Administracinė byla Nr. AN2.9.-417-446/2015
Teisminio proceso Nr. 4-23-3-00377-2015-7
Procesinio sprendimo kategorija:
39.1.; 39.2.; 39.4.; 48.1.; 52.3.; 60.
(S)

KELMĖS RAJONO APYLINKĖS TEISMAS
N U T A R I M A S
2015 m. rugsėjo 3 d.
Kelmė
Kelmės rajono apylinkės teismo teisėja Vilma Raščiuvienė,
sekretoriaujant Linai Normantaitei,
dalyvaujant institucijos, surašiusios administracinio teisės pažeidimo protokolą atstovui Albinui Vaičiuliui,
nukentėjusiajai V. A.,
jos atstovui pagal įstatymą H. A.,
administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui D. L.,
jo atstovei pagal įstatymą D. L.
atstovei advokatei Aušrai Žukienei,
Kelmės rajono savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovui Tomui Bimbai,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo D. L., a. k. (duomenys neskelbtini), gimusios 1958 m. rugsėjo 19 d. Mažeikių rajone, Lietuvos Respublikos pilietės, vidurinio išsilavinimo, išsituokusios, neįgalios, gyvenančios (duomenys neskelbtini), administracinio teisės pažeidimo bylą ir
n u s t a t ė :
D. L. 2015 m. vasario 5 d. apie 18 val. viešoje vietoje - Kelmėje, Kooperacijos g. 41, prie parduotuvės „Maxima“ - V. A. atžvilgiu vartojo necenzūrinius, įžeidžiančius žodžius, tuo pažeisdamas viešąją tvarką ir žmonių rimtį.
Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo D. L. kaltu neprisipažino ir paaiškino, kad jis iki 2015 m. vasario 5 d. asmeniškai nebuvo pažįstamas su V. A.. Tą dieną jis buvo susitaręs susitikti su savo draugu D. L.. Jo laukė prie parduotuvės „Maxima“, D. L. nuėjus į parduotuvę, jis kalbėjosi su Gabriele, Bernadeta ir Rūta. Iš jų pasakojimų sužinojo, kad Vasarė apkalbinėja jas. Vasarei praeinant pro šalį, jis pasisveikinęs su ja, pasakydamas „labas, gražuole“, tačiau jokių nepadorių, necenzūrinių žodžių jos atžvilgiu nevartojo. Arti prie jos net nebuvo priėjęs, nebuvo sugriebęs už plaukų ir jų nepešė. Į jo pasisveikinimą V. A. nesureagavo, jokio pokalbio tarp jų nebuvo, ji jį ignoravo, nusisuko ir nuėjo.
Institucijos, surašiusios administracinio teisės pažeidimo protokolą, atstovas prašo paskirti D. L. nuobaudą sankcijos ribose.
Nukentėjusiosios atstovas pagal įstatymą H. A. prašo neskirti administracinės nuobaudos, apsiriboti administracinės bylos nagrinėjimu.
Administracinėn atsakomybėn patraukto asmens atstovės D. L. ir advokatė Aušra Žukienė prašo administracinę bylą D. L. atžvilgiu nutraukti nesant jo veikoje pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos ATPK 174 straipsnyje, sudėties.
Administracinėn atsakomybėn patraukto asmens D. L. kaltė padarius nedidelį chuliganizmą įrodyta.
Nukentėjusioji V. A. parodė, kad ji su D. L. asmeniškai nebuvo pažįstama. 2015 m. vasario 5 d. po pamokų parapijos namuose, iš kur ji ėjo su draugėmis Kamile ir Laura, ją įvairiais žodžiais užgauliojo ir įžeidinėjo klasiokės Gabrielė, Bernadeta ir Rūta. Jai išėjus iš parduotuvės „Maxima“, prie jos priėjo iš matymo pažįstamas vaikinas D. L., sugriebė jai už peties, kreipėsi į ją „labas, gražuole“, pasiūlydamas važiuoti su juo, pavartodamas necenzūrinį žodį, pasiūlė lytiškai santykiauti. Ji išsigando ir nuskubėjo namo. Suimdamas už peties, D. L. papešė jos plaukus, tačiau už plaukų netampė, už jų sugriebęs nebuvo.
Liudytoja K. V. parodė, kad 2015 m. vasario 5 d. po pamokų parapijos namuose namo ji ėjo kartu su Vasare ir Laura. Einant nuo parapijos namų link parduotuvės „Maxima“ Vasarę įvairiais žodžiais įžeidėjo iš paskos eidamos klasiokės Gabrielė, Bernadeta ir Rūta. Jos buvo užėjusios į parduotuvę, išėjus Laura nuėjo į automobilių stovėjimo aikštelę pas tėtį, ji ir Vasarė pasukusios namų link. Netoli parduotuvės „Maxima“ stovėjo Gabrielė, Bernadeta, Rūta ir D. L.. Kažkas iš merginų sakė, kad jos - ji ir Vasarė – smirdi. Prie Vasarės priėjęs D. L. pasisveikino, kreipdamasis į ja „gražuole“, pasiūlė kažkur pavežti, kitokių žodžių ji negirdėjusi, nematė, kad D. L. rankomis būtų palietęs Vasarę.
Liudytoja G. R. parodė, kad po pamokos parapijos namuose ji, Bernadeta ir Rūta norėjusios pasikalbėti su Vasare dėl apkalbų, tačiau į kvietimą pokalbiui Vasarė atsakiusi necenzūriniu žodžiu ir parodžiusi joms vidurinį pirštą. Ji, Bernadeta ir Rūta ėjo Vasarei, Kamilei ir Laurai iš paskos, eidamos link „Maximos“ užgauliojo įvairiais žodžiais Vasarę. Prie parduotuvės jos susitikusios D. L.. Ji neprisimena, ką jam pasakojo apie konfliktą su Vasare, tačiau keršyti V. D. ji neprašiusi. Kai Vasarė su Kamile išėjo iš parduotuvės, ji matė, kad D. L. ėjo link Vasarės, tačiau Deivido pasakytų žodžių Vasarei ji negirdėjo, nematė, kaip arti Deividas buvo priėjęs prie Vasarės.
Liudytoja B. S. parodė analogiškai liudytojai G. R..
Liudytoja R. L. parodė, kad ji, Gabrielė, Bernadeta užgauliojo, įžeidinėjo Vasarę eidamos iš pamokos parapijos namuose, nes buvo supykusios dėl Vasarės apkalbų ir dėl to, kad Vasarė atsisakė su jomis pasikalbėti ir viską išsiaiškinti. Prie parduotuvės sutiko D. L., kuriam ji, Gabrielė ir Bernadeta papasakojusios apie konfliktą su Vasare, jos skleidžiamas apkalbas apie jas. Kai Vasarė išėjo iš parduotuvės, jos toliau užgauliojo Vasarę, leido ir davė suprasti, kad ir Deividas kažką jai pasakytų. Deividas buvo priėjęs prie Vasarės, suprato, kad jis kažką jai pasakė, tačiau Deivido pasakytų žodžių ji negirdėjo, fizinio kontakto tarp Deivido ir Vasarės nematė.
Liudytoja L. A. parodė, kad vasario 5 d. einant iš parapijos namų girdėjo, kaip Gabrielė, Bernadeta ir Rūta įvairiais žodžiais užgauliojo Vasarę. Išėjus iš parduotuvės ji su tėčiu išvažiavo namo, konflikto tarp Deivido ir Vasarės nematė.
Liudytojas D. L. parodė, kad jis jokio konflikto tarp Vasarės ir Deivido nematė, tuo metu buvo parduotuvėje „Maxima“, jam išėjus iš Deivido pasakojimo sužinojo, kad jis buvo priėjęs prie Vasarės pasisveikinti.
Liudytojas D. A. parodė, kad jis 2015 m. vasario 5 d. po pamokų parapijos namuose vykusio konflikto tarp klasės mergaičių, D. L. ir V. A. nematė, nes tuo metu prie parduotuvės „Maxima“ nebuvo.
Iš aptartų įrodymų visumos darytina išvada, kad 2015 m. vasario 5 d. apie 18 val. D. L. viešoje vietoje – prie parduotuvės „Maxima“ nepažįstamos nepilnametės V. A. atžvilgiu vartojo nepadorius, grasinančio pobūdžio, atlikti su ja lytinį aktą reiškiančius žodžius. Netikėti nuosekliais nukentėjusiosios V. A. parodymais teismas neturi pagrindo. Tuos pačius žodžius, kuriuos Vasarė nurodė tėvui iš karto po įvykio, H. A. nurodė savo pareiškime, kreipdamasis į Kelmės rajono PK (14 b. l.), tuos pačius žodžius V. A. nurodė ir ikiteisminio tyrimo metu (6-13 b. l.), D. L. išsakytus žodžius pakartojo teisme. Byloje nenustatyta jokių aplinkybių ar objektyvių pagrindų, dėl kurių nukentėjusioji V. A. būtų suinteresuota nepagrįstai apkaltinti D. L. nebūto pažeidimo padarymu, duoti apie jį melagingus parodymus, priešingai, D. L. motyvas užgaulioti Vasarę akivaizdus. Iš liudytojų G. R., B. S., R. L. parodymų matyti, kad jos papasakojusios D. L. apie konfliktus su Vasare, jos skleidžiamas apkalbas. D. L. buvo kartu su jomis, girdėjo jų užgauliojančius žodžius Vasarės atžvilgiu, pastarajai išėjus iš parduotuvės „Maxima“. Iš R. L. parodymų matyti, kad mergaitės siekė, jog ir D. L. Vasarės atžvilgiu pasakytų, kaip ir jos, kažką užgaulaus. Visuma šių aplinkybių patvirtina D. L. neigiamo pobūdžio elgesio priežastį nepažįstamos mergaitės, su kuria iki tol jo nesiejo jokie ryšiai, atžvilgiu.
Lietuvos Respublikos ATPK 174 straipsnio dispozicijoje nedidelis chuliganizmas apibūdinamas kaip necenzūriniai žodžiai ar gestai viešose vietose, įžeidžiamas kibimas prie žmonių ar kiti panašūs veiksmai, pažeidžiantys viešąją tvarką ir žmonių rimtį. Veika V. A. atžvilgiu padaryta prie parduotuvės, tuo metu, kai be D. L. ir V. A. buvo daug kitų žmonių, ir ne tik liudytojais šioje byloje apklaustų, todėl ši vieta atitinka viešos vietos kriterijų. Taip pat pagal ATPK 174 straipsnio dispoziciją, chuliganizmas laikomas padarytu tada, kai pažeidžiama viešoji tvarka ir žmonių rimtis, nepriklausomai nuo to, ar šiais veiksmais konkretiems asmenims padaryta žalos, tad nėra svarbu nustatyti, ar tokia asmens veika sukėlė neigiamų išgyvenimų kitiems asmenims, ar ne. Svarbus yra pats veikos nepriimtinas visuomenei pobūdis. D. L. išsakytas nepadorus ketinimas V. A. aiškiai žeidžia žmogaus orumą, žemina jį, todėl toks elgesys nėra priimtinas visuomenei ir pažeidžia viešąją tvarką bei rimtį. Išsakydamas nepadorius ketinimus nepilnametės atžvilgiu D. L. netiesiogiai parodė savo nepagarbą visuomenei, todėl jo veika sudaro nedidelio chuliganizmo sudėtį.
Administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui buvo inkriminuoti ir įžūlūs veiksmai – sugriebimas už plaukų V. A. ir jų patempimas, tačiau teismo posėdžio metu nukentėjusioji parodė, kad D. L. buvo sugriebęs jai už peties, plaukus galėjo papešti dėdamas ranką jai ant peties, už plaukų nebuvo sugriebęs, jų netampė. Esant tokiems nukentėjusios parodymams, nesant jokių įrodymų dėl sugriebimo už plaukų ir jų tempimo, iš kaltinimo šie įžūlūs veiksmai išjungiami.
Administracinių teisės pažeidimų kodekso prasme teisingumo principas reikalauja, kad administracinė nuobauda savo griežtumu ir dydžiu atitiktų padaryto administracinio teisės pažeidimo pavojingumą. Pažymėtina, kad ir Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra ne kartą konstatavęs, jog konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja tai, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti. Individualizuodami pažeidėjams skiriamas nuobaudas teismai turi nuodugniai įvertinti pavojingumą, kurį žmogaus teisėms ir laisvėms, visuomenės ir valstybės interesams konkrečiu atveju kelia administracinis teisės pažeidimas. Tais atvejais, kai padaryto administracinio teisės pažeidimo ir jį padariusio asmens pavojingumas neatitinka įstatymo sankcijoje numatytos nuobaudos griežtumo ir dydžio, turi būti skiriamos švelnesnės nuobaudos. Tokią galimybę numato ATPK 301 straipsnis.
Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo D. L. - nepilnametis, moksleivis. Jo išsakyti žodžiai baigiamųjų kalbų metu apie rankų paspaudimus duoda pagrindo manyti, kad jis linkęs taikytis, tačiau akivaizdu, kad nei jo atstovė pagal įstatymą, nei advokatė tinkamai nesuorientavo nepilnamečio. D. L. pasakytų žodžių V. A. aplinkiniai gatvėje negirdėjo, konfliktas truko labai trumpą laiką, įžūlių veiksmų nenustatyta, todėl laikytina, kad jo padarytas pažeidimas nėra labai pavojingas visuomenei. Administracinės bylos nagrinėjimas vyko viešai, kas neabejotinai turėtų atlikti auklėjamąjį poveikį nepilnamečiui. D. L. mokosi, savarankiškų pajamų ir pragyvenimo šaltinio neturi, todėl akivaizdu, kad paskyrus baudą, jos sumokėjimo našta taptų jo tėvams, o ne pačiam pažeidėjui. Jo atsakomybę sunkinančių ir lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Atsižvelgiant į visumą aplinkybių, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais, manytina, kad paskyrus švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje, nuobaudų tikslai nepilnamečio pažeidėjo atžvilgiu gali būti pasiekti. Paskyrus įspėjimą, kuris yra švelniausia administracinė nuobauda, administracinį teisės pažeidimą padaręs nepilnametis D. L. bus nubaustas, tokia nuobauda turės auklėjamąjį pobūdį, kad ateityje jis laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat, kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nedarytų naujų teisės pažeidimų.
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos ATPK 287 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas
n u t a r i a :
D. L. pripažinti kaltu padarius pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 174 straipsnyje, ir, taikant ATPK 301 straipsnį, nubausti įspėjimu.
Nutarimas per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos teismui per Kelmės rajono apylinkės teismą.
Teisėja Vilma Raščiuvienė