Procesinio sprendimo kategorija 110.1 (S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS
N U T A R T I
S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2011 m. kovo 3 d.
Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus
teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Alės Bukavinienės (kolegijos
pirmininkė ir pranešėja), Danutės Gasiūnienės ir Kazio Kailiūno,
teismo posėdyje apeliacine
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo uždarosios
akcinės bendrovės DnB NORD lizingas atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos
teismo 2010 m. rugsėjo 2 d. nutarties, kuria panaikintos laikinosios apsaugos
priemonės, civilinėje byloje Nr. 2-7138-619/2010 pagal ieškovo uždarosios
akcinės bendrovės DnB NORD lizingas ieškinį atsakovams futbolo klubui ,,Vėtra“,
R. S., uždarajai akcinei bendrovei ,,Salovė“ dėl skolos priteisimo.
Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi
civilinę bylą,
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
Ieškovas UAB DnB NORD lizingas kreipėsi į
teismą su ieškiniu, prašydamas priteisti solidariai iš FK „Vėtra“, R. S., UAB
„Salovė“ 119 096,67 Lt pradelstų lizingo mokėjimų dalį pagal 2005-10-11 lizingo
sutartį Nr. 2005/10-N49, 5,90 procentų metines palūkanas nuo priteistos sumos
nuo civilinės bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei
visas ieškovo patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Vilniaus apygardos teismas 2010 m. rugpjūčio 12 d.
nutartimi ieškovo UAB DnB NORD lizingas reikalavimų užtikrinimui areštavo
atsakovo FK „Vėtra“ 119 096,67 Lt vertės nekilnojamąjį, ieškovui neįkeistą, ar
kilnojamąjį turtą, uždraudžiant jį perleisti, įkeisti kitiems asmenims ar
apsunkinti kitomis daiktinėmis teisėmis; nesant ar nepakankant ieškovo
reikalavimų įvykdymui užtikrinti atsakovo nekilnojamojo ar kilnojamojo turto –
FK „Vėtra“ pinigines lėšas, esančias pas jį ar trečiuosius asmenis ir/ar
skolininko banko ir/ar kitų kredito įstaigų atsiskaitomosiose sąskaitose, neviršijant
ieškinio sumos –119 096,67 Lt, tačiau leidžiant mokėti mokesčius valstybei,
socialinio draudimo įmokas bei atlyginimus darbuotojams, atsiskaityti su
ieškovu; nesant ar nepakankant ieškovo reikalavimų įvykdymui užtikrinti
atsakovo FK „Vėtra“, nekilnojamojo, kilnojamojo turto bei piniginių lėšų,
ieškovo reikalavimams užtikrinti nurodė areštuoti solidaraus atsakovo R. S.,
UAB „Salovė“ nuosavybės teise priklausantį, ieškovui neįkeistą turtą
neviršijant bendros ieškinio sumos – 119 096,67 Lt, uždraudžiant jį perleisti,
įkeisti kitiems asmenims ar apsunkinti kitomis daiktinėmis teisėmis; nesant ar
nepakankant ieškovo reikalavimų įvykdymui užtikrinti atsakovo R. S., UAB
„Salovė“ nekilnojamojo ar kilnojamojo turto, nurodė areštuoti atsakovų R. S.,
UAB „Salovė“ pinigines lėšas, esančias pas juos arba trečiuosius asmenis ir/ar
skolininko banko ir/ar kitų kredito įstaigų atsiskaitomosiose sąskaitose,
neviršijant ieškinio sumos.
Atsakovas UAB „Salovė“ ir R. S. pateikė
atskirtąjį skundą, kuriuo prašė panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2010 m.
rugpjūčio 12 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – ieškovo prašymą dėl
laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmesti. Nurodė, kad vadovaujantis
suformuota teismų praktika bylose dėl skolos priteisimo, ieškovo reikalavimo
suma šiuo konkrečiu atveju nelaikytina didele, todėl nėra jokio pagrindo
manyti, kad yra reali grėsmė, jog ateityje teismo sprendimo atsakovai gali
nevykdyti. Prezumpcija dėl didelės ieškinio sumos įtakos laikinųjų apsaugos
priemonių taikymui negali būti taikoma, nes atsakovo UAB „Salovė“ turimo
ilgalaikio ir trumpalaikio turto balansinė vertė (daugiau kaip 10,5 milijonai
Lt) yra ženkliai didesnė nei reiškiamo ieškinio reikalavimo suma. Taip pat
lizingo gavėjo reikalavimų užtikrinimui buvo įkeistas vertingas nekilnojamasis
turtas. Įvertintina ir tai, kad ieškinys 119 096,67 Lt sumai reiškiamas
solidariai trims atsakovams, iš kurių visų turto ieškinio reikalavimai galėtų
būti patenkinti, todėl 119 096,43 Lt suma nagrinėjamu atveju negali būti
laikytina didele. Laikinąsias apsaugos priemones prašoma taikyti finansiškai
pajėgiems trims atsakovams, kurie nėra atlikę jokių konkrečių veiksmų, kurie
galėtų rodyti vengimą vykdyti teismo sprendimą.
II. Pirmosios
instancijos teismo nutarties esmė
Vilniaus apygardos teismas 2010 m. rugsėjo 2 d.
nutartimi panaikino Vilniaus apygardos teismo 2010 m. rugpjūčio 12 d. nutartimi
pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones. Teismas nurodė, kad sprendžiant
klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių – turto arešto – taikymo, reikia
atsižvelgti ne tik į ieškinio sumą, bet ir į abiejų šalių turtinę padėtį, jų
finansines galimybes, taip pat į tai, ar ieškovo prašyme išdėstyti argumentai
ir juos pagrindžiantys įrodymai prima facie patvirtina ieškinio galimą
pagrįstumą. Teismo teigimu, iš su atskiruoju skundu pateikto 2010 m. birželio
30 d. balanso matyti, kad atsakovo UAB „Salovė“ turimo turto vertė – 10 521 594
Lt, o pagal 2009 m. metų balansą (finansinis laikotarpis nuo 2009-01-01 iki
2009-12-31) įmonės turimo turto vertė – 12 084 618 Lt, per vienerius
metus mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai – 3 630 075 Lt. Teismas
sprendė, kad atsakovo turimo turto vertė pagal 2010 m. birželio 30 d. balansą
lyginant su pareikšto reikalavimo suma yra ženkliai didesnė, reikalavimas
pareikštas solidariai trims atsakovams, iš kurių visų turto ieškinio
reikalavimai galėtų būti patenkinti, todėl nėra pagrindo teigti, jog ieškovui
palankaus teismo sprendimo atveju, teismo spendimo įvykdymas gali pasunkėti
arba pasidaryti neįmanomas, dėl to nėra tikslingas laikinųjų apsaugos priemonių
taikymas (CPK 334 str. 2 d. 1 p.).
III.
Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Ieškovas UAB DnB NORD lizingas atskiruoju skundu prašo
Vilniaus apygardos teismo 2010 m. rugsėjo 2 d. nutartį panaikinti ir palikti
galioti Vilniaus apygardos teismo 2010 m. rugpjūčio 12 d. nutartį. Skunde
nurodo, kad iš atsakovų reikalaujama priteisti suma laikytina didele ir sudaro
pakankamą pagrindą laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti. Teismas vertindamas
UAB ,,Salovė“ turimo turto vertę, turėjo įvertinti ir pelno (nuostolių)
ataskaitą laikotarpiu 2009-01-01 iki 2009-12-31, iš kurio matyti, jog bendrovės
veikla per kelerius pastaruosius metus yra nuostolinga. UAB ,,Salovė“ mokėtinos
sumos ir įsipareigojimai sudaro 14 180 538 Lt ir viršija įmonės turimą turtą 12
084 618 Lt, todėl bendrovės nuosavas kapitalas yra neigiamas. Taigi UAB
,,Salovė“ finansinė padėtis nėra gera, todėl yra reali grėsmė, kad ieškovui
galimai palankus sprendimo įvykdymas nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių
gali pasunkėti ar pasidaryti neįmanomas. Ta aplinkybė, kad ieškinys yra
pareikštas trims atsakovas, taip pat nesudaro pagrindo išvadai, kad prašoma
priteisti suma laikytina nedidele, kadangi atsakovai FK ,,Vėtra“ ir R. S. nėra
pateikę jokių įrodymų apie savo finansinę padėtį.
Atsakovai FK „Vėtra“, R. S., UAB „Salovė“ atsiliepimu
į atskirąjį skundą prašo Vilniaus apygardos teismo 2010 m. rugsėjo 2 d. nutartį
palikti nepakeistą, o atskirąjį skundą atmesti. Atsiliepime nurodo, kad
atskirojo skundo argumentai yra nepagrįsti ir neįrodyti.
IV. Apeliacinio
teismo argumentai
Atskirasis
skundas tenkintinas.
Remiantis CPK 144 straipsnio 1 dalimi, teismas dalyvaujančių byloje
asmenų prašymu gali imtis laikinųjų
apsaugos priemonių, jeigu jų nesiėmus, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas.
Laikinųjų apsaugos priemonių taikymu siekiama garantuoti teismo priimto galimo
ieškovui palankaus sprendimo realų ir
tinkamą įvykdymą, todėl tokių priemonių taikymo pagrindas gali būti tik
pagrįstos prielaidos, kad nesiėmus šių priemonių, būsimo galimo ieškovui
palankaus teismo sprendimo įvykdymas
gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Teismų praktikoje suformuluota
taisyklė, pagal kurią objektyvaus pobūdžio prielaida, kad teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti negalimas,
preziumuojama tuomet, kai turtinis ginčas tarp šalių atsirado dėl didelės
pinigų sumos, kadangi tai gali objektyviai padidinti teismo būsimo procesinio sprendimo neįvykdymo riziką (Lietuvos
apeliacinio teismo 2010 m. gruodžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1624/2010; 2008 m. birželio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-428/2008 ir kt.). Tačiau ši prezumpcija nėra absoliuti, ją taikant
teismas turi įvertinti reikalavimo sumos dydį ne absoliučiu dydžiu, bet
atsižvelgdamas į konkretaus asmens finansines galimybes, t. y. ar konkrečiam
asmeniui reikalavimo suma yra didelė, ar ne. Tada, kai yra įrodymų, jog
reikalavimo suma konkrečiam asmeniui pagal jam priklausančio turto vertę,
gaunamas pajamas, turimo kapitalo dydį, vykdytinų įsipareigojimų mastą ir pan.
nėra didelė, t. y. kai jis paneigia objektyvios grėsmės dėl didelės reikalavimo
sumos būsimo teismo procesinio sprendimo įvykdymui egzistavimą, teismas neturi
pagrindo taikyti laikinųjų apsaugos priemonių.
Nagrinėjamoje
byloje 119 096,67 Lt dydžio reikalavimas yra pareikštas solidariai trims
atsakovams FK „Vėtra“, R. S., UAB „Salovė“. Tokia pinigų suma laikytina gana
didele ir tai gali objektyviai padidinti ieškovui galimai palankaus sprendimo
neįvykdymo riziką. Minėtoji prezumpcija galėtų būti paneigta, jei atsakovai
įrodytų, jog jų turtinė padėtis yra gera ir, tenkinus ieškinio reikalavimus,
atsakovai turės finansinę galimybę įvykdyti teismo sprendimą.
Teisėjų
kolegija nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad pagal byloje
pateiktus įrodymus atsakovo UAB „Salovė“ turimo turto vertė lyginant su
pareikšto reikalavimo suma yra ženkliai didesnė, todėl nėra pagrindo šioje
byloje taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Iš byloje pateikto UAB ,,Salovė“
2010 m. birželio 30 d. balanso (b. l. 16) matyti, kad įmonės turto vertė sudaro
10 521 594 Lt, tačiau balanse nėra nurodyta apie įsipareigojimų kreditoriams
dydį. Ieškovo pateikti Turto arešto aktų registro išrašai patvirtina, kad
kitose civilinėse bylose yra areštuotas atsakovo UAB ,,Salovė“ beveik 6 mln. Lt
vertės turtas. Pagal teismų informacinės sistemos LITEKO duomenis UAB ,,Salovė“
generalinis direktorius R. S. 2010 m. gruodžio mėnesį kreipėsi į Vilniaus
apygardos teismą dėl restruktūrizavimo bylos UAB ,,Salovė“ iškėlimo (civ. byla
Nr. B2-3932-262/2011). Šios aplinkybės patvirtina, kad nėra pagrindo teigti,
jog atsakovo UAB ,,Salovė“ finansinė padėtis yra gera (CPK 185
str.).
Byloje
esančioje turto/nuosavybės rinkos vertės preliminarioje pažymoje nurodyta, kad
atsakovui R. S. bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklauso 330 000 Lt
vertės nekilnojamasis turtas (b. l. 50-51). Tačiau iš byloje pateiktų Turto
arešto aktų registro išrašų matyti, kad kitose civilinėse bylose taikytas
areštas atsakovo R. S. 2,2 mln. Lt vertės turtui. Byloje nepateikta duomenų
apie atsakovo FK „Vėtra“ finansinę padėtį.
Esant
tokioms aplinkybėms, nėra pagrindo išvadai, kad yra paneigtas objektyvios
grėsmės būsimam teismo sprendimui įvykdyti egzistavimas (CPK 178,
185 str.), todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai
panaikino Vilniaus apygardos teismo 2010 m. rugpjūčio 12 d. nutartimi
pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones.
Teisėjų kolegija pažymi, kad atsakovams teigiant, jog ieškinio suma jiems nėra
didelė, jie, siekdami laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo, gali
pasinaudoti CPK 146
straipsnio 2 dalyje nurodyta teise ir sumokėti į teismo specialiąją sąskaitą
reikalaujamą pinigų sumą, pateikti laidavimo dokumentą ar įkeisti turimą turtą.
Remdamasi
nurodytomis aplinkybėmis, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nagrinėjamoje
byloje nebuvo pagrindo panaikinti atsakovams pritaikytas
laikinąsias apsaugos priemones, todėl skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis panaikintina, paliekant galioti
pirmosios instancijos teismo 2010 m. rugpjūčio 12 d. nutartimi pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones.
Teisėjų
kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 337 straipsnio pirmosios
dalies 2 punktu,
n
u t a r i a:
Vilniaus apygardos teismo 2010 m. rugsėjo 2 d. nutartį
panaikinti ir palikti galioti Vilniaus apygardos teismo 2010 m. rugpjūčio 12 d.
nutartimi pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones.
Teisėjai
Alė Bukavinienė
Danutė Gasiūnienė
Kazys Kailiūnas