Civilinė byla Nr. 2YT-2221-214/2017

Teisminio proceso Nr. 2-69-3-23949-2016-6

Procesinio sprendimo kategorijos:

(S)

3.2.7.1; 3.4.5.11.

KAUNO APYLINKĖS TEISMAS

N U T A R T I S

2017 m. balandžio 20 d.

Kaunas

Kauno apylinkės teismo teisėja Sigita Bružienė,

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi pareiškėjo R. P. skundą suinteresuotiems asmenims antstoliui V. Z., Kauno apskrities VPK Kauno rajono  PK, dėl antstolio V. Z. veiksmų, vykdomosiose bylose Nr. 0137/08/04075, 0137/10/07511,

n u s t a t ė :

Teisme gautas pareiškėjo R. P. skundas dėl antstolio veiksmų areštuojant jo sąskaitą įkalinimo įstaigoje, kuriuo pareiškėjas reikalauja panaikinti areštą nuo vidinės sąskaitos pataisos įstaigoje, nutraukti išskaičiavimus nuo gaunamo atlyginimo pataisos įstaigoje, nes jos neviršija Vyriausybės nustatytos MMA bei grąžinti nuskaičiuotas pinigines lėšas, kadangi gaunamos pajamos yra skirtos minimaliems poreikiams patenkinti.

Pareiškėjas skunde nurodė, jog nesutinka su antstolės patvarkymu areštuoti lėšas ir vykdyti išieškojimą iš skolininkui priklausančiu lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje, nes tai prieštarauja Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodeksui, pažeidžia nuteistojo teises, apriboja teisę įsigyti būtiniausias prekes, apmokėti siunčiamų laiškų pašto išlaidas, mokėti už elektrą, telefoninius pokalbius. Pareiškėjas remiasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 668 straipsniu, Sprendimų vykdymo instrukcijos 93.6 punktu, Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 92 straipsnio 2 dalimi,  99 straipsniu, Kalėjimų departamento direktoriaus 2009 m. liepos 9 d. įsakymu Nr. V-172 patvirtintu įkalinimo parduotuvėms būtiniausių reikmenų asortimentu, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 23 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-154-313/2016 ir nurodo, jog išieškojimas negali būti nukreiptas į grynųjų pinigų sumą, neviršijančią minimalios mėnesinės algos. Skundžiamu patvarkymu iš skolininko yra išieškomos visos lėšos, esančios asmeninėje sąskaitoje, nepaisant viršija ar ne MMA, todėl nelieka jokių pajamų, kurias būtų galima naudoti savo reikmėms. Pareiškėjas prašo panaikinti areštą nuo vidinės sąskaitos pataisos įstaigoje, nutraukti išskaičiavimus nuo gaunamo atlyginimo pataisos įstaigoje, nes jos neviršija Vyriausybės nustatytos MMA bei grąžinti nuskaičiuotas pinigines lėšas, kadangi gaunamos pajamos yra skirtos minimaliems poreikiams patenkinti (b. l. 3-5).

2016 m. lapkričio 21 d. patvarkymu antstolis pareiškėjo skundo netenkino, nurodė, jog vykdo 2008 m. spalio 15 d. Kauno AVPK išduotą nutarimą Nr. N422305 dėl 8,69 Eur baudos išieškojimo iš skolininko, trečios eilės išieškotojo Valstybės naudai ir 2010 m. rugpjūčio 26 d. Kauno AVPK išduotą nutarimą Nr. 65N-412346-10 dėl 14,48 Eur baudos išieškojimo iš skolininko, trečios eilės išieškotojo Valstybės naudai. Antstolis, nustatęs, kad skolininkas R. P. dirba VĮ „Mūsų amatai“, 2016 m. liepos 19 d. skolininko darbovietei persiuntė patvarkymus Nr. S-201610110, S-201610113 dėl skolos išieškojimo, kuriais reikalaujama iš skolininko darbo užmokesčio ar kitų jam prilyginamų išmokų sumos kiekvieną mėnesį išskaičiuoti 70 procentų nuo skolininko darbo užmokesčio dalies, viršijančios Vyriausybės nustatytą minimalų mėnesio atlyginimą, ir 20 procentų nuo darbo užmokesčio dalies, neviršijančios minimalų mėnesio atlyginimą. Išskaičiuotas sumas nurodyta pervesti į antstolio V. Z. depozitinę sąskaitą (vadovaudamasis CPK 733-743 straipsniais). Kadangi iš skolininko neišskaitoma 100 procentų jo pajamų, likusią dalį jis turi teisę naudoti savo reikmėms, inter alia, nedraudžiamiems asmeninio naudojimo daiktams įsigyti. 2010 m. lapkričio 10 d. areštuota skolininkui priklausanti banko sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini), esanti AB „Swedbank“, tačiau areštuota sąskaitą yra tuščia, kadangi iki 2016 m. spalio 04 d. nuo sąskaitų baudoms padengti nurašyta 0,00 Eur (b. l. 6-7).

Suinteresuotas asmuo Kauno apskrities VPK Kauno rajono  PK pateikė teismui atsiliepimą į pareiškėjo skundą, kuriame nurodė, kad su pareiškėjo skundu nesutinka, prašo jį atmesti, kaip nepagrįstą (b. l. 14-15).

Byla dėl antstolio veiksmų išnagrinėta Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso XXIV skyriuje nustatyta rašytinio proceso tvarka (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 443 straipsnio 5 dalis).

Pareiškėjas ir suinteresuoti asmenys apie bylos nagrinėjimą rašytinio proceso tvarka informuoti viešo paskelbimo būdu specialiame interneto tinklalapyje www.teismai.lt (CPK 443 straipsnio 5 dalis, 133 straipsnio 3 dalis).

Teismas

k o n s t a t u o j a :

Skundas atmestinas.

Teismo sprendimo vykdymas – baigiamoji asmens teisių teisminio gynimo stadija, kurioje įgyvendinamos teismo sprendimu pritaikytos pažeistų teisių gynybos priemonės, todėl vykdymo proceso teisinis reguliavimas visų pirma skirtas išieškotojo – asmens, kurio naudai yra priimtas teismo sprendimas – teisių ir teisėtų interesų apsaugai. Kartu vykdymo procesas yra grindžiamas bendraisiais teisiniais interesų derinimo bei proporcingumo principais, kurie reiškia tai, kad, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, antstolis privalo imtis visų teisėtų priemonių išieškotojo interesams tinkamai apginti, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų (Antstolių įstatymo 3 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-90/2009). Antstolių įstatymo 3 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad antstolis, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, privalo imtis visų teisėtų priemonių tinkamai apginti išieškotojo interesus, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių ir teisėtų interesų. Antstolio veiksmai vykdymo procese reglamentuojami ir jo įgalinimai nustatyti CPK VI dalies normose bei Sprendimų vykdymo instrukcijoje (toliau SVI). CPK 634 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad antstolis privalo savo iniciatyva imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas, ir aktyviai padėti šalims ginti jų teises bei įstatymų saugomus interesus.

Antstolio procesinių veiksmų teisėtumą Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka kontroliuoja teismas (Antstolių įstatymo 27 str. 1 d.). Nagrinėdamas skundus dėl antstolių veiksmų ir vertindamas jų teisėtumą, teismas turi įvertinti, ar atlikdamas konkretų procesinį veiksmą antstolis laikėsi įstatymo reikalavimų, ar spręsdamas jo diskrecijai tenkantį klausimą atsižvelgė į teisėtus šalių interesus.

Dėl arešto įkalinimo įstaigoje esančiai pareiškėjo sąskaitai panaikinimo

CPK 18 straipsnyje imperatyviai nustatyta, kad įsiteisėję teismo sprendimas, nutartis, įsakymas ar nutarimas yra privalomi valstybės ar savivaldybių institucijoms, tarnautojams ar pareigūnams, fiziniams bei juridiniams asmenims ir turi būti vykdomi visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje. CPK 586 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad vykdymo veiksmų atlikimo pagrindas yra CPK XLI skyriuje nustatyta tvarka pateiktas vykdyti vykdomasis dokumentas; nesant tokio dokumento atlikti vykdomuosius veiksmus draudžiama. Taigi, įsiteisėjęs teismo sprendimas yra privalomas ir turi būti vykdomas. Jeigu skolininkas teismo sprendimo neįvykdo, antstolis pradeda jį vykdyti priverstinai (CPK 624 straipsnis).

Pagal išieškojimą iš skolininko turto reglamentuojančią CPK 668 straipsnio 1 dalį, vykdant išieškojimą iš fizinių asmenų, išieškojimas negali būti nukreipiamas į buities, ūkio, darbo, mokymosi reikmenis ir kitą turtą, kurie būtini skolininko ar jo šeimos pragyvenimui, darbui pagal jo profesiją ar mokymuisi, visus būtinus vaikų ir neįgaliųjų reikmenis. Šio turto sąrašas nustatytas Sprendimų vykdymo instrukcijoje. Be to, išieškant iš turto, išieškojimas negali būti nukreipiamas į pinigų sumą, neviršijančią Vyriausybės nustatytos vienos minimaliosios mėnesinės algos (MMA). Įgyvendinant pastarąją nuostatą, analogiškas draudimas įtvirtintas Sprendimų vykdymo instrukcijos 93.6 punkte.

Pabrėžtina, kad CPK 668 straipsniu reglamentuojamas išieškojimas iš skolininko turto, t. y. skolininko jau turimo, pradėjus išieškojimą, turto.

CPK LI skyriuje (733–743 straipsniai) reglamentuojamas išieškojimas iš darbo užmokesčio bei kitų pajamų – vienkartinių ar periodiškai nuo tam tikro atskaitos momento naujai gaunamų lėšų įplaukų. Išskaitų iš tokių pajamų dydis reglamentuojamas CPK 736 straipsnyje. Pagal šio straipsnio 1 dalį, iš skolininko pajamų dalies, neviršijančios Vyriausybės nustatytos MMA, išskaitoma 20 procentų (jeigu kitaip nenustatyta pačiame vykdomajame rašte arba ko kita nenustato įstatymai ar teismas) (CPK 736 straipsnio 1 dalies 2 punktas); jei išieškoma pagal kelis vykdomuosius dokumentus – ne daugiau kaip 50 procentų (CPK 736 straipsnio 1 dalies 3 punktas); išieškant išlaikymą periodinėmis išmokomis, žalos, padarytos suluošinimu ar kitokiu sveikatos sužalojimu, taip pat maitintojo gyvybės atėmimu, atlyginimą ir žalos, padarytos nusikalstama veika, atlyginimą, – iki 50 procentų, jeigu kitaip nenustatyta pačiame vykdomajame rašte arba ko kita nenustato įstatymai ar teismas (CPK 736 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Išieškant iš darbo užmokesčio ir kitų pajamų dalies, viršijančios Vyriausybės nustatytą MMA dydį, išskaitoma 70 procentų, jeigu ko kita nenustato įstatymai ar teismas (CPK 736 straipsnio 2 dalis). CPK 736 straipsnio 3 dalyje nustatyti atvejai, kai išskaitoma dalis gali būti mažinama, CPK 738 straipsnyje reglamentuotas išieškojimas iš socialinio draudimo išmokų, o CPK 739 straipsnyje – pinigų sumos, iš kurių išieškoti negalima, t. y. negalima išieškoti iš sumų, kurios skolininkui priklauso kaip kompensacinės išmokos už darbuotojui priklausančių įrankių nusidėvėjimą ir kaip kitos kompensacijos, kurios mokamos, kai dirbama nukrypstant nuo darbo sąlygų; sumos, mokamos darbuotojui, vykstančiam į tarnybinę komandiruotę, perkeliamam, priimamam į darbą ir pasiųstam dirbti į kitas vietoves; motinystės, tėvystės ir vaiko priežiūros išmokos; išmokos vaikams; laidojimo pašalpa; kitos socialinės išmokos bei pašalpos, išeitinės išmokos.

Iš vykdomųjų bylų Nr. 0137/08/04075, 0137/10/07511 medžiagos nustatyta, kad antstolis V. Z. vykdo 2008 m. spalio 15 d. Kauno AVPK išduotą nutarimą Nr. N422305 dėl 8,69 Eur baudos išieškojimo iš skolininko R. P., trečios eilės išieškotojo Valstybės naudai ir 2010 m. rugpjūčio 26 d. Kauno AVPK išduotą nutarimą Nr. 65N-412346-10 dėl 14,48 Eur baudos išieškojimo iš skolininko R. P., trečios eilės išieškotojo Valstybės naudai. Vykdant minėtus vykdomuosius dokumentus skolininkui išsiųsti siūlymai sumokėti vykdomajame dokumente nurodytas pinigines sumas ir vykdymo išlaidas, tačiau pareiškėjas šia teise nepasinaudojo ir skolos gera valia nesumokėjo. Neįvykdžius vykdomojo dokumento per nurodytą terminą, buvo pradėtas priverstinis vykdymas. Nustačius, kad skolininkas R. P. dirba VĮ „Mūsų amatai“, 2016 m. liepos 19 d. skolininko darbovietei persiųsti patvarkymai Nr. S-201610110, S-201610113 dėl skolos išieškojimo, kuriais reikalaujama iš skolininko R. P. darbo užmokesčio ar kitų jam prilyginamų išmokų sumos kiekvieną mėnesį išskaičiuoti 70 procentų nuo skolininko darbo užmokesčio dalies, viršijančios Vyriausybės nustatytą minimalų mėnesio atlyginimą, ir 20 procentų nuo darbo užmokesčio dalies, neviršijančios minimalų mėnesio atlyginimą. Išskaičiuotas sumas nurodyta pervesti į antstolio V. Z. depozitinę sąskaitą (vykd. b. Nr. 0137/10/07511, b. l. 10, vykd. b Nr. 0137/08/04075, b. l. 18). 2010 m. lapkričio 10 d. areštuota skolininkui priklausanti banko sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini), esanti AB „Swedbank“, tačiau areštuota sąskaitą yra tuščia, kadangi iki 2016 m. spalio 04 d. nuo sąskaitų baudoms padengti nurašyta 0,00 Eur (vykd. b. Nr. 0137/10/07511, b. l. 5). 2016 m. lapkričio 14 d. antstolio kontoroje gautas skolininko skundas dėl areštuotos sąskaitos įkakinimo Įstaigoje ir išskaičiuojamų asmeninių lėšų grąžinimo. Remdamasis CPK 668 straipsnio 1 dalimi ir Sprendimų vykdymo instrukcijos 93.6 punkto nuostatomis, pareiškėjas nesutinka su skolos išieškojimu, nukreipiant jį į pinigų sumą, neviršijančią Vyriausybės nustatytos vienos minimaliosios mėnesinės algos (MMA). Pagal išieškojimą iš skolininko turto reglamentuojančią CPK 668 straipsnio 1 dalį, vykdant išieškojimą iš fizinių asmenų, išieškojimas negali būti nukreipiamas į buities, ūkio, darbo, mokymosi reikmenis ir kitą turtą, kurie būtini skolininko ar jo šeimos pragyvenimui, darbui pagal jo profesiją ar mokymuisi, visus būtinus vaikų ir neįgaliųjų reikmenis. Šio turto sąrašas nustatytas Sprendimų vykdymo instrukcijoje. Be to, išieškojimas negali būti nukreipiamas į pinigų sumą, neviršijančią Vyriausybės nustatytos vienos MMA. Įgyvendinant šią nuostatą, toks pats draudimas įtvirtintas Sprendimų vykdymo instrukcijos 93.6 punkte. CPK LI skyriuje (733-743 straipsniai) reglamentuojamas išieškojimas iš darbo užmokesčio bei kitų pajamų – vienkartinių ar periodiškai nuo tam tikro atskaitos momento naujai gaunamų lėšų įplaukų. Išskaitų iš tokių pajamų dydis reglamentuojamas CPK 736 straipsnyje. Pagal šio straipsnio 1 dalį, iš skolininko pajamų dalies, neviršijančios Vyriausybės nustatytos MMA, išskaitoma 20 procentų (jeigu kitaip nenustatyta pačiame vykdomajame rašte arba ko kita nenustato įstatymai ar teismas) (CPK 736 str. 1 d. 2 p.); jei išieškoma pagal kelis vykdomuosius dokumentus – ne daugiau kaip 50 procentų (CPK 736 str. 1 d. 3 p.); išieškant išlaikymą periodinėmis išmokomis, žalos, padarytos suluošinimu ar kitokiu sveikatos sužalojimu, taip pat maitintojo gyvybės atėmimu, atlyginimą ir žalos, padarytos nusikalstama veika, atlyginimą, – iki 50 procentų, jeigu kitaip nenustatyta pačiame vykdomajame rašte arba ko kita nenustato įstatymai ar teismas (CPK 736 str. 1 d. 1 p.). Išieškant iš darbo užmokesčio ir kitų pajamų dalies, viršijančios Vyriausybės nustatytą MMA dydį, išskaitoma 70 procentų, jeigu ko kita nenustato įstatymai ar teismas (CPK 736 str. 2 d.). CPK 736 straipsnio 3 dalyje nustatyti atvejai, kai išskaitoma dalis gali būti mažinama, CPK 738 straipsnyje – pajamos, iš kurių išieškoma išimtiniais įstatyme įvardytais atvejais, o CPK 739 straipsnyje – pinigų sumos, iš kurių išieškoti negalima.

Antstolio V. Z. Pravieniškių pataisos namams-atvirajai kolonijai nusiųstuose 2016 m. liepos 19 d. patvarkymuose dėl skolos išieškojimo vykdomosiose bylose nurodyta, kad vykdomojoje byloje Nr. 0137/10/07511 bendra išieškoma suma yra 80,48 Eur, vykdomojoje byloje Nr. 0137/10/07511 bendra išieškoma suma yra 35,69 Eur, vadovaujantis CPK 611, 733-743 straipsniais, reikalauja iš skolininko darbo užmokesčio ar kitų jam prilygintų išmokų sumos kiekvieną mėnesį išskaičiuoti 70 procentų nuo skolininko darbo užmokesčio dalies, viršijančios Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytą vieną MMA, ir 20 procentų nuo darbo užmokesčio dalies, neviršijančios vienos MMA. Antstolio vykdomosiose bylose Nr. 0137/08/04075, 0137/10/07511  nėra apribota disponavimo teisė skolininko piniginėms lėšoms, esančioms įkalinimo įstaigos sąskaitose. Išdėstytos įstatymo nuostatos dėl išieškojimo iš skolininko pajamų dalies, neviršijančios Vyriausybės nustatytos MMA, paneigia skolininko poziciją, kad iš tokio dydžio lėšų išieškojimas apskritai negalimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016-03-23 nutartis Nr. 3K-3-154-313/2016).

Esant nurodytoms aplinkybėms, teismas daro išvadą, kad antstolis vykdomosiose bylose Nr. 0137/08/04075, 0137/10/07511 pagrįstai nukreipė išieškojimą į pareiškėjo darbo užmokestį ar kitas jam prilygintas išmokas, įvertinus nustatytas aplinkybes konstatuotina, kad pareiškėjo skundas nepagrįstas, vykdymo proceso metu antstolės padarytų esminių Civilinio proceso kodekso pažeidimų nenustatyta, išdėstyti argumentai dėl piniginių lėšų, esančių įkalinimo įstaigos sąskaitoje, išieškojimo atmestini kaip nepagrįsti ir neįrodyti.

Pareiškėjas skundu dėl antstolio veiksmų prašė ne tik panaikinti areštą nuo vidinės sąskaitos, tačiau taip pat prašė grąžinti nuskaitytas pinigines lėšas. Antstolio veiksmuose nenustačius pažeidimų ar jo veiksmų neatitikties išieškojimą reglamentuojančioms teisės normoms, nėra pagrindo spręsti klausimo dėl skolininkui grąžintinų išieškotų lėšų. Todėl pareiškėjo reikalavimas grąžinti jam nuskaitytas pinigines  lėšas atmestinas kaip nepagrįstas.

Įvertinus civilinėje byloje surinktus įrodymus, vykdymo proceso metu antstolio padarytų esminių Civilinio proceso kodekso pažeidimų nenustatyta, todėl, esant nurodytoms aplinkybėms, pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas (CPK 513 str.).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 291–291 straipsniais, 442 straipsnio 6 punktu, 443 straipsniu, 513 straipsniu,

n u t a r i a :

Atmesti pareiškėjo R. P. skundą suinteresuotiesiems asmenims antstoliui V. Z., Kauno apskrities VPK Kauno rajono  PK dėl antstolio veiksmų vykdomosiose bylose Nr. 0137/08/04075, Nr. 0137/10/07511.

Nutartis per 7 dienas nuo jos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.

Teisėja                                                                                    Sigita Bružienė