Civilinė byla Nr. e2-2554-844/2020

Teisminio proceso Nr. 2-11-3-00274-2020-4

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.29.1.; 3.1.7.6.; 3.2.3.1.; 3.2.6.5.;

 (S)

UTENOS APYLINKĖS TEISMAS

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. lapkričio 11 d.

Visaginas

Utenos apylinkės teismo Visagino rūmų teisėjas Vaidas Vasiliauskas, sekretoriaujant Zitai Stankevičienei, dalyvaujant vertėjai Danutei Šabanovai, ieškovui J. V., atsakovams M. P. ir M. C., atsakovų atstovui, advokatui Viktor Ošurkov, viešame teismo posėdyje, žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo J. V. patikslintą ieškinį atsakovams M. P. ir M. C., atstovaujamiems advokato Viktor Ošurkov, dėl skolos priteisimo.

Teismas išnagrinėjęs bylą

nustatė:

Teisme 2020-04-16, priimtas ieškovo J. V. ieškinys atsakovams dėl skolos priteisimo.

Ieškovas teismo posėdžio metu patikslino savo reikalavimus ir prašo priteisti iš atsakovų M. P. ir M. C. solidariai ieškovo naudai 1737,72 Eur skolą, 3197,41 Eur delspinigių už laikotarpį nuo 2019-10-15 iki 2020-04-15, 722,89 Eur palūkanų už laikotarpį nuo 2014-10-15 iki 2019-10-14, bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro 127,00 Eur žyminis mokestis, bei 5 proc., dydžio metų palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki sprendimo visiško įvykdymo.

Savo reikalavimus ieškovas ieškinyje ir teismo posėdžio metu grindė nurodydamas, kad pagal paskolos sutartį atsakovai M. P. ir M. C. iš ieškovo J. V. 2010-04-06, pasiskolino 6000,00 Lt, kas atitinka 1737,72 Eur, kuriuos atsakovai įsipareigojo ieškovui sugrąžinti solidariai iki 2011-02-06.  Atsakovai, nei iki sutartyje nurodyto sutarties įvykdymo termino nei ir iki šiol, ieškovui nesugrąžino nė jokio dydžio paskolos sumos. Teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis jos šalims turi įstatymo galią, yra privaloma ir turi būti vykdoma (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau CK) 6.189 straipsnio 1 dalis, 6.200 straipsnis). Teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis jos šalims turi įstatymo galią, yra privaloma ir turi būti vykdoma (CK 6.189 straipsnio 1 d., 6.200 straipsnis). Prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus, o kai tokių nurodymų nėra, – vadovaujantis protingumo kriterijais (CK 6.38 straipsnio 1 dalis). CK 6.59 straipsnyje nustatyta, kad draudžiama vienašališkai atsisakyti įvykdyti prievolę ar vienašališkai pakeisti jos įvykdymo sąlygas, išskyrus įstatymų ar sutarties numatytus atvejus. CK 6.63 straipsnio 1 dalies 1 punkte ir 2 punkte nustatyta, kad skolininkas laikomas pažeidusiu prievolę, kai neįvykdomos ar netinkamai vykdomos sutartyje numatytos sąlygos, skolininkas praleidžia prievolės įvykdymo terminą. CK 6.873 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad paskolos gavėjas privalo grąžinti gautą paskolą paskolos davėjui sutartyje nustatytu laiku ir tvarka. Pripažintina, kad atsakovai pažeidė pirmiau nurodytas CK 6.38 straipsnio 1 dalies, 6.59 straipsnio, 6.873 straipsnio 1 dalies, nuostatas, netinkamai vykdė prievolę, praleido terminą (CK 6.63 straipsnio l dalies l ir 2 punktai). Todėl ieškinyje ieškovas reiškia reikalavimą priteisti jo naudai iš atsakovų negrąžintą 1737,72 Eur skolą.

CK 6.156 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas sutarties laisvės principas leidžia sutarties šalims laisva valia sudaryti sutartis ir savo nuožiūra nustatyti tarpusavio teises bei pareigas, išskyrus atvejus, kai tam tikros sutarties sąlygos prieštarauja imperatyviosioms teisės normoms. Teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis jos šalims turi įstatymo galią, yra privaloma ir turi būti vykdoma (CK 6.189 straipsnio 1 dalis, 6.200 straipsnis). Nurodė, kad Lietuvos Aukščiausias Teismas (toliau ir – LAT) ne kartą savo nutartyse yra pažymėjęs, kad šalių sutartimi sulygtos netesybos laikomos iš anksto nustatytais būsimais kreditoriaus nuostoliais, kurių jam nereikia įrodinėti, kai skolininkas neįvykdo ar netinkamai įvykdo sutartinę prievolę. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad jeigu šalys sutartyje susitarė dėl tam tikro dydžio netesybų, tai sutarties neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo atveju skolininkas negali jų ginčyti. Šiuo konkrečiu atveju sutarties šalys paskolos sutartyje susitarė, jog atsakovams pavėlavus atsiskaityti sutartyje numatyta tvarka, ieškovas J. V. turi teisę reikalauti iš atsakovų sumokėti 1 procento dydžio delspinigius už kiekvieną uždelstą dieną nuo laiku nesumokėtos sumos. Toks šalių susitarimas yra sutarties laisvės principo išraiška, jis neprieštarauja delspinigių, kaip minimalių nuostolių kompensacijos, teisiniam reguliavimui, sudarytas rašytine forma (CK 6.72 straipsnis). Delspinigiai ieškinyje yra priskaičiuoti tik už 6 mėnesių laikotarpį. Už kiekvieną uždelstą skolos grąžinimo dieną už laikotarpį nuo 2019-10-15 iki 2020-04-15 ieškinyje yra priskaičiuoti paskolos sutarties šalių sutarti 1,00 % dydžio 3197,41 Eur (1737,72 Eur  x 0,01 %  x 184 d.) delspinigiai. Šalių teisė susitarti dėl netesybų, inter alia, dėl jų dydžio, yra sutarties laisvės principo išraiška, todėl šalys netesybų mokėjimo sąlygą sutarties pažeidimo atveju gali nustatyti užtikrindami bet kokius sutartinius teisinius santykius (CK 6.156 straipsnis).

Teisė mažinti netesybas nėra absoliuti, nes ją riboja susitarime dėl netesybų išreikšta šalių valia (CK 6.156, 6.189 straipsniai) ir draudimas sumažinti netesybas žemiau tikrosios nuostolių sumos (CK 6.73 straipsnio 2 dalis). Vienoje kasacine tvarka nagrinėtoje civilinėje byloje Aukščiausiasis Teismas konstatavo, kad teismas neturėtų iš esmės paneigti šalių valios dėl atsakomybės už sutartinių įsipareigojimų nevykdymą, nes tai, jog sudarydamos sutartį šalys nustato nemažus delspinigius, dar nereiškia prieštaravimo viešajai tvarkai, todėl, sprendžiant dėl priteistų delspinigių dydžio, svarbu atsižvelgti į tai, kokio dydžio delspinigiai pasirinkti šalių valia ir sulygti sutartimi. Kaip pažymima kasacinio teismo praktikoje, minimalios netesybų dydžio ribos nustatymas dar nereiškia, kad netesybos visais atvejais turi būti sumažinamos iki minimalių nuostolių ar įrodytų nuostolių dydžio.

Akivaizdu, kad priimant sprendimus, būtina vadovautis ne bet kokia, o naujausia teismų praktika, kurioje kasacinis teismas nurodo, kad  kilus ginčui dėl priteistinų sutartinių netesybų dydžio, svarbu atsižvelgti į tai, jog netesybos nustatytos šalių valia jų sudarytoje paskolos sutartyje ir teismas neturėtų iš esmės paneigti šalių valios dėl atsakomybės už sutartinių įsipareigojimų nevykdymą. Viena iš esminių įstatyme nustatytų netesybų mažinimo kriterijų – netesybų santykis su nuostoliais. Tik įvertinęs skirtumą tarp nuostolių ir prašomų netesybų teismas gali nuspręsti, ar netesybų suma nėra pernelyg didelė ir nepagrįsta. Taigi, teismas gali netesybas sumažinti, tačiau tik tiek, kad jos netaptų mažesnės už nuostolius, patirtus dėl prievolės neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo.

Taip pat turi būti nustatytas kreditoriaus lupikavimo mastas dėl įvertintų neprotingai didelių delspinigių aplinkybių.

Netesybos (bauda, delspinigiai) – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba netinkamai įvykdyta (CK 6.71 straipsnio 1 dalis). Netesybos yra prievolių įvykdymo užtikrinimo būdas, skatinantis skolininką įvykdyti prievolę (CK 6.70, 6.71 straipsniai), taip pat sutartinės civilinės atsakomybės forma (CK 6.256 straipsnio 2 dalis, 6.258 straipsnio 1 dalis).

CK 6.73 straipsnio 2 dalyje ir 6.258 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad jeigu netesybos aiškiai per didelės (neprotingai didelės) arba prievolė iš dalies įvykdyta, teismas gali netesybas sumažinti, tačiau tik tiek, kad jos netaptų mažesnės už nuostolius, patirtus dėl prievolės neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo. Civiliniame kodekse įtvirtintos aiškiai per didelių netesybų sąvokos turinys neatskleistas. Bendroji taisyklė dėl netesybų mažinimo yra ta, kad šalių susitarimas dėl netesybų yra galiojantis ir vykdytinas, tačiau jeigu netesybos yra akivaizdžiai per didelės, neproporcingos, jų dydis prieštarauja CK 1.5 straipsnyje įtvirtintiems teisingumo, protingumo, sąžiningumo principams, sąžiningai verslo praktikai ir suteikia galimybę nepagrįstai praturtėti vienai šaliai bei pažeidžia teisėtus kitos šalies interesus, jos gali būti sumažintos iki protingos sumos.

Kai kyla ginčas dėl priteistinų sutartinių netesybų dydžio, svarbu atsižvelgti į tai, jog netesybos nustatytos šalių valia jų sudarytoje sutartyje ir teismas neturėtų iš esmės paneigti šalių valios dėl atsakomybės už sutartinių įsipareigojimų nevykdymą. Vienas iš esminių įstatyme nustatytų netesybų mažinimo kriterijų – netesybų santykis su nuostoliais. Tik įvertinęs skirtumą tarp nuostolių ir prašomų netesybų teismas gali nuspręsti, ar netesybų suma nėra pernelyg didelė ir nepagrįsta. Taigi, teismas gali netesybas sumažinti, tačiau tik tiek, kad jos netaptų mažesnės už nuostolius, patirtus dėl prievolės neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo.

Ieškovas yra patyręs labai didelius nuostolius, nes 2015-01-01 konvertavus nacionalinę valiutą litus į eurus santykiu 3,4528 : 1, kada ieškovas suteikė atsakovams paskolą, parduotuvėse buvusios prekių kainos litais dabar, praėjus daugiau kaip devyniems metams, yra tokios pačios ar net didesnės tik jau eurais. Ieškovo ieškinyje prašomos priteisti iš atsakovų 6000,00 Eur ieškinio sumos perkamoji galia dabar yra jau ir mažesnė, negu 6000,00 Lt 2010 metais.

Paskolą atsakovams ieškovas buvo suteikęs 10 mėnesių laikotarpiui. Atsakovai nevykdo savo prievolės grąžinti paskolą daugiau kaip devynis metus, todėl uždelstas laikotarpis yra daugiau negu vienuolika kartų ilgesnis, negu buvo suteiktos paskolos terminas. Taip pat mano, kad atsakovai, prisiimdami paskolos sutartimi įsipareigojimus ieškovui, nepakankamai įvertino savo finansines galimybes ir dėl to prisiėmė sau riziką dėl pasekmių, kurios buvo jiems žinomos, jeigu jie laiku negrąžins paskolos ieškovui. Tai įvertinus, ieškovas mano, kad jo paskaičiuota delspinigių suma yra teisinga. Todėl ieškovas mano, jog jo reikalavimas priteisti iš atsakovų 3197,41 Eur delspinigių dydį yra pagrįstas.

Paskolos gavėjo prievolės paskolos teisiniuose santykiuose apima ne tik paskolos sumos grąžinimą paskolos davėjui, bet ir palūkanų pagal paskolos sutartį mokėjimą (CK 6.870 straipsnio 1 dalis, 6.872 straipsnis). Už tęstinį paskolos sutarties pažeidimą, kuris vyksta kiekvieną dieną, už termino įvykdyti piniginę prievolę praleidimą, atsakovai pagal įstatymą privalo sumokėti ieškovui ir palūkanas. 

Todėl, remiantis paminėtomis aplinkybėmis, – jog pagrindinė palūkanų paskirtis yra mokėjimas kreditoriui už naudojimąsi pinigais iki paskolos suma bus grąžinta – ieškinyje savo reikalavimą dėl palūkanų priteisimo ieškovas grindžia atsakovų naudojimusi jam priklausančiais pinigais ir po to, kai jam nebuvo grąžinta paskolos suma sutartyje nustatytu terminu. CK 6.261 straipsnis numato, kad praleidęs piniginės prievolės įvykdymo terminą skolininkas privalo mokėti už termino praleidimą sutarčių ar įstatymų nustatytas palūkanas, kurios yra laikomos minimaliais kreditoriaus nuostoliais. Be to, kreditorius, įrodęs kitus nuostolius, turi teisę ir į jų atlyginimą. Įstatymines palūkanas turi teisę gauti visi kreditoriai, kuriems piniginės prievolės nebuvo įvykdytos laiku. 

Ieškinyje už laikotarpį nuo 2014-10-15 iki 2019-10-14 ieškovas priskaičiavo 722,89 Eur (1737,72 Eur x 8,32 % x 5 m.) 8,32 % dydžio metų palūkanas, nes 2010-04-06 paskolos sutarties sudarymo metu tokia palūkanų norma buvo Lietuvos banke (CK 6.872 straipsnio 1 dalis).

Skolininkui neįvykdžius prievolės, šiuo atveju atsakovams laiku iki 2011-02-06, negrąžinus 1737,72 Eur skolos sumos, ieškovas įgyja naują teisę – teisę reikalauti atlyginti nuostolius, o atsakovai naują pareigą – pareigą atlyginti nuostolius, padarytus prievolės neįvykdymu. Taigi tai, kad atsakovai nevykdė prievolės grąžinti 1737,72 Eur skolą reiškia, kad jie daro tęstinį prievolės pažeidimą – neteisėtai naudoja pinigus, kuriuos privalo sumokėti ieškovui. Esant tęstiniam prievolės pažeidimui, kreditorius turi teisę, kad jam būtų atlyginti visi nuostoliai (to reikalauja vienas pagrindinių civilinės atsakomybės principų – visiško nuostolių atlyginimo principas – CK 6.251 straipsnis), padaryti per visą prievolės pažeidimo laikotarpį. 

Dar patikslino, kad atsakovai tikrai jam negrąžino nė vieno euro pagal minimą paskolos sutartį. Paskolos sutartis tikrai buvo sudaryta 2010-04-06, ir atsakovai iš jo pasiskolino 6000 Lt (1737,72 Eur). Pinigus atsakovai skolinosi abu. Pinigai buvo perduoti iš rankų į rankas, atsakovės M. P. darbo vietoje. Pinigų priėmimo – perdavimo dokumentai nebuvo surašyti. J. V. skolindamas pinigus atsakovams, jokio spaudimo jiems nedarė. Ieškovas šiuo metu neatsimena, kokiu tikslu atsakovai skolinosi iš jo pinigus. Mano, kad pinigai buvo skolinami jų verslo plėtrai. Pinigai buvo paskolinti remiantis visiškai individualia sutartimi. Ši sutartis yra tikrai ne jokia išvestinė sutartis iš ankstesnių, tarp ieškovo ir atsakovų, sudarytų paskolų sutarčių. Pasiskolintus pinigus atsakovai įsipareigojo grąžinti iki 2011-02-06, tačiau negrąžino. Ieškovas atsimena, kad paskolos sutarties tekstą rašė M. P.. Kodėl paskolos sutartis pažymėta numeriu 7 (septyni) ieškovas nežino. Atsakovai patys jo prašė paskolinti jiems pinigų. Delspinigių dydis buvo aptartas paskolos sutartyje. Atsakovai su tokiu delspinigių dydžiu sutiko. Kompensacinės palūkanos paskaičiuotos pagal paskolos sudarymo dieną buvusią Lietuvos banko nustatytą palūkanų normą. Anksčiau dėl skolos priteisimo į teismą nesikreipė, nes atsakovai vis prašydavo palaukti dėl skolos grąžinimo. Vis žadėdavo atiduoti skolą. Paminėjo, kad jis tikrai nebuvo pratęsęs pinigų grąžinimo termino atsakovams. Sutartyje nėra nurodęs nei savo vardo, nei pavardės, nes sutarties sutartis buvo pas jį. Be to, jo pavardė yra įrašyta paskolos sutarties tekste. Paskolos sutartyje jis nenurodė ir neaptarė kompensacinių palūkanų, nes tai numato įstatymas. Pasirašydami paskolos sutartį atsakovai žinojo, kad ieškovas prašys priteisti kompensacines palūkanas, jeigu jie laiku negrąžins skolos. Atsimena, jog skolindamasi pinigus M. P. jam sakė, kad jos verslas sekasi gerai. Pinigus jis M. P. skolino, kaip parastam fiziniam asmeniui, nejautė jai jokios simpatijos, kaip moteriai. Prašo jo reikalavimus tenkinti.      

Atsakovai M. P. ir M. C. su ieškovo reikalavimais nesutinka. Mano, kad jie yra nepagrįsti.

Teismui pateikė atsiliepimą į ieškovo ieškinį, kuriame nurodė, jog su ieškovo reikalavimais nesutinka. Ieškovo ieškinio reikalavimais nepagrįsti ir neteisėti. Ieškovas J. V. savo ieškinio piniginius reikalavimus dėl 6000,00 Lt (1737,72 Eur) skolos, ir 3197,41 Eur delspinigių, 722,89 Eur palūkanų, 135,00 Eur bylinėjimosi išlaidų bei 5,00 % dydžio metų palūkanų priteisimo už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki sprendimo visiško įvykdymo priteisimo solidariai iš atsakovų M. P. ir M. C. pagrindžia pateiktu šioje civilinėje byloje rusų kalba surašytu paskolos raštu, taip vadinamu - sutartimi Nr. 7 (toliau - Sutartis), kuri ieškovo J. V. teigimu, atsakovai tariamai neįvykdė, praleido prievolės įvykdymo terminą (iki 2011-02-06) ir negrąžino jam iki šiol 6000,00 Lt paskolos sumos, kas atitinka 1737,72 Eur.

Tai netiesa! Ieškovas J. V. tyčia klaidina teismą, teigiant savo ieškinyje, kad jam neva pagal pridėtą Sutartį nebuvo grąžinta paskolos suma. Tokiu būdu ieškovas J. V. nori nepagrįstai ir neteisėtai praturtėti atsakovų sąskaita. Pranešė, kad pagal pateiktą šioje byloje Sutartį ieškovas J. V. jokios paskolos sumos atsakovams neperdavė ir jie jokios piniginės sumos pagal Sutartį iš ieškovo J. V. negavo.

Savo ieškinyje ieškovas J. V. reikalauja solidariai priteisti iš atsakovų M. P. ir M. C. ne tik 6000,00 Lt kas atitinka 1737,72 Eur skolą, bet ir 3197,41 Eur delspinigių, 722,89 Eur palūkanų, neva patirtų nuostolių per laikotarpį virš 9 metų, 135,00 Eur bylinėjimosi išlaidų bei 5,00 % dydžio metų palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki sprendimo visiško įvykdymo.

CK 1.125 straipsnio 1 dalyje numatyta, kas bendrasis ieškinio senaties terminas yra dešimt metų. Šio straipsnio 2 dalyje numatyta, kad atskirų rūšių reikalavimams šis kodeksas bei kiti Lietuvos Respublikos įstatymai nustato sutrumpintus ieškinio senaties terminus. CK 1.125 straipsnio 5 dalies 1 punkte sutrumpintas šešių mėnesių ieškinio senaties terminas taikomas ieškiniams dėl netesybų (baudos, delspinigių) išieškojimo, o pagal CK 1.125 straipsnio 9 dalį sutrumpintas penkerių metų ieškinio senaties terminas taikomas reikalavimams dėl palūkanų ir kitokių periodinių išmokų išieškojimo bei CK 1.125 straipsnio 8 dalyje nurodyta, kad sutrumpintas trejų metų ieškinio senaties terminas taikomas reikalavimams dėl padarytos žalos atlyginimo.

CK 1.125 straipsnio tvarka, prašo taikyti visiems ieškovo J. V. atskirų rūšių reikalavimams dėl delspinigių, palūkanų priteisimo sutrumpintus ieškinio senaties terminus.

Ieškovas J. V. be svarbių priežasčių praleido sutrumpintus ieškinio senaties terminus dėl delspinigių, palūkanų priteisimo ir prašymo atnaujinti praleistus sutrumpintus ieškinio senaties terminus šiems reikalavimams byloje nepateikė.

Sprendžiant šioje byloje klausimą dėl ieškinio senaties termino taikymo prašo teismo atkreipti dėmesį į tai, kad J. V. skolina pinigus kitiems asmenims - paskolos gavėjams nuolatos ir profesionaliai, neturėdamas jokio Lietuvos valstybės nustatyta tvarka išduoto jo vardu leidimo (pažymėjimo) užsiimti tokią ūkine - komercine veikla, kaip pinigų skolinimas (paskolų suteikimas) kitiems asmenims ir iš tokios veiklos pelno gavimas, nemokant jokių mokesčių Lietuvos valstybės naudai už šios ūkinės - komercinės veiklos vykdymą. Neigiamų pasekmių minėtas asmuo paskolos gavėjams (skolininkams) neaiškino, savo nuožiūra pats diktuoja paskolos dokumentų tekstus paskolos gavėjams. Kaip matyti iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO J. V. nuolatos kreipėsi į teismus dėl skolų, palūkanų ir delspinigių išieškojimo (priteisimo) iš paskolų gavėjų neturėdamas ir neteikiant teismui jokio Lietuvos valstybės nustatyta tvarka išduoto leidimo (pažymėjimo) užsiimti tokia ūkine - komercine veikla, kaip pinigų skolinimas (paskolų suteikimas) kitiems asmenims ir šios veiklos pelno gavimas (CK 6.202 straipsnis). Neteisėtas paskolų suteikimas kitiems asmenims ir su tuo piniginių lėšų, turto, delspinigių ir palūkanų gavimas bei priverstinis išieškojimas iš paskolų gavėjų yra J. V. nuolatiniai, neteisėti pajamų ištekliai.

Pagal ieškovo pateiktą šioje byloje sutartį 6000,00 Lt, kas atitinka 1737,72 Eur, paskolos sumos grąžinimo temimas buvo nustatytas iki 2011-02-06, tačiau ieškovas J. V. po šio termino užbaigimo savo nepagrįstus kreditorinius reikalavimus atsakovams dėl neva negrąžintos jam paskolos sumos pareiškė per teismą tik 2020-04-15, kai po skolos grąžinimo temimo pabaigos praėjo virš 9 metų. Mano, kad tai įrodo ieškovo J. V. nerūpestingą, neprotingą bei nesąžiningą elgesį atsakovų atžvilgiu, įrodo, kad atsakovai iš jo jokios paskolos sumos pagal sutartį negavo, ieškovo norą kuo daugiau netesėtai praturtėti atsakovų sąskaita priskaičiuotų iš jų palūkanų, delspinigių dėka už neva jam negrąžintą paskolą, nors CK 6.4 straipsnyje numatyta, kad kreditorius ir skolininkas privalo elgtis sąžiningai, protingai ir teisingai tiek prievolės atsiradimo ir egzistavimo, tiek ir jos vykdymo ar pasibaigimo metu.

CK 6.870 straipsnyje nurodyta paskolos sutarties samprata. Šio straipsnio 1 dalyje numatyta, kad paskolos sutartimi viena šalis (paskolos davėjas) perduoda kitos šalies (paskolos gavėjo) nuosavybėn pinigus arba rūšies požymiais apibūdintus suvartojamuosius daiktus, o paskolos gavėjas įsipareigoja grąžinti paskolos davėjui tokią pat pinigų sumą (paskolos sumą) arba tokį pat kiekį tokios pat rūšies ir kokybės kitų daiktų bei mokėti palūkanas, jeigu sutartis nenustato ko kita.

CK 6.871 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad fizinių asmenų paskolos sutartis turi būti rašytinė, jeigu paskolos suma viršija šešis šimtus eurų. Ankstesnėje šio straipsnio 1 dalies redakcijoje buvo nustatyta, kad fizinių asmenų paskolos sutartis turi būti rašytinė, jeigu paskolos suma viršija du tūkstančius litų.

CK 6.871 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad rašytinės formos reikalavimus atitinka paskolos gavėjo pasirašytas paskolos raštelis arba kitoks skolos dokumentas, patvirtinantis paskolos sutarties dalyko perdavimą paskolos gavėjui.

Mano, kad ieškovo J. V. pateiktas šioje byloje rusų kalba surašytas paskolos raštas, taip vadinama - „Sutartis“ neatitinka CK rašytinės formos sandorio sudarymo reikalavimams (CK 6.192 straipsnis), o būtent Sutartyje nenurodyta surašymo vieta bei šiame rašte nenurodyti ieškovo duomenys, bei nėra jo parašo, išskyrus parašyto rusų kalbą vardo pirmos raidės ir pavardės - „O. B.“ (CK 1.73 straipsnio 2 dalis, 1.76 straipsnio 1 dalis). Sutartyje taip pat nenurodyta ar suprantamas atsakovams pasirašyto rašto teksto turinys bei sąvoka, ar atitinka šis raštas paskolos gavėjų - atsakovų laisvą valią (CK 1.64 straipsnis).

J. V. jokių kitų įrodymų patvirtinančių paskolos sumos perdavimą atsakovams šioje byloje nepateikė. Ieškovas nepateikė nei piniginių lėšų perdavimo - priėmimo akto iš paskolos davėjo - (J. V.) paskolos gavėjams (M. P. ir M. C.) pagal pateiktą šioje byloje taip vadinamą Sutartį, nei banko arba kitų kreditų įstaigų mokėjimų dokumentų dėl paskolos sumos pervedimo (sumokėjimo) paskolos gavėjams - atsakovams. Ieškovas J. V. nepateikė šioje byloje Lietuvos valstybės nustatyta tvarka ir išduoto jo vardu liudijimo (pažymėjimo) vykdyti tokią ūkinę - komercinę veiklą, kaip nuolatinis pinigų skolinimas (paskolų suteikimas) kitiems asmenims ir iš tokios veiklos pelno gavimas (CK 6.202 straipsnis).

CK 6.193 straipsnis nustato sutarčių aiškinimo taisykles. Šio straipsnio 1 dalyje numatyta, kad sutartys turi būti aiškinamas sąžiningai bei šio straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad kai abejojama dėl sutarties sąlygų, jos aiškinamos tas sąlygas pasiūliusios šalies nenaudai ir jas priėmusios šalies naudai. Visais atvejais sutarties sąlygos turi būti aiškinamos vartotojų naudai ir sutartį prisijungimo būdu sudariusios šalies naudai.

Mano, kad ieškovo J. V. reikalavimai dėl delspinigių, palūkanų priteisimo įrodo ieškovo J. V. nerūpestingą, neprotingą bei nesąžiningą elgesį atsakovų atžvilgiu, įrodo jo norą kuo daugiau netesėtai ir nepagrįstai praturtėti paskolos gavėjų (atsakovų) sąskaita priskaičiuotų iš delspinigių, palūkanų dėka už neva jam negrąžintą paskolą, nors CK 6.4 straipsnyje numatyta, kad kreditorius ir skolininkas privalo elgtis sąžiningai, protingai ir teisingai tiek prievolės atsiradimo ir egzistavimo, tiek ir jos vykdymo ar pasibaigimo metu.

Tą aplinkybę, kad ieškovas J. V. elgėsi atsakovų atžvilgių nesąžiningai, neprotingai ir neteisingai įrodo Sutartyje nurodytos netesybos. Sutartyje nurodyta, kad paskolos gavėjai (atsakovai) už kiekvieną uždelstą skolos grąžinimo dieną įsipareigoja mokėti 1 % delspinigių nuo negrąžintos skolos dydžio. Toks nustatytas delspinigių (nuostolių) dydis yra akivaizdžiai per didelės, neproporcingas, jų dydis prieštarauja CK 1.5 straipsnyje įtvirtintiems teisingumo, protingumo, sąžiningumo principams, sąžiningai verslo praktikai ir suteikia galimybę nepagrįstai praturtėti vienai šaliai (ieškovui J. V.) bei pažeidžia teisėtus kitos šalies (atsakovų) interesus.

Todėl ieškovo J. V. ieškinio reikalavimas priteisti jam iš atsakovų netesybas - 3197,41 Eur delspinigių, kurias ieškovas J. V. priskaičiavo iš 1737,72 Eur neva negrąžintos jam pagal Sutartį paskolos sumos po 1 % dydžio už kiekvieną uždelstą skolos grąžinimo dieną (ieškovo J. V. delspinigių paskaičiavimas: 1737,72 Eurx 0,01% x 184 d. = 3197,41 Eur, yra aiškiai per didelės (neprotingai didelės), akivaizdžiai neproporcingos skolos dydžiui, jų dydis prieštarauja CK 1.5 straipsnyje įtvirtintiems teisingumo, protingumo, sąžiningumo principams, sąžiningai verslo praktikai, suteikia galimybę nepagrįstai ir neteisėtai praturtėti ieškovui J. V. bei pažeidžia teisėtus atsakovų interesus. Ieškovo J. V. priskaičiuoti delspinigiai akivaizdžiai prieštarauja CK 6.73 straipsnio 2 dalies, 6.258 straipsnio 3 dalies ir 1.5 straipsnio nuostatoms bei Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamajai teismo praktikai. Todėl jos turi būti sumažintos iki protingos sumos.

CK 6.73 straipsnio 2 dalyje ir 6.258 straipsnio 3 dalyje nustatyta, jeigu netesybos aiškiai per didelės (neprotingai didelės), teismas gali netesybas sumažinti, tačiau tik tiek, kad jos netaptų mažesnės už nuostolius, patirtus dėl prievolės neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo.

Mano, kad ieškovo J. V. priskaičiuotas šioje byloje netesybas turi būti sumažintos iki 0,1 % (procento) nuo negrąžintos paskolos dalies. Ieškovas nepateikė byloje argumentuotų įrodymų, kad jis patyrė didesnius nuostolius nei šie sumažintos netesybos.

Visiškai nepagrįstas ieškovo J. V. ieškinio reikalavimas solidariai priteisti jam iš atsakovų 722,89 Eur palūkanų.

Pateiktoje šioje byloje sutartyje jokio susitarimo tarp šalių (ieškovo ir atsakovų) dėl kokių nors palūkanų mokėjimo už paskolos naudojimą ar kitokių nuostolių atlyginimo ieškovui nėra nurodyta ir nebuvo numatyta. Be to, ieškovo J. V. priskaičiuoti palūkanos akivaizdžiai prieštarauja CK 6.73 straipsnio 2 dalies, 6.258 straipsnio 3 dalies ir 1.5 straipsnio nuostatams bei Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamajai teismo praktikai.

CK 6.874 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu paskolos gavėjas laiku negrąžina paskolos sumos, jis privalo mokėti paskolos davėjui CK 6.210 straipsnyje nustatytas palūkanas nuo tos dienos, kada paskolos suma turėjo būti grąžinta, iki jos grąžinimo dienos, neatsižvelgiant į palūkanų, nustatytų šio kodekso 6.37 straipsnyje, mokėjimą, jeigu paskolos sutartis nenustato ko kita.

CK 6.210 straipsnio 1 dalis numato, kad terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio.

CK 6.37 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad skolininkas taip pat privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Įstatymines palūkanas turi teisę gauti visi kreditoriai, kuriems piniginės prievolės nebuvo įvykdytos laiku.

Ieškovas J. V. savo ieškinyje nurodė, kad daugiau kaip per devynių metų laikotarpį jis yra patyręs labai didelius nuostolius, 2015-01-01 konvertavus nacionalinę valiutą litus į eurus santykiu 3,4528 : 1, kada jis suteikė atsakovams paskolą, buvusios prekių ir paslaugų kainos rinkoje litais, dabar, praėjus daugiau kaip devyniems metams, yra tokios pačios ar net didesnės tik jau eurais. Kaip buvo minima ieškovas ir atsakovai sutartyje nebuvo numatę jokių palūkanų. Ieškovas J. V. pagal jo ieškinyje pateiktą skaičiavimą 722,89 Eur palūkanų dydį atsakovams priskaičiavo 8,32 % (procentus) metams (Ieškovo J. V. palūkanų paskaičiavimas: 1737,72 Eur x 8,32 % x 5 metai - 722,89 Eur) motyvuodamas aukščiau nurodytais dideliais nuostoliais.

Mano, kad toks ieškovo J. V. pateiktas palūkanų skaičiavimas neatitinka CK 6.874 straipsnio 1 dalyje, 6.210 straipsnio 1 dalyje reikalavimų, keliamų kompensacinėms palūkanoms. Visų pirma ieškovas J. V. ir pats visą jo minėtą laiką nesiėmė visiškai jokių teisėtų priemonių skolos iš atsakovų išsiieškojimui, todėl vadovaujantis protingumo ir sąžiningumo prasme negalima, ieškovo teigiamų patirtų nuostolių perkelti skolininkams, kreditorius taip pat turi prisiimti dalį rizikos, juolab kaip matyti iš ieškovo ir atsakovų teisinių santykių tai nebuvo vienintelė paskola. Ieškovas J. V. skolindamas atsakovams turėjo numanyti, kad atsakovai neišgalės laiku grąžinti jam paskolą.

Sprendžiant šioje byloje klausimą dėl delspinigių, palūkanų priteisimo prašo teismo atsižvelgti į tai, kad pateiktoje šioje byloje sutartyje jokio susitarimo tarp ieškovo ir atsakovų dėl kokių nors palūkanų mokėjimo ar kitokių nuostolių atlyginimo ieškovui nėra nurodyta ir nebuvo numatyta bei vadovautis Kasacinio teismo praktika.

Atsakovai prašo ieškovo ieškinį atmesti kaip nepagrįstą. Taikyti ieškovo J. V. ieškinio reikalavimams dėl delspinigių, palūkanų priteisimo iš atsakovų M. P., ir M. C., sutrumpintus ieškinio senaties terminus. Priteisti iš ieškovo J. V. atsakovų M. P. ir M. C., naudai visas jų patirtos šioje byloje bylinėjimosi išlaidas.

Teismo posėdžio metu atsakovė M. P. dar paaiškino, kad tikrai paskolos sutartis buvo sudaryta 2010-04-06. Sutartis yra sudaryta laisva valia, be jokio J. V. spaudimo. Ji pasitikėjo J. V.. Paminėjo, kad jos išsilavinimas yra vidurinis. Ji vykdo verslą jau devyniolika metų. Moka mokesčius, planuoja išlaidas ir pajamas, ima pinigus iš klientų. Yra turėjusi patirties susijusios ir su skolos išieškojimu iš klientų. Mano, jog moka elgtis su pinigais. Šioje byloje minimos paskolos tekstą surašė ji. Paskolos sutartis buvo sudaryta jos darbo vietoje, Taikos pr. 80a, Visagine. Atsimena, kad J. V. atėjo į jos darbo vietą ir pasakė, kad jeigu ji negrąžina ankstesnių paskolų, tai jam yra reikalingos garantijos. Tada jie susitarė dėl šios tariamos paskolos sutarties. Paminėjo, kad iki 2010-04-06, ji su J. V. buvo sudariusi keturias paskolos sutartis, pagal kurias buvo pasiskolinusi pinigų iš J. V.. Pripažįsta, kad pinigų J. V. nebuvo grąžinusi pagal tas keturias paskolos sutartis. Buvo įsiskolinimų. Paminėjo, kad skolą ne visada sekėsi grąžinti J. V. laiku. Pagal šią sutartį ji pinigų nesiskolino. Ši sutartis, tai procentai už anksčiau negrąžintas paskolas J. V.. Taip ji buvo susitarusi su J. V.. Tokiame susitarime M. C. nedalyvavo. Iš tikrųjų skola buvo 5000 Lt., tačiau J. V. skolą dar padidino iki 6000 Lt. M. P. pasirašė tokią sutartį, nes jautėsi kalta dėl laiku negrąžintų skolų. Pasirašant šią sutartį dalyvavo ir M. C.. Pinigus iš J. V. ji skolinosi verslo plėtrai. Banke buvo sunku pasiskolinti pinigų. Ji žinojo, kad už skolos negrąžinimą laiku gali būti skaičiuojami delspinigiai, žinojo, kad skolą reikia grąžinti laiku. Teigia, kad pagal šioje byloje minimą sutartį ji grąžino J. V. skolą dar iki 2011-02-06, tačiau neturi jokių tai patvirtinančių įrodymų. M. C. yra jos vyras. Todėl sutartyje jis pasirašė, lyg koks laiduotojas. Dėl pinigų skolinimosi su J. V. tardavosi ji. M. C. tik pasirašė šioje sutartyje. Jis apie pinigus su J. V. nekalbėjo. Kodėl sutartis pažymėta numeriu 7 (septyni), ji nežino.        

Teismo posėdžio metu atsakovas M. C. dar paaiškino, kad visiškai sutinka su M. P. paaiškinimais duotais šios bylos nagrinėjimo teisme metu. Paminėjo, kad jis nedalyvavo, kada M. P. dėl šios sutarties sudarymo bendravo su J. V.. Žino, kad J. V. buvo atėjęs pas M. P. į darbą. M. P. M. C. yra sakiusi, kad ši paskolos sutartis tai procentai dėl anksčiau negrąžintų skolų J. V.. M. C. žinojo, kad M. P. ir anksčiau buvo pasiskolinusi pinigų iš J. V., ir jų laikų negrąžinusi. J. M. P. versle beveik nedalyvauja. Verslą pagrinde vykdo M. P.. Šiuo atveju jis tik pasirašė šioje byloje minimoje paskolos sutartyje, ir viskas.   

Atsakovų M. P. ir M. C. atstovas advokatas Viktor Ošurkov su tokia savo atstovaujamųjų pozicija sutiko ir prašo ieškovo ieškinį atmesti.

Ieškinys tenkinamas iš dalies

Įrodymai byloje

Byloje yra sutartis, pasirašyta M. P. ir M. C., kurios turinyje nurodyta, kad M. P. ir M. C., gyvenantys Energetikų g. 10-15, pasiskolino iš J. V. 6000,00 litų. Skolą įsipareigojo grąžinti solidariai iki 2011-02-06. Už kiekvieną uždelstą skolos grąžinimo dieną įsipareigoja mokėti vieną procentą delspinigių nuo negrąžintos skolos. Sutartis sudaryta 2010-04-06.  

Lietuvos Banko Statistikos departamento Pinigų ir finansų statistikos skyriaus duomenimis, Pinigų finansinių institucijų (bankų ir kredito unijų) namų ūkiams (tarp jų ir fiziniams asmenims), įskaitant namų ūkius aptarnaujančias ne pelno institucijas, suteiktų paskolų litais vidutinė metų palūkanų norma 2010 metų balandžio mėnesį buvo 8,32 proc..

Atsakovui teismui yra pateikę 2009-05-11, sutartį, kurioje nurodyta, kad jie iš J. V. pasiskolino 15680,00 Lt. Skolą įsipareigojo grąžinti solidariai iki 2009-11-11. Už kiekvieną uždelstą skolos grąžinimo dieną įsipareigojo mokėti vieną procentą delspinigių nuo negrąžintos skolos.

Taip pat atsakovai į bylą yra pateikę 2007-05-15, sutartį, kurioje nurodyta, kad M. P. ir J. J., pasiskolino iš J. V. 6960,00 litų. Skolą įsipareigojo grąžinti solidariai iki 2008-05-15. Už kiekvieną uždelstą skolos grąžinimo dieną įsipareigojo mokėti vieną procentą delspinigių nuo negrąžintos skolos.

Taip pat atsakovai teismui yra pateikę 2009-03-18, sutartį, kurioje nurodyta, kad jie iš J. V. pasiskolino 18600,00 Lt. Skolą įsipareigojo grąžinti solidariai iki 2010-03-18. Už kiekvieną uždelstą skolos grąžinimo dieną įsipareigojo mokėti vieną procentą delspinigių nuo negrąžintos skolos.

Atsakovai pateikė teismui 2020-03-16, Utenos apylinkės teismo Visagino rūmų sprendimą priimtą civilinėje byloje Nr. e2-245-758/2020, kuriuo, remiantis 2009-05-11, paskolos sutartimi, nuspręsta priteisti solidariai iš atsakovų M. P. ir M. C. ieškovo J. V. naudai 4297 Eur skolos, 795,12 Eur netesybų, 1074,49 Eur palūkanų bei 5 proc., metinių palūkanų nuo teismo priteistos 6167,57 Eur sumos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Atsakovai pateikė teismui 2020-07-01, Panevėžio apygardos teismo nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. e2A-415-544-2020, kuria nutarta Utenos apylinkės teismo Visagino rūmų 2020 m. kovo 16 d., sprendimo dalį dėl delspinigių, procesinių palūkanų, bylinėjimosi išlaidų priteisimo pakeisti ir rezoliucinės sprendimo dalies 2 ir 3 pastraipas išdėstyti sekančiai: “Priteisti ieškovui J. V. solidariai iš atsakovų M. P. ir M. C. 4297,96 eurus negrąžintos paskolos pagal 2009-05-11 sutartį, 1590,25 eurų netesybų ir 1074,49 eurus palūkanų bei 5 procentus metinių palūkanų nuo teismo priteistos 6962,70 eurų sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2019-11-08) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Atsakovai teismui pateikė 2018-06-19, Utenos apylinkės teismo Visagino rūmų nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 2-3427-844/2018, kuria nutarta patenkinti ieškovo J. V., prašymą dėl ieškinio atsiėmimo ir žyminio mokesčio grąžinimo. Ieškovo J. V., ieškinį atsakovėms M. P. ir J. J., dėl skolos priteisimo palikti nenagrinėtą. 

Atsakovai teismui yra pateikę 2018-05-31, raštelį, kuriame nurodyta, jog J. V. gavo pagal 2018-05-31, SEPA mokėjimo nurodymą 3100 Eur iš M. P. ir J. J. solidariai pagal 2007-05-15 paskolos sutartį ir 250 Eur grynaisiais. J. V. pagal 2007-05-15 sutartį (Civilinė byla Nr. 2-3427-844/2018), jokių pretenzijų M. P. ir J. J. neturi.

Ieškovas J. V. 2020-09-28, yra pateikęs pranešimą teismui „Dėl paaiškinimų raštu“, o 2020-10-05, yra pateikęs pranešimą teismui „Dėl patikslintų paaiškinimų raštu“, kur yra nurodęs, kad jo vertinimu atsakovė M. P. yra nesąžininga. Pateikė 2020-02-24, sprendimą priimtą civilinėje byloje Nr. e2-79-844/2020 ir 2020-09-23, sprendimą priimtą civilinėje byloje Nr. e2-418-724/2020.  

Dėl ginčo paskolos sutarties egzistavimo, paskolos galimo grąžinimo

Teismas, vertindamas šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau CPK) 185 straipsnio 1 dalis). Ar tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku egzistavo ar neegzistavo, teismas sprendžia remdamasis tikimybių pusiausvyros principu, jeigu pateikti byloje įrodymai teismui leidžia padaryti išvadą, kad yra didesnė tikimybė, jog tam tikri faktai egzistavo, negu neegzistavo, teismas pripažįsta tuos faktus nustatytais.

Byloje esanti 2010-04-06 sutartis patvirtina, kad atsakovai M. P. ir M. C., pasiskolino iš J. V. 6000,00 litų (1737,72 Eur). Skolą įsipareigojo grąžinti solidariai iki 2011-02-06. Už kiekvieną uždelstą skolos grąžinimo dieną įsipareigojo mokėti vieną procentą delspinigių nuo negrąžintos skolos. Sutartyje yra paskolos gavėjų pavardės ir parašai.

Tiek ieškovas J. V., tiek atsakovai M. P. ir M. C. sutinka, kad ši paskolos sutartis yra sudaryta 2010-04-06. Ginčo dėl to tarp šalių nėra.

Atsakovai teismui nepateikė daugiau jokių objektyvių įrodymų, kurie patvirtintų jų teiginius, kad jie ieškovui jau yra grąžinę 1737,72 Eur (CPK 178 straipsnis).

Nors atsakovai ir teigia, kad 2010-04-06, sudarytos sutarties pagrindu jie pinigų iš J. V. negavo, o šioje sutartyje nurodyta pinigų suma yra procentai, už anksčiau negrąžintas skolas ieškovui J. V., tačiau jų tokius teiginius galinčių pagrįsti objektyvių įrodymų, byloje nėra.

Atsakovų į bylą pateikti rašytiniai įrodymai, tai paskolų sutartys, teismų sprendimai, nepaneigia ieškovo nurodytų aplinkybių, kad 2010-04-06, paskolos sutartis yra visiškai atskira ir individuali paskolos sutartis, kurios pagrindu atsakovai iš ieškovo pasiskolino 1737,72 Eur ir jų negrąžino.

Atsakovų į bylą pateiktos ankstesnės jų sudarytos paskolų sutartys su ieškovu J. V., jų pateikti teismų sprendimai, kuriais priteistos iš atsakovų skolos ieškovo J. V. naudai pagal, dar prieš 2010-04-06 sudarytas paskolos sutartis, neįrodo, kad 2010-04-06, paskolos sutartis tarp ieškovo ir atsakovų sudaryta dėl akių ir dėl anksčiau ieškovui negrąžintų skolų, pagal dar prieš šią minimą sutartį sudarytas paskolos sutartis (CPK 178 straipsnis).

Negalima sutikti su atsakovų teisme nurodytomis aplinkybėmis, nes nėra jokių objektyvių įrodymų, galinčių patvirtinti tokias atsakovų nurodytas aplinkybes, kad 2010-04-06, paskolos sutartyje nurodyta ir atsakovų iš ieškovo galimai pasiskolinta pinigų suma – 6000 Lt., neatitinka tikrovės, nes jie pagal ankstesnes paskolų sutartis ieškovui J. V. buvo skolingi 5000 Lt., tačiau J. V. šia sumą padidino iki 6000 Lt.

Pažymėtina tai, kad atsakovė M. P. bylos nagrinėjimo teisme metu patvirtino, kad 2010-04-06, sutartis su J. V. buvo sudaryta laisva valia. Ji patvirtino, kad ji vykdo verslą, ir versle dalyvauja jau devyniolika metų. Moka ir žino, kaip reikia elgtis su pinigais.

Todėl teismo vertinimu, M. P. laisva valia pasirašydama tokią paskolos sutartį, kurios tekstą, kaip pati patvirtino surašė savo ranka, turėjo suprasti ir suprato tokios sutarties sudarymo sąlygas ir suprato tokios sutarties nevykdymo pasekmes. Nes priešingu atveju, ji su jai nepriimtinomis sutarties sąlygomis būtų nesutikusi ir tokios sutarties nebūtų pasirašiusi.

M. C. teismo posėdžio metu patvirtino, kad sutartį pasirašė, labiau kaip laiduotojas.

Teismo vertinimu, toks M. C. elgesys sutarties pasirašymo metu, įrodo, kad jis taip pat sutiko su visomis sutarties sąlygomis ir sutarties sąlygos atitiko jo valią bei lūkesčius ir tikrąją situaciją, kad pinigai iš tikrųjų buvo skolinami.     

Paskolos sutartyje nurodyta, kad atsakovai pasiskolino iš J. V. 6000,00 litų. Tokią sutartį jie patvirtino savo parašais. Kaip jau minėta, atsakovai nepateikė jokių objektyvių įrodymų ir nenurodė jokių objektyvių aplinkybių, kodėl jie tada pasirašė tokią sutartį, jeigu jie nebuvo skolingi J. V. 6000 Lt., o jų įsiskolinimas, kaip jie teigia, jam buvo 5000 Lt, pagal anksčiau negrąžintas paskolas.

Kaip jau minėta, matydami, kad paskolos sutartyje nurodyta neteisinga pinigų suma jie galėjo tokios sutarties nepasirašyti ir pareikšti dėl to J. V. pretenziją. Tačiau, kad jie būtų prieštaravę tokiam sutarties tekstui, ar tokioms sutarties sąlygoms, byloje tokių duomenų nėra.

Todėl teismo vertinimu, atsakovai iš ieškovo pasiskolino 6000,00 Lt., kaip ir nurodo ieškovas.

Taip pat teismas vertina, kad ši byloje minima sutartis yra atskira paskolos sutartis ir yra nesusijusi su ankstesniais atsakovų įsiskolinimais ieškovui J. V..  

Kadangi atsakovai pasiskolino iš ieškovo J. V., minimos sutarties pagrindu, 6000 Lt (1737,72 Eur) ir šios skolos laiku negrąžino, ieškovas pagrįstai kreipėsi į teismą dėl šios negrąžintos skolos priteisimo iš atsakovų.

Sutartu laiku atsakovams negrąžinus ieškovui J. V. paskolos (1737,72 Eur) sumos, šis įgijo teisę reikalauti iš atsakovų grąžinti paskolą.

Pažymėtina, kad nors paskolos sutartyje dėl 6000,00 Lt (1737,72 Eur) sumos ir nėra nurodyta sutarties sudarymo vieta, nėra ieškovo J. V. parašo, tačiau šių sandorio formai būdingų sąlygų nebuvimas nedaro šio sandorio negaliojančiu.

Sandorio galiojimui svarbiausia yra sandorį sudarančio asmens laisva valia.

CK 1.64 straipsnio 1 dalis numato, kad sandorį sudarančio asmens laisva valia gali būti išreikšta žodžiu, raštu, veiksmu ar kitokia valios išreiškimo forma.

To paties straipsnio 2 dalis numato, kad asmens valia gali būti numanoma atsižvelgiant į konkrečias sandorio sudarymo aplinkybes.

Šios bylos nagrinėjimo metu nenustatyta aplinkybių, kad atsakovai su ieškovu sudarė paskolos sutartį dėl 6000,00 Lt (1737,72 Eur) sumos prieš savo valią.

Tai įvertinus, daroma išvada, jog sandoris dėl 6000,00 Lt (1737,72 Eur) atitinka sandoriams keliamus įstatymo reikalavimus ir yra galiojantis.

Šio sandorio negaliojimo pagrindų nenustatyta. 

Be to, atsakovai ir neginčija šio sandorio atskirais reikalavimais.

Taip pat yra atmetami atsakovų nurodyti argumentai, nes nėra jokių jų teisingumą patvirtinančių objektyvių duomenų (CPK 178 straipsnis), kad jie yra grąžinę J. V. visą paskolos sumą.

Ir ieškovas J. V. ir atsakovai M. P. bei M. C. neneigia, kad atsakovai iš ieškovo yra pasiskolinę ir daugiau pinigų pagal atskiras paskolų sutartis, kurios dar ne visos yra įvykdytos. Todėl atsakovai, būdami atsakingi už savo elgesį, privalo elgtis atidžiai, rūpestingai ir atsakingai, jog jų grąžinamos pinigų sumos ieškovui pagal paskolų sutartis būtų ieškovo naudojamos konkrečios paskolos padengimui. Atsakovai turi teisę reikalauti ieškovo, kad šis tiksliai jiems nurodytų, kada gauna iš jų pinigus paskolų padengimui, kokia tiksliai paskola bus padengiama gaunamais iš jų pinigais.

CK 6.870 straipsnyje apibrėžta paskolos samprata – paskolos sutartimi viena šalis (paskolos davėjas) perduoda kitos šalies (paskolos gavėjo) nuosavybėn pinigus, o paskolos gavėjas įsipareigoja grąžinti paskolos davėjui tokią pat pinigų sumą bei mokėti palūkanas, jei sutartis nenustato ko kita. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad paskolos sutartis pripažįstama sudaryta nuo pinigų arba daiktų perdavimo momento. Esminės paskolos sutarties sąlygos – paskolos dalyko perdavimas paskolos gavėjo nuosavybėn ir paskolos gavėjo įsipareigojimas grąžinti paskolos davėjui tokią pat pinigų sumą.

CK 6.871 straipsnio redakcija, galiojusi iki 2015-01-01, numatė, kad fizinių asmenų paskolos sutartis turi būti rašytinė, jeigu paskolos suma viršija du tūkstančius litų, rašytinės formos reikalavimus atitinka paskolos gavėjo pasirašytas paskolos raštelis arba kitoks skolos dokumentas, patvirtinantis paskolos sutarties dalyko perdavimą paskolos gavėjui.

CK 6.156 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas sutarties laisvės principas leidžia sutarties šalims laisva valia sudaryti sutartis ir savo nuožiūra nustatyti tarpusavio teises bei pareigas, išskyrus atvejus, kai tam tikros sutarties sąlygos prieštarauja imperatyviosioms teisės normoms. Teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis jos šalims turi įstatymo galią, yra privaloma ir turi būti vykdoma tinkamai ir sąžiningai ir kuo ekonomiškesniu kitai šaliai būdu (CK 6.189 straipsnio 1 dalis, 6.200 straipsnis).

Atsakovų pasirašytoje, ieškovo kartu su ieškiniu pateiktoje paskolos sutartyje nurodyta, kad atsakovai iš ieškovo paskolino 6000,00 Lt (1737,72 Eur), kuriuos atsakovai įsipareigojo grąžinti iki 2011-02-06.

Pagal bendrąją įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklę dalyvaujantys civiliniame teisiniame ginče asmenys turi įstatyme nustatytą pareigą įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų arba atsikirtimų pagrindu (CPK 178 straipsnis). Paskolos sutartis yra realinė, t. y. laikoma sudaryta nuo pinigų ar daiktų perdavimo momento, todėl įrodymų naštos paskirstymo taisyklė iš paskolos sutarties kilusiuose ginčuose yra tokia, kad kreditorius turi įrodyti, jog paskolą suteikė, o skolininkas – jog paskolą grąžino.

 CK 6.875 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad paskolos gavėjas turi teisę ginčyti paskolos sutartį, jeigu jis pinigų ar daiktų faktiškai negavo arba gavo mažiau, negu nurodyta sutartyje, šias aplinkybes privalo įrodyti paskolos gavėjas.

Kaip jau minėta, nors atsakovai teismo posėdžio metu ir nurodė, kad ieškovo pateiktoje paskolos sutartyje nurodyta paskolos suma yra didesnė, negu jie realiai buvo skolingi ieškovui, kad sutartis dėl 6000,00 Lt (1737,72) Eur yra įvykdyta, tačiau tokių savo nurodytų argumentų nepatvirtino jokiais objektyviais įrodymais, todėl daroma išvada, kad nurodyti paskoliniai santykiai nepaneigti.

Dėl palūkanų už prievolės termino praleidimą

Ieškovas su ieškiniu dėl skolos priteisimo į Utenos apylinkės teismo Visagino rūmus kreipėsi 2020-04-15.

Ieškovas prašo priteisti iš atsakovų 722,89 Eur kompensacinių palūkanų. Ieškovas nurodė, kad kompensacines palūkanas paskaičiavo už laikotarpį nuo 2014-10-15 iki 2019-10-14 (už penkerius metus). Skaičiuodamas kompensacines palūkanas taikė 8,32 proc., palūkanų normą, t. y., tokią, kokia ir buvo numatyta Lietuvos Banko 2010 metų balandžio mėnesį.

Teismo vertinimu šis ieškovo reikalavimas yra pagrįstas. Prašoma priteisti kompensacinių palūkanų suma ieškovo yra suskaičiuota teisingai.

Atsakovai prašė taikyti ir ieškovo paskaičiuotoms palūkanoms senaties terminą, numatytą CK 1.125 straipsnio 9 dalyje.

CK 1.126 straipsnio 2 dalis numato, kad ieškinio senatį teismas taiko tik tuo atveju, kai ginčo šalis reikalauja.

Įvertinęs nustatytas aplinkybes, teismas netaiko atsakovų reikalaujamos ieškinio senaties ieškovo reikalavimui dėl palūkanų, nes ieškovas palūkanas paskaičiavo įstatyme nustatytais terminais.   

CK 1.125 straipsnio 9 dalis numato, kad sutrumpintas penkerių metų ieškinio senaties terminas taikomas reikalavimams dėl palūkanų ir kitokių periodinių išmokų išieškojimo.

CK 6.872 straipsnio 1 dalis numato, kad palūkanų už naudojimąsi paskolos suma dydį ir mokėjimo tvarką nustato šalys susitarimu. Jeigu šalys nėra susitarusios dėl palūkanų dydžio, palūkanos nustatomos pagal paskolos davėjo gyvenamosios ar verslo vietos komercinių bankų vidutinę palūkanų normą, galiojusią paskolos sutarties sudarymo momentu.

To paties straipsnio 2 dalis numato, kad jeigu šalys nėra susitarusios kitaip, palūkanos mokamos kas mėnesį, iki paskolos suma bus grąžinta.

To paties straipsnio 3 dalis numato, kad jeigu paskolos dalykas yra pinigai, preziumuojama, kad paskolos sutartis yra atlygintinė.

CK 6.874 straipsnio 1dalis numato, kad jeigu paskolos gavėjas laiku negrąžina paskolos sumos, jis privalo mokėti paskolos davėjui šio kodekso 6.210 straipsnyje nustatytas palūkanas nuo tos dienos, kada paskolos suma turėjo būti grąžinta, iki jos grąžinimo dienos, neatsižvelgiant į palūkanų, nustatytų šio kodekso 6.37 straipsnyje, mokėjimą, jeigu paskolos sutartis nenustato ko kita.

To paties straipsnio 2 dalis numato, kad jeigu paskolos sutartis numato paskolos sumos grąžinimą dalimis ir eilinė paskolos sumos dalis laiku negrąžinama, paskolos davėjas turi teisę reikalauti grąžinti prieš terminą visą likusią paskolos sumą kartu su priklausančiomis mokėti palūkanomis.

CK 6.261 straipsnis numato, kad praleidęs piniginės prievolės įvykdymo terminą skolininkas privalo mokėti už termino praleidimą sutarčių ar įstatymų nustatytas palūkanas, kurios yra laikomos minimaliais nuostoliais. Be to, kreditorius, įrodęs kitus nuostolius, turi teisę ir į jų atlyginimą.

Įstatymines palūkanas turi teisę gauti visi kreditoriai, kuriems piniginės prievolės nebuvo įvykdytos laiku.

Ieškovo reikalavimas priteisti iš atsakovų kompensacines palūkanas yra pagrįstas.

Todėl iš atsakovų ieškovo naudai priteistina 722,89 Eur palūkanų.

Dėl delspinigių

Ieškovas iš atsakovų už kiekvieną uždelstą skolos grąžinimo dieną už laikotarpį nuo 2019-10-15 iki 2020-04-15 (už pusės metų – 6 mėnesių laikotarpį (184 dienos)) prašo priteisti 3197,41 Eur delspinigių, dėl kurių šalys susitarė paskolos sutartyje ir kurių dydis yra 1 proc., už dieną.

Netesybos (bauda, delspinigiai) – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba netinkamai įvykdyta (CK 6.71 straipsnio 1 dalis). Netesybos yra prievolių įvykdymo užtikrinimo būdas, skatinantis skolininką įvykdyti prievolę (CK 6.70, 6.71 straipsniai), taip pat sutartinės civilinės atsakomybės forma (CK 6.256 straipsnio 2 dalis, 6.258 straipsnio 1 dalis).

Bendroji taisyklė dėl netesybų mažinimo yra ta, kad šalių susitarimas dėl netesybų yra galiojantis ir vykdytinas, tačiau jeigu netesybos yra akivaizdžiai per didelės, neproporcingos, jų dydis prieštarauja protingumo, sąžiningumo principams, sąžiningai verslo praktikai ir suteikia galimybę nepagrįstai praturtėti vienai šaliai bei pažeidžia teisėtus kitos šalies interesus, jos gali būti sumažintos iki protingos sumos. CK 6.73 straipsnio 2 dalyje ir 6.258 straipsnio 3 dalyje nustatyta, jeigu netesybos aiškiai per didelės (neprotingai didelės) arba prievolė iš dalies įvykdyta, teismas gali netesybas sumažinti, tačiau tik tiek, kad jos netaptų mažesnės už nuostolius, patirtus dėl prievolės neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo.

CK įtvirtintos aiškiai per didelių netesybų sąvokos turinys neatskleistas, pagal formuojamą teismų praktiką, dėl delspinigių dydžio pagrįstumo sprendžiama ne pagal konkretų delspinigių tarifą (teismų praktikoje negali būti vieno konkretaus dydžio, kuris neabejotinai reikštų, kad netesybos neatitinka įstatymuose nustatytų kriterijų ir turi būti mažinamos, tačiau vertinant bylos aplinkybes (šalių sutartinių santykių pobūdį, ar nebuvo susitarimo taikyti išimtines arba alternatyvias netesybas, prievolės vertę, prievolės pažeidimo aplinkybes, kreditoriaus patirtų nuostolių dydį ir kt.), taip pat remiantis CK 1.5 straipsnyje įtvirtintais teisingumo, sąžiningumo, protingumo principais bei siekiant nepažeisti sutarties šalių interesų pusiausvyros.

Kai kyla ginčas dėl priteistinų sutartinių netesybų dydžio, svarbu atsižvelgti į tai, jog netesybos nustatytos šalių valia jų sudarytoje sutartyje ir teismas neturėtų iš esmės paneigti šalių valios dėl atsakomybės už sutartinių įsipareigojimų nevykdymą. Vienas iš esminių įstatyme nustatytų netesybų mažinimo kriterijų – netesybų santykis su nuostoliais. Tik įvertinęs skirtumą tarp nuostolių ir prašomų netesybų teismas gali nuspręsti, ar netesybų suma nėra pernelyg didelė ir nepagrįsta. Taigi, teismas gali netesybas sumažinti, tačiau tik tiek, kad jos netaptų mažesnės už nuostolius, patirtus dėl prievolės neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo.

Bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovai skolą įsipareigojo grąžinti iki 2011-02-06, mokant 1 procentą delspinigių už kiekvieną uždelstą dieną nuo negrąžintos skolos sumos.

Nagrinėjamos bylos atveju, vertinant ieškovui priteistinų netesybų dydį, atsižvelgtina į tai, kad paskolos sutarties šalys yra fiziniai asmenys, negrąžinta paskolos suma – 1737,72 Eur, sutartimi atsakovai įsipareigojo neįvykdžius prievolės mokėti 1 procento dydžio delspinigius, paskola buvo trumpalaikė. Atsakovai nevykdo savo prievolės grąžinti paskolą ieškovui daugiau kaip devynis metus, taigi, sutarties nevykdymo terminas, palyginti su terminu, kuriam buvo suteikta paskola, yra gana ilgas.

Manoma, kad atsakovai, prisiimdami, minima paskolos sutartimi, įsipareigojimus ieškovui, nepakankamai įvertino savo finansines galimybes ir dėl to prisiėmė sau riziką dėl pasekmių, kurios buvo jiems žinomos, jeigu jie laiku negrąžins paskolos ieškovui.

Tačiau vertinama, kad negrąžintos skolos dalis yra nedidelė, nors atsakovai delsia ją grąžinti ir ilgą laiką.

CK 1.125 straipsnio 5 dalies 1 punktas numato, kad sutrumpintas šešių mėnesių ieškinio senaties terminas taikomas ieškiniams dėl netesybų (baudos, delspinigių) išieškojimo.

Ieškovas yra teisingai suskaičiavęs laikotarpį delspinigiams nuo 2019-10-15 iki 2020-04-15 (6 mėnesiai – 184 dienos).

Įvertinęs nustatytas aplinkybes, teismas netaiko atsakovų reikalaujamos ieškinio senaties ieškovo reikalavimui dėl delspinigių, nes ieškovas delspinigius paskaičiavo įstatyme nustatytais terminais.   

Tačiau nepaisant nurodytų aplinkybių dėl atsakovų delsimo sugrąžinti paskolą, teismo vertinimu, atsižvelgiant į teismų praktiką, ieškovo reikalaujami 1 procento delspinigiai skaičiuojami už kiekvieną uždelstą kalendorinę dieną, yra per dideli ir prieštaraujantys protingumo, sąžiningumo ir teisingumo principams, todėl mažintini iki 0,2 procento dydžio, kas sudaro 640,32 Eur delspinigių sumą.

Tai įvertinus, daroma išvada, kad ieškovo paskaičiuota delspinigių suma yra neteisinga. Todėl ieškovo reikalavimas priteisti iš atsakovų 3197,41 Eur delspinigių yra tenkintinas iš dalies ir iš atsakovų ieškovo naudai priteistina 640,32 Eur delspinigių suma.

Dėl procesinių palūkanų

Ieškovas prašo priteisti 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos, iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. 

CK 6.37 straipsnio 2 dalis tiksliai nustato, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Ieškovo ieškinys teisėjo rezoliucija priimtas 2020-04-16 (ši procesinis veiksmas ir laikomas civilinės bylos iškėlimo diena). Atsižvelgiant į tai, ieškovui iš atsakovų priteistinos 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos, t. y. 2020 m. balandžio 16 d., iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 1 dalis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Ieškovo ieškinys tenkinamas iš dalies.

CPK 93 straipsnio 1 dalis numato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.

To paties straipsnio 2 dalis numato, kad jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai.

Ieškovo patirtos bylinėjimosi išlaidos yra 135,00 Eur (135,00 Eur žyminis mokestis). Kitų išlaidų ieškovas neprašo priteisti iš atsakovų.

Atsižvelgiant į tai, jog teismas sumažino ieškovo prašomą priteisti delspinigių sumą, iš atsakovų ieškovui priteisina ir mažesnė ieškovo patirtų bylinėjimosi išlaidų suma.

Iš atsakovų priteistinų ieškovo patirtų išlaidų suma yra 70,00 Eur. Šios ieškovo patirtos bylinėjimosi išlaidos iš atsakovų ieškovo naudai priteistinos lygiomis dalimis (CPK 93 straipsnio 1, 2 dalis, 79 straipsnio 1 dalis).

Bylinėjimosi išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, byloje yra 8,69 Eur. Šios 8,69 Eur išlaidos Valstybei nepriteistinos iš atsakovų lygiomis dalimis (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 96 straipsnis), nes jos neviršija 5,00 Eur (2020-01-13, Lietuvos Respublikos teisingumo ir finansų ministrų įsakymas Nr. 1R-19/1K-2 „Dėl 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymo Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ pakeitimo.  

Teismas, vadovaudamasis CPK 259–260, 263–265, 268, 270, 307, 310 straipsniais,

n u s p r e n d ž i a:

Ieškinį patenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovų M. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir M. C., asmens kodas (duomenys neskelbtini) solidariai ieškovo J. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudai 1737,72 Eur skolos, 640,32 Eur delspinigių, 722,89 Eur palūkanų, iš viso 3100,93 Eur sumą, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 3100,93 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos t. y., nuo 2020 m. balandžio 16 d., iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Priteisti iš atsakovės M. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovo J. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudai 35,00 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš atsakovo M. C., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovo J. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudai 35,00 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, skundą paduodant per Utenos apylinkės teismo Visagino rūmus.

Teisėjas           Vaidas Vasiliauskas