.33 straipsnio 2 dalis).Tai reiškia, kad prievolė grąžinti paskolą yra egzistuojanti, tačiau nevykdytina tol, kol nesuėjo nustatytas terminas (CK 6.33 straipsnio 1, 2 dalys). Atsakovui nesilaikant kredito grąžinimo grafike nurodytų įmokų mokėjimo terminų, atitinkamam terminui suėjus, ieškovas įgyja reikalavimo teisę priverstine tvarka išieškoti ieškovo nesumokėtas sumas, tačiau tik tokias, kurių mokėjimo terminas yra suėjęs.
Pažymėtina, kad teisė reikalauti padengti visą negrąžintą kredito dalį, ieškovui atsiranda nutraukus kredito sutartį. Pagal CK 6.217 straipsnio 1 dalį šalis gali nutraukti sutartį, jeigu kita šalis sutarties neįvykdo ar netinkamai įvykdo ir tai yra esminis sutarties pažeidimas. Sutarties 11.6 punktu šalys sulygo, kad ieškovas turi teisę nutraukti kredito sutartį, kai yra visos šios sąlygos: atsakovas yra patvariojoje laikmenoje parengtu rašytiniu pranešimu informuotas apie pradelstą mokėjimą; mokėjimas pradelstas ilgiau kaip vieną mėnesį ir jo suma yra ne mažesnė kaip 10 procentų negrąžintos kredito sumos arba mokėjimas yra pradelstas ilgiau kaip tris mėnesius iš eilės; pradelstas mokėjimas nebuvo padengtas per dvi savaites nuo papildomo patvariojoje laikmenoje parengto rašytinio pranešimo įteikimo klientui. Pagal Sutarties 11.9 punktą, jeigu kredito sutartis nutraukiama ieškovo sąlygų 11.6 ir 11.7.2 punktų pagrindu, atsakovas po kredito sutarties nutraukimo privalo sumokėti bendras atsakovo mokamas sumas, nuostolius bei išlaidas, kurias ieškovas patyrė reikalaudamas sumokėti skolą bei ją administruodama. Jei atsakovas laiku neįvykdo šiame kredito sutarties punkte nustatytos prievolės, už kiekvieną uždelstą dieną nuo laiku nesumokėtų bendrų atsakovo mokamų sumų skaičiuojami nuostoliai.
Pažymėtina, kad byloje nėra duomenų apie 2014 m. spalio 3 d. ir 2015 m. sausio 17 d. vartojimo kredito išdavimo sutarčių nutraukimą, todėl ieškovas nepagrįstai reikalauja priteisti iš atsakovo negrąžintą kreditą ir nesumokėtą kredito kainą už laikotarpį nuo 2017-10-17 iki 2020-01-17 (CPK 178 straipsnis). Nesant duomenų apie vartojimo kredito sutarčių nutraukimą, ieškovo naudai iš atsakovo už laikotarpį nuo 2015-02-17, t. y. pirmos įmokos pagal Sutartį sumokėjimo, iki 2017-09-17, t. y. kreipimosi į teismą dienos, priteistina 523,63 EUR negrąžinto kredito suma ir 2287,57 EUR kredito mokesčio.
CK 6.37 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad palūkanas pagal pinigines prievoles gali nustatyti įstatymai arba šalys susitarimu. Be mokėjimo funkcijos, palūkanos gali būti kaip kompensacija už kreditoriaus patirtus nuostolius, kai skolininkas neįvykdo ar netinkamai įvykdo piniginę prievolę. CK 6.210 straipsnyje numatytos palūkanos už termino įvykdyti piniginę prievolę praleidimą yra palūkanos, kuriomis kompensuojami kreditoriaus nuostoliai, atsiradę piniginės prievolės neįvykdžius laiku. Įstatymų leidėjas preziumuoja, kad tokie nuostoliai atsiranda dėl fakto, jog prievolė neįvykdyta laiku, ir numato jų minimalų kompensavimą (CK 6.260 straipsnio 1 dalis, 6.261 straipsnis). Tokias įstatymines palūkanas turi teisę gauti visi kreditoriai, kuriems piniginės prievolės nebuvo įvykdytos laiku ir kurie su skolininkais sutartyse nenumatė kitokių tokio prievolės nevykdymo padarinių.
Nagrinėjamu atveju ieškovas prašė priteisti iš atsakovo 1074,76 EUR kompensuojamųjų palūkanų, paskaičiuotų taikant 48 proc. metinę palūkanų normą, už laikotarpį nuo 2015-03-17, t. y. dienos, kai atsakovas laiku nesumokėjo pirmos įmoks pagal Sutartį, iki 2017-09-17, t. y. kreipimosi į teismą dienos. Pažymėtina, kad nustatant palūkanas šalių susitarimu, išlieka grėsmė, kad ekonomiškai stipresnė šalis (pvz., ieškovas, suteikiantis greituosius kreditus) gali siekti nesąžiningai pasinaudoti savo pranašesne padėtimi ir nustatyti neprotingai dideles palūkanas. Kasacinis teismas savo praktikoje yra pasisakęs, kad susitarimų dėl palūkanų vertinimas yra susijęs su viešo intereso gynimu, nes nekontroliuojamos palūkanų normos gali peraugti į lupikavimą, o tai prieštarautų viešajai tvarkai. Todėl teismas turi teisę vertinti atitinkamus susitarimus dėl palūkanų dydžio ir pasisakyti, ar toks susitarimas nepažeidė iš esmės šalių interesų pusiausvyros (CK 6.228 straipsnis), ar jis neprieštarauja sąžiningumo, protingumo ir teisingumo kriterijams (CK 1.5 straipsnis, 6.37 straipsnio 3 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2001-10-22 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-908/2001; 2003-09-22 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-830/2003).
Pažymėtina, kad pareikšto ieškinio reikalavimai grindžiami tarp šalių susiklosčiusiais vartojimo teisiniais santykiais, t. y. atsakovas yra vartotojas, fizinis asmuo, kurio interesus gina Valstybė (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 46 straipsnio 5 dalis). Norminiuose teisės aktuose bei teismų praktikoje (taip pat ir Europos Sąjungos teisės aktuose bei teisminių institucijų praktikoje) plėtojama padidinta (prioritetinė) vartotojų teisių ir teisėtų interesų apsauga. Taigi ji turi būti teismo ex officio taikoma nagrinėjant bylas, kuriose viena iš šalių yra vartotojas. Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo (toliau – Įstatymas) nuostatos yra taikomos ir sutartims, kurių pobūdis arba tikslas suteiktų galimybę išvengti šio įstatymo nuostatų taikymo (Įstatymo 1 straipsnio 2 dalis). Iš šios teisinės nuostatos teismas daro išvadą, kad Įstatymo teisės normos yra imperatyvaus pobūdžio, dėl ko vartojimo kredito sutarties šalys negali jų pakeisti sutartimi (CK 6.157 straipsnio 1 dalis). Viena iš tokių imperatyvių nuostatų įtvirtinta Įstatymo 11 straipsnio 8 dalyje, pagal kurią 0,05 procento pradelstos sumokėti sumos už kiekvieną pradelstą dieną dydis taikytinas visų formų netesyboms, todėl jeigu vartojimo kredito sutartyje už finansinių įsipareigojimų nevykdymą netesybos yra nustatytos konkrečia pinigų suma (bauda), vartojimo kredito davėjas privalo užtikrinti, kad ši suma konkrečiu atveju neviršytų Įstatymo 11 straipsnio 8 dalyje nustatyto dydžio. Įstatyme nustatytas netesybų dydžio apribojimas taip pat turėtų būti taikomas kompensacinių palūkanų, mokamų vartojimo kredito sutarties nevykdymo atveju, dydžiui. Palūkanos, kurios mokamos tik esant sutarties pažeidimui, savo esme yra ne palūkanos, bet sutartinės netesybos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. rugpjūčio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-392/2012).
Pažymėtina, kad Įstatymo 11 straipsnio 8 dalyje nustatytas 0,05 proc. pradelstos sumokėti sumos už kiekvieną pradelstą dieną dydis taikytinas visų formų netesyboms – ir delspinigiams, ir baudoms. Norėdamas, kad būtų priteisti didesni negu minimalūs nuostoliai, kreditorius privalėjo juos įrodyti. Teismo vertinimu, ieškovas nepateikė įrodymų, pagrindžiančių didesnius negu minimalūs nuostolius (CPK 178 straipsnis). Atkreiptinas dėmesys, kad ieškovas yra juridinis asmuo, kuris verčiasi komercine veikla (kreditų teikimu) ir yra savo srities profesionalas. Dėl to ieškovas, suteikdamas kreditus atsakovui, turėjo patikrinti atsakovo galimybes grąžinti paskolą. Ieškovas nepateikė įrodymų, kad suteikdamas kreditus elgėsi rūpestingai, patikrino ar atsakovas sugebės grąžinti kreditus sulygtu terminu.
Teismas, atsižvelgdamas į sutartinių teisinių santykių pobūdį, į tai, kad atsakovas yra vartotojas, sudarydamas sutartį buvo silpnesnioji sutarties šalis ir turėjo ribotas galimybes derėtis dėl sutarties sąlygų, bei įvertinęs, jog ieškovo prašymas išieškoti sutartines palūkanas, kurių metinė norma yra 48 proc., akivaizdžiai prieštarauja imperatyviai Įstatymo 11 straipsnio 8 dalyje įtvirtintai nuostatai, sprendžia, jog prašomos priteisti kompensuojamosios palūkanos yra nepagrįstai didelės ir pažeidžiančios nurodytoje teisės normoje nustatytą minimalų vartotojų teisių apsaugos standartą, todėl mažintinos iki 0,05 proc. (CK 6.37 straipsnio 3 dalis). Remiantis nurodytomis aplinkybėmis, ieškovo naudai iš atsakovo už laikotarpį nuo 2015-03-17 iki 2017-09-17 priteistina 239,29 EUR (523,63 EUR x 0,05 : 100 x 914) sutartinių palūkanų suma, kuri laikytina pagrįsta ir pakankama atlyginti ieškovo turėtus nuostolius.
CK 6.37 straipsnio 2 dalis ir 6.210 straipsnio 1 dalis numato, kad skolininkas privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, iš atsakovo ieškovo naudai priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos nuo priteistos sumos (3050,49 EUR) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2017-10-27) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos.
Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, šaliai, kurios naudai yra priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. CPK 93 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų reikalavimų daliai. Teismui patenkinus ieškinį iš dalies (patenkinta 57 procentai reikalavimų), iš atsakovo ieškovo naudai priteistina 68,40 EUR žyminio mokesčio.
Atsižvelgiant į tai, kad šioje byloje procesinių dokumentų siuntimo išlaidos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 nustatytos minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos – procesinių dokumentų siuntimo išlaidos iš atsakovo nepriteistinos (CPK 92 straipsnis).
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 262 straipsnis, 279 straipsnis, 285-286 straipsniais,
n u s p r e n d ž i a :
ieškinį patenkinti iš dalies.
Priteisti iš atsakovo V. B., a. k. (duomenys neskelbtini), ieškovo UAB „Moment Credit“, į. k. 300657515, naudai 523,63 EUR skolą už negrąžintą kreditą, 2287,57 EUR kredito mokesčio, 239,29 EUR kompensuojamųjų palūkanų, iš viso – 3050,49 EUR (tris tūkstančius penkiasdešimt eurų 49 centus), 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos (3050,49 EUR) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2017-10-27) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 68,40 EUR (šešiasdešimt aštuonis eurus 40 centų) bylinėjimosi išlaidų.
Atsakovas negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau turi teisę per 20 dienų nuo jo priėmimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.
Ieškovas per 20 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos turi teisę paduoti apeliacinį skundą Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.
Teisėja Aistė Petrevičienė